AB „Atrama“

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Gamybos sistemų katedra

Gamybinės praktikos

ataskaita

Atliko: D.Raupys MV-1

Priėmė: V. Jūrėnas

Kaunas, 2004

“Kauno „Atramos“ gamyklos istorija – istorija ne pasakų Pelenės,

pačiai sau netikėtai vieną kartą tapusios princese.

Kalbant apie gamyklos šiandieną, galvojant apie viltingą jos rytdieną,

taip ir norisi pasidžiaugti: tai bent akcinės bendrovės „Atrama“ žmonės.

Kaip naujo gyvenimo, naujų galimybių sektinas pavyzdys, neabejojame,

yra ir bus akcinė bendrovė „Atrama“. Kaip šiuolaikinių gamybos priemonių,

išradingų protų, darbščių rankų telkinys. Kaip silpnos, sunkiai

besistojančios ant nuosavų kojų lietuviškos ekonomikos atrama, šimtų

kauniečių nelengvos buities garantuota parama. Kaip pirmasis didžiosios

rinkos egzaminas, sėkmingai kauniečių išlaikytas, sutelktomis didžiulėmis

kūrybiškumo, intelekto, valios ir darbo pastangomis.

Pagarbiai,

Alvydas Švedas

Generalinis direktorius”

BENDRA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Truputis intriguojančios Kauno priemiesčio praeities

Buvo metas, kai Vilijampolė, vienas seniausių darbininkiškų Kauno

priemiesčių, buvo visai savarankiška. Prieš tris su puse šimtmečio ji

priklausė įžymiems Lietuvos magnatams Radviloms, kurių tėvynės meilė,

politinis apsukrumas ir ūkinis sumanumas net šiandieną galėtų būti iškiliu

įkvepiančiu pavyzdžiu.

XVII amžiaus viduryje Radvilos Vilijampolėje įkurdino vietos ir

užsienio pirklius bei amatininkus, davė jiems žemės, atleido nuo mokesčių.

Tikriausia ddaugelį „tikrųjų kauniečių“ šokiruos žinia, jog vėliau kokį

šimtą metų Vilijampolė turėjo savo miesto valdybą, savo teismus, kitas savo

būtiniausias įstaigas. Tačiau Volfo daryklos alus ir Finkelšteino dirbtuvės

degtukai garsėjo ne tik Vilijampolėje.

Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, 1919 metais Vilijampolė

prijungiama prie Kauno. Prasideda spartus ppriemiesčio augimas. 1929-aisiais

pradeda veikti trikotažo fabrikas „Silva“, dar po dešimtmečio gumos

dirbinių fabrikas „Guma“.

1939-aisiais šių ir kitų Vilijampolės įmonių bei įmonėlių sąrašą

papildo „Grandis“, dabartinės „Atramos“ pirmtakė.

Prabėgs visai nedaug laiko, ir Lietuvos tarybų socialistinės

respublikos valstybės kontrolės atstovas Pundzevičius, dalyvaujant

„Grandies“ įmonės darbininkų komiteto atstovams Rabšteinui ir Pundzevičiui

(matyt, tam pačiam kontrolieriui), remdamiesi Lietuvos liaudies Seimo

priimtu įstatymu apie Bankų ir stambių įmonių nacionalizaciją, 1940 metų

rugpjūčio 2 dieną pasirašytas įmonės nacionalizavimo aktą.

Bet neužbėkime įvykiams už akių. Grįžkime atgal, į 1939-usiuos. Ką tik

įsikūrusioje „Grandyje“ prie 8 vielos tempimo ir karpymo mašinų dirbo 7

darbininkai. Jų pagamintos vinys ir pasagos arkliams turėjo tokią didelę

paklausą, kad po metų įmonėje dirbo jau 20 metalistų.

Sprendžiant iš kruopščiai sudaryto nacionalizuoto turto sąrašo,

matyti, kad ir per trumpą laiką „Grandis“ sugebėjo nneblogai prakusti. Joje

buvo pasagų, spyruoklių, vielos įtempimo, šaltkalvių skyriai su atitinkamom

metalo valcavimo, gręžimo, kitokio apdorojimo staklėmis, presais,

slėgtuvais, matricomis, aparatais, krosnimis ir kita. „Vargšams

darbininkams“, taip mėgusiems pasikeitusiai valdžiai skųstis buvusių ponų

besaikiu išnaudojimu, buvusi net . vieno stalo, dviejų suolų valgyklėlė.

„Grandis“ tampa „Atrama“

Įvairaus turto buvo nacionalizuota daugiau kaip už 180 tūkstančių

litų! Tų prieškarinių litų, kelis kartus vertingesnių už dabartinius.

Čia mes savo pasakojimą apie kukliąją „Grandį“ priversti laikinai

nutraukti. Į jį braunasi kita įmonė, kuriai ateityje bus lemta ne mažesnė

rolė, negu jau ppaminėtai. Tai „Technodega“. Taipogi to paties Vilijampolės

priemiesčio „augtinė’, beveik „Grandies“ vienmetė. Įkurta Kėdainių gatvėje

9, darbininkų ir trijų savininkų aptarnaujama įmonėlė gamino tokius

reikalingus Lietuvos ūkiui-deguonį ir angliarūgštę. Kaip ir „Grandis“,

„Technodega“, baigiantis 1940-ųjų vasarai, buvo nacionalizuota. „Atrama“

per karą, atrodo, labai nenukentėjo.

O štai „Technodegai“ gerokai nepasisekė. Besitraukiantys hitlerininkai

įmonę susprogdino.

Lietuva gydėsi Antrojo pasaulinio karo žaizdas. Kas dieną didėjo

atsigaunančio ūkio poreikiai. Be deguonies tiesiogine to žodžio prasme

pradėjo dusti pramonė, medicina. 1945 metais iš Voronežo gauta sena

kilnojama deguonies gaminimo stotis visų patenkinti nebegalėjo. Pradėta

galvoti apie naują pastovią šio profilio įmonę. Vieta jai buvo pasirinkta

„Atramos“. Prasidėjo projektavimas, 1946-aisias ir statyba. Šiam sumanymui

įgyvendinti prireikė daug darbo rankų, daug medžiagų: apie vieno milijono

plytų, 350 tonų cemento bei kalkių, 450 kubų miško medžiagos, pusės

tūkstančio kvadratų stiklo. Nesunku suprasti, kad iš senosios „Technodegos“

greitai beliko vien tiktai pavadinimas.

1947-ųjų liepos 13-ąją naujoji „Technodega“ atvertė naują savo veiklos

puslapį. Iki tų metų pabaigos pramoniniu, o po metų ir medicininiu

deguonimi ji aprūpino visą Lietuvą. Pirmieji deguonies balionai iškeliavo

už šalies ribų.

1947-aisiais metais „Technodega“ buvo prijungta prie „Atramos“. Galu

gale dvi prieškarinės Kauno priemiesčio Vilijampolės įmonės susiliejo.

Vakarykštės „Grandis“ ir „Technodega“ įsikūrė po vienu stogu ir tapo

nepajudinama „Atrama“.

Nuo pasagos iki . kompiuterizuotų technologijų

Kas išvardys, kiek „Atramos“ pasagomis buvo pakaustyta gyvųjų pokario

motorų – Lietuvos šyvių ir bbėrių, padėjusių ir vargti, ir per retas šventes

pasipuikuoti?

Kas turės tokias geras akis, kurios aprėptų visas žydrąsias ugneles,

dieną naktį įvairiose Lietuvos statybose viltingai žybčiojančias iš

„Atramos“ deguonies balionų?

Kas turės tokią lakią fantaziją, kad įsivaizduotų visas „Atramoje“

pagamintas vinis, susmigusias į miškų ir laukų gaiva kvepiančius naujus

gyvenamuosius, ūkinius, pramoninius, kultūrinius statinius, į

rekonstruotus, suremontuotus senuosius?

Pagaliau, kas beprisimins tą saldžią palaimą po sunkių darbo valandų

visu ūgiu išsitiesti ant tada deficitinių „Atramos“ metalinių lovų?

Bėgo laikas, keitėsi įmonės produkcija, įvairėjo asortimentas. Nuo

1950-ųjų metų, kai kur susiaurindamas, o kai kur net išstumdamas seną, jis

papildomas pieno bidonais, cisternomis naftos produktams, vandens slėgimo

bokštais, kita būtiniausia produkcija žemės ūkiui.

Produkcijos kaitą ir įvairovę nulėmė besikaitaliojanti įmonės

paskirtis. Ne metus ir ne dvejus buvo ieškoma optimaliausia varianto.

Nuo 1948-ųjų valstybinis pasagų fabrikas „Atrama“ tampa „Valstybiniu

metaliniu baldų fabriku“, o nuo 1952-ųjų – tiesiog valstybiniu fabriku

„Atrama“. Toks jis bus iki 1957-ųjų vasaros, kol paklius Liaudies ūkio

mašinų gamybos valdybos žinion ir taps „Respublikine valstybine metalo

apdirbimo gamykla“. Ir tai dar ne viskas. Įmonės apibūdinimas mutuos dar ne

kartą. Ji bus „Eksperimentinė mechanizacijos priemonių gamykla“, kol galų

gale taps tuo, kuo yra šiandien, akcine bendrove. Per 60 metų pasikeis

viskas. Tiktai įmonės pavadinimas, tarsi simbolizuojantis čia dirbusių ir

dar dirbančių žmonių pastovumą, liks nepakitęs – „Atrama“.

