Klaipėdos krašto asmenvardžiai

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

I.Pavardžių kilmė:…………………………5

1. Lietuviškos pavardės:…………………………5

a) senieji dvikamieniai ir vienkamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės;…………………………5

b) pravardinės kilmės pavardės…………………………6

2. Nelietuviškos pavardės:…………………………12

a) slaviškos pavardės;…………………………12

b) vokiškos pavardės…………………………14

c) pavardės iš krikščioniškų vardų………………………16

3. Neaiškios kilmės pavardės…………………………19 4.Vardai…………………………20 5.Priedai…………………………21

IŠVADOS…………………………30

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………31ĮVADAS

Senovėje lietuviai, kaip ir daugelis kitų indoeuropiečių, teturėjo tik vieną vardą. Jo visiškai pakako asmenims individualizuoti, nes žmonės gyveno bendruomenėmis, tarp kurių ryšiai buvo labai menki. Pačių vardų buvo daug ir įvairių, todėl kiekvienas bendruomenės narys galėjo turėti skirtingą vardą. Tačiau civilizacija negailestingai sugriovė sienas tarp gentinių junginių, ėmė kurtis kunigaikštystės, žmonėms rreikėjo bendrauti, o žmonių, turinčių tą patį vardą, jau buvo daug. Vadinasi, atėjo diena, kai vienas vardas nebegalėjo atlikti savo pagrindinės – žmonių vienas nuo kito skyrimo – funkcijos. Taip susidarė prielaidos greta vardo atsirasti kitam asmenvardžiui.

Lietuvoje dėl nedidelio gyventojų skaičiaus pavardes visi žmonės gavo gana vėlai. IX amžiuje Klaipėdos kraštas buvo kuršių gyvenama teritorija, vėliau užimta artimiausių žemaičių. Gali būti, kad į Klaipėdos kraštą atsikėlė žmonės iš pietų, kalbėję tarpine tarp lietuvių ir prūsų kalba. XVI a. pab. Situacija MMažojoje Lietuvoje šiek tiek pasikeitė. Krašte atsirado daugiau mokesčių, kurie darė įtaką ir viešąjame gyvenime. Taigi XIX amžiau pabaigoje – XX amžiaus pradžioje – lietuvininkų vokietėjimas. Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šis regionas pradėjo po truputį lietuvėti. Tačiau stiprėjant nacistiniam jjudėjimui, vokiečių ir lietuvių kalbų sąveika pradėjo krypti priešinga linkme – lietuvių kalba palengva pradėjo užleisti vietą vokiečių kalbai. Klaipėdos kraštas, įėjęs į Lietuvą, buvo pati turtingiausia ir geriausiai administraciškai tvarkoma Lietuvos dalis. Gyvenimo lygis buvo žymiai aukštesnis negu kitur Lietuvoje, gyventojai buvo labiau apsišvietę ir išsilavinę.

Šiame darbe tyrinėjama 200 Klaipėdos krašto asmenvardžių.

Nagrinėjamos lietuviškos, nelietuviškos ir neaiškios kilmės pavardės. Pavardės vienos nuo kitų priklauso, pirmiausia pagal darybą. Pvz., lietuviškomis pavardėmis laikome tas, kurios turi lietuvišką pavardės darybos elementą (Jurgaitis). Darybos afiksas yra svarbus ataskaitos taškas, nuo kurio pavardę imame laikyti lietuviška, netgi tada, jei jos turėtojas nelaiko savęs lietuviu. Pvz., Šneideraitis laikytina lietuviška pavarde nuo to momento, kuomet dokumentuose įgyja priesagą –ait-, nors šaknis akivaizdžiai vokiška (schneider-“siuvėjas”). Kita vertus, vokiškos kkilmės pavardės buvo suteikiamos ir nevokiečių kilmės žmonėms, taigi ne visda pavardės kilmė tiesiogiai atspindi etninę pavardės turėtojo priklausomybę (pvz., jei oficialiuose dokumentuose užrašytos formos Šneideris, Šneideraitis, Šneiderys, tai žmogus nebūtinai vokietis).Iš nelietuviškos kilmės pavardžių didžiausią grupę sudaro vokiškos kilmės pavardės (22.5%), iš lietuviškos kilmės – pravardinės kilmės pavardės (29.5%). Pravardinės kilmėspavardės suskirstytos į dar smulkesnes grupeles (augalai, gyvūnai, vietovaizdžiai, išvaizda, būdas, charakterio savybės ir t.t). Pavardės iš krikščioniškų vardų taip pat skirstomos į hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos, germaniškos, slaviškos kilmės vvardus. Neaiškios kilmės pavardės sudaro mažiausią grupę (16%). Čia rasta pavardžių kurios nebuvo paminėtos šaltiniuose, tyrinėjant asmenvardžius.

Šio darbo tikslai:

· Suregistruoti laikraščiuose užfiksuotas gyventojų pavardes;

· Nustatyti pavardes, turinčias lietuvišką kilmę;

· Nustatyti pavardes, turinčias nelietuvišką kilmę;

· Nustatyti neaiškios kilmės pavardes;

· Aprašyti jas kilmės ir darybos požiūriu.

Šis darbas parašytas, remiantis laikraščiais “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 metų Nr.25, Nr.49, Nr.64, Nr.81, Nr.84, Nr.103, Nr.106, Nr.107, Nr.117, Nr.124, Nr.136.

Lietuviškos pavardės

Senieji dvikamieniai ir vienakamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės

Bytautaitė (Bytautas). Sudurtinė pavardė. Sando by-, bi- kilmė neaiški. Siejama su liet. tarmių biti „buvo“, lat. bija “buvo” kelia ir abejonių, nes veiksmažodžio būti šaknies apofoninis variantas bi- gramatiškai perdėm ribotas – aptinkamas tik tam tikrose būtojo laiko formose. Prūsų. kalba tokios apofonijos, rodos, iš viso neturi, tačiau asmenvardis su by-(bi-) prūsų kalboje yra vieni populiariausių. Tad ar nebus patikimesnė A. Salio hipotezė, sandą by- siejanti su liet. bijoti galėjo paremti, be kita ko, ir tai, kad iki šiol, rodosi, nebuvo žinoma aiškios darybos liet. Sudurtinių asmenvardžių, kurių vieną ar kitą sandą neabejojant būtų buvę galima sieti su apeliatyvu, reiškiančiu baimę, bijojimą ar pan. Tačiau liet. vardyne tokių asmenvardžių yra – tai pavardės Bugvila, Bugvilas (plg. bugus, būgus “baikštus” ir kt.). Vadinas, ir semantiškai sando by-, konkrečiai, By-tautas, gerai dera pprie tam tikro struktūrinio indoeuropietiškojo modelio: “tas, kuris.”, šiuo atveju-“tas, kuris bijo tautos” (LPŽ, 1985: 247, 268). Sandas taut- siejamas su liet. tauta, pr. tauto „kraštas“ (LPŽ, 1989: 1028).

Rupkalwies (Rupkalvys). Iš Rupkalvis. Galbūt sudurtinė pavardė iš liet. rupus ir kalvis. Liet. rupus “stambus, nesmulkus; didelis, stambus; kuris nelygaus paviršiaus, šiurkštus; stačiokiškas, nemandagus”, liet. kalvis “kas verčiasi metalo kalimo amatu” (LPŽ, 1989: 642).

Tarwyd (Tarvydas). Sandas tar(t)- siejamas su liet. tarti, pr. tarin “balsas“. Sandas vid-, vyd- kildinamas iš liet. iš-vysti (išvydo) „pamatyti“ (LPŽ, 1989: 1024, 1025, 1204).

Wisbars (Visbaras). Sudurtinė pavardė iš Vis-bara(s). Sandas vis- siejamas su liet. visas, pr. wissa “visas” (LPŽ, 1989: 1232, 1234). Kamienas bar(t)- sietinas su liet. barti, plg. rus. бороться “kovoti” (LPŽ, 1985: 196).

Pravardinės kilmės pavardės

Pravardinių pavardžių etimologija:

Augalai:

Pabrėža. Plg. Pabreža, Pabrieža, Pabriežas. Iš liet. pabrėža “toks vaistinis augalas” (LPŽ, 1989: 359).

Pippirs (Pipiras). Pravardinė pavardė, sietina su liet. pipiras “pietų kraštų augalas, kurio smulkūs vaisiai turi tam tikrą aštrų skonį; perkeltine prasme apie mažą vaiką, apie mažo ūgio žmogų” (LPŽ, 1989: 461).

Trauschies (Traušys) < Triaušys, Triaušis. Galbūt iš liet. triaušis “asiūklis”, triaušėti “triušti, triušėti, trupėti” ar pan. (LPŽ, 1989; 1063).

Gyvūnai:

Gaidienė (Gaidys). Iš liet. gaidys (LPŽ, 1985: 606).

Kows (Kovas). Galbūt gyvūninės kilmės pavardė iš liet. kovas “varnų šeimos paukštis ((corvus frugilegus); kuosa; vėpla, išsižiojėlis” (LPŽ, 1985: 1059).

Kurmis. Plg. Kurmys. Iš liet. kurmis, kurmys “nedidelis vabzdžiaėdžiųšeimos žinduolis, gyvenantispo žeme (Talpa europaea)” (LPŽ, 1985: 1135).

Schernus (Šernius). Iš liet. šernas “laukinė kiaulė”, plg. dar. liet. šerna “šernas”. Bet plg. vok.< sl. Scherrn, Schern, Scherne (LPŽ, 1989: 914).

Wannag (Vanagas). Iš liet. kalbos paukščio pavadinimo vanagas (LPŽ, 1989: 1158, 1159).

Tautybė, vietovaržiai, gyvenamoji vieta ir pan.:

Lenkauskaitė (Lenkauskas). Dažnai gali būti suslavinta iš Lenkas ar pan. Bet plg. lenk. Lekowski. Lenkas greičiausiai iš liet. lenkas “lenkų tautos žmogus” (LPŽ, 1989: 57, 58).

Pakalniškytė (Pakalniškis). Plg. liet. pakalniškis “pakalnėnas; pakalnės, slėnio gyventojas” (LPŽ, 1989: 370).

Verslas, amatas:

Anladegies (*Angliadegys). Iš liet. angliadegys “kas anglis dega; anglius” (LPŽ, 1985: 106).

Kalkus (Kalkius). Galbūt sietina su liet. kalkius “kalkių degėjas”. Dar plg. Kalkis, lat. Kalkis, Kalks. Toliau galbūt sietina su lat. kalkis “kalkės”, liet. kalkės < vok. kalk (LPŽ, 1985: 898).

Kallweit (Kalvaitis). Dažniausiai, matyt, iš liet. kalvaitis “kalvio sūnus”. Liet. kalvis “kas verčiasi metalo kalimo amatu”, plg. lat. kalvis “kalvis”. Bet gali būti ir iš kalvaitis “kalvos gyventojas” (LPŽ, 1985: 901, 902).

Schiksnus (Šikšnius). Plg. Šikšna, Šikšnis, Šikšnys. Greičiausiai iš liet. šikšnius „kas šikšnas dirba, jas pardavinėja“; plg. dar liet. šikšnius „kas šykštus, šykštuolis“, šikšna „išdirbta be plaukų oda, vartojama pakinktams, avalynei; šykštus žmogus“,

šikšnys „šikšnosparnis; šykštuolis“ (LPŽ, 1989: 924).

Išvaizda:

Dulaitė (Dulas). Iš Dulys. Greičiausiai sietinos su liet. dulas, dūlas “pilkas; palvas, palšas, gelsvas, gelsvai rauvas”, lat. duls “tamsus”. Ar čia priklauso ir. latvių pavardės Dulle, Dullis, neaišku. Tiesa, vienu kitu atveju minėtos pavardės gali būti ir skolintos, plg. lenk. Dul, Dula, brus. Дуля, rus.Дуло, Дуля (LPŽ, 1985: 539, 540).

Kerpa. Iš Kerpė. Plg. Kerpa, Kerpis. Galbūt pravardinė pavardė, sietina su liet. kerpė “liesas, išdžiūvęs, pasęnęs žmogus” (LPŽ, 1985: 976).

Šlapšytė (Šlapšys). Plg. Šlapšas, Šlapšis ir galbūt ŠŠlapsis, Slapšys, nors galbūt šlapš- su formantu –š- iš šlap-. Šaknis šlap- greičiausiai sietina su liet. šlapias, -ia “vandens prisigėręs, vandeniu sumirkęs, sulietas, sulytas” (LPŽ, 1989: 947, 948).

Kūno defektai:

Klischies (Klišys). Plg. Klišas, Klišius. Sietina su liet. klišas “kuris kreivų kojų, klyvas, šleivas, kleivas”, klišis, klišys “klišas žmogus”, klišius “kas klišas; klyvis, šleivys” (LPŽ, 1985: 1026).

