Mąstymo ir nuotaikos valdymas per maistą. Neurotransmiteriai. Čikadinis ritmas.

ĮVADAS

Pastaruoju metu kaip niekad liepsnoja ginčai apie maisto įtaką sveikatai. Laikraščiai ir žurnalai pilni prieštaringų patarimų, kaip sveikai maitintis. Juolab, kad šiuolaikinė skubanti, dirbanti protinį darbą visuomenė tapo suinteresuota, kaip greitai atstatyti gerą nuotaiką, pagerinti mąstymą, atmintį, išvengti ligų. Tačiau jau nuo seno žinoma, jog viena geros sveikatos taisyklių yra tinkamai maitintis – valgyti tinkamai paskirstytą, įvairų maistą. Tam, kad žmogus būtų sveikas, darbingas, laimingas, jis turi rinktis tokius produktus, su kuriais gautų maistingųjų medžiagų, reikalingų organizmui augti ir funkcionuoti kkraujui, audiniams ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams atsistatyti. Maistas gali valdyti žmogaus mąstymą, nuotaiką tiesiogiai veikdamas smegenų centrus, taip pat – per ilgesnį laiką užtikrindamas gerą sveikatą, savijautą. Svarbus ir maisto vartojimo būdas.

Taigi šio darbo tikslas yra ištirti, kaip maistas veikia žmogaus mąstymą, nuotaiką.

Siekiant šio tikslo, darbe numatomi uždaviniai: išskirti pagrindines maistines medžiagas, bei jų naudą organizmui, nusakyti neurotransmiterių funkcijas, maisto įtaką jiems, apžvelgti kai kurių maisto produktų savybes, įtaką žmogaus nuotaikai, sveikatai, taip pat susipažinti su žmogaus biologinio rritmo įtaka jo gyvenimui.

Uždaviniams įvykdyti pasirinkta tokia darbo struktūra.

Pirmoje darbo dalyje susietas maistas su neurotransmiteriais, veikiančiais žmogaus nuotaiką, mąstymą. Antrojoje darbo dalyje išskirtos pagrindinės maistinės medžiagos, jų funkcijos bei nauda organizmui. Trečiojoje darbo dalyje supažindinama su sveikos mitybos piramide, nusakomas mmaistinių medžiagų vartojimo suderinamumas. Ketvirtojoje darbo dalyje apžvelgtos kai kurių naudingųjų sveikatai maisto produktų savybės. Penktojoje darbo dalyje supažindinama su čikadiniu ritmu, jo įtaka žmogaus nuotaikų kaitai paros bėgyje.

Darbui rašyti buvo naudojami lietuvių bei užsienio rašytojų pasisakymai, publikacijos ir kiti darbai sveiko maisto, neurotransmiterių ir nuotaikos kaitos klausimais.

1. MAISTAS, NUOTAIKA IR NEUROTRANSMITERIAI

“Praeityje maistas tarnavo mums, ar prieš mus tik dėl pasirinkimo stokos. Dabar taip nebeturi būti. Žinodami viską apie maisto, mąstymo, nuotaikos sąsajas, galime pradėti rinktis maistą, kuris valdys mūsų protą, mąstymą, nuotaiką ir taip padarys mus efektyvesniais, labiau motyvuotais ir laimingais.”

Įsivaizduokite, jog renkatės vienokį maistą, norėdami sumažinti nerimą, kitokį – palaikyti proto galią, dar kitą – sumažinti kūno matmenis. Naujausi mitybos tyrinėjimai, dažniausiai minimi kaip mokslas apie maistą iir nuotaiką, patvirtina tai, ką daugelis iš mūsų jau seniai įtaria: tai, ką mes valgome, ir kada valgome, gali įtakoti mūsų protą ir nuotaiką, netgi mūsų gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, norėdami sumažinti svorį, jūs galite rinktis mažiau riebalų, cukraus turintį maistą, tokį kaip kvietinių miltų krekerius, karštą šokoladą, pagamintą iš lieso pieno ir pan.

Pirmiausia maistą ir nuotaiką mokslininkai susiejo, kai atrado, jog cukrus ir krakmolas maiste, kuriame gausu angliavandenių, didina galingą proto chemikalą serotoniną. Serotoninas – tai neurotransmiteris, kuris mažina skausmą, ddidina apetitą, suteikia nusiraminimo jausmą. Greitai mokslininkai susiejo serotoniną ir kitus transmiterius su nuotaika, emocijomis ar poreikiais. Neorotransmiteriai yra cheminiai pasiuntinukai, kurie nešioja informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Visa smegenų veikla yra paremta neurotransmiterių moduliuojančiu poveikiu neuronams. Deja, neuromediatorių sintezė, jų veikimo mechanizmai ir išskyrimo reguliacija labai sudėtinga ir dar nevisiškai perprasta. Tačiau nepaisant labai didelės neorotransmiterių ir jų receptorių žmogaus centrinės nervų sistemos įvairovės, jų užduotis viena: neuronų aktyvumo reguliavimas. Jis vyksta keičiant ląstelės elektrines ar chemines savybes. Neurotransmiteriai yra atsakingi už tokią informaciją, kaip: “Aš jau sotus, prisivalgiau”, “Aš labai to ar ano noriu” ir pan.

Kadangi informacijos perdavimas smegenyse pagrįstas neurotransmiterių ir receptorių sąveika, bet kokie nežymūs jų pakitimai ar veiklos sutrikimai gali turėti dideles pasekmes, pvz: ACETILCHOLINO trūkumas – bloga atmintis, nesugebėjimas susikaupti.

SEROTONINO trūkumas – depresija, apatija, savigarbos nebuvimas, miego sutrikimai.

DOPAMINO trūkumas – lytinės f-jos susilpnėjimas, energijos stoka, mieguistumas.

GABA sistemos sutrikimai – nerimas, baimė, nesaugumo jausmas, negalėjimas atsipalaiduoti, panikos priepuoliai.

•ENDORFINŲ trūkumas – per didelis jautrumas, nepilnavertiškumo kompleksas [18].

Mokslininkai įrodinėja, kad tai, kas yra maiste, gali pakeisti mūsų smegenų cheminę sudėtį, tuo pačiu paveikdamas mūsų nuotaiką, o kartu ir budrumą bei nuovoką. Pavyzdžiui, jie nustatė, jog valgant daug angliavandenių turintį maistą (duoną, kkošes, vaisius ir krakmolingas daržoves, tokias kaip bulvės), didėja serotonino kiekis, kas padeda jaustis ramiai; gausus proteino maistas (neriebūs pieno produktai, tokie kaip sūris, jogurtas ar pienas; arba pupos, žirniai, riešutai, sojos produktai ) turėjo priešingą efektą: jie išlaisvina kitas medžiagas, kurios padeda greitai reaguoti, jaustis energingam.

Taigi kaip maistas veikia neurotransmiterius? Maistingos medžiagos maiste yra neurotransmiterių pirmtakai ir priklausomai nuo šių pirmtakų, esančių valgomame maiste skaičiaus susidaro atitinkamas neurotransmiterių kiekis. Ir nors šis procesas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakankamai nesudėtingas, iš tikrųjų viską komplikuoja tai, kad maistas sudarytas iš daugiau nei vienos maistinės medžiagos, kurios skiriasi viena nuo kitos. Nuo to, kaip šios maistinės medžiagos tarpusavyje sąveikauja ir priklauso neurotransmiterių gamyba bei jų išlaisvinimas.