1963-ieji ir po jjų seką metai gamybinius plotus nuo 4,2 tūkstančių

kvadratinių metrų išplėtojo ligi 12 su viršum tūkstančių, taigi, kone

trigubai. Suprantama, jie negalėjo būti tušti. Įdiegiami nauji įrengimai,

ištisos technologinės linijos. Ne vienas esminis patobulinimas – gamyklos

auksarankių kūrinys. Kolektyvo senbuviai ir vadovai su didele pagarba mini

tuometinius direktorius Edmundą Masteiką ir Bronių Milašių, suvirintojus

brolius Antaną ir Kazį Asanavičius, Marijoną Margevičių, tekintoją Joną

Preišegolavičių, įrankinio cecho viršininką Leonardą Baublį, techninį

ekspertą Romą Stankevičių, ekonomistės Birutės Kielienės ir daugelio kitų

pavardes.

Gyvenimas nestovi vienoje vietoje. Kai kurių racionalizatorių ir

išradėjų senokai nebėra. O štai jų darbo, kūrybinės minties vaisiai visiems

laikams įrašyti į gamyklos istoriją. Kaip, tarkime, modernios pieno bidono

gamybos linijos pirmasis robotas. Metalinis darbštuolis, pakeitęs dešimtis

rankų, 1985 metais pagal „Vietinės pramonės ministerijos Projektavimo,

konstravimo ir technologijos instituto projektą buvo pagamintas ir įdiegtas

„Atramos“ specialistų ir darbininkų jėgomis, vadovaujant direktoriui

Stasiui Gagui. Tai bene charakteringiausias pavyzdys, nors panašių, tiesa,-

smulkesnių, galima pateikti ne vieną dešimtį.

Jau 1980 metais “Atrama” išleidžia produkcijos iš metalo už 7,5 mln.

rublių. Gamina balionus dujoms, litavimo lempas, šildymo katilus “Atrama-

1M”, nestandartinius įrengimus.

Pastatomas bidonų pienui gamybai baro korpusas. Ceche sumontuojama

moderni bidonų pienui gamybos linija, kur 1985 metais pradėjo dirbti

pirmieji robotai. Rekonstravus buvusį nestandartinių gaminių barą,

įdiegiama vandens skaitiklių ir traukos reguliatorių gamyba.

1988 metais sukuriami nauji šildymo katilai : kieto kuro katilas

“Atrama 2”

ir universalus katilas “ Atrama 3.1”.

1988 metais gamykla užmezgė dalykinius ryšius su Vengrijos

Respublikos įmonėmis. Bendrai gaminami traukos reguliatoriai. Per trumpą

laiką išaugo naujų įrankių gamybos baras, įrengta 120 vietų valgykla, 300

vietų aktų salė, kavinė.

1993 metais įmonė pradėjo gaminti apšildymo katilus “Atrama 7, 7.1,

8”. Šie katilai atitinka modernius energijos taupymo ir ekologijos

reikalavimus.

1993 metais įmonė užmezgė ryšius su Vokietijos firma “ABB Kent

Messtechnik”. Iš šios firmos bendrovė perka detales vandens skaitiklio

“PICOFLUX” komplektacijai . Įmonėje skaitikliai yra gaminami ir testuojami

nuo 15 mm iiki 40 mm skersmens šaltam ir karštam vandeniui.

1997 metais pradėti gaminti termomoduliai “Atrama 8M”, bei skysto ir

dujinio kuro katilai kurie universalūs tuo, kad kuro rūšį (skystą arba

dujinį, t.y. propaną) galima pasirinkti pakeitus degiklį.

1998 metais bendrovėje įdiegtas dažymas milteliniu būdu, plazminis

metalo pjaustymas, pradėti gaminti cinkuoto metalo profiliai.

2001 metais pradėtos gaminti stacionarios antžeminės suskystintų dujų

talpos skirtos laikyti suskystintoms propano-butano arba propano dujoms.

Naudojama technologija

Technologinio lygio įvertinimas:

Įmonėje naudojama įvairūs technologiniai procesai: mechaninis

apdirbimas, štampavimas, suvirinimas, miltelinis dažymas, galvaninis

padengimas, plazminis mmetalo pjaustymas.

1. Slėginių indų gamyba

Automatizuotas lakštinio plieno karpymas. Suvirinimas –

pusautomatinis AGAMIX dujų aplinkoje ir automatinis po fliuso sluoksniu.

Įrengti tikrinimo stendai. Suvirinimo siūlės tikrinamos rentgenu. Dažymas

atliekamas sausu milteliniu būdu. Balionų dujoms gamybos cechą galima

pritaikyti įvairios paskirties slėginių indų ir ttalpų iki 1,5 m gamybai.

2. Vandens skaitiklių gamyba.

Naudojama eilė specialių įrengimų naudojamų tik vandens skaitiklių

gamyboje, tai:

1) agregatinės ir programinės vandens skaitiklių korpusų mechaninio

apdirbimo staklės;

2) rankinio valdymo ir automatizuoti vandens skaitiklių patikros

įrenginiai.

3) akredituota laboratorija vandens skaitiklių derinimui ir patikrai

– 1995 metų investicija

3. Apšildymo katilų gamyba.

1) Naudojami serijiniai įrengimai: mechaninio apdirbimo staklės,

lakštų karpymo, lankstymo įrenginiai, šaltas presavimas, plazminis metalo

pjaustymas, dažymas atliekamas sausu milteliniu būdu.

2) Akredituota laboratorija

4. Cinkuotų profilių gamyba – 1998 metų investicija

Profiliai gaminami naujai įdiegta profilių gamybos linija. Galima

gaminti ir vertikalius ir horizontalius profilius, perforuotus profilius

bei tvirtinimo ir jungimo detales.

5. Dažymas milteliniu būdu – 1997 metų investicija

Šis dažymo metodas turi šiuos privalumus:

1. danga turi geras mechanines savybes – atspari ssmūgiams, lenkimui;

2. padidintas atsparumas rūgščių, šarmų organinių tirpiklių

poveikiui;

3. pagerintos elektroizoliacinės savybės;

4. platesnis temperatūrinis panaudojimo diapazonas

(nuo -60 0 iki +1500C);

5. geresnė adhezija.

Dažymas milteliniais dažais – ekologiškai švarus procesas. Dažų

(miltelių) panaudojimas labai ekonomiškas – siekia 95%. Nereikalingi valymo

įrengimai, išskyrus oro valymo filtrus.

6. Plazminis metalo pjaustymas – 1997 metų investicija

Plazminį metalo pjaustymo įrenginį bendrovė nusipirko iš šveicarų

firmos “Oerlikon-Schweisstechnik AG”. Šis įrenginys pakeičia detalių

iškirtimo štampus bei karpymą giljotininėmis žirklėmis. Sumažėja operacinio

laiko sąnaudos, medžiagų bei elektros energijos ppanaudojimas, t.y. mažinama

gaminamos produkcijos gamybinė savikaina.

Gaminamos produkcijos analizė

AB “Atrama” gamina šias pagrindines gaminių grupes : 8-90 kW

galingumo centrinio apšildymo katilai, slėginiai indai, vandens apskaitos

prietaisai, cinkuoti metalo profiliai, nestandartiniai gaminiai.

AB “Atrama” stengiasi orientuoti savo produkciją į klientų poreikius,

todėl produkcijos asortimentas nuolat keičiasi.

Didžiausia įmonės konstruktorinio bei techninio potencialo dalis

skiriama buitinių šildymo katilų , kūrenamų bet kokiu kietu kuru, skystu

kuru ir dujomis bei turinčių galimybę vandenį pašildyti elektra,

projektavimui ir gaminimui. Įmonė įsisavinusi 22 tipų apšildymo katilų,

kurie atitinka modernius energijos taupymo ir ekologijos reikalavimus,

gamybą. Asortimentas orientuojamas į pirkėją

Vienais iš pagrindinių bei paklausiausių “Atramos” gaminių laikomi

automobilių dujų balionai, kurie gaminami dviejų formų: cilindriniai ir

toroidiniai. Šiuo metu yra gaminama kelios dešimtys įvairaus skersmens,

talpos ir formos balionų, iš kurių 45 tipas – pagal tarptautinį JTO

susitarimo taisyklių reglamentą Nr. R67 01.

Bendradarbiaujant su vokiečių firma ABB Kent Messtechnik įmonėje yra

gaminami sauso tipo vandens skaitikliai (sąlyginis skersmuo DN nuo 15 mm

iki 40 mm). Šie vandens skaitikliai atitinka tarptautinį standartą ISO

4064. Butuose naudojami skaitikliai gali būti montuojami tiek vertikaliai

tiek horizontaliai, be to jie apsaugoti nuo magnetinio poveikio.

1999 metais pradėta šilumos apskaitos prietaisų gamybą

bendradarbiaujant su ABB kompanijos firmomis – Švedijos firma ABB Metering

SVM AB bei vokiečių firma ABB Kent Messtechnik.

