UAB „JONAVOS DUONA“ rekonstrukcija

KAUNO TECHNOLIGIJOS UNIVERSITETAS

MAISTO PRODUKTŲ TECHNOLOGIJOS KATEDRA

UAB „JONAVOS DUONA“ REKONSTRUKCIJA

Magistro-inžinieriaus diplominis projektas

KAUNAS, 2005

1. BENDRAS PROJEKTO APIBŪDINIMAS IR PAGRINDINIAI RODIKLIAI

Pagrindiniai maisto pramonės uždaviniai – aprūpinti gyventojus geros kokybės produkcija, gerinti produktų biologinę vertę bei skonį, plėsti asortimentą. Duonos gamyba yra viena pagrindinių maisto pramonės šakų. Duonos kepyklų produkcija sudaro 17 proc. bendrosios maisto pramonės produkcijos.

Rekonstruojama UAB „Jonavos duona“ kepykla, kurioje šiuo metu yra kepami ruginiai bei kvietiniai duonos gaminiai. Numatoma įrengti bandelių gamybos linija. Tam tikslui bus perkami nauji įrengimai (bandelių dalintuvas aapvalintuvas). Taip pat po rekonstrukcijos numatoma keisti senas ФТЛ krosnis naujomis Eurowatt 4318, taip pirkti naujas kildinimo spintas Бриз¬- TM.

Po rekontstrukcijos numatoma panaikinti katilinę ir įvesti centralizuotą šildymą.

Projekte numatoma išpsręsti automatizavimo, šildymo, vėdinimo klausimai, atlikti statybiniai-konstrukciniai sprendimai: apskaičiuotos išorinių sienų, grindų, stogo perdenginio varžos. Apskaičiuotos vėdinimo sistemos, karšto ir šalto vandens poreikiai. Parinkti prietaisai: kaloriferiai, tiekiamam į patalpas orui šildyti, vandens kaitinimo katilai, ventiliatoriai – patalpų vėdinimui.

Numatytos darbo saugos priemonės. Atliktas maišymo mašinos SPA120A įnulinimas. Numatyta elgsena gaisro ar nnelaimingų atsitikimų metu bei sanitarinių normų laikymosi tvarka.

Kad būtų lengviau kontroliuoti technologinį procesą, atliktas technologinio proceso automatizavimas. Sudarytos temperatūros matavimo, užrašymo bei reguliavimo ir lygio signalizavimo sistemų ryšių schemos vandens pašildytuve – rezervuare, maišyklės distancinio valdymo sistemos ryšių schema bei kkildinimo spintos drėgmės matavimo, užrašymo bei reguliavimo sistemos ryšių schema.

Pats pagrindinis apibūdinimas – tai ekonominiai rodikliai. Jie pateikti 1.1 lentelėje:

1.1 lentelė. Pagrindiniai projekto rodikliai

Rodiklis Reikšmė prieš

rekonstrukciją Reikšmė po

rekonstrukcijos

1.Gamybinis pajėgumas, kg/parą

Anūkės 661 562,5 1 058 500

Motulės 1 231 875 1 971 000

Jonavos 479 062,5 766 500

Bandelės 565 750 905 200

2.Metinė gamybos ir pardavimų apimtis, t.Lt

Anūkės 1 124,66 1 835,62

Motulės 2 710,13 4 423,36

Jonavos 1 197,66 1 954,77

Bandelės 6 789,00 11 080,73

3.Investicijos, t. Lt 1 898,63

4.Darbuotojų skaičius: 26 24

Iš to skaičiaus darbininkai 16 14

5.Darbo našumas(vidutinis

metinis vieno darbuotojo išdirbis, t.Lt) 113 009,62 195 883,33

6.Vidutinis metinis darbuotojo darbo užmokestis, Lt 10 640,475 13 193,95

7.Tiesioginės išlaidos, t.Lt 1 898,63 3 098,04

8.Netiesioginės išlaidos (be amortizacijos), t.Lt 4 826,26 4 979,19

9.Pagrindinių priemonių amortizacija

(ilgalaikio turto nusidėvėjimas), t.Lt 5,89 24,25

10.Metinės palūkanos bankui, t.Lt 17,13

11.Grynasis pelnas, t.Lt 8 954,41

12.Investicijų apsimokėjimo laikas, m 3,94

13.Grynoji esamoji vertė, t.Lt 19,75

14.Gaminių rentabilumai:

Anūkės 24,06

Motulės 16,99

Jonavos 21,14

Bandelės 27,59

15.Gamybos kaštai, tenkantys 1 parduotos

produkcijos Lt

Anūkės 0,7

Motulės 0,75

Jonavos 0,74

Bandelės 0,9

16.Pelningumo indeksas 1,12

2. TECHNINIS EKONOMIMIS

PAGRINDIMAS

2.1. Pradinė padėtis

Įmonės bbendras gamybinis našumas yra 12-14 t/parą. Rekonstruojama įmonė priklauso vidutinio dydžio kepykloms, kurioje planuojama kepti 12,9 t produkcijos per parą (pagal patikslintą gamybinį pajėgumą žr. lentelėje), t.y. 50% ruginės- kvietinės duonos, 25% ruginės duonos, 12,5% kvietinės duonos ir 12,5% bandelių.

Šią rekonstrukciją verčia daryti šios priežastys:

 UAB „Jonavos duona“ kepykloje produkcija iki šiol buvo kepama senose ФТЛ tipo kepimo krosnyse, kurios sunaudoja daug energijos ir yra nenašios. Taigi šios krosnys bus pakeistos naujomis „EUROWATT 4318“ kepimo krosnimis.

 Pakeitus senas krosnis naujomis nebereikės katilinės, kkurios pagrindinis tikslas buvo aprūpinti krosnis ФТЛ garu bei apšildyti įmonės patalpas. Numatyta įvesti centralizuotą šildymą.



 Katilinės panaikinimas leidžia praplėsti gamybines bei ekspedicines patalpas. Tai leidžia didinti produkcijos gamybinę apimti bei plėsti asortimentą.

 Rekonstrukcija reikalinga sanitarinių higieninių sąlygų gerinimui (pvz., panaikinti praėjimą iš sijojimo patalpos į gamybinę patalpą, padaryti atskirą praėjimą į inventoriaus plovimo patalpą ir kt.).

Kepykla produkcija pristato į Jonavos, Kauno, Karmėlavos, Kėdainių rajonų ir miesto parduotuves.

2.2. Statybos miesto charakteristika bei pagrindimas

Rekonstruojamas pastatas yra Jonavos mieste. Miestas yra labai patogioje geografinėje vietoje, beveik pačiame respublikos centre, greta antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno. Šalia Jonavos eina tarptautinės automagistralės Via Baltica koridorius. Automobilių magistralė Kaunas-Jonava-Ukmergė-Panevėžys ir A1 automagistralė Vilnius-Kaunas-Klaipėda laiduoja gerą ryšį tiek su šalies vidaus, tiek su užsienio verslo partneriais.

2.3. Žaliavų zonos charakteristika ir materialinio apprūpinimo pagrindimas

UAB “Jonavos duona” žaliavų tiekėjus pasirenka pagal perkamos žaliavos kainas. Su tiekėjais yra sudaromos sutartys. Jeigu pasitaiko galimybė žaliavas gauti už mažesnę kainą, yra sudaromos naujos sutartys ir įmonė bendradarbiauja su kitais, jai palankesniais žaliavų tiekėjais. Užsakytas žaliavas atveža pačios firmos.

Žaliavos ir jų tiekėjai pateikti 2.1 lentelėje:

2.1 lentelė Žaliavos ir jų tiekėjai

Žaliavos pavadinimas Tiekėjas Sandėliavimas

Miltai AB „Kauno grūdai“, Kaunas Maišuose

Presuotos mielės UAB “Jominga”, Kaunas Kartoninėse dėžėse

Margarinas UAB “Naujos maisto technologijos”, Kaunas Kartoninėse dėžėse

Pienas AB“Rokiškio sūris“ Jonavos filialas, Jonava Bidonuose

Razinos IĮ “Širmulio“, Kaunas Maišuose

Kmynai IĮ “Širmulio“, KKaunas Maišuose

Aliejus IĮ “Širmulio“, Kaunas Polistirolinė tara

Cukrus AB “Marijampolės cukrus”, Marijampolė Maišuose

Druska UAB “Senoji rampa”, Kaunas Maišuose

UAB „Jonavos duona“ geriamas vanduo tiekiamas iš centralizuotų miesto tinklų.

2.4. Gamybinio pajėgumo ir gamybinės programos pagrindimas

Gamybos darbo režimas numatomas pertraukiamas. Bus dirbama visas savaitės dienas, tačiau tik dviem pamainomis po 8 val. Mėnesio paskutiniąją dieną numatyta sanitarinė diena.Metinis darbo dienų, pamainų, valandų skaičius nustatomas, sudarant gamybos darbo laiko balansą, kuris pateikiamas 2.2 lentelėje:

2.2 lentelė Darbo laiko balansas

Laiko elementai Laiko vienetai

1. Kalendorinis laiko fondas, dienomis 365

2. Nedarbo dienos, tame skaičiuje 12

3. Naksimalus galimas darbo laiko fondas, dienomis 353

4. Projektuojamasis darbo laiko fondas:

dienomis

pamainomis

valandomis

340

1059

8472

2.5. Statybos aikštelės (teritorijos) charakteristika bei pagrindimas

UAB „Jonavos duona“ sklypas turi šiuos privalumus:

 Daugiau nei 50% teritorijos yra apželdinta,

 Numatytas avarinis įvažiavimas- išvažiavimas,

 Geras sklypo reljefas,

 Vėjo kryptis įtakos neturi, kadangi šalia nėra kitų veikiančių gamyklų,

 Numatyti vandens ir energijos šaltinių įvadai,

 Tinkamos sąlygos kanalizuoti vandenį.

3. TECHNOLOGINĖ DALIS

3.1. GAMYBOS TECHNOLOGIJA IR ĮRENGINIAI

3.1.1. Produkcijos asortimento, žaliavų ir technologinių schemų parinkimas, pagrindimas ir aprašymas

3.1.1.1. Produkcijos asortimento aprašymas

UAB „Jonavos duona“ gamina ruginius bei kvietinius kepinius:

 Ruginė duona:

• Kauno;

• Marčios;

• Bočių;

• Anūkės – su salyklu;

• Ajero ir kt.

 Ruginė- kvietinė duona:

• Venta;

• Palanga;

• Dainava;

• Motulės ir kt.

 Kvietinė duona:

• Jonavos;

• Pavilnio;

• Pieniškas;

 Bandelės:

• Su razinomis;

• Su aguonomis;

• Su cinamonu ir kt.

3.1.1.2. Žaliavų parinkimas ir aprašymas bei paruošimas

Pamainai reikalingos žaliavų atsargos papildomos kasdien. Tai atlieka pagalbiniai darbininkai. Žaliavos ruošiamos laikantis “Duonos ir pyrago gaminų gamybos technologijos instrukcijų”. Žaliavų kokybė turi atitikti galiojančios techninės normatyvinės ddokumentacijos reikalavimus.

Pagrindinės žaliavos:

 Miltai: 1150 ruginiai rupiniai ir 550C kvietiniai miltai.

Tai pagrindinė žaliava. Jų kokybė priklauso nuo grūdų rūšies, javų auginimo klimatinių sąlygų, derliaus nuėmimo laiko ir malimo būdų.

Miltai laikomi specialiame sandėlyje. Jame turi tilpti gamybai 7 paroms reikalingos miltų atsargos. Malūnų laboratorijose išduotoje miltų kokybės pažymoje nurodoma kokie miltai, jų tipas, spalva, skonis, kvapas it kt. Miltai laikomi maišuose. Maišai dedami ant medinių dėklų. Jie kraunami rietuvėmis, bet ne daugiau 10-12 eilių.

Sandėlys turi būti pakankamo dydžio, sausas gerai vėdinamas, žiemą – šildomas. Grindys pakankamai sandarios, be plyšių. Sienos ir lubos lygios, tinkuotos, išbalintos. Miltų sandėliai turi būti sistemingai valomi.

Kai duona kepama iš šviežių kvietinių miltų, paprastai tešla yra lipni ir rauginama praskysta, kildinimo metu tešlos ruošiniai ištyžta, o kepant plutoje atsiranda įtrūkimų, gatavos produkcijos išeiga mažesnė. Į įmonę pristatomi miltai turi būti jau subrandinti.

Nuo maišų, kuriuose laikomi miltai, pirmiausiai nuvalomos dulkės, paskui specialiu peiliu išardoma siūlė. Miltai iš maišų beriami į sijotuvą “Alcor”. Iš maišų iškratytų miltų likučius maistui vartoti negalima, nes juose būna dulkių ir maišo audeklo siūlgalių.

Sijojant iš miltų pašalinamos priemaišos. Praėjus pro magnetines gaudykles pašalinamos metalo magnetinės priemaišos. Miltai prisisotina oro deguonies- geriau kyla tešla.

Žiemą miltai iš anksto įnešami į patalpą, kad sušiltų

iki 120C temperatūros (maišo viduje).

 Vanduo.

Vanduo naudojamas paruošti tešlą turi tenkinti visus vandeniui keliamus reikalavimus.

Papildomos žaliavos:

 Mielės.

Kepimui naudojamos presuotos mielės turi būti pilkai gelsvos spalvos, be tamsių dėmių, turėti charakteringą mielėms kvapą ir skonį, lengvai lūžti. Mielių drėgnumas ne daugiau 75 procentai. Kėlimo galia 75 min. Presuotos mielės laikomos švarioje, sausioje patalpoje – 2-4oC temperatūroje, šaldymo kameroje.

 Salyklas.

Laikomas maišuose. Spalva nuo rudos iki tampsiai rudos. Skonis rūgščiai saldus. Drėgnis 10,0 proc. Metalo magentinių priemaišų kiekis ne daugiau 3 mg/kg. Kitų priemaišų negali bbūti.

 Druska.

Naudojama gamybai druska turi atitikti kokybės pažymėjime nurodytus rodiklius. Druska atgabenama į kepyklą maišais. Ji negali turėti nuodingų metalų junginių ar kitų medžiagų. Druska labai higroskopiška, todėl ji laikoma sausose patalpose. Į tešlą dozuojama rankiniu būdu.

 Cukrus.

Cukrus turi būti sausas, birus, nelipus, baltos spalvos, blizgantis, saldus, be pašalinio kvapo. Neturi būti sulipusių kristalų ir gabalinių priemaišų. Cukrus higroskopiška medžiaga, todėl laikomas sausose patalpose. Prieš vartojimą cukrus persijojamas per sietą su ne didesnėmis kaip 3 mm akutėmis. Į tešla dozuojama rankiniu bbūdu.

 Nugriebtas (liesas) pienas.

Kokybės reikalavimai ir techniniai reikalavimai:

1. Lieso pieno jusliniai rodikliai nurodyti 3.1.1 lentelėje.

3.1.1 lentelė

Rodiklio pavadinimas Charakteristika

Skonis ir kvapas Būdingas termiškai apdoroto pieno skonis ir kvapas, be pašalinio skonio ir kvapo. Žiemos ir pavasario laikotarpiu gali turėti silpną pašarų prieskonį ir kvapą.

Konsistencija Vienalytis skystis, bbe nuosėdų, dribsnių.

Spalva Balta.

2. Lieso pieno fizikiniai cheminiai rodikliai nurodyti 3.1.2 lentelėje.

3.1.2 lentelė

Produktas Sausųjų medžiagų, ne mažiau kaip, % Riebalų, ne daugiau kaip, % Baltymų, ne mažiau kaip, % Tankis, ne mažiau kaip, g/l3 Rūgštingumas, ne didesnis kaip, T Užšalimo temperatūra, ne aukštesnė kaip, C Fosfatazės reakcija

Liesas pienas 8,0 0,1 2,9 1028 18 Minus 0,520 Teigiama

Kadangi tai greitai gendantis produktas, pienas laikomas šaldytuvuose ne aukštesnėje kaip +8oC ir ne žemesnėje kaip 0oC temperatūroje, ne ilgiau kaip parą. Visų rūšių pienas turi būti pasterizuotas. Prieš vartojimą pienas perkošiamas per koštuvą su 0,5mm skylutėmis ir truputėlį pašildomas.

 Margarinas.

Turi atitikti kokybės pažymėjime nurodytus reikalavimus, laikomas nuo -4 iki +2oC temperatūroje, šaldymo kameroje. Margarinas turi būti baltos arba geltonos spalvos. Prieš naudojimą nuo margarino nuvalomi įpakavimo likučiai. Supjaustomas į gabalus ir pažiūrimas ar nėra pelėsių, ar kitų gedimų.

 Aliejus.

Naudojamas augalinis aaliejus, kuris gaminamas iš rapsų.

 Kiaušiniai.

Kiaušiniai pagerina gaminių skonį, suteikia jiems poringumo. Dažnai naudojami gaminių viršui patepti. Dažniausiai naudojami vištų kiaušiniai. Juos reikia laikyti šaldytuvuose atskirai nuo kitų produktų. Prieš naudojimą kiaušiniai išimami iš dėžių, poto vykdomas specialus apdorojimas: jie perkeliami į tinklines dėžes ir plaunami vandeniu. Po to įmerkiami 5-10 min į sodos tirpalą, o paskui dezinfekuojami chlorkalkių tirpalų ir nuplaunami vandeniu.

 Kmynai.

Turi atitikti kokybės pažymėjime nurodytus reikalavimus. Kmynų drėgnis negali būti didesnis nei 12 proc. Prieš naudojant nuplaunami.

 Razinos.

Razinos, prieš ddedant į tešlą, nuplaunamos. Razinų drėgnis 17-18 procentų. Neleistina, kad jose būtų apdegusių, supelėjusių uogų, kenkėjų, mineralinių medžiago ir metalo priemaišų. Laikomos maišuose, iki 1 metų.

3.1.1.3. Technologinių schemų parinkimas ir aprašymas

Technologinių shemų parinkimas.

Ruginės duonos gamybos būdai, [1,31]:

1. Tešlos ruošimas, naudojant tirštą raugą, kurio drėgnis 48-50 proc. Raugas ruošiamas iš 2/3 ankstesnės gamybos raugo, pridėjus į jį papildomai vandens ir ruginių miltų. Likę miltai druska ir kiti komponentai sudedami maišant tešlą. Tešla brandinama apie 3 val.

2. Tešlos ruošimas, naudojant skystą raugą, kurio drėgnis 70-75proc, be plikinio. Raugas ruošiamas iš 30 proc. visų receptūroje esamų miltų, vandens ir mielių. Tešlos gamyba tokia pati kaip aprašyta 1 punkte.

3. Tešlos ruošimas, naudojant skystą raugą ir plikinius. Paruošiamas skystas raugas iš ruginių miltų ir tam tikro vandens kiekio, maišoma 2/3 ankstesnės gamybos raugas su skystu maitinimo mišiniu. Skystas raugas išmaišomas su išrūgusiu plikiniu. Gautas įmaišas rauginamas ir ruošiama tešla pagal pagal pateiktą aprašymą 1 punkte.

4. Tešlos ruošimas, naudojant skystą plikinį. Šioje stadijoje paruošiamas plikinys, kuris apcukrinamas po to rauginamas. Iš jo bei likusių pagal receptūrą komponentų maišoma tešla.

Kvietinės tešlos gamybos būdai:

1. Tešlos ruošimas, naudojant įmaišą.

2. Vienfazis tešlos ruošimo būdas.

3. Specifinis tešlos ruošimas, naudojant plikinį.

Ruginės bei ruginės-kvietinės duonos ruošiamos trifaziu būdu (ruošiamas,apcukrinamas bei rauginamas plikinys, ruošiamas rraugas, sudaromas įmaišas ir ruošiama tešla).

Gaminiai iš kvietinių miltų ruošiami vienfaziu būdu be maišinio ir dvifaziu (su maišiniu), naudojant presuotąsias mieles. Gamyboje paplitęs dvifazis gaminių ruošimo būdas su maišiniu. Maišiniai gali būti tiršti (drėgnumas 42-48 proc.) ir skysti (drėgnumas 64-72 proc.). Batonai „Jonavos“ gaminami dvifaziu būdu, ruošiant maišinį, o paskui tešlą.

Ruošiant tešlą vienfaziu būdu, ji maišoma iš visų receptūrinių komponentų. Naudojamas didesnis mielių kiekis, nes rūgimo proceso trukmė šiuo atveju trumpesnė nei tešlos, gaminamos su maišiniu, [1,31]. Vienfaziu būdu gaminamos bandelės su razinomis.

Ruginės bei ruginės-kvietinės duonos technologinė instrukcija

Žaliavų paruošimas, svėrimas, dozavimas

↓ ↓

Plikinio sumaišymas Maitinamo mišinio sumaišymas

„Anūkės“ duonai ruginiai rupiniai, salyklas, vanduo.

„Motulės“ duonai ruginiai rupiniai, vanduo. Rupiniai ruginiai rupiniai, vanduo

↓ ↓

Plikinio apcukrinimas Raugo rauginimas

60±10 min, iki 64±2ºC, 120±10min, prad.temper.29±2ºC,

drėgnis 73±2% drėgnis 73±2%, galut.rūgštin.10±0,5ºN

(„Anūkės“), 7±0,5ºN („Motulės“)

↓ ↓

Plikinio rauginimas

160±10min, prad.temper.50±2ºC,

drėgnis 71±2%, galut.rūgštin.11±0,5ºN

(„Anūkės“), 7±0,5ºN („Motulės“)

↓

Įmaišo sumaišymas

Išrūgęs plikinys ir raugas (1:1), mielės

↓

Įmaišo rauginimas

100±10min, prad.temper.30±2ºC, drėgnis 71±2%,

galut.rūgštin.11±0,5ºN(„Anūkės“), 7±0,5ºN(„Motulės“)

↓

Tešlos maišymas

Įmaišas ir pagal receptūrą likusios žaliavos

↓

Tešlos brandinimas

90±10min, 30±2ºC, drėgnis 49±1%,

galut.rūgštin.10±0,5ºN („Anūkės“), 7±0,5ºN („Motulės“)

↓

Tešlos dalinimas

↓

Tešlos ruošinių formavimas

↓

Kildinimas

Trukmė 45±5min, tamperatūra 35-45ºC,

santykinis oro drėgnis 80-85%

↓

Kepimas

„Anūkės“ duonai trukmė 55min

„Motulės“ duonai trukmė 60min

Kepama žemėjančiu režimu, pradedant kepti 270oC temperatūroje

baigiant 220oC.

↓

Aušinimas, laikymas ir realizavimas

Ruginės „Anūkės“ duonos gamybos technologinė instrukcija.

Technologinio proceso aprašymas

Tešla ruošiama naudojant skystus pusgaminius (plikinį ir raugą). Duonos receptūra, technologinio proceso režimo paramaterai ppateikti 3.1.6 lentelėje.

Plikinio paruošimas. Plikinys ruošiamas plikinimo mašinoje X32M-300. Į mašiną supilamas vanduo, suberiami 1150 ruginiai rupiniai, salyklas bei kmynai. Garais temperatūra pakeliama iki 64±2ºC temperatūros. Plikinio apcukrinimo trukmė 60±10 min. Apcukrintas plikinys atvėsinamas iki 50±2ºC temperatūros.

Išrūgusio plikinio paruošimas. Į kubilą, kuriame yra 2/3 išrūgusio plikinio, įpilamas apcukrintas, apvėsintas plikinys. Gerai išmaišoma. Plikinio rauginimo trukmė 160±10min, iki galutinio rūgštingumo 11±0,5ºN („Anūkės“ duonai), 7±0,5ºN („Motulės“ duonai).

Maitinamo mišinio paruošimas. Kubile ruginiai rupiniai sumaišomi su vandeniu iki vienalytės konsistencijos. Pradinė mišinio temperatūra 29±2ºC, drėgnis 73±2%.

Skysto raugo paruošimas. Į kubilą, kuriame yra 2/3 gamybinio skysto raugo, įpilama paruošto 1/3 maitinamojo mišinio. Turinys gerai išmaišomas. Rauginama 120±10min, iki galutinio rūgštingumo 10±0,5ºN („Anūkės“ duonai), 7±0,5ºN („Motulės“ duonai).

Įmaišo paruošimas. Į kubilą įpilamas reikiamas kiekis išrūgusio plikinio ir jis atvėsinamas iki 29±2ºC temperatūros. Į jį sudedamas atitinkamas kiekis išrūgusio raugo kiekis ir mišinys gerai išmaišomas. Įmaišas rauginamas 100±10min, iki galutinio rūgštingumo 11±0,5ºN („Anūkės“ duonai), 7±0,5ºN („Motulės“ duonai). Sudedamos mielės ir viskas gerai išmaišoma.

Tešlos ruošimas. Tešla maišoma periodinio veikimo maišymo mašinoje TMM-330-1M. Brandinama 90±10min, pradinė temperatūra 30±2ºC, iki galutinio rūgštingumo 10±0,5ºN („Anūkės“ duonai), 7±0,5ºN („Motulės“ duonai).

Dalinimas, kildinimas, kepimas. Tešla dalinama BTW tipo dalinimo mašina. Tešlos ruošiniai kildinami apie 45 min kildinimo spintoje Бриз- ТМ, 35-45oC temperatūroje, santykinis oro

drėgnis 80-85 proc. Duona kepama žemėjančiu režimu pradžioje 270oC temperatūroje, pabaigoje 220oC temepratūroje 55 min kepimo krosnyje EUROWATT 4318. Atvėsusi duona (po 1,5-2 val išėmimo iš krosnies) pjaustoma, fasuojama.

Ruginės- kvietinės „Motulės“ duonos gamybos technologinė instrukcija.

Plikinio paruošimas. Plikinys ruošiamas plikinimo mašinoje X32M-300. Į mašiną supilamas vanduo, suberiami 1150 rupiniai ruginiai miltai. Garais temperatūra pakeliama iki 64±2ºC temperatūros. Plikinio apcukrinimo trukmė 60±10 min. Apcukrintas plikinys atvėsinamas iki 50±2ºC temperatūros.

Sekančios stadijos ruošiamos pagal analogišką intrukciją kaip „Anūkės“ duona.

Kepimas.. Duona kepama žemėjančiu rrežimu pradžioje 270oC temperatūroje, pabaigoje 220oC temepratūroje 60 min kepimo krosnyje EUROWATT 4318. Atvėsusi duona (po 1,5-2 val išėmimo iš krosnies) pjaustoma, fasuojama.

Kvietinės „Jonavos“ duonos gamybos technologinė instrukcija

Žaliavų paruošimas, svėrimas ir dozavimas

↓

Įmaišo sumaišymas

Dalis miltų, vanduo ir mielės

↓

Įmaišo rauginimas

170±10min, prad.temper.29±2ºC,

drėgnis 50±1 %, galut.rūgštin.3±0,5ºN

↓

Tešlos maišymas

Įmaišas ir pagal receptūrą likusios žaliavos

↓

Tešlos brandinimas

60±20min, prad.temper.30±2ºC,

drėgnis 42,5±1%, galut.rūgštin.2,5±0,5ºN

↓

Tešlos dalinimas, tešlos ruošinių apvalinimas

↓

Tarpinis kildinimas

Trukmė 5-7 min gamybinėse patalpose

↓

Tešlos ruošinių formavimas

↓

Galutinis kildinimas

Trukmė 40±5 min, tamperatūra 35ºC,

santykinis oro drėgnis 75-85%

↓

Kepimas

Trukmė 30 min, 230ºC temperatūroje

↓

Aušinimas, laikymas ir rrealizavimas

Tešla ruošiama dvifaziu būdu.

Įmaišo paruošimas. Įmaišas ruošiams periodinio veikimo mašyklėje SP 120 A, sudėjus dalį kvietinių miltų, vandenį bei mieles. Rauginama 170±10min, pradinė temperatūra 29±2ºC, drėgnis 50±1 %, iki galutinio rūgštingumo 3±0,5ºN.

Tešlos paruošimas. Į išrūgusį įmaišą sudedami likę miltai ir kkitos receptūroje numatytos žaliavos. Gerai išmaišoma. Brandinama 60±20min, pradinė temperatūra 30±2ºC, drėgnis 42,5±1%, iki galutinio rūgštingumo 2,5±0,5ºN.

Dalinimas, kildinimas, kepimas. Tešla dalinama tešlos dalintuvu SVP/1-E, apvalinama Alcor mašina, ir paliekama 5-7 min tarpiniui kildinimui gamybinėse patalpose. Toliau tešlos ruošiniai formuojami MPE-30-1M mašinoje. Ruošiniai kildinami apie 40 min kildinimo spintoje Бриз- ТМ, 35oC temperatūroje, santykinis oro drėgnis 75-85 proc. Kepama 230oC temperatūroje 30 min kepimo krosnyje EUROWATT 4318. Atvėsusi duona (po 1,5-2 val išėmimo iš krosnies) pjaustoma, fasuojama.

Bandelių su razinomis gamybos technologinė instrukcija

Žaliavų paruošimas, svėrimas ir dozavimas

↓

Tešlos maišymas

Visos receptūroje nurodytos žaliavos

↓

Tešlos brandinimas

60±10min, prad.temper.29±2ºC,

drėgnis 37,5±1%, galut.rūgštin.2,5±0,5ºN

↓

Tešlos dalinimas, tešlos ruošinių apvalinimas

↓

Tarpinis kildinimas

Trukmė 5-7 min gamybinėse patalpose

↓

Tešlos ruošinių formavimas

↓

Galutinis kildinimas

Trukmė 25±5 min, tamperatūra 35ºC,

santykinis oro drėgnis 75-85%

↓

Kepimas

Trukmė 11 min, 220ºC temperatūroje

↓

Aušinimas, laikymas ir realizavimas

Tešla rruošiama vienfaziu būdu iš visų komponentų.

Tešlos paruošimas. Tešla maišoma periodinio veikimo maišyklėje SP 120 A. Brandinama 60±10min, pradinė temperatūra 29±2ºC, drėgnis 37,5±1%, iki galutinio rūgštingumo 2,5±0,5ºN.

Dalinimas, kildinimas, kepimas. Paruošta tešla dalinama ir tešlos ruošiniai apvalinami dalintuvu-apvalintuvu TTW-1. Po to tešlos ruošiniai paliekami 5-7 min tarpiniui kildinimui gamybinėse patalpose. Tešlos ruošiniai formuojami rankomis ir sudedami į skardas. Ruošiniai kildinami apie 25 min kildinimo spintoje Бриз- ТМ, 35oC temperatūroje, santykinis oro drėgnis 75-85 proc. Kepama 220oC temperatūroje 11 min kepimo krosnyje EUROWATT 44318. Atvėsusios bandelės (po 1,5-2 val išėmimo iš krosnies) fasuojamos.

3.1.2.Krosnių parinkimas ir skaičiavimas

Šio skyriaus tikslas – nustatyti krosnių skaičių tam tikro asortimento produkcijos išdirbiui per parą, sudaryti jų darbo grafiką, patikslinti įmonės gamybinį pajėgumą per parą, perskaičiuoti sąlyginiais vienetais.

Krosnies valandinis našumas apskaičiuojamas:

kg/h

čia: Nh- valandinis krosnies našumas, kg/h; G- vieno gaminio masė, kg; Tk- kepimo trukmė, min; n- skardų skaičius krosnyje; n1- gaminių skaičius ant skardos.

Gaminių skaičius ant skardos apskaičiuojamas:s

vnt (2)

čia: čia: n1- gaminių skaičius ant skardos, vnt; n2- gaminių skaičius skardos plotyje; n3- gaminių skaičius skardos ilgyje.

vnt (3)

vnt (4)

n1- čia: c- tarpas tarp gaminių, kai yra įpjovos c=5-10 mm, kai nėra c=20-40mm; d ir l- atitinkamai gaminių plotis ir ilgis, mm; B ir L- atitinkamai skardos plotis ir ilgis, mm.

Produkcijos išdirbis per parą:

t (5)

čia: ND- produkcijos išdirbis per parą, t; Nh- valandinis krosnies našumas, t; a- krosnies darbo valandų skaičius kepant vieną gaminių rūšį per parą.

Įmonės gamybinis pajėgumas sąlyginiais vienetais:

N= Nd*k (6)

čia: k-koeficientas, paimtas iš žininų, [?,11].

Krosnies išnaudojimo koeficientas K:

K=Nd/N (7)

Ruginės „Anūkės“ duonos skaičiavimai.

Valandinis krosnies „EUROWATT 4138“ našumas „Anūkės“ duonai kepti:

kg/h

Gaminių skaičius ant skardos:

vnt

Gaminių skaičius skardos plotyje:

vnt,

Gaminių skaičius skardos ilgyje:

vnt

Produkcijos išdirbis per parą:

ND= 0,183•16=2,9 t

Įmonės gamybinis pajėgumas sąlyginiais vienetais:

N=2,9•1,3= 3,8 t/d

Krosnies išnaudojimo kkoeficientas:

K= 2,9/3,8=0,76

Ruginės –kvietinės „Motulės“ duonos skaičiavimai.

Valandinis krosnies „EUROWATT 4318“ našumas „Motulės“ duonai kepti:

kg/h

Gaminių skaičius ant skardos:

vnt

Gaminių skaičius skardos plotyje:

vnt,

Gaminių skaičius skardos ilgyje:

vnt

Produkcijos išdirbis per parą:

ND= 0,336•16=5,4 t

Įmonės gamybinis pajėgumas sąlyginiais vienetais:

N=5,4•1,3 =7,02 t/d

Krosnies išnaudojimo koeficientas:

K=5,4/7,02 =0,77

Kvietinės „Jonavos“ duonos skaičiavimai.

Valandinis krosnies „EUROWATT 4318“ našumas kvietinei „ Jonavos“ duonai kepti:

kg/h

Gaminių skaičius ant skardos:

vnt

Gaminių skaičius skardos plotyje:

vnt

Gaminių skaičius skardos ilgyje:

vnt

Produkcijos išdirbis per parą:

ND= 0,132•16=2,1 t

Įmonės gamybinis pajėgumas sąlyginiais vienetais:

N= 2,1•1,2=2,5 t

Krosnies išnaudojimo koeficientas:

K=2,1/2,5 =0,84

Bandelių su razinomis skaičiavimai.

Valandinis krosnies „EUROWATT 4318“ našumas bandelėms su razinomis kepti:

kg/h

Gaminių skaičius ant skardos:

vnt

vnt,

vnt

Produkcijos išdirbis per parą:

ND= 0,155•16=2,48 t

Įmonės gamybinis pajėgumas sąlyginiais vienetais:

N= 2,48•1,5=3,72 t/d

Krosnies išnaudojimo koeficientas:

K=2,48/3,72 =0,67

Krosnių skaičiavimo rezultatai pateikti 3.3 lentelėje.

Krosnių skaičiavimo duomenys 3.3 lentelė

Gaminio pavadinimas Gaminio masė,kg Gaminių skaičius ant pado Kepimo trukmė, min

Ilgyje, vnt Plotyje, vnt

Duona “Anūkės” 0,8 7 15 60

Duona “Motulės” 0,8 7 15 55

Batonas“Jonavos“ 0,5 6 22 30

Bandelės su razinom 0,05 21 27 11

Įmonės apkrovimas per parą, vienos krosnies našumas, faktinis našumas pateikti 3.4 lentelėje

Įmonės apkrovimas per parą 3.4 lentelė

Gaminys Išgirbis per parą, t Vienos krosnies našumas, t/h Krosnių skaičius, vnt Faktinis našumas, t/d

Duona “Anūkės” 2,8 0,183 1 2,9

Duona “Motulės” 5,2 0,336 1 5,4

Batonas „Jonavos“ 2,1 0,132 1 2,1

Bandelės su razinom 2,38 0,155 1 2,48

Iš viso: 12,48 2 12,88

Krosnių darbo grafikas pateiktas 1 pav.:

Krosnis EUROWATT 4318 Nr.1 „Anūkės“ duona

Krosnis EUROWATT 4318 Nr.2 „Motulės“ duona

Krosnis EUROWATT 4318 Nr.2 „Jonavos“ duona

Krosnis EUROWATT 4318 Nr.2 Bandelės

Krosnių darbo grafike numatytas jų atvėsinimas bei sušildymas. Abi kkrosnys dirba visas 16 valandų (2 pamainos po 8 darbo val.).

.1.5 lentelė Kepinių fizikiniai- cheminiai rodikliai

3.1.3. Medžiagų skaičiavimas

Šio skyriaus tikslas – apskaičiuoti įvairių gaminių receptūras pagal atskiras technologinio proceso stadijas, nustatant žaliavų sąnaudas, pusgaminių kiekį.

3.1.3.1. lentelėje pateikti fizikiniai – cheminiai gatavų gaminių rodikliai iš valstybinių standartų, [].

3.1.3.2 lentelėje pateikiamos gaminių receptūros 100 kg miltų.

Šioje dalyje apskaičiuojamos gatavų gaminių išeigos, sudaromos žaliavų sąnaudų per parą lentelė, apskaičiuojamos receptūros pagal atskiras technologinio proceso stadijas

• esant 100 kg miltų;

• esant valandiniam arba minutinėm miltų sąnaudoms (gamybinės receptūros): pastarosios naudojamos parenkant ir skaičiuojant įrengimus.

Gaminių fizikiniai- cheminiai rodikliai 3.5 lentelė

Rodiklis Ruginė duona „Anūkės“ Ruginė-kvietinė duona „Motulės“ Batonas „Jonavos“ Bandelės su razinomis

Masė,kg 0,8 0,8 0,5 0,05

Drėgmė, % ne didesnė 49 48 42 37

Rūgštingumas, oN 7,5 7,0 3,0 2,7

Poringumas, % ne mažesnis 46,0 46,0 73,0 62,0

*Duonos rodikliai parinkti pagal LST 1129:2003 Duona. Bendrieji reikalavimai.

*Kvietinių gaminių rodikliai parinkti pagal LST 1808:2003 Pyrago kepiniai. Bendrieji reikalavimai.

Receptūros 100 kg miltų 3.6 lentelė

Žaliava Gaminys

Ruginė duona „Anūkės“ Ruginė-kvietinė duona „Motulės“ Kvietinė duona „Jonavos“ Bandelės su razinomis

Miltai :

ruginiai pasijoti 1150

95,0

60,0

–

–

kvietiniai 550C – – 100,0 100,0

kvietiniai 812B – 40,0 – –

Salyklas 5,0 – – –

Presuotos mielės 0,06 0,06 1,5 4,0

Druska 1,5 1,5 1,5 1,0

Cukrus – – 3,0 9,0

Aliejus 0,05 0,05 2,0 –

Nuriebintas pienas – – 10,0 –

Margarinas – – – 9,0

Kiaušiniai – – – 4,0

Razinos – – – 6,0

Kmynai 0,1 – – –

Iš viso: 101,71 101,61 118,0 133,0

3.1.3.1 Ruginių kepinių receptūros skaičiavimas

Šiame skyriuje pateikiami ruginės „Anūkės“ duonos bei ruginės – kvietinės „Motulės“ duonos skaičiavimai. Abi duonos gaminamos su skystu raugu ir plikiniu. Į ruginę duoną „Anūkės“ dedamas salyklas. Skystas raugas leidžia mechanizuoti technologinį procesą, [?,31].

Paprastai saldžiajam plikiniui dedama 20-25 procentai miltų nuo visų receptūroje numatytų miltų. Maitinamajam mišiniui 8-10 procentai miltų.

Gatavų gaminių

išeigos apskaičiuojamos:

(8)

kur:GD- duonos išeiga, kg; GT- tešlos išeiga, kg; NM- bendri miltų nuostoliai iki pusgaminių maišymo, 0,11 kg; NT- miltų ir tešlos nuostoliai laikotarpyje nuo maišymo operacijos iki tešlos ruošinių sudėjimo į kepimo krosnį, 0,05 kg; SR- sąnaudos pusgaminių (maišinių, tešlų ir kt.) rūgimo metu, 2,3 kg; SD- miltų sąnaudos tešlos dalijimo metu, 0,6 kg; SN- nukepimas, 5 kg; SK- sąnaudos transportavimo ir krovimo metu, 0,02 kg; SL- nudžūvimas, 0,7 kg; NL- trupiniai ir duonos lūžis, 0,03 kg; NV- mmasės nuostoliai ruošiant vienetinius gaminius, 1 kg; NB- nuostoliai perdirbant broką, 0,02 kg.

Tešlos išeiga 100 kg miltų:

(9)

kur:GT- tešlos išeiga 100 kg miltų, %; sausųjų medžiagų kiekis tešloje pagal receptūrą, kg; DT- tešlos drėgnumas, %; DM- miltų drėgnumas, %; GDr- druskos kiekis tešloje pagal receptūrą, kg; DDr- druskos drėgnumas, %; Gmiel- mielių kiekis tešloje pagal receptūrą, kg; Dmiel- mielių drėgnumas, %; GC- cukraus kiekis tešloje pagal receptūrą, kg; DC- cukraus drėgnumas, %, it t.t.

Tešlos drėgnumas apskaičiuojamas:

(10)

kur:Dduon- duonos drėgnumas, %;

n- ppradinio tešlos ir atvėsusios duonos minkštimo drėgnumo skirtumas, %.

Vandens kiekis tešlai paruošti apskaičiuojamas:

(11)

kur:GV- vandens kiekis tešlai paruošti, kg; GT- tešlos išeiga, kg; GM- miltų kiekis tešlai paruošti, kg; GDr- druskos kiekis tešlai paruošti, kg; Gmiel- mielių kiekis tešlai paruošti, kkg.

Miltų kiekis tešlai sumaišyti:

(12)

kur: miltų kiekis tešlai maišyti, kg; GM- visas miltų kiekis receptūroje, kg; miltų kiekis raugo gamybai, kg; – miltų kiekis plikiniui maišyti, kg.

Miltų sąnaudos raugui ar plikiniui paruošti:

kg (13)

kur:cR(P)- miltų kiekis, reikalingas paruošti raugui ar plikiniui.

Raugo bei plikinio kiekis apskaičiuojamas:

(14)

kur:GR(P)- raugo arba plikinio kiekis, kg; DR(P)- raugo arba plikinio drėgnumas, %; miltų kiekis rauge arba plikinyje, kg; DM- miltų drėgnumas, %.

Vandens kiekis raugui arba plikiniui paruošti:

(15)

kur: vandens kiekis raugui ar plikiniui paruošti, kg; GR(P)- raugo ar plikinio kiekis, kg; miltų kiekis raugo ar plikinio gamybai, kg.

Ruginės „Anūkės“ duonos skaičiavimai.

Gatavų gaminių išeiga:

kg

Tešlos išeiga 100 kg miltų:

%

Tešlos drėgnis apskaičiuojamas:

%

Vandens kiekis tešlai paruošti apskaičiuojamas:

kg

Miltų kiekis tešlai sumaišyti:

kg

Miltų sąnaudos raugui paruošti:

kg

Miltų sąnaudos pplikiniui paruošti:

kg

Raugo kiekis apskaičiuojamas:

kg

Plikinio kiekis apskaičiuojamas:

kg

Vandens kiekis raugui paruošti:

kg

Vandens kiekis plikiniui paruošti:

kg

„Anūkės“ duonos ruošimo receptūra pagal atskiras technologinio proceso stadijas 3.7 lentelė

Žaliavos, pusgaminiai, technologiniai proceso rodikliai Technologinio proceso stadijos

Saldus plikinys Išrūgęs plikinys Maitin. mišinys Išrūgęs raugas Įmaišas Tešla

Ruginiai pasijoti 1150 miltai, kg 20 – 10 – – 65

Salyklas, kg 5 – – – – –

Vanduo, kg 44 – 22 – – –

Presuotos mielės, kg – – – – 0,06 –

Druska, kg – – – – – 1,5

Aliejus, kg – – – – – 0,05

Kmynai, kg – – – – – 0,1

Saldus plikinys, kg – 71 – – – –

Išrūgęs plikinys, kg – 142 – – 71 –

Maitinamasis mišinys, kg – – – 32 – –

Skystas raugas, kg – – – 64 32 –

Įmaišas, kg – – – – – 103

Apcukrinimo trukmė, min 60±10 – – – – –

Rauginimo trukmė, min – 160±10 – 120±10 100±10 90±10

Pradinė temperatūra, oC 64±2 50±2 29±2 29±2 30±2 30±2

Drėgnumas, % 73±2 71±2 73±2 73±2 71±2 49±1

Galutinis rūgštingumas, oN – 7,5±0,5 – 7,5±0,5 7,5±0,5 7,5±0,5

Cheminė 100g duonos sudėtis, g:baltymai- 4,9; riebalai- 1,0; angliavandeniai-461,1. Energetinė vertė-220 kcal.

Ruginės-kvietinės „Motulės“ duonos skaičiavimai.

Gatavų ggaminių išeiga:

kg

Tešlos išeiga 100 kg miltų:

%

Tešlos drėgnumas apskaičiuojamas:

%

Vandens kiekis tešlai paruošti apskaičiuojamas:

kg

Miltų kiekis tešlai sumaišyti:

kg

Miltų sąnaudos raugui paruošti:

kg

Miltų sąnaudos plikiniui paruošti:

paruošti:

kg

Raugo kiekis apskaičiuojamas:

kg

Plikinio kiekis apskaičiuojamas:

kg

Vandens kiekis raugui paruošti:

kg

Vandens kiekis plikiniui paruošti:

kg

3.1.8 lentelė „Motulės“ duonos ruošimo receptūra pagal atskiras technologinio proceso stadijas

Žaliavos, pusgaminiai, technologiniai proceso rodikliai Technologinio proceso stadijos

Saldus plikinys Išrūgęs plikinys Maitin. mišinys Išrūgęs raugas Įmaišas Tešla

1150 ruginiai rupiniai miltai, kg 20 – 9 – – 31

550C kvietiniai miltai, kg – – – – – 40

Vanduo, kg 46 – 23 – – –

Presuotos mielės, kg – – – – 0,06 –

Druska, kg – – – – – 1,5

Aliejus, kg – – – – – 0,05

Saldus plikinys, kg – 66* – – – –

Išrūgęs plikinys, kg – 132** – – 66’ –

Maitinamasis mišinys, kg – – – 32* – –

Skystas raugas, kg – – – 64** 32’’ –

Įmaišas, kg – – – – – 98,06

Apcukrinimo trukmė, min 60±10 – – – – –

Rauginimo trukmė, min – 160±10 – 120±10 100±10 90±10

Pradinė temperatūra, oC 64±2 50±2 29±2 29±2 30±2 30±2

Drėgnis, % 74±2 72±2 74±2 74±2 72±2 49±1

Galutinis rūgštingumas, oN – 7±0,5 – 7±0,5 7±0,5 7±0,5

Viso: 66 198*** 32 96*** 98,06’’’ 170,55

* – 1/3 paruošto saldaus plikinio arba maitinamo mišinio kiekis.

** – 2/3 palikto išrūgusio plikinio arba raugo kiekis.

*** -visas mišinio kiekis sudarytas iš 1/3 paruošto saldaus plikinio arba maitinamo mišinio ir 2/3 skysto išrūgusio raugo.

’ – 1/3 išrūgusio plikinio kiekis, paimtas iš viso mišinio kiekio.

’’ – 1/3 išrūgusio skysto raugo kiekis, paimtas iš viso mišinio kiekio.

’’’ – 1/3 išrūgusio plikinio kiekis ir 1/3 skysto raugo kiekis, bei įdėtos mielės.

Cheminė 100g duonos sudėtis, g: baltymai – 5,6; riebalai-1,1; angliavandeniai-51,5. Energetinė vertė -245 kcal.

3.1.3.2 Kvietinių kepinių receptūrų ir išeigų skaičiavimai

Gatavų kepinių išeigos, tešlos išeiga 100 kg miltų, tešlos drėgnis, vandens kiekis tešlai paruošti, miltų kiekis tešlai sumaišyti apskaičiuojami pagal 8-12 fformules. Panaudojant šias formules taip pat apskaičiuojamas įmaišo kiekis, vandens kiekis įmaišui paruošti, bei vandens likutis tešlai paruošti.

Kvietinės “Jonavos” duonos skaičiavimai.

Tešlos išeiga 100 kg miltų:

Tešlos drėgnis:

DT=42,0+0,5=42,5 %

Vandens kiekis tešlai paruošti:

GV=164-(100+1,5+1,5+3+2+10)=46 kg

Miltų kiekis tešlai sumaišyti:

kg

Maišinio kiekis:

Vandens kiekis maišiniui paruošti:

Vandens likutis tešlai paruošti:

Kvietinės “Jonavos” duonos išeiga:

GD=164-(0,11+0,05+2,3+0,6+5+0,02+0,7+0,03+1)=154 kg

3.1.9 lentelė Kvietinės „Jonavos“ duonos ruošimo receptūra (100 kg miltų) pagal atskiras technologinio proceso stadijas

Žaliavos, pusgaminiai, technologiniai proceso rodikliai Technologinio proceso stadija

Įmaišas Tešla

550C kvietiniai miltai, kg 65,0 35,0

Vanduo, kg 46,0 –

Presuotos mielės, kg 1,5 –

Druska, kg – 1,5

Cukrus, kg – 3,0

Aliejus, kg – 2,0

Nuriebintas pienas, kg – 10,0

Įamišas, kg – 115,0

Rauginimo trukmė, min 180±20 60±20

Pradinė temperatūra, oC 29±2 30±2

Drėgnis, % 50±2 42,5±2

Galutinis rūgštingumas, oN 3±0,5 2,5±0,5

Cheminė 100g batono sudėtis, g:baltymai-7,9; riebalai-0,8; angliavandeniai-51,0. Energetinė vertė-249 kcal.

Bandelių su razinomis skaičiavimai.

Tešlos išeiga 100 kg miltų:

Tešlos drėgnis:

DT=37+0,5=37,5 %

Vandens kiekis tešlai paruošti:

GV=175-(100+4+1+9+6+9+4)=42 kg

Bandelių su razinomis išeiga:

GD=175-(0,11+0,05+2,3+0,6+5+0,02+0,7+0,03+1)=165 kg

3.1.10 lentelė Tešlos ruošimo receptūra (100 kg miltų)

Žaliava, technologinio proceso rodikliai Tešla

550C kvietiniai miltai, kg 100,0

Vanduo, kg 42,0

Presuotos mielės, kg 4,0

Druska, kg 1,0

Cukrus, kg 9,0

Margarinas, kg 9,0

Kiaušiniai, kg 4,0

Razinos, kg 6,0

Rauginimo trukmė, min 60±10

Pradinė temperatūra, oC 29±2

Drėgnis, % 37,5±2

Galutinis rūgštingumas, oN 2,5±0,5

Cheminė 100g bandelių sudėtis, g: baltymai-7,9; riebalai-9,9; angliavandeniai-54,8. Energetinė vertė-537 kcal.

3.1.4 Gamybinių receptūrų skaičiavimas

Šiame skyriuje apskaičiuojamas miltų kiekis, skirtas porcijai maišyti, atsižvelgiant į kepimo krosnies našumą ir įrenginio, naudojamo tešlai ruošti tūrį.

Skaičiavimai pradedami valandinių miltų sąnaudos, reikalingų tešlai paruošti, nustatymu:

(19)

čia: Mh- valandinės miltų sąnaudos tešlai paruošti, kg; Nh- valandinis kepimo krosnies našumas, kg; GD- planinė gaminių išeiga, %%.

Iš žinynų [10,105] sužinome kiek miltų telpa į 100 l talpos kubilą gaminant plikinį, raugą, maišinį bei tešlą. Pirmai ir antrai receptūrai dedame į 100 l talpos kubilą 45 kg raugui, 36 kg plikiniui ir 41 kg tešlai miltų. Antrai ir trečiai receptūrai dedame- 23 kg maišiniui ir 30 kg tešlai miltų.

Organizuojant gamybą porcijiniu būdu, apskaičiuojamas maksimalus miltų kiekis, telpantis kubile:

(20)

čia: Mkub- maksimalus miltų kiekis, telpantis kubile, kg; V- kubilo tūris, l; q- maksimali miltų sudėjimo į 100 l tūrio kubilą norma, kg.

Ruginės duonos „Anūkės“ skaičiavimai:

Ruginės-kvietinės duonos „Motulės“ skaičiavimai:

Batonų „Jonavos“ skaičiavimai:

Bandelių su razinomis skaičiavimai:

Nustatomas žaliavų perskaičiavimo koeficientas:

(21)

Dauginant receptūrų pagal atskiras technologinio proceso stadijas duomenis iš koeficiento KTkub, nustatomas žaliavų sudėjimo į vieną kubilą norma.

Be to gaminant raugą, plikinį bei maišinį, iš pradžių nustatomi MRkub, MPkub, MMaikub, atitinkamai raugui, plikiniui, maišiniui, tešlai, pagal žinomus dydžius : V, qR, qP, qMai, o po to KRKub, KPKub, KmaiKub.

Gamybinių receptūrų skaičiavimai pateikiami 3.1.11, 3.1.12, 3.1.13, 3.1.14 lentelėse.

3.1.11 lentelė Ruginės „Anūkės“ duonos gamybinės receptūros skaičiavimai

Komponentas Technologinio proceso stadija, kg

Plikinys Mait. mišinys Įmaišas Tešla

1150 ruginiai rupiniai 24 15 – 88

Salyklas 6 – – –

Kmynai 0,1 – – –

Vanduo 52 33 – –

Presuotos mielės – – 0,07 –

Druska – – – 2

Aliejus – – – 0,7

3.1.12 lentelė Ruginės „Motulės“ duonos gamybinės receptūros skaičiavimai

Komponentas Technologinio proceso stadija, kg

Plikinys Mait. mišinys Įmaišas Tešla

1150 ruginiai rupiniai ir 550C kvietiniai miltai 24 13 – 96

Vanduo 5 34 – –

Presuotos mielės – – 0,07 –

Druska – – – 2

Aliejus – – – 0,7

3.1.13 lentelė Kvietinės „Jonavos“ duonos gamybinės

receptūros skaičiavimai

Komponentas Technologinio proceso stadija, kg

Įmaišas Tešla

550C kvietiniai miltai 18 13

Vanduo 13 –

Presuotos mielės 0,4 –

Druska – 0,5

Cukrus – 1

Nuriebintas pienas – 4

Aliejus – 0,7

3.1.14 lentelė Bandelių su razinomis gamybinės receptūros skaičiavimai

Kompenentas Tešla, kg

550C kvietiniai miltai 36,0

Vanduo 15

Presuotos mielės 1

Druska 0,4

Cukrus 3

Margarinas 3

Kiaušiniai 1

Razinos 2

3.1.5 Žaliavų sąnaudų ir plotų skaičiavimas

3.1.5.1. Žaliavų sąnaudų skaičiavimas

Pirmiausia nustatomos žaliavų sąnaudos, reikalingos vienos krosnies pordukcijai iškepti. Tad pirmiausia reikia apsiskaičiuoti miltų sąnaudas per parą:

(22)

čia: Md- miltų sąnaudos per parą, t; Mh- miltų sąnaudos per valandą, t.

Md1= 0,116*16=1,856 t ; Md2= 0,209*16=3,344 t;

Md3=0,086*16=1,376 t; Md4=0,094*16=1,504 t.

Po to nustatomos kiekvienos gaminių rūšies žaliavų sąnaudos per parą:

(23)

čia: qŽ- kiekvienos gaminių rrūšies žaliavų sąnaudos per parą, t; c- žaliavų sąnaudos, procentais nuo 100 kg miltų (duomenys imami iš unifikuotų receptūrų).

Skaičiavimų duomenys pateikiami 3.1.15 lentelėje:

3.1.15 lentelė Žaliavų sąnaudos per parą, t

Gaminys Miltai Salyklas Mielės Druska Cukrus Aliejus Pienas Kiaušiniai Margarinas Razinos Kmynai

„Anūkės“ 1,856 0,093 0,001 0,028 – 0,001 – – – – 0,002

„Motulės“ 3,344 – 0,002 0,050 – 0,002 – – – – –

„Jonavos“ 1,376 – 0,021 0,021 0,041 0,027 0,138 – – – –

Bandelės 1,504 – 0,060 0,015 0,135 – – 0,06 0,135 0,09 –

Iš viso: 8,08 0,093 0,084 0,114 0,176 0,03 0,138 0,06 0,135 0,09 0,002

3.1.5.2. Žaliavų laikymo plotų skaičiavimas

Duonos kepimo įmonėse, kurių pajėgumas iki 20 t/d, miltai laikomi maišuose, sukrautuose į rietuves po 8-12 eilių, [1,44].

Apkaičiuojant tarinių žaliavųlaikymo plotus, sudaromos žalaivų atsargų , laikymo trukmės ir apkrovimo normų ploto vienetui lentelė. Normatyvinis plotas vienai žaliavos tonai imamas iš žinynų [7,79].

3.1.16 lentelė Žaliavų atsargos ir apkrovimo nnormos ploto vienetui

Žaliava Žaliavos sąnaudos per parą, t Laikymo trukmė, d Žaliavos atsargos, t Normatyvinis plotas vienai žaliavos tonai, m2 Plotas žaliavai laikyti, m2

Miltai 8,08 7 56,56 1,54 36,33

Salyklas 0,093 10 0,93 1,5 0,48

Druska 0,114 15 1,71 1,25 0,89

Cukrus 0,176 15 2,64 1,25 1,38

Aliejus 0,03 15 0,45 1,5 1

Razinos 0,09 15 1,35 1,85 0,7

Kmynai 0,02 15 0,03 1,85 0,02

Mielės 0,084 3 0,252 1,85 Šaldymo kameroje

5,5

Kiaušiniai 0,06 5 0,3 3,3

Pienas 0,138 1 0,138 2,2

Margarinas 0,135 3 0,405 1,25

Plotas miltų bei kitų žaliavų maišams sukrautiems į rietuves, laikyti apskaičiuojamas:

(24)

čia: F- plotas miltų bei kitų žaliavų maišams, sukrautiems įį rietuves, laikyti, m2; MAT- miltų ar kitų žaliavų atsargos, kg; q- 50 kg – maišo masė; K- maišų kiekis rietuvėje; F- štabelio plotas, 1,25m2; - koeficientas, įvertinantis įvažiavimus, perėjimus (miltams 1,85, kitoms žaliavoms 1,5).

Šaldymo kameros žaliavoms laikyti plotas apskaičiuojamas:

(27)

čia: FŠ.k- šaldymo kameros žaliavoms lailyti plotas, m2; GAT- žaliavų atsargos šaldymo kameroje, kg; Qvid- vidutinė žaliavų krovimo į vieną kvadratinį metrą norma, kg/m2.

Šaldymo kameroje laikomos presuotos mielės, kiaušiniai, margarinas bei pienas. Taigi šaldymo kameros žaliavoms laikyti plotas:

3.1.6. Įrengimų skaičiavimas

3.1.6.1 Miltų laikymo ir sijojimo skyriaus įrengimų skaičiavimas

Miltų linijų kiekis nustatomas:

(29)

čia: NM.b- miltų linijų kiekis, vnt; Mh- miltų sąnaudos įmonėje per valandą, t; Q- miltų linijos našumas per valandą, t.

Ruginiams kepiniams

Kvietiniams kepiniams

Miltų linijos našumas, palyginus su sijotuvės, turi bbūti 5-10 procentų mažesnis.

Kadangi UAB „Jonavos duona“ yra nedidelio pajėgumo įmonė, reikalingos tik dvi miltų linijos. Į miltų linijos sudėtį įeina miltų laidas, sraigtai, norijos, miltų sijotuvės gamybiniai bunkeriai, maitintuvai [1,49].

Pradedant įrengimų skaičiavimus, nustatomas technoginių linijų skaičius, reikalingas tam tikram gaminių asortimentui ruošti. Technologinių linijų projektuojama tiek kiek krosnių. Į technologinę liniją įeina visi įrengimai, užtikrinantys vienos krosnie produkcijos gamybą [1,50].

3.1.6.2. Periodinio veikimo tešlos maišymo mašinų skaičiavimas

Plikinimo mašinų ruginės bei ruginės- kvietinės duonos gamybai skaičius nustatomas:

čia: V-darbinė mašinos talpa, V=330 ll; GhP- plikinio sąnaudos per minutę, kg; T- plikinio ruošimo trukmė, h; (1+x1)- koeficientas, įvertinantis tūrio padidėjimą, =1,25-1,5; q- plikinio tankis, q=1,1 kg/l.

Periodinio veikimo tešlos maišymo mašinos skaičiuojamos:

(33)

čia: N- mašinos našumas pagal kilogramus miltų per valandą; vienkartinis į kubilą dedamas miltų kiekis, kg; tmaiš- tešlos maišymo trukmė, min; tpag- pagalbinių operacijų, tokių kaip svėrimas, žaliavų supylimas, ir kt. trukmė, min. Lyginant vienos mašinos išdirbį su perdirbamu per valandą miltų kiekiu, nustatomas tešlos maišymo mašinų, skirtų plikiniui, rugui, maišiniui ir telšai ruošti, skaičius, [1,55].

„Anūkės“ duona „Motulės“ duona

„Jonavos“ duona Bandelės su razinomis

Norint apskaičiuoti tešlos maišyomo mašinos našumą pagal perdirbamą tešlos kiekį, įrengimo našumas pagal valandinį miltų kiekį apskaičiuojamas:

„Anūkės“ duona „Motulės“ duona

„Jonavos“ duona Bandelės su razinomis

3.1.6.3. Tešlos rauginimo baro įrengimų skaičiavimas

Parenkant kubilų skaičių, pirmiausia nustatomos valandinės miltų sąnaudos, reikalingos tam tikrai gaminių rūšiai. Šie skaičiavimai atlikti 3.1.4. „Gamybinių receptūrų skaičiavimas“ skyriuje.

Kubilų valandiniam krosnies našumui pasiekti skaičius:

(34)

čia: kubilų valandiniam krosnies našumui pasiekti skaičius, vnt; Mh- valandinės miltų sąnaudos tam tikrai gaminių rūšiai, kg; Mkub- į kubilą dedamas miltų kiekis, kg.

Raugo, plikinio, maišinio ir tešlos maišymo ritmas (viename kubile)- laikotarpis tarp maišymų:

(35)

čia: RR, RP, Rmai, RT- raugo, plikinio, maišinio ir tešlos maišymo ritmas, min; kubilų poreikis valandiniam krosnies našumui, vnt.

Kubilų raugui bei maišiniui rauginti skaičius:

(36)

čia: KMai- kubilų raugui, maišiniui ruošti skaičius, vnt; Tmai- raugo bei maišinio rūgimo trukmė, min.

Kubilų tešlai rauginti skaičius:

(37)

čia: KT- kubilų tešlai rauginti skaičius, vnt; TT- tešlos rūgimo trukmė, min.

Bendras kubilų skaičius:

(39)

čia: K- bendras kubilų skaičius, vnt; Kmai- kubilų maišiniui ruošti skaičius, vnt; KT- kubilų tešlai rauginti skaičius, vnt; KP- kubilų pagalbinėms operacijoms atlikti skaičius, vnt.

„Anūkės” duonos skaičiavimai.

Kubilų valandiniam krosnies našumui pasiekti skaičius maišant plikinį, raugą bei tešlą:

vnt vnt vnt

Plikinio, raugo bei tešlos maišymo ritmas:

min min min

Kubilų plikiniui bei raugui rauginti skaičius:

vnt vnt

Kubilų skaičius tešlai rauginti:

vnt

Bendras kubilų skaičius:

„Motulės“ duonos skaičiavimai.

Kubilų valandiniam krosnies našumui pasiekti skaičius maišant plikinį, raugą bei tešlą:

vnt vnt vnt

Plikinio, raugo bei tešlos maišymo ritmas:

min min min

Kubilų plikiniui bei raugui rauginti skaičius:

vnt vnt

Kubilų skaičius tešlai rauginti:

vnt

Bendras kubilų skaičius:

Kvietinės „Jonavos“ duonos skaičiavimai.

Kubilų valandiniam krosnies našumui pasiekti skaičius maišant įmaišą bei tešlą:

vnt vnt

Įmaišo bei tešlos maišymo ritmas:

min min

Kubilų įmaišui rauginti skaičius:

vnt

Kubilų skaičius tešlai rauginti:

vnt

Bendras kubilų skaičius:

Bandelių su razinomis skaičiavimai.

Kubilų valandiniam krosnies našumui pasiekti skaičius maišant tešlą:

vnt

Tešlos maišymo ritmas:

min

Kubilų skaičius tešlai rauginti:

vnt

Bendras kubilų skaičius:

Bendras kubilų skaičius visai produkcijai:

K=7+11+11+3=32 vvnt

Atsižvelgiant į galimą įrengimų remontą, gautas kubilų skaičius padidinamas 10 %.

K=(32*0,1)+32= 35,2= 35 vnt

3.1.6.4.Tešlos dalijimo įrengimų skaičiavimas

Tešlos dalijimo mašinų skaičius projektuojamoje įmonėje priklauso nuo gaminamos produkcijos asortimento, mitlų rūšies, valandinio našum, linijų tipo ir įeinančių į jas įrengimų [1,60].

Jis skaičiuojamas pagal tam tikros rūšies tešlos ruošinių kiekį. Tešlos ruošinių poreikis nustatomas:

(40)

čia: n1- tešlos ruošinių poreikis, vnt/min; Nh- tam tikros rūšies gaminio išdirbis, kg/h; G- gaminio masė, kg.

Duonoms bus naudojamas BTW tipo dalintuvas skirtas dalinti ir formuoti ruginės bei ruginės – kvietinės duonos tešlos ruošiniams. Batonų tešlai dalinti naudojamas SPV/1-E. Bandelių tešlai dalinti ir apvalinti naudojamas TTW-1 tipo dalintuvas – apvalintuvas.

„Anūkės“ duona „Motulės“ duona

„Jonavos“ duona Bandelės su razinomis

Tešlos dalintuvų tam tikros rūšies produkcijai skaičius:

(41)

čia: N- tešlos dalintuvų skaičius, vnt; n2- mašinos našumas pagal techninę charakteristiką, vnt/min; K- atsargos koeficientas, 1,04-1,05.

„Anūkės“ duona „Motulės“ duona

„Jonavos“ duona Bandelės su razinomis

Apvalinimo, formavimo mašinos neskaičiuojami, o parenkami vadovaujantis praktinėmis ir literatūrinėmis rekomendacijomis pagal linijose suprojektuotų dalintuvų našumą [1,60].

3.1.6.5.Tešlos ruošinių kildinimo įrengimų skaičiavimas

Ruošiant pyrago gaminius, tešlos ruošiniai vidinių įtempimų relaksacijai 3-5 mintes išlaikomi ant pirminio pakilimo transporterio.

Tešlos ruošinio masė apskaičiuojama:

(42)

čia: GD- atvėsusios duonos masė, kg; SN- nukepimas,

% nuo tešlos masės; SL- nudžiūvimas, % nuo karštos duonos masės.

; ;

;

Tešlos ruošiniams galutinai pakilti naudojamos pakilimo spintos, kurios skaičiuojamos vienai kepimo krosniai. Pradiniai jos skaičiavimo duomenys – krosnies ir pakilimo spintos našumai.

Tešlos ruošinių skaičius pakilimo spintoje:

(43)

čia: NK- gaminių skaičius krosnyje, vnt; tP- pakilimo trukmė, min; tK- kepimo trukmė, min.

;

.

3.1.6.6.Duonos laikymo patalpos ir ekspedicijos įrengimų skaičiavimas

Duonos laikymo patalpa ir ekspedicija mažiausiai mechanizuoti duonos kepimo įmonių padaliniai. Juose daug rankinio darbo. Iškepti duonos iir pyrago gaminiai paliekami vežimėliuose aušinimo patalpoje atvėsti ir poto rankomis sudedami į prekydėžes, o šios į vagonėlius. Vagonėliai perstumiami į duonos saugyklą, ekspediciją ir krovimo rampą, esančią prie automašinų skyriaus, [1,62].

Parenkant įrengimus duonos laikymo patalpai, nustatomas vagonėlių duonai laikyti skaičius (paprastai 8 val) ir jiems reikalingas plotas.

Valandinių prekydėžių poreikių nustatymas:

(44)

čia: Ph- valandinis prekydėžių poreikis, vnt/h; Nh- įmonės našumas pagal kilogramus vienos gaminių rūšies per valandą, kg; n- gaminių skaičius prekydėžėje; q- gaminio masė, kg.

Vagonėlių skaičius:

(45)

čia: Vh- vvagonėlių poreikis per valandą vienos rūšies gaminiams sukrauti, vnt/h; Ph- prekydėžių poreikis per valandą, vnt/h; K- prekydėžių skaičius vagonėlyje.

Bendras vagonėlių skaičius sandėliuojant visų rūšių gaminius per laiko periodą:

(46)

čia: Vbendr- bendras vagonėlių visų rūšių produkcijai laikyti skaičius, vnt; V1, V2- vvagonėlių atskirų rūčių produkcijai laikyti skaičius, vnt/h; T- laikymo trukmė, h.

3.1.7. Įrengimų charakteristikos

Miltų sijotuvė Alcor – skirta miltų sijojimui, atskiriant metalines priemaišas ir oro deguonies prisotinimui.

Elektros variklio galingumas 1,1 kW;

Našumas 1250 kg/h;

Gabaritai matmenys: 1100x740x1800 mm;

Masė 290 kg.

Miltų dozatorius ДМР-1 -skirtas dozuoti miltus.

Elektros variklio galingumas kW;

Našumas 9 t/h;

Gabaritiniai matmenys: 710x638x500 mm;

Masė 83 kg.

Vandens pašildytuvas- dozatorius POLIN

Elektros variklio galingumas 25 kW

Našumas: min10 l/min, max 25 l/min

Vanduo sušildomas nuo +30C iki +600C

Gabaritiniai matmenys: 815x555x1030 mm

Masė 70,5 kg.

Plikinimo mašina XЗ2М-300 -skirtas plikinio ruošimui.

Elektros variklio galingumas 2,8 kW;

Našumas 200 kg/h;

Bako tūris 300 l;

Vieno plikinio paruošimas 90 min;

Išnaudojamo vandens kiekis atšaldymui 580l/min;

Pagrindinio valo apsisūkimas 66aps/min;

Gabaritiniai matmenys: 1800x1100x1350 mm;

Masė 600kg.

Tešlos maišymo mašina SP 120 A-skirta žaliavų sumaišymui iki vienalytės konsistencijos.

Elektros variklio galingumas 9,8 kW

Kubilo talpa 120 l <

Matmenys 105015001420 mm

Masė be kubilo 995 kg

Kubilo diametras 750 mm

Triukšmo lygis 70 dB (A)

Tešlos mašymo mašina TMM-330-1M – skirta žaliavų sumaišymui iki vienalytės konsistencijos.

Elektros variklios galingumas 9,75 kW;

Įtampa 380V;

Duonkubilio talpa 330 l;

Užmaišymo trukmė 8-10min;

Gabaritiniai matmenys: 1165x1635x1410 mm;

Masė 1115 kg.

Duonkubilio verstuvas DV-330-1M- skirtas kubilui pakelti ir išversti į dalinimo mašinos priėmimo bunkerį.

Elektros variklio galingumas 2,8 kW;

Posukio kampas 90o;

Kėlimo laikas 90 s;

Gabaritiniai matmenys: 1425x2060x2488 mm;

Masė 1250 kg.

Tešlos dalinimo mašina BTW- skirta duonos tešlos ruošiniams dalinti ir formuoti.

Elektros variklio galingumas 0,4 kW;

Našumas 20gab/min;

Ruošinių mmasės dalinimo diapazonas 500-3500 g;

Paklaida ±10 g;

Gabaritiniai matmenys 1330x1070x1550 mm;

Masė 580kg.

Tešlos dalinimo mašina SVP/1-E- skirta tešlos dalinimui į gabalėlius.

Elektros variklio galingumas 1,1 kW;

Dalinamos tešlos gabaliukų svoris 0,2-0,7 kg;

Našumas 9-27 gab/min;

Standartinio bunkerio talpa 80kg;

Gabaritiniai matmenys: 730x630x1660 mm;

Masė 675kg.

Tešlos ruošinių apvalintuvas Alcor

Elektors variklio galingumas 0,75 kW;

Našumas 30 gab/min;

Apvalinamų ruošinių svoris 0,09-0,9 kg;

Gabaritiniai matmenys 1290x940x1450 mm;

Masė 316 kg.

Tešlos dalintuvas-apvalintuvas TTW-1- skirtas bandelių tešlos ruošinių dalinimui ir apvalinimui.

Elektros variklio galingumas 0,75 kW;

Našumas 8000gab/val;

Tešlos ruošinių masė 30-70 g;

Gabaritiniai matmenys: 1450x660x580 mm;

Masė 415 kg.

Formavimo mašina MPE-30-1M-skirta batonų formavimui.

Elektros variklio galingumas 0,75 kW;

Našumas 30 vnt/min;

Suformuoto ruošinio masė 0,2-0,7kg;

Įtampa 380 V;

Gabaritiniai matmenys 996x1060x1505 mm;

Masė 400 kg.

Kildinimo spinta Бриз¬- TM- skirta kildinti ruošiniams prieš pašaunant į kepimo kamerą.

Elektros variklio galingumas 6,8 kW

Vežimėlių kiekis 4

Matmenys 226035902600 mm

Masė 320 kg

Turi ventiliatorius su ortakiais, kaitinimo elementais, drėkinimo sistema ir šildymo ir izoliacija.

Kepimo krosnis EUROWATT 4318- skirta gaminiams kepti.

Elektros variklio galingumas 65kW;

Kepimo pado plotis 18 m2;

Instaliuotas galingumas 87 kW;

Vieno garo generatoriaus galingumas 3,5kW;

Kepimo aukštų skaičius ir vieno matmenys 4ax18600x2400 mm;

Kiekviename aukšte 3 stiklinės dyurelės, kurių plotis 620 mm;

Kepimo kamerų aukštis trys po 180 mm ir viena 240 mm;

Krosnies išoriniai matmenys: 2620x3590x2700 mm.

Vežymėlis-prekydėžė- skirtas gaminių laikymui ir pervežimui.

Talpa 400-450 kg duonos;

Galimas apkrovimas 2500 kg;

Prekydėžių skaičius 28;

Matmenys: 1620x1000x1625 mm.

3.1.16 lentelė. Įrengimų išnaudojimo koeficientai

Eil. Nr. Įrenginių pavadinimas Išnaudojimo kkoeficientas

1. Miltų sijotuvė “Alcor” 0,35

2. Miltų dozatorius ДМР-1 0,58

3. Vandens pašildytuvas-dozatorius “Polin” 0,99

4. Plikinimo mašina XЗ2M-300 0,99

6. Tešlos maišymo mašina SP120A 0,87

7. Tešlos maišymo mašina “TMM-330-1M” 0,91

8. Tešlos dalinimo mašina SVP/1-E 0,78

9. Apvalintuvas “Alcor” 0,52

10. Dalinimo-formavimo mašina BTW 0,89

11. Tešlos dalintuvas-apvalintuvas TTW-1 0,41

12. Formavimo mašina MPE-30-1M 0,33

13. Kildinimo kamera Бриз¬- TM 0,98

14. Kepimo krosnis EUROWATT 4318 0,98

3.1.8 Įrengimų remonto ir įrankių ūkio organizavimas

Įmonės remonto ūkį sudaro visi įmonės padaliniai, kurie susiję su įrengimų priežiūra ir remontu. Remonto ūkis turi užtikrinti, kad įmonės įrengimų parkas būtų racionaliai eksplotuojamas su minimaliomis išlaidomis. Remonto ūkis išaiškina susidėvėjusius įrengimus, atlieka jų planinius remontus, avarinius remontus ir techninį aptarnavimą, montuoja naujus įrengimus. Atlieka įrengimų modernizavimą, užsako atsargines detales, mazgus. Planuoja ir įgyvendina priemones, kurios trumpina įrengimų prastovas remonto metu ir tuo didinant remonto darbų efektyvumą. Remonto organizavimo būdai gali būti dvejopi:

1. Remontas – įrengimus naudojančios įmonės reikalas, tai yra įmonė visą remontą atlieka pati.

2. Pardavimų servisas. Kai įrengimų remontas ir aptarnavimas išlieka įmonės gamintojos žinioje.

Įrengimų priežiūros darbai yra tokie:

1. Švaros ir tvarkos palaikymas darbo vietoje, tepimas. Šiuos darbus dažniausiai atlieka patys darbininkai.

2. Tarpremontinis aptarnavimas – įrengimų būklės ir darbo stebėjimas, gedimų nustatymas bei jų šalinimas. Šiuos darbus dažniausiai atlieka šaltkalviai remontininkai. Jis atliekamas įrengimų darbo vietoje.

3. Periodinis remontas. Jį atlieka įmonės remonto tarnubos darbininkai pagal iš anksto sudarytus planus ir grafikus.

Maisto pramonės įmonėse dažniausiai atliekami tirjų rūšių remontai:

1. Mažasis (einamasis).

2. Vidutinis.

3. Kapitalinis.

Apžiūros daromos periodiškai tarp planinių remontų. Apžiūros metu nnustatomas detalių, mazgų susidėvėjimo laipsnis, pašalinami nedideli gedimai. Apžiūra padeda nustatyti būsimų remonto darbų apimtį. Visa remonto normatyvinė bazė yra grindžiama remonto sudėtingumu. Jis išreiškiamas sudėtingumo kategorijomis, kurias apibūdina įrengimo mechaninės ir elektrinės dalies remonto sudėtingumas, kuris priklauso nuo įrengimo konstrukcijos ir techninių ypatumų.

Planuojant rmonto darbų apimtis, reikia pasilikti laiko rezervą, išlaidų, medžiagų ir darbo užmokesčio rezervą nenumatytiems ir avariniams darbams. Mėnesiniai planai – grafikai sudaromi taip, kad būtų pilnai panaudotas remontininkų darbo laikas. Planuose – grafikuose numatomas ir remonto darbų pradžios ir pabaigos laikas.

Pirmiausia įmonėje numatomi kapitalinio remonto darbai. Dažniausiai kapitalinis remontas atliekamas kas 3-5 metai. Vidutinis remontas numatomas atlikti kas 90-180 dienų. Mažasis (einamasis) remontas bus atliekamas kas 20-30 dienų.

3.1.5. Technologinių procesų ir produkcijos kokybės kontrolės organizavimas

Norint gaminti kokybišką produktą, labai svarbu įdiegti rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (toliau RVASVT) sistemą. Ją įdiegiant, svarbiausia atpažinti pavojus, kurie gali padaryti produktą netinkamą vartojimui. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra biologiniai, cheminiai ir fiziniai.

UAB „Jonavos duona“ RVASVT PRODUKTO APIBRĖŽIMAS

Duonos kepykla Lapas 1 Lapų 19

Produkto rūšis: Ruginė duona

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Gaminio pavadinimas: Ruginė „Anūkės“ duona

Panaudojimo būdas: Bendros paskirties maisto produktas, vartojamas be papildomo paruošimo.

Pakuotės rūšis: Polietileno pakuotes.

Saugojimo trukmė, temperatūra: Realizacijos trukmė: nurodyta prie produkto pavadinimo.

Gaminių pirkėjai: Prekybos ir viešojo maitinimo įmonės.

Ženklinimo taisyklės: Ant pakuotės nurodoma:

1. Gamintojo pavadinimas ir

adresas.

2. Gaminio pavadinimas.

3. Sudėtis.

4. Neto masė.

5. Vartojimo trukmė „Geriausias iki“ ir laikymo sąlygos.

6. Maistinė ir energetinė vertė.

Ar reikalinga speciali realizacijos kontrolė? Ne

Žaliavos:

1150 ruginiai rupiniai

Salyklas

Vanduo

Mielės

Druska

Kmynai

Aliejus

Pagalbinės medžiagos:

Pakavimo medžiagos

UAB „Jonavos duona“ RVASVT SRAUTŲ DIAGRAMOS

Duonos kepykla Lapas 2 Lapų 19

Produkto rūšis: ruginė duona

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Nr. Operacija Pastabos

1 Žaliavų priėmimas ir laikymas Miltai laikomi sandėly, 7 parų atsargos. Druska laikoma ne daugiau 15 parų atskirame sandėlyje, sausai. Mielės laikomos šaldymo kameroje 2-4oC temperatūroje 3 paras. Salyklas ne daugiau 10 parų. Kmynai bei aliejus laikomi ne daugiau 15 parų.

2 Žaliavų paruošimas, svėrimas, dozavimas Miltai sijojami atskiriant metalo magnetines bei kkitas priemaišas. Kmynai nuplaunami.

3 Plikinio sumaišymas Sumaišomi ruginiai rupiniai miltai, salyklas, kmynai bei vanduo.

4 Plikinio apcukrinimas Iki 64oC temperatūros, trukmė 60±2oC temperatūros.

5 Plikinio rauginimas Sumaišoma su 2/3 buvusiu išrūgusiu plikiniu ir rauginama 160±10min, 50±2oC temperatūroje, iki galutinio rūgštingumo 7,5±0,5oN.

6 Maitinamo mišinio paruošimas Ruginiai rupiniai miltai sumaišomi su vandeniu.

7 Raugo rauginimas 1/3 maitinamo mišinio sumaišoma su 2/3 skystu gamybiniu raugu ir rauginama 120±10min, 29±2oC temepratūroje iki galutinio rūgštingumo 7,5±0,5oN.

8 Įmaišo ruošimas Sumaišomi išrūgęs plikinius su raugu (1:1), priededama mielių ir rauginama 100±10min, 30±2oC temperatūroje iki galutinio rūgštingumo 7,5±0,5oN.

9 Tešlos ruošimas Sumaišomas įmaišas ir kitos receptūroje nnumatytos žaliavos.

10 Tešlos brandinimas

Trukmė 90±10min, 30±2oC temperatūroje iki galutinio rūgštingumo 7,5oN.

11 Tešlos dalinimas ir formavimas. Dalinama dalinimo mašina į 840 g tešlos ruošinius.

12 Kildinimas Trukmė 45 min, santykinė oro darėgmė 75%, 35oC temperatūroje.

13 Kepimas Trukmė 55 min, 240oC temperatūroje.

14 Atvėsinimas, laikymas, realizavimas Atvėsinama iki patalpos temperatūros.

UAB „Jonavos duona“ RVASVT PRODUKTO AAPIBRĖŽIMAS

Duonos kepykla Lapas 3 Lapų 19

Produkto rūšis: Ruginė-kvietinė duona

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Gaminio pavadinimas: Ruginė-kvietinė „Motulės“ duona

Panaudojimo būdas: Bendros paskirties maisto produktas, vartojamas be papildomo paruošimo.

Pakuotės rūšis: Polietileno pakuotes.

Saugojimo trukmė, temperatūra: Realizacijos trukmė: nurodyta prie produkto pavadinimo.

Gaminių pirkėjai: Prekybos ir viešojo maitinimo įmonės.

Ženklinimo taisyklės: Ant pakuotės nurodoma:

1. Gamintojo pavadinimas ir adresas.

2. Gaminio pavadinimas.

3. Sudėtis.

4. Neto masė.

5. Vartojimo trukmė „Geriausias iki“ ir laikymo sąlygos.

6. Maistinė ir energetinė vertė.

Ar reikalinga speciali realizacijos kontrolė? Ne

Žaliavos:

1150 ruginiai rupiniai

550C kvietiniai miltai

Vanduo

Mielės

Druska

Aliejus

Pagalbinės medžiagos:

Pakavimo medžiagos

UAB „Jonavos duona“ RVASVT SRAUTŲ DIAGRAMOS

Duonos kepykla Lapas 4 Lapų 19

Produkto rūšis: ruginė-kvietinė duona

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Nr. Operacija Pastabos

1 Žaliavų priėmimas ir laikymas Miltai laikomi sandėly, 7 parų atsargos. Druska laikoma ne daugiau 15 parų atskirame sandėlyje, sausai. Mielės laikomos šaldymo kameroje 2-4oC temperatūroje 3 paras. Salyklas ne daugiau 10 parų. Kmynai bei aliejus laikomi ne daugiau 15 parų.

2 Žaliavų paruošimas, svėrimas, dozavimas Miltai ssijojami atskiriant metalo magnetines bei kitas priemaišas.

3 Plikinio sumaišymas Sumaišomi ruginiai rupiniai miltai ir vanduo.

4 Plikinio apcukrinimas Iki 64oC temperatūros, trukmė 60±2oC temperatūros.

5 Plikinio rauginimas Sumaišoma su 2/3 buvusiu išrūgusiu plikiniu ir rauginama 160±10min, 50±2oC temperatūroje, iki galutinio rūgštingumo 7,5±0,5oN.

6 Maitinamo mišinio paruošimas Ruginiai rupiniai miltai sumaišomi su vandeniu.

7 Raugo rauginimas 1/3 maitinamo mišinio sumaišoma su 2/3 skystu gamybiniu raugu ir rauginama 120±10min, 29±2oC temepratūroje iki galutinio rūgštingumo 7,5±0,5oN.

8 Įmaišo ruošimas Sumaišomi išrūgęs plikinius su raugu (1:1), priededama mielių ir rauginama 100±10min, 30±2oC temperatūroje iki galutinio rūgštingumo 7,5±0,5oN.

9 Tešlos ruošimas Sumaišomas įmaišas ir kkitos receptūroje numatytos žaliavos.

10 Tešlos brandinimas

Trukmė 90±10min, 30±2oC temperatūroje iki galutinio rūgštingumo 7,5oN.

11 Tešlos dalinimas ir formavimas. Dalinama dalinimo mašina į 840 g tešlos ruošinius.

12 Kildinimas Trukmė 45 min, santykinė oro darėgmė 75%, 35oC temperatūroje.

13 Kepimas Trukmė 55 min, 240oC temperatūroje.

14 Atvėsinimas, laikymas, realizavimas Atvėsinama iki patalpos temperatūros.

UAB „Jonavos duona“ RVASVT PRODUKTO APIBRĖŽIMAS

Duonos kepykla Lapas 5 Lapų 19

Produkto rūšis: Kvietinė duona

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Gaminio pavadinimas: Kvietinė „Jonavos“ duona

Panaudojimo būdas: Bendros paskirties maisto produktas, vartojamas be papildomo paruošimo.

Pakuotės rūšis: Polietileno pakuotes.

Saugojimo trukmė, temperatūra: Realizacijos trukmė: nurodyta prie produkto pavadinimo.

Gaminių pirkėjai: Prekybos ir viešojo maitinimo įmonės.

Ženklinimo taisyklės: Ant pakuotės nurodoma:

1. Gamintojo pavadinimas ir adresas.

2. Gaminio pavadinimas.

3. Sudėtis.

4. Neto masė.

5. Vartojimo trukmė „Geriausias iki“ ir laikymo sąlygos.

6. Maistinė ir energetinė vertė.

Ar reikalinga speciali realizacijos kontrolė? Ne

Žaliavos:

550C kvietiniai miltai

Presuotos mielės

Vanduo

Druska

Cukrus

Nuriebintas pienas

Aliejus

Pagalbinės medžiagos:

Pakavimo medžiagos

UAB „Jonavos duona“ RVASVT SRAUTŲ DIAGRAMOS

Duonos kepykla Lapas 6 Lapų 19

Produkto rūšis: kvietinė duona

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Nr. Operacija Pastabos

1 Žaliavų priėmimas ir laikymas Miltai laikomi sandėly, 7 parų atsargos. Druska, cukrus laikomi ne daugiau 15 parų atskirame sandėlyje, sausai. Mielės laikomos šaldymo kameroje 2-4oC temperatūroje 3 paras. Pienas ne aukštesnėje 8oC ir ne žemesnėje 0oC temperatūroje šaldytuve ne ilgiau 1 parą.

2 Žaliavų paruošimas, svėrimas, dozavimas Miltai sijojami atskiriant metalo magnetines bei kitas priemaišas. Cukrus sijojamas. Pienas košiamas.

3 Įmaišo sumaišymas ir brandinimas Sumaišomi kvietiniai miltai, mielė bei vanduo. Brandinimo trukmė 180±10min, temperatūra 29±2oC iki galutinio rūgštingumo 3±0,5ºN.

4 Tešlos ruošimas ir brandinimas Sumaišomas įmaišas bei kitos rrecptūroje numatytos žaliavos. Brandinimo trukmė 60±10min, temperatūra 30±2ºC iki galutinio rūgštingumo 2,5oN.

5 Tešlos dalinimas Tešla dalinama į 530 g tešlos ruošinius.

6 Tešlos ruošinių apvalinimas Tešlos ruošiniai apvalinami apvalinimo mašina.

7 Tarpinis kildinimas Tešlos ruošiniai paliekami 5-7 min gamybinėse patalpose.

8 Formavimas Tešlos ruošiniai formuojami formavimo mašina.

9 Galutinis kildinimas Kildinama kildinimo spintoje 40 min, 35oC temperatūroje, santykinė oro drėgmė 75%.

10 Kepimas

Trukmė 30 min, 230oC temperatūroje.

11 Atvėsinimas, laikymas, realizavimas Gaminiai atvėsinami iki aplinkos tempratūros.

UAB „Jonavos duona“ RVASVT PRODUKTO APIBRĖŽIMAS

Duonos kepykla Lapas 7 Lapų 19

Produkto rūšis: bandelės

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Gaminio pavadinimas: Bandelės su razinomis

Panaudojimo būdas: Bendros paskirties maisto produktas, vartojamas be papildomo paruošimo.

Pakuotės rūšis: Polietileno pakuotes.

Saugojimo trukmė, temperatūra: Realizacijos trukmė: nurodyta prie produkto pavadinimo.

Gaminių pirkėjai: Prekybos ir viešojo maitinimo įmonės.

Ženklinimo taisyklės: Ant pakuotės nurodoma:

1. Gamintojo pavadinimas ir adresas.

2. Gaminio pavadinimas.

3. Sudėtis.

4. Neto masė.

5. Vartojimo trukmė „Geriausias iki“ ir laikymo sąlygos.

6. Maistinė ir energetinė vertė.

Ar reikalinga speciali realizacijos kontrolė? Ne

Žaliavos:

550C kvietiniai miltai

Presuotos mielės

Vanduo

Druska

Cukrus

Margarinas

Kiaušiniai

Razinos

Pagalbinės medžiagos:

Pakavimo medžiagos

UAB „Jonavos duona“ RVASVT SRAUTŲ DIAGRAMOS

Duonos kepykla Lapas 8 Lapų 19

Produkto rūšis: bandelės

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Nr. Operacija Pastabos

1 Žaliavų priėmimas ir laikymas Miltai laikomi sandėly, 7 parų atsargos. Druska, cukrus laikomi ne daugiau 15 parų atskirame sandėlyje, sausai. Mielės laikomos šaldymo kameroje 2-4oC temperatūroje 3 paras. Kiaušiniai ir margarinas laikomi šaldytuve ne ilgiau 3 paras. Razinos laikomos ne ilgiau 15 parų.

2 Žaliavų paruošimas, svėrimas, dozavimas Miltai sijojami atskiriant metalo magnetines bei kitas priemaišas. Cukrus sijojamas. Margarine patikrinama ar nėra pelėsių. Kiaušiniai nuplaunami. Razinos nuplaunamos.

3 Tešlos ruošimas ir brandinimas Sumaišomi vvisos receptūroje numatytos žaliavos. Brandinimo trukmė 60±10min, temperatūra 29±2oC iki galutinio rūgštingumo 2,5±0,5ºN.

4 Tešlos dalinimas ir ruošinių apvalinimas Tešla dalinama į 53 g tešlos ruošinius, kurie toje pačioje mašinoje apvalinami.

5 Tarpinis kildinimas Tešlos ruošiniai paliekami 5-7 min gamybinėse patalpose.

6 Formavimas Tešlos ruošiniai formuojami rankiniu būdu.

7 Galutinis kildinimas Kildinama kildinimo spintoje 25 min, 35oC temperatūroje, santykinė oro drėgmė 75%.

10 Kepimas

Trukmė 11 min, 220oC temperatūroje.

11 Atvėsinimas, laikymas, realizavimas Gaminiai atvėsinami iki aplinkos tempratūros.

UAB „Jonavos duona“ RVASVT RIZIKOS VEIKSNIAI IR KATEGORIJOS

Duonos – pyrago kepiniai Lapas 9 Lapų 19

Potencialūs žaliavų ir produktų rizikos veiksniai

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Sudėtinės dalys Potencialių rizikos veiksnių rūšys

Mikrobiologiniai Cheminiai Fiziniai

Miltai Patogeniniai mikroorg. Tepalai, valymo sanitarinės priemonės, pesticidai, mikotoksinai Metalai, siūlai.

Presuotos mielės Patogeniniai mikroorg. p/n p/n

Vanduo Patogeniniai mikroorg. Įvairūs p/n

Salyklas Patogeniniai mikroorg. p/n p/n

Druska p/n p/n Pašaliniai objektai

Cukrus p/n p/n Pašaliniai objektai

Pienas Patogeniniai mikroorg. Įvairūs Mechaninės priemaišos

Kiaušiniai Patogeniniai mikroorg. p/n p/n

Margarinas Pelėsiai p/n p/n

Aliejus p/n p/n p/n

Kmynai p/n p/n Pašaliniai objektai

Razinos p/n p/n Pašaliniai objektai

UAB „Jonavos duona“ RVASVT RIZIKOS VEIKSNIAI IR KATEGORIJOS

Duonos-pyrago kepiniai Lapas 10 Lapų 19

Mikrobiologinių rizikos veiksnių įvertinimo žiniaraštis: žaliavos

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitmas Nr.: 0

Žaliavos Rizikos savybės (charakteristikos) Rizikos kategorija

A B C D E F

Miltai 0 + 0 + 0 + III

Vanduo 0 + 0 0 0 + II

Mielės 0 + 0 + 0 0 II

Salyklas 0 + 0 + 0 + III

Druska 0 0 0 0 0 0 0

Cukrus 0 0 0 0 0 0 0

Pienas 0 + 0 + + 0 III

Kiaušiniai 0 + 0 0 + 0 II

Margarinas 0 0 0 + 0 0 I

Aliejus 0 0 0 0 0 0 0

Kmynai 0 0 0 0 0 0 0

Razinos 0 0 0 0 0 0 0

Produktų mikrobiologinių rizikos veiksnių įvertinimas

Produktai Rizikos savybės (charakteristikos) Rizikos kategorija

A B C D E F

„Anūkės“ duona 0 + 0 0 0 0 I

„Motulės“ duona 0 + 0 0 0 0 I

„Jonavos“ duona 0 + 0 0 0 0 I

Bandelės 0 + 0 0 0 0 I

UAB „Jonavos duona“ RVASVT RIZIKOS VEIKSNIAI IR KATEGORIJOS

Duonos-pyrago kepiniai Lapas 11 Lapų 19

Cheminių rizikos veiksnių įvertinimo žiniaraštis: žaliavos

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Žaliavos Rizikos savybės (charakteristikos) Rizikos kategorija

A B C D E F

Miltai 0 + + 0 0 + III

Vanduo 0 + + 0 0 + III

Mielės 0 0 0 0 0 0 0

Salyklas 0 + 0 0 0 0 I

Druska 0 0 0 0 0 0 0

Cukrus 0 0 0 0 0 0 0

Pienas 0 + 0 0 0 0 I

Kiaušiniai 0 0 0 0 + 0 I

Margarinas 0 0 0 0 0 0 0

Aliejus 0 0 0 0 0 0 0

Kmynai 0 0 0 0 0 0 0

Razinos 0 0 0 0 0 0 0

Produktų cheminių rizikos veiksnių įvertinimas

Produktai Rizikos savybės (charakteristikos) Rizikos kategorija

A B C D E F

„Anūkės“ duona 0 + 0 0 0 0 I

„Motulės“ duona 0 + 0 0 0 0 I

„Jonavos“ duona 0 + 0 0 0 0 I

Bandelės 0 + 0 0 0 0 I

UAB „Jonavos duona“ RVASVT RIZIKOS VEIKSNIAI IR KATEGORIJOS

Duonos-pyrago kepiniai Lapas 12 Lapų 19

Fizinių rizikos veiksnių įvertinimo žiniaraštis: žaliavos

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Žaliavos Rizikos savybės (charakteristikos) Rizikos kategorija

A B C D E F

Miltai 0 + 0 0 0 0 I

Vanduo 0 0 0 0 0 0 0

Mielės 0 0 0 0 0 0 0

Salyklas 0 + 0 0 0 0 I

Druska 0 + 0 + 0 + III

Cukrus 0 + 0 0 0 0 I

Pienas 0 + + 0 0 0 II

Kiaušiniai 0 0 0 0 0 0 0

Margarinas 0 0 0 0 0 0 0

Aliejus 0 0 0 0 0 0 0

Kmynai 0 + 0 0 0 0 I

Razinos 0 + 0 0 0 0 I

Paruoštas vartojimui produktas

Produktai Rizikos savybės (charakteristikos) Rizikos kategorija

A B C D E F

„Anūkės“ duona 0 0 0 0 0 0 0

„Motulės“ duona 0 0 0 0 0 0 0

„Jonavos“ duona 0 0 0 0 0 0 0

Bandelės 0 0 0 0 0 0 0

UAB „Jonavos duona“

RVASVT RIZIKOS VEIKSNIAI IR KATEGORIJOS

Duonos kepykla Lapas 13 Lapų 19

Rizikos veiksnių suvestinė: rizikos veiksniai ir jų valdymas

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Žaliavos B C F Biologinio, cheminio ar fizinio rizikos veiksnio apibūdinimas Valdymo ir prevencinės priemonės

Miltai X X X – patogeninės mikroorganizmų augimas dėl netinkamų saugojimo ir transportavimo sąlygų

– mikotoksinai, pesticidai

– mechaninės priemaišos – produkto laikymo temperatūra ir aplinkos drėgmė turi būti tokia, kad mikrooganizmų augimas būtų ribotas

-produktas turi atitikti jam nustatytus reikalavimus

– produkto techninių sąlygų dokumentas, nurodantis, kokie turi būti jo parametrai

– sijojimas

Mielės X -patogeniniai mikroorganizmai -produkto laikymo temperatūra ir aplinkos drėgmė tturi būti tokia, kad mikrooganizmų augimas būtų ribotas

-produktas turi atitikti jam nustatytus reikalavimus

Salyklas X -patogeniniai mikroorganizmai -produkto laikymo temperatūra ir aplinkos drėgmė turi būti tokia kad mikrooganizmų augimas būtų ribotas

Druska X -pašaliniai objektai -produkto apžiūrėjimas ar nėra pašalinių objektų

Cukrus X -pašaliniai objektai -produkto apžiūrėjimas ar nėra pašalinių objektų

Pienas X X -patogeniniai mikroorganizmai, mielės, pelėsiai,

-mechaninės priemaišos -GGP (gera gamybos praktika)

-GHP (gera higienos praktika)

-pieno perkošimas

Kiaušiniai X -patogeniniai mikroorganizmai -produkto laikymo temperatūra ir aplinkos drėgmė turi būti tokia, kad mikrooganizmų augimas būtų ribotas.

Margarinas X -pelėsiai -produkto laikymo temperatūra ir aplinkos drėgmė turi būti tokia, kad pelėsių augimas būtų ribotas.

Kmynai X -pašaliniai objektai -produkto apžiūrėjimas ar nnėra pašalinių objektų

Razinos X -pašaliniai objektai -produkto apžiūrėjimas ar nėra pašalinių objektų

UAB „Jonavos duona“ RVASVT RIZIKOS VEIKSNIAI IR KATEGORIJOS

Duonos kepykla Lapas 14 Lapų 19

Rizikos veiksnių suvestinė: duonos-pyrago kepinių gamybos rizikos veiksniai ir jų valdymas

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Proceso pakopos B C F Biologinio, cheminio ar fizinio RV apibūdinimas Valdymo iir prevencinės priemonės

Žaliavų priėmimas ir saugojimas X X X – užteršimas mikroorganizmais nuo įrengimų, nuo personalo, aplinkos keliamas užteršimas.

– plovimo medžiagų likučiai

– užteršimas mechaninėmis priemaišomis – sanitarinės programos vykdymas

– personalo apmokymo programos vykdymas

– žaliavos priėmimo ir laikymo procedūros vykdymas

Miltų sijojimas X -sietų nepažeistumas -tikrinti sietus

Pusgaminių maišymas bei rauginimas X X X -užteršimas patogeniniais mikroorganizmais nuo personalo

-plovimo medžiagų likučiai

-pašalinių objektų patekimas nuo įrangos -GGP

-GHP

Dalinimas, apvlinimas, formavimas X X X -užteršimas patogeniniais mikroorganizmais nuo personalo

-plovimo medžiagų likučiai

-pašalinių objektų patekimas nuo įrangos -GGP

-GHP

Kildinimas

Kepimas X -patogeninių mikroorganizmų augimas dėl netinkamų parametrų (trukmė, temperatūra) -trukmė ir temperatūra turi būti tokia, kad nebūtų sąlygų mikroorganizmams vystytis

UAB „Jonavos duona“ RVASVT SVT NUSTATYMAS

Duonos kepykla Lapas 15 Lapų 19

Rizikos veiksnių suvestinė: duonos-pyrago kepinių gamybos rizikos veiksniai ir jų valdymas

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Žaliavos, proceso pakopa Potencialus rizikos veiksnys Ar rizikos veiksnys pavojingas? Sprendimo pagrindimas Valdymo priemonės rizikos veiksniams pašalinti Ar ši pakopa yra SSVT?

1.Žaliavų gavimas B: Patogeniai mikroorganizmai Taip Dėl netinkamų laikymo sąlygų B: Kokybės sertifikatas, periodiškas tikrinimas laboratorijoje B: Taip, SVT1

C: Įvairios cheminės medžiagos Taip Žaliavose esantis cheminių medžiagų kiekis gali viršyti leistiną ribą C: Kokybės sertifikatas, periodiškas tikrinimas laboratorijoje C: Taip, SVT1

F: Pašaliniai objektai. Ne Žaliavose gali pasitaikyti pašalinių objektų, kurie gali patekti į pagamint produktą.Tačiau žaliavos gaunamos su kokybės sertifikatais. Šį rizikos veiksnį galima valdyti priimant žaliavas. F: Kokybės sertifikatas, vizualinė apžiūra F: Ne

2.Žaliavų laikymas B: Patogeniniai mikroorganizmai

C: Nėra

F: Nėra B: Taip Laikant netinkamomis sąlygomis, žaliavose gali pradėti vystytis patogeniniai mikroorganizmai. B: Instrukcijose nurodytų žaliavų laikymo reikalavimų vvykdymas B: Taip, SVT2

3.Žaliavų paruošimas B: Nėra

C: Nėra

F: Pašaliniai objektai F: Taip Esant sieto pažeistumui, galimas pašalinių priemaišų patekimas į miltus. F: Periodinis sietų tikrinimas F: Ne

4.Pusgaminių ruošimas bei rauginimas B: Patogeniniai mikroorganizmai B: Taip Jei personalas nesilaiko higienos taisyklių, pusgaminiai gali būti užteršti mikroorganizmais GHP B: Ne

C: Plovimo medžiagos B: Taip Dėl blogai išplautos įrangos pusgaminiai gali būti užteršti plovimo medžiagomis. GHP C: Ne

F: Pašaliniai objektai F: Taip Galimas užteršimas metalo dalelėmis. Teisinga įrangos eksploatacija sumažina šį rizikos veiksnį. Tinkama įrangos priežiūra ir eksploatacija F: Ne

5. Tešlos dalinimas, ruošinių apvalinimas, formavimas B: Patogeniniai mikroorganizmai

C: Nėra B: Taip Patogeninių mikroorganizmų kontrolė bus vykdoma kepimo pakopoje, o šioje- pakanka laikytis higienos reikalavimų. B: Sanitarinė įrangos priežiūra. B: Ne

F: Pašaliniai objektai F: Taip Galimas užteršimas metalo dalelėmis. Teisinga įrangos eksploatacija sumažina šį rizikos veiksnį. Tinkama įrangos priežiūra ir eksploatacija F: Ne

6.Kildinimas B: Patogeniniai mikroorganizmai

C: Nėra

F: Nėra B: Taip Patogeninių mikroorganizmų kontrolė bus vykdoma kepimo pakopoje, o šioje- pakanka laikytis higienos reikalavimų. B: Sanitarinė įrangos priežiūra. B: Ne

7. Kepimas B: Patogeniniai mikroorganizmai

C: Nėra

F: Nėra B: Taip Dėl nepakankamao aukštos temperatūros kepant, yra didelė mikroorganizmų išlikomo tikimybė. Tinkamas kepimo režimas (laiko ir temperatūros matavimas). B: Taip, SVT3

8.Atvėsinimas, laikymas B: Patogeniai mikroorganizmai

C: Nėra

F: Nėra B: Taip Jei darbuotojai nesilaiko higienos taisyklių produktai gali būti pakartotinai užteršti patogeniniais mikroorganizmais. Personalo higiena B: Ne

9.Fasavimas B: Patogeniniai mikroorganizmai

C: Nėra

F: Nėra B: Taip Patogeniniai mikroorganizmai gali patekti ant produkcijos, kai darbuotojai nesilaiko higienos reikalavimų. Personalo higiena B: Ne

UAB „Jonavos duona“ RVASVT KRITINĖS RIBOS

Duonos kepykla Lapas 18 Lapų 19

Kritinių rribų nustatymas

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Proceso pakopa, SVT Kritinės ribos Kritinių ribų pagrindimas

SVT1B Mikrobiologiškai aptinkamų patogeninių mikroorganizmų nebuvimas Žaliavose neturi būti pavojingų vartotojų sveikatai patogeninių mikroorganizmų.

SVT1C Cheminių laboratorinių būdų aptinkamų cheminių medžiagų nebuvimas. Žaliavose neturi būti pavojingų vartotojų sveikatai cheminių medžiagų.

SVT2B Mikrobiologiškai aptinkamų patogeninių mikroorganizmų nebuvimas Žaliavose neturi būti pavojingų vartotojų sveikatai patogeninių mikroorganizmų.

SVT3B Kepimo temperatūrų režimai:

-ruginė duona trukmė 55min, 240oC temperatūroje,

-ruginė-kvietinė duona trukmė 60min, 240oC temperatūroje,

-kvietinė duona trukmė 30min, 230oC temperatūroje,

-bandelės trukmė 11min, 220oC temperatūroje. Tinkamas temperatūrinis ir trukmės režimas užtikrina gatavo produkto saugumą.

UAB „Jonavos duona“ RVASVT MONITORINGAS

Duonos kepykla Lapas 19 Lapų 19

Monitoringo nustatymas

Kokybės vadovas: Data:2004.12.02 Keitimas Nr.: 0

Proceso pakopa, SVT Kritinės ribos Monitoringas (procedūra, dažnis, atsakingas asmuo)

SVT1B Mikrobiologiškai aptinkamų patogeninių mikroorganizmų nebuvimas Tikrinamos visos žaliavos, kiekviena gaunama partija.

SVT1C Cheminių laboratorinių būdų aptinkamų cheminių medžiagų nebuvimas. Tikrinamos visos žaliavos, kiekviena gaunama partija. Atsakingas asmuo laboratorijos darbuotojai.

SVT2B Mikrobiologiškai aptinkamų patogeninių mikroorganizmų nebuvimas Tikrinamos periodiškai visos žaliavos. Atsakingas asmuo laboratorijos darbuotojai.

SVT3B Kepimo temperatūrų režimai:

-ruginė duona trukmė 55min, 240oC temperatūroje,

-ruginė-kvietinė duona trukmė 60min, 240oC temperatūroje,

-kvietinė duona trukmė 30min, 230oC temperatūroje,

-bandelės trukmė 11min, 220oC temperatūroje. Temperatūra tikrinama termometru, kepimo laikas- laiko rele, 1-2 kartus per pamainą. Taip pat atliekamas bandomasis kepimas 1 kartą per pamainą.

4. TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ENERGETINIS APRŪPINIMAS

Konsultantas:

doc.

2005 01 05

4.1 Bendrojo apšvietimo įrenginio lyginamosios ir įrengtosios galios apskaičiavimas

4.1.1 lentelė. Pagrindiniai duomenys.

Patalpa Patalpos

švarumas Atspindžio faktorius

% Spalvų

atgavos

kokybė

Ra Darbo trukmė

Gamybinis cechas

Patalpos mmatmenys

plotis

a, m ilgis

b, m aukštis

h, m lubų

gl sienų

gs grindų

gg Pamainų

skaičius Darbo dienų/sav.

18 24 4,29 N 70 70 30 60-80 2 7

Apšvietimo suvartotą elektros energiją apskaičiuosiu rekonstruojamame gamybiniame ceche, kurio matmenys bus: plotis/ilgis – 18/24 m.

Spalvų atgavos kokybės rodiklio Ra reikšmę pasirinkau vidutinę, kadangi ji neturi didelės reikšmės atliekamam darbui, todėl nėra prasmės rinktis aukščiausios kokybės rodiklio. Apšviečiamos patalpos spalvų atgavos grupė 2. Priėmimo patalpos yra aukštos 4,29(m).

Patalpas apšviesti pasirenku 989 Eterna šviestuvus, kuriose yra įmontuotos liumenescencinės lempos. Šie šviestuvai turi nerūdijančio plieno korpusą, polikarbonato gaubtą. Šviestuvo matmenys yra: plotis/aukštis/ilgis – 317/145/1626 mm. Parenku šviestuvą, kuriame lempų skaičių yra 2 vnt., vienos lempos galia 0,058 kW, o skleidžiamas šviesos srautas 4100 lm. Parenku baltas standartines lempas.

Patalpos indekso skaičiavimas:

i = a•b/ (a+b)•hm (1)

čia: a ir b-patalpos plotis ir ilgis; hm- šviestuvo kabinimo aukštis

Patalpos aukštis 4,29 m, lempos pakabinimo aukštis 0,5 m,

hm= 4,29-1-0,5 = 3,69(m),

tada patalpos indeksas bus lygus:

i = (18•24)/ (18+24)•2,79 = 3,69

Reikiamas šviestuvų skaičius:

N = (E•A)/(m•n•Φ•η) (2)

čia: E- vidutinė patalpos apšvieta, lx; A- patalpos plotas, m2; m- senėjimo faktorius; n- šviestuvo lempų skaičius, vnt.;Φ- vienos lempos šviesos srautas, lm; η- apšvietimo įrenginio naudojimo faktorius.

Atsižvelgiant į patalpos charakteristikas (patalpos, kuriose žmonės būna ilgą laiką, arba atlieka gana nesudėtingą regimąjį darbą), norminę apšvietą pasirenku 200 lx.

Pagal patalpų dulkėtumą parenku šviestuvų valymo periodiškumą. Kadangi patalpos yra

normalios, priimu, kad patalpų dulkėtumo laipsnis N. Tuomet priimu, kad šviestuvų valymas bus atliekamas kas metus.

Senėjimo faktorius m<1 įvertina lempų, šviestuvų, patalpos paviršių senėjimą. Parenku, kad m=0,7. Naudojimo faktorius η lygus viso apšvietimo įrenginio šviesos srauto, tenkančio apšviečiamam paviršiui, ir visų lempų šviesos srauto santykiui. Šis faktorius parenkamas atsižvelgiant į lubų, sienų, grindų atspindžio faktorius bei patalpos indeksą. Gamybiniame ceche lubos bus balintos kreida, sienos iki pusės išklijuotos baltomis plytelėmis, o likusi dalis taip pat balintos, todėl atspindžio faktoriai yra 770%, o grindys padengtos šviesiomis plytelėmis, todėl atspindžio faktorius 30%. Iš priedų lentelės parinkau, kad η=0,65.

N = (200•432)/(0,7•2•4100•0,65) = 23,16 (vnt.)

Suskaičiavus reikiamą lempų skaičių toliau skaičiuojame didžiausius atstumus tarp šviestuvų eilių:

L = L*•hm (3)

Pasirinkto šviestuvo (989 Eterna) L* =1,5.

L = 1,5•2,79 = 4,2 (m).

Suskaičiavus didžiausius atstumus tarp šviestuvų eilių, galiu patikslinti šviestuvų skaičių. Priimu 24 šviestuvus, kuriuos išdėstysiu 4-iose eilėse po 6 vnt.

Lyginamoji apšvietimo įrenginio galia – tai lempų galia, tenkanti patalpos ploto vienetui:

p = n•Pl•N/A (4)

čia: Pl – vienos lempos galia;

p == 2•0,058•24/ 432 = 0,00644 (kW/m2)

Pasirinkus šviestuvų skaičių galima apskaičiuoti įrengtąją viso apšvietimo įrenginio galią. Kadangi liumenescencinės lempos jungiasi į tinklą su balastais, kuriuose gaunami elektros nuostoliai, įrengtoji apšvietimo įrenginio galia PΣ iš tiesų turi būti apie 20% didesnė už vvisų lempų galią:

PΣ = 1,2• n• Pl• N (5)

PΣ = 1,2•2• 0,058• 24 = 3,34 (kW)

4.1.2 lentelė 2005 metų UAB“Jonavos duona“gamybinio cecho darbo laikas

Darbo laiko fondo dalių pavadinimas Dienų skaičius

1. Kalendorinės dienos 366

2. Planinio remonto prastovos 12

3. Laikas skirtas techninei apžiūrai ir kt. tikslams 5

4. poilsio dienos 0

5. Šventinės 0

Viso darbo dienų (1-2-3-4-5) Tj 349

Pagal numatytas darbo apimtis planuojama dirbti 2 pamainos t.y. 16 darbo valandas. Žinant dirbamų dienų skaičių ir darbo valandas apsiskaičiuojame lempų naudojimo trukmę:

T = 349•16 = 5584 (h/m)

Apskaičiavus lempų naudojimo trukmę per metus apskaičiuojame suvartotą elektros energijos kiekį:

W = PΣ •T (6)

W = 3,34•5584 = 18650,56 (kW.h)

4.1.3 lentelė Bendrojo apšvietimo įrenginio skaičiavimo rezultatai

Parinktųjų lempų

Tipas standartinės lempos

Šviesos spalva balta

Galia, kW 0,058

Šviesos srautas, lm 4100

Šviestuvo

Tipas 989 Eterna

Lempų skaičius, vnt. 2

Viso apšvietimo įrenginio

Šviestuvų skaičius, vnt. 24

Lyginamoji galia, kW/m2 0,00644

Įrengtoji galia, kW 3,34

El. energijos ssuvartojimas, kW.h/m 18650,56

4.2. Jėgos įrenginių galios skaičiavimas

4.2.1 lentelė Įrenginių galia

Eil. Nr. Įrengimo pavadinimas Įrenginių kiekis n Vieno įrenginio galia P, kW Bendra galia

P.n, kW

1 Miltų sijotuvas Alcor 2 1,1 2,2

2 Miltų dozatorius ДМР-3 2 1,1 2,2

3 Vandens pašildytuvas-dozatorius POLIN 1 25 25

4 Plikinimo mašina X32M-300 1 2,8 2,8

5 Tešlos maišymo mašina SP120A 1 9,8 9,8

6 Tešlos maišymo mašina TMM-330-1M 1 9,75 9,75

7 Duonkubilio verstuvas DV-330-1M 2 2,8 5,6

8 Tešlos dalinimo mašina BTW 1 0,4 0,4

Tešlos dalinimo mašina SVP/1-E 1 1,1 1,1

9 Dalintuvas apvalintuvas TTW-1 1 0,75 0,75

10 Apvalintuvas Alcor 1 0,75 0,75

11 Formuotuvas MPE-30-1M 1 0,75 0,75

12 Kildinimo kamera Бриз-М 2 6,8 13,6

13 Kepimo krosnis EUROWATT 4318 2 65 130

Bendra visų įrengimų galia P, kW 204,7

Pagal įmonės profilį (duonos gamykla) pasirinkus jėgos įrenginių paklausos koeficientą kpj apskaičiuoju maksimalią jėgai reikalingą elektrinę galią:

Pmj=Pj • kpj (7)

Pmj= 204,7•0,34=69,6 (kW)

Pagal įmonės profilį (duonos gamykla) ir ddarbo pamainų skaičių parenku maksimalų jėgos išnaudojimo laiką Tmj ir apskaičiuoju jėgai per metus sunaudojamą elektros energiją:

Wj=Pmj•Tj (8)

Wj=69,6•5000=348000 (kWh)

Gavus jėgai ir apšvietimui reikalingas elektros galias galime apskaičiuoti maksimalią aktyviąją galią:

Pm =Pma+Pmj (9)

Pm=69,6 +3,34 =72,94 (kW)

Žinant aktyviąją galią galime apskaičiuoti maksimalią pilnutinę galią:

Sm=Pm/cosφ (10)

čia: naujai projektuojamų įmonių galios koeficientas cosφ=0,95-0,96

Sm= 72,94/0,95= 76,78 (kV.A)

Gamybinio cecho per metus sunaudotą elektros energiją apskaičiuosiu sekančiai:

W=Wa+Wj (11)

W= 18650,56 +348000= 366650,56 (kWh)

5. TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ AUTOMATIZAVIMAS

Konsultantė:

doc.

