Maisto priedai
Turinys
Turinys…………………………2
Įvadas…………………………3
1. MAISTO PRIEDAI…………………………4
1.1. Dažikliai…………………………5
1.2. Natūralūs dažikliai…………………………5
1.3. Sintetiniai dažikliai…………………………6
1.4. Dirbtiniai saldikliai…………………………6
1.5. Antioksidantai,konservantai……………………….7
1.6. Kiti maisto priedai…………………………7
1.7. Maisto priedų vartojimo tikslai…………………….7
2. PLAČIAUSIAI VARTOJAMI MAISTO PRIEDAI…………………..8
2.1. Maisto priedai E 200 – E 1422……………………..8
2.2. Natūralūs maisto dažai………………………..17
2.3. Sintetiniai maisto dažai…………………………18
3. DAŽNIAUSIAI APTINKAMI MAISTO PRIEDAI………………….19
Išvados…………………………20
Naudoti literatūros ir informaciniai šaltiniai………………………..21Įvadas
Tikriausiai nesuklystume sakydami, jog daugeliui vartotojų pagrindiniai aspektai, kurie nulemia pasirenkamą maisto produktą yra skoninės savybės, patraukli išvaizda, o taip pat ir prieinama kaina. Tačiau šiais laikais, net ir turėdamas aiškius pasirinkimo kriterijus, vartotojas dažnai pasiklysta maisto produktų ggausybėje ir neretai nežino, kaip pasirinkti tinkamiausią variantą kainos ir kokybės atžvilgiu.
Ar galima valgyti viską, kas skanu, ar kruopščiai atsirinkti tik tai, kas sveika ?
Kodėl maisto produktuose yra vartojami maisto priedai?
Ar jie gali neigiamai įtakoti mūsų organizmo veiklą?
Kodėl šiandien jų vis daugiau mūsų maiste?
Tokie ir panašūs klausimai neretai kyla daugeliui iš mūsų, tačiau retas rimtai susimąsto apie mitybos kokybę bei galimą jos kontrolę – tai ir paskatino mus domėtis maisto priedais. Paprasčiausias būdas reguliuoti ir gerinti savo mitybą yyra produktų atsirinkimas pagal maistines ir sudėtines jų dalis bei savybes.
Renkantis tinkamus maisto produktus reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į produktų etiketėse nurodyta maistingumą, energetinę vertę, bet ir į produkte esančius maisto priedus.
Šiame darbe pateikiami patarimai bei paaiškinimai eiliniam vvartotojui, padėsiantys susigaudyti ir suprasti, kas iš tiesų yra tie maisto priedai.
Tikslas – surinkti ir susisteminti informaciją apie maisto priedus.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokie maisto priedai yra vartojami.
2. Maisto priedų vartojimo tikslai.
3. Susisteminti maisto priedus į sintetinius ir natūralius.
4. Išsiaiškinti maisto priedų poveikį žmogaus organizmui.
5. Analizuoti maisto produktus, į kurių sudėtį įeina maisto priedai.
Panaudojimas: chemijos, biologijos pamokose arba tiesiog, kaip šviečiamoji medžiaga visiems besidomintiems sveika mityba.1. MAISTO PRIEDAI
Maisto priedai – tai medžiagos, kurios nėra naudojamos kaip atskiri maisto produktai ir tipinės maisto produktų sudedamosios dalys bei kurios įdėtos į maisto produktus technologiniais tikslais (gamybos, pakavimo, gabenimo ar laikymo) tampa tokių maisto produktų sudėtine dalimi.
Leidžiamų naudoti maisto produktų priedų yra per 2000. Pagal Pasaulinės sveikatos Organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūūkio organizacijos (FAO) reikalavimus, vartotojas turi gauti visą informaciją apie maisto produktą, jo cheminę sudėtį, komponentus, jų svarbą ir kiekį.
Klausimus, susijusius su maisto priedais, sprendžia jungtinis FAO ir PSO organizacijų ekspertų maisto klausimais komitetas (JECFA) ir maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisija, į kurią 1991m. įstojo ir Lietuva. Gamintojai šiandien eksperimentuoja ieškodami naujų maisto priedų mišinių, keičia jų asortimentą, ieško būdų, kaip pailginti produktų tinkamumo vartoti terminus.
Nustatant leistinas priedų koncentracijas maisto produkte, atsižvelgiama į medžiagos, siūlomos kaip maisto priedas, toksikologinius ir kkitus biologinius bandymus, taip pat į rekomendacijas dėl maisto priedų kiekio produkte ir leistinas paros dozes (LPD), nurodytas oficialiose PSO, Maisto Kodekso komisijos ar Jungtinio maisto priedų ekspertų komiteto dokumentuose. Maisto priedų buvimas produktuose turi būti pažymėtas pakuotės (dėžutės, stiklainio, pakelio) etiketėje grupiniu pavadinimu ir E numeriu (gali būti pažymėta ir kaip individuali medžiaga) pagal Lietuvos higienos normą HN 53-2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, Lietuvos higienos normą HN 119: 2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530) bei Lietuvos Respublikos parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių (Žin., 2002,Nr.50-1927) reikalavimus.