Nepaisant tokios painiavos, jau yra nustatyta, kaip maistas veikia žmogaus nuotaiką ir tai mes galime pritaikyti praktikoje.

2. NAUDINGOSIOS MAISTINĖS MEDŽIAGOS

Nors mes vartojame įvairiausius maisto produktus, iš jų gaminame įvairiausiais vardais gaminamus patiekalus, tačiau, ištyrus ir nustačius visų mūsų vartojamų maisto produktų ir patiekalų cheminę sudėtį, aiškėja, kad visi jie sudaryti iš baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir vandens. [2; 11] Kiekviena iš šių medžiagų organizme atlieka tam tikras funkcijas, užtikrinančias gerą organizmo būklę, o tuo pačiu ir žmogaus darbingumą, nuotaiką.

2.1. Baltymai

Aminorūgštys, susidarančios virškinant baltymus, yra nnaujų ląstelių statybinė medžiaga. Žmogaus organizme yra apie 100000 įvairiausių baltymų, kurie sudaro apie 20 procentų kūno masės. Baltymai padeda pažadinti gyvybingumą. Virškinimo metu maistas suskaidomas į amino rūgštis ir viena iš jų, vadinama tirozinu, gamina tam tikrus neurotransmiterius, kurie pakelia gyvybingumą ir suteikia energijos. Taigi maistas, kuriame yra daug baltymų, suteiks energijos ir pažadins gyvybingumą. Didelį baltymų kiekį turi žuvis, mėsa, paukštiena ir kiaušiniai, taip pat ankštiniai augalai, sūris, pienas.

2.2. Angliavandeniai

Tai lengviausiai gaunamas ir pigus energijos šaltinis, nes oksiduojami angliavandeniai išskiria energiją. Organizmas juos labai greitai pasisavina, taigi saldus ir krakmolingas maistas puikiai tinka prieš mankštą. Deja, dėl pertekliaus gali virsti riebalais. Angliavandeniai padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Jie išlaisvina insuliną ir jis patenka į kraują. Insulinas išvalo visas amino rūgštis iš kraujo, išskyrus triptofaną. Triptofanas yra viena iš amino rūgščių, kuri, patekusi į smegenis, virsta serotoninu. Tyrimai parodė, kad po dviejų savaičių laikymosi dietos žmones apima depresija. Būtent šiuo laikotarpiu serotonino kiekis labai sumažėja dėl to, kad yra sumažinamas angliavandenių vartojimas.

Angliavandeniai sudaryti iš anglies, deguonies ir vandenilio ir skirstomi į monosacharidus, oligosacharidus ir polisacharidus. Monosacharidai – tai gliukozė, fruktozė, galaktozė. Jų gausu uogose, vaisiuose, meduje. Mityboje svarbiausi iš oligosacharidų – disacharidai – tai sacharozė, laktozė, maltozė.

Jų randama cukruje, piene. Polisacharidai – tai krakmolas, glikogenas, ląsteliena, pektinai. Jų gausu grūdiniuose produktuose, daržovėse, uogose.

Geriausią efektą pasieksite, jei vartosite baltymus ir angliavandenius atskirai. Pavyzdžiui, tam, kad gautumėte energijos, priešpiečius pradėkite nuo žuvies, kurioje gausu baltymų, o pabaikite bandele, kurioje gausu angliavandenių. Taigi tam, kad išlaikyti gyvybingumą, pirmiausia reikėtų suvalgyti baltyminį maistą, o po to palengva pereiti prie angliavandenių.

2.3. Riebalai

Riebalai – tai pagrindinė energetinė medžiaga. Jie padeda susidaryti cheminiams organizmo “pasiuntiniams” – hormonams bei prostaglandinams. Be to riebalai – nnesočiųjų riebiųjų rūgščių, vitaminų D, E, K, A šaltinis. Jie sudaro apie 10 procentų kūno masės. Riebalai – tai glicerino ir riebiųjų rūgščių esteriai. Žmogaus organizmas nesočiųjų, polinesočiųjų rūgščių nesugeba pasigaminti, todėl jų reikia gauti su maistu. Riebalai, kuriuose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys, yra kieti, gyvulinės kilmės: taukai, lajai, sviestas, lašiniai ir pan. Riebalai, kurie sudaryti iš nesočiųjų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių – skysti, daugiausia augalinės kilmės: aliejai.

2.4. Vitaminai

Vitaminai reikalingi daugumai ląstelės gyvybinių procesų. Jie padeda išgauti energiją iš gliukozės, dalyvauja aaugimo ir atsistatymo mechanizmuose. Daugumos vitaminų organizmas pats pasigaminti negali, todėl juos reikia gauti su maistu arba medikamentais.

Vitaminų žinoma gana daug. Jie būna tirpūs riebaluose (A, D, E, K), tirpūs vandenyje (B1, B2, B6, H, C, PP ir kiti) bei ppanašūs į vitaminus (U, B4, inozitas, orotinė rūgštis ir t.t.). Kiekvieno vitamino poveikis ir reikalingas kiekis organizmui savitas.

Vitaminas A (retinolis) reikalingas normaliai regėjimo organų veiklai, didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, būtinas normaliai odos ir gleivinės būklei palaikyti. Vitamino A gausu menkės ir jaučio kepenyse, kiaušinio trynyje, svieste, žuvų taukuose. Kai kuriuose augaliniuose produktuose yra vitamino A provitamino – karotino (žmogaus organizme iš karotino sintetinamas vitaminas A). Karotino daug morkose, petražolėse, erškėtuogėse. Liaudies medicinoje morkų antpilas vartojamas fiziškai ir protiškai išsekus. Morkų sultys rekomenduotinos nervams stiprinti.

Vitaminas D (kalciferolis) būtinas kalcio ir fosforo druskų apykaitai, kaulėjimo procesams, apsaugo organizmą nuo rachito. Vitamino D daugiausia randama kiaušinio trynyje, jaučio kepenyse, svieste, žuvų taukuose, ikruose. Taip pat šiek tiek jo pasigamina odoje, veikiant saulės aar ultravioletinių spindulių.

Vitaminas B1 (tiaminas) ypač svarbus angliavandenių apykaitai, reikalingas nervų ir raumenų sistemos normaliai veiklai. Kai trūksta B1, skauda galvą, silpnėja atmintis, mažėja apetitas, sutrinka širdies veikla. Vitamino B1 daugiausia mielėse, rupaus malimo duonoje, sėlenose, žirniuose, pupose, riešutuose, jaučio kepenyse ir smegenyse.

Vitaminas B6 (piridoksinas) reikalingas baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitai, centrinės nervų sistemos veiklai, skatina kraujo hemoglobino gamybą. Kai trūksta vitamino B6, pykina, mažėja apetitas, didėja jautrumas, atsiranda mieguistumas. Šio vitamino yra varškėje, sūryje, mėsoje ir jos subproduktuose, kiaušinyje, ggrikių ir avižų kruopose.

Vitaminas PP (niacinas) ypač svarbus kraujo apykaitai (plečia kraujagysles), centrinės nervų sistemos funkcijoms, reikalingas virškinimui. Kai trūksta vitamino PP, gali išsivystyti demencija (silpnaprotystė), diarėja (viduriavimas). Organizme iš amino rūgšties triptofano gali pasigaminti šiek tiek vitamino PP. Jo randama rupaus malimo duonoje, kruopose, kepenyse, mėsoje, žuvyje, mielėse, džiovintuose baravykuose.

