Toksikologija

Bendra charakteristika:

Nuodingi vandens gyvūnai pagal toksinų kilmę skirstomi į dvi grupes:

1.Pirmos eilės nuodingi gyvūnai

2.Antros eilės nuodingi gyvūnai

Pirmos eilės gyvūnai nuodingas medžiagas gamina savo egzistavimo eigoje, toksinų išskyrimas jiems yra biologiškai būtinas.

Antriesiems priklauso gyvūnai, kurie gali kaupti gautas iš išorės toksines medžiagas. Jiems dažniausiai priskiriamos nuodingos žuvys ir moliuskai. Tokių gyvių toksiškumas nepastovus, priklauso nuo sezono ir nuo paplitimo vietos.

Pirmos eilės nuodingi gyvūnai turi dar du pogrupius:

1.priklauso tie jūrų gyvūnai kurių nuodai gaminami specialiose liaukose ir išskiriami pavojaus ar grobio sugavimo aatveju.jie dar vadinami aktyviai nuodingais.

2.priklauso tie jūrų gyvūnai kurių toksinai kaupiasi įvairiose organizmo vietose( kepenys, kraujas žarnynas.).Apsinuodyti galima vartojant tokius gyvūnus maistui ar patekus nuodams ant odos.Jie vadinami pasyviai nuodingais.

Žuvų ir moliuskų toksinai yra stipriai veikiantys niauro toksinai. Jie slopina Na+ ir K+ jonų patekimą į ląsteles ir sutrikdo šių ląstelių laidumą elektros impulsams.Tai ir sudaro paraližuojančio moliuskų nuodų fiziologinio veikimo esmę.

Nuodai neturi universalaus poveikio, tas pats nuodas gali veikti žmogų ar gyvūną nevienodai.Jų poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių.

Žmogus ggali apsinuodyti ir iš esmės visiškai nenuodinga žuvimi, kuri tam tikru metų laiku atitinkamuose rajonuose gali būti prikaupusi nuiodų.

Apsinuodijimai daugiausia būdingi vartojant tropinių rajonų žuvis. Žinoma apie 500 nuodingų maistui naudojamų žuvų rūšių.

Daugelis moliuskų rūšių yra valgomi ir daugelis yra ppriskiriami delikatesiniams patiekalams.Kaip ir žuvims , yra pastebėta kad tas pats moliuskas gali būti nuodingas arba ne priklausomai nuo sezono.Taip pat nustatyta ,kad nuodingais moliuskai pasidaro nuo vienaląsčių kuriais minta.Tuo metu kai planktonas vandenį nudažo rausva spalva, negalima gaudyti moliuskų ir vėžiagyvių, nes jie bus nuodingi.

Visi moliuskai yra filtruotojai, jie praleidžia pro save didelį kiekį vandens ir išfiltruoja didelį kiekį mikroorganizmų, todėl manoma kad žmonės gali sisirgti ir nuo nešvarumų esančių vandenyje.

Moliuskai o taip pat ir žuvys gali tapti nuodingais ir nuo pramonės bei buitinių atliekų , kuriomis teršiami vandenys.

Toliau panagrinėsime atskiras žuvų ir moliuskų kaupiančių nuodus rūšis.

Populiariausios nuodingų žuvų rūšys:

1.Rykliai. Jų yra išskiriamos kelios rūšys( pavyzdžiui juodasis, ryklys šuo ir kiti). Galima apsinuodyti vartojant maistui ryklių mėsą ar kepenis. NNuodingi rykliai paplitę ties Pietų Afrika , Japonija, Australija, Viduržemio jūroje.

2.Murenos. Jų kūnas panašus į gyvatę, oda neturi žvynų ir pelekų.Tropiniuose vandenyse gyvena daug murenų rūšių. Vien Raudonojoje jūroje ir Indijos vandenyno vakarinėje dalyje yra apie 18 rūšių.Visos rūšys yra plėšrūnės.Maistui naudojamo daugelio murenų mėsa, o kai kurios rūšys yra delikatesinės.Kai kurių murenų rūšių mėsa gali būti nuodinga, o kraujyje aptinkama proteino.Iš nuodingų rūšių galima paminėti taškuotąją, trumpasnukę murenas ir kitas.

