Prekybos marketingas

Turinys

1. Turinys………………………… 1

2. Prekybos marketingo samprata ir atsiradimo priežastys…… 2

3. Marketingo kompleksas…………………. 4

4. “ N” parduotuvės asortimento politika…………… 5

5. Literatūra………………………… 7

Prekybos marketingo samprata ir atsiradimo priežastys

Prekybos marketingo sąvoka dar palyginti nauja. Steigiant prekybos įmones ir joms pradėjus veikti, įmonių savininkams ar jų vadovams tenka priimti daugybę sprendimų. Pradėdami prekybos verslą, jie turi pasirinkti tam tikrą prekybos sritį (vidaus ar užsienio, didmeninę ar mažmeninę), atsižvelgiant į tai, kur būtų tikslingiausia investuoti kapitalą, konkurencijos sąlygas, pasirinkti prekybos šaką (maisto, nemaisto prekių), prekybos įmonės tipą, dydį, jos vvietą, veiklos teritoriją. Po to reikia apsispręsti dėl prekybos įmonės prekių asortimento, kainų paslaugų, reklamos politikos. Pirmieji sprendimai yra ilgalaikiai, strateginiai, o antrieji daugiau taktinio, einamojo pobūdžio, nors skirstymas į strateginius ir taktinius, be abejo, yra sąlyginis. Taktiniai, einamieji sprendimai susiję su strateginiais ir nuo jų priklauso. Pasikeitus situacijai rinkoje, aplinkybėms, juos lengviau keisti, koreguoti.

Nuomonės dėl prekybos marketingo turinio, jo instrumentų sudėties ir savitarpio ryšio skiriasi. Vieni mano, kad prekybos marketingas apima sprendimus bei veiksmus, susijusius ne tik su prekių rrealizavimu, bet ir su pirkimu.

Skiriasi nuomonės ir dėl to, ar prekybos marketingas laikytinas marketingo, kaip tam tikros mokslo šakos, sritimi, ar jis yra prekybos mokslo sudedamoji dalis. Prekybos marketinge reikia išskirti atskiras jo šakas, pirmiausia atsižvelgiant į tokių prekybos sričių, kkaip mažmeninė ir didmeninė prekyba, specifika.

Siaurąja prasme marketingas suprantamas kaip prekių ir paslaugų realizavimo priemonių visuma. Plačiąja prasme marketingas – tai į rinką orientuota įmonės vadyba, tam tikra įmonės filosofija.

Prekybos įmonių veiklos specifika yra tai, kad jos gautas iš kitų įmonių, prekes parduoda pirkėjams kartu su savo specifinėmis paslaugomis.

Prekybos įmonių veikla yra paslaugų pobūdžio, o jų “produkciją” sudaro iš šalie gautų prekių ir savo “pagamintų” paslaugų derinys. Prekybos įmonės teikia paslaugas gamybos įmonėms ir gyventojams. Paslaugos gamintojams – tai jų pagamintų prekių realizavimas, o paslaugos gyventojams – jų paklausą atitinkančių prekių pateikimas, patogių sąlygų prekėms įsigyti sudarymas, papildomas pirkėjų aptarnavimas, kai jie įsigyja prekes ir t.t.

Prekybos marketingo tikslas – sukurti ir išlaikyti vartotojams (tam tikram segmentui) patrauklų kokio nors prekybos įįmonės tipo įvaizdį. Įvairias prekybos marketingo konsepcijas atitinka skirtingi, konkretūs įmonių tipai, kuriems keičiantis vyksta nuolatinis inovacijos procesas, pasireiškiantis vis nauju gamybos veiksnių (darbas, prekės, daiktinės gamybos priemonės) ir pasirinktų prekybos funkcijų deriniu. Nuo šio derinio priklauso prekybos įmonės marketingo sprendimai.

Prekybos įmonėse realizauojamos daugelio gamintojų, neretai konkuruojančių, prekės. Pramonės įmonės savo prekes dažniausiai realizuoja tarpininkams didelėmis partijomis, o mažmeninės prekybos įmonės – galutiniam vartotojui nedideliais kiekiais. Prekybos, ypač mažmeninės, įmonių rinka yra vietinė, tuo tarpu pramonės įmonių – regioninė, visos ššalies, kartais ir tarptautinė. Parenkant vietą prekybos įmonei, lemia visai kiti veiksniai negu gamybos įmonei. Dėl šių, taip pat ir daugelio nepaminėtų prekybos ir pramonės įmonių veiklos skirtumų neretai kitokia jų realizacijos politika, jos priemonės, veiksmai. Visa tai buvo viena iš specialaus prekybos marketingo atsiradimo priežasčių.

Marketingo kompleksas

Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus.

Marketingo kompleksas įvairiose įmonėse labai skirtingas. Skirtumai priklauso nuo rinkos sąlygų, prekybos įmonės tipo, realizuojamų prekių bei paslaugų asortimento ir t.t. Marketingo kompleksą taip pat formuoja specifiniai įmonės veiksniai, jos tikslai, strategija, planai ir pan. Kiekviena prekybos įmonė turi surasti ir įgyvendinti konkrečias veiklos sąlygas geriausiai atitinkantį savo marketingo kompleksą.

Formuojant marketingo kompleksą, reikia atsižvelgti į tai, kad tarp atskirų instrumentų yra ryšys.

Marketingo komplekso formavimas yra ne tiek kiekybinė, kiek kokybinė, kūrybiškai sprendžiama problema.

Marketingo komplekso elementui prekė priskiriami sprendimai ir veiksmai, susiję su prekės kūrimu, jos gamyba, įpakavimu, pavadinimu, garantijomis ir kt.

Marketingo komplekso elementas kaina apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekės kainos nustatymu, jos keitimu, nuolaidų, teikiamų pirkėjams, bei apmokėjimo sąlygų taikymu.

Marketingo komplekso elementui paskirstymas priskiriami sprendimai ir veiksmai, kuriais pasirenkami prekės pateikimo vartotojams keliai, organizuojamas fizinis prekės judėjimas iš gamybos įmonės pas vartotoją.

Marketingo komplekso eelementas rėmimas – tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatinti juos tas prekes pirkti.

Svarbiausias marketingo komplekso sprendimų ir veiksmų bruožas yra tai, kad jie priklauso įmonės kompetencijai: gali būti kontroliuojami, reguliuojami, keičiami. Planuodama savo marketingo veiklą, įmonė remiasi visais marketingo komplekso elementais, tačiau kiekvienas iš jų gali būti įgyvendinamas naudojant įvairias, alternatyvias priemones, skirtingas strategijas. Marketingo specialistų uždavinys – suderinti atskirų marketingo komplekso elementų strategijas, jas įgyvendinačius veiksmus.

Visa veikla, susijusi su marketingo komplekso įgyvendinimu, vyksta tam tikroje aplinkoje, vadinamoje marketingo aplinka.

Parduotuvės asortimento politika

Literatūra:

1. A. Pajuodis. Mažmeninės prekybos marketingas. 1995 m.

2. R.Virvilaitė, V.Pranulis, A.Pajuodis. Marketingas. Vilnius, Eugrimas, 1998 m.

3. Konspektai.

Darbą atliko: