Bedarbystė mūsų rajone

1.1. SOCIALINĖ – DEMOGRAFINĖ SITUACIJA

Paskutinio surašymo duomenimis gyventojų skaičius rajone sumažėjo 2793. 2002 m. pradžioje Vilkaviškio raj. savivaldybėje gyventojų buvo 50206.. Teritorija – 1286 kv. km. Gyventojų tankumas – 39 žm. / kv.km.

ADMINISTRACINIS – TERITORINIS SUSKIRSTYMAS IR GYVENTOJAI

Gyventojai Iš jų:

Pagal lytį Jaunimas 16 – 25 metų

Žm.sk.  Vyrai moterys amžiaus

Žm.sk.  Žm.sk. 

Iš viso: 50206 100.00 23948 47.7 26258 52,3 5628 11,2

1. Raj. pavaldumo miestai 21190 42.2 9865 46,6 11325 53,5 2299 10,9

– Vilkaviškis 13283 26.5 6142 46,2 7141 53,8 1422 10,7

– Kybartai 6556 13.1 3078 46,9 3478 53,1 748 11,4

– Virbalis 1351 2.7 645 47,7 706 52,3 129 9,6

2.Kaimai 29016 57.8 14083 48,5 14933 51,5 3329 11,5

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 618. 2002 pradžioje buvo 28015, arba 55,8 proc. visų gyventojų.

DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJAI

Gyventojai Iš jų

žm.sk. % pagal lytį

Vyrai Moterys

žžm.sk. % žm.sk. % Jaunimas

16 – 25 metų

amžiaus

žm.sk. %

Iš viso: 28015 100.0 14669 52,4 13346 47,6 5628 20,1

1. Miestai 12154 43,4 6100 50,2 6054 49,8 2299 18,9

– Vilkaviškis 7763 27,7 3836 49,4 3927 50,6 1422 18,3

– Kybartai 3633 13.0 1867 51,4 1766 48,6 748 20,6

– Virbalis 758 2.7 397 52,4 361 47,6 129 17,0

2. Kaimai 15861 56,7 8569 54,0 7292 46,0 3329 21,0

Darbo jėga rajone – 27,4 tūkst. žmonių. Iš jų užimtų – 19600 žm. ir bedarbių – vidutiniškai 4,9 tūkst.

Gyventojų užimtumo lygis lyginant su praėjusiais metais mažėja, o aktyvumas – didėja.

Rajone yra 19,6 tūkst. užimtų gyventojų, iš kurių 10024 dirbantieji, drausti valstybiniu socialiniu draudimu. Vidutinis sąrašinis dirbančiųjų, draustų valstybiniu socialiniu draudimu, sskaičius Vilkaviškio rajono valstybiniame ir privačiame sektoriuje didėja.

UŽIMTŲ GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL

NUOSAVYBĖS FORMAS

(Vidutinis metinis skaičius, tūkst.)

1994m. 1995m.

1996m.

1997m.

1998m

1999m.

2000m.

2001 m

2002m.

Iš viso: 21.6 21.6 21.6 20.9 21.7 23,3 22.0 22,0 19,6

1. Valstybiniame sektoriuje 5.4 4.0 4.7 4.3 3.9 3,8 3.6 3,2 3,7

2. Privačiame sektoriuje 13.5 11.0 9.0 8.4 8.4 7,2 6,3 6,7 11,0

Iš jų:

