Aširačiai

Įvadas

Geležinkeliai sudaryti iš dviejų lygiagrečių metalinių juostų, sudarančių lygų stiprų paviršiu. Dabar bėgiai gaminami iš plieno,o anksčiau buvo mediniai , vėliau – špižiniai. Tokiu būdu sudaromos paviršiaus užtikrina mažą pasipriešinimą eismui važiuojant horizontaliais plotais.Todėl galima pervežti labai didelius svorius, panaudojant palyginus nedideles traukos jėgas. Statant geležinkelis iškyla daug inžinerinių problemų, nes labai svarbu, kad įveikiant topografines kliūtis statomi tiltai,vedukai ir tuneliai,kurių statyba labai brangi. Esant dideliems nuolydžiams galimi kiti techniniai sprendimai: a) krumpliaratiniai geležinkelio keliai, turintys pieninius krumpliastiebius, paklotus ttarp bėgių, ir krumpliaračius ant variklio, susikabinančius su krumpliastiebiais; b) lyniniai keliai,kur tarp bėgių įtaisyti trosai, traukia vagonus labai stačiais kelio ruožais.Be kelių turi būti numatytos kelio stotys, signalizacijos ir kiti įrengimai,kurių einamajam išlaikymui reikalingos išlaidos.Taigi kapitaliniai įdėjimai yra dideli . Geležinkeliai priklauso prie nemanevringosios transporto rūšies nes, bet koks eismo nesklandumas šiuo specializuotu susisiekimo keliu, sulaiko transporto priemones. Esant dideliam transporto tankiui galima praleisti traukinius apeinat kliūtis, tačiau bet koks sutrukdymas magistralinėje linijoje gali tapti keleivių ir krovinių užlaikymo ppriežastimi.

Keleivines transporto priemones. Keleivių kelionės geležinkeliais yra trijų tipų: tolimosios, priemiestinės, miesto. Geležinkelio riedmenys atitinka šių keliones tipus. Kelionėms tolimais maršrutais su ribotu sustojimų skaičiumi reikalingi komfortabilus vagonai, apsaugoti nuo išorinių atmosferos poveiki.

Krovininės transporto priemonės.Dauguma krovinių vežimų yyra generaliniai.Labiausiai ir efektyvu ir logiška krovinius vežti maršrutiniais traukiniais. Generaliniai kroviniai dažnai vežami traukiniais arba specialiai vagonais, prikabinamais prie keleivinių traukinių..

Aširatį sudaro ašis, dvi lietos ar štampuotos ratų stebulės ir ant jų užpresuojami bandažai; gali būti ištisinės, vientisos stebulės be bandažų.Bandažas ant stebulės laiko susiliečiančių paviršių trinties jėgos. Papildomam tvirtinimui bandažų išėmose yra įspausti bandažiniai žiedai iš specialaus plieninio profilio. Varančiųjų aširačių konstrukcija priklauso nuo traukos variklio tvirtinimo būdo. Yra du pagrindiniai traukos elektros variklių tvirtinimo būdai: atraminis ašinis ir atraminis rėminis. Atraminiu ašiniu būdų tvirtinamas traukos elektros variklis vienu šonu remiasi į aširatį, kitu – per tampriuosius elementus į vežimėlio rėmą. Šiuo atveju aširačiui standžiai perduodama beveik puse elektros variklio masės. Jeigu traukos elektros variklis pritvirtintas prie vvežimėlio, turime atraminį rėminį variklio tvirtinimą.

Aširačių ašys gaminamos iš martensitinio plieno liejinių.Mechaninio apdirbimo metu,siekiant išvengti įtempimų koncentracijos,perėjimai nuo vieno skerspjūvio į kitą daromi kiek galima didesnio spindulio ir mažesnio paviršiaus šiurkštumo. Esant atraminiam rėminiam variklio tvirtinimui varančioji ašis yra mažiau apkrauta, todėl,siekiant palengvinti konstrukciją, aširačio ašis gaminama su centrine kiauryme.

