kepenu ligos ir maitinimosi ypatumai

ĮVADAS

Maitinimasis – būtina sąlyga organizmui normaliai augti, vystytis ir funkcionuoti.

Dieta – tai tam tikras maitinimasis, rekomenduojamas kokiu nors sveikatos gerinimo arba ligos gydymo tikslu. Dieta nusako maitinimosi režimą, maisto produktų pasirinkimą, tam tikrą maisto gaminimą ir t. t.

Be dietos koregavimo neįmanoma gydyti sergančių lėtiniais hepatitais, kepenų ciroze, gelta ir kitomis kepenų ligomis.

Kepenys – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Jos yra pagrindinė organizmo laboratorija, dalyvaujanti baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų apykaitoje. LLabai svarbus kepenų vaidmuo nukenksminant į organizmą patenkančias (alkoholis ) ir organizme susidarančias (amoniakas ) kenksmingas medžiagas. Kepenyse nuolat vyksta daugybė biocheminių reakcijų.

Kepenų ligų priežastys: XX amžiuje žmogaus organizmas susiduria su daugybe egzogeninių nuodų ir toksinų, visiškai naujų cheminių junginių; taip pat reikia nepamiršti, kad kepenų ligų atsiradimui didelę reikšmę turi nuolatinis aplinkos užterštumas, besaikis alkoholio vartojimas ir nekontroliuojamas vaistų vartojimas. Ir esant ligai, kepenys lieka pagrindiniu organu, kur vyksta detoksikacija ir metabolizmas.

Mitybos nepakankamumas,atsiradęs dėl kepenų ffunkcijos nepakankamumo, būna dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, anoreksijos ir neadekvačios dietos. Pablogėjusi absorbcija ir virškinimas taip pat veikia nutrientų apykaitą.

Pagrindinis dietos tikslas – apsaugoti nuo liesėjimo.

MAITINIMOSI YPATUMAI

Skiriant dietinį gydymą būtina atkreipti dėmesį į makro- ir mmikronutrientų kiekį dietoje. Vienas svarbiausiu mikronutrientų yra baltymas. Praturtintos baltymais dietos padeda atstatyti kepenų funkcijas ir dalyvauja sintezėje fermentų, reikalingų toksinų dezaktyvavimui. Baltymų šaltiniai – kiaušiniai, varškė, pieno produktai, mėsa, žuvis, duona, kruopos. Skaidulinės medžiagos teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, folio rūgšties ir B grupės vitaminų sintezę, mažina cholesterolio kiekį, sugeria ir pašalina toksines medžiagas. Sergančiųjų kepenų ligomis dietoje turi būti pakankamai skaidulinių medžiagų. Jų šaltinis – vaisiai, daržovės, kruopos. Būtina atkreipti dėmesį ir į riebalų kiekį. Jis yra mažinamas. Riebalai turi būti subalansuoti. Augalinės kilmės riebalai turi sudaryti 30% bendro riebalų kiekio. Sergant kepenų ligomis labai svarbu kad organizmas gautų įvairių riebalų, ypač svarbūs yra omega 3. Gyvūninių riebalų yra pieno produktuose, lašiniuose, svieste. Negalima vartoti margarino, reikėtų vengti keptų ppatiekalų. Ypač turtingas lecitinu, cholinu, riebaluose tirpiais vitaminais, mineralais yra kiaušinio trynys. Todėl kiaušiniai būtinai turi būti įtraukti į ligonių dietą, geriau omleto pavidale. Taip pat dietoje turi būti pakankamai vitaminų ir mineralų.

Skiriant dietą sergantiems kepenų ligomis reikia atkreipti dėmesį į klinikos ypatumus, ligos stadiją, proceso aktyvumą, virškinimo sistemos organų būklę.

Sergantiesiems kepenų ligomis, ypač alkoholine kepenų ciroze, būna mitybos nepakankamumas. Sergant kepenų uždegimu, netenkama skysčių, elektrolitų, kraujo ir tai paūmina malabsorbciją. Kepenų ligos keičia maisto skonį, todėl ddėl anoreksijos ir šleikštulio maisto suvartojama mažiau.

Bendros dietos sergantiesiems kepenų ligomis nėra. Kiekvienam ligoniui dieta parenkama individualiai.

Alkoholinės kepenų ligos.