5.1. Technologinio proceso aprašas

Miltai iš maišų beriami į sijotuvą “Alcor” (1). Iš sijojamų miltų pašalinamos priemaišos. Praėjus pro magnetines gaudykles pašalinamos metalinės priemaišos. Sijotuvo variklio galia 1,1 kW. Sijotuvo varikliui reikia numatyti distancinio valdymo sistemą. Išsijoti miltai per sraigtą (2) patenka į miltų silosą (3). Miltų silosas negali persipildyti, todėl čia reikia numtatyti viršutinę lygio signalizaciją. Sraigtą suka 1,1 kW galios variklis. Sraigto varikliui reikia numatyti distancinio valdymo sistemą. Toliau miltai dozuojami miltų dozatoriumi ДМР-3(4) į kubilą, todėl čia reikia numatyti sklendės variklio pagal masę reguliavimo sistemą.

Druska, cukrus bei kitos žaliavos beriami tiesiogiai iš maišų į tešlos maišymo kubilą.

Vanduo pašildomas iki 32oC temperatūros vandens pašildytuve- dozatoriuje POLIN (5). Kad rezervuaras nepersipildytų, reikia numatyti viršutinio lygio signalizaciją. Rezervuare vanduo pašildomas vandeniu, tekančiu gyvatuke. Todėl čia reikia numatyti temperatūros automatinio reguliavimo sistemą, kuri palaikytų (30±2)oC temperatūrą, kkeičiant karšto vandens padavimą į gyvatuką. Taip pat reikia numatyti karšto vandens temperatūros matavimą diapazone (50-100)oC.

Vanduo paduodamas į kubilą. Čia reikia numatyti paduodamo vandens srauto matavimą bei reguliavimą.

Kubilas su žaliavomis nustumiamas prie tešlos maišymo mašinos SP 120A (6). Maišymo mašinos maišyklę suka 9,8 kW galios variklis. Jam reikia numatyti distancinio valdymo sistemą. Gerai išmaišyta tešla rauginama 180-210 min gamybinėse patalpose.

Išrūgusi tešla iš kubilų išverčiama kubilų verstuvu DV-330-1M(7) į tešlos dalinimo mašiną SVP/1-E(8). Kubilų vestuvo variklio galingumas 2,8 kW, kuriam reikia numatyti distancinio valdymo sistemą. Tešlos dalinimo peilį valdo 1,1 kW galios variklis. Todėl reikalinga numatyti variklio apsisukimo reguliavimo sistemą. Tešlos gabaliukai transporteriu (9) patenka į tešlos apvalinimo mašiną „Alcor“ (10). Transporterio variklio galia 0,6 kW, todėl reikia numatyti distancinio valdymo sistemą. Apvalinimo mašinos variklio galia 0,75 kW. Varikliui reikia numatyti distancinio valdymo sistemą.

Po apvalinimo tešlos gaminiai transporteriu (11) patenka į formuotuvą MPE-30-1M (12). Transporterio variklio galia 0,6 kW, todėl reikia numatyti distancinio valdymo sistemą. Formuotuvo variklio galia 0,75 kW. Varikliui reikia numatyti distancinio valdymo sistemą.

Po formavimo suformuoti ir patalpinti į vežimėlius tešlos ruošiniai vežami į kildinimo spinta „Бриз-М“ (13), kurioje reikia numatyti 75±3 proc drėgmės bei 35±2oC temperatūros reguliavimo sistemas, keičiant garo padavimą. Taip pat reikia numatyti paduodamo ggaro temperatūros diapazone (0÷200)oC bei slėgio (0÷1,5)MPa matavimą. Kildinimo spintos variklio galia 6,8kW. Todėl reikia varikliui numatyti distancinio valdymo sistemą.

Po kildinimo tešlos ruošiniai paduodami į kepimo kamerą EUROWATT 4318. Kepiniai kepami 230oC temperatūroje, esant 65-70 proc. drėgmei. Kepimo krosnis yra sudaryta iš keturių kamerų. Kiekvienai kamerai reikalinga numatyti drėgmės reguliavimo sistemą, keičiant garo padavimą. Reikia numatyti temperatūros reguliavimo sistemą, kuri valdo kaitinimo elemento darbą. Taip pat reikia numatyti kepimo kamerų išjungimą praėjus tam tikram laikui.

Kepimo kameros variklio galia 65 kW. Todėl varikliui reikia numatyti distancinio valdymo sistemą.

5.2 Automatizavimo schemos veikimo aprašas

Automatizavimo schema sudaroma pagal kvietinės duonos technologinės schemos aprašą.

Pagal technologiją sijotuvės (1) variklį valdo sistema HS 3, sraigto (2) variklį valdo sistema HS2. Miltų dozatoriaus (4) sklendės variklį valdo sistema WIS1.

Vandens pašildytuve-rezervuare (5) svarbu, kad vandens kiekis būtų pastovus, todėl yra numatyta lygio reguliavimo signalizavimo sistema LCSA±6. Nukritus lygiui sklendė atidaroma, o pasiekus viršutinę ribą sistema LCSA±6 sklendę uždaro. Tešlos maišymui yra naudojamas (30±2)oC temperatūros vanduo. Tam yra numatyta temperatūros matavimo, užrašymo bei reguliavimo sistema TIRC5. Temperatūrą vandens pašildytuve-rezervuare reguliuoja sistema TIRC5, keičiant karšto vandens srautą. Karšto vandens temperatūros matavimui yra numatyta temperatūros matavimo sistema TI4. Vandens srautą iš vandens pašildytuvo-rezervuaro į kubilą reguliuoja sistema FIC7.

Maišymo mašinos

(6) variklį valdo sistema HS 8.

Kubilų išverstuvo (7) variklį valdo sistema HS 9.

Tešlos dalintuvo (8) peilio variklį pagal peilio judėjimo dažnį valdo sistema SC10.

Transporterio (9) variklį valdo sistema HS12.

Tešlos apvalintuvo (10) variklį valdo sistema HS11.

Transporterio (11) variklį valdo sistema HS13.

Formuotuvo (12) variklį valdo sistema HS14.

Į kildinimo spintą (13) paduodamas garas yra (0÷200)oC temperatūros bei (0÷1,5)MPa slėgio, todėl yra numatyta temperatūros matavimo sistema TI17 ir slėgio matavimo sistema PI16. Kildinimo spintoje reikalinga 75±3 proc. drėgmė, tam yra numatyta ddrėgmės matavimo, užrašymo bei reguliavimo sistema MIRC15. Kildinimo spintoje temperatūra turi būti (35±2)oC, todėl yra numatyta temperatūros matavimo, užrašymo bei reguliavimo sistema TIRC18, keičiant garo padavimą. Kildinimo spintos variklį valdo sistema HS19.

Į kepimo kamerą paduodamo garo temperatūros matavimui yra numatyta matavimo sistema TI21, slėgio matavimui – slėgio matavimo sistema PI20. Kepimo kamerų drėgmę, keičiant garo padavimą, matuoja, užrašo ir reguliuoja sistemos MIRC22, MIRC23, MIRC24, MIRC25. Kepimo kamerų kaitinimo sistemų darbą reguliuoja sistemos TIRC27, TIRC29, TIRC31, TIRC33. Apie kepimo pabaigą signalizuoja iir kepimo kameras išjungia sistemos KSA26, KSA28, KSA30, KSA32. Kepimo kameros variklį valdo sistema HS34.

5.3 Ryšių schemų aprašas

Vandens pašildytuvo-rezervuaro (5 )temperatūros matavimo, užrašymo bei reguliavimo sistemos TIRC5 ryšių schema

Vandens pašildytuve-rezervuare jautrusis elementas varžinis termometras TI088T (5.1) priima informaciją apie matuojamos ttemperatūros reikšmę. Jo korpusas pagamintas iš nerūdijančio plieno, todėl tinka naudoti maisto pramonėje. Jis montuojamas reguliavimo objekte, priima informaciją apie matuojamos temperatūros reikšmę, ją perdirba į signalą, patogų tolimesniam darbui, išėjime duoda varžą, kurią perduoda į ketiklį TMT, šis varžą keičia į unifikuotą srovę ir išėjime duoda 420mA srovę. Keitiklis turi distancinį signalo perdavimą ir yra įmontuotas vietoje. Iš jo srovės signalas paduodamas į antrinį indikacinį savirašį registruojantį prietaisą Mega-log D1BAA00E100A0 (5.2). Prietaisas turi unifikuotą įėjimo signalą: 4-20mA.

Keitiklis TMT siunčia unifikuotą signalą į nenutrūkstamo veikimo reguliatorių TRD855-G0A2C (5.4), kuris reguliuojamo parametro reikšmę parodo, savyje turi uždaviklį ir reguliuoja šią temperatūros reikšmę. Išėjime esant reguliuojamo parametro nukrypimui nuo užduotos vertės, reguliatorius suformuoja signalą ir tiesiogiai siunčia jį vožtuvui (5.7).

Šioje ryšio schemoje įįmontuotas valdiklis SIMATIC-7S-300 CPU 315 (5.6). Jis gauna informaciją iš vietoje įmontuoto atskaitymo prietaiso, turinčio distancinį signalo perdavimą ir siunčiančio šį signalą į valdiklį, kuris reguliuoja temperatūros reikšmę pagal užduotą reguliavimo algoritmą. Be to, valdiklis išsaugo informaciją ir užklausus ją pateikia, ko negali atlikti reguliatorius.

Vandens pašildytuvo-rezervuaro (5) lygio signalizavimo sistemos LCSA±6 ryšių schema

Vandens pašildytuve-rezervuare lygis yra matuojamas talpiniu lygio matavimo prietaisu VEGAKON61 (6.1). Jis montuojamas reguliavimo objekte, priima informaciją apie matuojamo dydžio reikšmę, ją perdirba į signalą, patogų tolimesniam darbui, iišėjime duoda unifikuotą srovę 4.20mA. Iš jo unifikuotas signalas yra perduodamas signalinei lemputei SIGNUM 3SB30 01-6AA20 (6.2).

Šioje ryšio schemoje įmontuotas valdiklis SIMATIC-7S-300 CPU 315 (5.6). Jis gauna informaciją iš vietoje įmontuoto atskaitymo prietaiso, turinčio distancinį signalo perdavimą ir siunčiančio šį signalą į valdiklį, kuris reguliuoja lygio reikšmę pagal užduotą reguliavimo algoritmą.Valdiklis taip pat siunčia signalą vožtuvui (6.3).

Maišyklės (6) variklio distancinio valdymo sistemos HS 8 ryšių schema

Paspaudus mygtuką (8.1) stovinti vietoję arba mygtuką (8.2), stovintį skyde, per režimų perjungiklį 3SD3000-2DA11 (8.3) suveikia magnetinis paleidiklis 3RT10 26-1AP00 (8.4), kuris paleidžia arba stabdo maišyklės variklį.

Per magnetinį paleidiklį variklį gali valdyti pagal nustatytą programą valdiklis SIMATIC-7S-300 CPU 315 (5.6).

Kildinimo spintos (13) drėgmės matavimo, užrašymo bei reguliavimo sistemos MIRC 22 ryšių schema

Kildinimo spintoje drėgmė matuojama jautriuoju elementu drėgmės matuokliu MR R9D6S3 (22.1), kartu su keitikliu. Matuoklis montuojamas reguliavimo objekte, priima informaciją apie matuojamos drėgmės reikšmę, ją perdirba į signalą, patogų tolimesniam darbui, išėjime duoda varžą, kurią perduoda į ketiklį, šis varžą keičia į unifikuotą srovę ir išėjime duoda 420mA srovę. Iš ketiklio srovės signalas paduodamas į antrinį indikacinį savirašį registruojantį prietaisą Mega-log D1BAA00E100A0 (22.2). Prietaisas turi unifikuotą įėjimo signalą: 4-20mA.

Iš keitiklio unifikuotas signalas eina į nenutrūkstamo veikimo reguliatorių TRD855-G0A2C (22.4), kuris reguliuojamo parametro rreikšmę parodo, savyje turi uždaviklį ir reguliuoja šią drėgmės reikšmę. Išėjime esant reguliuojamo parametro nukrypimui nuo užduotos vertės, reguliatorius suformuoja signalą ir tiesiogiai siunčia jį vožtuvui (22.6).

Šioje ryšio schemoje įmontuotas valdiklis SIMATIC-7S-300 CPU 315 (5.6). Jis gauna informaciją iš vietoje įmontuoto atskaitymo prietaiso, turinčio distancinį signalo perdavimą ir siunčiančio šį signalą į valdiklį, kuris reguliuoja drėgmės reikšmę pagal užduotą reguliavimo algoritmą. Be to, valdiklis išsaugo informaciją ir užklausus ją pateikia, ko negali atlikti reguliatorius.

5.4 Automatizavimo priemonių ir prietaisų parinkimas

Sudarytom ryšio schemom parinkti prietaisai, kurių specifikacijos yra pateiktos 5.4.1 lentelėje.

5.4.1 lentelė Automatizacijos prietaisų specifikacija

Pozicijos Nr Matuoja-mas dydis Matuojamoji aplinka Matuojamo parametro charakteristika Prietaiso pristatymo vieta Prietaiso pavadinimas ir charakteristika Prietaiso tipas Prietaisų kiekis Įmonė, gamintojas

Bendri prietaisai visiems kontūrams

5.6 – – Skyde Valdiklis. Atminties skirtos programoms ir duomenims saugoti, apimtis 48 kbitai. Yra skaitmeniniai įėjimai ir išėjimai, valdymo ir kontrolės įrenginiai. Įjungimo į tinklą būdas: AS interfeisas PROFINUS Industrie Eternetas. SIMATIC S7-300 CPU 315 4 Siemens

Sistemos TIRC 5 prietaisai

5.1 Temperatūra Vanduo 32oC Vandens rezervuaras Termorezistorius su korpusu. Maistinė aplinka. Tmax=120-140oC. Vamzdžio ilgis 50mm. TI088T 1 Endress

+Hanser

Keitiklis. Matavimo ribos 0-300oC. Matuojamoji temperatūra 0-100oC. Aplinkos tempertūra -20-75oC. Srovė (4-20)mA nuolatinė, 750 Ω/24 VDC. TMT 1 E+H

Keitiklio korpusas. Maistinė aplinka. Aplinkos temperatūra 0-50oC. Įėjimas (4-20)mA. Matavimo ribos -199+199oC. Maitinimo įtampa 24V nuolatinė. Ji maitina pirminį keitiklį. TA20X 1 E+H

5.2 Skyde Rodmeninis savirašis prietaisas. Indikacija 2*20. 5 ribos kiekvienam kanalui. Gali būti prijungti reliniai išėjimai. MMatavimo ribos (4-20)mA. Aplinkos sąlygos 0+50oC. Maitinimas kintamaja įtampa 230V, taip pat gali būti nuolatinė 24V. Mega-log D1BAA00E100A0 1 E+H

5.3 ir 5.5 Skyde Perjungiklis. 3 padėčių, nešviečiantis, apvali serija 22mm. Juodos spalvos. 3SD30 00-2DA11 2 Siemens

5.4 – – Realizuoja PI dėsnį Skyde Reguliatorius. Valdymo reguliavimo algoritmas kofiguruojamas PI dėsniu. Įėjimas (0/4-20)mA. Yra 2 išėjimai. Išėjimas (4-20)mA. Maitinimas 115 arba 230 VC, 48-62 HZ. Turi indikaciją, 2 eilutes po 4 skaitmenis. TRD855-G0A2C 1 E+H

Sistemos LSA±6 prietasai

6.1 Lygis Vanduo Vandens rezervuaras Talpinis lygio matuoklis. Įtampos perdavimas relėmis 20-250AC 50/60Hz. Pasiekus viršutinį lygį išduoda relinį signalą. VEGAKON 61 1 Vega

6.2 Skyde Signalinė lemputė. Apvali serija 22mm. Raudona spalva. SIGNUM 3SB30 01-6AA20 1 Siemens

Sistemos HS 8 prietaisai

8.1 Variklio valdymas Skyde Mygtukas. Su laikikliu. Įjungti variklį. Plokščias, juodos spalvos. 3SB3000-0AA11 1 Siemens

8.2 Skyde Perjungiklis. 3 padėčių, nešviečiantis, apvali serija 22mm. Juodos spalvos.

3SD30 00-2DA11 1 Siemens

8.3 Skyde Magnetinis paleidiklis. Darbinė srovė Ie prie 400V 25A, trifazio variklio galingumas prie 50 Hz 230V 5,5 kW.Valdymo įtampa AC 230V 50 Hz.Valdymas kintamąja srove, varžtiniai gnybtai. Tvirtinami varžtais ir fiksatoriais prie 35 mm profilinės šynos. 3RT10 26-1AP00 1 GE Power controls

8.4 Skyde Mygtukas. Su laikikliu. Išjungti variklį. Plokščias, raudonos spalvos. 3SB3000-0AA21 1 Siemens

Sistemos MIRC 22 prietaisai

22.1 Drėgmė Oras 75% Kildinimo spinta Drėgmės matuoklis. Kartu su keitikliu ir jautriuoju elementu: jautrusis elementas yra silicio polimeras, drėgmės ribos: 0-100oC paklaida ±2%, 0-90% ir ±3% 90-100%, temperatūra 15-75oC. Vamzdelio diametras 12,7mm, ilgis 173mm, srovė (0/4-20)mA. Yra signalizacija, galia nuo 85 iki 130V AC, 24V DC. MR

R9D6S3 1 E+H

22.2 Skyde Rodmeninis savirašis prietaisas. Indikacija 2*20. 5 ribos kiekvienam kanalui.

Gali būti prijungti reliniai išėjimai. Matavimo ribos (4-20)mA. Aplinkos sąlygos 0+50oC. Maitinimas kintamaja įtampa 230V, taip pat gali būti nuolatinė 24V. Mega-log D1BAA00E100A0 1 E+H

22.3 ir 22.5 Skyde Perjungiklis. 3 padėčių, nešviečiantis, apvali serija 22mm. Juodos spalvos. 3SD30 00-2DA11 2 Siemens

22.4 – – Realizuoja PI dėsnį Skyde Reguliatorius. Valdymo reguliavimo algoritmas kofiguruojamas PI dėsniu. Įėjimas (0/4-20)mA. Yra 2 išėjimai. Išėjimas (4-20)mA. Maitinimas 115 arba 230 VC, 48-62 HZ. Turi indikaciją, 2 eilutes po 4 skaitmenis. TRD855-G0A2C 1 E+H

6. STATYBINIAI SANTECHNINIAI SPRENDIMAI

Konsultantė:

doc.

2005 01 05

6.1 Aiškinamasis raštas

Rekonstruojamas pramoninis pastatas yra Jonavos mieste. Pastato fasadas yra oorentuotas į pietvakarius. Kadangi rekonstruojamas ne visas pastatas tai visi skaičiavimai bus pateikiami tik rekonstruojamai daliai t.y., gamybinėms patalpoms. Rekonstruojamų gamybinių patalpų ilgis L=25,65 m, plotis B=19,65 m, aukštis H=4,815 m. Pastato rekonstrukcijai bus naudojamos gelžbetoninės konstrukcijos: išorinės bei vidinės kolonos, denginio sijos, gelžbetoninės perdangos plokštės, pamatai kolonoms, pamatų sijos. Pastato kolonų tinklelio išmatavimai yra 6×6 m. Pastato išorinės sienos yra pastatytos iš keraminių plytų. Pagrindinė apšiltinimo medžiaga mineralinė vatos plokštė. Pastato vidaus temperatūra 18oC. Langai – viengubu rėmu, pagaminti iiš klijuotos medienos, įstiklinti vienkameriniu stiklo paketu su energiniu stiklu, baltai dažyti su skląsčiu SK. Lango tipas OSV 18-13,5 I. Radiatoriai, tipo De Longhi 11.Reg Nr.4031, yra išdėstyti po langais. Šildymui trūkstama šiluma suteikiama kaloriferiu. Pastato vėdinimui sumontuoti ventiliatoriai.

6.2 PPradiniai duomenys

6.2.1 lentelė. Pradiniai duomenys projektavimui.

Pastatų aukštų skaičius 1

Rekonstruojamos patalpos plotis tarp ašių, m 18

Rekonstruojamos patalpos ilgis tarp ašių, m 24

Darbuotojų skaičius 24

Miestas Jonava

Pastato orentacija Į pietvakarius

Instaliuota galia 204,7

Neužpučiamų langų kiekis atitvaroje, % 16

Užpučiamų langų kiekis atitvaroje, % 15

6.2.2 lentelė. Miesto klimatiniai duomenys

Miestas Metų

laikas Parametras A Parametras B Šildymo

periodo vidutinė temperatūra,oC Šildymo

periodo trukmė, paromis Barometrinis

vietovės slėgis, hPa

Išorės

oro

tempera-

tūra,oC Išorės

oro entalpija, kJ/kg Išorės

oro temperatūra,oC Išorės

oro entalpija, kJ/kg

Jonava šiltas 21,2 48,5 24,3 52,8 -0,8 195 990

šaltas -8 -4,2 -22 20,8

6.2.3 lentelė. Gelžbetoninių konstrukcijų specifikacija

Gaminio

pavadinimas Gaminio markė Kiekis Išmatavimai, mm Vieno gaminio

L B H tūris, m3 masė, t

Išorinė kolona K36-1 8 300 300 4400 0,40 1,0

Vidinė kolona K36-7 12 300 300 4400 0,41 1,1

Denginio sija 1BST6-1AIIIT 12 5960 200 590 0,45 1,2

G/b perdangos plokštė 2PG6-2AtVT 48 5970 300 1490 0,62 1,5

Kolonų pamatai FA6-1 20 2380 600 580 0,53 1,4

Pamatų sija FB6-36 6 2400 2100 1500 0,331 0,79

6.3 Atitvarų šiluminės varžos ir perdavimo koeficientų skaičiavimas

6.3.1 Sienos šiluminės varžos skaičiavimas

1-kalkių-smėlio tinkas

2-keraminės plytos

3-šiluminė izoliacija (mineralinė vatos plokštė)

4-kalkų-smėlio-cemento tinkas

1pav. Sienos pjūvis

6.3.1.1 lentelė

Šiluminiai dydžiai

ir sienos dalys Tankis ρ,

kg/m3 Simbolis Sluoksnio

storis d,m Medžiagos šilumos laidumo koef. λ W/(m∙K) Sluoksnio šiluminė

varža R, m2 ∙K / W

Vidinio paviršiaus

šiluminė varža Rsi 0,13

Kalkių-smėlio tinkas 1600 R1 0,02 0,83 0,02

Keraminės plytos 1800 R2 0,51 1,03 0,5

Mineralinės vatos

plokštė 200 R3 0,12 0,04 3

Kalkių-smėlio-

cemento tinkas 1700 R4 0,025 0,9 0,03

Išorinio paviršiaus

šiluminė varža Rse 0,04

Sienos visuminė

šiluminė varža Rt 0,675 3,72

Sienos varža apskaičiuojama:

R=d/λd.s., m2∙K/W

Šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas:

UT=1/RT, W/(m2 ∙K)

UT=1/3,72=0,27 W/(m2∙K)

Temperatūros pataisa apskaičiuojama:

k=20/(Qi-Qe)

k=20/(18-(-0,8))=1,064

čia: Qi-vidaus oro temperatūra,oC; Qe-vidutinė šildymo sezono išorės oro temperatūra,oC.

Norminė vertė:

UNk=0,4∙1,064=0,43

UMN=1∙1,064=1,064

UTL‘oro, todėl pagal Loro=5700,0 m3 parenku 2 ventiliatorius, tiekiančius po 3000 m3/h oro. Ventiliatoriai išcentriniai, ABB‘Flakt Oy‘ GTAB-1.050-6 tipo.Jų sudaromas slėgis-350 kPa.

6.7. Kaloriferių parinkimas

Kad užtikrint pakankamą šilumos kiekį apskaičiuoju Qkalorif:

Qkalorif=Loro∙c(ttiek-tišor)

čia: c-specifinė šiluma, W/(m3∙K), (1/3,6).

Šilumos kiekis reikalingas apšildyti kaloriferiais:

∆Q=Qš-Qš10

∆Q=3632,6-2906,08 =726,52 W

Apskaičiuoju tiekiamo ooro temperatūrą ir oro srautą:

ttiek=tvidaus+∆Q/Loro∙c

ttiek= 18+726,52/5700,0∙0,28=18,45 oC

Qkalorif=5700,0∙0,28∙(20-(-8))=44688,0 W

Loro= 5700,00m3, 5700,0/2=2850,0m3/h čia apskaičiavau reikalingą tiekiamą oro srautą.

Pagal tai parenku Remark V060-30/38 tipo 2 kaloriferius, kurių oro srautas 2850 m3/h.

Vandens temperatūrų skirtumas 90/70;

Pašildyto oro temperatūra 36oC;

Šiluminė galia 37,5kW;

Vandens srautas per šildytuvą 1,67 m3/h;

Šilumnešio slėgio nuostoliai 7,1kPa;

Oro greitis šildytuve 4,4 m/s.

6.8. Į pastatą tiekiamos šilumos skaičiavimas

Šilumos kiekis apskaičiuojamas:

Q=Qš10+Qkalorif+QH20

čia: Qš10-šilumos kiekis palaikomas radiatorių, W; Qkalorif-kaloriferių tiekiamas šilumos kiekis, W; QH20-šilumos kiekis reikalingas vandens pašildymui, W.

QH20=A∙c∙(tk-ts), W

čia: A-karšto vandens kiekis per 1 h; c-specifinė vandens temperatūrą, W/kgoC, (1,163W/kgoC); tk-karšto vandens temperatūra,oC, (55oC); ts-šalto vandens temperatūra,oC, (10oC).

A parenkamas pagal normas 25 kg/h arba A=25∙n/2 m3;

čia: n-darbuotojų skaičius.

A=25∙24/2= 300

QH20= 300∙1,163∙(55-10)=15700,50 W

Katilo skaičiavimai:

Qkat=1,2∙ Q/nkat. W

Karšto vandens poreikiai per šildymo sezoną:

Qšper sezoną=qš∙V∙(tv-tiš)∙h∙p∙10-6∙3,6, GJ/sezoną

čia: tiš-vidutinė šildymo periodo temperatūra,oC; h-kiek valandų trunka šildymo sistemos darbas, h, (1pamainai 8 val); p-šildymo periodo trukmė, paromis.

Skaičiuojant karšto vandens poreikį šildymui per sezoną darbo metu 8 val, o ne darbo metu 3 val.