Kita įmonėje gaminama produkcija:

1.9, 2.0, 22.3, 3.3, 3.5, 4.2 kūb. m. stacionarinės antžeminės suskystintų

dujų talpos

5, 27, 50 ir 79 l balionai suskystintoms propano butano dujoms

cinkuoti metalo profiliai, kurie plačiai naudojami apšiltinant pastatų

vidaus

sienas bei palengvina pertvarų montavimą. Šie cinkuoto metalo

šaltai

valcuoti profiliai gali būti skirtingo ilgio, t.y. gaminami

pagal užsakovo

pageidavimą.

išsiplėtimo indai ( talpos vandens lygiui šildymo sistemoje palaikyti)

resiveriai, kitos paskirties slėginiai indai, atitinka LSTEN 286-1 ir JTO

socialinės ir ekonominės tarybos taisyklių NR. 67 reikalavimus.

boileriai (talpos karštam vandeniui 50 – 120 ltr)

hidroforai (vandens talpos pastoviam slėgiui palaikyti vietinei vandens

sistemai 100 -150 ltr)

elektros paskirstymo dėžutės, elektros paskirstymo dėžutės rozetėms

įvairūs metalo gaminiai pagal užsakovo brėžinius

Produkcija gaminama atsižvelgiant į sandėlių likučius bei

produkcijos realizaciją. Bendrovė organizuodama gamybą siekia kuo

efektyviau panaudoti apyvartines lėšas ir orientuojasi į daugelį veiksnių

10. ankstesnę pardavimų apimtį;

11. rinkos tyrimų rezultatus;

12. kainų politiką;

13. konkurenciją;

14. pagrindines ekonomines bei gamybos sąlygas;

15. sezono svyravimus;

16. likučius sandėliuose ir kt.

Teikiamos paslaugos:

17. konsultacijos butų, gyvenamųjų namų ir pastatų apšildymo, vandens

apskaitos priemonių įrengimo klausimais

18. įvairių metalinių detalių dažymas milteline technologija

19. metalo ( nuo 0,5 iki 20 mm) pjaustymas plazmine įranga

20. vandens skaitiklių patikra

21. garantinis ir pogarantinis vandens skaitiklių, katilų remontas

22. krovininio transporto nuoma

23. apšildymo katilų testavimas

Kokybės vadyba

Kokybė ššiandien – tai ilgalaikė įmonės sėkmė ir garantija rytojui. Šis

teiginys išreiškia pagrindinę AB „Atrama“ kokybės politikos idėją. Siekiant

nuolatos gerinti gaminamos produkcijos kokybę bei klientų aptarnavimą ir

taip užtikrinti visapusišką vartotojų poreikių tenkinimą, 2003 m. įdiegta

kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 9001:2000

reikalavimus.

Šį atitikimą patvirtino tarptautinį pripažinimą pelniusi Olandijos

sertifikavimo įstaiga „KEMA Quality B.V.“, priklausanti didžiausiam

pasaulyje sertifikavimo tinklui “IQ Net” (sertifikatas nr. 2019960,

išduotas 2003 m. balandžio mėn. 1d.). Įdiegtoji kokybės vadybos sistema

apima slėginių indų, šildymo technikos bei vandens apskaitos prietaisų

projektavimą, gamybą bei pardavimą. Siekiant gaminti tik aukštos kokybės

produkciją ir pilnai tenkinti vartotojų reikalavimus, produkcijos kokybė

užtikrinama visose produkto gamybos stadijose – nuo jo kūrimo iki pateikimo

galutiniams vartotojams.

ISO 9001:2000 kokybės sertifikato suteikimas bendrovei patvirtina, kad

dokumentacija, darbas su personalu bei klientais, gamybos ir kitų tarnybų

veikla atitinka tarptautinius reikalavimus. Kokybės vadybos sistemos

rezultatyvumo užtikrinimui ir jos tobulinimui bendrovėje periodiškai

atliekamas vidinis auditas. Nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas,

technologinių bei informacinių išteklių priežiūra, matavimo priemonių

patikra, dokumentų ir įrašų valdymas, koregavimo bei prevencinių veiksmų

vykdymas ir kitos procedūros garantuoja įmonės veiklos atitikimą standarto

ISO 9001:2000 reikalavimams.

Didžioji dalis AB “Atrama” produkcijos gaminama pagal tarptautinių

standartų reikalavimus:

• automobilių dujų balionai atitinka tarptautinį Jungtinių Tautų

Organizacijos ir Europos Sąjungos reglamentą R67 01;

• buitiniai suskystintų propano-butano dujų balionai gaminami pagal

Europos standarto EN 1442 reikalavimus. Balionų

sertifikavimo bandymai

atlikti pagal Europos Sąjungos direktyvą 99/36/EC ir jiems suteiktas

atitikties įvertinimo ženklas p (pi) – 0090;

• suskystintų dujų talpos atitinka Europos standartų EN 12542

(antžeminėms) ir EN 14075 (požeminėms) reikalavimus;

• vandens skaitikliai atitinka tarptautinių standartų ISO 4064 (šaltam

vandeniui) ir ISO DIS 10385 (karštam vandeniui) reikalavimus;

cinkuoti statybiniai profiliai atitinka standarto DIN 18182 (I dalis)

reikalavimus.

Pardavimai

Apyvarta (Mln. Lt)

| |2000 |2001 |2002 |2003 |

|Katilai | | |1.7 |2.5 |

|Slėginiai | | |6.5 |10.3 |

|Kiti | | |1,75 |1.5 |

|Viso |12.1 |9.8 |9.95 |14.2 |

| |2000 |2001 |2002 |2003 |

|Eksportas |30 |31 |45 |50 |

|% | | | | |

Perspektyviniai įmonės veiklos planai

Firmos devizas: kokybė šiandien – tai ilgalaikė įmonės sėkmė ir garantija

rytojui.

Firmos vizija: firma siekia tapti pirmaujančia įmone, gaminant tik aukštos

kokybės slėginius indus ir šildymo katilus bei teikiant kvalifikuotas

metalo apdirbimo paslaugas.

Firmos ilgalaikiai tikslai:

▪ Vartotojų pasitenkinimo didinimas

▪ Gaminamos produkcijos techninio lygio ir kokybės gerinimas

▪ Klientų aaptarnavimo gerinimas

▪ Produkcijos pardavimo rinkos plėtimas

Įmonės vidinė aplinka

Darbuotojai

|Darbuotojai |Metai |

| |pagal padalinius |1998 12 |1999 12 31|2000 12 31|2001 12 31|

| | |31 | | | |

|1. |Darbuotojai , |329 |278 |259 |170 |

|1.1 |darbininkai |111 |80 |91 |58 |

|1.2 |gamybinių cechų |11 |11 |11 |5 |

|1.3 |remontinis cechas|36 |32 |29 |12 |

|1.4 |įrankių cechas |28 |26 |25 |24 |

|1.5 |transporto baras |21 |26 |11 |10 |

|1.6 |statybos baras |13 |9 |- |- |

|1.7 |sargyba |10 |11 |5 |5 |

|1.8 |parduotuvė |5 |5 |5 |5 |

|1.9 |kiti |14 |18 |12 |10 |

|1.10|administracija |80 |70 |70 |46 |

Darbuotojų skaičiaus sumažėjimą sąlygojo naujų technologijų –

miltelinio dažymo, lakštinio metalo plazminio pjaustymo įrenginio –

įdiegimas .

Pastatai

| Pavadinimas |mato vnt. |Plotas |

|Visa bendrovės teritorija |tūkst.m2 |56,6 |

|Pastatai viso |tūkst.m2 |25,3 |

|Gamybiniai plotai |tūkst.m2 |18,5 |

|Sandėliai |tūkst.m2 |2,7 |

|Kiti pastatai |tūkst.m2 |2,2 |

|Administraciniai pastatai |tūkst.m2 |1,9 |

Visi bendrovės pastatai randasi adresu Raudondvario pl.162, Kaunas.

GAMYBINIS DARBAS

Ruošinių gamybos būdai

Naudojamų štampų konstrukcijos

Įmonėje naudojami ruošinių iškirtimo štampai, tempimo štampai, įvairūs

fasonavimo štampai, kiaurymių iškirtimo štampai. Darbinės štampų dalys

(puansonai, matricos) iš įrankinio plieno У10, У10A, korpusinės dalys iš

CT2, CT3. Štampuojamas iki 6 mm storio lakštinis plienas iki 500 tonų jėga.

Pagrindinių metalo pjovimo staklių veikimo principas, technologinės

galimybės, naudojama technologinė įranga, derinimo pavyzdžiai

AB “Atrama” naudojamos šių grupių universalios metalo pjovimo staklės.

Tai universalios tekinimo, frezavimo, gręžimo, šlifavimo ir kkitos staklės.

Tekinimo staklės

Tekinimo staklės – tai labiausiai paplitusios metalo pjovimo staklės

mašinų bei prietaisų gamyboje ir remonto bei mechaniniuose cechuose. Jomis

galima atlikti įvairius tekinimo darbus, t.p. gręžti, gilinti, plėsti,

sriegti ir t.t. Atsižvelgiant į paskirtį, tekinimo staklės skirstomos į

universaliąsias, paprastąsias ir specializuotas.

Universaliomis tekinimo staklėmis galima atlikti įvairias operacijas,

įskaitant sriegimą ir sraigtinių paviršių įpjovimą peiliu. Dėl to jos

kartais vadinamos tekinimo-sriegimo staklėmis. Šiose staklėse yra pavaros

sraigtas, reikalingas sriegiams įpjauti peiliu.

Paprastosios staklės iš esmės skiriasi nuo universaliųjų tuo, kad jose

nėra pavaros sraigto. Dėl to jomis negalima pjauti prietaisų gamyboje

mažoms detalėms gaminti, t.p. mašinų gamyboje operacijoms atlikti.