Alkoholinės kepenų ligos – tai įvairaus sunkumo kepenų struktūros ir funkcijos pokyčių sukeltos kepenų ligos. Svarbiausia – vengti alkoholio. Svarbi alkoholinių kepenų ligų ypatybė – tai jų grįžtamumas nustojus vartoti alkoholį pradinėje stadijoje. Gydymas būna visiškai neefektyvus, jei ir toliau geriamas alkoholis. Alkoholis yra gana kaloringas, todėl jis sutrikdo normalią mitybą. Dietos tikslas: leisti kepenims kuo efektyviau funkcionuoti; kiek įmanoma atstatyti kepenų pakenkimą esant suriebėjusiems kepenims; koreguoti skysčių ir elektrolitų disbalansą, nutrientų stoką. Dietoje turi būti padidintas baltymų kiekis ir pakankamas riebalų ir angliavandenių kiekis. Organizmas turi būti aprūpintas kalciu, B grupės vitaminais, A, D, E ir K vitaminais, cinku, magniu, vitaminu C. Reikia valgyti vaisius ir daržoves, arba vartoti multivitaminų ir mikroelementų preparatus.

Hepatitas.

Hepatitas – tai kepenų uždegimas. Sergantiems hepatitu taip pat būtina laikytis dietos, kurios tikslas: padėti kepenų regeneracijai ir apsaugoti nuo tolimesnio pakenkimo;koreguoti kūno svorį, nes ligoniai dažnai skundžiasi blogu apetitu; išsaugoti baltymus didinant angliavandenių kiekį dietoje; dehidracijos prevencijai koreguoti skysčius. Pacientas su maistu turi gauti iki 3000-4000 kcal ir angliavandenių iki 300-400. Taip pat dietoje turi būti padidintas baltymų kiekis. Jei ligonis sunkios bbūklės (neturi apetito, vargina šleikštulis, vemia), dietinį gydymą galima pradėti nuo skysto maisto. Gerėjant būklei, pereinama prie pustirščio trinto ar tiršto trinto maisto. Vėliau galima pereiti prie pagrindinės dietos. Valgyti patariama 4-5 kartus per dieną.

Lėtinis hepatitas.

Lėtinis hepatitas yra uždegiminis kepenų pažeidimas, trunkantis ilgiau kaip 6 mėn.Pacientams reikalinga vitamininga dieta su pakankamu baltymų kiekiu. Tikslas – pasiekti optimalią kūno masę. Ligai paūmėjus, dieta praturtinama vitaminais ir baltymais. Nepatartina vartoti lajaus, ekstraktyviųjų medžiagų ir grubios ląstelienos. Jeigu pacientas toleruoja, galima vartoti riebalus, nes jie pagerina A, D, E, K vitaminų rezorbciją. Riebalai skatina tulžies išsiskyrimą, gerina maisto skonį. Angliavandenių reikia energijai papildyti. Vaisiai ir daržovės gerina virškinimą, jose yra optimalus elektrolitų ir vitaminų santykis. Valgyti reikia ne mažiau 5-6 kartus per dieną po truputį, kad neapsunkinti kepenų veiklos.

Kepenų cirozė.

Tai lėtinė kepenų liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys. Sutrinka kepenų funkcija, atsiranda gelta, ascitas, edemos. Dažniausios ligos priežastys yra piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtinis virusinis B ar C hepatitas. Kepenų cirozę gydančių vaistų nėra, gydomos tik jos komplikacijos. Svarbiausias dietos tikslas –palaikyti išlikusią kepenų funkciją. Griežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes jie labai skatina kepenų ligos progresavimą.dietinis gydymas gerina kepenų funkciją. Maitintis reikia reguliariai. Būtina kkeisti maitinimosi įpročius – valgyti nuo 4 iki 7 kartų per dieną, įskaitant ir valgymą vėlai vakare. Maistas turi būti patrauklus ir skatinti apetitą. Vengti netoleruojamų produktų. Dieta turi būti padidinto baltymų ir kalorijų kiekio. Stengtis vartoti daugiau augalinių baltymų. Su maistu turi būti gaunama pakankamai vitaminų ir mikroelementų. Rekomenduojama nevartoti riebaus, kepto, aštraus maisto, atsiradus ascitui reikia riboti druskos kiekį maiste, vartoti mažiau gyvūninės kilmės baltymų.

Gelta.

Gelta yra ne liga, o simptomas. Dieta skiriama su tikslu mažinti kūno svorį ar išlaikyti jį normalų ir koreguoti riebalų absorbciją. Dietoje turi būti padidintas kalorijų ir baltymų kiekis ir sumažintas riebalų kiekis. Rekomenduojama vartoti geležies, kalcio, vitamino K ir kitų mikroelementų ir vitaminų preparatus.

Ascitas.