Qš.d.d= 0,042∙2162,26∙(18-(-0,8))∙8∙195∙10-6∙3,6=9,59 GJ/sezoną

Qš.n.d= 0,042∙2162,26∙(18-(-0,8))∙8∙195∙10-6∙3,6=9,59 GJ/sezoną

Karšto vandens poreikiai per sezoną:

Qš=Qš.d.d+Qš.n.d=9,59+9,59=19,18 GJ/sezoną

Q=Qš10+Qkalorif+QH20=2906,08+44688,04+ 15700,50= 63294,62W=63,29kW

Qkat=1,2∙63,29/14,4=5,27 kW

PriimuTHEMIS TWIV 28E, skirtą pastatam šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Įrengta elektroninė modeliuojamoji registracijos sistema. Šilumos galia 14,4-28,3kW; temperatūros reguliavimo ribos 30-90oC; plėtimosi indo talpa 7,5; slėgis 0,3 MPa; naudingumo koeficientas 90procentų. Karšto vandens reguliavimo ribos 30-65oC, šildomo vandens srautas 114,7 l/min.

7. DARBO SAUGA

7.1 Rekonstruojamo objekto charakteristika

Rekonstruojamas objektas UAB „Jonavos duona“ gamybinis ir ekspedicinis cechai. Gamybiniame ceche yra tešlos maišymo mašinos, dalintuvai, formuotuvas, apvalintuvas. Darant rekonstrukcija bus didinamas gamybinio cechas bei eksplotacinės patalpos, panaikinant katilinę. Bus pakeistos senos kepimo krosnys naujomis, kurios yra ekonomiškesnės bei našesnės. Bus perkamos naujos kildinimo spintos. Rekonstruojamoje įmonėje bus diegiama nauja bandelių liniją, kuriai bus perkami nauji įrengimai. Dėl galimo mikrobiologinio užterštumo ketinama panaikinti praėjimą į gamybinį cechą iš sijojimo patalpos.

Visoms rekonstruojamoms patalpoms yra nustatomos patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų.

7.1.1 lentelė. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų.

Patalpos pavadinimas Patalpos kategorija Medžiagų esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristika

Sijojimo patalpa Bsg Miltų dulkės, kurių pliūpsnio temperatūra didesnė nei 28oC.

Gamybinė patalpa Cg Degios dulkės, kurios avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius.

Ekpsedicinė patalpa Cg Degios dulkės, kurios avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius.

Įmonėje sprogių zonų nėra.

7.1.2 lentelė. Profesinės rizikos veiksnių kiekybinis įvertinimas

Pavadinimas Atsiradimo

ar veiksnio

vieta Dydis, matavimo vnt Didžiausias leistinas dydis Poveikis žmogui Apsauga

1 2 3 4 5 6

Miltų dulkės Sijojimo mašina 5 mg/m3

IPRV

Įkvepiamoji frakcija 10 mg/m3

IPRV Kvėpavimo takų bei akių pažeidimas Naudoti respiratorius, akinius.

Judantys įrengimai, mechanizmai ir jų dalys Transporteriai, maišyklės, dalintuvas, formuotuvas, apvalintuvas. – – Fiziniai sužalojimai Aptvėrimas, apgaubas

Statinė elektra Sijojimo patalpa – – Kibirkštys Įnulinimas, įžeminimas

Pavojus sprogimui ir gaisrui Sijojimo patalpa – – – Įrengimų valymas, įžeminimas, įnulinimas. Bet koks kibirkščių vengimas.

1 2 3 4 5 6

Darbo paviršių įkaitimas Kepimo krosnis Iki 260oC 45oC Nudegimai Asmeninė apsauga: pirštinės, spec.rūbai. Šiluminė izoliacija

Padidinta aplinkos temperatūra Šalia kepimo krosnių Apie 40oC 26oC Organizmo ttermoreguliacijos procesų sutrikimas Tiekiamoji ištraukiamoji ventiliacija

Triukšmas Sijojimo bei dalinimo mašinos 60 dBA 85 dBA Neviršija leistinos normos –

Elektros srovė Varikliai 380/220 V 2V;0,3 mA

36V;6 mA Elektros smūgiai, nudegimai Įnulinimas, apsaugos aparatai

Chlorkalkės Plovimo dezinfekavimo priemonės – Chloro 1,5 mg/m3

IPRV Dirgina akių gleivinę, kvėpavimo takus Guminės pirštinės, prijuostė, apsauginiai akiniai, respiratoriai

Kalcinuota soda Plovimo ir dezinfekavimo priemonė – NRV 2mg/m3 Degina kvėpavimo takus, burnos gleivinę, sukelia skrandžio ir žarnyno ligas Guminės pirštinės, speciali apranga, apsauginiai akiniai, respiratoriai

7.2 Darbo higiena

Visi darbuotojai kasdien prieš darbo pradžią ir jam pasibaigus privalo praustis dušuose. Rankos turi būti plaunamos keletą kartų per dieną ir būtinai apsilankius tualete, pasinaudojus nosine ir pan. Rankų pirštų nagai kerpami trumpai. Rankas reikia saugoti nuo įdrėskimų, įpjovimų ir nudegimų. Įmonės darbuotojai turi laikytis burnos ir dantų priežiūros reikalavimų. Būtina nešioti galvos apdangalus, kad jie paslėptų plaukus. Darbuotojai privalo dėvėti sanitarinius drabužius ir patogią avalynę, kurie naudojami tik darbe. Draudžiama į cechą neštis pašalinius daiktus, pvz., auskarus, žiedus ir pan.Visi darbuotojai pradedantys dirbti prie linijų turi būti mediciniškai tikrinami kas pusę metų.

Įmonės patalpose bei teritorijoje griežtai draudžiama rūkyti.

Rekonstruojant įmonę, pastatų išdėstymas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimai, apšvietimas, ventiliacija ir kiti darbai atliekami pagal sanitarinių normų reikalavimus.

Gamybinių patalpų ir darbo vietų apšvietimas turi didelės reikšmės dirbančiųjų sveikatai, nuotaikai, darbingumui. Geras apšvietimas pakelia darbo našumą, užtikrina saugų darbą, sudaro sąlygas palaikyti technologiniame procese aukštą

sanitarinį lygį. Gamybinėms patalpoms apšviesti naudojamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Duonos kepimo pramonėje darbai yra priskiriami vidutinio tikslumo darbams, todėl patalpoje apšvietimo apšvietos norma yra 200 lx. [HN 98]. Gamybinių patalpų apšvietimas yra parinktas ir apskaičiuotas “Elektrotechnikos” dalyje.

Maisto pramonės įmonėse įvairių technologinių procesų metu patalpose susikaupia įvairios medžiagų dulkės, dujos ir garai. Siekiant palaikyti švarų orą, patalpose yra įrengta ventiliacija, kuri pašalintų kenksmingą orą patalpose ir praskiestų jį. Gamybinėse patalpose yra įrengiama natūrali, dirbtinė arba mišri ventiliacija. Vėdinimo įrenginiai yra pparinkti ir apskaičiuoti dalyje “Statybiniai santechniniai sprendimai”.

Visi šildymo įrenginiai ir prietaisai yra pagaminti, įrengti ir eksploatuojami pagal galiojančių norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimus, o prieš šildymo sezoną jie yra tikrinami. Šildymo įrenginiai yra parinkti ir apskaičiuoti taip pat dalyje “Statybiniai santechniniai sprendimai”.

Šiluminė aplinka darbo patalpoje – darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, kurios nustatomos pagal žmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį spinduliavimą [HN 69:2003].

Pakankama šiluminė aplinka –– šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami darbuotoją gali sukelti savaime praeinančius nemalonius šilumos pojūčius, kai darbuotojo kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampa neviršija fiziologinio prisitaikymo galimybių. Ši šiluminė aplinka nesukelia sveikatos sutrikimų [HN 69:2003].

Darbo patalpų šiluminės aplinkos pparametrai yra tokie: oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis ir šiluminio spinduliavimo intensyvumas [HN 69:2003].

Šiluminio komforto aplinkos parametrai nustatomi visai darbo zonai. Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai nustatomi atskirai darbo zonos nuolatinėms ir nenuolatinėms darbo vietoms. Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III) [HN 69:2003].

7.2.1 lentelė. Darbo patalpų pakankamos šiluminės aplinkos (oro temperatūros, oro santykinio drėgnumo ir oro greičio) normuojamos reikšmės. [HN 69-1997]

Metų periodas Darbų sunkumas ir kategorija Temperatūra, 0C Santykinis oro drėgnis, % Oro judėjimo greitis, m/s

Šaltasis Vidutinio sunkumo IIa 18 – 20 40 – 60 0,2

Šiltasis Vidutinio sunkumo IIa 21 – 23 40 – 60 0,3

Daugiausia naudojamos yra plovimo mmedžiagos, kitos kaip maisto priedai ir dezinfekcinės medžiagos naudojamos labai mažais kiekiais ir tai didelio poveikio neturi.

Daugiausia su šiomis plovimo medžiagomis susiduria plovėjai, todėl tokios srities specialistai prieš pradedant dirbi turi būti instruktuoti, praeiti mokymo kursus. Darbo metu, ruošiant tirpalus ar dirbant su jais, darbuotojai privalo užsidėti akinius, polimerinį prijuostę bei pirštines. Taip pat darbuotojams draudžiama transportuoti atviruose induose ar maišuose šias agresyvias chemines medžiagas.

7.3 Saugi gamyba

Už darbo saugą kiekviename ceche yra atsakingas to padalinio vadovas. Už instrukcijoje nurodytų rreikalavimų nevykdymą darbuotojai atsako administracine atsakomybe.

Eksploatuojant elektros įrengimus, vienas iš būdų apsaugoti žmogų nuo pavojingo ir kenksmingo elektros srovės, ir elektros lanko poveikio, yra elektros įrenginių įnulinimas. Tad visi elektros įrengimai yra įnulinti arba įžeminti. Gamybinėse patalpose nuo elektros variklių, šviestuvų, laidų ir kitų elektros įrenginių bus nuolat valomos degios nuosėdos. Pagal nustatytą tvarką bus matuojama kabelių ir laidų izoliacijos varža, o matavimo rezultatai surašomi į tam tikslui skirtą žurnalą. Pastatų ir įrengimų apsauga nuo žaibo ir statinio elektros krūvio atitinka norminių dokumentų reikalavimus. Visos metalinės ir kitos elektrai laidžios technologinių įrenginių dalys bus įžemintos, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės. Įžeminimo kontūrų varža prietaisais yra tikrinama vieną kartą metuose. Ant elektros spintų ir skydelių numatyti perspėjimo saugos ženklus.

UAB „Jonavos duona“ vyksta šie darbų saugos intruktavimai:

• Įvadinis;

• Pirminis darbo vietoje;

• Periodinis darbo vietoje;

• Papildomas darbo vietoje;

• Specialusis darbo vietoje.

Priimant į darbą instruktuojama pagal bendrovės įvadinę darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją. Pirminį instruktavimą darbo vietoje išklauso visi darbuotojai, kurie gamina produkciją, dirba su medžiagomis ir žaliavomis, įrankiais ir įrengimais. Šį instruktavimą praveda saugos darbe ir sveikatos tarnybos specialistas ar padalinio vadovas. Periodinis instruktavimas darbo vietoje pravedamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Papildomas instruktavimas pravedamas tada, kai ppasikeičia technologinis procesas, patvirtinus naują darbų saugos instrukciją. Specialųjį instruktavimą išklauso darbuotojai, kurie dirba pagal paskyras – leidimus.

Saugos darbe priežiūrai, traumatizmo ir profesinių ligų profilaktikai, priešgaisrinės saugos priežiūrai, kontrolei bei darbuotojų konsultavimui bus įsteigta saugos darbe ir sveikatos tarnyba, kurią sudarys 3 asmenys.

Miltų sandėlys ir sijojimo skyrius. Miltų maišams transportuoti naudojami vežimėliai. Į sijojimo mašiną miltai pakraunami rankiniu būdu: moterims galima kelti ne daugiau 15 kg, dviems 30 kg, vyrams ne daugiaus 50 kg. Visiems sijojimo skyriaus įrengimams privaloma elektroblokuotė, kad šių mašinų nebūtų galima įjungti, kada jos valomos arba remontuojamos.

Tešlos maišymo formavimo skyrius. Prieš darbo pradžią darbuotojas privalo pilnai paruošti darbo vietą, apžiūrėti įrengimus ir įsitikinti, kad jie techniškai tvarkingi. Pastebėjus įrengimo gedimą, pranešama įmonės vadovui, kuris iškviečia remonto darbus atliekančius meistrus. Judančių mechanizmų uždėjimas bei pritvirtinimas vykdomas išjungus variklį. Naudotis netvarkingais įrengimais griežtai draudžiama.

Įrengimą būtina sustabdyti:

1. Pasitraukiant nuo mašinos nors trumpam.

2. Dingus elektros srovei.

3. Pajutus gumos kvapą, užsidegus laidams.

4. Pastebėjus, kad mašina netvarkinga.

5. Remontui, detalių keitimui.

6. Esant būtinumui nuvalyti mašiną.

7. Baigus darbą.

Darbas su kepimo krosnimis. Kepimo įrengimai turi šiluminę izoliaciją.. Kiekviena pavojinga krosnies pavaros grandis yra atskirai aptverta. Darbuotojas dirbantis prie kepimo krosnių turi chalatų rankoves susisegti ties riešais bei dėvėti pirštines, kad nenudegtų rankų prisilietus prie įrengimo įkaitusių dalių. Visose krosnyse turi būti pprietaisai kepimo kameros temperatūrai matuoti.

7.4 Trifazinio asinchroninio elektros variklio įnulinimo skaičiavimas

Patalpa, kurioje yra tešlos maišymo mašina SP 120 A, priskiriama pavojingai, kadangi atitinka šiuos išvardintus požymius:

• Patalpos yra drėgnos (santykinė oro drėgmė 75%)

• Patalpų grindys yra laidžios elektros srovei ( grindys: metalinės, keramikinės.)

čia: T- jėgos transformatorius; TPS – 380/200 V įtampos transformatorinės pastotės skirstykla; JS – grupės elektros įrenginių jėgos spinta; EL1, EL2 – variklio elektros tiekimo linijos pirmoji, antroji atkarpos; F – apsaugos aparatai (automatiniai jungikliai); M – asinchroninis elektros variklis; N – nulinis apsauginis laidininkas (pažymėtas punktyrine linija).

Įnulinimą apskaičiuosiu tešlos maišymo mašinai, kurios galingumas yra 9,8 kW.

7.4.1 Pradinių duomenų lentelė

Pradiniai duomenys

Elektros tinklo fazinė įtampa U2 220V

Elektros variklio galia P1 9,8kW

Variklio paleidimo sąlygų

koeficientas K5 1,8

Apsaugos aparato saugiklis M0 3

Fazių skaičius 3

Didžiausi leistinieji įtampos

nuostoliai variklio eliktros linijoje U9 2,50%

Variklio elektros linijos atkarpų ilgiai:

iki jėgos spintos L1 0,015 km

iki transformatoriaus L2 0,1 km

Laidų ar kabelių markės

A1 AABG

A2 AAB

Mažiausias leistinas vienfazio trumojo

jungimo ir apsaugos nominaliosios

srovių santykis K9 3

*******PRADINIAI DUOMENYS********

U2= 220

S8= 0

P1= 9.800

M0= 3

K5= 1.800

F0= 3

U9= 2.5

L1= 0.015; L2= 0.100; L3= 0.000L4= 0.000; L5= 0.000

C1= 0.000; C2= 0.000; C3= 0.000C4= 0.000; C5= 0.000

A1= 3.000; A2= 4.000; A3= 0.000A4= 0.000; A5= 0.000

K9= 3

*******SKAICIAVIMO REZULTATAI******

VARIKLIO PARAMETRAI

NOMINALIOJI GALIA P0= 11.00

NAUDINGUMO KOEFICIENTAS V0= 0.88

GALIOS KOEFICIENTAS G0= 0.87

NOMINALIOJI SROVE I0= 21.89

PALEIDIMO SROVE S0= 164.20

APSAUGOS APARATAS F0= 3.0

APSAUGOS APARATO NOM. SROVE:

APSKAICIUOTA F7= 91.22

PARINKTA F9= 100

EL.LINIJOS ATKARPU SROVES:

C1= 21.89

C2= 87.58

C3= 0.00

C4= 0.00

C5= 0.00

LAIDU IR KABELIU SKERSP.PLOTAI:

S1= 70.00

S2= 70.00

S3= 0.00

S4= 0.00

S5= 0.00

JEGOS TRANSFORM.NOM.TARIAMOJI GALIA P9=160.0

FAKT.ITAMPOS NUOSTOLIAI U8= 2.00

TIEKIMO LINIJOS VARZOS:

AKTYVIOJI R8= 0.087

INDUKTYVIOJI X8= 0.0069

TARIAMOJI Z8= 0.251

VIENFAZIO TTRUMPO JUNGIMO SROVE C8= 876.48

FAKTINIS SROVIU SANTYKIS K8= 8.76

LIETIMO ITAMPA U0= 81.05

APS.APARATO SUVEIKIMO LAIKAS T8= 3.07

Jėgos transformatorius T

Nominalioji galia STnom, kV*A 160

Transformatorinės pastotės skirstykla TPS

Fazinė įtampa Uφ, V 220

Elektros linijos 2-oji atkarpa EL2

Kabelio, laido:

markė AAB

gyslų, laidų skaičius 3

gyslų skerspjųvio plotas S2, mm2 70

nulinis apsauginis laidininkas aliumininis kabelio apvalkalas

Jėgos spinta JS

Elektros linijos 1-oji atkarpa EL2

Kabelio, laido:

markė AABG

gyslų, laidų skaičius 3

gyslų skerspjųvio plotas S1, mm2 70

nulinis apsauginis laidininkas aliumininis kabelio apvalkalas

Valdymo spintos VS apsaugos aparato F:

pavadinimas ir tipas AE-20

nominalioji srovė IFnom, A 100

Variklio M nominalioji galia PMnom, kW 11,00

Vienfazio trumpojo jungimo srovė Ik, A 879,48

Santykis KN=Ik/IFnom 8,76

Apsaugos aaparato suveikimo laikas tF, s 3,07

Atlikus įrengimo įnulinimą sumažėja elektros srovės pavojingumas žmogui. Apsaugos aparato parinkta nominalioji srovė yra 100 A. Apsaugos aparato suveikimo laikas bus 3,07 s. Tuomet prisilietus prie aparato įtampa bus 81 V.

7.5 Gaisrinė sauga

Gaisrinė sauga oorganizuojama vadovaujantis bendromis priešgaisrinės saugos taisyklėmis BPST 01-97, bei chemijos pramonės įmonės priešgairinės saugos taisyklėmis PST 07-97. Yra numatomi instruktavimai: įvadinis darbo vietoje ir priešgaisrinės saugos.

Pagal bendrąsias preišgaisrinės saugos taisykles, bare yra 2 nedegūs audeklai (matmenys: 1,5•2m) ir rankiniai angliarūgštės gesintuvai bei išvedžioti priešgaisriniai čiaupai t.y. gesinama vandeniu. Pagal galiojančių statybos normų ir techninių reglamentų (RSN/STR) reikalavimus įrengta gaisrinė signalizacija, kuri reaguoja į šilumą. Už baro priešgaisrinę saugą yra atsakingas baro viršininko įsakymu skiriamas asmuo. Atsakingas už baro priešgaisrinę saugą asmuo visiems darbuotojams praveda priešgaisrinės saugos instruktavimą.

7.5.1 lentelė. Medžiagų degumo ir sprogumo rodikliai.

Medžiagų degumo ir sprogumo rodikliai Cukrus Kvietiniai miltai Ruginiai miltai

Lydimosi temperatūra, oC 160 – –

Degimo šiluma, kJ/mol 5640 16807 16807

Esant dispersiškumui, μm 74 100 50

Užsiliepsnojimo temperatūra, oC 250 250

Savaiminio užsiliespnojimo temperatūra, oC 310-410 380 410-470

Apatinė sprogimo riba, g/m3 35-38 10-35 67

Minimali uždegimo energija, mJ 10-40 6,4 5,5

Smilkimo temperatūra, oC 295 310 325

Maksimalus sprogimo sslėgis, kPa 565 520 760

Slėgio didėjimo sparta sprogimo metu, Mpa/s 10,3 8 26

7.5.2 lentelė. Gesintuvų skaičiaus nustatymas ["Pirminės gaisro gesinimo priemonės” (V, 2001)]

Gesintuvų

laikymo vieta Skaičiuojamasis

mato vienetas Gesintuvai su minimaliu gesinamosios medžiagos

kiekiu skaičius

2 kg(l) 4 kg(l) 6 kg(l)

Gamybinis ir sandėlių patalpos, kurioms nustatytos šios kategorijos pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti

Bsg 144 m2 – – 2

Cg 432 m2 – 4 –

Įmonės priešgaisrinės saugos būklę kiekvienais metais patikrina Valstybinės priešgaisrinės saugos pareigūnai, kurie pažymi pastebėtus nesklandumus specialiame akte. Įmonės administracija privalo šiuos trūkumus pašalinti per 2 savaites.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės skirtos tik ką kilusiems gaisrams gesinti išdėstytos kur yyra didžiausias pavojus kilti gaisrui. Vidinio gaisrinio vandentiekio čiaupai išdėstyti koridoriuose specialiose spintose. Jose yra čiaupas, žarna, švirkštas, ugnies gesintuvas ir kitas priešgaisrinis inventorius. Įmonės teritorijoje įrengti specialūs skydai, kur laikomas pirminės gaisro gesinimo priemonės: smėlio kibirai, smėlio dėžė su kastuvais, nedegus audeklas, gesintuvai, laužtuvai, kirviai.

Kilus gaisrui, krosnims gesinti naudojami milteliniai gesintuvai.

Elektros tinklų ir elektros aparatūros gedimai, sukeliantys kibirkščiavimą, kabelių ir laidų kaitimą, nedelsiant šalinami.

Visi evakuaciniai praėjimai ir išėjimai neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaro evakuacijos kryptimi.

8. FINANSINIS – EKONOMINIS PROJEKTO ĮVERTINIMAS

8.1 Rinkos tyrimai

Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinka per pastaruosius dvejus metus išsaugojo stabilumą, tačiau labai paįvairėjo gaminiais, iš jų ir netradiciniais – armėnišku lavašu, itališka, prancūziška, meksikietiška bei kitokia egzotiška kitų tautų duona.

Nors pastebima tendencija, kad duonos suvartojimas kiek mažėja, nes atsiranda vis daugiau jos pakaitalų, arba jos vartojimas mažėja dėl skelbiamos reklamos apie svorio reguliavimą, tradicinis lietuvis per metus sunaudoja maždaug tą patį kiekį duonos – apie 59-60 kg. Mažėja juodos duonos suvartojimas, tačiau auga baltos duonos, batonų gaminių, bandelių. Rinkoje auga supjaustytos duonos gaminių, iš jų balta supjaustyta duona prekybos tinkle sudaro apie trečdalį, juoda kol kas gerokai mažesnę dalį, tačiau suraikytos duonos pardavimas ateityje augs.

Konkurencijos tarybos koncentracijos skyriaus vyriausioji sspecialistė Rita Belazarienė sakė, kad duonos ir pyrago gaminių rinkos tyrimas buvo atliktas maždaug prieš dvejus metus. Dabar padėtis pasikeitė, nes atsirado daug privačių mažų kepėjų ir konditerijos gamintojų, tačiau tradiciniai didesni duonos kepėjai išliko tie patys.

Lietuvoje yra keli šimtai kepėjų, bet maži neužima net pusės rinkos ir bet kokiu atveju, jei užsidarytų didelės kepyklos, nėra pajėgūs patenkinti vartotojų poreikių. Mažesni kepėjai gali užimti iki trečdalio Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinkos.

Didžiausia Lietuvos duonos bei pyrago gaminių kepimo bendrove liko UAB „Vilniaus duona plius“, kurią šių metų pradžioje įsigijo Suomijos duonos ir pyrago kepimo kompanija „Vaasan&Vaasan“. Pagrindines investicijas šiemet Vilniaus bendrovė skyrė logistikai – iš 3 mln. litų investicijų tam buvo skirta didžioji lėšų dalis. Kitąmet bendrovė ketina investuoti maždaug 4 mln. litų. Ši suma bus skirta įrangai bei technologijoms. „Vilniaus duona plius“ užima apie 25 proc. Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinkos.

„Klaipėdos duona“, kurios 17,09 proc. akcijų valdo „Vilniaus duona plius“, 20 proc. – Žemės ūkio ministerija, o likusią dalį smulkesni privatūs akcininkai (K. Dulkis – 8,68 proc.), užima apie 10 proc. šalies rinkos. Didžiausią dalį ji turi Klaipėdos regione, kur savo gaminiais prekiauja penkiose firminėse parduotuvėse. Visoje šalyje jos gaminiai platinami per didžiuosius ir mažesnius prekybos tinklus.

Suomijos „„Fazer Bakeries“ kompanijos valdoma Kauno kepykla „Gardėsis“ užima apie 5 proc. Lietuvos rinkos ir yra moderniausia kepykla Baltijos šalyse. Bendrovės produkcija prekiaujama visoje Lietuvoje, ypač yra populiari duona su saulėgrąžomis, kitais priedais.

8.2. Marketinginiai tyrimai

8.2.1. Valdymo objekto aprašymas

Rekonstruojamas objektas – UAB“Jonavos duona“.

8.2.2. Valdymo filosofojos, vizijos, misisjos, ir pagrindinio tikslo numatymas

Vizija-misija

Gaminti ir tiekti pirkėjams tokius produktus, kurie atitiktų jų lūkesčius pagal kokybę ir kainą.

STRATEGINIAI UŽDAVINIAI:

• Parengti, įdiegti ir nuolat tobulinti kokybės vadybos sistemą;

• Diegti technines naujoves;

• Kelti visų darbuotojų kvalifikaciją;

• Užtikrinti kiekvieno darbuotojo atsakomybę už produkto kokybę ir už savo darbo kokybę pagal pareigas ir kompetenciją.

Mūsų tikslas – sėkmingai palaikyti ir vystyti veiklą. Platinti savo produkciją, sukurti plačią vartotojų rinką, gerinti produkcijos kokybę, mažinti išlaidas, didinti pelną.

8.2.3. Aplinkos analizė – makroaplinkos analizė ir aplinkos stabilumo nustatymas

8.2.1 lentelė. Makroaplinkos analizė PEST metodu:

Nr. Valdymo veiksniai Valdymo įvertinimo skalė (balais)

0 1 2 3 4 5 6

Politinė situacija

1 Tarptautinė politinė situacija Nepalanki + Palanki

2 Santykiai su valdžios institucijomis Nepalankūs + Palankūs

3 Mokesčių politika Nepalanki + Palanki

Ekonominė situacija

1 Ekonominis augimas Mažas + Didelis

2 Užimtumas Didelis + Mažas

3 Investicijų klimatas Nepalankus + Palankūs

4 Gamybinių veiksnių kainos Didelės + Mažos

5 Paskolos gavimas Nepalankus + Palankus

Socialinė situacija

1 Gyventojų vartojimų pokyčiai Nepalankūs + Palankūs

2 Švietimo sistema Nepalanki + Palanki

Technologinė situacija

1 Valstybės technologinė politika Nepalanki + Palanki

2 Naujos technologinės galimybės Mažos + didelės

Suma: 0 0 1 2 6 3 0 3,917

Aplinkos stabilumo lygtis

Nustačiau, kad makroaplinkos stabilumo lygis yra pakankamai palankus. Valdymo veiksniai politinėje situacijoje yra nepalankūs, tačiau šioje srityje nieko pakeisti negalime, nes daug biurokratinių institucijų. Ekonominė situacija palyginus su politinę yra geresnė. Investicijų klimatas ir gamybinių veiksnių kainos yra palankūs mūsų projektuojamam verslui. Socialinė bei technologinė situacijos šiuo metu

Lietuvoje palankiausios.

Išanalizavus makroaplinką, turime įvertinti mikroaplinką ir nustatyti konkurencinį pranašumą.

8.2.4. Mikroaplinkos analizė ir konkurencinio pranašumo nustatymas

8.2.2 lentelė. Analizė naudojant H.Porterio 5 jėgų modelį.