3.Skombroidinės. Šiai šeimai priskiriama lašišos, sardinos, skumbrės, tunas ir kitos.Jų mmėsa pasižymi geromis maistinėmis savybėmis ir neturi toksinių medžiagų. Apsinuodijimas galimas todėl,kad sugautoms žuvims būnant saulėje ar kambario temperatūroje įvyksta bakterinis amino rūgšties histidino dekarboksilinimas tamsiuosiuose žuvų raumenyse, susidarant histaminui.Jam susidarius galima jokių žuvies gedimo požymių jusliškai ir nepastebėti.Manoma, kad yra dar tam tikrų junginių kurie kartu su histaminu veikai toksiškai.

4.Dygliažuvės. Jų charakteringa savybė yra maža burna, kurioje matomos stambios dantų plokštelės, panašios į paukščių snapus.Žios rūšies žuvys pasižymi įdomia ypatybe, kad gali išsipūsti prisirijusios vandens ar deguonies.Daugelis šių rūšių žuvų gyvena tropinių vandenų koraliniuose rifuose.Beveik visos jos yra nuodingos ir kelia žmogui didžiausią pavojų iš visų pasyviai nuodingų žuvų . Daugelio tokių žuvų kepenyse, inkstuose, žarnyne, odoje randamas labai stiprus nuodas- tetradotoksinas. 60% apsinuodijimų šių nuodu baigiasi mirtimi.Net po 4 valandų virimo šis nuodas nepraranda savo taksinių savybių.

Daugelis šių rūšių žuvų yra laikomos delikatesinėmis. Japonijoje iš vienos šių rūšių ruošiamas specialus patiekalas – fugu.Šį patiekalą leidžiama ruošti restoranuose virėjoms tik po specialių apmokymų.Tačiau pasitaiko, kad šį patiekalą ruošia ir mėgėjai, todėl Japonijoje apsinuodijimai šia žuvimi yra nereti.

Toliau panagrinėsime žuvų nuodus besikaupiančius ikruose, bakterinės kilmės žuvų apsinuodijimus,suguatoksiškas žuvis.Visus anksčiau išvardintus atstovus galima priskirti vienai ar kitai grupei.

Apsinuodijimai ikrais

Du mokslininkai kilę iš Rusijos įrodė, kad kai kurių žuvų rūšių ikrai yra nnuodingi. Buvo atlikti bandymai su šunimis ir padaryta išvada ,kad fugu žuvyse nuodai kaupiasi ikruose, kepenyse, pieniuose.Vėliau ir Prancūzų gydytojas Remi sutiko su tokiom išvadom.Dažniausiai kaip jau minėta šia žuvimi apsinuodijama Japonijoje.Šiuo metu dėl gerėjančių sanitarinių higieninių sąlygų apsinuodijimai šia žuvimi daug retesni.šių apsinuodijimų simptomai pasireiškia jau 15-20 minučių po valgio, kadangi šių žuvų nuodas tetradotoksinas labai stiprus.

Tetradotoksinas- tai sudėtingos cheminės struktūros balti amorfiniai milteliai (C16H31O16).Tolimesni tyrimai parodė kad ši medžiaga neturi nei kvapo, nei skonio.Pagal struktūrą šis nuodas priskiriamas steroidams.

Taip buvo pastebėta apsinuodijimai žuvies marinki nuodais. Apsinuodijimai šios žuvies ikrais yrapastebėti pavieniai atvejai.Marinės apsinuodijimo atvejis buvo tik vienas ir visi žmonės išgijo.mirtimi šio tipo apsinuodijimas baigėsi Tomsko apylinkėje.Apibendrinus apsinuodijimų simptomus šie nuodai priskiriami neurotropinio pobūdžio vaistams.

Siguatoksiškos žuvys

Šių metu užregistruota apie 400 žuvų rūšių, kurias naudojant maistui sukeliami šio tipo apsinuodijimai.Dažniausiai pasitaikė apsinuodijimai žuvimis iš Karibų jūros arba pietų pusės Ramiojo vandenyno.Rečiau Indonezijoje.toksinai patenka į žuvų organizmą joms besimaitinant nuo vandens augmenijos ir kaupiasi kepenyse, ikruose, viduriuose.Žuvų mėsa dažniausiai nenuodinga.Nuodingų augalų plitimą skatina ekologijos pažeidimai.