Ascitas – tai patologinis skystis, esantis pilvo ertmėje. Jis gali būti dėl įvairių priežasčių, viena jų – kepenų ligos, ypač terminalinėje stadijoje. Esant ascitui, pagrindinis dietos tikslas – mažinti skysčių kaupimąsi, taip pat tolimesnio išsekimo ir nevalgumo prevencija, kalio ir elektrolitų disbalanso prevencija. Dietoje turi būti didelis kalio kiekis, būtinai turi būti ribojamas natrio kiekis, taip pat ribojami skysčiai. Energijos poreikiai yra didesni nei normalios būklės, dėl to dieta turi būti kaloringesnė. Organizmas turi gauti pakankamai vitaminų ir mineralų, arba vartoti papildomai.

Hepatinė

encefalopatija ir koma.

Tai potencialiai grįžtama neuropsichinė būklė, kuri atsiranda dėl ūminio ar lėtinio kepenų pažeidimo.Esant komai taikomas parenterinis ar enterinis maitinimas. Be komos :mažinamas baltymų kiekis dietoje, dažnai yra ribojamas natrio kiekis. Labai svarbu baltymų kokybė: pieno ir daržovių baltymai yra geriau toleruojami nei gyvūniniai. Labai svarbu, kad baltymų kiekis būtų vienodai paskirstytas per dieną. Reikia stengtis daugiau vartoti pieno, miltinių produktų ir daržovių, mažiau – mėsos. Būtinai reikalingi vitaminų ir mineralų preparatai. Pagrindinis energijos šaltinis yra angliavandeniai (cukrus, ssaldainiai, vaisiai, duona, bulvės). Skaidulinės medžiagos mažina toksinų kiekį, gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, jungia žarnų toksinus.

Vilsono liga.

Varis kaupiasi nervų sistemoje, akyse, kepenyse. Galima skirti didesnę dozė cinko. Jis mažina vario absorbciją. Skiriama sumažinto vario kiekio dieta.pagrindinis dietos principas – vengti maisto, kuriame daug vario (brokolių, vėžiagyvių, riešutų, pupelių, žirnelių, kepenų, šokolado). Patartina daugiau valgyti kiaušinių, duonos, vaisių. Taip pat reikia stengtis vartoti kuo mažiau geležies (vengti ruginės duonos, špinatų, ankštinių, džiovintų vaisių), vengti maisto, kuriame ddaug skaidulinių medžiagų (ruginių miltų gaminių, sėlenų).

Cholestazinės kepenų ligos.

Cholestazė – tai tulžies sąstovis ir jos tekėjimo sutrikimas latakuose ir tulžies medžiagų kiekio padidėjimas kraujyje. Cholestazė gali būti daugelio ligų priežastimi.

Skiriama sumažinto riebalų kiekio dieta, ypač ūminiu pperiodu, būtinai reikia aprūpinti organizmą reikiamu riebaluose tirpiu vitaminų kiekiu. Svarbiausi dietos principai: valgyti įvairų maistą mažomis porcijomis ir dažnai, atsisakyti alkoholio.

Tulžies pūslės ligos.

Tulžies pūslės funkcija – rinkti, saugoti ir ekskretuoti tulžį. Tulžies sulčių rūgštys būtini normaliam maisto virškinimui. Sutrikus tulžies sudedamųjų dalių balansui, tulžies pūslėje atsiranda akmenų. Nėra dietos, apsaugančios nuo akmenų susidarymo. Galimas tik dietos koregavimas kaip prevencija. Reikėtų riboti riebalų ir cholesterolio kiekį, valgyti po truputį ir dažnai, valgyti daugiau turtingo skaidulinėmis medžiagomis maisto (daržovės).

Esant ūmiam cholecistitui, reikėtų 12-24 val. badauti. Vėliau pradedama nuo skysto, paskui pereinama prie pustirščio ir tiršto trinto maisto (saldūs vaisiai, sultys, liesas pienas).

Esant lėtiniam ligos periodui reikėtų laikytis mažesnio riebalų kiekio dietos. Jei ligonis nutukęs, patariama mažinti ir kkalorijų kiekį. Gerėjant būklei galima didinti baltymų kiekį. Turi būti patenkinami vitaminų A, D, E ir K poreikiai. Reikia riboti prieskoningo maisto vartojimą, vengti kepto maisto (geriau tinka virtas vandenyje ar garuose), vengti alkoholio. Valgyti reikia po truputi ir dažnai.

Kepenų transplantacija.

Dietos tikslai: svarbiausia – gerinti kepenų ląstelių funkciją, koreguoti mitybos nepakankamumą, mažinti edemas ir organo atmetimo prevencija.

Prieš transplantaciją skiriama dieta su padidintų kalorijų ir angliavandenių kiekių, dažniausiai ribojami skysčiai ir dieta turi būti praturtinta vitaminais ir mmineralais, nes prieš operaciją dažnai būna mitybos nepakankamumas. Iškart po operacijos keletą dienų skiriamas parenterinis maitinimas. Vėliau pereinama prie antimikrobinės didesnės baltymo ir energijos kiekio dietos, nes po operacijos didesnis nutrientų poreikis. Pradėjus normaliai maitintis, galima valgyti viską, ką pacientas toleruoja.