Maisto priedų naudojimas maisto produktuose turi būti nekenksmingas vartotojų sveikatai. Draudžiama maisto priedais paslėpti nekokybiškas žaliavas ar gatavą produktą.
Daugelis maisto priedų yra organizmo toleruojami ar net įsisavinami ir yra natūralūs ar identiški natūraliems, nors ir yra gauti cheminės ar biocheminės sintezės būdu. Kai kurie iš jų gali būti naudojami be apribojimų: netgi dideli kiekiai šių medžiagų nieko daugiau, išskyrus trumpalaikius virškinimo sutrikimus, nesukels. Prie šių, nekenksmingų maisto priedų priskirtini augalinės kilmės maisto dažai, natūralios tirštinimo medžiagos, obuolių ir citrinų rūgštys, netgi šiek tiek transformuotas, bet iš natūralių žaliavų gautas modifikuotas krakmolas ar paprastas glicerinas.
Tačiau sąraše „Leidžiami vartoti maisto priedai“ šalia šių priimtinų maisto priedų, kuriuos galime pavadinti netgi mmaisto papildais, išdėstytos ir nuodingomis savybėmis pasižyminčios medžiagos: kai kurie sintetiniai konservantai, saldikliai, spalvos fiksatoriai ir dažikliai. Kai kurių išvardintų priedų perdozavimas grėstų mirtimi ar geriausiu atveju ilgalaikiu sveikatos sutrikimu, tačiau jie leidžiami naudoti, mat ženkliai atpigina maisto produktų savikainą bei suteikia gaminiams patrauklumo. Ir nors teigiama, kad higienos normoje nustatytos, labai mažos šių priedų dozės nekenkia sveikatai, bet pasirodantys vis nauji tyrimų duomenys kartais apverčia tokius teiginius aukštyn kojomis: iš sąrašo išbraukiami anksčiau saugiais vadinti maisto priedai.
Šiuo metu Lietuvoje žinoma daugiau kaip tūkstantis maisto priedų pavadinimų. Nors valgomoji druska, kepimo milteliai, vanilė, citrinos rūgštis, krakmolas naudojami kasdieniniam maistui ruošti, tačiau dažnas vartotojas net nežino, kad tai taip pat maisto priedai.
Pagal patvirtintą maisto priedų klasifikaciją, priedai skirstomi į keturias kategorijas: dažikliai, dirbtiniai saldikliai, antioksidantai ir konservantai, kiti maisto priedai. Į pastarųjų grupę įeina labai daug sintetinių ir natūralių medžiagų, atliekančių įvairias funkcijas. Lietuvoje leidžiamų naudoti maisto priedų sąraše yra 29 grupės. Tai antioksidantai, aromato ar skonio sustiprinimo medžiagos, emulsikliai, fermentai,. konservantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos ir kt.
1.1. Dažikliai – medžiagos, suteikiančios maisto produktui spalvą ar ją atgaivinančios. Jie gaunami iš maisto produktų ir kitų natūralių medžiagų fiziniu ar cheminiu būdu išgaunant pigmentus su atitinkamomis maistinėmis sudėtinėmis dalimis. MMaisto dažikliai skirstomi į natūralius ir sintetinius.
1.2. Natūralūs maisto dažikliai gaminami iš žaliavų, ekstrahuojant (lot.išgaunant) jas aliejais arba tam tikrais tirpikliais ir išgryninant. Natūralūs maisto dažikliai leidžiami naudoti pagal technologinius poreikius be griežtų apribojimų. Natūralių dažiklių trūkumas – jautrumas aplinkos fizikiniams ir cheminiams veiksniams (ph, temperatūrai ir kt.). Natūralių maisto dažikliai yra: Gelsvai oranžinės spalvos paprikos ekstraktas (E160c) – kvapiųjų ir dažomųjų junginių derinys, iš paprikos ekstrahuotas aliejais arba leidžiamais tirpikliais. Pagrindiniai dažomieji komponentai yra kapsantinas ir kapsorubinas. Chlorofilai (E140) – žalios spalvos dažikliai, kaip karotinoidai, yra labiausiai paplitę gamtoje. Beveik visos daržovės ir vaisiai turi chlorofilų. Chlorofilams būdinga tai, kad jie lengvai suskyla į bespalvius junginius. Burokėlio raudonasis ( E162) –burokėlių sultys, koncentruotos garinant ir pavirtusios milteliais purškiant ir džiovinant. Pagrindinis raudonųjų burokėlių raudonasis pigmentas yra betaninas. Burokėlio raudonasis yra jautrus šviesai ir karščiui, daugiausiai naudojamas pieno produktams, jogurtams, kurie gaminami esant žemai temperatūrai ir saugomi nuo šviesos poveikio. Karamelinės spalvos (E150 a, b, c, d) – rudi natūralūs maisto dažikliai, gaunami šiluma apdorojant angliavandenius: gliukozės sirupą, sacharozes, invertuotus sirupus ir kt.