Specializuotos tekinimo staklės skiriamos tik tai tam tikriems darbams

atlikti arba tam tikroms detalėms, pavyzdžiui, vamzdžiams, vagonų

aširačiams tekinti, frezų dantims įkuprinti. Naudojamos įvairių dydžių

staklės: pradedant mažiausiomis, naudojamomis laikrodžių bei prietaisu

gamyboje, ir baigiant stambiomis, kuriomis galima apdirbti 1600 mm

skersmens bei 16000 mm ilgio ir ilgesnes detales.

AB “Atrama” yra keturios 16Б20П tekinimo staklės. Jos skirtos

vidutinių matmenų detalės gaminti vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos

sąlygomis iš stypinės medžiagos arba iš pavienių ruošinių, kurių

didžiausias skersmuo ties stovu 400mm, ties suportu – 220 mm, o ilgis –

1000 mm. Šiomis staklėmis atliekami įvairūs tekinimo, gręžimo, gilinimo,

plėtimo darbai.

Taip pat įmonėje naudojamos revolverinės tekinimo staklės 1П365. Šios

staklės su vertikaliąja revolverinės galvutės pasisukimo ašimi naudojamos

įvairios formos detalėms gaminti iš pavienių, į griebtuvą įtvirtintų

ruošinių, kurių skersmuo ties stovu iki 500 mm ir ties suportu iki 320 mm.

Taip pat jomis galima gaminti detales iš 65 mm skersmens

spyruokliuojančiame griebtuve tvirtinamo strypo arba iš 80 mm skersmens

strypo, įtvirtinus jį kumštiniame griebtuve.

Gręžimo staklės

Gręžimo staklės skirtos sudaryti detalėse vidiniams cilindrams ir

kūginiams paviršiams grąžtais, gilintuvais, plėstuvais, sriegikliais,

sriegpjovėmis ir kitais įrankiais. Jose paviršiai formuojami dviem

formavimo judesiai – pjovimo ir pastūmų, kurie dažniausiai suteikiami

pjovimo įrankiui.

Be įprastinių būdų skylių paviršiams formuoti, galima šiomis

staklėmis, naudojant specialius įrankius ir įtaisus, ištekinti skyles,

išpjauti lakštinėje medžiagoje didelio skersmens skyles, pritrinti ir

honinguoti tikslių skylių paviršius ir t.t.

Gręžimo staklės pagrindinai naudojamos mechaniniuose, remontiniuose,

surinkimo, įrankiniuose cechuose, t.p. ir gamybiniuose cechuose, esant

individualiniai ir smulkiaserijinei gamybai.

Gręžimo staklės skirstomos į vertikaliąsias, radialines,

daugiašpindelines, gilaus gręžimo, specializuotas ir specialiąsias.

Plačiausiai iš jų paplitusios vertikaliosios ir radialinės.

AB “Atrama” yra keturios vertikaliosios gręžimo staklės 2H125. Jos

naudojamos gręžimo, gilinimo, plėtimo, sriegimo sriegikliu ir kitokiems

darbams įrankiniuose, remontiniuose, eksperimentiniuose cechuose, taip pat

ir gamybiniuose cechuose, esant individualinei ir smulkiaserijinei detalių

gamybai. Šios staklės pasižymi dideliu standumu ir darbinių mechanizmų

atsparumu.

Frezavimo staklės

Frezavimo grupės staklės skirtos formuoti įvairiems detalių

paviršiams: plokštėms, linijiniams išklojamiems arba neišklojamiems,

apskritiems arba neapskritiems cilindriniams bei kūginiams ir įvairiems

nelinijiniams, pavyzdžiui, horizontalių, vertikalių arba nuožulnių detalių

paviršiams, įvairiems tiesiems arba ssraigtiniams grioveliams, krumpliaračių

krumpliams, pjovimo įrankių dantims, štampų kontūriniams ir reljefiniams

paviršiams ir t.t. Šiems paviršiams formuoti naudojami daugiaašmeniai

pjovimo įrankiai – įvairios frezos: cilindrinės, diskinės, galinės,

pirštinės, fasoninės. Frezavimo procesas būdingas tuo, kad frezos dantys

pjauna nuo ruošinio metalo sluoksnį kintamo skerspjūvio drožlėmis. Todėl

darbo metu atsiranda sunkiai pašalinamos vibracijos, kurios mažina

apdirbamojo paviršiaus glotnumą ir apsunkina pjovimo procesą. Vibracijoms

sumažinti imamasi įvairių priemonių: daromi stambūs, masyvūs staklių stovai

ir surinkimo vienetai, naudojamos įstrižadantės ir specialios konstrukcijos

frezos, parenkami tinkami pjovimo rėžimai ir kt.

Įmonėje eksploatuojamos universalios konsolinės frezavimo staklės

6P82. Jomis atliekami įvairūs frezavimo darbai tiek individualios tiek

serijinės gamybos sąlygomis. Šios staklės naudojamos plokštumoms,

išdrožoms, kampiniams ir fasoniniams paviršiams, krumpliaračių krumpliams,

įvairioms spiralėms ir kitoms detalėms frezuoti. Jomis galima pasiekti 3 –

2a klasės apdirbimo tikslumą ir 7-os klasės paviršiaus glotnumą. Staklių

stalo paviršiaus matmenys – 150×320 mm, didžiausios stalo eigos: išilginė –

700 mm, skersinė – 250 mm, vertikalioji – 382 mm.

Šlifavimo staklės

Šlifavimo staklės šiuolaikinėje mašinų gamyboje užima labai svarbią

vietą tarp kitų staklių. Jomis daugeliu atveju detalės apdirbamos glotniai

ir išbaigiamos, o atskirais atvejais jos naudojamos ir paruošiamajam

detalių apdirbimui, pavyzdžiui, liejiniams valyti, metalui pjaustyti ir kt.

Būdinga šlifavimo staklių savybė yra ta, kad jomis galima apdirbti

grūdintus ir labai kietus detalių paviršius, kurių negalima apdirbti kitais

pjovimo įrankiais.

Šiuolaikinėmis šlifavimo staklėmis galima pasiekti pirmąją detalių

tikslumo

ir 12-paviršiaus glotnumo klasę.

Šlifavimo staklėmis atliekamos įvairiausios operacijos: tikslusis

plokštumų, sukimosi paviršių, sraigtinių ir fasoninių paviršių šlifavimas,

rupusis ruošinių apdirbimas, jų pjaustymas, įvairių įrankių galandimas.

Pagal apdirbimo rūšį šlifavimo staklės gali būti apvaliojo, becentrio,

vidinio, išilginio ir fasoninio šlifavimo. Prie jų t.p. priskiriamos

galandimo staklės.

Visoms šlifavimo staklėms bendra yra tai, kad jose pjovimo įrankis yra

vienokios ar kitokios formos abrazyvinis diskas, sudarytas iš abrazyvinių

grūdelių, surištų rišančiąja medžiaga.

Įmonėje yra apvaliojo šlifavimo staklės 3E153. Jos yra labai tikslios.

Jomis šlifuojami cilindriniai ir kūginiai detalių paviršiai, kurių

didžiausias skersmuo 140 mm, o ilgis iki 500 mm. Jų centrų iškilimo aukštis

80 mm.

Metalo pjovimo procesai ir įrankiai

Abrazyviniai įrankiai

Abrazyviniai įrankiai naudojami pagrinde įrankiniame bare įrangos

tiksliam apdirbimui, t.y. plokštumų šlifavimas, vidinių kiaurymių

šlifavimas, velenų šlifavimas ir įrankių galandimas. Pagrindinėje gamyboje

naudojama suvirinimo siūlių šlifavimui, užuovartų valymui bei paruošimui

suvirinimo operacijoms

Įmonėje naudojami modernieji apdirbimo metodai

Plazminis metalo pjaustymo įrenginys

Šį įrenginį AB “Atrama” nusipirko iš šveicarų firmos “Oerlikon-

Schweisstechnik AG”, 1997 metais. Įrenginys pakeičia detalių iškirtimo

štampus bei karpymą giljotininėmis žirklėmis. Sumažėja operacinio laiko

sąnaudos, medžiagų bei elektros energijos panaudojimas, t.y. mažinama

gaminamos produkcijos gamybinė savikaina. Pjausto nuo 0,4 iki 20 mm plieno

lakštus. Pagrinde naudojamas katilų paruošoms pjaustyti.

Veikimo principas: elektros lankas uždegamas argono dujų ir

volframinio elektrodo pagalba. Į degantį lanką paduodamas deguonis, kuris

suformuoja plazmines dujas ir plazminė aplinka įkaista iki 300000C,

sudarydama taip vadinamą plazminį srautą. Šis suformuotas srautas metalą

lydo ir išpučia iš išpjovimo vietos.

M – važiuoklės kreipiančiosios

R – važiuoklės kreipiančiosios

C – įrenginio laikiklio suportas

P – įrenginio laikiklis

T – valdymo panelė

CN – monitorius

E – elektrifikacija

Automatinio suvirinimo įrenginys NA-5S

Įrenginys skirtas virinti po fliuso sluoksniu. Šį įrenginį AB “Atrama”

nusipirko iš JAV firmos “Lincoln Electric” padalinio Prancūzijoje. 1999

metais du įrenginius, 2003 metais t.p. du. Šiais metais įmonė planuoja

įsigyti dar du.

Privalumai: valdymo pultas, kuris reguliuoja rėžimų nustatymą, t.y.

lanko įtampą, srovę, vielos padavimo greitį, rėžimus lanko uždegimui, lanko

nutraukimo rėžimus, t.y. virinimo lanko tolygus nutraukimas kas sąlygoja

kraterių nebuvimą. Viso virinimo metu šis valdymo pultas palaiko virinimo

lanką stabilų nežiūrint, kad atstumas nuo kontakto iki virinamos vietos

svyruoja.