Kai trūksta vitamino C, greit nuvargstama, sumažėja organizmo atsparumas ligoms. Organizmas šio vitamino nesintetina. Vitamino C daugiausia randama augaliniuose produktuose – vaisiuose, uogose, daržovėse.

2.5. Mineralinės medžiagos.

Šešiolika skirtingų mineralų greitina augimo ir atsistatymo procesus, išskiria energiją iš maistingųjų medžiagų ir padeda susidaryti naujiems audiniams. Mineralinės medžiagos svarbios nervų sistemai (fosforas, magnis), kraujo, kaulų ir dantų sudėčiai (kalcis, fosforas, fluoras, geležis), vandens apykaitai (natris, kalis, chloras) ir daugeliui kitų funkcijų. Mineralinės medžiagos sudaro 4 procentus kūno masės. Jos gaunamos su maistu ar vandeniu įvairių druskų pavidalu.

Kalcio ir fosforo gausu piene ir jo produktuose, krienuose, petražolėse, svogūnuose. Fosforo – džiovintuose baravykuose, kiaušinio trynyje, ryžių kruopose, razinose, kepenyse. Daug geležies kepenyse, persikuose, džiovintuose baravykuose, žemuogėse. Magnio randama migdoluose, graikiniuose riešutuose, įvairiose kruopose, abrikosuose, kopūstuose.

JAV mokslininkai stebėjo grupę žmonių, kurie laikėsi tam tikrų dietų, kurios darė jiems didelę fizinę bei emocinę įtaką, ir pamatė, kad jų vitaminų bei mineralinių medžiagų lygis kraujyje ir audiniuose nukrito ddaugiau kaip 33 procentais. Ilguoju laikotarpiu šis maistingųjų medžiagų tiekimo ribojimas gali nusilpninti imuninę sistemą ir sumažinti atsparumą įvairioms ligoms ir infekcijoms, tokioms kaip peršalimas, širdies ir kraujagyslių ligos, astma ar netgi vėžys. Kokia išeitis? Vitaminai ir mineralai yra gyvybiškai svarbūs organizmui, kai žmogų slegia didžiulis stresas. Jie apima magnį, antioksidantus, vitaminą B ir geležį. Taip pat rekomenduojama vengti dviejų pačių didžiausių priešų: kofeino, kurio yra kavoje, arbatoje, koka-koloje ir šokolade, bei cukraus. Cukrus ir kofeinas gali sumažinti cukraus kiekį, esantį kraujyje, ir sujaukti visus smegenyse vykstančius procesus. Kad stresas būtų sumažintas, rekomenduojama vengti kavos, alkoholio ir labai riebių bei saldžių, turinčių mažai maistingų medžiagų saldumynų. Maistingosios medžiagos yra naudingos ir būtinos mūsų organizmui. Norėdami būti žvalūs, energingi turime vartoti daugiau vitamino B1, kurio daugiausia yra mielėse, rupaus malimo duonoje, sėlenose, žirniuose, pupose, riešutuose, jaučio kepenyse ir smegenyse. Taip pat vitamino B6, kurio yra varškėje, sūryje, mėsoje ir jos subproduktuose, kiaušinyje, grikių ir avižų kruopose, ir vitamino C, kurio daugiausia randama augaliniuose produktuose – vaisiuose, uogose, daržovėse. Norėdami pastiprinti protinę veiklą, turėtume daugiau vartoti vitamino PP, kurio randama rupaus malimo duonoje, kruopose, kepenyse, mėsoje, žuvyje, mielėse, džiovintuose baravykuose.

3. SVEIKOS MITYBOS PIRAMIDĖ

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų: bbaltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nei vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų reikiamo kiekio. Žmogus turi žinoti, kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais reikia valgyti, norint patenkinti organizmo poreikius. Sveikos mitybos piramidė yra kontūrai to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Tai nėra griežti nurodymai, o tiesiog rekomendacijos, kurios leidžia pasirinkti maisto produktus. Vadovaudamiesi sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgysite įvairų maistą, gausite visas reikalingas maisto medžiagas, tuo pačiu reikiamas kalorijų normas, dėl ko galėsite išlaikyti normalų kūno svorį.

1 pav. Sveikos mitybos piramidė [17]

Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Norint būti sveikam, reikia vartoti visų grupių maisto produktų.

Pirmoji grupė – duona, grūdai, makaronai, bulvės. Piramidės pagrindą sudaro neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Šios grupės maisto produktai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis

maistinių skaidulų šaltinis. Be to grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6 – 11 porcijų. Vieną porciją sudaro: 1 riekutė duonos, 1/2 stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės.

Antroji grupė – daržovės. Daržovės mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų, vvandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių. Daržovės stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Be to daržovėse gausu maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3 – 5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: 3/4 stiklinės daržovių sulčių, 1/2 stiklinės šviežių, 1/2 stiklinės virtų , 1 stiklinė šviežių lapinių daržovių, viena vidutinio dydžio bulvė.

Trečioji grupė – vaisiai. Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai sstiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2 – 4 porcijas šios grupės vaisių. Viena produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio vaisius (obuolys ar apelsinas); 1/2 puoduko susmulkintų vaisių arba uogų; 3/4 puoduko grynų vaisių sulčių; 1/4 kkg džiovintų vaisių.

Ketvirtoji grupė – pienas, jogurtas, sūris. Pienas ir jo produktai – maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai pasisavinamas maistas. Iš šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių vitaminų – A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2 – 3 porcijas šių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis pieno, jogurto ar 60 g fermentinio sūrio.

Penktoji grupė – mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai. Šioje grupėje daugiausiai gyvulinės kilmės produktai. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Didžiausią bbiologinę reikšmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų amino rūgščių. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2 – 3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60-100 g liesos mėsos; 60-100 g vištienos ar žuvies; vienas kiaušinis; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 šaukštai žemės riešutų.

Piramidės viršūnėje yra riebalai, aliejai, saldumynai. Tai yra maistas, kurį reikia valgyti saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medžiagų ir yra labai kaloringas. Tai aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. ŠŠiems produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais kiekiais.

4. NAUDINGI MAISTO PRODUKTAI

Mitybos ir maisto srities mokslininkai ieško būdų, kaip modeliuoti, praturtinti dažniausiai vartojamus maisto produktus tokiais funkciniais komponentais, kurie atitiktų racionalios mitybos reikalavimus ir talkintų šiuo metu paplitusių ligų prevencijai. Tam tikslui daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, kuriami moksliniai techniniai pagrindai funkcinio maisto gamybai. Funkcinis maistas – tai plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, kuris be savo mitybinės vertės dar duoda papildomą poveikį žmogaus fiziologinėms funkcijoms. Jo veiksmingumas daugiausia priklauso nuo dedamų komponentų – ingredientų.

Atliekant tinkamiausių funkcinio maisto papildų paieškas medicininiu, biologiniu aspektu, reikia tiksliai žinoti Lietuvos žmonių faktiškos mitybos ypatumus. Respublikinis mitybos centras atliko suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimus. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja per daug cukraus, riebalų, sočiųjų riebiųjų rūgščių, cholesterolio. Nepakankamai vartoja daržovių, įvairių grūdinių produktų, todėl maisto davinyje per mažai sudėtinių angliavandenių ir maistinių skaidulų. 57,3 % Lietuvos gyventojų nevartoja vitaminų preparatų.

Lietuvos gyventojų mitybai vis dar trūksta šviežių vaisių ir daržovių. Maistinės žolės (jų ekstraktus kaip maisto papildus gamina nemažai užsienio firmų) – labai koncentruoti fitocheminių medžiagų rinkiniai, turintys daug eterinių aliejų. Didėja susidomėjimas Kinijoje ir Japonijoje augančiomis žolėmis, nes jos nuo seno garsėja ssavo gydančiomis savybėmis. Šių žolių ekstraktų vis daugiau gamina Vakarų Europos firmos. Daug augalinių ekstraktų ir gaminių su jais pastaruoju metu pasirodė Rusijoje.

4.1. Šalavijų aliejus gerina atmintį

Vaistažolininkai šalavijus nuo galvos arba smegenų negalavimų siūlydavo dar prieš šimtmečius – matyt, jie žinojo esą teisūs. Neseniai mokslininkai faktais įrodė, jog šis augalas tikrai gerina atmintį.

Niukastlyje atlikti tyrimai parodė, jog veikimas priklausė nuo dozės – geriausias poveikis atminčiai gautas vartojant vidutines šalavijų aliejaus dozes, mažesnės ir didesnės dozės tiriamuosius veikė silpniau.

Nuorodų apie šalavijus galima rasti daugelyje senovinių liaudies medicinos raštų. Štai 1597 metais vaistažolininkas Džonas Džerardas (Joh Gerard) rašė: „Jis (šalavijas) vienodai geras ir galvai, ir smegenims, skatina nervus ir atmintį“. Nikolo Kulpeperio (Nicholas Culppper) 1652 metais išleistame šalavijų aprašyme rašoma: „Jis gydo atmintį, šildo, gyvina jutimus“.

Nortumbrijos universiteto mokslininkė Nikolia Tildeslei (Nicola Tildesley) sako, jog jos vadovaujama grupė įrodė, „kokie vertingi yra senovės vaistažolininkų darbai ir kad jų negalima ignoruoti vien dėl to, jog jie yra rašyti prieš šimtus metų“. Tačiau egzaminams besiruošiantiems studentams ji nepatartų pasitikėti šiais patvirtintais faktas. „Testus su žmonėmis reikėtų atlikti ilgesnį laiką, kad būtų galima įrodyti, jog šalavijų aliejus padeda pasiruošti egzaminams.“, – sakė N. Tildeslei (Nicola Tildesley).

Kol kas tyrimai parodė, kad šalavijai labai ssustiprina tiesioginę (betarpišką) atmintį – gebėjimą įsiminti ir netrukus atgaminti visą virtinę žodžių. Tačiau ši vaistažolė nebuvo tokia veiksminga tikrinant „uždelstą“ atmintį – parodžius žodžių sąrašą ir po 20 minučių patikrinus, kaip jie buvo įsiminti. Kadangi šios rūšies atmintis tartum nepagerėja, vargu ar šalavijas padėtų studentams. Tačiau ši vaistažolė kruopščiai tikrinama, ar netiktų gydyti nuo Alzheimerio ligos. [5]

4.2. Maistinės žolės

Teigiama, kad visos gamtoje esančios medžiagos, jeigu jos tinkamai vartojamos, turi gydomųjų savybių. Vienas svarbiausių gydymosi būdų – vaistažolės ir prieskoniai. Savo namuose visada reikia turėti nedidelę žolių ir prieskonių vaistinėlę. Joje turi būti augalų, kurie padėtų sureguliuoti organizmo sistemas, taip pat pagelbėtų depresijos ar nemigos atvejais.

Senovės Rytų šalyse buvo žinoma, kad augalai, žolės – gyvieji gamtos stebuklai, tarnaujantys žmogui. Augalai iš žemės druskų, naudodami saulės energiją sukuria organines medžiagas – baltymus, riebalus, sacharidus. Augalų gyvybės syvai papildo mūsų gyvybinę energiją, kuri vadinama Či arba Prana. Augalai sugeba iš kosmoso ir aplinkos integruoti į save subtiliuosius virpesius, kurie pereina į augalų sultis ir vėliau perduodami žmogaus pasąmonei. Vedų raštuose teigiama, kad augalai – tai kosmoso meilės šaukliai, kurie pakelia žmogaus dvasią, nuramina rūpesčių kamuojamą žmogų, padeda pajusti meilę viskam, kas gyva.

4.2.1 Šafranas (krokas)

Tai pats brangiausias prieskonis pasaulyje

(1 kg kainuoja apie 4000 litų). Jis malonaus, švelnaus aromato, specifinio kartoko skonio. Šafranu skaninami padažai, sriubos, jo dedama į žuvies ir ryžių patiekalus. Jis atstato organizmo būklę, suderina visas organizmo funkcijas, metabolizmo procesus. Teigiamai veikia visus žmogaus organus, gerina kraują (gydo anemiją), tonizuoja, jaunina, gydo moterų reproduktyvinę sistemą, reguliuoja blužnies ir kepenų funkcijas, veikia kaip afroditikas. Šafranas teikia žmonėms meilės, ištikimybės ir gailestingumo energiją.

Trečdalį šaukštelio smulkinto džiovinto šafrano reikia sumaišyti su 0,5 kg medaus. Vartoti po vieną šaukštelį 22 kartus per dieną visų ligų profilaktikai. Pagerės nuotaika, valysis kepenys ir inkstai. Šis mišinys padeda rezorbuotis augliams organizme.

Ypač unikalu maišyti šafraną su imbieru, kardamonu, cinamonu, gvazdikėliais bei baltaisiais pipirais. Šis mišinys veikia ypatingai: jaunina, padeda išvengti depresijos, gydo visas moterų ligas bei vyrų impotenciją, tonizuoja bei stiprina širdį.

4.2.2 Rozmarinas

Tai antioksidantas, imunoprotektorius. Jo poveikis organizmui gana įvairus. Spazmolitinis – plečia širdies kraujagysles, smulkius bronchus. Tulžį varantis rozmarinas varo skysčius (šlapimą, tulžį), didėja skrandžio ir kasos sulčių kiekis. Hipotenzinis &– mažina arterinį kraujospūdį, stiprina imuninę sistemą, reguliuoja menstruacijas. Didina protinį ir fizinį aktyvumą. Priešsklerotinis – didina potenciją.

4.2.3 Bazilikas

Bazilikas teigiamai veikia kaulų čiulpus, kraują, plazmą, nervų audinius, kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Jis mažina temperatūrą, skatina prakaito išsiskyrimą sergant peršalimo lligomis, ypač bronchitais, gydo plaučius sergant bet kuriomis su jais susijusiomis ligomis. Šalina gleives iš plaučių, nosies, veido ertmių, aštrina jutiminį pasaulio suvokimą. Stiprina nervų audinį bei gerina atmintį. Rytų medicina teigia, kad baziliko arbata su medumi suteikia protui ypatingo aiškumo.

4.3 Sveiki gėrimai iš žolelių

Priminsime, kad maistinėse žolėse sukauptas labai didelis kiekis įvairių biologiškai aktyvių junginių, kartu jos yra tarsi „energetinis užtaisas” dėl jose esančio nemenko bioenergijos kiekio. Dauguma maistinių žolių yra gani pigios, tačiau labai padeda išsekusiam organizmui

4.3.1 Jazmino žiedai

Jų arbata teigiamai veikia kaulus, kaulų čiulpus, kraują, nervų, kraujotakos bei reproduktyvinę sistemas. Reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą, stabdo kraujavimą, veikia antibakteriškai. Ši arbata vartojama esant psichoemocinio pobūdžio susirgimams bei vidiniam kraujavimui, taip pat, jei skauda ggalvą. Padeda tiems ligoniams, kurie turi šlapinimosi sutrikimų. Ją galima vartoti sergant virusinėmis infekcijomis. Padeda sergantiems kaulų ir limfmazgių vėžiu. Stiprina, valo visą limfos mazgų, limfagyslių sistemą.