Būdas, charakterio bruožai:

Dargys. Iš Dargis. Plg. liet. dargus “darganotas; bjaurus, nemalonus, negražus, šlykštus; piktas, irzlus” (LPŽ, 1985: 462).

Gerullis (Gerulis). Priesagos –ulis vedinys iš liet. geras, plg. ggerulis “geras žmogus, gerutis” (LPŽ, 1985: 659).

Girčius. Plg. liet. Girčas, Girčys, lat. Gircis, Girčis. Galbūt daugelis šių pavardžių sietinos su liet. girčas, girčius “pagyra”: girti. Tačiau vok. Giertz, Gertsch (LPŽ, 1985: 673).

Lekschas (Lekšas). Plg. Lekšys, Lekšius. Sietina su liet. lekšas ““ištižėlis, nevykėlis”, lekšis “ištižėlis, liurbis” (LPŽ, 1989: 51).

Schwellnus (Švelnius). Plg. Švelna, Švelnia, Švelnis, Švelnys. Greičiausiai iš liet. švelnus “lygus, minkštas; meilus, malonus, lipšnus; negriežtas ir kt.” (LPŽ, 1989: 1002, 1003).

Zwickies (Žvikys). Plg. Žvikas, Žvikis. Iš liet. žvikė „vikri, žvali mergaitė ar berniukas“, žvikas „neramus“, žvikinas “žvalus“, žvikinti „neduoti ramybės“ ar pan. (LPŽ, 1989; 1352).

Kitos elgesio bei charakterio savybės:

Meischt (Meištas). Galbūt pravardinė pavardė, sietina su liet. meišti “maišytis, painiotis, šen ir ten vaikščioti, bėgioti, landžioti, sukiotis” (LPŽ, 1989: 201).

Rubulies (Rubulys) < Rubulis. Galbūt pravardinės pavardės, sietinos su liet. rubulti “volioti, ritinti; vynioti; palengva, nenoromis eiti”, rubuliuoti “daryti rubulus, volioti, ritinėti; sunkiai, krypuojant važiuoti”, rubulas “gumulas, gniužulas; didelis kukulis, konkolas”. Plg. dar lat. Rubulis, Rubuls (LPŽ, 1989: 628).

Sauga. Galbūt pravardinės kilmės pavardė, ssietina su liet. saugoti “ginti nuo pavojų, prižiūrėti, sergėti; tykoti, laukti, sekti ir kt.”, saugus “apsaugotas nuo pavojų; atsargus; gerai augantis, sargus” (LPŽ|, 1989: 681).

Skipinaitis. Plg. Skiepinaitis. Plg. (?) liet. skiepinis “skiepytas (apie augalą)”, skiepinti “skiepyti, lįsti, spraustis, bruktis” (LPŽ, 1989: 738, 741).

Tekorius. Plg. Tekaras, Tekoras, Tekoris, Tekorys. Plg. liet. tekinti „drožti, lyginti tam tikru prietaisu; galąsti tekėlu, aštrinti“, tekėlas „sukamas skritulio formos galąstuvas įrankiams aštrinti, tekinti“ ir pan. Bei lenk. Tokarz, Tokarzowic, brus. Токар, Токарау, Токарь, rus. Токарь, ukr. ТТокарь (LPŽ, 1989: 1034).

Įvairūs reiškiniai, daiktai, maistas:

Diržius. Plg. Diržys. Šios pavardės galbūt yra galūnių –ys, -ius vediniai iš liet. diržas (LPŽ, 1985: 504).

Lazauskas. Dažnai gali būti iš Lazdauskas. Suslavinta iš Lazda, Lazdinas ar pan. Galbūtb iš liet. lazda “apdailintas, be šakų, medžio stiebelis einant pasiremti, suduoti kam nors ar pan., lazdynas”. Plg. lat. Lazda: lat. lazda “lazdynas; lazda”. Bet ir skolinimas įmanomas, plg. lenk. Lozowski, rus. Лазовский (LPŽ, 1989: 38, 39).

Kojellis (Kojelis). Plg. Kojelė. Galbūt sietina su liet. kojelė: koja „organas, kuriuo žmogus ar koks kitas padaras eina“. Bet plg. lenk. Koj (LPŽ, 1985: 1039).

Padagas. Greičiausiai pravardinė pavardė sietina su liet. padagai “padaigai”, padagos “padaigos”, liet. padaiga “ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna; vos išdygęs trumpais plaukas, gyvaplaukis” (LPŽ, 1989: 363).

Perkūnas. Pravardinės kilmės pavardė sietina su liet. perkūnas “griaustinis; griausmo, žaibo dievas” (LPŽ, 1989; 429).

P.urvinienė (Purvinis). Plg.dar lat. Purvinš. Iš Purvys. Pavardė sietina su šaknimi purv-, yra pravardinės kilmės ir sietinos su liet. purvas „šlapia, suminkštėjusi nuo vandens, kimbanti žemė; tokios žemės masė ar gabalas“, plg. dar liet. purvius „kas nešvarus; žemės darbininkas, juodadarbis, kas juodas, tamsus“ (LPŽ, 1989: 539).

Schappeit (Šapaitis) < Šapas. Galėtų būti iš liet. šapas “krislas, šiaudagalys”. Plg. dar lenk. Szap, Schap, brus. ШШапо, vok. Schaaf(f), Scha(a)p, Schoof, Schoop, Schapp (LPŽ, 1989: 1024, 1025, 1204).

Stubbra (Stubra). Iš Stubrys. Galbūt iš liet. stubras “stuobrys, nugenėtas, be viršūnės arba išdžiūvęs, pūvantis, nykstantis medis; stiebas” (LPŽ, 1989: 843).

Szeimienė (Žeimys). Plg. Žeima, Žeimis. Pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. žiema (*<žeima) (LPŽ, 1989: 1320).

Šilingaitė (Šilingas). Greičiausiai sietina su liet. šilingas (angl. schilling) “smulki vario moneta”. Plg. dar vok. Schilling, lenk. Szyling, Schilling. Bet plg. liet šilingė “raktažolinių šeimos žolė; lūpažiedžių šeimos augalas, tramažolė”, šilingis “šilingė; plūdena (Lemna) ir pan.” (LPŽ, 1989: 926).

Toleikis. Plg. Toleika. Galbūt iš liet. tolus, tolis, tolti, toli ar pan. Šaknis tol- gali būti siejama su liet. tolas “tolimas”, toli ar pan. Tačiau neišleistina iš akių ir kitokios pavardžių kilmės galimybės, plg. brus. Толя, Толь, Таляй, Талюсь: Анатоль, Анатолий, rus. Толя: Анатолий, vok. Toll(e), Tolle, Toll (LPŽ, 1989: 1052).

Nelietuviškos pavardės

Slaviškos pavardės

Alysas. Galbūt grafinis Alyzo variantas. Bet greičiausiai sietina su sen. sl. Олис, Олиса, Олисеи: Елисеи (LPŽ, 1985: 86).

Schulkies (Šulkys). Iš Šulkis, plg. Šulka, Šulkys, toliau plg. brus. Шулька, Шулькин, rus. Шулькин, ukr. Шулик, Шулика ar pan. (LPŽ, 1989: 990).

Šamonskis. Iš Šamanskas, -skis, brus. Шаман, Шаманау, rus. Шаманин, Шаманский (LPŽ, 1989: 884, 885).

Bagschas (Bakšas) < Bakša. Plg. lat. Bakša k., Bakši k., lat pavardė Bakša. GGalbūt sietina su liet. baksėti, bakšyti “bakšyti”. Bet plg. lenk. Boksza, Bogsza, brus. Бакша (LPŽ, 1985: 163).

Batschkus (Bačkius). Iš Bačkus. Plg. lenk., Baczka, Baczko, Boczka, Boczko, brus. Бачко (LPŽ, 1985: 151).

Babion (Babonas). Plg. brus. Бабаноу, Бабанка, rus. Бабан, Бабанов (LPŽ, 1985: 148).

Čėsna. Plg (?) lenk. Czesny, brus. Часнович, rus. Честной. Tačiau galimi ir kiti ryšiai – plg. brus. Шчасны, Счасны, Счасный, Щаасный, Щасны, Щасной, rus. Щасной: brus. Шчасной, rus. счастный “laimingas”. Vis dėlto pirmasis siejimas atrodo įtikinamesnis, ypač dėl liet.reičiausiai vokiška pavardė, ypač dėl balsio o. Plg. vok. Armann, Herman, Hermann. Vienu kitu atveju galimas ryšys ir su Armanas, kurios baltiška kilmė kiek įmanomesnė dėl man- vietoj mon- (LPŽ, 1985: 123).

Bangelis. Plg. vok. Bangel, Bengel (LPŽ, 1985: 187).

Becker (Bekeris). Plg. lat. Bekeris, Bekers. Iš vok. pavardės Backer: backer “kepėjas” (LPŽ, 1985: 223).

Binsas < Binsa. Iš vok. Bins, Binz ar pan. (LPŽ, 1985: 262).

Krieger (Krygeris). Plg. Krigeras, Krigeris. Sietina su lat. Krigeris, Krigers, krigers. Iš vok. Krieger (LPŽ, 1985: 1075).

Lemke (Lemkė). Iš Lemkis, Lemkys. Toliau sietina su vok. Lemke, Lemmke (LPŽ, 1989: 54).

Milkeries (Milkeris). Plg. Milkieris. Greičiausiai iš vok. Milker (LPŽ, 1989: 244).

Ritter (Riteris). Plg. lat. Riteris, Riters, vok. Ritter, Ritters ir pan. (LPŽ, 1989: 615).

Schliepat (Šlypaitis). Iš Šlypa. Plg. (?)

vok. Schliep, Schlippe, Schlipf, Schliep(er), Schlipf(er) (LPŽ, 1989: 956).

Schulz (Šulcas). Plg. Šulca, Šulcus, Šulčius. Iš vok. Schul(t)ze, Schul(t)z (LPŽ, 1989; 988).

Tepperies (Teperys). Iš Teperis. Greičiausiai germaniškos kilmės pavardė, plg. vok. Tepper, Teper, Tepfer, Topper (LPŽ, 1989: 1037).

Pavardės iš krikščioniškų vardų

Balzeraitienė (Balzeraitis) < Balzeris. Trumpinys iš Baltazaras, plg. Balceris, lenk. Balcer, Balcar: Baltazar, brus. Балцер, Балцар: Балтазар, vok. Balzer, Balzar; Balthasar. Lat. Balceris k., Balceri k. Taip pat kilę iš pavardės Balceris (LPŽ, 1985; 168, 183).

Jakomeit (Jakomaitis) < Jakomas, Jakamas. Iš vvok. Jocham: Joachim (LPŽ, 1985: 785, 787).

Janavičius < Jonavičius. Plg. lenk. Janowicz: Jan, brus. Янович: Ян, rus. Янович (LPŽ, 1985:795, 796, 841, 842).

Joneleit (Jonelaitis) < Jonelis < Jonas. Plg. lenk. Jan, Jon, Johan, brus. Ян, Иоанн, rus. Ян, vok. John, Johns, Jan, Jahn: Johannes (LPŽ, 1985: 841, 842).

Kasparis < Kasparas. Iš krikšto vardo Kasparas (LPŽ, 1985: 940).

Kloss (Klasas). Plg. liet. Klasys. Galbūt sietina vok. Klaas, Klaes, Clas, Klos, Cloes, Clossius Klos: Nicolaus, lenk. Klos (LPŽ, 1985: 1012).

Lutkus (Liutkus). Plg. Liutka, LLiutkas. Toliau sietina su lenk. Lutka, Lutko. Matyt, iš krikšto vardo Liudvikas (LPŽ, 1989: 102).

Martinkus. Plg. lenk. Martynko: Marcin, brus. Мартынчык, Мартынчук: Мартин (LPŽ, 1989: 168).

Mikučauskas. Dažniausiai, matyt, suslavinta iš Mikučionis, Mikutis ar pan. < Mika, Mikas, Mikys. Iš vardo MMikas ar pan., kuris gali būti iš Mykolas arba Mikalojus (LPŽ, 1989: 228, 234, 236).

Petkaitė (Ptka). Plg. Petkis, Petkys, Petkus. Šios pavardės atsiradę iš slavų kalbose vartojamų mažybinių krikšto vardo Petras formų, plg. rus. Петька, Петько: Петр, brus. Пятко, Печька, Пячько: Петр ir pan. (LPŽ, 1989: 435).

Petroschka (Petroška). Iš Petraška. Plg. lenk. Piotraszek, Piotraszko, Pietraszek, Pietraszko: Piotr, brus. Пятрашка: Петр (LPŽ, 1989: 438, 442).