Trūkumai: virinimo rėžimuose vielos padavimo greitis užduodamas

coliais per minutę.

[pic]

Toroidinio baliono žiedinės siūlės suvirinimas po fliuso sluoksniu:

[pic]

Fliuso padavimo ir surinkimo įrenginys SUPER – AP – 1

Paskirtis

Fliuso padavimo ir surinkimo įrenginys (toliau įrenginys) skirtas

paduoti fliusui į suvirinimo zoną ir po suvirinimo pašalinimui likusio

nepanaudoto fliuso iš suvirinimo zonos.

Įrenginio sudėtis

[pic]

1. Vakuuminis oro siurblys

2. Fliuso surinkimo bunkeris

su sklende

3. Fliuso padavimo bunkeris

4. Fliuso padavimo į antgalį žarna

5. Fliuso nusiurbimo žarna

su antgaliu

Oro siurblys dirba ssuspausto oro pagalba, kuris patenka [pic] žarna į

dvi kameras. Suspausto oro slėgis turi būti 5,1..7,3 atm; oro kiekis turi

būti ne mažesnis kaip 24m3/h. Oras, patenkantis į siurblį, turi būti sausas

(be tepalo ir vandens priemaišų).

Fliuso surinkimo bunkeris su sklende skirtas pašalinto, nepanaudoto

fliuso iš suvirinimo zonos, surinkimui ir sklendės pagalba perpylimui į

fliuso padavimo bunkerį. Bunkeryje negali būti daugiau fliuso negu iki

organinio stiklo lango.

Fliuso padavimo bunkeris skirtas fliuso padavimui į suvirinimo zoną,

bei papildyti sistemą papildomai trūkstamu fliusu. Fliuso padavimo bunkeris

nustato bendrą fliuso talpą (10 litrų).

Svarbiausios savybės

• Galingas oro siurbimas

• Neprideda nei tepalo nei vandens į fliusą ir nesugadina atsigavusių

fliuso dalelių, kadangi fliusas niekad nebūna suslėgto oro srovėje

• Vakuuminis oro siurblys yra ištraukimo pusėje ir nepageidaujami

teršalai yra surenkami į gerą dulkių surinkimo maišą

• Jokių judančių dalelių dulkių siurblyje

• Labai efektyvus oro siurblys leidžia geriau siurbti, naudoja mažiau

oro ir yra ne toks triukšmingas kaip daugelis panašių modelių

• Du dideli fliuso apžvalgos langai rodo, kada operatorius turi perduoti

fliusą į žemesnį bunkerį nuspausdamas fliuso vožtuvo svertą

Kontrolės priemonės ir metodai

Sriegių matavimai

Sriegių matavimai atliekami standartinėmis sriegių matavimo

priemonėmis: vidiniam sriegiams matuoti naudojami praeinantys ir

nepraeinantys kalibrai – kamščiai, išoriniams sriegiams matuoti –

paeinantys ir nepraeinantys kalibrai –– žiedai.

Gamybos procesų mechanizavimas ir automatizavimas

Kompiuterių panaudojimas įmonėje

Įmonėje kompiuteriai naudojami programuojant programinio smūginio

iškirtimo preso darbą ir programinio plazminio metalo pjaustymo įrenginio

darbą. Taip pat techninėse tarnybose, rinkodaros tarnybose,

sekretoriate, ekonomikos tarnyboje ir kt.

Transporto organizavimas

Kėlimo ir transportavimo priemonės

Įmonės cechuose eksploatuojami šeši tiltiniai kranai: du 2t ir trys

5t kėlimo galios. Jie skirti gamybinėms ir pagalbinėms medžiagoms,

kroviniams kelti ir perkelti iš vienos vietos į kitą. Metalo sandelyje yra

10t kėlimo galios ožinis kranas. Taip pat, krovinių perkrovimui naudojami

keturi elektrokarai.

Darbo sauga

Saugi darbo vieta

Įmonė privalo užtikrinti bet kuriam darbuotojui saugų darbą jo darbo

vietoje. Žmonių saugą darbe reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių

saugos darbe 1993m. spalio 7d. Nr. 1-266 įstatymas.

Sauga darbe – tai organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių,

higienos, gydymo, profilaktikos priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir

gyvybei, darbingumui išsaugoti darbe visuma.

Priimdama į darbą darbuotoją administracija įsipareigoja jo atžvilgiu

laikytis galiojančių darbo įstatymų, teikti priklausančias lengvatas,

sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbininkas ar tarnautojas,

kaip antroji sutarties dalis šalis, privalo laikytis įmonėje galiojančių

vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugaus darbo reikalavimų, gerbti įmonės

turtą. Visi darbuotojai, sudarę su darbdaviu darbo sutartį, prieš pradėdami

dirbti privalo išklausyti įvadinį saugaus darbo instruktavimą. Įvadinį

instruktavimą įmonėje praveda saugos inspektorius. Ceche pradedančiajam

dirbti darbuotojui instruktavimą darbo vietoje praveda to padalinio vadovas

arba meistras. Dirbti leidžiama tik išklausius saugaus darbo instruktažą.

Darbo vietos instruktažai pravedami periodiškai kas vienerius metus.

Pereinant dirbti iš vienos darbo vietos į kitą toje pačioje įmonėje,

darbuotojui pravedamas naujos darbo vietos saugaus darbo instruktažas.

Darbuotojas, išklausęs įvadinį instruktažą, pasirašo darbų saugos

instruktavimų registracijos žurnale. Pažeidęs saugas darbo reikalavimus

baudžiamas administracine tvarka. Rimtų pasekmių atveju kaltininkai atsako

teismine tvarka.

Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos

ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusiu su darbu, neteko darbingumo,

žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo, slaugymo, protezavimo ar kitų

išlaidų, atsiradusių dėl sveikatos pakenkimo, o nukentėjusiojo mirties

atveju – žalos jo šeimai ar kitiems asmenims, atlyginimą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir

kiti įstatymai.

Jeigu nukentėjęs nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe,

žalą dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba

ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine,

profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir

žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės negu numatyta Lietuvos

Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

Įmonė, kurioje dėl darbdavio padaryto saugos darbe pažeidimo įvyko

mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, išmoka žuvusiojo palikimo

paveldėtojams vienkartinę pašalpą, nemažesnę kaip 500 Lietuvos Vyriausybės

nustatytų minimalių darbo užmokesčių., bet nemažiau kaip 100 minimalių

darbo užmokesčių kiekvienam žuvusiojo išlaikytiniui. Kolektyvinėje

sutartyje gali būti nustatytos ir didesnės vienkartinės pašalpos. Ši

pašalpa išmokama asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinį

kodeksą turi paveldėtojo teisę.

Jeigu mirtinas nelaimingas

atsitikimas darbe įvyko dėl paties

žuvusiojo padaryto saugos darbe pažeidimo, vienkartinės pašalpos dydžiai

gali būti sumažinti kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, bet ne

daugiau kaip 50 procentų.

Gamybos ekologija

Aplinkos apsaugos priemonės ir įrengimai

Nutekamojo vandens valymo stotis

Nutekamojo vandens valymo stoties paskirtis:

1. iš galvaninio baro ir plovyklos (miltelinio dažymo technologijos

linijos) ištekančioms nuotekoms, prieš patekdamos į miesto

kanalizaciją, neutralizuoti;

2. užteršto vandens neutralizacijai

3. skystų technologinių teršalų utilizacija

4. nutekamojo vandens neutralizacija vykdoma pagal “vandens valymo

stoties technologinę schemą”:

[pic]

Naudojami chemikalai:

1. NNatrio šarmas techninis GOST 2263

2. Druskos rūgštis techninė TS-01-193

3. Poliakrimalidas

Neutralizacijos technologija:

1. Iš galvaninio baro ir plovyklos nuotekos surenkamos į surinkėjus B7

ir B8.

2. Iš surinkėjų B7 ir B8 siurbliu paduodamas nuotėkis į A1.

3. Iš reagentų talpų A11, B13 paduodami reagentą į A1 atsukus

ventilius.

4. pH – metrų pagalba nustatomas vandens rūgštingumas ar šarmingumas.

Tirpalo reakcijos kameroje A1 pH dydis nuo 9,5 iki 10,5.

5. Atsukus ventilius į reaktorius paduodamas suspaustas oras vandens

sumaišymui.

6. EEsant vandens šarmingumui pH mažiau 8,5 atsukus ventilius į

reaktorius paduodamas vandens neutralizavimui reikiamas šarmo

kiekis iš talpos B14.

7. Reakcijos kamerose A1 ir A2 galvaninis nuotėkis intensyviai maišosi

su reagentais, sunkiųjų metalų jonais, nueina į netirpstamus

hidroksidinius junginius (nuosėdų).

8. Vanduo per flokuliacinijos kameras praeina filtrą, kyla į viršų ir

paduodamas galutiniam išvalymui nuo smulkiųjų nuosėdų dalelių iš

A2 į A3.

9. Nustatomas pH vandens praėjusio per filtruojamąjį sluoksnį per

surinktuvus.

10. Esant vandens šarmingumui pH daugiau 8,5 paduodamas reikiamas

rūgšties kiekis į talpą A5.

11. Pasiekus neutralią vandens reakciją (pH 6,6-8,5) vanduo

išleidžiamas į kanalizaciją.