Moterims jazmino žiedai – švelnus afroditikas, valo gimdą. Ajurvedos medicina teigia, kad jazmino žiedai padeda geriau išreikšti meilės bei užuojautos jausmus. Ši arbata labai aromatinga ir skani. Galite jazmino žiedlapius maišyti su žaliąja arbata, įspausti citrinos sulčių. Žiedlapių kiekį pasirinkite pagal savo skonį. Ši taisyklė tinka visoms žolėms, nes jūs gaminate gardų gėrimą, oo ne vaistažoles. Svarbiausias pasisekusio gėrimo (ir geros nuotaikos) rodiklis – puikus gėrimo skonis ir šypsena jūsų veide.

4.3.2 Saldymedis

Įeina į pasaulio TOP žolių dešimtuką. Teigiamai veikia visus audinius, tik dideli jo kiekiai neigiamai veikia kasą. Labai gerai padeda peršalus, sergant bronchitu, laringitu, jei sunkiai ir skausmingai šlapinamasi. Valo gleives iš organizmo, plaučių. Neutralizuoja kitų žolių pašalinį poveikį. Jaunina ir tonizuoja visus audinius, teigiamai veikia antinksčius, slopina alergines reakcijas. Gerina regėjimą, plaukų, odos, būklę. Teikia jėgų nusilpusiems. Atlieka viso organizmo korekciją menopauzės metu. Turi savitą prigimtį, pakelia dvasią, nuramina žmogų. Labai gerai dera su imbieru. Vartojant saldymedį nereikia dėti cukraus. Saldymedžio šaknį reiktų pavirinti, pridėjus apelsinų ar mandarinų žievelių, cinamono, kardamono ar kitų prieskonių. Galima vartoti netgi su mėtomis ar ybiške. Šie gėrimai su saldymedžiu labai skanūs atvėsę.

4.3.3 Gudobelė

Skani gudobelės žiedų arbata, kurią galima vartoti ir atvėsusią. Gydymosi tikslais (stiprina širdį) dažniausiai yra naudojami gudobelės vaisiai, panašiu veikimu pasižymi ir žiedai, tik jie veikia silpniau, o arbata daug skanesnė. Gudobelę, kaip vaistinę žolę, vartoja visuose kraštuose. Ji stiprina nusilpusią širdį, mažina kraujospūdį, padeda kamuojamiems nemigos. Gudobelės arbata ypač tinka, jei vargina neurogeninės kilmės širdies skausmai, didelis cholesterolio kiekis, aterosklerozė.

4.3.4 Kraujažolė

Kraujažolė gydo gastritą, padeda peršalus, ramina ir stiprina nnervus, suteikia pojūčiams kitą prasmę, tarsi pagyvina, paryškina jutiminį pasaulio suvokimą.

4.3.5 Prieskonių arbatos.

Žiemos metu, kai už lango švilpauja šiaurys, kūną sušildys ir nuotaiką praskaidrins įvairių prieskonių mišinių arbatos. Šios arbatos ypač tinka egzotikos mėgėjams. Visi prieskoniai suaktyvina virškinimo procesus ir padeda pasišalinti iš organizmo šlakams. Ypač gerai maišyti šafraną su imbieru, kardamonu, cinamonu, gvazdikėliais bei baltaisiais pipirais. Šis mišinys veikia ypatingai – jaunina, padeda išvengti depresijos, gydo visas moterų ligas bei vyrų impotenciją, tonizuoja bei stiprina širdį.

Rožės žiedlapių arbata – tai labai subtili arbata, geriama ypatingomis progomis, kai norime nusimesti šio pasaulio rūpesčius. Pabendraukite su savo išauginta rože ir paprašykite jos padovanoti jums savo žiedyną ir kartu viso kosmoso meilę, kurią jūs skleisite toliau. Rožė teigiamai veikia kraują, kaulų čiulpus, nervų audinį. Rožių žiedlapius galima maišyti su ybiškės žiedais. [3].

4.4 Šokoladas

Atliekant maisto ir nuotaikos tyrinėjimus, mokslininkai susiejo potraukį cukrui su jo sugebėjimu nuraminti, o riebalus su jų sugebėjimu pakelti nuotaiką. Mokslininkų teigimu, tai nėra angliavandenių kaltė, kalti riebalai. Tikrasis troškimas susiformuoja, kai mes sumaišome angliavandenius su riebalais ir sukuriame saldų kremo mišinį, kuriam sunku atsispirti. Tai endorfinai – natūraliai įvairiose smegenų dalyse susidaranti medžiaga – sukuria teigiamus jausmus, kurie atlieka skausmo malšintojo vaidmenį. Taigi mes norime didelį kiekį rriebalų ir cukraus turinčių produktų, kad patirtume endorfino blogos nuotaikos mažinimo poveikį. Taip galima paaiškinti ir šokolado poreikį. Su 50 procentų riebalų ir 50 procentų cukraus mišiniu plius endorfinu šokoladas gali puikiai atlikti stimuliatoriaus ir ramintojo vaidmenį. Riebalai ir cukrus, esantys šokolade, pakelia serotonino ir endorfino lygius. Kadangi mitybiškai neprotinga vartoti daug šokolado, tai vietoj jo galima vartoti produktus, turinčius aukštą angliavandenių kompleksą: grūdų duoną ar krekerius tam, kad būtų stabilizuotas serotonino kiekis. Tam, kad būtų palaikomas aukštas endorfino kiekis, reikalinga kasdieninė fizinės mankštos programa.

Tačiau, ką daryti, jei potraukis šokoladui nepraeina? Mokslininkų teigimu, nėra jokių įrodymų, jog maži kiekiai šokolado kenkia sveikatai ar gerai savijautai, taigi saikingas šokolado vartojimas gali būti geriausia strategija gerai nuotaikai [4].

4.5 Bičių penelis

Bičių pienelis – palyginti gana naujas bičių produktas. Pirmasis jį aprašė ir rekomendavo žmonėms gydyti R.Šovenas dar 1922 metais. Tačiau tik nuo 1955 metų pradėta nuosekliau šį produktą tyrinėti ir naudoti maisto pramonėje, medicinoje bei kosmetikoje. Buvo net galvojama, kad bičių pienelis yra „gyvenimo eleksyras“ arba „atjauninanti medžiaga“. Dėl to jis buvo pradėtas vadinti „karališkąja žele“ arba XX amžiaus superproduktu. Tačiau atlikus fizinius, cheminius ir fiziologinius bičių pienelio tyrimus, paaiškėjo, kad tai ne „stebuklingas vaistas“, o labai koncentruotas, pilnavertis, biologiškai aktyvus produktas, turintis

daug vertingų maistinių medžiagų, atitinkančių subalansuotos mitybos reikalavimus. Ypač vertina bičių pienelį Japonija ir Kinija. Jeigu 1965 metais Japonijoje buvo suvartota 3 tonos bičių pienelio, tai 1985 šios šalies bičių pienelio poreikis išaugo iki 180 tonų. Japonai dažniausiai vartoja natūralų bičių pienelį ir sumaišytą su medumi. Jie teigia, kad vartojant 500 mg bičių pienelio per dieną visiškai pakanka išsaugoti gerą žmogaus savijautą.