Potzus (Pocius). Plg. Pocas, Pocis, Pocys. Pavardės su poc- yra tos pačios kilmės kaip ir lietuvių pavardės su pac-. Iš krikšto vardo Ipatijus arba Povilas. Plg. brus. Пац: Ипатий, Пац: Павел, rus. Пац, Паць, lenk. Pac (LPŽ, 1989: 359, 483).

Ramons (Ramonas). Iš lotyniškos kilmės krikšto vardo Romanas, Ramonas (LPŽ, 1989: 571).

Samuttis (Samutis) < Samas, Samys. Greičiausiai iš kkrikšto vardo Samuelis trumpinio, plg. liet. Samas: Samuelis, brus. Самусь: Самуил, bulg. Само: Самуил. Bet galima kita kilmė, plg. brus. Самос: Самисон, Сом, Сомау, rus. Сом (LPŽ, 1989: 668, 672).

Semmelies (Semelys). Galbūt iš Simelis < Simas. Iš krikšto vardo Simas, kuris yra trumpinys iš Simonas arba Simeonas (LPŽ, 1989: 698, 713).

Valančauskas < Valančius. Iš krikšto vardo liet. Valentas, lenk. Walenty, Walenta, brus. Валентый, Валянт, Валент, Валянты (LPŽ, 1989: 1145, 1146).

Vaškienė (Vaškys). Plg. Vaškas, Vaškis, Vaškius, Vaškus. Toliau šios pavardės sietinos ssu lenk. Waszka, Waszko, Waszek: Jan, brus. Вашко: Иоанн ar pan. (LPŽ, 1989: 1172).

Willumeit (Vilumaitis) < Vilimas, Vilemas, Viliamas, Viliumas, Viliūmis, Vylimas, Vylymas. Toliau sietina su lenk. Wilam, Wi.lem, Wilhelm, Wilim, vok. Willem, Willam: Wilhelm, brus. Вилим (LPŽ, 1989; 1215, 1216).

Neaiškios kilmės pavardės

Dirkstys. Kilmė neaiški. Plg. (?) vok. (ypač dėl geografijos) Dierreks, Durks, Derigs, Derix, Derks: Theudoricus (LPŽ, 1985: 502).

Broszeit (Brožaitis). Iš Brožys. Kilmė neaiški, nes, svarbiausia, kelia abejonių o autentiškumas – jis gali būti ir iš uo: Bruožys. Bet, antra vertus, šaknis brož- taip pat visiškai įmanoma – ji gali būti trumpinys iš krikšto vardo Ambrozas < lenk. Ambrozy, plg. vok. Brosius, Brose: Ambrosius (LPŽ, 1985: 314).

Keiluweit (Keiliuvaitis) < Keilis. Kilmė ne visai aiški. Būtų pamato, ypač dėl geografijos, sieti su vok. Keil, Keyhl ar pan. Bet, antra vertus, pavardės su keil- (Keilis, Keiliuvaitis) gali būti germanizuotos lytys iš liet. pavardžių su kail- (Kailius), kur keil- iš kail- būtų tam tikras hipernormalizmas, vokiškas parašymas iš tarimo kail-. Kad taip tegali būti išvesta iš Keilius. Kadangi vakarų Lietuvoje Keiliuvaitis negalėjo būti sudaryta, tad reikia manyti, kad ankstesnis pavardės Keilis variantas buvo Keilius < Kailius. Iš

profesijos pavadinimo kailius “kailių dirbėjas, kailiadirbys, odžius, odminys” (LPŽ, 1985: 887, 966).

Mineika < Mineikas, Mineikis. Nevisiškai aaišku, ar priesagų su –eik- vediniai iš liet. minti “trypti, mindyti” ar iš minti “turėti galvoje, atmintyje, nepamiršti, minėti; spėti; galvoti, tarti, manyti; suprasti, išmanyti”, minėti “kalboje ar rašte vardyti ką, kalbėti apie ką; prisiminti, turėti galvoje, neužmiršti”. Turint prieš akis visus asmenvardžius su min(t)-, pastaroji prielaida atrodytų kiek įtikinamesnė (LPŽ, 1989: 248).

Paura. Iš Paurys. Plg. lat. Paura, Paure, Pauris. Šių pavardžių kilmė ne visai aiški. Plg. liet. paurinti „pauryti; godžiai valgyti, čiaumoti, kimšti, ėsti“, paurinti, pauryti „storai, šiltai rengti“, lat. paure, pauris, paurs „viršūnė, pakaušis, kaukolė, kiaušas; kakta“. Bet plg. dar vok. Paur, Pauer (LPŽ, 1989; 411, 412).

Scheppat (Šepaitis). Plg. liet. Šepelis, Šepikas, Šepokas, Šeputa, Šeputis, Szepalis. Kilmė ne visai aiški. Teoriškai daugumos žemaičių pavardžių šep- galėtų būti iš šip-. V. Zinkevičius šių pavardžių šaknį šep- sieja su liet. ap-šep-ęs. Plg. dar liet. šepti, šempa, šepo “negražiai, netvarkingai augti plaukams, barzdai; prastai, skurdžiai augti” ar pan. (LPŽ, 1989: 910).

Skaraitė (Skara). Plg. Skarius. Kilmė ne visai aiški. Galbūt tai pravardinės kilmės pavardės sietinos su liet. skara “didelė, paprasčiau vilnonė skepeta pečiams, galvai apsigobti; skarelė; skuduras, skarmalas, skurlis; prastas, sudėvėtas, suplyšęs drabužis ir kt.”, skaris “kas nuskaręs, apdriskęs; nuskaręs, nudėvėtas”, skarti “spurti, brėgzti, rykšti (apie drabužį); darytis plaušingam, plaušuotom skaidulėm ir kkt” (LPŽ, 1989; 730, 731).

Stirblys. Galbūt su formantu –l- iš Stirbys. Kilmė ne visai aiški, plg. liet. Stirbėti „turėti blogų ketinimų“ (LPŽ, 1989; 823).

Storimaitė (Storimas). Plg. Storis. Šių pavardžių kilmė nėra visai aiški. Tai galėtų būtin pravardinės kilmės pavardės sietinos su liet. storas, -a “kuris didelės apimties, plataus skersmens, drūtas, kurio stambus, riebus kūnas ir kt.”, bet, ypač dėl pavardžių geografijos, plg. vok. Stohr, Sto(h)r (LPŽ, 1989: 826, 827).

Šaukelis. Plg. Šaukeckas, Šaukevičius, Šaukimas, Šaukovskis. Kilmė ne visai aiški, nors šaknį šauk- galėtume sieti su liet. šaukti „rėkti, klykti; garsiai kalbėti, dainuoti ir kt.“ (LPŽ, 1989: 895).

Taszus (Tašius). Plg. Tašys, Tašis. Kilmė ne visai aiški. Galbūt plg. liet. tašas “aptašytas ar apipjautas pagalys, rąstelis”, tašyti “kirviu lyginti; smarkiai ką daryti (mušti, valgyti ir kt.)” (LPŽ, 1989: 1025).

Vitkauskas. Iš Vitkus. Liet pavardžių su vitk- kilmė nėra visiškai aiški ta prasme, kad, matyt, ne visos jos yra vienos kilmės. Kartais įmanoma, kad vienos jų gali būti išsirutuliojusios iš sudurtinio lietuviško asmenvardžio Vytautas. Manoma netgi, kad pavyzdžiui, lenk. Witek, be kita ko, galintis būti ir iš vardo Witold. Bet dažniau kamienas vitk- .genetiškai gali būti nebaltiškas, plg. lenk. Witko, Witiek, siejamus su vardu Wit, Wicik, Witkow, Witkowski, brus. Витко, Виткоуски: Вит, rus. Витковский (LPŽ,

1989: 1240, 1241, 1242).

PAVARDŽIŲ KILMĖ

Pavardžių kilmė labai įvairi. Jas galima skirti į keletą grupių. “Lietuvių pavardžių žodynas”, kuriuo daugiausia buvo remtasi aiškinant pavardžių kilmę, daugeliui pavardžių pateikia ne vieną kilmės aiškinimą. Tokiais atvejais stengiamasi išskirti svariausią, logiškiausią kilmės paaiškinimą. Pagal kilmę, pavardės suskirstomos į šias grupes:

1.Lietuviškos kilmės pavardės:

a) senieji dvikamieniai ir vienakamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės;

b) pravardinės kilmės pavardės.

2. Nelietuviškos kilmės lietuvių pavardės:

a) slaviškos kilmės;

b) vokiškos kilmės;c) pavardės iš krikščioniškų vardų.

3. Neaiškios kilmės pavardės, teoriškai galinčios būti lietuviškos (arba baltiškos) kkilmės.

LIETUVIŠKOS PAVARDĖS

Lietuviškos kilmės pavardėmis vadinamos tokios, kurios yra kilusios iš lietuviškų arba baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių.

Senieji dvikamieniai ir vienakamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės. Šio tipo pavardžių rasta 5, 2.5% visų pavardžių.

Aschmann. Teoriškai galėtų būti baltiška sudurtinė pavardė, plg. Aš-vydas, Aš-mantas. Bet plg. vok. Aschmann, Eschmann. Lat. kaimo vardą Ašmani spėjama galint būti kilusiu iš vok. pavardės Aschmann (LPŽ, 1985: 130, 131).

Budwill (Budvilas). Sudurtinė pavardė. Pirmojo sando bud- kilmė neaiški, nes teoriškai jis gali būti ir iš bbut- (Butautas). Remiantis grafiniu vaizdu ir kai kuriais kitais netiesioginiais faktais, visų pirma sudurtiniu avd. Bud-i- vydas, išlaikiusiu jungiamąjį balsį, ir pavardėmis Gel-būda, kurių antrasis sandas galbūt yra iš bud-, galima spėti, kad šaknį bud- gali turėti ir pavardė Bud-ginas. SSandas bud- siejamas su liet. budėti, budi (LPŽ, 1985: 328). Sandas vil- dažnas antrajame sudurtinių avd. sande. Šaknis vil(t)- siejama su liet. viltis “turėti vilties, tikėtis”, viltis ir pan. (LPŽ, 1989: 1211).

Liemant (Lymantas). Galbūt sudurtinė pavardė, gretintina su Lei-mantas, Lei-manas. Dėl šaknies li-, ly- plg. liet. limus “kuris moka prisimeilinti, įsiteikti, prisitaikyti”, limti “linkti, svirti žemyn. Šaknis man(t)- siejama su liet. manyti “kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti; būti kokios nors nuomonės, būti įsitikinusiam; suprasti, žinoti”, mantus “išmaningas, sumanus, apsukru, vikrus, gražus, dailus”, toliau – su menu, minti ir pan. (LPŽ, 1989: 153).

Mantwill (Mantvilas). Plg. Mantvila. Sudurtinė pavardė. Šaknis man(t)- siejama su liet. manyti, mantus, menu, minti. Dėl šaknies man(t)- kilmės žr. Liemant. Sandas vil- sudurtinių avd. Antrajame sande kartais eeina pakaitomis su vil(t)-. Dėl sando vil(t)- kilmės žr. Budwill (LPŽ, 1989: 158, 1211).

Norkus (Narkus). Plg. Norka, Norkas, Norkys. Spėjama, kad gali būti trumpiniai iš sudurtinių asmenvardžių – *Norkantas ar pan. Bet gali būti ir tiesiog iš noras, norus ar pan. Dėl tokios darybos plg. plepkus “plepys”, Juodkus “juodas” ir pan. (LPŽ, 1989: 334).

Sziegaud (Žygaudas). Galbūt sudurtinė pavardė. Sando žy- kilmė neaiški. Bandyta sieti su liet. žygis. Tačiau bene įtikinamiau būtų sandą žy- kildinti iš liet. žymus, žymė, žymėti bei ppan. (LPŽ, 1989: 1335). Sandas gaud- galbūt sietinas su liet. gaudus “skardus, skambus, garsus, melodingas: liūdnas, skurdus, graudus” (LPŽ, 1985: 639).