Ašidėžės yra tarpinė grandis tarp aširačio ir vežimėlio rėmų. Važiavimo metu jos turi užtikrinti aširačio kakliukų sukimąsi esant mažiausiam pasipriešinimui. Tai galima pasiekti tik esant riedėjimo guoliams. Todėl llokomotyvuose naudojamos tik ritininių guolių ašidėžės. Guoliai sudaryti iš išorinio ir vidinio žiedų, ritinėlių ir bronzinio separatoriaus. Guoliai tepami konsistenciniu tepalu. Lokomotyvuose paprastai naudojamos dviejų tipų ašidėžės – žiauninės ir bežiaunės. Ašinėms jėgoms perduoti į vežimėlio rėmą ant šoninių ašidėžių paviršių suformuotos prielajos, prie kurių tvirtinamos plokštelės, tepamos tepalu iš viršutinės korpuso dalies.

Šilumvežio traukos perdavimas bėgiams dalyvauja traukos jėgos sukūrime. Sukimo momentas per traukos elektros variklį perduodamas aširačio ašiai ir per aširačio ratus ( ratlankiu, bandažus ) prie bėgio kontakto taško pridedama traukos liečiamoji jėga. Šilumvežio bendra traukos jėga lygi visų aširačių,kurie turi privedimą, sukuriamų F liečiamųjų jėgų sumai. Šilumvežis yra ratinė transporto priemonė, todėl aširačiai užtikrina šilumvežiui judėjimą, kuris charakterizuojamas aširačių riedėjimo bėginiu keliu. Taip pat aširatį veikia trinties stabdymo įrengimai. Jų poveikio dėka kompensuojama šilumvežio energija,užtikrinamas šilumvežio stabdymas. Dėl šios priežasties šilumvežio stabdymo eiga sąlyginai pridedama prie ratų bėgio taško. Aširatis užtikrina šilumvežio ir bėginio kelio sąveiką – tai yra traukos stabdymo realizavimą.

Aširačių apžiuros, tikrinimo, remonto ir formavimo tvarką nustato geležinkelio valdytojo patvirtinta instrukcija. Kiekvieno aširačio ašis turi turėti aiškų ženklą, rodantį formavimo ir išsamaus patikrinimo laiką bei vietą, taip pat priėmimo , formuojant aširatį, žymą.

Atstumas tarp aširačio rato vidinių briaunų turi būti llygus 1440mm. Traukinių, kurių greitis didesnis kaip 120, bet ne didesnis kaip 140 km/h, lokomotyvų ir vagonų minėtas atstumas gali būti 3mm didesnis arba 1mm mažesnis.

Aširačių konstrukcija

Lokomotyvų aširačių konstrukcija.Traukinių judėjimo saugumas priklauso nuo lokomotyvo aširačių būklės. Šilumvežio ašys gaminamos iš rūšinių ašinių ruošinių, turinčių 0,35 – 0,45 % anglies. Ašinių plienų mechaninės savybės po terminio apdirbimo turi atitikti atitinkamus standartus.

Surenkamojo tipo ratų pora: ant ašies užpresuojami ratų centrai su bandažais . Kairysis ratų centras skiriasi nuo dešiniojo pailginta stebule. Įtempimas tarp suleidžiamųjų ašių ir ratų centrų paviršių yra 0,18 – 0,30 mm. Presavimo jėga su uždėtu bandažu ant ratų centro sudaro 1100 – 1500 KN( 110 – 150 ts ), be bandažo 950 – 1400 KN ( 95 – 140 ts ).

Kad padidinti atsparumą susidėvėjimui ašis apdorojama įspaudžiamais rutuliais. Ašies dalis,kuriai perduodama apkrova, vadinama kakliuku, o ašies dalis skirta tvirtinti rato centrus, vadinama postebuline dalimi. Perėjimas nuo kakliuko link postebulinės dalies sudaro priešpostebulinę dalį, o tarp rato centrų yra vidurinė ašies dalis. Esant atraminiam- ašiniam pakabinimui, traukos elektros variklis dviem guoliais remiasi vidurinėje ašies dalyje į du variklinius – ašinius kakliukus.

Kakliuko skersmuo yra žymiai mažesnis nei postebulinės dalies skersmuo,kadangi kakliuko pjūviuose veikia mažesnis lenkimo momentas.

Norint sumažinti įtempimų koncentraciją, perėjimas nuo vieno skersmens prie kito sujungiamas tolygiais užapvalinimais, vadinamais galteliais. Galteliai turi turėti kuo didesnius spinduliusir būti kuo švariau apdirbti.