Bičių pienelis yra bičių darbininkių žandų ir ryklės liaukų sekretas, kuriuo maitinamos lervutės ir bičių motina. Tai rūgštoka, ggrietinės konsistencijos, balta su gelsvu atspalviu specifinio aitroko skonio, biologiškai aktyvi medžiaga. Natūralus bičių pienelis turi 65 procentus vandens ir 35 procentus kitų medžiagų: 9-19 procentus baltymų, 9-18 procentus angliavandenių, 4-6,5 procentus riebalų, iš jų 16 riebalinių rūgščių. Baltymuose yra 22 nepakeičiamos amino rūgštys, t. y. tokios, kurių žmogaus organizmas pats negamina, o privalo gauti su maistu. Bičių pienelyje yra beveik visi B grupės vitaminai, taip pat vitaminai C, A, D, PP, E, pantoteno ir folinė rūgštys. Tokių svarbių biologinių mmedžiagų kaip vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) pienelyje yra daugiausia. Jame gausu mineralinių medžiagų, ypač geležies, sieros, magnio, mangano, kalcio, cinko, kobalto. Bičių pienelis turi daug hormonų, acetilcholino ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Šviežias bičių pienelis naikina stafilokokus, streptokokus ir net ggripo virusus.

Natūralus bičių pienelis tonizuoja žmogaus organizmą. Jis dažniausiai vartojamas kaip pagalbinė žmogaus organizmą stiprinanti priemonė kartu su kitais medikamentais. Bičių pienelis gerina bendrą organizmo būklę, apetitą, skatina medžiagų ir reguliuoja lipidų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies darbą, reguliuoja kraujo spaudimą, stiprina regėjimą, tolina senatvę, didina lytinį pajėgumą, lengvina klimakso reiškinius, skatina žindyvių pieno gamybą (laktaciją), padeda atsilikusių vaikų fizinei ir protinei raidai.

Vartojant bičių pienelį, greičiau pagerėja apetitas, gerėja miegas, pranyksta nervingumo reiškiniai. Bičių pienelio biostimuliuojantis ir tonizuojantis poveikis turi reikšmės, gydant įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Ypač jis efektyvus ankstyvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės atvejais su pastebimais neurovegetaciniais požymiais. Tokie asmenys, vartodami bičių pienelį, tampa žvalesni, dingsta jų nervingumas, galvos skausmai, pagerėja atmintis ir regėjimas.

Bičių pienelis vartojamas kkaip organizmo stimuliatorius sergant lėtinėmis bei dažnai besikartojančiomis ligomis, esant protiniam ir fiziniam pervargimui, vaikų augimo procesams skatinti, imuninei sistemai stiprinti, vyrų potencijai skatinti. [1].

5. ČIKADINIS RITMAS (žmogaus biologinis laikrodis)

Kokie bebūtų mūsų įpročiai, kasdieniniai veiksmai, kiekvienas privalome suvokti: mūsų organizmas, norime mes to ar ne, turi savą dienotvarkę. Kiekvieną mūsų gyvenimo minutę vidinis laikrodis, esantis toje smegenų dalyje, kuri vadinama hipotalamu, kontroliuoja visų organų funkcijas ir hormonų išsiskyrimą į kraują. Mokslininkai, besidomintys žmogaus biologiniais ritmais, dabar išmoko nustatyti patį palankiausią pparos metą vienam ar kitam darbui atlikti.

Dauguma iš mūsų arba nesusimąsto apie savo prigimtinius ritmus, arba nekreipia į juos dėmesio. O be reikalo. Darant viską organizmui palankiausiu metu, pasiekiamas maksimalus rezultatas.

Daugelis organizmo funkcijų kinta pagal paros laiką ir pasireiškia padidėjusiu aktyvumu ryte ir dieną, sumažėjusiu vakare ir naktį. Mokslininkai, ištyrę tūkstantį žmonių, nustatė du didelio protinio darbingumo periodus: pirmasis nuo 8 iki 12 val., antrasis nuo 17 iki 19 val. Žemas lygis nustatytas nuo 13 iki 15 val. ir naktį nuo 2 iki 5 val. Pagal darbingumo kitimą žmones imta skirstyti į „vyturius“, kurių darbingumas didesnis pirmoje dienos pusėje, „pelėdas“ – didesnis darbingumas vakare ir „balandžius“, kurių darbingumas mažai keičiasi per visą dieną.

Kartais kalbos apie vyturius ir pelėdas atrodo nerimtos, tik būdas pridengti savo tinginystei. Vis dėlto teorija apie dienos ir nakties paukščius nėra iš piršto laužta. Vyturiai ir pelėdos parodo, kaip tiksi mūsų vidinis laikrodukas, kurio negalime nepaisyti.

Žmogaus gyvenimas turi tam tikrą ritmiką. Vaikystė, paauglystė, suaugusio žmogaus gyvenimas, senatvė – tai didieji ratai, kuriais sukasi kiekvieno mūsų gyvenimas. Kiek mažesni ratukai apimtų 12 metų laikotarpį. Būtent per tiek laiko pasikeičia beveik visos žmogaus organizmo ląstelės – net 80 procentų. Todėl maždaug kas 12 metų galime ppastebėti savo energingumo piką. Dar mažesniais ratukais sukasi metų ritmas. Kiekvienas žmogus jaučia, kaip tam tikru metų laiku jį užplūsta jėgos. Labai nesunku suprasti savo paros ritmą. Kiekvieno žmogaus jis gali būti individualus, nors egzistuoja ir tam tikri bendri dėsniai. Tarkime, pirmasis rytinis pakilimas prasideda 4-5 valandą ryto. Jei tuo metu atsikeliate, galite mėgautis saulės tekėjimu, bundančia gamta, pajuntate, kaip užplūsta jėgos ir visiškai nebesinori miego. Tą energijos bangą dažniausiai ,,pagauna” vyturiai. Antrasis rytinis pakilimas bus tik 9-10 valandą ryto. Jį jaučia beveik visi, nes tuo metu jau būna mokykloje ar darbe.

Visiškai pabudęs kūnas gali sutelkti jėgas veiklai. Pakilimas trunka apie pusantros valandos. Prieš pietus prasideda didelis aktyvumo nuosmukis, mąstymas ir reakcijos sulėtėja. Dauguma žmonių tokią būseną išgyvena nuo 13 iki 15 valandos. 16-17 valandos – darbingas laikas, organizmo tonusas vėl pakyla. Bet 18-19, po darbo valandų atrodo, kad visiškai apleido jėgos ir nenori nieko daugiau, tik pareiti namo ir kristi į minkštą krėslą. Neveltui tuo metu tingisi kur nors eiti iš namų. Tačiau praėjus šiam energijos kritimo laikui toliau žmogus vėl gali būti aktyvus. Stipri aktyvumo banga būna apie vidurnaktį ir po jo. Jei žmogus neužmigo, jam prasideda tarsi ,,antrasis kvėpavimas”. Šią energijos bangą pagauna pelėdos.

Biologinis laikrodis priklauso nuo mmūsų organizmo ląstelių veiklos. Aktyvumo periodus galima paaiškinti remiantis žmogaus fiziologija, mat tuo metu dalijasi organizmo ląstelės. Vyturio ar pelėdos gyvenimą mes esame paveldėję genetiškai.

Tačiau nemažiau svarbi ir žmogaus valia. Kiekvienas mūsų savo vidinį laikroduką prideriname prie socialinių aplinkybių.