1.3. Sintetiniai maisto dažikliai, skirtingai negu natūralūs, yra stabilūs, intensyvių spalvų, gerai nudažo maisto produktus ir ilgai išlieka nepakitę. Sintetiniai maisto dažikliai negali būti naudojami
pagrindinių maisto produktų grupių, t.y. pieno ir pieno produktų, duonos, pyrago kepinių ir kitų miltinių gaminių, mėsos, riebalų, aliejų ir kiaušinių gaminių, gamybai. Jie gali būti naudojami degtinei, konjakui, viskiui, brendžiui, romui, likeriui, trauktinei, gaiviesiems gėrimams, desertinių koncentratų milteliams, karamelėms, dražė ir sausainių paviršiams, kramtomosioms gumoms gaminti. Sintetiniai dažikliai maiste naudojami dėl šių priežasčių:
– natūralūs maisto dažikliai jautrūs temperatūros poveikiui ir išnyksta arba blanksta maistą apdorojant šiluma;
– verdant, kepant, sterilizuojant, netgi laikant kambario temperatūroje;
– ne visi natūralūs maisto dažikliai tinka rrūgštiems maisto produktams, nes nuo rūgštingumo keičiasi atspalviai, o kartais net spalva;
– daugelis natūralių dažiklių tirpsta tik organiniuose tirpikliuose arba aliejuose, todėl vandeniniams tirpalams dažyti naudojami sintetiniai dažikliai;
– naudojant sintetinius dažiklius galima gauti daug vienos spalvos atspalvių.
Pagal cheminę struktūrą sintetiniai dažikliai klasifikuojami į azo, indolo, trifenilmetano, metino dažiklius.
1.4. Dirbtiniai saldikliai –medžiagos, neturinčios cukraus, tačiau suteikiančios maisto produktui saldų skonį. Jie išskiriami į atskirą maisto priedų kategoriją. Tradiciškai maistui saldinti žmonės naudoja cukrų. Cukrus ne tik saldina, bet ir suteikia energijos. TTačiau dėl jo brangumo gamintojai renkasi pigesnius ir daug saldesnius už cukrų dirbtinius saldiklius. Jei cukraus saldumą prilygintume 1, tai dirbtinio saldiklio aspartamo saldumas būtų 200, sacharino-300, acesulfamo K – 200. Aspartamas gaunamas iš fenilalanino ir asparagino rūgšties. Dirbtinis saldiklis ssacharinas gaunamas iš tolueno ir chlorsulfoninės rūgšties. Patekęs į žmogaus organizmą jis nepakinta, t.y. organizme neperdirbamas, visiškai neišskiria energijos. Sacharinas nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje. Dirbtinis saldiklis acesulfamas K gaunamas perdirbant florosulfon.ilizocianatą ir acetoacto rūgšties tetrabutiesterį. Jis, kaip ir sacharinas, neišskiria energijos, nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, organizme neperdirbamas.
1.5. Antioksidantai, konservantai. Antioksidantai –medžiagos, kurios pailgina maisto produkto vartojimo laiką, apsaugodamos nuo gedimo, kurį sukelia oksidacija. Pvz.; E300- E302 askorbo rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos – naudojamos pieno, grietinės milteliams, mėsos gaminiams, cukraus gaminiams, vynams, gaiviesiems gėrimams ir t.t. Konservantai – medžiagos, kurios pailgina maisto produkto vartojimo laiką, apsaugodamos nuo gedimo. Pavyzdžiui, E 200, E 202, E203 sorbo rūgštis ir jos kalio, kalcio druskos naudojamos fermentiniams sūriams, vaisių sultims ir kkoncentratams, salotų padažams ir majonezams, moliuskų, krevečių ir kitų vėžiagyvių gaminiams.
1.6. Kiti maisto priedai –didelė atskira kategorija maisto priedų, naudojamų labai įvairių maisto produktų gamybai. Aromato ir skonio stiprikliai – medžiagos, suteikiančios arba sustiprinančios maisto produkto esamą aromatą ir/ar skonį, pvz.; E620 glutamino rūgštis. Drėgmę palaikančios medžiagos – maisto priedai, apsaugantys maisto produktą nuo išdžiūvimo, pvz.: E325-E327 natrio, kalio ir kalcio laktatai. Emulsikliai – medžiagos, padedančios sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pvz., aliejaus ir vandens) pastovų mmišinį maisto produkte, pvz.: E450a,b,c dinatrio, trinario, tetranatrio difosfatai. Glazūravimo medžiagos – maisto priedai, suteikiantys maisto produkto paviršiui blizgesį arba sudarantys apsauginę valgomą plėvelę, pvz., E901 bičių vaškas, baltas ir geltonas, naudojamas cukraus gaminiams, kramtomosioms gumoms. Šiai kategorijai dar priklauso emulsinimo druskos, izoliuojančios medžiagos, pakavimo dujos, kietinimo medžiagos, lipnumą reguliuojančios medžiagos, medžiagos prieš putojimą, miltų apdorojimo medžiagos, modifikuoti krakmolai, pagalbinės medžiagos, stumiančios dujos, putų medžiagos, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, rūgštys, stabilizatoriai, stingdančios medžiagos, tirštikliai, užpildai, o taip pat ir medžiagos kurios kildina tešlą.