Po apdorojimo ašių kakleliai yra šlifuojami. Į pirmos ratų poros skylę įpresuojama įvorė su kvadratinėmis skylėmis greičio matavimo įvadui. Tam kad išvengti greito išdilimo,kvadratinės įvorės skylės apdorojamos termiškai.

Bandažai yra pritvirtinti prie ratų centrų bandažinių žiedų pagalba. Bandažai ant ašies centro užmaunami įkaitinti, esant 1,08-1,44 įtempimui. Uždėjimo metu bandažo ir ratlankių paviršius turi sutapti pagal kryptį. Prispaudžiamasis kraštas apdorojimas specialiomis staklėmis su 5 – 6 apsisukimais.

Dantytas ratas užmautas ant ašies su įtempimu 0,12-0,16 mm. Prieš uždėjimą ratas įkaitinamas ne daugiau kaip 200 laipsnių temperatūros.

Po to, ataušus natūraliai iki aplinkos temperatūros, tikrinama rato uždėjimo kokybė. Tam naudojama 700+200 KN ( 70+20 +C ) darant jėgos diagramą. Dantyto rato prisislinkimas nelestinas.

Aširačių centrai ir dantytas ratas turi stebulę kanaluose, turi tepalo padavimo kanalus, kurie eksplotavimo metu yra uždaryti kumšteliais . Pirmoje kiekvieno kanalo pradžioje išpjautas srėgis , kad prijungti prietaisą kurio pagalba daromas ratų poros išformavimas paduodant tepalą į susiliečiančių paviršių zoną. Toks būdas užtikrina stabilumą ašies ir stebulės paviršių, ir leidžia daryti daug kartinį ratų porų formavimą.

Varantieji krumpliaračiai gaminami

iš legiruotojo plieno 45XH.Jiems keliami labai aukšti ilgaamžiškumo reikalavimai, nes juos galima pakeisti tik išformavus aširačius, todėl jų eksplotacijos trukmė negali būti trumpesnė nei aširačių.

Darbo procesu ratų pora netik priima skirtingus apkrovimus, kylančius dėl kelio nelygumų, bet ir pati kietai veikia į geležinkelio bėgius. Kad sumažinti jų veikimą siekiama sumažinti ratų poros svorį , dedant tarp ratų centro ir bandažo elementus ir tai pat elementus ant dantyto traukos rato.

Vagonų aširačių konstrukcija. Aširatis yra viena svarbiausių vagono detalių. JJis nukreipia vagono judėjimą bėgiais ir perduoda visas vagono apkrovas į bėgius ir atvirkščiai.

Traukinių eismo saugumas daugiausia priklauso nuo aširačio konstrukcijos, medžiagos, gamybos, remonto technologijos, taip pat nuo jų apžiūros. Aširačių būklė ir konstrukcija turi įtakos eismo tolygumui, jėgoms, atsirandančioms tarp vagono ir bėgių, taip pat pasipriešinimui judėjimui.

Aširatis susideda iš ašies ir ant jos užmautų dviejų ratų . Aširačio tipą lemia ašies tipas ir ratų skersmuo. Aširačiai esti 5 tipų. Visi jie turi skirtingo tipo guolius. Kad vagonų eeismas būtų saugus, ypač per iešmus, ratai ant ašies tvirtinami taip, kad atstumas tarp jų vidinių briaunų būtų nustatyto didumo:2b = 1440  3mm, jeigu greitis v = 120km/h, ir 2b = 1400  3 – jeigu greitis didesnis ( aatstumas tarp bėgių – 1520mm ). Sumažinus apatinį nuokrypį, sumažėja tarpelis tarp rato briaunos ir bėgio galvutės, o kartu ir skersiniai aširačių poslinkiai bėgių atžvilgiu. Todėl sumažėja bėgius veikiančios šoninės jėgos, ratai ir bėgiai mažiau dyla, susilpnėja pasipriešinimas judėjimui, taip pat pagerėja vagono judėjimo tolygumas. Tarpelis tarp rato ir bėgio sumažintas darant storesnius rato antbriaunius ir mažinant vėžės plotį. Kadangi, remontuojant ratus, reikia nutekinti vidines ratlankių briaunas, todėl būtina nustatyti tokio apdirbimo užlaidą. Taigi naujų aširačių 2b = 1400 , kai v( 120km/h, ir 2b = 1400  2 ,kai v) 120km/h.