Chronobiologai teigia, kad geriausia gyventi pagal tą laikrodį, kuris tiksi mumyse. Kiekvienas tikriausiai jau seniai pastebėjo, kad įvairiu paros laiku jaučiasi skirtingai: skiriasi mąstymas, darbo intensyvumas. Visa tai vyksta todėl, kad mūsų biologinis laikrodis tiksliai nustato organizmo veikimo ritmą, kuris per parą kinta.

Chronobiologai teigia, kad organizmas nubunda 6 valandą ryto ir pradeda ko nors labai aktyviai reikalauti, 8 ir 9 valandomis atsiranda lytinis aktyvumas. Vadinasi, mylėtis geriausia rytais. Hormonų – testosteronų (vyrai), progesteronų ir estrogenų (moterys) – šiomis ankstyvomis valandomis yra penkiskart daugiau. Hormonai valdo mūsų seksualinius troškimus, ir padidėjęs jų kiekis organizme paaiškina, kodėl vyrai dažnai nubunda su erekcija.

Patartina rytais suvalgyti gausius pusryčius. Medžiagų apykaita organizme rytais yra 20 procentų intensyvesnė, ir jūs tuo metu sudeginate daugiausia kalorijų. [7]

8.00-10.00 valandą adrenalino – hormono, padedančio susidoroti su skausmu, šiuo paros metu yra dešimt kartų daugiau. Organizme taip pat esama daugybės endorfinų – medžiagų, pagelbstinčių mums nugalėti skausmingus pojūčius, susietus su nubudimu: nutirpusiomis rankomis, sustingusiu stuburu, pabrinkusiais sąnariais.

Kraujas į

smegenis geriausiai patenka 10 valandą ryto. Tuomet lengviausia įsiminti visus pamatytus ir išgirstus dalykus (įsijungia trumpalaikė atmintis). Taigi nuo 10.00 iki 12.00 valandos patariama imtis pačių sunkiausių darbinių užduočių, mat 10.30 ryto mes net 8,6 procentais geriau negu vakare galime susidoroti su darbais, reikalaujančiais didelių protinių pastangų.

Tai ir pats tinkamiausias metas valgyti vaisius – bent jau prieš 20 minučių iki pietų, kai jūsų skrandis tuščias. Vaisiai greitai pateks į plonąjį žarnyną ir bus suvirškinti su maksimalia nauda organizmui. Kai vvaisiai valgomi pietų pabaigoje, jie užstringa skrandyje ir skrandžio sulčių veikiami, parranda pagrindinę dalį vitaminų.

Protas šiuo paros metu yra geriausios darbinės formos. Tai padės rasti geriausią išeitį iš susiklosčiusių problemų.

12.00-14.00 patariama papietauti. Net jeigu jūs nevalgysite, virškinimo sultys vis tiek skirsis, kadangi mūsų organizmas surėdytas taip, jog visi organai funkcionuotų reguliariai.

Įvairūs vitamininiai ir mineraliniai priedai, ypač tokie, kaip riebaluose tirpstantys A, D ir E vitaminai, geriau įsisavinami, jeigu į organizmą patenka su maistu. Organizmas šiuo metu vitaminus įįsisavina geriausiai.

Vidurdienį reikia ilsėtis. 14.00-16.00 tuoj po pietų krenta jūsų energijos lygis, tampa sunku atlikti bet kokį fizinį ir protinį darbą. Todėl daugelis ekspertų tikina, jog prigimtinis žmogaus gyvenimo ritmas siūlo popietinį poilsį. Suprantama, įstaigoje pamiegoti neatsigulsi, tad bent ppasistenkite šiuo metu nesiimti didelių pastangų reikalaujančių darbų.

Artėjant 16-ai valandai, smegenys vėl tampa aktyvios. Tai tinkamiausias metas spręsti ne itin sudėtingiems protiniams uždaviniams. Į darbo dienos pabaigą kūno temperatūra pasiekia maksimumą, raumenys įkaista ir pasiekia didžiausią elastingumo lygį, tad šis laikas itin tinkamas fiziniams pratimams ir sportui. Nustatyta, kad būtent šiuo laiku sportininkams lengviausia iškovoti pasaulinius rekordus. Nuo 16 val. pradeda labai gerai veikti ilgalaikė atmintis.

Nuo 15 iki 16 valandos mūsų pirštai būna lanksčiausi, todėl šis laiko tarpas vadinamas „meistro valanda“.

Šešta valanda vakaro geriausiai tinka pasivaikščiojimams, kadangi šiuo metu suaktyvėja kvėpavimas. Nuo 18 val. iki 20 val. galima išgerti, kadangi tuo laiku kepenys aktyviausiai paskirsto alkoholį. Galbūt todėl užsieniečiai labiau linkę išgerti antroje dienos pusėje (su darbu ttai visiškai nesusiję, kadangi lygiai taip pat jie elgiasi ir atostogų metu).

Apie septintą valandą vakaro krinta spaudimas, sumažėja aktyvumas bei smegenų veikla, taip pat stipriai sumažėja dėmesingumas. Dirbti tokiu laiku labai sunku, kadangi beveik neįmanoma susikoncentruoti. Naktį darbuotis taip pat beprasmiška, nors daugelis labai mėgsta tai daryti. Mokslininkai tvirtina, kad pirmą valandą nakties smegenų veikla – minimali. Anksti ryte taip pat nedera užsiimti rimtais dalykais. Nustatyta, kad nuo 3 val. ryto iki 4 val., darbininkai, dirbantys naktinėje pamainoje, padaro ddaugiausiai broko.

Iš tiesų mokslininkai mano, kad visuomenė gyvena visiškai netinkamai. Mokslininkų teigimu, „pelėdos“ nuo „vyturių“ skiriasi tik tuo, kad išnaudoja produktyvų laiką po vidurnakčio iki pirmos valandos nakties, o besikeliantys anksti nuo 5 val. ryto iki 6 val. [12]

Žinoma, kad žmogaus darbingumas atskiru paros metu skirtingas, tai rodo paros darbingumo fiziologinė kreivė. (2 paveikslas)

2 pav. Paros darbingumo fiziologinė kreivė [8]

Taigi norėdami naudingai ir produktyviai darbuotis bei gerai jaustis, turėtume įsiklausyti į vidinio laikrodžio tiksėjimą, nesureikšmindami rankinio laikrodžio parodymų.

IŠVADOS

Maistas gali valdyti žmogaus mąstymą, nuotaiką tiesiogiai veikdamas smegenų centrus, arba per ilgesnį laiką užtikrindamas gerą sveikatą, savijautą. Mokslininkai įrodinėja, kad tai, kas yra maiste, gali pakeisti smegenų cheminę sudėtį, tuo pačiu paveikdamas nuotaiką, budrumą bei nuovoką. Pavyzdžiui, valgant daug angliavandenių turintį maistą (duoną, košes, vaisius ir krakmolingas daržoves, tokias kaip bulvės), didėja serotonino kiekis, kas padeda jaustis ramiai; gausus proteino maistas (neriebūs pieno produktai, tokie kaip sūris, jogurtas ar pienas; arba pupos, žirniai, riešutai, sojos produktai ) turėjo priešingą efektą: jie išlaisvina kitas medžiagas, kurios padeda greitai reaguoti, jaustis energingam.

Maistingos medžiagos maiste yra neurotransmiterių pirmtakai, priklausomai nuo kurių skaičiaus valgomame maiste susidaro atitinkamas neurotransmiterių kiekis. Žinoma, jog maistas sudarytas iš daugybės maistinių medžiagų, kurios skiriasi viena nuo kitos. Nuo tto, kaip šios maistinės medžiagos tarpusavyje sąveikauja, priklauso neurotransmiterių kiekiai organizme.