Nustatyta ,kad toksiniai junginiai iš gamybos atliekų patekusių į vandenį gali būti chroniškų apsinuodijimų priežastimi kai maistui naudojamos žuvys gyvenančios šių atliekų patekimo vietose.Pavyzdžiui Japonijoje pasitaikė naudojant maistui žuvis iš tų vietų kur buvo išmetamos gyvsidabrio aatliekos.

Bakterinės kilmės žuvų nuodai

1843 metais Sank-Peterburge vienuose iš vaikų namų susidurta su keistu susirgimu:Keletą valandų po pusryčių 18 žmonių pasijautė blogai su aiškiai išreikštais apsinuodijimo žuvimi požymiais beluga. 8 mirė tą pačią dieną, o du sekančią dieną.Vėliau Charkovo mieste taip pat keletas žmonių apsinuodijo žuvimo, penkiiš jų mirė.Ir taip per 25 metus buvo užfiksuota maždaug 167 atvejai, kai žmonės mirė apsinuodiję šia žuvimi.

Daugelis mokslininkų ieškojo apsinuodijimų priežasties, tik mokslininko Konstansovo darbai nustatė žuvų mėsoje bakterijas, kurių nuodai ir toksinai paveikdavo žmonių organizmą ir žmogus nesuteikus greitai pagalbos mirdavo.Rusų mokslininkai vėliau pastebėjo ,kad žuvyse yra daug botulino lazdelių.Nagrinėjant tų žuvų maisto produktus ,pastebėta ,kad botulino lazdelės žūva 100C temperatūroje.Jei sporos išlieka gyvos tai jos vėl gamina toksinus.

Iš visų žuvų rūšių botulino lazdelės greičiausiai atsiranda lašišinėse žuvyse.Pastebėta ,kad šaltose jūrose žuvys neužkrėstos bac. Botulinum.Žuvų toksiškumas labai priklauso nuo laikymo ir apdirbimo sąlygų . Kuo labiau laikomasi sanitarinių priemonių, tuo didesnė tikimybė išvengti apsinuodijimų.

Moliuskai sukeliantys toksines infekcijas

Šiai grupei rpiskiriami moliuskai kurie naudojami maistui.Juos netik gaudo jūrose , bet ir specialiai daugina ir augina spec. užtvaruose.Priklausomai nuo vandens kuriame gyvena moliuskai jie gali būti kaip bakterijų pernešėjai, gali būti užkrėsti net patogeninėmis bakterijomis.Moliuskai kurie paprastai žmogui nekenksmingi gali sukaupti savyje patogeninių bakterijų ar nuodingų

medžiagų iš užteršto buitinėmis atliekomis vandens.

Toliau bus išvardinti pavojingi moliuskai

1.Acmaeidae šeima. Jų geldelė yra atvira be dangtelio, širdis yra su vienu skilveliu, dešinysis inkstas didesnis už kairyjį.

Acmaea pelta- palyginti ne dideli moliuskai paplitę Ramiopjo vandenyno pakrantėse prie Šiaurė Amerikos.

2.Arcida šeima. Jų geldelė kaip porcelianas.Ją sudaro dvi susiglaudžiančios kriauklelės lygiais kraštais.geldelė būna užverta dviejų raumenų pagalba. Šios šeimos atstovai paplitę viduržemio jūroje, Japonų jūroje.

Arca poae- įtai moliuskas priskiriamas didesniems apie 10 cm ilgio.Be šio yra dar kitų šios šeimos atstovų.Jie paplitę AAtlanto vandenyne.

3.Mytilidae šeima. Jų geldelė viršuje išgaubta.Geldelę sudaro dvi kriauklelės.Priekinis uždarantysis raumuo trumpesnis už užpakaliny.Atstovai yra beveik visur šiauriniame pusrutulyje.

Modiolus giminė- sudaro dvi vienodos kriauklelės.Kriauklių sujungimas lygus be dantukų kaip ir midijų.Jų gausu šiaurės pusrutulyje.Jie nedideli iki4 cm ilgio.