1.7. Maisto priedų vartojimo tikslai:
1. Natūralių produkto savybių ir maistinės vertės išsaugojimui. Sumažinti mitybinę vertę įdėjus arba pašalinus kai kuriuos ingredientus arba sudėtines dalis leidžiama tik tuo atveju, kai maistas gaminamas vartotojų grupėms su specialiais mitybos poreikiais;
2. Maisto laikymo kokybės arba stabilumo padidinimui, ar jo juslinių savybių pagerinimui, jei tai nekeičia maisto savybių, jo esmės ir kokybės, neklaidina vartotojo bei neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai;
3. Pagerinti paruošimo, apdirbimo ir kitų gamybinių procesų sąlygas, maisto produktų įpakavimą, gabenimą ir laikymą.2. PLAČIAUSIAI VARTOJAMI MAISTO PRIEDAI
(Sąraše pateikti maisto priedai
atitinka Lietuvos higienos normos HN53-2003
„Leidžiami vartoti maisto priedai“
reikalavimus)
2.1. Maisto priedai E 200-E 1422
E 200, E 202, E 203 Sorbininė rūgštis ir jos kalio, kalcio druskos
Konservantai
Vartojama fermentiniuose sūriuose, grūdėtoje varškėje, mmargarine, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose, mėsos padažuose, džiovintuose vaisiuose, vaisių sultyse ir koncentratuose, uogienėse, daržovių gaminiuose, pomidorų padažų koncentratuose, cukraus gaminiuose, vynuose, nealkoholiniuose gėrimuose, salotų padažuose ir majonezuose, moliuskų, krevečių, vėžiagyvių ir kt. gaminiuose.
E 210 – E 213 Benzoinė rūgštis ir jos natrio, kalio, kalcio druskos
Konservantai
Vartojama margarine, salyklo ekstrakte, vaisių ir daržovių gaminiuose, žuvų gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose, pastose iš žolių ekstraktų, skystuose kiaušiniuose – jų baltymuose, tryniuose, salotų padažuose ir majonezuose, moliuskų, krevečių ir kitų vėžiagyvių gaminiuose.
E 220 Sieros dioksidas
E 221 – E 223 Natrio sulfitas, hidrosulfitas, metabisulfitas
E 224, E 228 Kalio metabisulfitas, bisulfitas
Konservantai, antioksidantai
Vartojama džiovintuose vaisiuose, šviežiose vaisių sultyse, vaisių gaminiuose, džiovintose daržovėse, daržovių gaminiuose, džiovintose bulvėse, kristalinėje gliukozėje, vynuose, miduje, fermentuotame acte, garstyčiose, krakmole, želatinoje.
E 234 Nizinas
Konservantas
Vartojama lydytuose sūriuose.
E 235 – Pimaricinas
Konservantas
Vartojama lydytuose sūriuose.
E 236 – E 238 Skruzdžių rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos
Konservantai
Vartojama šviežiose vaisių sultyse.
E 249, E 250 Kalio nitritas, natrio nitritas
Konservantai, spalvų fiksatoriai
Vartojama mėsos gaminiuose.
E 251, E 252 Natrio nitratas, kalio nitratas
Konservantai, spalvų fiksatoriai
Vartojama fermentiniuose sūriuose, lydytuose sūriuose.
E 260 – E 263 Ledinė acto rūgštis ir jos kalio, natrio, kalcio druskos
Konservantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
Vartojama majonezuose, maistiniame kazeine, salotų padažuose, grybų gaminiuose su rūgščiu užpilu, žuvų gaminiuose, daržovių marinatuose, mėsos padažuose, albuminuose.
E 270 Pieno rūgštis
Rūgštingumą rreguliuojanti medžiaga
Vartojama vynuose, miduje, aluje, degtinėse, konjakuose, likeriuose, trauktinėse, viskiuose, romuose, brendžiuose, džinuose, nealkoholiniuose gėrimuose, leduose, aliejuose, mėsos gaminiuose, mėsos padažuose, duonoje, daržovių gaminiuose, žuvų gaminiuose, cukraus gaminiuose, pietų patiekalų koncentratų milteliuose, grybų gaminiuose su rūgščiu užpilu, maistiniame kazeine, albuminuose.
E 280 – E 283 Propiono rūgštis ir jos natrio, kalcio, kalio druskos
Konservantai
Vartojama duonoje, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose.
E 290 Anglies dioksidas
Įpakavimo dujos
Vartojama vynuose, miduje.
E 296 Obuolių rūgštis
Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga
Vartojama nealkoholiniuose gėrimuose, mėsos padažuose.
E 300 – E 302 Askorbininė rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos
Antioksidantai
Vartojama pieno milteliuose, grietinės milteliuose, mėsos gaminiuose, mėsos konservuose, mėsos padažuose, miltų ir grūdų gaminiuose, cukraus gaminiuose, vynuose, miduje, nealkoholiniuose gėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose.
E 306 – E 309 Natūralūs ir sintetiniai tokoferoliai
Antioksidantai
Vartojama margarine, lydytuose riebaluose, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose, aliejuose, mėsos konservuose, mėsos padažuose.
E 320 Butilhidroksianizolas (BHA)
Konservantas, antioksidantas
Vartojama mėsos konservuose, mėsos padažuose, mėsos gaminiuose, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose, lydytuose riebaluose, kramtomosiose gumose, džiovintose bulvėse.
E 322 Lecitinas
Antioksidantas, emulsiklis
Vartojama pieno produktuose, valgomuosiuose leduose, mėsos padažuose, miltuose duonai kepti, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus gaminiuose.
