Maisto medziagos

Abrikosai

Kilę iš Kinijos, abrikosai yra populiarūs sezoniniai vaisiai, prinokstantys birželio ir liepos mėnesiais. Tai puikus vitamino A ir kalio šaltinis. Abrikosus rekomenduojama valgyti, sergant plaučių ligomis. Juose daug vario ir kobalto, todėl šie vaisiai naudingi, gydant anemiją. Be to, abrikosuose nemažai kalcio, silicio, fosforo ir vitamino C.

Agurkas

Ši įprasta daržovė kilusi iš pietinių Azijos regionų, tačiau dabar kaip vienmetė kultivuojama daugelyje pasaulio šalių. Agurkai gali būti rauginami ir marinuojami su actu, tačiau dažniausiai valgomi žali, dedami į salotas. Agurkai veikia kaip ddiuretikai, šalinantys iš organizmo vandenį, be to, juose yra fermentų, kurie skaido proteiną ir valo žarnyną. Agurkų sultys gydo skrandžio, inkstų, gerklės uždegimus.

Agurkus geriausia valgyti su žieve, kurioje gausu chlorofilo ir silicio. Lygiomis dalimis sumaišę agurkų sultis, gliceriną ir rožių vandenį, turėsite puikų losjoną suskilusioms rankoms ir lūpoms.

Ananasas

Ananasuose daug vitamino C ir kalio, bet kitų maisto medžiagų mažai. Juose yra proteiną skaldančio fermento bromelaino, kuris pagerina virškinimą, todėl ananasą reikėtų valgyti po mėsiško patiekalo. Be to, ananasai varo šlapimą, gerina aapetitą, stabdo viduriavimą, naikina kirmėles, mažina edemą.

Kadangi neprinokę ananasai yra rūgštūs, jų neturėtų valgyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa sergantys žmonės. Ananasų rūgštis kenkia dantims.

Apelsinas

Apelsinas yra vienas iš seniausiai žmogaus kultivuojamų vaismedžių, auginamas jau daugiau kaip 4000 metų. Tikriausiai jis kkilęs iš Azijos pietvakarių, bet dabar kultivuojamas viso pasaulio subtropinio klimato kraštuose.

Apelsinas yra rūgštus vaisius, jame daug vitamino C. Daugiausia jo būna sezono pradžioje ir kur ka mažiau pabaigoje. Be to, apelsinuose yra vitamino A, kalio, kalcio, fosforo ir folinės rūgšties. Baltojoje žievės dalyje yra daug pektinų, kurie sumažina cholesterolio kiekį, ir bioflavonoidų; ji stiprina dantenas, kapiliarus ir kraujo indus. Pasaldinta apelsino žievė populiaresnė Viduriniuosiuose Rytuose. Pats vaisius apsaugo nuo uždegimų ir gali būti vartojamas kaip bendra tonizuojamoji priemonė. Jis gerina virškinimą ir naudingas peršalus, karščiuojant, sergant artritu. Apelsinų žievių aliejus padeda meteorizmo atveju.

Bananas

Šis kvapnius vaisius vedantis medis, kilęs iš Azijos, dabar auginamas viso pasaulio karštuose ir drėgnuose tropiniuose regionuose. Bananuose gausu kalio. Juos rekomenduojama valgyti, gydant hipertenziją, jie valo oorganizmą nuo toksinų. Bananuose gausu amino rūgšties triptofano, kuris virsta serotoninu, slopinamuoju smegenų neuromediatoriumi, sumažinančių nervų aktyvumą. Taigi bananai ramina, ypač suvalgyti (geriausia su pienu) prieš miegą.

Bananai gerai drėkina žarnyną, ir, nors paprastai duodami vaikams, jie puikiai tinka pagyvenusiems žmonėms, kuriuos kamuoja hipertenzija, sulėtėjęs virškinimas ir bendras silpnumas. Ne visiškai prinokę bananai turi sutraukiamųjų savybių, todėl naudingi gydant viduriavimą, hemorojų. Prinokusius bananus patartina valgyti, užkietėjus viduriams ir sergant opa.

Bulvės

Kilusios iš Pietų Amerikos, bulvės atvežtos į Europą šešioliktojo amžiaus viduryje. Šiandien ttai plačiausiai pasaulyje auginama daržovė ir vienas iš populiariausių maisto produktų. Bulvėse daug krakmolo, daržovinio proteino, kalio, vitamino C, geležies, fosforo, niacino ir fermentų. Senose bulvėse vitamino C mažai. Bulvės naudingos sergant artritu, o kadangi juose daug kalio, jos sumažina skysčių susilaikymą. Bulvės neutralizuoja organizmo rūgštis, jų sultys gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Šviežių bulvių sultimis kartais gydoma hipertenzija, atgaivinama žarnyno mikroflora.

Citrina

Šiame puikiame vitamino C ir bioflavonoidų šaltinyje, citrinoje, dar yra šiek tiek kalcio, fosforo, kalio ir karotino. Dėl savo rūgštumo kulinarijoje ji gali pakeisti actą. Citrinų sultys turi antiseptinių savybių ir yra geras vaistas nuo peršalimo, laringito, reumato, alergijų bei viduriavimo. Jos naikina kenksmingas bakterijas, valo kraują, padeda sulieknėti, stiprina kraujo indus ir, geriamos prieš valgį, gerina virškinimą. Dviejų vidutiniško dydžio citrinų sultys paprastai sumaišomos su vandeniu ir, kad nebūtų labai rūgštu, įdedama medaus. Geriant citrinų sultis nevalgius, jos tirpdo inkstų akmenis ir smėlį. Šiuo atveju 5-10 citrinų sultis reikėtų praskiesti vandeniu ir gurkšnoti per dieną 2-4 savaites.

Iš šviežių citrinų sulčių ruošiami padažai salotoms, gaivinamieji gėrimai, jų įlašinama į arbatą. Labai naudinga ir citrinos žievė: jos galima dėti į patiekalus dėl kvapo arba pasaldintą valgyti vieną kaip saldainį. Kad šis vaisius būtų kuo naudingesnis sveikatai, svarbu vartoti tik ššviežias citrinas, o ne konservuotas jų sultis, ir suvalgyti jas kuo greičiau.

Pomidorai

Pomidorai buvo pradėti auginti Pietų Amerikoje ir atvežti į Europą iš Meksikos šešioliktojo amžiaus viduryje. Juose daug vitaminų A, C, kalcio, fosforo, kalio ir natrio. Jie šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, valo kraują, gerina virškinimą ir apetitą, laisvina vidurius. Nors pomidorai laikomi rūgščia daržove, suvirškinti jie šarmina organizmą, todėl naudingi žmonėms, sergantiems padidėjusio rūgštingumo sukeltomis ligomis, pavyzdžiui, podagra. Pomidoruose yra antioksidanto likopeno, kuris neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį ir ypač apsaugo nuo virškinamojo trakto vėžio. Likopenas įtraukiamas į įvairius multivitaminų preparatus.

Pomidorai gali trukdyti pasisavinti kalcį. Jų turėtų vengti sergantys artritu. Nerekomenduojama suvalgyti daugiau kaip keturis pomidorus per dieną.