Ant vienos ašies užpresuotų ratų skersmenys gali skirtis ne daugiau kaip 1mm. Priešingu atvėju aširatis gali skirtis, todėl didės pasipriešinimas judėjimui, labiau ir nevienodai dils riedėjimo paviršius,ašis gali ssusisukti.

Vienas iš aširačiams keliamų reikalavimų yra jų subalansavimas .Dėl disbalanso atsiranda papildomi kelio elementų ,ratų ,ašių ir kitų vagono detalių įtempimai,labai labiau dyla važiuoklė,pablogėja ratų stabilumas ant bėgių . Aširačių disbalansas turi būti ne didesnis kaip 0,6kg-m.

Ašys skirstomos pagal pagrindinių elementų matmenis, atsižvelgiant į apkrovą; pagal skerspjūvio formą ( ištisinio skerspjūvio arba tuščiaviduris ) ir pagal kakliuko formą ( slydimo ar riedėjimo guoliams ).

Be to, ašys dar klasifikuojamos pagal medžiagą ir gamybos technologiją.

Ašis daugiausia deformuojasi veikiama llenkimo momento. Labiausiai apkrauta yra postebulinė ašies dalis . Be to,čia susidaro papildomi įtempimai dėl užpresuoto rato, veikia trinties korozija Todėl ši dalis daroma didžiausio skersmens. Norint sumažinti įtempimų koncentraciją, skersmenų keitimosi vietose daromi suapvalinimai.

Ašys gaminamos iš anglinio pieno OcB, kurio cheminė sudėtis tokia:anglies – 0,4 – 0,48%, mangano -0,55 – 0,85%, silicio – 0,15 – 0,35%, fosforo – 0,04%, sieros – 0,045%, chromo – 0,3%, nikelio – 0,3%. Garantinė eksploatavimo trukmė – 15 metų.

Kadangi nestacionarus apkrovimo režimas, sukantis aširačiui, sukelia kintamo ženklo įtempimas su besikeičiančio dydžio amplitudėmis, didelę reikšmę turi ašies medžiagos atsparumas nuovargiui. Todėl ašies paviršiuje neturi koncentruotis įtempimai.

Lenkimo įtempimai skerspjūvyje pasiskirsto nevienodai. Didžiausi įtempimai esti išoriniuose paviršiuose, o mažiausi – centre. Todėl geriau naudoti tuščiavidures ašis. Pavyzdžiui tuščiavidurė ašis, kurios išorinis skersmuo 125mm, o vidinis – 75mm, yra30% lengvesnė negu ištisinio skerspjūvio 120mm skersmens ašis, jų atsparumas lenkimui ir sukimui yra vienodas.

Ratai skirstomi pagal konstrukcija ( ištisiniai ir surenkamieji), pagal medžiagą ( plieniniai ir ketiniai ), pagal gamybos (valcuoti ir lieti ) ir pagal išorinį skersmenį.

Pagrindinės rato dalys yra ratlankis (1), diskas (2), stebulė(3). Sudėtingiausios yra ratlankio darbo sąlygos,ypač ta dalis, kuri rieda bėgiu.

Ratlankis turi būti labai stiprus, atsparus ddilimui,turėti didelį smūginį tąsumą. Tąsus turėtų būti metalas.

Esant surenkamajam ratui, šie reikalavimai nesunkiai tenkinami. Ratlankis gaminamas iš stipraus ir kieto plieno, o diskas ir stebulė – iš tąsaus pigesnio plieno. Susidėvėęs ratlankis pakeičiamas, o diskas ir stebulė lieka tie patys.

Surenkamieji ratai turi nemaža trūkumų: jie ne tokie stiprūs ir patikimi; daug darbo reikia jų aširačiams gaminti ( būtina ištekinti ir užpresuoti ratlankius ); žymiai didesnė jų masė (950mm ratų – 36 kilogramais ). Tai gerokai kliudo didinti traukinių greitį ir apkrovas į ratą.

Dabartinių vagonų ratai yra 950mm skersmens, seniau seniau gamintų vagonų ratai buvo 1050mm skersmens.