Pravardinės kilmės pavardės (59 pavardės, 29,5% ). Šios pavardės sudaro gausiausią lietuviškos kilmės pavardžių grupę. Nė viename Lietuvos regione nėra tiek daug pravardinių pavardžių kaip Klaipėdos krašte. Jos susidarė iš įvairiausių konkrečios bei abstrakčios reikšmės žodžių. Ypač išsiskiria neigiamą atspalvį turinčios pavardės. Pavardėms būdinga bendrinio žodžio reikšmė ir tikrinio žodžio funkcija. Pavardžių įsigalėjimo metu daugelis pravardžių perėjo iš bendrinės leksikos į anomastinę ir tapo oficialiomis pavardėmis arba tapo pamatu oavardėms susidaryti (Butkus, 1995: 26). Pravardines pavardes galima suskirstyti dar smulkiau, atsižvelgiant į jų etimologiją:

augalai (4, t. y. 6,8% pravardinės kilmės pavardžių): Eglins, Kereit, Smilgies, Schaknies;

gyvūnai, vabzdžiai, paukščiai (6, t.y 10,2%): Gennies, Gylis, Gerwin, Kishkies, Pempe, Szogs, Šlakaitis;

tautybė, vietovardžiai, gyvenamoji vieta ir pan.(7, 11.9%): Gudauskas, Galinis, Kalnischkies, Lankuttis, Maskoliūnas, Pallapies, Szardenings;

socialinė padėtis (2,3.4%): Preikschas, Wierellis;

verslas, amatas (4, t.y. 6,8%): Naujoks, Paupers, Solltys, Windeks;

išvaizda (10, t.y 16,9%): Auksakaitė (6,8%): Rimkus, Romeikat, Russlies, Schieshes;

kitos elgesio bei charakterio savybės (3, t.y 5,1%): Skerstinat, Wauschkies, Šniaukšta;

įvairūs daiktai, maistas (12, t.y. 20,3%): Dirvonskis, Kiaups, Kausch, Purwins, Putrius, Rogaischus, Srugies, Trinitis, Uselis, Stukus, Staggars, Swars.

Pravardinių pavardžių etimologija:

Augalai bei jų morfologinės dalys (2% visų pavardžių):

Eglins (Eglynas). PPlg. Eglynas, Eglinis, lat. Egliens. Greičiausiai iš liet. eglė (LPŽ, 1985: 561).

Kereit (Keraitis). Iš liet. Keras, Kerys. Galbūt pravardinės pavardės, sietinos su liet. keras “ nupjauto ar nulūžusio medžio kelmas su visomis šaknimis; augalas su kamienu ir šaknimis; krūmas”, keroti “gerai augti, iššakoti, plėstis, kerėti”, kerus “priekabus” (LPŽ, 1985: 974).

Smilgies (Smilgys). Plg. Smilga, Smilgas, Smilgis, Smilgys, Smilgius. Iš liet. smilga “varpinių šeimos žolė su šluotelės pavidalo žiedynu; kas aukštas ir plonas ; miglė (Poa); lendrūnas (Calamagrostis) ir kt.”, smilgius “ kieno žemėje auga vien smilgos” (LPŽ, 1989: 771).

Schaknies (Šaknys). Galbūt pravardinė pavardė, sietina su liet. šaknis “požeminė augalo dalis, kuria jis traukia iš žemių vandenį su ištirpusiomis jame maisto medžiagomis ir kt.”. Plg. dar Saknys (LPŽ, 1989: 878-879).

Gyvūnai, vabzdžiai, paukščiai (3% visų pavardžių):

Gennies (Genys). Dažniausiai, matyt, iš liet. genys. Plg. brus. Гянись: Евгений, lenk. Genus (LPŽ, 1985: 652).

Gylis. Plg.Gylys. Greičiausiai iš liet. gylys “geluonis; dirlinkė, bimbalas, byzdelė”( LPŽ, 1985: 666, 667).

Gerwin (Gervinas). Plg. liet. gervinas “gervės patinas” (LPŽ, 1985: 660).

Kischkies (Kiškys). Iš Kiškis: kiškis “zuikis (Lepus)” (LPŽ, 1985: 1006).

Pempe (Pempė). Pravardinė pavardė, plg. liet. pempė “nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukštis”. (LPŽ, 1989: 427).

Szogs (Žiogas). Iš liet. žiogas (LPŽ, 1989: 1337).

Šlakaitis. Šaknį šlak- galima sieti su liet. šlakis, šlakys “lašišinių šeimos žžuvis, trumpis (Salmo trutta)”, šlakas “mažas skysčio kiekis, išlaikantis apvalią formą, lašas, truputis, mažas kiekis ko nors, dėmelė ant veido, strazdana” (LPŽ, 1989: 947).

Tautybė, vietovardžiai, gyvenamoji vieta ir pan. (3.5% visų pavardžių):

Gudauskas. Suslavinta iš liet. Gudas, Gudaitis ar pan. Plg. liet. gudas “baltarusis (kartais lenkas ar rusas); kt. tarmės žmogus; gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiečiai kupiškėnus ir t.t.”, gudas “prityręs, įgudęs, paprastas, įprastinis; tikras” (LPŽ, 1985: 734-735).

Galinis. Plg. lat. Galinš. Iš liet. galinis “sodžiaus galo gyventojas; galulaukių gyventojas” (LPŽ, 1985: 615).

Kalnischkies (Kalniškis). Plg. lat. Kalniškis: liet. kalniškis “kalne gyvenantis žmogus, kalnėnas” (LPŽ, 1985: 899).

Lankuttis (Lankutis). Galbūt tiesiog iš liet. lankutis “ slėnio, lankos gyventojas” < Linkus, plg. Linka, Linkas, Linkis, Linkys, Linkius. Dažniausiai pravardinės pavardės, sietinos su liet. linkius “kas sulinkęs”, linkas,-a “kreivas, sukumpęs”, linkus,-i “lenktas, lankstus, liaunas; į šoną palinkęs, pasviręs”. Plg. pr. Linko, Linke, Lyncke, siejamus su pr. Lankut ir liet. Lankutis (LPŽ, 1989: 21).

Maskoliūnas < Maskolius. Pravardinės pavardės, sietinos su liet. maskolius “caro kariuomenės kareivis; rusas”. Plg. lenk. Moskal, brus. Масскалей, ukr. Москаль (LPŽ, 1989: 174).

Pallapies (Palapys). Plg. Palapis. Pravardinės pavardės sietinos su liet. palapys “vieta po lapais” (LPŽ, 1989:376).

Socialinė padėtis (1% visų pavardžių):

Naujoks (Naujokas).Iš liet. naujokas “pradedantis kokį naują darbą žmokus; neseniai apsigyvenusis, naujakurys” (LPŽ,

1989: 306-307)

Preikschas (Preikšas). Plg. Preikša. Pavardės atsiradusios iš liet. preikšas “našlę vedęs ir apsigyvenęs jos namuose vyras, užkurys, meilužis, mylimasis, jaunikis, sužadėtinis” (LPŽ, 1989: 509).

Wierellis (Vyrelis). Plg. Vireikis. Nors įmanoma kilmė ir iš liet. vyras (LPŽ, 1989: 1228).

Verslas, amatas (2% visų pavardžių):

Gellschat (Gelžaitis). Iš Gelžius. Plg. gelžis “geležis”, dar plg. Geležius: geležius “kalvis; geležies pa.rdavėjas” (LPŽ, 1985: 647, 650).

Paupers (Pauparas) < Pauparys. Plg.Pauparas, Pauperas. Pravardinės kilmės pavardė, sietinos su liet. pauparys “po muges keliaujantis smulkių daiktų prekiautojas, karabelninkas” (LPŽ, 11989: 411).

Solltys (Soltys). Plg. lenk. Soltys ir liet. Šaltys, Šaltišius < Greičiausiai iš liet. šaltyšius, šaltišius “kaimo seniūnas” (LPŽ, 1989: 778, 883).

Windeks (Vindedzis). Plg. Vindetsas. Iš lat. Vindedzis, Videcs < *Vindedzs: lat. vindedzis “vyndarys” (LPŽ, 1989: 1222).

Išvaizda (5% visų pavardžių):

Auksakaitė < Auksakas, Auksakis. Pravardinė pavardė, plg. liet. auksakis “ kas turi aukso, blizgančias gelsvas akis” (LPŽ, 1985: 138).

Baltutis < Balta. Iš liet. baltas,-a (LPŽ, 1985: 176, 182).

Gruzdaitė < Gruzdas. Plg. liet. gruzdas “plikas, trumpais plaukais” (LPŽ, 1985: 732).

Ilginis. Iš liet. iilginis “ilgas” (LPŽ, 1985: 765).

Laukat (Laukaitis) < Laukys. Plg. Laukas, Laukis. Iš liet. laukis “plikis; gyvulys su balta dėme kaktoje”, laukas “praplikusia kakta, plikis; su balta kakta ar baltu snukiu” (LPž, 1989: 31-32).

Kerschis (Keršis). Plg. Keršas, Keršius. Matyt, sietina su lliet. keršas “lopais juodas, lopais baltas; lopais baltas, lopais žalias ar žilas; margas; su marga galva; smulkiai margas; rainas” (LPŽ, 1985: 977).

Maczulis (Mažulis). Iš liet. mažulis “ mažas, mažutis” (LPŽ, 1989: 192-193).

Pleikis. Plg. Pleikys, Pleikus. Greičiausiai pravardinės kilmės pavardės, plg. liet. pleikė “išplikusi vieta galvoje, plikė “, lat. pleikis “plikė, plikis” (LPŽ, 1989: 471).

Szallies (Žalys) < Žalas, Žalis. Sietina su liet. žalas “rausvas”, žalias “žolės spalvos; nesunokęs, nesubrendęs, neišviręs; jaunas; sveikas; stiprus”, žalis “žalumas”, žalis “žalias galvijas” ar pan. (LPŽ, 1989: 1311).

Trumpa. Plg. Trumpis, Trumpius, lat. Trumpe, Trumpis. Greičiausiai pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. trumpas,-a “nedidelio ūgio; neilgai trunkantis” (LPŽ, 1989: 1073).

Kūno defektai (3,5% visų pavardžių):

Blysza (Blyža). Galbūt sietina su liet. bližas “žlibas”, blyžė “pasidariusi išilgai audeklo spraga ddėl praleistų vieno ar kelių apmatų siūlų”. Plg. dar blyžoti “gulėti paslikam, sunkiai sergant (nesijudinant, nekalbant); sliksoti”. Tačiau galimi ir kiti ryšiai, plg. lenk. Bliž: bliz “artus, artimas”(LPŽ, 1985: 280).

Gunga. Plg. liet. gunga “kreivumas, kupra, išsižiojęs; vėpla”, gungas “nedailus žmogus; griozdas” (LPŽ, 1985: 743).

Kairies (Kairys). Pravardinė iš liet. kairys “kas viską dirba kaire ranka, kairiarankis” (LPŽ, 1985: 888).

Kenklies (Kenklys). Plg. liet. kenklius “kas eina, sulenkęs kinkles; kinklius”, arba kinklys “kas ilgomis kojomis” (LPŽ, 1985: 972).

Klumbies (Klumbys). Plg. Klumba, Klumbis. Sietina ssu liet. klumbys, klumbis “šlubis” (LPŽ, 1989: 1029).

Kulys. Plg. Kulis. Ne visai aiškus santykis su pavarde Kūlys – kartais pavardės Kulys balsis u gali būti vėlesnis, sutrumpintas iš ilgojo ū, ypač pavardėse nuo Šaukėnų ir Užvenčio. Rytų Lietuvos pavardės Kulys kilmė t. p. kelia įvairių abejonių. Plg. liet. kulys “šlubis”, kulys “maišas, kapšys; kelnių viršutinė dalis be kiškų; javų lapo ar varpos makštis (prie narelio)”, kulys “kampas, ragas, kraštas” (LPŽ, 1985: 1115).

Schleiwies (Šleivys). Plg. Šleiva. Pravardinės kilmės pavardė, sietina su liet. šleivas “ kreivas, kleivas, šlyvas”, šleivys “kas šleivomis kojomis; kas nušleivoja, kreivai nunešioja batus” ar pan. (LPŽ, 1989: 950).

Būdas, charakterio bruožai (2% visų pavardžių):

Rimkus. Plg. Rimka, Rimkis, Rymkus. Galbūt iš liet. rimti “būti, darytis ramiam, liautis jaudintis, rūpintis, baimintis”. Bet gali būti trumpiniai iš kokių kitų sudurtinių asmenvardžių – *Rimkantas ar pan. (LPŽ, 1989: 609-610).

Romeikat (Romeikaitis) < Romeika. Greičiausiai iš liet. romus “taikus, nuolankus, kantrus” (LPŽ, 1989: 620).

Russlies (Ruslys). Iš liet. ruslys “kas vikrus, greitas” ( LPŽ, 1989: 645).

Schieshes (Šyšis) < Šyša. Galbūt iš liet. šyša “pikčiurna, šišis, šykštuolis” ar pan., šišas “šėlas, siutas, padūkimas; apie piktą, nenuola.idų žmogų; vaikigalis” ir brus. Шыш, rus. Шиш, lenk. Szysz ir pan. (LPŽ, 1989: 939).