– Kolektyvinėse-kooperatinėse įmonėse ir organizacijose 4.7 3.6 3.5 3.5

3.0 2,4 1,5 1,0 3,5

– Individualiose įmionėse 8.8 7.4 5.5 4.9 5.4 4,8 4.8 6,0 7,5

3. Kiti, nedrausti valst. soc. draudimu 2.7 6.6 7.9 8.2 9.4 12,3 12.1 12,1 4,9

UŽIMTI GYVENTOJAI PAGAL EKONOMINES VEIKLAS

Ekonominės Gyventojai

Veiklos Skaičius tūkst. Procentais

Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 6,1 31,2

Pramonė 4,0 20,5

Statyba 0,9 4,5

Paslaugos 8,6 43,8

Iš viso : 19,6 100.0

1.2. EKONOMINĖ SITUACIJA

Gerėjant ekonominėms sąlygoms, stabilizuojasi situacija darbo rinkoje. Tai sąlygojo gyventojų užimtumo padidėjimą ir nedarbo mažėjimą. Rajono pramonės įmonėse ir kituose ekonominiuose objektuose gamybinis personalas didėjo. Per metus priimta 252 darbuotojais daugiau negu atleista. Užregistruota 16 įmonių daugiau negu likviduota.2002 Sausio 01 d. rajone veiklą vykdė 534 įmonės. Žemės ūkio sektoriaus darbdaviai sudaro 5,6 proc., ppramonės – 8,1 proc., statybos – 1,5 proc., paslaugų sektoriaus – 84,8 proc. Taip pat išaugo registruotų ūkininkų ūkių bei juose užimtų asmenų. Šiuo metu ūkininkų ūkių yra 1328. Pagerinus patentų įsigijimo sąlygas, žymiai išaugo asmenų dirbančių pagal patentą. Vidutiniškai per ketvirtį pagal patentus dirbo 730 asmenų. Kitas veiksnys – vyrauja mikro (55 proc.), ir mažos (32 proc.) įmonės, kuriose dirba iki 50 dirbančiųjų. Darbo vietų daugėja paslaugų sektoriuje, tačiau vyrauja didelė kadrų kaita. Padidėjo įdarbinimas pramonės sektoriuje. Išaugo įdarbinimas ppastoviam darbui.

Dėl finansinių sutrikimų bei nepakankamos produkcijos pakalusosrajone grupinis darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo: pramonės įmonėse – AB “Pilviškių metalas”, kurios veiklos sritis – smulkių metalo gaminių gamyba , likviduojant įmonę atleido visus 11 darbuotoją.

DKAB “Jiesia” , kurios veiklos sritis – dailiosios keramikoas dirbinių gamyba, atleido 17 darbuotojų.

2. Vis dar sunkioje būklėje yra rajono kaimas. Tai sietina su žemės ūkio bendrovių likvidavimu. Jeigu 1995 m. rajone buvo 63 žemės ūkio bendrovės, tai šiuo metu jų egzistuojančių yra 3, kitos turi likviduojamų įmonių statusą. Kai kurios likviduojasi gana ilgai, net nuo 1995 – 1996 metų..

Be didesnių sutrikimų dirba siuvimo akcinė bendrovė “Žemkalnija”, kuri yra sudariusi kontraktus su vakarų firmomis iš Vokietijos, Danijos ir Prancūzijos. Buvusios AB “Vilkaviškio konservai” teritorijoje savo sezoninę veiklą tęsia UAB “Vaiskona” gaminanti vaisių sulčių koncentratus, UAB” Cipel Baltika ”, užsiimanti kalilių išdirbimu. . Buvusios UAB “Vilkaviškio duona” pastatus nupirkusi J.Liebaus firma “Savas” sėkmingai vykdo duonos – pyrago gaminių kepimą, plečia veiklą. Čia įsteigtos 4 naujos darbo vietos moterims, turinčioms vaikų iki 14 m. Sėkmingai veiklą vykdo bei gamybos ir paslaugų apimtis plečia UAB ”Kybartų srovė” bei UAB “ SISTEM”, kuri, pasikeitus savininkui ,rekonstruoja gamybinius pastatus, plėsdama veiklą. Gamybos apimtis plečia irUAB” Damsa”, UAB “ RRymanto medis”. Sėkmingai dirba UAB “Kybartų baldai”, bei ŽŪK “ Olrevita”

Kai kurios rajono įmonės dirbo nepilną darbo dieną ar savaitę. Jeigu rajono darbo rinkoje 2001 metų pradžioje nepilną darbo dieną ar savaitę dirbo 72 žmonės, tai metų pabaigoje jų buvo 20, o dėl finansinės krizės Rusijoje atitinkamai 45 ir 6.

Pastoviai nepilną darbo dieną savaitę dirbo AB”Pasaga” , iki liepos mėn. UAB “ Pilviškių metalas” DKAB “Jiesia”, kurios šiuo metu likviduojamos . Nevisišką dirbančiųjų užimtumą sąlygojo nepakankama produkcijos paklausa bei atsiskaitymų sutrikimai, užsakymų stoka, realizacijos apimčių sumažėjimas ir kitos priežastys. Priverstinai atostogaujančių darbuotojų skaičius įmonėse kito nuo 22 žmonių metų pradžioje iki 13 gruodžio mėn. Metų pabaigoje priverstinėse atostogose darbuotojų nebuvo.

NEVISIŠKAS DIRBANČIŲJŲ UŽIMTUMAS

( be žemės ūkio )

Nedarbas, tai pati opiausia ir pagrindinė problema, kurią per laikinas užimtumo priemones, įgyvendinant aktyvią darbo rinkos politiką ir panaudojant Užimtumo fondo lėšas sėkmingai padėjo spręsti darbo birža. Galimas metinis nedarbo lygis buvo sumažintas 1,5 proc, o vidutinis metinis nedarbo lygis – 0,4 proc. Nors didėja apdraustų socialiniu draudimu, daug dar yra ir paslėpto nedarbo, ž monių nenoro dirbti.