E 325 – E 327 Natrio, kalio ir kalcio laktatai
.Antioksidantai, užpildai, drėgmę išlaikančios medžiagos, rūgštingumą
reguliuojančios medžiagos
Vartojama daržovių gaminiuose, desertinių koncentratų milteliuose, albuminuose.
E 330 – E 333 Citrinos rūgštis, natrio, kalio, kalcio citratai
Antioksidantai, rūgštingumą reguliuojančios, izoliuojančios medžiagos,
emulsikliai, stabilizatoriai
Vartojama
pieno produktuose, valgomuosiuose leduose ir jų koncentratuose, sūriuose, margarinuose, aliejuose, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose, mėsos gaminiuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, vaisių gaminiuose, pomidorų gaminiuose, daržovių ir mėsos konservuose, žuvų gaminiuose, alkoholiniuose gėrimuose, nealkoholiniuose gėrimuose, pietų patiekalų koncentratų milteliuose, desertiniuose koncentratuose, gėrimų koncentratų milteliuose, tešlos koncentratuose, garstyčiose, salotų padažuose, majonezuose, albuminuose, maistiniame kazeine.
E 334 – E 337 Vyno rūgštis ir jos natrio, kalio druskos
Rūgštingumą reguliuojančios, izoliuojančios medžiagos, antioksidantai,
Stabilizatoriai
Vartojama mėsos gaminiuose, vaisių gaminiuose, daržovių gaminiuose, cukraus gaminiuose, alkoholiniuose gėrimuose, nealkoholiniuose gėrimuose, desertinių kkoncentratų milteliuose, gėrimų koncentratų milteliuose.
E 338 Ortofosforo rūgštis
Antioksidantas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga
Vartojama „Cola“ gėrimuose, maistiniame kazeine.
E 339 – E 340 Natrio, kalio fosfatai
Rūgštingumą reguliuojančios, izoliuojančios medžiagos, stabilizatoriai,
emulsikliai
Vartojama pieno konservuose, lydytuose sūriuose, kepimo milteliuose, kiaušinių milteliuose.
E 341 Kalcio fosfatai
Rūgštingumą reguliuojančios, miltų apdorojimo, kietinimo, tešlos
kildymo, lipnumą reguliuojančios medžiagos
Vartojama vaisių gaminiuose.
E 355 – E 357 Adipino rūgštis, jos natrio ir kalio druskos
Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
Vartojama valgomuosiuose leduose, kepimo milteliuose, pietų patiekalų koncentratų milteliuose, desertinių koncentratų milteliuose, gėrimų koncentratų milteliuose, biriuose prieskoniuose, tešlos koncentratuose.
E 400 &– E 404 Algino rūgštis, jos natrio, kalio, amonio ir kalcio druskos
Stabilizatoriai, tirštinimo, pagalbinės medžiagos
Vartojama grietinėlėje, sterilizuota ultra aukšta temperatūra (UHT) skirta plakti ir plakta, vaisių sultyse, nealkoholiniuose gėrimuose, gaminiuose, vynuose, miduje, gėrimų koncentratų milteliuose, tešlos koncentratuose, salotų padažuose.
E 406 AAgaras
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, stingdanti ir pagalbinė medžiaga
Vartojama pieno produktuose, mėsos konservuose, mėsos padažuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, vaisių sultyse, vaisių gaminiuose, žuvų gaminiuose, cukraus gaminiuose, vynuose, miduje, desertinių koncentratų milteliuose.
E 407 Karagenanas ir jo natrio, kalio, amonio druskos
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, stingdanti ir pagalbinė medžiaga
Vartojama grietinėlėje (sterilizuota UHT, skirta plakti ir plakta), fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, nefermentuoto pieno gėrimuose su maisto produktais (kakava, kava, sultimis), valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, margarine, mėsos konservuose, mėsos padažuose, vaisių gaminiuose, desertinių koncentratų milteliuose, salotų padažuose, majonezuose su sumažintu riebalų kiekiu.
E 410 Karob grūdų guma
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, pagalbinė medžiaga
Vartojama fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, varškės desertuose ir sūreliuose, valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, daržovių gaminiuose, žuvų gaminiuose, nealkoholiniuose ggėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose, grybų padažuose ir kremuose, salotų padažuose, majonezuose.
E 412 Guar guma
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, pagalbinė medžiaga
Vartojama fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, varškės desertuose ir sūreliuose, valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, mėsos padažuos.e, daržovių gaminiuose, pomidorų gaminiuose, žuvų gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose, pietų patiekalų koncentratų milteliuose, grybų padažuose ir kremuose, salotų padažuose, majonezuose.
E 414 Arabik guma
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, pagalbinė medžiaga
Vartojama cukraus gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose.
E 415 Ksantan guma
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, pagalbinė medžiaga
Vartojama fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno ggėrimuose, valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, mėsos padažuose, daržovių gaminiuose, pomidorų gaminiuose, salotų padažuose, majonezuose.
E 420 Sorbitolis ir sorbitolio sirupas
Saldiklis, izoliuojanti medžiaga, drėgmę išlaikanti ir pagalbinė medžiaga,
emulsiklis
Vartojama sumažinto kaloringumo ar be cukraus desertuose ir panašiuose produktuose, mėsos gaminiuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus gaminiuose, kramtomosiose gumose.