Valcuoti ratai gaminami iš plieno, kurio sudėtis tokia: anglies – 0,52 – 0,63%, silicio – 0,2 – 0,42%, mangano -0,5 – 0,9%, fosforo- ne daugiau kaip 0,035%, sieros – ne daugiau kaip 0,04%.didelę įtaka racionaliai bėgių ir ratų sąveikai turi rato riedėjimo paviršiaus formą, rato profilis. .

Rato antbriaunis neleidžia aširačiui nuleisti nuo bėgių. Jo poslinkio kampas yra 600 . Kai rato profilis yra necilindrinis, kūginės formos, jis visas tolygiau dyla, lengviau įveikiamos kelio kreivės ir aširatis geriau centruojamas tiesiuose kelio ruožuose. Tačiau dėl kūginio rato profilio aširačiai ima judėti vingiais.

Kadangi ratas turi kūginį paviršių, tai jo skersmuo matuojamas rriedėjimo apskritimo plokštumoje, esančioje 70mm nuo vidinės rato briaunos. Atstumas tarp dviejų riedėjimo apskritimų yra 2s = 1580mm ( jei kelias yra 1520mm pločio ), kai 2b = 1440mm.

Rato riedėjimo paviršius yra veikiamas įvairių apkrovų . Ratas, leisdamasis su bėgiu maždaug 2,5mm² paviršiumi, perduoda dideles statines ir dinamines apkrovas (60 – 115 kN ). Todėl susilietimo vietoje atsiranda didelės deformacijos ir dideli kontaktiniai įtempimai. Susiliečiant su bėgiu sandūromis, atsiranda didelės smūginės apkrovos. Važiuojant kelio kreivėmis tai pat dėl aširačių vingiavimo tiesiuose kelio ruožuose ir dėl skirtingų ant vienos ašies užpresuotų ratų skersmenų atsiranda slydimas, o dėl to – ir trinties jėgos.

Aširačių matmenys

Aširačių apžiuros, tikrinimo,remonto ir formavimo tvarką nustatogeležinkelio valdytojo patvirtinta instrukcija. Kiekvieno aširašio ašis turi turėti aiškų ženklą, rodanti formavimo ir išsamaus patikrinimo laiką bei vietą, tai pat priėmimo,formuojant aširatį, žymą. Aširačiai ženklinami vadovaujantis ženklinimo taisyklėmis. Aširačiai nustatyta tvarka turi būti apžiūrimi ir tikrinami po riedmenimis, paridenant po vagonais, registruojami žurnaluose arba pasuose.

Atstumas tarp neapkrauto aširačio rato vidinių briaunų turi būti lygus 1400mm. Traukinių, kurių greitis didesnis kaip 120, bet ne didesnis kaip 140 km/h, – 3mm didesnis arba 3mm mažesnis.

Draudžiama naudoti riedmenis su aširačio ašies, ratlankio, disko arba rato stebulės įtrukimu, smailu rantu ant

rato antbriaunio, taip pat kitaip nusidėvėjusiais bei apgadintais aširačiais, dėl ko sutrinka kelio ir riedmenų salytis,

1. Kai traukinio greitis didesnis kaip 120km/h, bet ne didesnis kaip 140km/h

1.1. lokomotyvių, dyzelių ir elektrinių traukinių bei keleivinių vagonų ratlankio riedėjimo paviršius (pavaža) nusidėvėjęs daugiau kaip 5mm;

1.2. antrbriaunio storis didesnis kaip 33 mm arba mažesnis kaip 28mm : lokomotyvų – matuojant 20mm atstumu nuo antbriaunio viršūnės, kai antrbriaunio aukštis 30mm; o riedmenų , kurių antrbriaunio aukštis 28mm, – matuojant 18mm atstumu nuo antrbriaunio viršūnės.

2.Kai traukinio greitis ne didesnis kaip 120km/h:

2.1 lokomotyvų, taip pat dyzelinių ir elektrinių trakinių bei tolimųjų traukinių keleivinių vagonų ratlankio riedėjimo paviršius (pavaža) nusidėvėjęs daugiau kaip7 mm; dyzelinių ir elektrinių traukinių, vientinių bei priemestinių traukinių keleivinių vagonų – daugiau kaip8mm; refrižėratorinių bei prekinių vagonų – daugiau kaip 9 mm;

2.2 antbriaunio storis didesnis kaip 33 mm arba mažesnis kaip 25mm: lokomotyvų – matuojant 20mm atstumu nuo antbriaunio viršūnės, kai antbriaunio aukštis 30mm; riedmenų, kurių antbriaunio aukštis 28mm, – matuojant 118mm atstumu nuo antbriaunio viršūnės.