4.Ostreidae šeima. Ši šeima sudaryta iš dviejų grupių.

a)Ostrea giminė- jų geldelę sudaro dvi skirtingos kriauklės, viena jų tiesi(apatinė), o kita išgaubta(viršutinė). Ties sujunjimu be dantukų.Uždaromasis raumuo yra per vidurš arba arčiau užpakalinio krašto.Atstovai paplitę šiltuosiuose vandenyse.Pagrindinis atstovas- valgomoji austrė. Jų geldelė nnetaisiklingos formos.

b)Crassostrea giminė- šios giminės atstovai turi daug bendro su Ostrea giminės atstovais, bet jie žymiai didesni.Jų gausu prie šiaurės Amerikos.

5.Pectinidae šeima.Geldelę sudarančios kriauklelės nevienodo dydžio, paviršius banguotas su atsikišusiom briaunom.Paplitę trolinėse jūrose.Jų labai stiprus sukibimas.Kiekviena kriauklelė turi po du ddantukus ir du įdubimus kurie ir sudaro stiprų sukibimą.

6.Volsellidae šeima. Geldelė iš viršaus nelygi, o viduje padengta perlamutriniu sluoksniu. Ją sudarančios kriauklelės yra nevienodo dydžio.

Volsella- geldelė ištempta daugiau į aukštį, nei į į ilgį. Sujungimo kraštas trumpas,neturi dantukų, pilnai neuždarytas. Turi tik užpakalinį uždaromąjį raumenį.Jų randama indijos vandenyne

7.Cardiidae šeima. Jų geldelė sudaryta iš dviejų vienodų kriauklelių su simetrišku reljefu.Paplitę Šiaurės Atlanto vandenyne ir viduržemio jūroje.

8.Myidae šeima. Geldelių skliautai vienodi, neišvystytas kriauklelių susitraukimas.

9.Tellinidae šeima. Geldelę sudarančios kriauklelės plokščios truputį asimetriškos,kiekvienoje kriauklelėje po du dantukus.

10.Solenidae šeima. Jų geldelė siaura ,ištempta į ilgį, ją sudarančios kriauklelės vienodos.Kriauklelės sukibusios 2-3 dantukų pagalba.

Aptinkami daugiausia šiauriniuose rajonuose.Pagrindinis atstovas- atvertoji geldelė.jo geldelė siaura pailga ir iš abiejų galų atverta.

Apsinuodijimų klinikinis vaizdas, pirmoji pagalba ir profilaktika

Yra išskiriami trys aapsinuodijimų moliuskais tipai:

1.Gastroenteritinis. Jis būna tada kai bakterinės kilmės toksinai pažaidžia virškinamąjį traktą.dažniausiai pasireiškia šie simptomai: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas.Ir šie simptomai pasireiškia 6-12 valandų po valgio

2.Alerginio tipo apsinuodijimai būna tuomet kai yra padidintas jautrumas moliuskams.jis pasireiškia smulkiais odos bėrimais,paraudimu iš nosies gali praddėti tekėti kraujas, išsausėja gerklė,nutirpsta liežuvis, pasunkėja kvėpavimas.

3.Paraližuojantis apsinuodijimas. Šio tipo apsinuodijimus sukelia moliuskų absorbuotas nuodas-dinodolageletas.Šiuo atveju labai greitai po valgio pasireiškialūpų nutirpimas, aptirpsta liežuvis ir veidas.Šie pojūčiai labai greitai išplinta į kitas kūno vietas.Dažnai pasireiškia bendras ssilpnumas, galvos svaigimas, padidėja seilėtekis, kankina troškulys,pasidaro sunku ryti,jaučiami pilvo skausmai.Neretais atvejais gali ištikti paralyžius ar net baigtis mirtimi.