E 421 Manitolis
Saldiklis, lipnumą reguliuojanti ir pagalbinė medžiaga
Vartojama sumažinto kaloringumo ar be cukraus desertuose ir panašiuose produktuose, cukraus gaminiuose, kramtomosiose gumose.
E 422 Glicerinas
Drėgmę išlaikanti ir pagalbinė medžiaga
Vartojama mėsos gaminiuose, dešrų apvalkaluose, cukraus gaminiuose, kramtomosiose gumose.
E 440 Pektinai
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, stingdanti ir pagalbinė medžiaga
Vartojama grietinėlėje (sterilizuota UHT, skirta plakti ir plakta), fermentiniuose pieno gėrimuose, fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, nefermentuotuose pieno gėrimuose su maisto produktais (kakava, kava, sultimis), valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, margarine, mėsos padažuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, vaisių gaminiuose, daržovių gaminiuose, cukraus gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose, salotų padažuose, majonezuose su sumažintu riebalų kiekiu.
E 441 Želatina
Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, stingdanti ir pagalbinė medžiaga
Vartojama varškės desertuose, varškės sūreliuose, mėsos gaminiuose, mėsos konservuose, mėsos padažuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, žuvų gaminiuose, cukraus gaminiuose, desertinių koncentratų milteliuose, įvairiuose prieskoniuose.
E 444 Sacharozės acetato izobutiratas (SAIB)
Emulsiklis, stabilizatorius, tirštinimo medžiaga
Vartojama nealkoholiniuose gėrimuose.
E 450a,b,c Dinatrio, trinatrio, tetranatrio difosfatai
Emulsikliai, stabilizatoriai
Vartojama lydytuose sūriuose, mėsos gaminiuose, konditerijos gaminiuose ir kkepiniuose, kepimo milteliuose, tešlos koncentratuose, kakavos masėje.
E 450d,e Dikalio, tetrakalio difosfatai
Emulsikliai, stabilizatoriai
Vartojama lydytuose sūriuose.
E 451a,b Pentanatrio, pentakalio trifosfatai
Emulsikliai, stabilizatoriai
Vartojama lydytuose sūriuose.
E 452a,b,c,d Kalio, natrio, kalcio polifosfatai
Emulsikliai, stabilizatoriai
Vartojama lydytuose sūriuose, mėsos gaminiuose.
E 460 Celiuliozė
Emulsiklis, pagalbinė medžiaga
Vartojama dešrų apvalkaluose, mėsos padažuose.
E 470 Riebiųjų rūgščių druskos
Emulsiklis, stabilizatorius, lipnumą reguliuojanti medžiaga
Vartojama džiovintose daržovėse.
E 471 Riebiųjų rūgščių mono- ir di-gliceridai
Emulsiklis, stabilizatorius, pagalbinė medžiaga
Vartojama grietinėlėje (sterilizuota UHT, skirta plakti ir plakta), natūraliuose pieno milteliuose arba su maisto produktais (kava, cukrumi, kakava), grietinėlės milteliuose, fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, varškės desertuose, varškės sūreliuose, valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, margarine, desertinių koncentratų milteliuose, kramtomosiose gumose, džiovintose bulvėse, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, mėsos padažuose, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose.
E 472a,b,c,e Acto, pieno, citrinos, diacetilvyno ir riebiųjų rūgščių gliceridai
Emulsikliai, stabilizatoriai, pagalbinės ir izoliuojančios medžiagos
.Vartojama fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, varškės desertuose, varškės sūreliuose, margarine, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose, mėsos gaminiuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, desertų koncentratų mišiniuose.
E 578 Kalcio glukonatas
Rūgštingumą reguliuojanti, kietinimo medžiaga
Vartojama vaisių, pomidorų gaminiuose.
E 620 Glutamino rūgštis
Aromato sustiprinimo medžiaga
Vartojama mėsos padažuose.
E 621 Mononatrio glutamatas
Aromato sustiprinimo medžiaga
Vartojama mėsos gaminiuose, mėsos konservuose, daržovių ir mėsos konservuose, mėsos padažuose, pietų patiekalų koncentratų milteliuose, biriuose prieskoniuose.
E 622 – E 625 Monokalio, kalcio, monoamonio, magnio gliutamatai
Aromato sustiprinimo medžiagos
Vartojama mėsos ppadažuose.
E 901 Bičių vaškas, baltas ir geltonas
Glazūros medžiaga
Vartojama cukraus gaminiuose, kramtomosiose gumose.
E 950 Acesulfamas K
Maisto saldiklis
Vartojama sumažinto kaloringumo ar be cukraus: nealkoholiniuose gėrimuose, desertuose ir panašiuose produktuose, konditerijos gaminiuose, kramtomosiose gumose, valgomuosiuose leduose, saldžiarūgščiuose žuvų prezervuose bei pusiau prezervuose, vėžiagyvių bei žuvų marinatuose, padažuose, garstyčiose.
E 951 Aspartamas
Maisto saldiklis
Vartojama sumažinto kaloringumo ar be cukraus: nealkoholiniuose gėrimuose, desertuose ir panašiuose produktuose, konditerijos gaminiuose, kramtomosiose gumose, valgomuosiuose leduose, sumažinto kaloringumo vaisių ir daržovių gaminiuose, saldžiarūgščiuose vaisių ir daržovių prezervuose, žuvų prezervuose, vėžiagyvių bei žuvų marinatuose, padažuose, garstyčiose.