12. Kai nuosėdų kiekis kamerose A1-A2 didelis, nukenksminimo procesas

sustabdomas ir išvalomas.

13. Nusistovėjusios nuosėdos paduodamos į dumblo tankintoją A14 per

reguliuojamą klapaną į vakuuminį filtrą A15.

14. Dumblas išleidžiamas į specialią tarą ir išvežamas į atliekų

tvarkymo centrą.

Individuali užduotis

Kietojo kuro vandens šildymo katilas “Atrama – 15”

“Atrama – 15” yra apatinio degimo kietojo kuro katilas su antriniu

oro padavimu ir automatiniu temperatūros palaikymu, skirtas šildyti iki

160m2 ploto patalpas (esant sienų šiluminei varžai ne mažesnei kaip

2,2m2K/W ir patalpų aukščiui iki 2,8m).

Katilo “Atrama – 15” kūrenimui geriausiai tinka akmens anglis,

malkos, medienos atliekos, taip pat galima kūrenti durpių briketais.

Katilas yra plieninis. JO pakura pagaminta iš 5mm storio katilinio

plieno. Katilas dėl geros šiluminės izoliacijos pasižymi mažais šilumos

nuostoliais į aplinką. Jame įmontuotas vandens temperatūros reguliatorius,

termo manometras ir apsauginis vožtuvas. Katilas gaminamas su dešininiu

arba kairiniu durelių atidarymu. Prieš įsigyjant katilą būtina žinoti, kuri

durelių atidarymo kryptis yyra tinkamesnė.

Katile įrengta avarinio aušinimo sistema, kuri pradeda veikti

temperatūrai katile pakilus virš 950C. Tam papildomai reikia įsigyti termo

daviklį. Katilas yra pastoviai tobulinamas, todėl galimi kai kurie

konstrukciniai pakeitimai.

Katilo “Atrama – 15” techniniai duomenys:

➢ Katilo nominali galia 16kW

➢ Naudingumo koeficientas:

1. kūrenant akmens anglimi 77%

2. kūrenant malkomis 67%

➢ Vandens temperatūros reguliavimo diapazonas šildymo sistemoje

(40..90)0C

➢ Vandens slėgis katile, nedidesnis kaip 0,15Mpa arba 1,5bar

➢ Trauka kamine, kuri yra reikalinga kokybiškam katilo kūrenimui 15-

25Pa

➢ Pakuros talpa, nemažesnė kaip 110dm3

➢ Vandens tūris katile, nedidesnis kaip 55l

➢ Gabaritiniai matmenys, nedidesni kaip:

1. ilgis 1005mm

2. plotis 610mm

3. aukštis 1310mm

➢ Vandens atvamzdžių pajungimo sriegis, coliais G11/2”

➢ Katilo masė 290kg

➢ Vidutinis katilo naudojimo laikas metais, kai vykdomi instrukcijos

reikalavimai 10-15 metų.

➢ Vienkartinės įkrovos sudegimo laikas,iki:

1. kūrenant akmens anglimi 15 val

2. kūrenant malkomis 5val

Komplektuotė

1. Traukos reguliatorius

2. Termomanometras

3. Apsauginis vožtuvas

4. Įrankių laikiklis

5. Grandiklis

6. Šepetys

7. Kastuvėlis

8. Žarsteklis

9. Strypas

10. Pelenų dėžė

11. Maišelis su rankenėlėmis

12. Katilo naudojimo instrukcija

13. Aušinimo sistemos daviklis bei valdiklis

14. Atitikties deklaracija

Saugos reikalavimai

1. patalpa, kurioje sumontuotas katilas, turi būti vėdinama

2. Į patalpą turi laisvai ppatekti oras

3. Katilo dūmtraukis turi būti sandariai sujungtas su kaminu.

Nekūrenti katilo, esant nesandariems dūmtraukio sujungimams

4. Patalpoje, kurioje sumontuotas katilas, turi būti gesinimo

priemonės.

5. Draudžiama:

a. Užkurti katilą nepripildžius šildymo sistemos vandeniu

b. Įrengti uždaromąja armatūrą sistemoje tarp katilo ir

plėtimosi indo

c. Į šildymo sistemą pilti degų arba chemiškai agresyvų skystį

d. Laikyti sprogstamąsias arba greitai užsidegančias medžiagas

patalpoje, kur stovi katilas

6. Užtikrinti kad vanduo aušinimo sistemoje neužšaltų

7. Maišant kurą prigesusiame katile, prieš atidarant dureles, būtina

atidaryti dūmų nutraukimo sklendę

Katilo konstrukcija

[pic]

1 – pakura; 2 – apšiltinimo skydai; 3 – aušinimo sistema; 4 –

termodaviklio lizdas; 5 – dūmų kanalų išvalymo durelės; 6 – gaubtas;

7 – dangtis; 8 – dūmtraukio sklendė; 9 – šilumokaitis; 10 –

cirkuliacinio siurblio valdymo automato pajungimo lizdas; 11 –

vandens grįžtamasis atvamzdis 12 – vandens išleidimo atvamzdis; 13 –

kondensato išleidimo atvamzdis; 14 – katalizatorius; 15 – pelenų

dėžė; 16 – vidinės durelės; 17 – ardeliai; 18 antrinio oro patekimo

anga; 19 – ažsklanda; 20 – apsaiginis vožtuvas; 21 – vandens

ištekėjimo atvamzdis; 22 – traukos reguliatorius; 23 – grandinėlė;

24 – viršutinės durelės; 25 – apatinės durelės; 26 – oro patekimo

angos dangtelis; 27 – ssuodžių išvalymo anga; 28 – ardelių sujudinimo

rankena; 29 – dūmų ištraukimo kanalo sklendės rankena; 30 –

termomanometras.

Katilo konstrukcija ir sudėtinės dalys parodytos 1 paveiksle.

Katilo šilumokaitis 9 pagamintas iš lakštinio katilinio plieno, kurio

storis 5mm. Jis izoliuota labai geromis izoliacinėmis savybėmis

pasižyminčiomis medžiagomis.

Ardeliai 17 ir durelės 16, 24, 25 išlietos iš ketaus.

Viršutinėje katilo dalyje įmontuotas termomanometras 30 skirtas

vandens temperatūrai ir slėgiui matuoti ir automatinis traukos

reguliatorius 22, kurio traukė per grandinėlę atidaro ar uždaro oro

padavimo dangtelį 26. Viršuje taip pat yra apsauginis vožtuvas 20.

Pakuros apatinėje dalyje už ardelių įmontuotas karščiui atsparus

šamoto plytų katalizatorius 16, kuris pagerina kuro sudegimo procesą,

sumažina teršalų kiekį degimo produktuose.

Pakuros viduje yra pelenų dėžė 15, skirta degimo produktų atliekoms

surinkti ir pašalinti.

Katilo viršutinėje dalyje įmontuota dūmų ištraukimo kanalas su

sklende 29, skirtas dūmų pašalinimui iš pakuros, įkraunant kurą.

Dūmtraukyje 8 įmontuota sklendė 7, kurią pridarant arba atidarant,

reguliuojama trauka katile.

Apatinėje katilo dalyje iš abiejų šonų yra suodžių valymo angos 27 su

dangteliais.

Katilo ardelių 17 sujudinimui įtaisyta rankena 28. Normalioje padėtyje

ardelių priekis yra šiek tiek pakeltas į viršų.

Priklausomai nuo katilo pastatymo vietos patalpoje, dūmų pašalinimo

sklendės rankeną 29 ir ardelių sujudinimo rankeną 28 galima perkelti į

patogią aptarnavimui pusę.

Grįžtamajame atvamzdyje 11 yra lizdas 10 termometrui arba

cirkuliacinio siurblio

valdymo automatui prijungti. Dūmų kanalų valymo

durelės 5 yra viršutinėje katilo dalyje, po gaubtu 6. Jos fiksuojamos

veržlių pagalba.

Vandens išleidimui iš katilo jo apačioje yra atvamzdis 12 su

akle. Kuro pakrovimui į katilo pakurą yra viršutinės durelės 24.

Aptarnavimo apatinės durelės 25 dengia pelenų dėžę 15 ir vidines valymo

pamaišymo dureles 16.

Katilo gamyba

Katilo gamybai naudojamas lakštinis katilinis 5mm storio plienas. Ši

medžiaga gaunama kartu su sertifikatu, kuris garantuoja medžiagos

tinkamumą. Medžiagos takumo įtempio vertė turi būti nemažesnė kaip

215N/mm2, santykinis pailgėjimas ne mažesnis kaip 225%. Katilo apdailai yra

naudojama skarda kurios storis 1,5mm. Visa ši medžiaga yra pristatoma į

cechą, kuriame ji yra pjaustoma. Šiame ceche atliekami pagrindiniai

pjaustymo ir lankstymo darbai. Čia stovi 4 stakles su kuriomis dirba

kvalifikuoti specialistai. Lakštinis katilinis plienas yra pjaustomas

Plazmatome25 staklėmis. Tai yra plazminis pjovimas. Šis pjovimas yra

pakankamai tikslus (tikslumas 1mm) ir greitas. Šios staklės yra visiškai

automatizuotos išskyrus medžiagos padavimą. Su šiomis staklėmis dirba

vienas kvalifikuotas specialistas. Plazminiui pjovimui naudojamas deguonis

ir argonas. Šiomis staklėmis galima išpjauti bet kokias formas.