Nuo šių apsinuodijimų specifinio gydymo nėra.Pirmiausiai siteikiant ligoniui pagalbą reikai kuo greičiau iš skransžio pašalinti maisto likučius.Tai daroma plaunant skrandį fiziologiniu ar sodos tirpalu.( 3-4 arbatiniai šaukšteliai sodos į 1 l vandens). Skrandžiui plauti yra sunaudojami 8-10 l skysčio.Jei neįmanoma skrandžio praplauti tuomet reikia sukelti pykinimą.Tačiau tai daug mažiau veiksminga.Kad sumažinti nuodų veiksmingumą ir sutrukdyti jam paplisti po organizmą reikai duoti adsorbuojančiai veikiančius preparatus.Geriausiai tinka aktyvuota anglis.Nukentėjęs žmogus turi du kartus po valgomajį šaukštą išgerti aktyvuotos anglies užgeriant vandeniu.Po to reikėtų duoti liuosuojančių vaistų arba dar kartą praplauti žarnyną, kad pašalinti vaistus su adsorbuotais nuodais.

Kad sumažinti nuodų poveikį gleivinei, reikia ligoniui duoti apvelkančių medžiagų: suplaktą kiaušinio baltymą, linų sėmenų nuoviro, pieno, kisieliaus, žele ar aliejaus.

Tam tikriems simptomams gydyti skiriami tokie pat vaistai kaip ir apsinuodijus žuvimi.

Moliuskų naudojamų maistui profilaktikai reikia atminti ,kad jokiu būdu negalima valgyti moliuskų planktono “žydėjimo metu”

Reikai atsiminti, kad nuodai termiškai padorojant moliuskus lieka nesuardyti, be to jie gerai tirpsta vandenyje, todėl sultinys kuriame jie virė yra ypatingai pavojingas.

Kad išvengti užsikrėtimo patogeniniais mokroorganizmais , negalima naidoti maistui moliuskų iš vandenų užterštų buitinėmis ir gamybinėmis atliekomis.

Apsinuodijimų požymiai, pirmoji pagalba ir pptofilaktika

Apsinuodijimų ttoksinais požymiai labai skirtingi.ryškiausiai pastebimi nukrypimai virškinimo ir nervų sistemoje.Labai būna bloga savijauta, kai būna apsinuodijimai ryklių kepenimis.Jau 30 min.po valgioatsiranda pykinimas, viduriavimas, pasireiškia skausmai skrandyje, vėmimas.Aplink burną jaučiamas niežėjimas, dilgčiojimas, dega liežuvis, gerklė.Ligoniai skundžiasi galvos ir sanarių skausmais.Vėliau sutrinka judesiai ,pasireiškia raumenų paralyžius, ligoniai sunkiai kvėpuoja,gali net prarasti samonę ir numirti.Pati ryklių mėsa yra mažai toksiška ir apsinuodijimas ja pasireiškia tik viduriavimu.

Murenų nuodai tirpdo lūpas ,liežuvį ir galūnių pirštus ir tik po atsirandacpykinimas, viduriavimas, bendras silpnumas, gausus prakaitavimas ir sanarių skausmai. Ligonis sunkiai ryja ,atsiranda putos aplink burną,praranda judesių koordinaciją ir kartais atsiranda bėrimas.Apie 10% žmonių nuo šių apsinuodijimų miršta.Net lengvoje formoje šio apsinuodijimo pasveikimas vyksta lėtai.

Apsinuodijimu skumbrinių šeimos žuvimis pradžia pasireiškia stipriu galvos skausmu, svaigimu, džiūsta burna, pykina, sutrinka širdies veikla, ligonio kūnas dega, odą išmuša raudonomis dėmėmis.Sunkesniais apsinuodijimų atvejais gali ištikti šokas ar net mirtis.