E 952 Ciklamo rūgštis, jos natrio ir kalcio druskos
Maisto saldiklis
Vartojama sumažinto kaloringumo ar be cukraus: nealkoholiniuose gėrimuose, desertuose ir panašiuose produktuose, konditerijos gaminiuose, kramtomosiose gumose, sumažinto kaloringumo vaisių ir daržovių gaminiuose.
E 954 Sacharinas, jo natrio, kalio ir kalcio druskos
Maisto saldiklis
Vartojama žuvų konservuose, žuvų saldžiarūgščiuose prezervuose, saldžiarūgščiuose vaisių ir daržovių prezervuose, sumažinto kaloringumo vaisių ir daržovių gaminiuose, valgomuosiuose leduose, padažuose, garstyčiose, sumažinto kaloringumo ar be cukraus nealkoholiniuose gėrimuose, desertuose ir panašiuose produktuose, sumažinto kaloringumo ar be cukraus konditerijos gaminiuose.
E 957 Taumatinas
Maisto saldiklis
Vartojama sumažinto kaloringum konditerijos ir kituose panašiuose gaminiuose.
E 967 Ksilitolis
Maisto saldiklis
Vartojama valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus gaminiuose.
E 1404 Oksiduotas krakmolas
Emulsiklis, tirštinimo, pagalbinė medžiaga
Vartojama margarine, desertinių koncentratų milteliuose, majonezuose, pietų patiekalų koncentratų
milteliuose, valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, pomidorų gaminiuose, salotų padažuose.
E 1422 Acetilinto krakmolo adipatas
Stabilizatorius, tirštinimo, pagalbinė medžiaga
Vartojama valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, margarine, pomidorų gaminiuose, desertinių koncentratų milteliuose, salotų padažuose, majonezuose, vaisių gaminiuose.2.2. Natūralūs maisto dažai
E 100 Kurkuminas
E 101 Riboflavinas, riboflavino – 5 – fosfatas
E 120 Karminas, kochinelas, karmino rūgštis
E 140 Chlorofilai ir chlorofilinai
E 141 Vario kompleksai su chlorofilais ir chlorofilinais
E 153 Daržovių anglis
E 160c Paprikos ekstraktas, kapsantinas
E 162 Burokėlio raudonasis, betaninas
E 163 Antocianinai
Vartojama pieno produktuose, makaronuose, konditerijos ggaminiuose ir kepiniuose, vaisių gaminiuose, daržovių gaminiuose, cukraus gaminiuose, kramtomosiose gumose,
desertinių koncentratų milteliuose, gėrimų koncentratų milteliuose, salotų padažuose, majonezuose su sumažintu riebalų kiekiu.
E 150a,b,c,d Karamelės spalvos
Vartojama mėsos gaminiuose, vynuose, miduje, aluje, konjakuose, romuose, koncentruotame acte, nealkoholiniuose gėrimuose.
E 160a I) Karotinų mišinys; II) Beta-karotinas
E 160b Anato ekstraktai, biksinas, norbiksinas
Vartojama piene sūriams gaminti, grietinėje ir grietinėje sviestui gaminti, lydytuose sūriuose, margarine. 2.3. Sintetiniai maisto dažai
E 102 Tartrazinas (geltona)
E 104 Chinolino geltonasis (geltona)
E 110 Apelsino geltonasis S (oranžinė)
E 122 Azorubinas, karmosinas (raudona)
E 124 PPanceou 4R, kochinelas raudonasis A (raudona)
E 127 Eritrozinas (raudona)
E 128 Raudonasis 2G (raudona)
E 131 Patent mėlis V (mėlyna)
E 132 Indigotinas, indigo karminas (mėlyna)
E 133 Brilianto mėlis FCF (mėlyna)
E 142 Žaliasis S (žalia)
E 151 Briliantinis juodasis BN, juodasis PN (juoda)
E 154 RRudasis FK (ruda)
E 155 Rudasis HT (ruda)
E 160f Beta-apo-8-karotino rūgšties etilo esteris (gelsvai oranžinė)
E 170 Kalcio karbonatas (balta)
E 171 Titano dioksidas (balta)
E 172 Geležies oksidas ir hidroksidai (geltona, rausvai ruda, gelsvai ruda, juoda)
E 173 Aliuminis
E 174 Sidabrinis
E 175 Auksinis
E 180 Litolrubinas BK (raudona)
E 579 Geležies gliukonatai (juoda)
Vartojama fermentiniuose sūriuose, žuvų gaminiuose, karamelėse, dražė ir sausainių paviršiams, kramtomosiose gumose, degtinėse, konjakuose, viskiuose, brendžiuose, džinuose, romuose, likeriuose, trauktinėse, nealkoholiniuose gėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose.3. DAŽNIAUSIAI APTINKAMI MAISTO PRIEDAI
Išanalizavus įvairius maisto produktus (žr.1-4 priedus), dažniausiai aptinkami buvo šie maisto priedai:
Tarptautinis numeris Paskirtis Pavadinimas Kilmė
E 102 dažiklis Tartrazinas Sintetinis
E 104 dažiklis Chinolino geltonasis Sintetinis