Ištyrus ir nustačius visų mūsų vartojamų maisto produktų ir patiekalų cheminę sudėtį, aiškėja, kad visi jie sudaryti iš baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir vandens. Kiekviena iš šių medžiagų organizme atlieka tam tikras funkcijas, užtikrinančias gerą organizmo būklę, o tuo pačiu ir žmogaus darbingumą, nuotaiką.

Pavyzdžiui, maistas, kuriame yra daug baltymų, suteiks energijos, gyvybingumo. Angliavandeniai ir riebalai – energijos šaltiniai. Norėdami būti žvalūs, energingi turime vartoti daugiau vitamino B1 turinčio maisto( mieles, rupaus malimo duoną, žirnius, pupas, riešutus). Kai trūksta B1, skauda galvą, silpnėja atmintis, mažėja apetitas, sutrinka širdies veikla, dingsta žvalumas. Kai trūksta vitamino B6, pykina, mažėja apetitas, didėja jautrumas, atsiranda mieguistumas. Kai vitamino C, greit nuvargstama, o jo daugiausia randama vaisiuose, uogose, daržovėse. Norėdami pastiprinti protinę veiklą, turėtume daugiau vartoti vitamino PP, kurio randama rupaus malimo duonoje, kruopose, kepenyse, mėsoje, žuvyje, mielėse, džiovintuose baravykuose. Vitaminai ir mineralai yra gyvybiškai svarbūs organizmui, kai žmogų slegia didžiulis stresas. Kad stresas būtų sumažintas, rekomenduojama vengti kavos, alkoholio ir labai riebių bei saldžių, turinčių mažai maistingų medžiagų saldumynų.

Žmogus turi žinoti, kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais reikia valgyti, norint patenkinti organizmo poreikius. Tam padeda sveikos mitybos piramidė. Vadovaudamiesi sveikos mitybos piramidės modeliu, kkasdien valgysite įvairų maistą, gausite visas reikalingas maisto medžiagas, tuo pačiu reikiamas kalorijų normas, dėl ko galėsite išlaikyti normalų kūno svorį, gerą nuotaiką ir sveikatą.

Taip pat naudinga žinoti kai kurių maistinių produktų naudingąsias savybes. Teigiama, kad visos gamtoje esančios medžiagos, jeigu jos tinkamai vartojamos, turi gydomųjų savybių. Pavyzdžiui šalavijai, šalavijų aliejus sustiprina tiesioginę atmintį. Šafranas teigiamai veikia visus žmogaus organus, tonizuoja, jaunina, stiprina širdį. Rozmarinas didina protinį ir fizinį aktyvumą. Bazilikas teigiamai veikia kraują, nervų audinius, kvėpavimo bei virškinimo sistemas, gerina atmintį. Sakoma, kad baziliko arbata su medumi suteikia protui ypatingo aiškumo. Saldymedis pakelia dvasią, nuramina žmogų. Gudobelė padeda kamuojamiems nemigos, asterosklerozės. Kraujažolė padeda peršalus, ramina ir stiprina nervus, pagyvina jutiminį pasaulio suvokimą.

Šokoladas – cukraus ir riebalų mišinys. Cukrui sugeba nuraminti, o riebalai pakelti nuotaiką. Riebalai ir cukrus, esantys šokolade, pakelia serotonino ir endorfino, kuris sukelia teigiamus jausmus, lygius. Kadangi mitybiškai neprotinga vartoti daug šokolado, tai vietoj jo galima vartoti produktus, turinčius aukštą angliavandenių kompleksą.

Pastebėta, jog daugelis organizmo funkcijų kinta pagal paros laiką ir pasireiškia padidėjusiu aktyvumu ryte ir dieną, sumažėjusiu vakare ir naktį Žmogaus gyvenimas turi tam tikrą ritmiką, kurią apibūdina Čikadinis ritmas (žmogaus biologinis laikrodis). Jis priklauso nuo mūsų organizmo ląstelių veiklos. Aktyvumo periodus

galima paaiškinti remiantis žmogaus fiziologija, mat tuo metu dalijasi organizmo ląstelės.

SUMMARY

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. A. Baltuškevičius. Bičių pienelis. Internet: http://bitininkas.tinklapis.lt/produktai/pienelis.htm. Žiūrėta [2004 10 02];

2. B. Mielkuvienė, R. Ruzgienė. Valgius gamina vaikai. – Kaunas: „Šviesa“, 1992. – 88 p.;

3. D. Sekmokienė (Lietuvos maisto instituto mokymo centras). Įvairių maistinių žolių panaudojimo galimybės. – Internet: http://www.zum.lt/demmt/str-vaistaz.html. Žiūrėta [2004 10 04];

4. D. Kesten, MPH. Can food alter your mood. – Internet: http://www.afpafitness.com/articles/FOODMOOD.HTM. Žiūrėta [2004 10 02];

5. dpa- ELTA. Šalavijų aliejus tikrai gerina atmintį, patvirtino mokslas. – Internet: http://www.sveik.lt/index.jsp?action=article_rubric_gen_gen_articleInfo&sArticlePrKey=1458717317812350209. Žiūrėta [2004 110 02];

http://www.afpafitness.com/articles/FOODMOOD.HTM. Žiūrėta [2004 09 15]

6. http://www.bchi.lt/LBD/a-pap.htm;

7. J. Vanagas. Žmogaus ekologija. 24 valandos iš organizmo gyvenimo: kaip jas geriau praleisti? – Internet: http://www.zpasaulis.lt/archyvas/2003/10/sgb.html. Žiūrėta [2004 10 09];

8. Kauno medicinos universiteto svetainė. Internet: http://info.kmu.lt/sveikas/aplinka/nuovarg.htm. Žiūrėta [2004 10 09];

9. J. Korsakas Antipsichoziniai preparatai. Apžvalga ir palyginimas. Atipiniai antipsichotikai. – Internet: http://www.smd.mf.vu.lt/pdf/psich_vaistai.pdf. Žiūrėta [2004 10 02];

10. N. Semionova. Pasveik pats. – Klaipėda.;

11. Namų ūkio vadovėlis šeimininkėms. – Kaunas: „Aušra“, 1990. – 368 p.;

12. O. Lapinas – Internet: http://mama.takas.lt/straipsnis.php?msg_id=164. Žiūrėta [2004 10 09];

13. E. Adaškevičienė. Kauno medicinos universiteto svetainė. – Internet: http://info.kmu.lt/sveikas/vaikas/dienotv/dienotv.htm. ŽŽiūrėta [2004 10 09];

14. S. Gilbert. Ask the nutritionist how food affects mood. – Internet: www.ivillage.com/food/experts/nutrition/articles/0,,242258_1816,00.html%20food%20and%20mood&hl=lt&arrivalSA=1&cobrandRef=0&arrival_freqCap=2. Žiūrėta [2004 10 11]

15. V. Mikalauskas. Tūkstantis patarimų. – Vilnius: „Mokslas“, 1990. – 222 p.;

16. V. Cicėnas. UAB „Penki kontinentai“ atstovas ryšiams su visuomene. – Internet: http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=2985. ŽŽiūrėta [2004 10 09]

17. Ž. Pavilonytė. Kauno visuomenės sveikatos centro svetainė. Internet: http://www.kvsc.lt/04_sveikata/a_sveik_gyvens/mitybos_piramide.htm. Žiūrėta [2004 10 09];