Kitos elgesio bei charakterio savybės (1,5% visų pavardžių):

Skerstinat ((Skerstinaitis) < Skerstinis. Galbūt sietina su liet. skersti “pjauti, žudyti”, skerstinis “kuris skerstas, skerstasis” (LPŽ, 1989: 736).

Šniaukšta. Greičiausiai iš liet. šniaukšti “godžiai ėsti, valgyti; versti, jaukti; šniaukti” (LPŽ, 1989: 965).

Wauschkies (Vauškys). Galbūt tai pravardinė pavardė, sietina su liet. viauksnoti “iš lėto viauksėti, losnoti”, viauksėti “losnoti; loti” (LPŽ, 1989: 1173).

Įvairūs daiktai, maistas (6% visų pavardžių):

Dirvonskis (Dirvanskis). Plg. Dervenskas, Dirvonskis, Dirvonas. Galbūt tai pravardinė, sietina su liet. dirvonas “apleista, nedirbama, sužėlusi dirva” (LPŽ, 1985: 503).

Kiaups (Kiaupas). Plg. Kiaupa, Kaupas. Galbūt sietina su liet. kaupas, kaupa “iškilimas, kauburys, krūva” (LPŽ, 1989: 951, 984).

Kausch (Kaušas). Plg. liet. kaušas “viršutinysis galvos kaulas, kaukolė, kiaušas; kvailas, nieko neišmanantis žmogus; kaušyla”. Bet neišleistina iš akių ir liet. kaušas “kas greitai įkaušta, nusigeria” (LPŽ, 1985: 952).

Purwins (Purvinis). Plg. lat. Purvinš, toliau Purvys < Purvis. Tai pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. purvas “šlapia, suminkštėjusi nuo vandens, kimbanti žemė; tokios žemės masė ar gabalas”, plg. dar liet. purvius “kas nešvarus; žemės darbininkas, juodadarbis; kas juodas, tamsus” (LPŽ, 1989: 539).

Puttrus (Putrius). Plg. Putra, Putris, Putrys, lat. Putra. Tai pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. putra “miltų, bulvių kukulių, kruopų ar kt. sriuba; su miltais plaktas virtas gėralas veršiams, arkliams; skysta košė; prastesnis, antro leidimo alus, pasčiūkai”, lat. putra “taip pat”, lliet. putrius “kas mėgsta putrą” ir pan. (LPŽ, 1989: 544).

Rogaischus (Ragaišius). Iš liet. ragaišius “ragaišis”, ragaišis “rupių kvietinių ar miežinių miltų duona, karaišis; tokios duonos kepalas” (LPŽ, 1989: 559).

Srugies (Srūgys). Plg. Srūgis. Greičiausiai tarmybė iš Sruoga, Sruogis, bet plg. liet. sruogis “kas tingi, vaikščioja be darbo”, srūgiuoti “vaikščioti be darbo, tinginiauti, bildant dirbti” (LPŽ, 1989: 789).

Staggars (Stagaras). Galbūt pravardinė pavardė iš liet. stagaras “augalo stiebas, stambas; padaiga; stimburys”, stagaroti “darytis pastirusiam” ar pan. Bet plg. dar vok. Stager, Stoger (LPŽ, 1989: 792-793).

Stukus < Stukas. Plg. Stuka, Stukis, lat. Stukis. Greičiausiai tai pravardinės pavardės, sietinos su liet. stukas “gabalas, gumulas, luitas; storas medžio gabalas, rąstgalys, trinka; apie storą, nerangų žmogų”. Vienu kitu atveju galėtų būti tiesiog skolinta pavardė, plg. vok. Stuck, Stuke, Stucke arba brus. Стук (LPŽ, 1989: 845).

Swars (Svaras). Plg. lat. Svars. Galbūt iš liet. svaras “įvairių sistemų svorio vienetas, vartotas XIXa. daugelyje šalių; koks sunkus daiktas pririšamas gramzdinant (ppr. tinklą), svarlys; šulinio svirtis; svarstis”, lat. svars “svoris, svarstis; svarstyklės, svertas” (LPŽ, 1989: 863-864).

Trinitis < Trinytis, plg. liet. trinytis “eglute austas audeklas” (LPŽ, 1989: 789).

Uselis < Ūselis < Ūsas, Usas. Iš liet. ūsai “vyrų plaukai ant viršutinės lūpos; siūlinė atauga”. Plg. dar brus. Вус, Вусай, Ус, Усай, rus.Ус, ukr. Ус

(LPŽ, 1989: 1114-1115).

Išanalizavus pravardines pavardes, matyti, kad pravardės motyvu eina paprastai retas, išskirtinis žmogaus bruožas. Išvaizdos grupei būdinga tai, jog pavardės dažniausiai yra kilusios iš žmogaus išvaizdos apibūdinimo, o taip pat duotos dėl būdo, pomėgio, dažniausiai būna kandžios, pašiepiančios. Kūno defektų grupės dauguma pavardžių neišvestinės. Tautybę, gyvenamąją vietą atspindi asmenų pavadinimai pagal kilimo vietą. Gali būti kilusios iš tikrinių (Andulies) ir bendrinių (Lankuttis, Galinis) pavadinimų. Pavardės, kilusios iš veiklos, profesijos pavadinimų padaromos iš daiktavardžių, žyminčių asmens objektą verslo – daiktą ,, kurį tas asmuo gamina, tvarko, kuriuo prekiauja ar kitaip iš jo pragyvena ir t.t.

Pravardinės pava.rdės, kurios nagrinėjamos, dažniausiai yra neišvestinės arba jos yra galūnių vediniai (Blysza, Gennies, Gunga, Schaknies ir t.t.). Priesaginės pavardės sudaromos su įvairiomis priesagomis: -aitis (Kereit, Romeikat, Skerstinat ir t.t.), -elis (Wierellis), -inis (Galinis, Ilginis), -iškis (Kalnischkies), -(i)ūnas (Maskoliūnas), -ulis (Maczulis), -utis (Baltutis, Languttis ir t.t.) ir pan.

NELIETUVIŠKOS PAVARDĖS

Nelietuviškos kilmės pavardėmis vadiname tas, kurios yra kilusios, išvestos ar kaip kitaip išsirutuliojusios iš svetimos kilmės bendrinių iir tikrinių žodžių, turi nelietuviškos kilmės šaknis bei kamienus. Dalis jų turi lietuviškas priesagas (-aitis, -eikis, -elis, -ėlis, -ėnas, -onis, -ukas, -ulis, -ūnas, -utis ir t.t.). Nelietuviškos kilmės pavardės yra be galo įvairios, susidariusios nevienodu laiku ir skirtingais būdais. Patys ddažniausi nelietuviškos kilmės asmenvardžiai yra slaviški. Klaipėdos krašte gausu ir vokiškos kilmės pavardžių.

Slaviškos pavardės (28 pavardės, 14%). Tai pavardės, atėjusios iš slavų kalbų arba per slavų kalbas. Dažniausiai tai lenkų, rusų ir svetimos kilmės pavardės, turinčios slavų kalboms būdingus darybos formantus. Dalis pavardžių kilusios iš senųjų slavų skolinių, kurie lietuvių kalbos tarmėse plačiai vartojami ir žinomi. Patys asmenvardžiai ryšį su slavų kalbų leksika turėtų per slavų kilmės lietuviškus žodžius.

Bagdonaitė < Bagdonas. Plg. lenk. Bogdan, brus. Багдан, Богдан, rus. Богданъ. Sl. vardas Bogdan savo ruožtu greičiausiai yra tam tikra kalkė graikiškojo Theodosius: gr. theos “dievas” ir dotos “dovana” (LPŽ, 1985: 153, 154).

Bučys. Plg. Bučius, Bučis. Kartais gali būti ir pavardės Bučas variantai, plg. Gučas ir Gučys, Gučius. Tačiau vienu ar kitu aatveju jos, ypač Būčys (dėl ilgojo ū), gali būti ir skoliniai, plg. lenk. Bucz, ček. Buč, vok. Butsch, Butze, brus. Бура, rus. Бурин. Kaip matyt, ši pavardė gali būti kilusi tiek iš slavų kalbos, tiek iš vokiečių kalbos (LPŽ, 1985: 326).

Drosdaitis < Drazdas, plg. lenk. Drozd, liet. drazdas „strazdas“, brus. Дрозд, rus. Дрозд (LPŽ, 1985: 522-523).

Gaižauskas. Galbūt su slaviška priesaga –auskas iš Gaižys, Gaižus, Gaižutis ir pan. (LPŽ, 1985: 610).

Glumbakas < Glombekas. Iš lenk. Gląbek (LPŽ, 1985: 684).

Kalinski (Kalinskas). PPlg. lenk. Kalinski, rus. Калинский (LPŽ, 1985: 897).

Kawohl (Kavolius, -is). Gali būti iš slavizmo kavolis, kavolius „kalvis“ (lenk. kowal, brus. каваль). Bet plg. lenk. Kowal, brus. Каваль, Коваль, ukr. Коваль (LPŽ, 1985: 955).

Kosakevičius < Kasakas. Sietina su lenk. Kosak, Kosck, Kosiak, brus. Касак, ukr. косак „didelis peilis, su kuriuo pjauna kopūstus“ (LPŽ, 1985: 937).

Krulis. Galbūt sietina su lenk. Krol (LPŽ, 1985: 1030).

Labanauskas. Plg. lenk. Labaniewski, brus. Лабанойски, rus. Лобановский < Labanas. Sietina su lenk. Laban, brus. Лабан, Лобан, rus. Лобан. Plg. rus. Лобан „žmogus su didele kakta“, liet. slavizmą labonas „galva, viršugalvis, momuo“, labonė „kakta; galva“ (LPŽ, 1989: 9).

Lipskis. Plg. lenk. Lipskas, Lipskys, Lipskius. Galbūt sietina su lenk. Lipski, brus. Липски, rus. Липский (LPŽ, 1989: 91).

Malauskienė < Malauskas. Plg. Malevičius, Malevskis, Malickas, Malieckis, lenk. Malewski, Malowski, Malowicz, Malecki, brus. Малейски, Малевиp, Малиски, rus. Малевский (LPŽ, 1989: 143).

Masuhr (Mazuras) < Mazuras. Plg. Mazura, Mazūra, Mazuras, Mazūras, Mazurauskas, Mazurevičius, Mazūrevičius, Mozura, Mozūra, Mozuras. Iš etnonimo mozūras, plg. lenk. Mazur, Mazor: lenk. mazur „kilęs iš Mozūrijos; neišprusęs žmogus, prasčiokas“ (LPŽ, 1989: 190, 276).

Melaschus (Melašius) < Milašius. Plg. Milaša, Milašas, Milašis, Milešius, Milošas. Sietina su lenk. Milosz, brus. Милов: Милий (LPŽ, 1989: 237).

Palloks (Palokas). Plg. Paliokas, Palekas, Paliokis, Palokas ir Polekas, Poliakas, Poliokas. Gali bbūti skolintos, plg. brus. Паляк, Поляк, rus. Поляк, lenk. Polak, Polek (LPŽ, 1989: 409).

Rudavičiutė < Rudavičius. Dažniausiai, matyt, iš Rudys ar p.an. Plg. dar lenk. Rudowicz, brus. Рудович (LPŽ, 1989: 629).

Ripinskaitė < Ripinskas. Plg. lenk. Rypinski, Rypienski, lat. Ripinš (LPŽ, 1989: 614).

Schimkus (Šimkus). Plg. Šimka, Šimkas, Šimkė, toliau plg. brus. Шышко: Симон, lenk. Szymek, Szymko, Szymk: Siemion, Szyman, ukr. Шимко (LPŽ, 1989: 932).

Terebeiza < Terebas, Tereba, toliau plg. liet. terebyti, lenk. Trzeba, rus. Теребенин < Tarabas, plg. brus. Тарабук, Тарабка, rus. Тараба, Тарабаев (LPŽ|, 1989: 1019, 1038).

Vaitkus. Plg. Vaitkė. Sietina su lenk. Wojtko, Wojtek: Wojciech, brus. Войтко, Воитеx (LPŽ, 1989: 1141-1142).

Vokiškos pavardės (45 pavardės, 22.5%). Tai pavardės, atėjusios iš vokiečių kalbų ar per vokiečių kalbas. Daugelis vokiškų pavardžių kilusios iš vardų. Tai didžiausia iš nelietuviškų pavardžių.

Benekeraitis. Plg. vok. Behnecke, su priesaga –aitis (LPŽ, 1985: 231).

Belis. Plg. Bėlė, Bielys. Plg. vok. Bohl (LPŽ, 1985: 227).

Bernotas. Plg. vok < slav. Bernat, Barnat, Bjarnat, Biernath: Berinhard: Bernard, lenk. Biernat, Barnat:Bernard < vok. Bernhard: Bernard, brus. Бернат, Бернад: Бернард (LPŽ, 1985: 240).