E 110 dažiklis Apelsino geltonasis Sintetinis
E 120 dažiklis Karmilas,kochinelas Natūralus
E 124 dažiklis Kochinelas raudonasis Sintetinis
E 150a,b,c,d dažiklis Karamelės spalvos Natūralus
E 160a
E 160b dažiklis
dažiklis Karotinų mišinys
Anato ekstraktai Natūralus
Natūralus
E 162 dažiklis Betaninas Natūralus
E 171 dažiklis Titano dioksidas Sintetinis
E 202 konservantas Kalio sorbatas Sintetinis
E 211
E 221
konservantas
konservantas Natrio benzoatas
Natrio sulfitas Sintetinis
Sintetinis
E 250 Konservantas, spalvos fiksatorius Natrio nitritas Sintetinis
E 252
E 290
Konservantas, spalvos fiksatorius
konservantas Kalio nitratas
Anglies ddioksidas Sintetinis
Dirbtinis
E 300 antioksidantas Askorbo rūgštis Mikrobiologinis
E 301 antioksidantas Askorbininės r.natrio druska Sintetinis
E 322 emulsiklis Lecitinas Natūralus
E 330 antioksidantas Citrinų rūgštis Mikrobiologinė
E 341 tirštiklis Kalcio fosfatas Sintetinis
E 406 tirštiklis Agaras Natūralus
E 407 tirštiklis karagenanas Sintetinis
E 412 tirštiklis Guar guma Natūralus
E 414 tirštiklis Arabik guma Natūralus
E 415 tirštiklis Ksantan guma Natūralus
E 420 saldiklis Gliucinolis(sorbitolis) Gliukozės hidrinimo produktas
E 422 tirštiklis Glicerolis Sintetinis arba iš riebalų
E 440 tirštiklis Pektinai Natūralūs
E 441 tirštiklis Želatina Natūralus
E 450a emulsiklis Dinatrio difosfatas Sintetinis
E 451a,b emulsikliai Pentanatrio,pentakalio trifosfatai Sintetiniai
E 452a,b
E 460
Emulsikliai
Emulsiklis Kalio,natrio polifosfata
Celiuliozė Sintetiniai
Natūralus
E 471 emulsiklis Riebiųjų rūgščių mono-,di-gliceridai Sintetinis
E 472c emulsiklis Rieb.r.citrinos gliceridai Sintetinis
E 579 dažiklis Geležies gliukonatai Sintetinis
E 621 Aromato stiprinimo medž. Mononatrio glutamatas Sintetinis
E 951 saldiklis Aspartamas Dipeptidas
E 954 saldiklis Sacharidas SintetinisIšvados
Sveikiausias maistas – šviežias maistas. Tikimės, jog vartotojai, įgiję daugiau patirties ir informacijos, pasirinks ir reikalaus maisto produktų su minimaliu maisto priedų kiekiu. Tačiau visiškai išvengti maisto priedų yra neįmanoma ir nors teigiama, kkad higienos normoje nustatytos, labai mažos šių priedų dozės nekenkia sveikatai, bet pasirodantys nauji tyrimų duomenys dažnai paneigia šias nuomones – iš sąrašo išbraukiami anksčiau saugiais vadinti maisto priedai. Taigi būtina atkreipti dėmesį į priedus, esančius maisto produktuose.
Įtariama, kad gali daryti neigiamą poveikį žmogaus organizmui:
E 104, E 122, E 141,E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471
Naikina vitaminą B12:
E 220
Sukelia virškinimo sutrikimus:
E 222, E 223, E 224, E 226
Kai kurios medžiagos dar tiriamos, o jau išaiškintos ir nekenksmingos yra šios:
E 100, E 101, E 160, E 161, E 170, E 174, E 175, E 200, E 201, E 202, E 203, E 236, E 237, E 238, E 260,
E 261, E 262, E 263, E 270, E 280, E 281, E 282, E 300, E 301, E 302, E 303, E 304, E 305, E 306, E 307,
E 308, E 309, E 322, E 325, E 326, E 327, E 331, E 332, E 333, E 334, E 335, E 336, E 337, E 338, E 339,
E 340, E 341, E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 407, E 409, E 410, EE 411, E 413, E 414, E 420, E 421,
E 422, E 450, E 461, E 462, E 465, E 466, E 471, E 472, E 473, E 474, E 475, E 480
Gali sukelti vėžinius susirgimus:
E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239,E 251,E 252
Didina cholesterolio kiekį:
E 320, E 321
Didina kraujo spaudimą:
E 250, E 251, E 252
Uždrausta vartoti:
E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181
Pavojinga vartoti:
E 102, E 110, E 120, E 124, E 127
Labai pavojingi:
E 123
Sukelia odos susirgimus:
E 232, E 233
Naudoti literatūros ir informaciniai šaltiniai:
1. Rimantas Vaitkus “Chemija 10 kl.”, leidykla “Šviesa”, Kaunas,2004metai.
2. http://aai.lt
3. http://www.zalieji.lt
4. http://www.culture.lt
5. http://www.sam.lt
6. http://www.pagalmus.lt
7. http://www.imai.lt
8. http://www.ieva.lt