Nr. Valdymo veiksniai Valdymo įvertinimo skalė (balais)

0 1 2 3 4 5 6

I. Klientų derėjimosi galia

a) Klientai nesusitelkę ir jų daug Nepalanku + Palanku

b) Siūlomas produktas diferencijuotas pagal vartotojų grupes Nepalanku + Palanku

c) Tiekiamo produkto kaina neturi didelės reikšmės kliento sąnaudoms Nepalanku + Palanku

d) Klientai patys negali perimti iš firmos rinkos dalį Nepalanku + Palanku

II. Tiekėjų derėjimosi galia

a) Alternatyvių tiekėjų yra daug Nepalanku + Palanku

b) Nėra alternatyvių pakaitų tiekėjų pristatomiems įrenginiams, žaliavoms Nepalanku + Palanku

c) Tiekėjo kainas sudaro mūsų firmos kainos didelę dalį Nepalanku + Palanku

d) Teikėjai gali perimti dalį rinkos Nepalanku + Palanku

III. Pakaitalų grėsmė

a) Produkto moralinio nnusidėvėjimo grėsmė Maža + Didelė

b) Yra galimybės persiorientuoti į pakaitalus Maža + Didelė

c) Firmos sukurto produkto priedai gali sustabdyti klientų persiorientavimą į pakaitalus Negali + Gali

d) Galimas įmonės pelningumo lygio sumažėjimas, jei klientai perbėgs į pakaitalų grupes Nepalanku + Palanku

IV. Naujų konkurentų grėsmė

a) Produkto diferenciacija Nepalanku + Palanku

b) Didelės investicijos Nepalanku + Palanku

c) Masto ekonomija Nepalanku + Palanku

d) Klientų persiorientavimo sąlygos Nepalankios + Palankios

e) Lengva pasinaudoti esančiais platinimo kanalais Nepalanku + Palanku

t) Dominuojančių firmų reakcija Neigiama + Teigiama

V. Esančių konkurentų grėsmė

a) Konkurentai lygiaverčiai ir kiekvienas stengiasi padidinti savo rinkos dalį Nepalanku + Palanku

b) Rinka auga lėtai ir kiekvienas stengiasi padidinti savo rinkos dalį Nepalanku + Palanku

c) Sunku diferencijuoti produktą pagal vartotojų grupes ir vyksta kainų ir klientų lojalumo karas Nepalanku + Palanku

d) Aukštos pradinės investicijos ir visi nori padidinti savo rinkos dalį Nepalanku + Palanku

e) Sudėtinga iir brangu pasitraukti iš rinkos Sudėtinga + Lengva

Suma: 0 3 8 3 4 3 2 3,09

Konkurencinis pranašumas =

Atlikus mikroaplinkos analizę nustačiau, kad mano įmonės konkurencinis pranašumas yra vidutinis.

8.2.5. Įmonės potencialo ir finansinio pajėgumo įvertinimas

Įmonės potencialas- tai vidinė įmonės galia įveikti konkurentus. Svarbu nustatyti tuos komponentus įmonės veikloje, kurie yyra geresni nei konkurentų, ir kurių lengvai konkurentai imituoti negali.

8.2.3 lentelė. Įmonės potencialo įvertinimas:

Nr. Valdymo veiksniai Valdymo įvertinimo skalė (balais)

0 1 2 3 4 5 6

1 Žemi kaštai Žemi + Aukšti

2 Aukšto lygio technologijos Žemo + Aukšto

3 Aukšto lygio darbuotojai Žemo + Aukšto

4 Didelis pelningumas Mažas + Didelis

5 Turimi resursai Maži + Dideli

6 Produkto kokybė Bloga + Gera

7 Firmos kultūra, įvaizdis, reputacija Žema + Aukšta

8 Dideli ir lankstūs gamybiniai pajėgumai Maži + Dideli

9 Plati ir pigi tiekimu rinka Siaura + Plati

10 Ypatinga specializacija Nepalanki + Palanki

11 Ypatinga komunikacija Nepalanki + Palanki

12 Kūrybiškumas Siauras + Platus

Suma: 0 0 0 2 7 3 0 4,08

Įmonės potencialas =

Įmonės potencialas yra aukštas dėl produkto kokybės, aukštos firmos kultūros, įvaizdžio, reputacijos ir plataus kūrybiškumo.

Finansinis pajėgumas – tai įmonės finansinė galia siekti numatytų tikslų.

8.2.4 lentelė. Įmonės finansinis pajėgumas.

Nr.

Valdymo veiksniai

Valdymo įvertinimo skalė (balais)

0 1 2 3 4 5 6

1 Turimi finansiniai resursai Maži + Dideli

2 Investicijų poreikiai Didelis + Mažas

3 Investicijų nauda Maža + Didelė

4 Finansinė rinka Didelė + Maža

5 Investicijų gavimo šaltinis Mažas + Dideli

Suma: 0 0 1 2 1 1 0 3,6

Finansinis pajėgumas =

8.2.6. Marketingo strategijų alternatyvos ir jų atranka

Marketingo strategijos parenkamos naudojant SPACE metodą. Kuris trikampis pagal plotą gausis maksimalus- tokią strategiją naudosime.

8.2.5 lentelė

Gautas rezultatas

Makroaplinkos stabilumas 3,92

Konkurencinis pranašumas 3,09

Įmonės potencialas 4,08

Finansinis pajėgumas 3,6

SPACE metodas

Finansinis pajėgumas

Konservatyvi strategija Agresyvi sstrategija

Konkurencinis Įmonės potencialas

pranašumas

Gynybinė strategija Konkuruojanti strategija

8.2.7. Produkto pateikimo vartotojui sprendimai

Vartotojas galvodamas apie kokią nors prekę visuomet turi pirmiausia turėti galvojimo motyvą. Jei motyvo nėra, jis niekada ta preke nesidomės. Motyvą dažniausiai reikia sužadinti reklama pagal giluminę prekės vertę. Turėdamas motyvą vartotojas pradeda galvoti ir formuoja suvokimą – ar tikrai jam tos prekės reikia. Jeigu jis nusprendžia, kad reikia, patikrina visa tai pagal savo patirtį. Visų pirma tai yra troškimas, vėliau jis tampa noru, kuris perauga į poreikį. Kad vartotojas pereitų visas stadijas iir pirktų prekę, mes turime ją pristatyti kaip kiaušinį kuriame yra trynys, baltymas, lukštas.

Giluminės prekės savybės

1. Aukšta žaliavų kokybė.

2. Išsamus ir kvalifikuotas prekių savybių vertinimas.

Apčiuopiamos prekės savybės

1. Fasavimo įvairovė leidžianti produktus pirkti įvairiais kiekiais.

2. Labai aiškūs, konkretūs ir natūralūs ingridientai.

3. Gaminiai visada visada šviežūs.

Išplėstinės prekės savybės

1. Palankios kainos.

2. Įvairiapusė nemokama konsultacija apie produktus.

Produkto pateikimo vartotojui valdymo sprendimas: remiantis giluminėmis prekės savybėmis, vykdyti marketingą.

8.2.8. Produktų kainos ir pardavimų masto numatymas

Produktų kainos numatymas yra labai sudėtingas dalykas. Pardavimu mąstą bei produktu kainas nustatysime pagal konkurento kainą įvertinant kokybės pasikeitimą. Mūsų vykdoma strategija konkurencinė – todėl remsimės giluminėmis produkto savybėmis. Mūsų įmonės produkto kainą ir pardavimo mastą nustatysime pagal konkurento kainą įvertinant kokybės pasikeitimą.

Prekės savybės Mūsų prekė Konkurentų prekė Svarbumo indeksas

Giluminės prekės savybės

1. Aukšta žaliavų kokybė.

2. Išsamus ir kvalifikuotas prekių savybių vertinimas. 10

10

9 9

8

9 0,25

0,20

0,15

Apčiuopiamos prekės savybės

1. Fasavimo įvairovė leidžianti produktus pirkti įvairiais kiekiais.

2. Labai aiškūs, konkretūs ir natūralūs ingridientai.

3. Gaminiai visada šviežūs. 8

9

10

8

9

9

0,05

0,10

0,05

Išplėstinės prekės savybės

1. Palankios kainos.

2. Įvairiapusė nemokama konsultacijas apie produktus. 9

9 7

9 0,05

0,05

ω = 10/9.0,25+10/8.0,2+9/9.0,15+8/8.0,05+9/9.0,1+10/9.0,05+9/7.0,05+9/9.0,05=0,99

Konkurentų gaminio kilogramo kaina:

Cruginė duona = 1,72 Lt

Cruginė-kvietinė duona = 2,22 Lt

Ckvietinė duona = 2,52 Lt

Cbandelės = 12,12 Lt

Mūsų kaina:

C = 0,99 • Ck

Cruginė duona = 0,99•1,72=1,70 Lt

Cruginė-kvietinė duona = 0,99•2,22=2,20 Lt

Ckvietinė duona = 0,99•2,52=2,50 Lt

Cbandelės = 0,99•12,12=12,00 Lt

8.2.9. Produkto rėmimo sprendimai

Produktas bus remiamas šiais būdais:

 Reklama per televiziją;

 Reklama dienraščiuose;

 Reklama kulinariniuose laidose;

 Degustacijos pardavimo vietose.

8.3. Rekonstrukcijos finansinis ekoniminis pagrindimas

8.3.1 lentelė. Paliekami įįrengimai

Eilės numeris Įrenginio pavadinimas, markė (tipas) Likutinė vertė Lt. Vienetai Vertė tūkst. Lt

1 Sijotuvė Alcor 1 500 2 3,0

2 Miltų dozatorius ДЬР-1 800 2 1,6

3 Vandens pašildytuvas Polin 1 500 1 1,5

4 Plikinimo mašina X32M-300 1 500 1 1,5

5 Tešlos maišymo mašina SP120A 2 000 1 2

6 Tešlos maišymo mašina TMM-330-1M 3 000 1 3

7 Kubilų verstuvas DV-330-1M 1 500 2 3

8 Tešlos dalinimo mašina BTW 2 500 1 2,5

9 Tešlos ruošinių apvalintuvas SVP/1-E 2 500 1 2,5

10 Formuotuvas MPE-30-1M 3 000 1 3

11 Vežimėliai 50 16 0,8

12 Kubilas 300 13 3,9

13 Svarstyklės 500 1 0,5

14 Transporteris 200 3 0,6

15 Stalas 15 3 0,045

Viso: 29,445

8.3.2 lentelė. Likviduojami įrengimai

Eilės numeris Įrenginio pavadinimas, markė (tipas) Likvidacinė vertė Lt. Vienetai

1 Kildinimo krosnis IET-76 (300) 2

2 Kepimo krosnis ФТЛ (300) 2

8.3.3 lentelė. Perkami įrengimai

Eilės numeris Įrenginio pavadinimas, markė (tipas) Kaina, Lt Vienetai Vertė tūkst. Lt

1 Tešlos dalintuvas apvalintuvas TTW-1 10 000 1 10

2 Kildinimo spinta Бриз-TM 35 000 2 70

3 Kepimo krosnis Eurowatt4318 40 000 2 80

Viso: 160

Priedai: 16

VISO su priedais: 176

PVM: 31,68

VISO su PVM: 207,68

Montavimas: 20,77

Viso su Montavimu: 228,45

8.3.4. lentelė. Gamybos ir pardavimų apimtis

Produkcijos

gamybos metai Gamybinio pajėgumo įsisavinimo koeficientas Gamybos apimtis kg/metus Gaminio kilogramo kaina Lt Pardavimų apimtis t.Lt

Anūkės 2003 0,625 661 562,5 1,7 1 124,66 11 821,44

Motulės 1 231 875 2,2 2 710,13

Jonavos 479 062,5 2,5 1 197,66

Bandelės 565 750 12 6 789,00

Anūkės 2004 0,8 846 800 1,72 1 453,96 15 282,75

Motulės 1 576 800 2,22 3 503,65

Jonavos 613 200 2,53 1 548,33

Bandelės 724 160 12,12 8 776,82

Anūkės 2005 1 1 058 500 1,73 1 835,62 19 294,48

Motulės 1 971 000 2,24 4 423,36

Jonavos 766 500 2,55 1 954,77

Bandelės 905 200 12,24 11 080,73

Anūkės 2006 1 1 058 500 1,75 1 853,98 19 487,42

Motulės 1 971 000 2,27 4 467,59

Jonavos 766 500 2,58 1 974,31

Bandelės 905 200 12,36 11 191,54

Anūkės 2007 0,625 661 562,5 1,77 1 170,32 12 301,44

Motulės 1 231 875 2,29 2 820,17

Jonavos 479 062,5 2,60 1 246,29

Bandelės 565 750 12,49 7 064,66

8.3.5. lentelė. Statybos darbų vertės apskaičiavimas

Statybos

darbai Patalpų

plotas, m2 1 m2

statybos darbų kaina Lt Statybos

darbų vertė tūkst.Lt

Sienos griovimas 50 10 0,5

Sienos

statymas 10 50 0,5

Viso: 1

8.3.6 lentelė. Statybos darbų sąmata

Lokalinės

sąmatos Statybos kaina, tūkst.Lt Iš viso,

tūkst Lt:

Statyba,

montavimas Įrengimai

Statybos

darbai 1 1

Įrengimai 20,77 207,68 228,45

Viso: 21,77 207,68 229,45

8.3.7 lentelė. Suvestinė statybos kaina

Eil.Nr Objektas ir su juo

susijusios operacijos Sąmatų kaina tūkst.Lt Bendra

sąmatų kaina, t.Lt

Statybos

ir montavimo darbai Įrengimų

montavimas Kitos

išlaidos

I Statybos darbai 21,77 207,68 229,45

II Projektavimas 16,06 16,06

III Kitos išlaidos 4,91 4,91

VISO: 21,77 207,68 20,97 250,42

IV Rezervas 2,18 20,77 2,10 25,04

Viso sąmatinė kaina: 23,95 228,45 23,07 275,46

8.3.8 lentelė. Projekto investicijų paskirstymas metais ir jų finansavimo šaltiniai

Metai Kapitalo struktūra Viso

Pagrindinis kapitalas Apyvartinis kapitalas

0 Investicijos 275,46 112,71 388,18

Finansav.

šaltiniai akcijos akcijos

1 Investicijos 450,85 450,85

Finansav.

šaltiniai skola iiš banko

2 Investicijos 165,01 165,01

Finansav.

šaltiniai skola iš banko

3 Investicijos 191,25 191,25

Finansav.

šaltiniai skola iš banko

4 Investicijos 9,20 9,20

Finansav.

šaltiniai skola iš banko

5 Investicijos

Finansav.

šaltiniai

8.3.9 lentelė. Pagrindinių priemonių vertė

Pagrindiniai fondai Vertė, t.Lt Iš viso:

Statybos,

montavimo darbai Įrenginių

vertė Kiti

darbai

Statybos darbai 23,95 23,95

Įrenginiai 228,45 228,45

Kita 23,07 23,07

VISO: 275,46

8.3.10 lentelė. Apyvartinio kapitalo poreikio skaičiavimas

Rodiklis Projekto gyvavimo metai

0 1 2 3 4 5

Apyvartinių lėšų suma AKpi

sunaudojama per metus t.Lt 563,56 728,58 919,83 929,03 586,45

Produkcijos apimties

prieauglio koeficientas l 1,29 1,26 1,01 0,63

Papildomas apyvartinių

lėšų poreikis ΔAKpi t.Lt 165,01 191,25 9,20 -342,58

Apyvartinio kapitalo

atsargos 0 metais AKp0 t.Lt 112,71

Apyvartinio kapitalo

papildomas poreikis ΔAKpi 112,71 450,85 165,01 191,25 9,20 -342,58

8.3.11 lentelė. Tiesioginės išlaidos žaliavoms

Žaliavos Gamybos planas kg. Žaliavos sunaudojimo norma kg. Žaliavos kaina Lt/kg. Žaliavos poreikis visai apimčiai kg. Viso už žaliavas tūkst. Lt.

Anūkės I metai

Miltai 661 563 95 0,8 397 774,92 318,22

Salyklas 5 2,3 20 935,52 48,15

Mielės 0,06 1,6 251,23 0,40

Druska 1,5 0,3 6 280,66 1,88

Aliejus 0,05 2,45 209,36 0,51

Kmynai 0,1 3,6 418,71 1,51

Viso: 370,68

Motulės

Miltai rug 1 231 875 60 0,6 459 083,85 275,45

Miltai kvie 40 0,8 306 055,90 244,84

Mielės 0,06 1,6 459,08 0,73

Druska 1,5 0,3 11 477,10 3,44

Aliejus 0,05 2,45 382,57 0,94

Viso: 525,41

Jonavos

Miltai kvie 479 062,5 100 0,8 311 079,55 248,86

Mielės 1,5 1,6 4 666,19 7,47

Druska 1,5 0,3 4 666,19 1,40

Cukrus 3 2,55 9 332,39 23,80

Aliejus 2 2,45 6 221,59 15,24

Pienas 10 0,9 31 107,95 28,00

Viso: 324,77

Bandelės

Miltai kvie 565 750 100 0,8 342 878,79 274,30

Mielės 4 1,6 13 715,15 21,94

Druska 1 0,3 3 428,79 1,03

Cukrus 9 2,55 30 859,09 78,69

Margarinas 9 2,7 30 859,09 83,32

Kiaušiniai 4 4,5 13 715,15 61,72

Razinos 6 3,1 20 572,73 63,78

Viso: 584,78

Viso I metams: 1 805,63

Anūkės II metai

Žaliavos 846 800 Viso: 479,21

Motulės

Žaliavos 1 576 800 Viso: 679,25

Jonavos

Žaliavos 613 200 Viso: 419,86

Bandelės

Žaliavos 724 160 Viso: 756,00

Viso II metams: 2 334,32

Anūkės III metai

Žaliavos 1 058 500 Viso: 605,01

Motulės

Žaliavos 1 971 000 Viso: 857,55

Jonavos

Žaliavos 766 500 Viso: 530,07

Bandelės

Žaliavos 905 200 Viso: 954,45

Viso III metams: 2 947,09

Anūkės IV metai

Žaliavos 1 058 500 Viso: 614,95

Motulės

Žaliavos 1 971 000 Viso: 866,13

Jonavos

Žaliavos 766 500 Viso: 535,37

Bandelės

Žaliavos 905 200 Viso: 964,00

Viso IV metams: 2 980,45

Anūkės V metai

Žaliavos 661 563 Viso: 385,73

Motulės

Žaliavos 1 231 875 Viso: 546,74

Jonavos

Žaliavos 479 062,5 Viso: 337,95

Bandelės

Žaliavos 565 750 Viso: 608,52

Viso V metams: 1 878,95

Viso penkiems metams, t. Lt 11 946,44

8.3.12 lentelė. Išlaidos technologinių procesų energijai

Energijos

rūšis Kaina, Lt Anūkės Motulės Jonavos Bandelės Viso

Sąnaudų

norma Visos

sąnaudos Suma, t.Lt Sąnaudų

norma Visos

sąnaudos Suma, t.Lt Sąnaudų

norma Visos

sąnaudos Suma, t.Lt Sąnaudų

norma Visos

sąnaudos Suma, t.Lt Sąnaudų Suma t.Lt

I metai

Gamybos planas 661 562,5 1 231 875 479 062,5 565 750

Vanduo m3 3,45 0,006 3 650,00 12,59 0,003 3 878,13 13,38 0,005 2 509,38 8,66 0,004 2 281,25 7,87 12

318,75 42,50

Elektra kW 0,24 0,040 26 177,34 6,28 0,021 26 177,34 6,28 0,054 26 051,88 6,25 0,045 25 629,84 6,15 10 436,41 24,97

Viso: 18,88 19,66 14,91 14,02 67,47

II metai

Gamybos planas 846 800 1 576 800 613 200 724 160

Vanduo m3 3,48 0,01 4 672,00 16,28 0,003 4 964,00 17,30 0,005 3 212,00 11,19 0,004 2 920,00 10,17 15 768,00 54,94

Elektra kW 0,24 0,04 33 507,00 8,12 0,021 33 507,00 8,12 0,054 33346,40 8,08 0,045 32 806,20 7,95 133166,60 32,28

Viso: 24,40 25,42 19,28 18,13 87,22

III metai

Gamybos planas 1 058 500 1 971 000 766 500 905 200

Vanduo m3 3,52 0,01 5 840,00 20,55 0,003 6205,00 21,84 0,005 4 015,00 14,13 0,004 3650,00 12,85 19710,00 69,37

Elektra kW 0,24 0,04 41 883,75 10,25 0,021 41 883,75 10,25 0,054 41 683,00 10,20 0,045 41007,75 10,04 166458,25 40,75

Viso: 30,81 32,09 24,34 22,89 110,12

IV metai

Gamybos planas 1 058 500 1 971 000 766 500 905 200

Vanduo m3 3,55 0,01 5 840,00 20,76 0,003 6 205,00 22,06 0,005 4 015,00 14,27 0,004 3 650,00 12,97 19 710,00 70,06

Elektra kkW 0,25 0,04 41 883,75 10,36 0,021 41 883,75 10,36 0,054 41 683,00 10,31 0,045 41 007,75 10,14 166458,25 41,16

Viso: 31,12 32,41 24,58 23,11 111,22

V metai

Gamybos planas 661 562,5 1 231 875 479 062,5 565 750

Vanduo m3 3,59 0,01 3 650,00 13,10 0,003 3 878,13 13,92 0,005 2 509,38 9,01 0,004 2 281,25 8,19 12 318,75 44,23

Elektra kW 0,25 0,04 26 177,34 6,54 0,021 26 177,34 6,54 0,054 26 051,88 6,51 0,045 25 629,84 6,40 104036,41 25,98

Viso: 19,64 20,46 15,52 14,59 70,21

8.3.13 lentelė. Išlaidos tiesioginiam darbo užmokesčiui

Metai Gaminio

pavadini

mas Gamybos

programa Laiko

norma nh/kg Programinis

darbo imlumas Valandinis

įkainis Lt/vnt Pagrindi

nis

DU Lt Papildo

mas

DU Lt Bendras

DU Lt Atskaity

mai

sodrai, Lt

I Anūkės 661 562,5 0,80 825 5,2 4 290,00 471,90 4 761,90 1 619,05

Motulės 1 231 875 0,75 1 650 5,2 8 580,00 943,80 9 523,80 3 238,09

Jonavos 479 062,5 1,16 412,5 5,2 2 145,00 235,95 2 380,95 809,52

Bandelės 565 750 1,37 412,5 5,2 2 145,00 235,95 2 380,95 809,52

Viso: 17 160,00 1 887,60 19 047,60 6 476,18

II Anūkės 846 8800 0,80 1 056 5,2 5 491,20 604,03 6 095,23 2 072,38

Motulės 1 576 800 0,75 2 112 5,2 10 982,40 1 208,06 12 190,46 4 144,76

Jonavos 613 200 1,16 528 5,2 2 745,60 302,02 3 047,62 1 036,19

Bandelės 724 160 1,37 528 5,2 2 745,60 302,02 3 047,62 1 036,19

Viso: 21 964,80 2 416,13 24 380,93 8 289,52

III Anūkės 1 058 500 0,80 1 320 5,2 6 864,00 755,04 7 619,04 2 590,47

Motulės 1 971 000 0,75 2 640 5,2 13 728,00 1 510,08 15 238,08 5 180,95

Jonavos 766 500 1,16 660 5,2 3 432,00 377,52 3 809,52 1 2295,24

Bandelės 905 200 1,37 660 5,2 3 432,00 377,52 3 809,52 1 295,24

Viso: 27 456,00 3 020,16 30 476,16 10 361,89

IV Anūkės 1 058 500 0,80 1 320 5,2 6 864,00 755,04 7 619,04 2 590,47

Motulės 1 971 000 0,75 2 640 5,2 13 728,00 1 510,08 15 238,08 5 180,95

Jonavos 766 500 1,16 660 5,2 3 432,00 377,52 3 809,52 1 295,24

Bandelės 905 200 1,37 660 5,2 3 432,00 377,52 3 809,52 1 295,24

Viso: 27 456,00 3 020,16 30 476,16 10 361,89

V Anūkės 661 562,5 0,80 825 5,2 4 290,00 471,90 4 761,90 1 619,05

Motulės 1 231 875 0,75 1 650 5,2 8 580,00 943,80 9 523,80 3 238,09

Jonavos 479 062,5 1,16 412,5 5,2 2 145,00 235,95 2 380,95 809,52

Bandelės 565 750 1,37 412,5 5,2 2 145,00 235,95 2 380,95 809,52

Viso: 17 160,00 1 887,60 19 047,60 6 476,18

8.3.14 lentelė. Išlaidos netiesioginiam darbo užmokesčiui

Profesijos pavadini

mas Darbuoto

jų skaičius Mėnesio

alga Lt Užmokes

tis per metus Lt Atskaity

mai sodrai Lt

I metai

Technologas 2 2 000,00 48 000,00 16 320,00

Meistras 2 1 500,00 36 000,00 12 240,00

Valytoja 2 600,00 14 400,00 4 896,00

Vairuotojas 2 1 200,00 28 800,00 9 792,00

Sandėlininkas 2 1 000,00 24 000,00 8 160,00

Viso: 151 200,00 51 408,00

II metai

Technologas 2 2 020,00 48 480,00 16 483,20

Meistras 2 1 515,00 36 360,00 12 362,40

Valytoja 2 606,00 14 544,00 4 944,96

Vairuotojas 2 1 212,00 29 088,00 9 889,92

Sandėlininkas 2 1 010,00 24 240,00 8 241,60

Viso: 152 712,00 51 922,08

III metai

Technologas 2 2 040,20 48 964,80 16 648,03

Meistras 2 1 530,15 36 723,60 12 486,02

Valytoja 2 612,06 14 689,44 4 994,41

Vairuotojas 2 1 224,12 29 378,88 9 988,82

Sandėlininkas 2 1 020,10 24 482,40 8 324,02

Viso: 154 239,12 52 441,30

IV metai

Technologas 2 2 0060,60 49 454,45 16 814,51

Meistras 2 1 545,45 37 090,84 12 610,88

Valytoja 2 618,18 14 836,33 5 044,35

Vairuotojas 2 1 236,36 29 672,67 10 088,71

Sandėlininkas 2 1 030,30 24 727,22 8 407,26

Viso: 155 781,51 52 965,71

V metai

Technologas 2 2 081,21 49 948,99 16 982,66

Meistras 2 1 560,91 37 461,74 12 736,99

Valytoja 2 624,36 14 984,70 5 094,80

Vairuotojas 2 1 248,72 29 969,40 10 189,59

Sandėlininkas 2 1 040,60 24 974,50 8 491,33

Viso: 157 339,33 53 495,37

8.3.15 lentelė. Amortizaciniai atskaitymai

Ilgalaikis turtas Įsigijimo vertė,t. Lt Likvidacinė vertė,t. Lt Naudojimo trukmė, metais Nusidėvėjimas Likutinė vertė

1 2 3 4 5

Pastatai, statiniai 800,00 80,00 30,00 24,00 24,00 24,00 24,00 24,00 680,00

Įrengimai:

Sijotuvė 3,00 0,30 8,00 0,60 0,48 0,38 0,31 0,25 0,98

Miltų dozatorius 1,60 0,16 6,00 0,32 0,26 0,20 0,16 0,13 0,52

Vandens pašildytuvas 1,50 0,15 8,00 0,30 0,24 0,19 0,15 0,12 0,49

Plikinimo mašina 1,50 0,15 6,00 0,30 0,24 0,19 0,15 0,12 0,49

Tešlos maišymo mašina 2,00 0,20 6,00 0,40 0,32 0,26 0,20 0,16 0,66

Tešlos maišymo mašina 3,00 0,30 8,00 0,60 0,48 0,38 0,31 0,25 0,98

Kubilų verstuvas 3,00 0,30 6,00 0,60 0,48 0,38 0,31 0,25 0,98

Tešlos dalinimo mašina 2,50 0,25 8,00 0,50 0,40 0,32 0,26 0,20 0,82

Tešlos ruošinių apvalintuvas 2,50 0,25 8,00 0,50 0,40 0,32 0,26 0,20 0,82

Formuotuvas 3,00 0,30 8,00 0,60 0,48 0,38 0,31 0,25 0,98

Vežimėliai 0,80 0,08 5,00 0,16 0,13 0,10 0,08 0,07 0,26

Kubilas 3,90 0,39 6,00 0,78 0,62 0,50 0,40 0,32 1,28

Svarstyklės 0,50 0,05 10,00 0,10 0,08 0,06 0,05 0,04 0,16

Transporteris 0,60 0,06 5,00 0,12 0,10 0,08 0,06 0,05 0,20

Stalas 0,05 0,00 6,00 0,01 0,01 0,01 0,00 0,00 0,01

Dalintuvas apvalintuvas 10,00 1,00 10,00 2,00 1,60 1,28 1,02 0,82 3,28

Kildinimo spinta 70,00 7,00 10,00 14,00 11,20 8,96 7,17 5,73 22,94

Kepimo krosnis 80,00 8,00 10,00 16,00 12,80 10,24 8,19 6,55 26,21

Viso: 37,89 30,31 24,25 19,40 15,52 742,08

8.3.16 lentelė. Netiesioginės gamybos išlaidos

Metai Išlaidų struktūra Išlaidų

suma, t.Lt

Pagalbi

nės medžiagos Netiesiogi

nis DU, t.Lt Atskaity

mai sodrai, t.Lt Amortizaci

niai atskaitymai Netiesiogi

nės išlaidos energijai Kitos

išlaidos

I 90,28 151,20 51,41 37,89 7 476,14 57,23 7 864,15

II 116,72 152,71 51,92 30,31 7 520,91 58,11 7 930,67

III 147,35 154,24 52,44 24,25 7 5566,11 59,04 8 003,44

IV 149,02 155,78 52,97 19,40 7 611,78 59,63 8 048,58

V 93,95 157,34 53,50 15,52 7 657,89 59,55 8 037,75

8.3.17 lentelė. Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas gaminiams

Gaminio

pavadinimas Rodiklis

DU t.Lt Procentinė struktūra Netiesioginės

gamybos išlaidos Išlaidos

gaminio vnt, Lt

I metai

Anūkės 4 761,90 25 1 216,04 0,002

Motulės 9 523,80 50 2 432,08 0,002

Jonavos 2 380,95 12,5 608,02 0,001

Bandelės 2 380,95 12,5 608,02 0,001

II metai

Anūkės 6 095,23 25 1 232,67 0,001

Motulės 12 190,46 50 2 465,34 0,002

Jonavos 3 047,62 12,5 616,33 0,001

Bandelės 3 047,62 12,5 616,33 0,001

III metai

Anūkės 7 619,04 25 1 250,86 0,001

Motulės 15 238,08 50 2 501,72 0,001

Jonavos 3 809,52 12,5 625,43 0,001

Bandelės 3 809,52 12,5 625,43 0,001

IV metai

Anūkės 7 619,04 25 1 262,14 0,001

Motulės 15 238,08 50 2 524,29 0,001

Jonavos 3 809,52 12,5 631,07 0,001

Bandelės 3 809,52 12,5 631,07 0,001

V metai

Anūkės 4 761,90 25 1 259,44 0,002

Motulės 9 523,80 50 2 518,87 0,002

Jonavos 2 380,95 12,5 629,72 0,001

Bandelės 2 380,95 12,5 629,72 0,001

8.3.18 lentelė. Planuojamos gamybos sąnaudos

Produktas Tiesioginės išlaidos Netiesioginės

išlaidos Viso:

Pagrindinės medžiagos Tiesioginis

DU Atskaitymai

sodrai Technologinių

procesų energija

Sąnaudos

gaminio vnt, Lt Sąnaudos

visai apimčiai t.Lt Sąnaudos

gaminio vnt, Lt Sąnaudos

visai apimčiai t.Lt Sąnaudos

gaminio vnt, Lt Sąnaudos

visai apimčiai, t.Lt Sąnaudos

gaminio vnt, Lt Sąnaudos

visai apimčiai, t.Lt Sąnaudos

gaminio vnt, Lt Sąnaudos

visai apimčia, t.Lt Sąnaudos

gaminio vnt, Lt Sąnaudos

visai apimčiai, t.Lt

I metai

Anūkės 0,560 370,68 0,007 4,76 0,002 1,62 0,029 18,88 0,002 1 216,04 0,600 1 611,97

Motulės 0,427 525,41 0,008 9,52 0,003 3,24 0,016 19,66 0,002 2 432,08 0,455 2 989,91

Jonavos 0,678 324,77 0,005 2,38 0,002 0,81 0,031 14,91 0,001 608,02 0,717 950,89

Bandelės 1,034 584,78 0,004 2,38 0,001 0,81 0,025 14,02 0,001 608,02 1,065 1 210,01

Viso: 1 805,63 19,05 6,48 67,47 4 864,15 6 762,78

II metai

Anūkės 0,566 479,21 0,007 6,10 0,002 2,07 0,029 24,40 0,001 1 232,67 0,606 1 744,45

Motulės 0,431 679,25 0,008 12,19 0,003 4,14 0,016 25,42 0,002 2 465,34 0,459 3 186,34

Jonavos 0,685 419,86 0,005 3,05 0,002 1,04 0,031 19,28 0,001 616,33 0,724 1 059,55

Bandelės 1,044 756,00 0,004 3,05 0,001 1,04 0,025 18,13 0,001 616,33 1,075 1 394,55

Viso: 2 334,32 24,38 8,29 87,22 4 930,67 7 384,89

III metai

Anūkės 0,572 605,01 0,007 7,62 0,002 2,59 0,029 30,81 0,001 1 250,86 0,612 1 896,88

Motulės 0,435 857,55 0,008 15,24 0,003 5,18 0,016 32,09 0,001 2 501,72 0,463 3 411,78

Jonavos 0,692 530,07 0,005 3,81 0,002 1,30 0,032 24,34 0,001 625,43 0,731 1 184,94

Bandelės 1,054 954,45 0,004 3,81 0,001 1,30 0,025 22,89 0,001 625,43 1,086 1 607,87

Viso: 2 947,09 30,48 10,36 110,12 5 003,44 8 101,48

IV metai

Anūkės 0,581 614,95 0,007 7,62 0,002 2,59 0,029 31,12 0,001 1 262,14 0,621 1 918,42

Motulės 0,439 866,13 0,008 15,24 0,003 5,18 0,016 32,41 0,001 2 524,29 0,468 3 443,25

Jonavos 0,698 535,37 0,005 3,81 0,002 1,30 0,032 24,58 0,001 631,07 0,738 1 196,13

Bandelės 1,065 964,00 0,004 3,81 0,001 1,30 0,026 23,11 0,001 631,07 1,097 1 623,29

Viso: 2 980,45 30,48 10,36 111,22 5 048,58 8 181,09

V metai

Anūkės 0,583 385,73 0,007 4,76 0,002 1,62 0,030 19,64 0,002 1 259,44 0,624 1 671,19

Motulės 0,444 546,74 0,008 9,52 0,003 3,24 0,017 20,46 0,002 2 518,87 0,473 3 098,84

Jonavos 0,705 337,95 0,005 2,38 0,002 0,81 0,032 15,52 0,001 629,72 0,746 986,38

Bandelės 1,076 608,52 0,004 2,38 0,001 0,81 0,026 14,59 0,001 629,72 1,108 1 256,02

Viso: 1 878,95 19,05 6,48 70,21 5 037,75 7 012,43

Skaičiuojant visais metais planuojamas veiklos sąnaudas, imama 8 % nuo planuojamų gamybos sąnaudų visų išlaidų.

8.3.19 lentelė. Planuojamos veiklos sąnaudos

Veiklos

sąnaudos t.Lt Metai

1 2 3 4 5

541,02 590,79 648,12 654,49 560,99

8.3.20 lentelė. Finansinės ir investicinės sąnaudos

Rodiklis Metai

1 2 3 4 5

Paskolos suma t.Lt 450,85 360,68 270,51 180,34 90,17

Metinė palūkanų norma 3,8 3,8 3,8 3,8 3,8

Palūkanos t.Lt 17,13 13,71 10,28 6,85 3,43

Paskolos padengimas t.Lt 90,17 90,17 90,17 90,17 90,17

8.3.21 lentelė. Gaminių rentabilumo skaičiavimas

Rodiklis Gaminiai

Anūkės Motulės Jonavos Bandelės

III metai

Pilnoji savikaina t.Lt 2 081,45 3 780,93 1 196,21 1 700,16

Rentabilumas 15,13 22,31 23,32 30,30

IV metai

Pilnoji savikaina t.Lt 2 104,58 3 815,58 1 289,21 1 7716,37

Rentabilumas 13,90 22,41 24,24 29,63

Gaminių rentabilumas skaičiuojamas tik brandos stadijoje.

8.3.22 lentelė. Prognozuojama pelno (nuostolio) ataskaita

Išlaidų straipsnis Metai

1 2 3 4 5

Pardavimų apimtis 11 821,44 15 282,75 19 294,48 19 487,42 12 301,44

Parduotų prekių ir atliktų darbų samata 6 762,78 7 384,89 8 101,48 8 181,09 7 012,43

Bendras pelnas (nuostolis) 5 058,66 7 897,86 11 193,00 11 306,34 5 289,01

Veiklos sąnaudos 541,02 590,79 648,12 654,49 560,99

Veiklos pelnas 4 517,64 7 307,07 10 544,88 10 651,85 4 728,01

Finansinė investicinė veikla (palūkanos) 17,13 13,71 10,28 6,85 3,43

Ataskait. Metų pelnas prie apmokestin. 4 500,50 7 293,36 10 534,60 10 645,00 4 724,58

Pelno mokestis 675,08 1 094,00 1 580,19 1 596,75 708,69

Grynas ataskaitinių metų pelnas 3 825,43 6 199,36 8 954,41 9 048,25 4 015,90

8.3.23 lentelė. Prognozuojama pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita

Išlaidų straipsnis Metai

1 2 3 4 5

1.Nepaskirstytas pelnas (nuostolis)

ataskaitinio laikotarpio pradžioje 0 3 276,21 8 412,14 15 613,00 22 392,38

2.Grynas ataskaitinio

laikotarpio pelnas (nuostolis) 3 825,43 6 199,36 8 954,41 9 048,25 4 015,90

3.Skirstytinas pelnas 3 825,43 9 475,57 17 366,55 24 661,24 26 408,27

4.Pelno paskirstymas:

Į įstatymo numatytą rezervinį fondą 191,27 309,97 447,72 452,41 200,79

Dividendai 267,78 663,29 1 215,66 1 726,29 1 848,58

5.Paskolos padengimas 90,17 90,17 90,17 90,17 90,17

6.Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 3 276,21 8 412,14 15 613,00 22 392,38 24 268,73

8.3.24 lentelė. Gamybos kaštų pasikeitimas

Rodikliai Gaminio

pavadini

mas Prieš rekonstrukciją Po rekonstrukcijos Pasiketimas

(sąnaudų), Lt Pasiketimas

(sąnaud.prod.

vnt) Lt/vnt

Sąnaudos, Lt Sanaudos

gaminio vnt Sąnaudos, Lt Sanaudos

gaminio vnt

I metai

Energija Anūkės 19 441,31 0,033 18 875,06 0,029 566,25 0,004

Motulės 20 251,96 0,018 19 662,09 0,016 589,86 0,002

Jonavos 15 357,09 0,036 14 909,79 0,031 447,29 0,004

Bandelės 0,00 0,00 14 021,48 0,025 -14 021,48 -0,025

Amortizacija Anūkės 2 208,38 0,004 9 472,25 0,014 -7 263,88 -0,011

Motulės 2 944,50 0,003 18 944,50 0,015 -16 000,00 -0,013

Jonavos 736,13 0,002 4 736,13 0,010 -4 000,00 -0,008

Bandelės 0,00 0,00 4 736,13 0,008 -4 736,13 -0,008

DU Anūkės 8 571,42 0,014 4 761,9 0,007 3 809,52 0,007

Motulės 11 428,56 0,010 9 523,8 0,008 1 904,76 0,003

Jonavos 2 857,14 0,007 2 380,95 0,005 476,19 0,002

Bandelės 0,00 0,00 2 380,95 0,004 -2 380,95 -0,004

Atskaitymai soc. draudimui Anūkės 2 914,28 0,005 1 619,05 0,002 1 295,24 0,0024

Motulės 3 885,71 0,004 3 238,09 0,003 647,62 0,0009

Jonavos 971,43 0,002 809,52 0,002 161,90 0,0006

Bandelės 0,00 0,00 809,52 0,001 -809,52 -0,001

Viso: 91 567,90 0,14 130 881,21 0,18 -39 313,31 -0,04

II metai

Energija Anūkės 25 133,73 0,033 24 401,68 0,029 732,05 0,004

Motulės 26 181,73 0,018 25 419,15 0,016 762,57 0,002

Jonavos 19 853,64 0,036 19 275,38 0,031 578,26 0,005

Bandelės 0,00 0,00 18 126,96 0,025 -18 126,96 -0,025

Amortizacija Anūkės 1 766,70 0,002 7 577,80 0,009 -5 811,10 -0,007

Motulės 2 355,60 0,002 15 155,60 0,010 -12 800,00 -0,008

Jonavos 588,90 0,001 3 788,90 0,006 -3 200,00 -0,005

Bandelės 0,00 0,00 3 788,90 0,005 -3 788,90 -0,005

DU Anūkės 10 971,42 0,014 6 095,23 0,007 4 876,19 0,007

Motulės 14 628,56 0,010 12 190,46 0,008 2 438,09 0,003

Jonavos 3 657,14 0,007 3 047,62 0,005 609,52 0,002

Bandelės 0,00 0,00 3 047,62 0,004 -3 047,62 -0,004

Atskaitymai soc. ddraudimui Anūkės 3 730,28 0,005 2 072,38 0,002 1 657,90 0,002

Motulės 4 973,71 0,004 4 144,76 0,003 828,95 0,001

Jonavos 1 243,43 0,002 1 036,19 0,002 207,24 0,001

Bandelės 0,00 0,00 1 036,19 0,001 -1 036,19 -0,001

Viso: 115 084,84 0,13 150 204,82 0,16 -35 119,99 -0,03

III metai

Energija Anūkės 31 731,34 0,033 30 807,12 0,029 924,21 0,004

Motulės 33 054,43 0,019 32 091,68 0,016 962,75 0,002

Jonavos 25 065,22 0,036 24 335,17 0,032 730,06 0,005

Bandelės 0,00 0,00 22 885,29 0,025 -22 885,29 -0,025

Amortizacija Anūkės 1 413,36 0,001 6 062,24 0,006 -4 648,88 -0,004

Motulės 1 884,48 0,001 12 124,48 0,006 -10 240 -0,005

Jonavos 471,12 0,001 3 031,12 0,004 -2 560 -0,003

Bandelės 0,00 0,00 3 031,12 0,003 -3 031,12 -0,003

DU Anūkės 13 714,27 0,014 7 619,04 0,007 6 095,232 0,007

Motulės 18 285,70 0,010 15 238,08 0,008 3 047,616 0,003

Jonavos 4 571,42 0,007 3 809,52 0,005 761,904 0,002

Bandelės 0,00 0,000 3 809,52 0,004 -3 809,52 -0,004

Atskaitymai soc. draudimui Anūkės 4 662,85 0,005 2 590,47 0,002 2 072,38 0,0024

Motulės 6 217,14 0,004 5 180,95 0,003 1 036,19 0,0009

Jonavos 1 554,28 0,002 1 295,24 0,002 259,05 0,0006

Bandelės 0,00 0,000 1 295,24 0,001 -1 295,24 -0,001

Viso: 142 625,62 0,13 175 206,28 0,15 -32 580,66 -0,02

IV metai

Energija Anūkės 32 048,65 0,034 31 115,19 0,029 933,46 0,004

Motulės 33 384,98 0,019 32 412,60 0,016 972,38 0,002

Jonavos 25 315,88 0,037 24 578,52 0,032 737,36 0,005

Bandelės 0,00 0,00 23 114,14 0,026 -23 114,14 -0,026

Amortizacija Anūkės 1 130,69 0,001 4 849,79 0,005 -3 719,10 -0,003

Motulės 1 507,58 0,001 9 699,58 0,005 -8 192,00 -0,004

Jonavos 376,90 0,001 2 424,90 0,003 -2 048,00 -0,003

Bandelės 0,00 0,00 2 424,90 0,003 -2 424,90 -0,003

DU Anūkės 13 714,27 0,014 7 619,04 0,007 6 095,23 0,007

Motulės 18 285,70 0,010 15 238,08 0,008 3 047,62 0,003

Jonavos 4 571,42 0,007 3 809,52 0,005 761,90 0,002

Bandelės 0,00 0,00 3 809,52 0,004 -3 809,52 -0,004

Atskaitymai soc. draudimui Anūkės 4 662,85 0,005 2 590,47 0,002 2 072,38 0,002

Motulės 6 217,14 0,004 5 180,95 0,003 1 036,19 0,001

Jonavos 1 554,28 0,002 1 295,24 0,002 259,05 0,001

Bandelės 0,00 0,00 1 295,24 0,001 -1 295,24 -0,001

Viso: 142 770,34 0,13 171 457,68 0,15 -28 687,34 -0,02

V metai

Energija Anūkės 20 230,71 0,034 19 641,47 0,030 589,24 0,004

Motulės 21 074,27 0,019 20 460,45 0,017 613,81 0,002

Jonavos 15 980,65 0,037 15 515,19 0,032 465,46 0,005

Bandelės 0,00 0,00 14 590,80 0,026 -14 590,80 -0,026

Amortizacija Anūkės 904,55 0,002 3 879,83 0,006 -2 975,28 -0,004

Motulės 1 206,07 0,001 7 759,67 0,006 -6 553,60 -0,005

Jonavos 301,52 0,001 1 939,92 0,004 -1 638,40 -0,003

Bandelės 0,00 0,00 1 939,92 0,003 -1 939,92 -0,003

DU Anūkės 8 571,42 0,014 4 761,9 0,007 3 809,52 0,007

Motulės 11 428,56 0,010 9 523,8 0,008 1 904,76 0,003

Jonavos 2 857,14 0,007 2 380,95 0,005 476,19 0,002

Bandelės 0,00 0,00 2 380,95 0,004 -2 380,95 -0,004

Atskaitymai soc. draudimui Anūkės 2 914,28 0,005 1 619,05 0,002 1 295,24 0,002

Motulės 3 885,71 0,004 3 238,09 0,003 647,62 0,001

Jonavos 971,43 0,002 809,52 0,002 161,90 0,001

Bandelės 0,00 0,00 809,52 0,001 -809,52 -0,001

Viso: 90 326,30 0,14 111 251,03 0,16 -20 924,73 -0,02

8.3.25 lentelė. Projekto grynųjų srautų skaičiavimas

Rodikliai Gaminio

pavadinimas Metai

0 1 2 3 4 5

Gamybos

apimtis, kg/met Anūkės 661 562,5 846 800 1 058 500 1 058 500 661 562,5

Motulės 1 231 875 1 576 800 1 971 000 1 971 000 1 231 875

Jonavos 479 062,5 613 200 766 500 766 500 479 062,5

Bandelės 565 750 724 160 905 200 905 200 565 750

Papildoma pelno

suma dėl sąnaudų ir kainų pasikeitimo, Lt/kg Anūkės 0,0138 0,0138 0,0138 0,0139 0,0067

Motulės 0,0058 0,0058 0,0058 0,0058 0,0033

Jonavos 0,0067 0,0068 0,0068 0,0069 0,0052

Bandelės -0,0304 -0,0307 -0,0309 -0,0312 -0,0272

Papildoma pelno

suma dėl sąnaudų ir kainų pasikeitimo, t.Lt Anūkės 9,11 11,69 14,66 14,70 4,46

Motulės 7,09 9,12 11,44 11,49 4,03

Jonavos 3,22 4,15 5,22 5,25 2,51

Bandelės -17,21 -22,21 -27,99 -28,22 -15,40

Pelnas atskaičius

pelno mokestį,

t.Lt Anūkės 7,74 9,94 12,46 12,50 3,79

Motulės 6,03 7,75 9,73 9,76 3,43

Jonavos 2,73 3,52 4,43 4,46 2,13

Bandelės -14,63 -18,88 -23,79 -23,99 -13,09

Nauja amortizacija, t.Lt Anūkės 9,47 7,58 6,06 4,85 3,88

Motulės 18,94 15,16 12,12 9,70 7,76

Jonavos 4,74 3,79 3,03 2,42 1,94

Bandelės 4,74 3,79 3,03 2,42 1,94

Sena amortizacija, t.Lt Anūkės 2,21 1,77 1,41 1,13 0,90

Motulės 2,94 2,36 1,88 1,51 1,21

Jonavos 0,74 0,59 0,47 0,38 0,30

Bandelės 0,00 0,00 0 0,00 0,00

Amortizacijos

pasikeitimas, t.Lt Anūkės 7,26 5,81 4,65 3,72 2,98

Motulės 16,00 12,80 10,24 8,19 6,55

Jonavos 4,00 3,20 2,56 2,05 1,64

Bandelės 4,74 3,79 3,03 2,42 1,94

Investicijos į

trumpalaikį turtą/apyvartinį kapitalą, t.Lt 112,71 -112,71

Investicijos į

ilgalaikį turtą/pagrindinį kapitalą, t.Lt -275,46 49,58

Grynųjų pinigų

srautai, t.Lt -162,75 48,51 46,81 47,10 43,11 22,46

8.3.26 lentelė. Kapitalo kainos skaičiavimas

Įstatinis kapitalas 613,60

Skolintas kapitalas 450,85

Akcinis kapitalas 162,75

Kapitalo kaina 4,98

8.3.27 lentelė. Paprasto apsimokėjimo laiko skaičiavimas

Metai GPS

Metiniai Bendri

0 -162,75 -162,75

1 48,51 -114,25

2 46,81 -67,43

3 47,10 -20,33

4 43,11 22,78

5 22,46 45,24

Apsimokėjimo laikas (ekonomine prasme) – tai yra metų, reikalingų padengti investicijas, skaičius.

8.3.28 lentelė. Diskontuoto apsimokėjimo laiko skaičiavimas

Metai GPS

Metiniai Bendri

0 -162,75 -162,75

1 46,21 -116,55

2 42,48 -74,07

3 40,71 -33,36

4 35,50 2,14

5 17,61 19,75

Grynosios esamosios vertės skaičiavimas.

GEV=

Pelningumo indeksas parodo santykinį projekto pelningumą arba esamąją pelno vertę tenkančią investicijų vienam piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas iš formulės:

8.3.28 lentelė. Grynųjų pinigų būsimosios vertės skaičiavimas

Metai 0 1 2 3 4 5

0 -162,75 -155,03 -147,68 -140,67 -134,00 -127,64

1 48,51 46,21 44,01 41,93 39,94

2 46,81 44,59 42,48 40,46

3 47,10 44,87 42,74

4 43,11 43,11

5 22,46

-162,75 -106,53 -54,66 -4,97 38,38 61,06

8.4 ppav. Projekto balanso diagrama

Išvados: projektas atsiperka.

1.1 lentelė. Pagrindiniai projekto rodikliai

Rodiklis Reikšmė prieš

rekonstrukciją Reikšmė po

rekonstrukcijos

1.Gamybinis pajėgumas, kg/parą

Anūkės 661 562,5 1 058 500

Motulės 1 231 875 1 971 000

Jonavos 479 062,5 766 500

Bandelės 905 200

2.Metinė gamybos ir pardavimų apimtis, t.Lt

Anūkės 1 124,66 1 835,62

Motulės 2 710,13 4 423,36

Jonavos 1 197,66 1 954,77

Bandelės 11 080,73

3.Investicijos, t.Lt 1 898,63

4.Darbuotojų skaičius: 26 24

Iš to skaičiaus darbininkai 16 14

5.Darbo našumas (vidutinis

metinis vieno darbuotojo išdirbis, Lt) 113 009,62 195 883,33

6.Vidutinis metinis darbuotojo darbo užmokestis, Lt 10 640,475 13 193,95

7.Tiesioginės išlaidos, t.Lt 4 098,04

8.Netiesioginės išlaidos (be amortizacijos), t.Lt 8 029,18

9.Pagrindinių priemonių amortizacija

(ilgalaikio turto nusidėvėjimas), t.Lt 5,89 24,25

10.Metinės palūkanos bankui, t.Lt 17,13

11.Grynasis ppelnas, t.Lt 8 954,41

12.Investicijų apsimokėjimo laikas, m 3,94

13.Grynoji esamoji vertė, t.Lt 19,75

14.Gaminių rentabilumai:

Anūkės 24,06

Motulės 16,99

Jonavos 21,14

Bandelės 27,59

15.Gamybos kaštai, tenkantys 1 parduotos

produkcijos Lt

Anūkės 0,7

Motulės 0,75

Jonavos 0,74

Bandelės 0,9

16.Pelningumo indeksas 1,12

10. LITERATŪRA

1. Juodeikienė G. Duonos ir konditerijos gaminų technologijos kursinio projektavimo metodiniai nurodymai.-Kaunas.: KPI, 1987.

2. Duona ir pyrago gaminiai. Drėgmės kiekio nustyto metodai. LST 1492. 1997.

3. Duona iir pyrago gaminiai. Akytumo nustatumas. LST 1442. 1996.

4. Mikrobiologija. Mikroorganizmų skaičiavimas. Bendrieji nurodymai. Kolonijų skaičiavimo 37oC temperatūroje metodas. LST ISO 4833. 1999.

5. Mikrobiologija. Tikėtiniausio skaičiaus metodas. LST ISO 4831. 1999.

6. Л.Я.Ауерман Технология производства.- М. Легкая и пищевая промышленность. 1984, 414.

7. Н.Ф.Гатилин Проектирование хлебозаводов.- М. Пищевая промышленность. 1975. 373c.

8. Ю.П.Головань, Н.А.Ильинский., Т.Н.Ильинская Технологическое оборудование хлебопекарных предприятий.-Изд. 3-е. перераб. и доп.-М.:Агропромиздат. 1988-382с.

9. А.А.Михелев Справочник по хлебопекарному производству.- М. Пищевая промышленность. 1977.

10. Л.И.Пучкова, А.С.Гришин, И.И.Шаргародский. В.Я.Черных. Проектирование хлебопекарных предприятий с щснщвами САПР. Москва, Камос, 1994, 224с.

11. И.М.Ройтер Справочник по хлебопекарному производству.- М. Пищевая промышленность. 1977.

12. Мука пшеничная хлебопекарная. Метод пробой лабораторной выпечки хлеба. ГОСТ 27669. 1988.

13. Handbook of Dough Fermentations. Karel Kulp, Klaus Lorenz. 2003.

14. Salovaara, H.Paluu juuriin – hapanraskin käzttö leipomoissa 1 (Back to the roots – The use of sourdough in bbakeries). Leipuri (9):32 (1993) (in Finnish).

15. Hurri-martikainen, M. Bakery specific sourdough starter. Masters thesis. In Finnish. University of Helsinki, Department of Food Technology. EKT Series 787 (1989).

16. Salovaara, H. International Rye Symposium: Technology and Products (K.Poutanen and K.Autio, eds.).VTT Symposium 161: Helsinki, Finland, 1995, p. 188.

17. Korhonen, R. Herstellung von finniscen Fladenfrischbrot (Production of finnish flat bread). Getreide Mehl Brot, 85:85 (1985).

18. Tervila-Wilo A. // Cereal Science. 1996. Vol. 24. P. 215-225.

19. K.Masiokienė. Taikomoji elektrotechnika. Individualus skaičiuojamasis grafinis darbas. Kaunas. Technologija. 2000.

20. V.Aleksa, S.Dailidė, J.Staniškis Automatika iir technologinių procesų automatizavimas. Mokslas, 1981.

21. V.Aleksa, K.Balžekas, V.Volkas Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas,Technologija, 2002.

22. К.Балжекас, С.Буткене Апаратура принципиальных электрических схем автоматизации. Каунас, КПИ-1978.

23. И.Петров Преборы и средства автоматизации для пищевой промышлености.

24. Электрические компоненты и элементы автоматизаций. Общий каталог. 2001.

25. Техника иэмерения уровня и давления. Информация о продукте.

26. Control and Automation Products

27. Siemens. Produkcijos katalogas. Žemos įtampos komutacinė įranga, instaliacinė įranga, pramonės automatizavimo sistemos, srovės šaltiniai, dažnio keitikliai. 2000.

28. Simatic. Visiškai integruotos automatikos komponentai . Sistemos apžvalga.

29. This Endress+Hanser. General Specifications Catalogue. Edition III. 1997.

30. This Endress+Hanser. General Specifications Catalogue. Edition IV. 1997.

31. V. Barkauskas, V. Stankevičius. Pastatų atitvarų šiluminė fizika. K: Technologija, 2000, 287p.

32. A. Gluosnis. Šildymo prietaisų agregatų, šilumokaičių oras ir ventiliatorių žinynas. Kaunas, 1998.

33. L. Gulbinienė, V. Kavaliasukiene ir kt. Statybinė braižyba. Mokomoji knyga. K: Technologija, 1997, 75p.

34. A. Nakas-Gajauskas. Civilinių pastatų konstrukcijos, Kaunas, 1988.

35. Betono ir gelžbetonio gaminiai BGG-97. V: UAB Lietuvos statybų projektavimo institutas, 1997, 202p.

36. Pastatų atitvarų šiluminė technika. STR 2.05.01:1999. Lietuvo Respublikos ministerija, 1999, 133p.

37. Statybinė klimatoligija, RSN 156-94. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos miniterija, Vilnius, 1995, 136p.

38. V.Barkauskienė, J.Bartuška Trifazio asinchroninio elektros variklio įnulinimo skaičiavimas kompiuteriu. Kaunas KPI 1989

39. Jonavos kraštas. Kaunas „ARTIVIJA“, 2002, 40p.

9. IŠVADOS

1. Ruginės duonos „Anūkė“ gamybinę apimtį nuo 661 562,5 kg per metus planuojama padidinti iki 1 058 500,00 kg per metus. Ruginės – kvietinės „Motulės“ duonos – nnuo 1 231 875,68 kg per metus iki – 1 971 000,00 kg per metus. Kvietinės „Jonavos“ duonos nuo 479 062,50 kg per metus iki 766 500,00 kg per metus.

2. Grynasis įmonės pelnas siekia 8 954,41 tūkstančius litų.

3. Investicijos apsimoka per 3,94 meto.

4. Įmonės pelningumo indeksas 1,12.