3. Vertikalus antbriaunio nudilimas didesnis kaip 18 mm, matuojant specialiu šablonu:

4. Lokomotyvų, dyzelių ir elektrinių traukinių, tai pat tenderių ir vagonų su ritininiais ašidėžių guoliais ratlankio paviršius iščiuoža (įdauža) didesnė kaip 1 mm, o ttenderių ir vagonų su slydimo guoliais – didesnė kaip 2mm;

5.Keleivinių vagonų aširačių riedėjimo paviršiaus metalo sąstalkos, storesnes kaip 0,5mm, o prekinių – storesnesnės kaip 1 mm.

Tarpinėje stotyje vagonų aširačiuose aptikus metalo sąslankų, didesnių už leistinas normas, vagonų aširačiai keičiami.

Lokomotyvų aširačių matmenys.

1.Atstumas tarp bandažų arba vientisų valcuotų ratų ratlankių vidinių briaunų (matuojamas neparidentame aširatyje):

a) pakeičiant bandažus arba ratus 1437 – 1440 mm.

b)aptekinant senus bandažus 1437 – 1443 mm.

2.Atstumų tarp vieno aširačio bandažų arba vientisų valcuotų ratlankių vidinių briaunų skirtumas 1 mm.

3.Savaeigių sąstatų prikabinamųjų vagonų atstumas tarp vieno aširačio bandažų arba vientisų valcuotų ratlankių vidinių briaunų skirtumas 1,5mm.

4. Minimalus bandažų storis aptekinant aširačius:

4.1. Elektrovežių ir šilumvežių:

a) elektrovežių(išskyrus elektrovežius ČS v/i) – 885mm.

b) elektrovežių ČS v/i 90 mm.

c) šilumvežių su ašine apkrova, didesnių kaip 25 tonų – 60mm.

d) šilumvežių su ašine apkrova, nuo 25t iki 23t – 55mm.

e) šilumvežių su ašine apkrova, mažesne kaip 23t – 50mm.

4.2 Esant darbiniams greičiams (121 – 160) km/h

a) elektrovežių ČS v/si – 90mm.

b) šilumvežių – 65mm.

4.3 Savaeigių sąstatų variklinių vagonų:

a)elektrinių traukinių – 56mm.

b) Dyzelinių traukinių ir automatrisių – 50mm.

5. Mažiausi vientisų valcuotų ratų rratlankių storis juos tekinant:

a) šilumvežių TGM3, TGM4,TGM6 – 37mm.

b) elektrinių traukinių prikabinamų vagonų – 38mm.

c) palaikančiųjų vežimėlių – 50mm.

6. Antbriaunio storis po aptekinimo: visų serijų lokomotyvų, matuojant 20mm atstumu nuo antbriaunio viršūnės, kai profilis pagal GOST 11018 ir 18mm atstumu, kai profilis DmeTI, ir savaeigių sąstatų 33(-0,5)mm

7. Elektrovežių ČS2, ČS2t, ČS4, ČS4t iki Nr. 263 2 – ojo ir 5 – ojo aširačių bandažų antbriaunio storis 23(-0,5)mm.

8. Bandažų pločio nuokrypa nuo brėžinyje nurodyto (vardinio) matmens:

a) naudotų – +3; -3 mm.

b) naujų +3; -2mm.

9. Vieno bandažo pločio matavimų skirtumas -3mm.

10. Mažiausias prispaudžiamosios briaunelės storis, matuojant nuo vidinės neapspaustos briaunos:

a) šilumvežių – 4mm.

b) elektrovežių – 5mm.

c) savaeigių sąstatų – 7mm.