Einikaitė < Einikis. Plg. vok. Einicke (LPŽ, 1985: 567, 568).

Ermoneit (Ermonaitis) < Ermonys, Ermonas. Plg. lat. Ermanis, Ermans. Iš vok. Ehrmann arba Hermann (LPŽ, 1985: 581).

Fettingaitė. Iš vok. Fetting (LPŽ, 1985: 590).

Gasze ((Gašė). Plg. Gošas. Iš vok. Gosch (LPŽ, 1985: 630, 694).

Junkereit (Junkeraitis) < Junkeris. Plg. lenk. Junkers: vok. Junker, vok. junker „ponas“ (LPŽ, 1985: 856).

Languth (Langutis). Galbūt priesagos –utis vedinys iš Langas, Langė ar pan. Langas kilmė nevisiškai aiški. Dažnai gali būti germanizmas, plg. vok. Lang, Lange, Langs ir pan. Ryšys su liet. langas ar pan. rečiau įmanomas (LPŽ, 1989: 20).

Mejeris. Plg. Meieras, Meeris, Meieris, Mejeras, Mejeris. Iš vok. Meier, Meyer, Meijer, Maier, Mayer, Majer ar pan.(LPŽ, 1989: 202).

Nikartaitė < Nikartas. Plg. vok. Nicker, Niethardt, Niedhart ar pan. (LPŽ, 1989: 326).

Schneidereit (Šneideraitis) < Šneideris. Plg. Šneiderys. Iš vok. Schneider, Schneiders (LPŽ, 1989: 964): vok. “siuvėjas”.

Sellmons (Selmonas). Plg. vok. Seelmann, Sellmann, Seel(e)mann, Sehlmann (LPŽ, 1989: 696).

Šnelius. Plg. Šnelis, toliau plg. vok. Snel(l), Schnel, Schnelle, Schneele (LPŽ, 1989: 965).

Pavardės iš krikščioniškų vardų (31 pavardė, 15.5%). Krikščioniškieji vardai pradėjo rastis iš karto po krikšto, o rašytiniuose šaltiniuose atsispindėjo praėjus ilgesniam laikui. Nemažai lietuvių kalboje yra krikščioniškų vardų formų, jų vedinių ir kitokių variantų.

Andulies (*Andulys). Plg. Anduliai kaimas Klaipėdos rajone, lat. pavardė Andulis, kaimai: Anduli, Andulas, Andulaiši, Andes, Andi. Toliau sietina su liet. pavarde Endulis ir galbūt Indulas, Indulis (LPŽ, 1985: 104-105).

Bartkus. Plg. lenk. Bartko:Bartlomiej, Bortko, brus. Бартко: Бартломей (LPŽ, 1985: 204).

Bazies (Bazys). Greičiausiai trumpinys

iš Bazilius, Bazylius. Plg. lenk. Bazyli, brus. Базылей, Ьазылевич, Базыленка, Базылик, Базыльчик, Базылок. Tai pravoslaviško asmenvardžio Vosylius, kilusio iš itacistinio graikų asmenvardžio, fonetinis variantas, atėjęs iš katalikiškų kraštų per lenkus arba tiesiog iš lotynų Basilius (LPŽ, 1985: 217).

Grikšienė < Grikšas. Sietina su Grigas, plg. rus. Грикша: Григорий (LPŽ, 1985: 716).

Jaguttis (Jagutis) < Jagas. Plg. vok. Jag, Jaag, Jogg: Jacobus, lenk. Jag, Jaga, sen. rus. Ега: Егорий (LPŽ, 1985; 783, 784).

Jakumienė (Jakumas). Plg. lat. Jekums. Iš vok. Jochum, Jocham, Jochem, JJochim: Joachim (LPŽ, 1985: 792).

Juraschka (Juraška). Plg. lenk. Juraszka, Juraszek: Georgius, brus. Юрашка: Юрий (LPŽ, 1985: 863).

Mikloweit. Sietina su lat. Miklovs, Miklavs, vok. Nucklaus: Nicolaus (LPŽ, 1989: 230).

Vasiliauskienė < Vasiliauskas. Plg. lenk. Wasilewski, Wasylewski: Bazyli, rus. Василевский (LPŽ, 1989: 1169).

Iš hebrajiškos kilmės vardų:

Adoms (Adomas) < Adomas. Iš hebrajiškos kilmės krikšto vardo Adam, plg. lenk. Adam, brus. Адам, rus. Адам, vok. Adam, liet. Adomas (LPŽ, 1985: 65.).

Jakuszeit (Jakušaitis ar Jakužaitis). Kamienas jakuš- iš avd. Jakušis, Jakušas ar pan. < Jakužis, Jokužis. PPlg. lenk. Jakusz, Jekusz, Jokusz: Jakub, sl. Jakusch, brus. Якуш, Якушой, Якушын, Якушэвир, Якушэнка, Якушонак, Якушкин, Якушык: Якуб (LPŽ, 1985: 793). Ši pavardė kilo iš krikšto vardo Jakob, Jakub.

Janeikis < Janas, Janeikis. Plg. lenk. Jan, brus. Ян, vok. Jahn, John, JJan, Jähn, Jän ir pan. (LPŽ, 1985: 795, 798). Taip pat gali būti kildinama iš slavų kalbos.

Jankus. Plg. lenk. Janka, Janko, Janek: Jan, vok. Jahnke, Janke, Janch, Johnke: Johannes, brus. Янко: Иоанн (LPŽ, 1985: 802, 803). Taip pat ši pavardė gali būti kildinama ir iš slaviškų asmenvardžių.

Jasinevičius < Jasenevičius, plg. lenk. Jasieniow, brus. Ясенка: Иоанн (LPŽ, 1985: 793). Ši pavardė kildinama iš krikšto vardo Johan.

Jokšas. Plg. lenk. Jaksz, Jaksza, vok. Jaksch: Jacobus, lat. Jakš (PLŽ, 1985: 788). Iš krikšto vardo Jakob.

Mikkels (Mikelis). Iš krikšto vardo Mykolas tam tikros lyties Mikelis, plg. Vok. Michel: Michael (LPŽ, 1989: 228).

Siemoneit (Simonaitis) < Simonas. Plg. Simanas. Iš krikšto vardo Simonas (LPŽ, 1989: 716).

Tumat (Tūmaitis) < Tumas. Greičiauisiai iš krikšto vardo Tomas, Tamošius formos. Plg. VVok. Tuma, Thum: Thomas, Thuma(s), brus. Тумаш: Фама, Тумась, Тумаш: Фома. Bet plg. dar ir liet. Tumė “tištimai, sutirštėjęs skystimas”, tumėti “tumei darytis, tirštėti, senėti”, tumus “tirštas, sutumėjęs” (LPŽ, 1989: 1081).

Tomeit (Tomaitis) < Tomas. Plg. lenk. Toma, Tomasz, Tom, Toma: Tomasz, vok. Thom, Thoma, Thomac, Thoms, Thomis: Thomas. Iš krikšto vardo Tomas (LPŽ, 1989: 1054).

Iš graikiškos kilmės vardų:

Jurgeit (Jurgaitis) < Jurga. Plg. lenk. Jurga, Jurgas: Georgius, Jurka, Jurge, Jurg, Jurgi, vok. Jorg, Jurgs, Jurges, Jurge, rus. Юрий. Iš krikšto vardo JJurgis (LPŽ, 1985: 866).

Krikštapaitis. Plg. Krikštaponis < Krikštapas. Plg. lenk. Krzystof, brus. Криштон, Криштоф, Крыштон. Iš krikšto vardo Krištapas (LPŽ, 1985: 1076).

Petereit (Peteraitis) < Pėteris. Plg. Petaris, Pėteris, Pietaris, Pieteris, Pieterys, lat. Peters, vok. Peter, Peters, Petter. Iš krikšto vardo Petras (LPž, 1989: 434).

Petronaitis < Petronis. Su lietuviška patronimine priesaga –onis išversta iš krikšto vardo Petras (LPŽ, 1989: 539).

Iš lotyniškos kilmės vardų:

Bendicks (Bendikas), vok. Bendig, Bendix: Benedictus, lenk. Bendyk: Benedykt, Bedzik, brus. Бандзик, Бандик: Бенедикт (LPŽ, 1985: 230).

Lorenz < Liorentas, vok. Lorenz, Lohrenz, Laurent, Larenz ar pan. Iš krikšto vardo Laurentius (LPŽ, 1989: 89, 107).

Lukauskis. Dažnai gali būti iš Lukas. Plg. lenk. Lukowski, Lukawski: Lukasz. Iš krikšto vardo Lukas (LPŽ, 1989: 112).

Labrenz. Plg. Labrancas, Labrentas, Labrincas, Labrencas. Iš krikšto vardo Laurencijus, plg. lot. Labrencis “Laurentius”, vok. Lobrenz: Laurentius (LPŽ, 1989: 11).

Laurus < Laura, Lauras. Iš krikšto vardo Lauras (LPŽ, 1989: 34, 36).

Lorat (Loraitis) < Lorys, Loris. Galbūt sietina su vok. Löhr: Laurentius (LPŽ, 1989: 107).

Lorenscheit (Lorenčaitis) < Lorenčius < Liorentas. Iš krikšto vardo Laurentius, vokiškų lyčių Lorenz, Lohrenz, Laurent, Larenz ar pan. (LPŽ, 1989: 89, 107).

Lukat (Lukaitis) < Lukas. Iš krikšto vardo Laurentius (LPŽ, 1989: 111).

Lukies (Lukys). Greičiausiai sietinas su Lukas. Iš krikšto vardo Lukas (LPŽ, 1989: 112, 113).

Mertins (Mertinas). IIš krikšto vardo Mertinas (Martynas), plg. vok. Mertins, Martins, Marthiems: Martinus (LPŽ, 1989: 192, 193).

Paulicks (Paulikas). Plg. Paulius iš lenk. Pawlik, brus. Пайлик, rus. Павлик ir pan. (LPŽ, 1989: 409). Iš krikšto vardo Paulius.

Stasiulis. Su mažybine priesaga –(i)ulis iš Stasys. Iš krikšto vardo Stanislovas trumpinių Stasys, Stasius. Plg. dar brus. Стасюль: Станислов (LPŽ, 1989: 808, 809).

Vossillus (Vosylius) < Vasylius. Iš krikšto vardo lenk. Wasyl, Wasylo, rus. Василий brus. Ифсилий (LPŽ, 1989: 1170).

Valentinas. Iš krikšto vardo Valentinas (LPŽ, 1989: 1150).

Urbanaitė < Urbanas. Plg. lenk. Urban, rus.Урбан, vok. Urban(i), Urbann, Urbahn ir pan.. Iš krikšto vardo Urbonas (LPŽ, 1989: 1107).

Iš germaniškos kilmės vardų:

Loos. Plg. vok. Loos, Los, Laas, Lasse: Nicolaus (LPŽ, 1989: 107).

Ludwig (Liudvigas). Iš krikšto vardo Liudvikas, plg. vok. Ludwig (LPŽ, 1989: 98).

NEAIŠKIOS KILMĖS

Yra dalis pavardžių, kurių kilmė nėra išaiškinta. Jos gali būti labai pakitusios, pakeitusios savo pavidalą, juk asmenų įvardijimo procesai keitėsi iš kartos į kartą. Įtakos pakitimui turėjo ir įvairūs iškraipymai nelietuvių rašytuose šaltiniuose, taip pat įvairūs tą patį asmenį įvardijantys variantai:

Bintakies (Bintakys). Kilmė neaiški. Gali būti iš kokio kito asmenvardžio, pvz. Bindokas (LPŽ, 1985: 262).

Gindullis (Gindulis). Kilmė neaiški. Gal plg. lot. Ginds (LPŽ, 1985: 669).

Girteit (Girtaitis) < Girtas. Plg. Girta. Kilmė neaiški. Gal iš vok. Hirt ar ppan. Dar plg. Gertas, bet plg. pr. Girthe (LPŽ, 1985: 677).

Pareigis. Kilmė neaiški. Plg. liet. pareiga “parėjimas, pareitis”, pareigus “pareigingas” (LPŽ, 1989: 395, 396).

Plaschkies (Plaškys). Kilmė ne visai aiški. Galėtų būti pravardinė pavardė, plg. liet. plaškyti “draikyti, plaikstyti”, plaškuoti “džiūgauti”. Bet plg. dar vok. Plaschek, Plaschke (LPŽ, 1989: 467).