Plazmatome25 staklės yra programuojamos CNC valdymu. Apdailos skarda yra

štampuojama puančinpresu ZX1250/30-1250. Taip pat šiame ceche yra lankstoma

supjaustytas plienas. Lankstymui šiame ceche stovi du presai kurių

tikslumas 10. Visa supjaustyta ir sulaistyta medžiaga yra gabenama į kita

cechą kuriame yra atliekami virinimo, dažymo ir surinkimo darbai. Prieš

virinama yra nnuvalomi apdegimai kurie atsiranda pjaustant plazma. Apdegimai

nuvalomi kalviškai, o kai kurios detales nuvalomos galtavimo būdu

(nedidelės detalės). Katilai yra virinami pusautomačiais SAFMIG 1,2mm

storio viela. Visą katilo suvirinimą, nuo pradžių iki galo, atlieka vienas

meistras. Po suvirinimo katilas yra tikrinamas ar tinkamai suvirintas, ar

nepalikta skylių.

Vandens šildymo katilo šilumokaičio hidraulinio sandarumo tikrinimas

Vandens šildymo katilų šilumokaičio hidraulinio sandarumo bandymo

įrenginio schema:

[pic]

1,2,3,4,5,6,7 – ventiliai; 8,9 – rezervinės atšakos ventiliai;

10,11,12,13 – technologiniai ventiliai; 14 – vandens išleidimo

ventilis; 15 – filtras; 16 – atbulinis vožtuvas; 17 –

elektrokontaktinis manometras; 18 – apsauginis vožtuvas (2,5bar); 19,20

– kontrliniai manometrai; 21,22 – vandens rezervuarai; 23,24 –

bandomieji šildymo katilai; S1 – žemo slėgio siurblys; S2 – aukšto

slėgio siurblys.

Bandymo metu oro temperatūra patalpoje turi būti +50C – +500C,

apšvietimas ne mažiau kaip 300Lx. Po visų šilumokaičio suvirinimo darbų jo

suvirinimo siūlės iš pradžių patikrinamos vizualiai. Siūlės turi būti

nuvalytos nuo šlako, jose negali būti įdubų, užlajų, įpjovų, pradegimų,

porų. Katilas yra uždedama ant hidraulinio bandymo įrenginio. Prie

šilumokaičio pritvirtinama vandens ištekėjimo žarną, per kurią atliekamas

vandens padavimas iš bandymų įrenginio į bandomą šilumokaitį. Šilumokaičio

aukščiausiame taške prijungiamas nuorinimo vamzdis su ventiliu 12 (13).

Šilumokaičio vandens išleidimo atvamzdis užsandarinamas akle arba prie jo

pritvirtinamas vamzdis su ventiliu 10(11) Ventilis 10 uždaromas o 12

paliekamas atidarytas. ĮĮjungiamas žemo slėgio siurblys S1. Šilumokaitis

pripildomas vandeniu ir ventilis 12 uždaromas. Siurblys išjungiamas ir

atidaromas ventilis 4. Įjungiamas aukšto slėgio siurblys S2. Slėgiui

pasiekus 0,25Mpa elektrokontaktinio manometro 17 pagalba siurblys S2

išjungiamas. Šis slėgis šilumokaityje yra išlaikomas tam tikrą laiką ir

tada vizualiai yra tikrinamas šilumokaitis. Jei nepastebėta jokių defektų

tuomet šilumokaityje slėgis yra sumažinamas ir vėl tam tikrą laiką tas

slėgis yra išlaikomas. Laikoma kad šilumokaitis išlaikė bandymą jei

nepastebėta:

1. vandens nutekėjimo, rasojimo, įtrūkimų suvirintuose sujungimuose ir

pagrindiniame metale

2. nutekėjimų sujungimuose

3. matomų liekamųjų deformacijų.

Taip pat šilumokaitis yra tikrinamas oru. Tam yra naudojamas vandens ir

muilo tirpalas. Bandomasis slėgis yra 5 atmosferos.

Po atliktų bandymų šilumokaitis yra dažomas. Jis yra padengiamas

specialiais dažais kurie apsaugo nuo korozijos. Šilumokaičiui dažyti yra

naudojamas šlapias dažymas su poliarizatorium po vandens siena. Apdaila yra

dažoma milteliniu būdu.

Katilo surinkimas atliekamas rankiniu būdu. Tarp šilumokaičio ir

apdailos yra dedama vata “Paroc” kad pečius neatiduotu šilumos aplinkai,

t.y. katilinei.

Katilo montavimas

Katilo montavimo darbus turi atlikti kvalifikuoti meistrai, kurie

turi vadovautis galiojančiomis statybinėmis ir priešgaisrinėmis normomis

bei instrukcijos. Kvalifikuotas katilo sumontavimas užtikrina ne tik

patikimą ir saugų eksploatavimą, bet ir sumažins eksploatacines išlaidas.

Katilas turi būti statomas ant nedegaus lygaus pagrindo. Tarp katilo

sienelių ir pastato konstrukcijų turi būti paliktas 600mm tarpas. Jei nėra

šildymo sistemos ir katilinės projekto, tuomet šildymo sistemą

rekomenduojama jungti pagal šią principinę schemą:

[pic]

1 – katilas; 2 – vonia; 3 – vandens maišytuvas; 4 – šilto vandens ventilis;

5 – šalto vandens ventilis; 6 – membraninis plėtimosi indas; 7 – šildymo

sistemos atjungimo sklendė; 8 – šilumos reguliavimo sklendė; 9 –

radiatorius; 10 – vandens išleidimo sklendė; 11 – šildymo sistemos

pripildymo sklendė; 12 – boileris; 13 – boilerio atjungimo sklendė; 14 –

cirkuliacinis siurblys; 15 – apsauginis vožtuvas; 16 – keturių eigų

maišytuvas; 17 – vožtuvas; 18 – katilo avarinio aušinimo sistema; 19 –

termodaviklis.

Rekomenduojama katilo prijungimo prie kamino principinė schema:

[pic]

Norint apaugoti kaminą nuo vidinio rasojimo, rekomenduojama kaminą

įrengti su metaliniu vidumi ir kondensato nuleidimu. Vidinę kamino dalį

galima gaminti iš nerūdijančio plieno, aliuminio arba kito plieno, kurį

rekomenduojama dažyti “aliuminiumfurg” dažais.

Gamintojo garantijos

Įmonė garantuoja normalų katilo darbą, jei laikomasi reikalavimų.

Garantinis naudojimo laikas yra 12 mėnesių nuo katilo įsigijimo datos, bet

nevėliau kaip 36 mėn. nuo pagaminimo datos. Per garantinį laiką įmonė

nemokamai šalina katilo gamybos trūkumus.

Pardavimai

Pardavimai 2003 metais II ketvirtį:

|rūšis |s |is | |s |is | |a |

|Katilai |392 |295 |75 |588 |462,2 |78,6|-125,8|

|Boileriai |70 |83 |118|20 |23,5 |117,|+3,5 |

| | | | | | |5 | |

|Automobilini|16240 |11026 |68 |2258 |1524,5|67,5|-733,5|

|ai balionai || | | | | | | |

|Vietinė |3360 |3580 |106|493 |589,5 |119 | |

|Eksportas |12880 |7446 |58 |1765 |935 |53 | |

|- Lenkija |7840 |4093 |52 |980 |492 |50 | |

|- Slovakija |3080 |1163 |38 |460 |146 |32 | |

|- Latvija |560 |440 |78 |60 |62 |100 | |

|- Rusija |1400 |1473 |105|265 |177 |67 | |

|- kitur |- |277 |- |- |58 |- | |

|Buitiniai |3360 |805 |24 |269 |82,5 |30,7|-186,5|

|Vietinė |1680 |805 |48 |150 |82,5 |55,0|-67,5 |

|Eksportas |1680 |- |0 |119 |- |0 |-119 |

|Dujų talpos |56 |4 |7 |213 |7,6 |3,6 |-205,4|

|Vandens |2576 |711 |28 |128 |43,5 |33,9|-84,5 |

|Kita |- |- |- |233 |338,2 |145,|+05,2 |

|produkcija | | | | | |1 | |

Pardavimų neįvykdymo priežastys:

1. Iš pateiktos aukščiau lentelės matyti, kad smarkiai atsilikta

vykdant automobilinių balionų eksportą. Iš tarnybos darbuotojų pusės nebuvo

reikiamai išanalizuota šių balionų rinkos padėtis Rytų Europoje,

neatsižvelgta į užsitęsusį šios rinkos sąstingį, tose valstybėse, į kurias

eksportuojami balionai. Daugiau buvo patikėta mūsų klientų optimistiniais

pažadais, kad II ketvirčio bėgyje bus teigiami poslinkiai rinkoje.

Be to, esant nepakankamai balionų paklausai užsienyje, vyko dažni

kainų svyravimai (daugiausia mažėjimo kryptimi). Kad išsilaikyti rinkoje,

priversti buvome mažinti kainas Rusijos klientams – 2 kartus, Latvijos,

Lenkijos ir Slovakijos gavėjams – po 1 kartą. To rezultate, balionų

pardavimas pinigine reikšme sumažėjo beveik 50 tūkst. litų.

Ateityje būtina daugiau plėsti balionų eksportą Rusijoje, ypač jos

europinėje dalyje. Rinkodaros tarnyboje yra numatyta dalyvauti parodoje

Sankt-Peterburge, atlikti deramą automobilinių balionų rinkos analizę

pačioje Maskvoje, Kostromoje, Smolenske ir kituose miestuose, išnagrinėti

rinkos padėtį Vengrijoje, Vokietijoje.