Išvada. Rajono įmonių gamybinė, ekonominė, socialinė padėtis bei perėjimas nuo pasyvios darbo rinkos politikos prie aktyvios, sąlygojo bedarbystės mažėjimą, kuri 2002 m. pabaigoje buvo 14,1 procento. LLyginant su praėjusiais metais sumažėjo 3,2 proc. (buvo 17,3 proc.).

2. SITUACIJA DARBO RINKOJE

CHARAKTERISTIKA

Per 2002 metus darbo biržoje užsiregistravo 4521 (+285) ieškantys darbo piliečiai, iš jų 4346 (+174) bedarbiai, arba 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užregistruota 174 bedarbiais daugiau (4,2 proc.).

1996 m. darbo jėga buvo – 22.8 tūkst., 1997 m. – 23.0 tūkst., 1998 m. – 24.0 tūkst., nuo 1999 m. spalio mėn. – 25,6 tūkst., o nuo 2000 m. spalio mėn. 26,0 tūkst. žmonių, nuo 2000 m. spalio mėn. – 27,5 tūkst. , nuo 2001 m. III ketv.. – 27,4 tūkst..

Šiais metais stebima nedarbo lygio mažėjimo tendencija. 2000 metais – padidėjęs 24,2 proc. lyginant su 1999 m., 2001 m. padidėjo 10,2 proc., o 2002 m. sumažėjo 18,5 proc.

NEDARBO LYGIO DINAMIKA

Mėnuo Nuo darbo jėgos Paskutiniųjų m. pokytis

1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. Sk. Proc.

Sausis 5.52 5.23 10.07 10.97 12.83 16,6 16,9 +0,3 1,8

Vasaris 5.63 5.77 11.72 11.65 13.33 17,6 16,1 -1,5 -8,5

Kovas 6.00 6.00 11.87 12.28 13.59 18,2 15,6 -2,6 -14,3

Balandis 5.74 6.22 11.28 11.99 13.31 17,9 14,6 -3,3 -18,4

Gegužë 5.46 6.18 10.21 11.75 13.09 17,6 13,6 -4,0 -22,7

Birželis 4.90 5.80 9.14 11.11 13.32 17,3 13,1 -4,2 -24,3

Liepa 4.85 6.01 8.77 11.06 14.03 17,3 13,4 -3,9 -22,5

Rugpjûtis 4.81 6.22 7.82 11.27 14.02 17,0 13,5 -3,5 -20,6

Rugsëjis 4.61 6.43 7.74 11.92 14.30 17,0 13,3 -3,7 -21,8

Spalis 4.57 6.93 8.45 11.20 14.31 15,8 13,3 -2,5 -15,8

Lapkritis 4.86 8.07 9.35 11.75 15.07 16,5 13,2 -3,3 -20,0

Gruodis 4.90 9.31 9.83 11.92 15.70 17,3 14,1 -3,2 18,5

Vidutinis metinis 5.15 6.51 9.69 11.66 13.91 17,2 14,2 -3,0 17,4

Nedarbo lygis per 2002 metus sumažėjo 2,7 punkto. (nuo 16,9 proc. metų pradžioje iki 14,1 proc. metų pabaigoje). Bedarbystės mažėjimą sąlygojo ekonomikos stabilizavimas, išaugę aktyvios darbo rinkos politikos apimtys, taip pat ilgalaikio nedarbo mažėjimas.

2002 metų pabaigoje darbo biržoje buvo registruota 4330 ieškančių darbo asmenų, iš jų 3867 bedarbiai. Moterų bedarbių registruota 1632 , tai

sudaro 42,2 proc. bendro bedarbių skaičiaus. Tame tarpe yra užregistruota 1104 bedarbių, turinčių papildomas užimtumo garantijas, iš jų 19 invalidų. Nekvalifikuotų bedarbių metų gale užregistruota 1214.(-714). Ilgalaikių bedarbių skaičius metų gale buvo 1006. Lyginant su praeitais metais sumažėjo 1017. Palyginus su 2001 m. pabaiga, registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 897, arba 18,8 proc. Nors naujai besiregistruojančių bedarbių skaičius didėja, tačiau registruotų datai skaičius mažėja, tai rodo aktyvią ir kryptingą darbo biržos veiklą.

Per 2002 metus buvo užregista 1504 laisvos darbo vietos, iiš jų 257 pagal terminuotas darbo sutartis (17,1 proc.). Bendras bedarbių įdarbinimo procentas nuo naujai registruotų – 36,7 proc.

Per 2002 metus pagal terminuotas darbo sutartis palyginus su 2001 m. įdarbinta 64 bedarbiais (19,9 proc.) mažiau , o pagal neterminuotas 55 bedarbiais (4,2 proc.) daugiau.

Tendencija – didėja įdarbinimas pagal neterminuotas darbo sutartis, mažėja terminuotas įdarbinimas.