Labiausiai aktyviai vyksta apsinuodijimo tetradotoksinu eiga.Jau po 5 min. suvartojus šio toksino turinčią žuvį, atsiranda galvos svaigimas, sąmonės netekimas, oda išbąla, lūpos ir nagai pamėlynuoja, ligonis stipriai prakaituoja, pasireiškia seilėtekis, skausmai pilvo viršuje, pykinimas.Vėmimas vyksta tik pirmąją apsinuodijimo valandą, o temperatūra krinta iki 35C, pulsas dažnėja kraujo spaudimas žemėja, sutrinka kvėpavimas, oda praranda savo jautrumą, atsiranda daug smulkių išbėrimų ant odos, galimas ddusimo pasireiškimas, ligonio akies vyzdžiai išsiplečia, po to susitraukia ir tampa akys “stilinėmis”.Gali pasireikšti komos būsena, bet sąmonės ligonis nepraranda iki pat pabaigos.mirtingumas 60 %.Nuo šių apsinuodijimų nėra specifinio priešnuodžio,tačiau atitinkamiems požymiams turi būti atliktas greitas ir efektyvus gydymas.Pirmiausia valomas skrandis- dirbtinai sukeliamas pykinimas, kišamas zondas.Skrandžio praplovimui taikomas kalio permanganato tirpalas 1:5000, tenino 0,5% tirpalas su vandeniu.Po skardžio valymo ligoniui duodama liuosuojančių su druska vaistų,siūloma naudoti daug adsorbuojančių ir apvelkančių preparatų: aktyvuotos anglie,gausiai užgeriant vandeniu,plakto kiaušinio baltymo ,pieno.Jei ligonio burnoje ir nosiaryklėje susikaupia daug gleivių, jas būtina atsiurbti ir dažnai sukinėti ligonio galvą.Spazmų atveju yra daromas širdies masažas.Dėl kvėpavimo sutrikimų yra skiriamas deguonis plaučių ventiliavimas, suleidžiama kardiamino 3ml .

Kai yra apsinuodijimas tetradotoksinu , sunkiais atvejais negalima skirti ligoniui analeptikus.tuomet gydoma tokiu būdu: įvedama gliukozė su vitaminais 20-50 ml( iš kurių 40%gliukoz4s tirpalo ir 0.5g askorbo rūgšties),natrio hiposulfito nuo 5 iki50 ml 30%tirpalo.Naudojamas retinolo tirpalas, kalcio gliukonatas

Traukulių atveju duodama 2,5% aminezino tirpalo 2 ml, 2% promedolo tirpalo 1 ml.

Nuo odods niežėjimo padeda vėsus dušas. Rekomenduojamas didelis kiekis skysčio (iki 4 l per parą).Esant skumbrinių šeimos žuvims skiriamas dimedroli, suprastinas, tavegilis.

Apsinuodijimų profilaktikai patariama:

1.Jei abejojama žuvies patikimumu tai reikia pirmiausia duoti paragauti gyvūnui (pelei katei), nes jie yra jautrūs apsinuodijimui ir stebėti

kaip jie jausis.

2.Nerekomenduojama valgyti tropinių žuvų ikrų ir pienų.

3.Nerekomenduojama valgyti žuvų mėsą dauginimosi periodu.

4.Jei žmogus badauja ir priverstas valgyti žuvį kuria nepasitiki ,tai reikia ją supjaustyti plonais sluoksniais ir mirkyti vandenyj su druska.Tuomet dalis nuodų pereina į vandenį.

Ruošiant maistą pasyviai nuodingų žuvų toksinai nedingsta, o tik sumažėja jų koncentracija.taip pat reikia prisiminti ,kad žuvis valgoma vienuose rajonuose yra nevalgoma kituose.

Jei žuvys kurios nuodus skleidžia į išorę ar gali sužeisti žmogų yra atpažystamos ,tai tuo tarpu žuvys kurios kaupia savyje nuodus nniekuo nesiskiria vaizdiškai nuokitų valgomų žuvų.todėl reikia laikytis tokios taisyklės:

a)prieš išdarinėjant žuvį ją išvalyti nuo gleivių ,tai galima atlikti ją pamerkus į druskos tirpalą.

b)Jei abejojame ar žuvis nenuodinga tai reikia ikrus ir pienius išmesti , atsargiai išvalyti vidurius, žuvį praplauti.

c)Erškėtinės žuvys nerekomenduojamos sūdytos ar vytintos, nes gali būti užkrėstos clostridium botulinum lazdelėmis.šioms žuvims rekomenduojamas terminis apdorojimas.

d)jei tenka ruošti žuvį kurios nepažystame ,tai reikia ją palyginti su paveikslėliais ar aprašymais , tam kad įsitikinti ar ji nėra nuodinga.

e)Karšto klimato zonoje rekomenduojama vvalgyti tik šviežiai pagautą žuvį, nes nas laikant ji labai greitai gali sugesti.

f)reikia žuvis saugoti nuo musių, kurios gali pernešti bakterijas.

g)nerekomenduojama valgyti pažeistos žuvies.