Smarkiai atsilikta ir su vandens skaitiklių pardavimu. Tai

pagrindinai įvyko dėl reorganizacijos pačioje Vokietijos įmonėje – vandens

skaitiklių detalių gamintojoje. Jie vėlavo pateikti mums detales beveik

tris mėnesius. Tuo pačiu, per II ketvirtį mes nepateikėme UAB “Aukštaitijos

vandenys” 10350 vnt. DN 15 skaitiklių už 45 tūkst. litų.

Atsilikimas yra ir katilų pardavime. Čia viena iš pagrindinių

priežasčių yra, kad iš gamybos ne visada buvo gaunamas užsakytas jų kiekis.

Štai, naujų katilų “Atrama-15” per antrą ketvirtį buvo užsakyta pagaminti

170 vnt., faktiškai gauta 123 vnt. Katilų “Atrama-8M” buvo užsakyta 15

vnt., bet jų nebuvo ppagaminta.

Būtina pažymėti, kad katilai “Atrama-15” buvo pakankamai išreklamuoti

(pabrėžiant katilinio plieno panaudojimą) todėl tapo labai populiarūs

vartotojų tarpe, todėl jų paklausa kas mėnesį augo, tuo tarpu, mes

savalaikiai negalėjome pateikti užsakomą šių katilų kiekį.

Rinkodaros tarnyba išanalizavusi firminių prekybos skyrių poreikį

katilams “Atrama-15” pprognozuoja, kad jų užsakymai gamybai per III ir IV

ketvirčius sudarys apie 40 procentų visų užsakomų gaminti katilų.

II pusmečio laikotarpiu yra pasiruošimas kūrenimo sezonui. Todėl,

rinkodaros tarnyba numatė kai kurias priemones suaktyvinti šildymo katilų

pardavimą ir padengti I pusmečio atsilikimą. Tarp tokių priemonių – katilų

ir boilerių eksporto išplėtimas į Rusiją ir Latviją. Svarbu, kad gamybiniai

padaliniai laiku ir kokybiškai pagamintų užsakytų katilų kiekį.

Katilų pardavimai 2003 metais III ketvirtį:

|rūšis |s |is) | |s |tų) | |a |

| | | | | |s | | |

|Katilai |420 |588 |140 |630 |881,7|140 |+251,7|

|Boileriai |75 |130 |173 |21,6 |32,1 |148 |+10,5 |

|Automobilinia|17400 |8919 |51,2|2420 |1229 |51 |-1191 |

|- Vietinė |3600 |3207 |89 |530 |478 |90 |-52 |

|- Eksportas |13800 |5712 |41 |1890 |751 |40 |-1139 |

| – Lenkija |8400 |3157 |38 |1050 |401 |38 |-649 |

| – Slovakija|3300 |1224 |37 |490 |149 |30 |-341 |

| – Latvija |600 |228 |38 |65 |37 |57 |-28 |

| – Rusija |1500 |1103 |73 |285 |164 |58 |-121 |

| – kitur |- |- |- |- |- |- |- |

|Buitiniai |3600 |2066 |57 |288 |148,9|52 |-139,1|

|- Vietinė |1800 |2066 |114 |144 |148,9|103 |+4,9 |

|- Eksportas |1800 |- |0 |144 |- |0 |-144,0|

|Dujų talpos |60 |11 |18 |228 |33,5 |14,7|-194,5|

|Vandens |2760 |2835 |103 |136,8 |126,3|92,3|-10,5 |

|Kita |- |- |- |249,2 |579,7|232,|+330,5|

|produkcija | | | | | |2 | |

|Viso | | | |3973 |3031 |76,3|-942 |

Neįvykdymo priežastys:

1. Didžiausias atsilikimas yra vykdant automobilinių balionų eksportą. Ir

toliau tęsiasi balionų poreikio sąstingis Lenkijoje, Slovakijoje,

Vokietijoje. Iš tarnybos darbuotojų pusės nebuvo atliktas reikiamas

prognozavimas, o daugiau pasitikėta klientų pažadais ir rinkos

įvertinimais. Be to, neigiamos įtakos automobilinių balionų pardavime

turėjo nenumatyta lenkų balionų gamintojų invazija į Latvijos, Rusijos

ir į pačios Lietuvos rinką su labai žemomis kainomis. Todėl buvome

priversti koreguoti kainas mažinimo kryptimis Maskvoje, Latvijoje ir

Lietuvoje. To rezultate pardavimas pinigine verte sumažėjo beveik 50-

60 tūkstančių litų.

Susidarius nepalankiai padėčiai vakarų rinkoje, mūsų tarnybai ateityje

būtina ir toliau intensyviai ieškoti balionų pirkėjų Rusijoje. Tam reikia

efektyviai išnaudoti informaciją gautą dalyvaujant Sankt-Peterburgo

parodoje. Žinoma, jokiu būdu negalima užleisti pozicijų Lenkijos ir

Slovakijos rinkose. Reikia atkakliau ir produktyviau skverbtis į Anglijos

bei Vokietijos rinkas.

Smarkiai atsiliekama ir su buitinių balionų pardavimais. Jų poreikis

smuko jau nuo metų pradžios, nes nuo š.m. sausio 1 d. prasidėjo

pereinamasis laikotarpis nuo šių balionų gamybos pagal GOST’o reikalavimus

prie jų gaminimo pagal europinius reikalavimus, t.y. pagal EN 1442:1998

standartą. Tuo tarpu, sudarant 2003 metų buitinių balionų pardavimų

prognozes, šis svarbus faktorius, ypač balionų eksporte, nebuvo reikiamai

įvertintas. Be to, į Lietuvą pastoviai įvežami buitiniai balionai iš

Baltarusijos ir realizuojami šalies rinkoje dempinginėmis kainomis. Nors

jie nėra įteisinti pas mus, tačiau dėl kontrolės stokos iš įvairių Lietuvos

institucijų pusės, šie balionai laisvai pardavinėjami.

Panaši padėtis yra ir su dujų talpyklų pardavimais.

Nors natūrine išraiška vandens skaitiklių parduota daugiau negu

prognozuota, tačiau pinigine verte užduotis neįvykdyta. Tai reiškia, kad

mažai yra parduota DN 20 mm diametro ir didelio skersmens skaitiklių.

Apibendrinus š.m. trečio ketvirčio produkcijos pardavimų užduoties

neįvykdymo priežastis ir, kad jos nesikartotų ateityje numatomi sekantys

veiksmai:

– sertifikavus buitinius balionus pagal europinius reikalavimus ir

gavus atitinkamus dokumentus išvystyti rinkos tyrimą Lietuvoje,

taip pat ir Latvijoje. Būtina paruošti išsamią medžiagą ir

pasiūlymus aukštesnėms respublikos institucijoms dėl kontrolės

sustiprinimo, kad į Lietuvą nebūtų įvežami ir naudojami

neįteisinti slėginiai indai. Tuo tikslu paruošti atitinkamą

medžiagą ir žiniasklaidai.

– peržiūrėti DN25-DN40 mm skersmens turimų ssandėlyje užsigulėjusių

vandens skaitiklių kainas ir per šių metų ketvirtį juos

realizuoti.

– Nors per ataskaitinį ketvirtį šildymo katilų pardavimo užduotis

viršyta, tačiau realaus vartotojų poreikio nepatenkinome.

Praktiškai galima buvo parduoti papildomai dar 150-200 vnt.

katilų. Tačiau dėl ribotų II cecho techninio potencialo

galimybių rinkodaros tarnybos pageidavimai liko nepatenkinti.

Jau šiandieninėmis mūsų prognozėmis 2004 metais katilų poreikis gali

siekti 2000-2100 vienetų. Todėl būtina techninėms ir gamybinėms tarnyboms

paruošti ir įgyvendinti gamybos techninio lygio kėlimo ir organizacines

priemones, kad būtų pilnai patenkintas rinkos poreikis katilams.

Turinys

Bendra įmonės charakteristika 2

Truputis intriguojančios Kauno priemiesčio praeities

Nuo pasagos iki . kompiuterizuotų technologijų

Naudojama technologija 6

Gaminamos produkcijos analizė 8

Kokybės vadyba 10

Pardavimai 11

Perspektyviniai įmonės veiklos planai

Įmonės valdymas 12

Įmonės vidinė aplinka 13

GAMYBINIS DARBAS 14

Ruošinių gamybos būdai 14

Naudojamų štampų konstrukcijos 14

Pagrindinių metalo pjovimo staklių veikimo principas, technologinės

galimybės, naudojama technologinė įranga, derinimo pavyzdžiai

Tekinimo staklės 14

Gręžimo staklės 15

Frezavimo staklės 16

Šlifavimo staklės 16

Metalo pjovimo procesai ir įrankiai 17

Abrazyviniai įrankiai 17

Įmonėje naudojami modernieji apdirbimo metodai 17

Plazminis metalo pjaustymo įrenginys 17

Automatinio suvirinimo įrenginys NA-5S 18

Fliuso padavimo ir surinkimo įrenginys SUPER – AP – 1

Kontrolės priemonės ir metodai 21

Sriegių matavimai 21

Gamybos procesų mechanizavimas ir

automatizavimas

Kompiuterių panaudojimas įmonėje 21

Transporto organizavimas 22

Kėlimo ir transportavimo priemonės

Darbo sauga 22

Saugi darbo vieta 22

Gamybos ekologija 12

Aplinkos apsaugos priemonės ir įrengimai 22

Individuali užduotis 23