Švambaris. Plg. Švambarys. Kilmė ne visai aiški. Plg. liet. švampti “rūkyti, čiulpiant ir papsint pypkę, papirosą; neaiškiai, švokščiant kalbėti, taukšti, tauzyti niekus, plepėti neišmanant” (LPŽ, 1989: 998).

Tendies (Tendys) < Tendis. Kilmė neaiški. Plg. liet. tandus “kuris moka pinigus taupyti”.

Neaiškios kilmės pavardės, kurios nepaminėtos (visiškai nerastos) turimuose šaltiniuose , nagrinėjant bei tyrinėjant Klaipėdos krašto asmenvardžius:

Boig, Cederstrom, Dingfeld, Feldberg, Fenselau, Gellschat, Gessner, Heydek, Hofer, Kammer, Koknat, Kannegieser, Lessing, Mading, Neuendorf, Neutserzer, Rassau, Ruff, Redmer, Pasenau, Paroll, Stramm. Tarin, Tinneberg, Westphal.

Vardai

Vardų, pateikiamų šalia pavardžių, klasifikacija:

HEBRAJIŠKOS KILMĖS VARDAI

Anna < hebr. Hanna. Ilse < hebr. Elisabeth. Jakob < hebr. Jacobus. Johann, Jonas < hebr. Johanan. Magdalena < hebr. Magdalena. Marie < hebr. Maria. Michel < hebr. Michael. Mykolas < hebr. Michael. Ona < hebr. Hanna. Rochel < hebr. Rachel. Adam< hebr. Adam. David < hebr. David.

GRAIKIŠKOS KILMĖS VARDAI

Christof < gr. Christophoros. Georg < gr. Georgius. Helene < gr. Helena. Jurgis < gr. Georgius. Margarete < gr. Margarita.

Barbara < gr. Barbara.

LOTYNIŠKOS KILMĖS VARDAI

August < lo. Augustus. Antanas < lo. Antius. Domas < lo. Dominicus. Emil < lo. Aemilius. Ignac < lo. Ignatius. Julius < lo. Julius. Klemens < lo. Clemens. Martin < lo. Martinus. Max < lo. Maksimas, Maksimilijonas. Marinke < lo. Marina. Paul < lo. Paulus. Vincas < lo. Vincentius, Vincens. Valerija < lo. Valerius. Amanda < lot. Amanda.

GERMANIŠKOS KILMĖS VARDAI

Adolf < germ. Adalwolf. Berta < germ. Berthilde. Emma < germ. Ermengard, Ermentrud. Erich < germ. EErariche. Ewald < germ. Ewald. Erwin < germ. Era+wini. Erna < germ. Ernesta. Ernst < germ. Ernust. Franz < germ. Haganrich. Hellmut < germ. Helm+muot. Herbert < germ. Heribert. Karl < germ. Karlmann. Meta < germ. Mathilde. Otto < germ. Otmar, Otfield. Trude < germ. Getrude. Walter < germ. Waltan+heri. Wilhelm < germ. Willo+helm. Ida < germ. Idaberga. Norbertas < germ. Norbertus.

VARDAI, KILĘ IŠ KITŲ KALBŲ

Bolis < sl. Boleslovas. Bronis < sl. Bronislovas. Baltromėjus < aram. Baltromiejus. Kazys < sl. KKazimir. Marta < aram. Martha. Stanislovas < sl. Stanislav. Gustav < skand. Gustav. Richard < angl. Richard.

NEAIŠKIOS KILMĖS VARDAI

Fritz, Gerson, Käte, Lindas

Priedai

KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ SĄRAŠAS

(Remiantis “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 m.)