APIBENDRINIMAS

Tinkama ir subalansuota mityba – svarbiausias elementas gydant kepenų susirgimus. Dieta skiriama tam, kad aprūpinti organizmą reikiamais nutrientais ir palaikyti optimalias sąlygas kepenų ląstelių atsinaujinimui ir organo funkcionavimui. Maistas turi būti lengvai pasisavinamas ir būtinai skanus, nes sergantieji kepenų ligomis dažnai skundžiasi blogų apetitu. Dietinis racionas nuo įprasto skiriasi dviem aspektais: iš vienos pusės – jis turi būti praturtintas lengvai pasisavinamais baltymais, ląsteliena, vitaminais ir mineralais; o iš kitos pusės – turi būti ribojami riebalai, ypač gyvūninės kilmės, ir produktai, dirginantis virškinamąjį traktą. Sergant kepenų ciroze maitinimasis skiriasi tuo, kad liga gali komplikuotis ascitu, kepenų nepakankamumu, encefalopatija ar koma. Tokiais atvejais rekomenduojama: dietoje mažinti baltymų kiekį, daugiau valgyti pieniškų ir augalinės kilmės produktų, reikia griežtai riboti druską, valgyti reikia dažnai ir mažomis porcijomis.

Kad nebūtų komplikacijų, sergantiems rekomenduojami tokie produktai:liesas pienas ir jo produktai ( varškė, rūgpienis, grietinė ); liesa mėsa ir žuvis; kiaušiniai keletas kartų per savaitę (jei toleruoja); kruopų (avižų, manų, ryžių, grikių ) ir makaronų ppatiekalai; duona (geriau tinka nešviežia); daržovės; vaisiai, jų sultys, kompotai, kisieliai; cukrus, medus, uogienė; padažai (neaštrūs, neriebūs); įvairūs gėrimai (arbata, erškėtuogių nuoviras).

Produktai,kuriuos rekomenduojama vengti: dirginantys virškinamojo kanalo gleivinę (prieskoniai, rūkyti, kepti, marinuoti, sūdyti, aštrūs), taip pat kava, stipri arbata, griežtai draudžiami alkoholiniai gėrimai. Reikėtų vengti daržovių su didelių kiekių eterinių aliejų (krienai, svogūnai, česnakai, ridikėliai); nerekomenduotini šalti patiekalai (šaltos sultys, ledai). Nereikėtų valgyti riebios mėsos ir žuvies, lašinių, lajaus. Vengti valgyti po daug, ypač vėlai vakare.

Didelę reikšmę turi ne tik tinkamų produktų pasirinkimas, bet ir pagaminimo technologija. Pavyzdžiui, nuo mėsos reikia pašalinti matomus riebalus, jeigu mėsoje daug jungiamojo audinio geriau ją sumalti. Jei pacientas viduriuoja, tai reikia mažinti skaidulinių medžiagų kiekį, daržoves ir vaisius vartoti tik virtus; jei išsiplėtusios stemplės venos, daržoves ir vaisius vartoti sutrintus; esant hiperglikemijai , vengti cukraus.

IŠVADOS

Lengviau yra išvengti kepenų ligų, negu jas gydyti. Rekomenduojama vengti veiksnių, žalojančių kepenis. Patariama atsisakyti alkoholinių gėrimų, arba per savaitę nevartoti daugiau nei 70g gryno etilo alkoholio (atitinkamai 70g degtinės, 0.7 l vyno, 2-3 l alaus).

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nei vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų reikiamo kiekio.

pav.1 www.javinė.lt

Sveikos mmitybos piramidė yra kontūrai to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Tai tiesiog rekomendacijos, kurios leidžia pasirinkti tinkamus maisto produktus. Šitoje piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į pagrindines grupes: duona ir kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai; riebalai, aliejai (vartoti saikingai ), cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai (riboti vartojimą, stengtis jų vengti ). Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Norint būti sveikam, reikia vartoti visų grupių maisto produktų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. L. Petkevičienė. Dietetika. – Vilnius, 2006

2. L. Petkevičienė. Maitinimosi priežiūros vadyba. – Vilnius, 2006

3. Dietinio gydymo vadovas. Antroji knyga. Pirmoji dalis. Pirmasis leidimas. Dietinis sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis gydymas. Knygos sudarytoja med. m. dr. L. Petkevičienė. – Vilnius, 2000

4. www.wikipedija.org

5. www.sveikas.lt

6. www.sveikaszmogus.lt

7. www.medicinavisiems.

8. www.javine.lt