Pavardė Vardas Vietovė Profesija

1. Albrecht Bruno iš Klaipėdos pečdirbys

2. Andulies Ilse iš Kalvių pil.

3. Aschmann Heinrich iš Rusnės nuomininkas

4. Auksakaitė Emilija iš Klaipėdos pil.

5. Bagdonaitė Ona iš Klaipėdos namų tarn.autoja

6. Baltutis David iš Kirlikų vežikas

7. Bartkus Pranas iš Mažaičių vežikas

8. Bazus Kazys iš Kuturių bernas

9. Bendicks Meta iš SStremėnų ūkininko duktė

10. Benekeraitis Jonas iš Martinų ūkininkas

11. Belis Martin Vitė 218 žvejys

12. Bernotas Stanislovas iš Šilutės darbininkas

13. Bintakies Max iš Vyžių ūkininko sūnus

13. Blysza Erich Martin iš Karklininkų darbininkas

14. Boig Margarete iš Klaipėdos raštinės padėjėja

15. Brinkmann Helene – pil.

16. Bučys Vincas iš Klaipėdos jūrininkas

17. Budwill Jurgis iš Žardelio miško darbininkas

18. Burstein Jakob laik. Olandijoje dr.

19. Cederstrom Olga iš Klaipėdos tarnaitė

20. Dikschas Georg – vežėjas

21. Dingfeld Otto iš Klaipėdos nuomininkas

22. Dirvonskis Juozas iš Jakų darbininkas

23. Drochner Paul iš Klaipėdos mokinys

24. Drosdaitis Max iš Jėgininkų rentininkas

25. Eckert Anna iš Klaipėdos žmona

26. Eglins Heinrich iš Karklininkų žvejys

27. Einimaitė Stanislova iš Eketės pil.

28. Ellert Gerson iš Klaipėdos pirklys

29. Emert Erna iš Klaipėdos darbininkė

30. Ermoneit Martin iš Klaipėdos šaltkalvis mašinų

31. Feldbera Franz iš Rusnės darbininkas

32. Fenschau Johann iš Panemunės vežikas

33. Fettingaitė Emma iš Klaipėdos namų tarnautoja

34. Fink Martin iš Klaipėdos kūrentojas

35. Fliege Marie iš Klaipėdos našlė

36. Friedritz Ewald iš Girininkų ūkininko sūnus

37. Galinis Jonas iš Opstainių darbininkas

38. Gasze Wilhelm iš Klaipėdos prekybos padėjėjas

39. Gaužauskas Kostas iš Klaipėdos pardavėjas

40. Gellschat Paul iš Kuturių pil.

41. Gennies Jakob iš Klaipėdos skardininkas

42. Genutt August iš Poškų vežikas

43. Gerlach Magdalena iš Klaipėdos pil.

44. Gerwin Gertrud iš Did.Šilininkų pašto agento žmona

45. Gessner Max iš Šilutės darbininkas

46. Gylis Bolis iš Letukų ūkininkas

47. Gindullis Berta iš Klaipėdos tarnaitė

48. Girteit Ella iš Klaipėdos virėja

49. Glumbakas Antanas iš Klišių vežikas

50. Grikšienė Ona Iš Klaipėdos pil.

51. Grubert Ida Iš Šilutės ūkininkė

52. Gruzdaitė Stanislova iš Klaipėdos pil.

53. Gudauskas Juozas iš Klaipėdos darbininkas

54. Gunga Trude iš Valėnų ūkininko žmona

55. Heydeck Jacok iš Šilutės pečdirbys

56. Hoffmann Erwin iš Klaipėdos mokinys

57. Hofer Walter iš Klaipėdos pil.

58. Hoyer Hellmut iš Kuturių nuomininkas

59. Hollstein Anna iš Andrulių darbininko žmona

60. Ilginis Marie iš Kisinų nuomininkė

61. Jaguttis Johann iš Klaipėdos vežikas

62. Jakumienė Kotrina iš Klaipėdos žmona

63. Jakuszeit Martin iš Klaipėdos darbininkas

64. Janeikis Hans iš Klaipėdos darbininkas

65. Jankus Berta iš Šilutės ūkininko duktė

66. Japs Anna iš Panemunės prekiautojo žmona

67. Jasinevičius Jonas iš Klaipėdos darbininkas

68. Junkereit Franz iš Klaipėdos darbininkas

69. Jokšas Juozas iš Pervališkių darbininkas

70. Juraschka Martin iš Melnradgės žvejys

71. Jurgeit Heinrich iš Klaipėdos pil.

72. Kairies Gertrud iš Klaipėdos pardavėja

73. Kalinski Anton iš Klaipėdos darbininkas

74. Kalnischkies Berta iš Skėrių pil.

75. Kammer Helene iš Bitėnų tarnaitė

76. Kannegiessen Herbert iš Klaipėdos darbininkas

77. Kaplan Rochel iš Klaipėdos žmona

78. Kausch Edith iš Klaipėdos šeimininkė

79. Kawohl Johann iš Klaipėdos darbininkas

80. Kenklies Willy iš Šilutės banko valdininkas

81. Kereit Franz iš Klaipėdos darbininkas

82. Kerschis Wilhelm iš Budrikų šaltkalvis

83. Kiaupsz Marta iš Klaipėdos pardavėja

84. Kischkies Herbert iš Šakūnėlių pil.

85. Klumbies Walter iš Kintų vežikas

86. Koknat Jonas iš Klaipėdos vežikas

87. Konrad Martin iš Lamsočių pil.

88. Kosakevičius Alexas iš Bitėnų darbininkas

89. Kossach Walter iš Klaipėdos darbininkas

90. Krause Erna .iš Klaipėdos žmona

91. Krikštapaitis Bronis iš Klaipėdos jūrininkas

92. Krulis Alfonsas iš Klaipėdos darbininkas

93. Kulys Balys – valdininkas

94. Labanauskas Juozas iš Klaipėdos kalvis

95. Labrenz Michel iš Dauperų butelininkas

96. Languth Richard – ūkininko sūnus

97. Lankuttis Marie iš Šimkų ūkininko žmona

98. Laukat Max iš Anužių iešmininkas

99. Laurus Johann iš Klaipėdos ūkininkas

100. Lessing Adolf iš Šilutės vežikas

101. Liemant Marie iš Klaipėdos darbininkė

102. Lorenscheit Grete iš Klaipėdos šeimininkė

103. Loos Käte iš Klaipėdos pil.

104. Lorat Paul iš Petrelių darbininkas

105. Lorenz Ernst iš Klaipėdos prekybos padėjėjas

106. Ludwig Henry iš Klaipėdos darbininkas

107. Lukat Erna iš Klaipėdos panelė

108. Lukauskis Ignae iš Letukų liuosininkas

109. Lukies Marta iš Klaipėdos namų tarnautoj

110. Lupskis Domas iš Klaipėdos darbininkas <

111. Maczulis Fritz iš Viešvilės mokytojas

112. Mading Marie iš Klaipėdos tarnaitė

113. Malauskienė Marta iš Letukų darbininkė

114. Mantwill Fritz iš Klaipėdos darbininkas

115. Maskoliūnas Kazys iš Klaipėdos jūrininkas

116. Masuhr Heinrich iš Klaipėdos darbininkas

117. Mejeris Birkas iš Dirvupių darbininkas

118. Melaschus Adolf iš Klaipėdos darbininkas

119. Mertins Carl iš Pakamonių ūkininkas

120. Mikloweit Anna iš Mineikių pil.

121. Naujoks Urte iš Grobštų ūkininko žmona

122. Neuendorf Carl iš Klaipėdos vežikas

123. Neumann Erna iš Klaipėdos pil.

123. Nikartaitė Sofija iš Purmalių tarnaitė

124. Neutsetzer Ernst iš Šilutės ūkininkas

125. Norkus Kazimieras iš Piktupėnų vežėjas

126. Pallapies Erich iš Klaipėdos mėsininko gizelis

127. Palloks Georg iš Uostadvario laukininkas

128. Pareigis Anna iš Naujadvario darbininko žmona

129. Paroll Hellmut iš Klaipėdos buhalteris

130. Pasenau Wilhelm iš Šilutės pirklys

131. Paulicks Baltramiejus iš griežpelkių darbininkas

132. Paupers Johann iš Klaipėdos vyr.padavėjas

133. Pempe Lina iš Kebelių šeimininkė

134. Petereit Helena Martha iš Žalgirių pil.

135. Petronaitis Mikas iš Viešvilės darbininkas

136. Pleikis Karl iš Klaipėdos baldų dirbėjas

137. Preikschas Christof iš Žalgirių pil.

138. Purwins Janis iš Trušių ūkininkas

139. Puttrus Michel iš Klaipėdos darbininkas

140. Rassau Klemens iš Klaipėdos kalvis

141. Redmer Vincas iš Panemunės bernas

142. Regelski Albert iš Gaidelių darbininkas

143. Reinke Helene iš Rusnės pil.

144. Rimkus August iš Sudmantų kalvio gizelis

145. Ripinskaitė Ona iš Klaipėdos pil.

146. Rogaischus Anna iš Toleikių ūkininko žmona

147. Romeikat Anna iš Kūgelių ūkininko žmona

148. Rudavičiūtė Barbara iš Klaipėdos darbininkė

149. Rudolf Helene iš Klaipėdos slaugintoja

150. Ruff Ewald iš Rusnės vežikas

151. Russkies Helene iš Klaipėdos pil.

152. Schahnies Margarete iš Klaipėdos pardavėja

153. Schiedes Fritz iš Klaipėdos kalvis

154. Schiller Adam iš Pakalnės ūkininkas

155. Schimkus Michel iš Klaipėdos tarnautojas

156. Schleiwies Franz iš Berštininkų darbininkas6

157. Schmidthe Herbert iš Klaipėdos prekybos padėjėjas

158. Schneidereit Franz iš Panemunės pil.

159. Schwark Richard iš Šilutės buhalteris

160. Sellmons Anna iš Kreivėnų ūkininkė

161. Siebert Emil iš Žagatų ūkininkas

162. Siemoneit Michel iš Klaipėdos darbininkas

163. Siucilas Mykolas iš Pagrynių ūkininkas

164. Skerstinat Willy iš Klaipėdos mechanikas

165. Smilgies Antanas iš Klaipėdos darbininkas

166. Solltys Wilhelm iš Klaipėdos lektros inst. Meistras

167. Srugies Wilhelm iš Klaipėdos darbininkas

168. Staggars Bertha iš Šilutės tarnautoja

169. Stasiulis Kazys iš Klaipėdos valdininkas

170. Stramm Meta iš Viešvilės tarnaitė

171. Stukus Else iš Klaipėdos pil.

172. Szall.ies Hellmut iš Rusnės padavėjas

173. Szardenings Marinke iš Klaipėdos siuvėja

174. Sziegaud Anna iš Trakininkų ūkininko duktė

175. Szogs Carl iš Klaipėdos pirklys

176. Swars Elizabeth iš Klaipėdos tarnautoja

177. Šlakaitis Augustynas iš VVidgirių darbininkas

178. Šnelius Valerija iš Klaipėdos žmona

179. Šniaukšta Rokas iš Klaipėdos darbininkas

180. Švambaris Julius iš Klaipėdos tarnautojas

181. Tarin Ida iš Kuturių žmona

182. Taujenas Lindas iš Klaipėdos tarnautojas

183. Teising Charlotte iš Grižių pirklio duktė

184. Tendies Anna iš Klaipėdos pašto valdininkė

185. Terebeiza Klemens iš Kirlikų darbininkas

186. Tinneberg Fritz iš Bitėnų pil.

187. Trumpa David iš Šlaunių ūkininkas

188. Tomeit Walter iš Klaipėdos darbininkas

189. Trinitis Otto iš Šilutės tarnautojas

190. Urbanaitė Antanina iš Klaipėdos pil.

191. Uselis Antanas – darbininkas

192. vaitkus Amanda iš Klaipėdos žmona

193. Valentinas Norbertas iš Klaipėdos kepėjas gizelis

194. Vasiliauskienė Valerija – darbininkė

195. Wallat Georg iš Paleičių išimtininkas

196. Wauschkies Wilhelm iš Klaipėdos pirklys

197. Westphal Otto iš Klaipėdos pil.

198. Wierwlis Max iš Pakalnės pil.

199. Windeks martin iš Klaipėdos tarnautojas

200. Wossillus Johann iš Šyšgirių darbininkas

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

A E Gruzdaitė 6, 8 Kannegiessen 10

Albrecht 14 Eckert 14 Gudauskas 6, 7 Kaplan 12

Andulies 6, 7, 10 Eglins 6, 7 Gunga 6, 9, 10 Kausch 7, 10

Aschmann 14 Einikaitė 14 Kawohl 12

Auksakaitė 6, 8 Ellert 14 H Kenklies 6,9

Emert 14 Heydeck 18 Kereit 6, 7, 10

B Ermoneit 14 Hoffmann 14 Kerschis 6, 9

Bagdonaitė 12 Hofer 15 Kiaups 7

Baltutis 6, 8, 10 F Hoyer 18 Kischkies 6,7

Bartkus 12 Feldberg 18 Hollstein 14 Klumbies 6

Bazies 12 Fenschau 18 Kohnat 18

Bendicks 17 Fettingaitė 14 I Konrad 15

Benekeraitis 14 Fink 14 Ilginis 6, 8 Kosakevičius 12

Belis 14 Fliege 14 Kolinski 12

Bernotas 14 Friedritz 14 J Kossack 12

Bintakies 18 Jaguttis 15 Krause 15

Blysza 6, 9, 10 G Jakuszeit 16 Krikštapaitis 16

Boig 18 Galinis 6, 8, 10 Janeikis 16 Krulis 12

Brinkmann 14 Gasze 14 Jankus 16 Kulys 6, 9

Bučys 12 Gaužauskas 12 Japs 15

Budwill 5 Gellschat 18 Jakumienė 15 L

Burstein 14 Gennies 6, 7, 10 Jasinevičius 16 Labrenz 10

Gerlach 14 Jokšas 16 Languth 10, 15

C Gerwin 6, 7 Junkereit 15 Lankuttis 6, 8, 10

Cederstrom 18 Gessner 18 Juraschka 13 Laukat 6, 8

Girteit 18 Jurgeit 16 Laurus 17

D Gylis 6, 7 Lessing 18

Dingfeld 18 Gindullis 18 K Liemant 5, 6

Dirvonskis 7, 10 Glumbakas 12 Kairies 6, 9 Lipskis 12

Drochner 14 Grikšienė 12 Kalnischkies 6,8 Loos 17

Drosdaitis 12 Grubert 14 Kammer 18 Lorat 17

Lorenscheit 17 Pempe 6 Solltys 6, 8 Vasilaiskienė 14

Lorenz 17 Pasenau 18 Srugies 7, 10 Wauschkies 6, 10

Ludwig 18 Petereit 16 Staggars 7, 10 Westphal 18

Lukat 17 Petronaitis 17 Stasiulis 17 Wierellis 6, 8

Lukies 17 Pleikis 6,9 Stramm 18 Windeks 6, 8

Lukauskis 17 Preikschas 6,8 Stukus 7, 10 Wossillus 17

Purwins 7, 10 Szallies 6, 9

M Puttrus 7, 10 Szardenings 6

Maczulis 6, 9, 10 Sziegaud 6

Mading 18 R Szogs 6, 7

Malauskienė 12 Rassau 18 Swars 77, 10

Mantwill 6 Redmer 18

Maskoliūnas 6, 8 Regelski 12 Š

Masuhr 12 Rimkus 6, 10 Šlakaitis 6, 7

Mejeris 15 Ripinskaitė 12 Šniaukšta 6, 10

Melaschus 12 Rogaischus 7, 10 Šnelies 15

Mertins 17 Romeikat 6, 10 Švambaris 18

Mikloweit 15 Rudavičiutė 12

Rudolf 15 T

Ruff 18 Tarin 18

N Russkies 6, 10 Teising 15

Naujoks 6, 8 Tendies 18

Nuendorf 18 S Terebeiza 12

Neumann 15 Schaknies 6, 7 Tinneberg 18

Nikartaitė 15 Schiedres 6, 10 Tomeit 16

Neutsetzer 18 Schiller 15 Trinitis 7, 10

Norkus 6 Schimkus 12 Trumpa 6, 9

Schleiwies 6, 9

P Schneidereit 15 U

Pallapies 6, 8 Schwark 10 Urba.naitė 17

Pallokis 12 Siebert 15 Uselis 7, 10

Pareigis 18 Siemoneit 16

Paroll 18 Sellmons 15 V, W

Paulicks 17 Skerstinat 6, 10 Vaitkus 14

Paupers 6, 8 Smilgies 6, 7 Valentinas 17

Pavardžių kilmė (skaičiais ir procentais):

1 lentelė

PAVARDĖS SKAIČIAI PROCENTAI

LIETUVIŠKOS PAVARDĖS 64 32 %

Sen. Dvikamieniai ir vienkamieniai asm. 5 2,5 %

Pavardinės kilmės pavardės 59 29,5 %

NELIETUVIŠKOS PAVARDĖS 104 52 %

Slaviškos pavardės 28 14 %

Vokiškos pavardės 45 22,5 %

Pavardės iš krikščioniškų vardų 31 15,5 %

NEAIŠKIOS KILMĖS PAVARDĖS 32 16 %

Pravardinės kilmės pavardės (skaičiais ir procentais):

2 lentelė

PRAVARDINĖS PAVARDĖS SKAIČIAIS PROCENTAIS

Augalai 4 6,8 %

Gyvūnai 6 10,2 %

Tautybė, vietovardžiai, gyvenama vieta 7 11,9 %

Socialinė padėtis 2 3,4 %

Verslas, amatas 4 6,8 %

Išvaizda 10 16,9 %

Kūno defektai 7 11,9 %

Būdas, charakterio bruožai 4 6,8 %

Kitos elgesio bei charakterio savybės 3 5,1 %

Įvairūs daiktai, maistas 12 20,3 %

Pavardės iš krikščioniškų vardų (skaičiais ir procentais):

3 lentelė

PAVARDĖS IŠ KRIKŠČIONIŠKŲ VARDŲ SKAIČIAIS PROCENTAIS

Iš hebrajiškos kilmės vardų 10 32.3 %

Iš graikiškos kilmės vardų 4 12.9 %

Iš lotyniškos kilmės vardų 13 41.9 %

Iš germaniškos kilmės vardų 2 6.5 %

Iš slaviškos kilmės vardų 2 6,5 %.IŠVADOS

Šiame darbe išanalizuotos 200 pavardžių. Iš jų 64 lietuviškų, 104 nelietuviškų (slaviškų, vokiškų, krikštavardžių) ir 32 neaiškios kilmės. Kiekviena pavardė paryškinta. Darbe naudojamos yprastos santrumpos (kaip ir LPŽ). Paprastuose sklaisutuose pateikiama literatūra yra nnurodoma iš cituojamo šaltinio. Visos pavardės surinktos iš “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 m. pateikiamų asmenų. Jos pateikiamos “Visuotinio turinio paskelbimuose”. Dauguma pavardžių buvo asmenų, pametusių pasus ir pasai skelbiami negaliojančiais. Dabo pabaigoje pateikiamas priedas, kuriame atsispindi išsamus Klaipėdos krašto gyventojų sąrašas (pavardė, vardas, vietovė, profesija), pavardžių rodyklė, pavardžių kilmė išreikšta procentais. Išnagrinėjus pavardes paaiškėjo, kad didžiausią grupę užima nelietuviškos pavardės (52 %). Daugiausia vokiškos kilmės 22.5 % (Fliege, Gerlach, Grubert, Hoffmann). Nemaža dalis pavardžių kilusių iš krikščioniškų vardų (15.5 %), kurie savo ruožtu skisrtomi į: hebrajiškos (32.3 %), graikiškos (12.9 %), lotyniškos (41.9 %), germaniškos (6.5 %) kilmės vardus. Slaviškos pavardės užima 14 % visų pavardžių.

Lietuviškos kilmės pavardžių grupėje gausiausia pravardinės kilmės pavardžių (29.5 %). Jos atitinkamai skirstomos į smulkesnes grupes. Atsižvelgiant į jų etimologiją, daugiausia pavardžių priskiriama įvairių daiktų bei maisto kategorijai (20.3 %), po to seka išvaizdos (16.9 %), kūno defektai (11.9 %) ir pan.

Taigi, daugelis pavardžių yra nelietuviškos. Tokių pavardžių kilmės aiškinimas priklauso nuo to, kiek pavardis yra išnagrinėtas tose kalbose, iš kurių arba per kurias etimologiškai nelietuviškos pavardės atėjo į lietuvių kalbą. Svetimos kilmės asmenvardžiai, iš kurių vėliau susidarė pavardės, arba ir pačios pavardės, į Lietuvą atėjo iš įvairių kalbų, skirtingais keliais ir ne vienu

laiku. Reiktų paminėti, jog lietuvių asmenvardžiai iki šiol tebėra menkai ištirti. Yra per maža apibendrinamojo pobūdžio tyrinėjimų, ypač atimologinių, kurie galėtų tiesiogiai patarnauti aiškinant lietuvių pavardžių kilmę.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. LPŽ I-II Lietuvių pavardžių žodynas. – sud. A. Vanagas. – Vilnius, 1985-1989.

2. Mažiulis V. Prūsų kalbos atimologinis žodynas. – T.1-V., 1988; – T.2.-V., 1993. – T.3.-V., 1996.

3. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – V., 1994.

4. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. XIII-XVIII a. – V., 1991.

5. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. ppradžioje. – Vilnius, 1997.

6. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: mokslas, 1982. – 108 p.

ŠALTINIAI:

1. Laikraštis “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 m. Nr.25, Nr.49, Nr.64, Nr.81, Nr.84, Nr.103, Nr.106, Nr.107, Nr.117, Nr.124, Nr.136.