11. Minimalus atraminės briaunelės storis – 10mm.

12. Bandažo riedėjimo apskritimo nuokrypa (po aptekinimo) – 0,5mm.

13. Vieno aširačio dešiniojo ir kairiojo bandažų riedėjimo apskritimų skersmenų skirtumas – 0,5mm.

14. Bandažų riedėjimo apskritimų skersmenų skirtumas:

a) savaeigių sąstatų variklinio vagono vieno vežimėlio 5mm.

b) savaeigių sąstatų prikabinamojo ir priekinio vagono vieno vežimėlio – 10mm

c) savaeigių sąstato variklinio vagono skirtingų vežimėlių aširačių – 10mm.

d) savaeigių sąstatų prikabinamojo ir priekinio vagonų skirtingų vežimėlių aširačių – 10mm.

15. Bandažo sstorio matmenų, išmatuotų pagal riedėjimo apskritimą, skirtumas:

a) naujo – 2mm.

b) naudoto – 3mm.

16) Bandažoų riedėjimo apskritimų radialinio mušimo ašių kakliukų apžvilgiu tolerancija (po aptekinimo) – 0,5mm.

Viduračiai.

1. Radialinis ratlankio mušimas ašies centro apžvilgiu – 1mm.

2. Ratlankio pločio nuokrypa nuo aširaračio brėžinyje nurodyto matmenimis:

a) šilumvežių +2;-8mm.

b) elektrovežių ir savaeigių sąstatų +2; -5mm.

3. Vieno aširačio ratlankių skersmens skirtumas (keičiant bandažus) – 4mm.

4.Ratlankio skersmens nuokrypa nuo brėžinyje nurodyto matmens +3; -6mm.

5. Skylių skebulės skersmens padidėjimas ištekinant jas aplydymui, lydant su brėžinyje nurodytu matmeniu – 12mm.

6. Viduračio stipinų išlinkimas – 10mm.

7. Šilumvežių aširačių stebulinių variklinių ašinių guolių pusėje galinio mušimo tolerancija – 0,05mm.

8. Šilumvežių aširačių stebulės ilgio sumažėjimas lyginant su brėžinyje nurodytu matmeniu – 5mm.

9. Viduračio stebulės išorinio skersmens sumažėjimas sandarintuvų įrengimo vietoje – 10mm.

10. Atstumas tarp šilumvežio aširačių viduračių stebulių skersgalių ir krumpleračių vidinių briaunų papidėjimas

a) VL60 v/i, VL80 v/i, VL10, VL11, VL15, VL85 – 1086,5-1089mm.

b) VL23, VL85 – 1153,5-1156mm.

c) VL22 v/i – 1049,5-1052mm.

11.Atstumas tarp šilumvežio aširačių viduračių stebulių skersgalių ir krumpliaračių vidinių briaunų padidėjimas – 10mm.

12. Viduračio pailgintos stebulės išorinio skersmens nuokrypa nuo brėžinyje nurodyto matmens +2;-2mm/

13. Atstumas nuo elektrovežių VL22 vv/i aširačių skersgalių iki antifrikcinio disko darbinio paviršiaus pakitimas, lyginant su brėžinyje nurodytu matmeniu +0,5;-0,5mm.

14. Elektrovežių VL22 v/i aširačių vidinių stebulėje esančioantifrikcinio disko lizdo skersmuo – 400-444mm.

Ašys.

1. Elekrovežių ir šilumvežių ašių kakliukų varikliams ašiniams guoliams , tai pat kakliukų ašidėžių slydimo guoliams apskritimo ir išilginio skerspjūvio profilio nuokrypa – 0,05mm.

2. Lokomotyvų aširačių pastebulinių ašių dalių skersmens nuokrypa nuo brėžinyje nurodyto matmens:

a) naujų ašių +5mm.

b) Naudotų ašių -10mm.

3. Atstumas tarp priešpastebulinių ašių dalių užapvalinimų nuokrypa nuo brėžinyje nurodyto matmens +1,5;-1,5mm.

4. Dyzelinių traukinių aširačių pastebulinės ašies dalies skersmens nuokrypa:

a) D ir D1 serijų traukinių varančiojo aširačio +2,5; -5mm.

b) DR1 serijos traukinio varančiojo aširačio +4,5;-5mm.

c) Palaikančiojo aširačio +5;-5mm.

5.Variklinių ašinių guolių ašies kakliuko skersmens sumažėjimas:

a) šilumvežių aširačių – 10mm.

b) elektrovežių aširačių – 6mm.

c) elektrinių traukinių aširačių – 3,5mm.

6. Variklinių ašinių guolių kakliukų tolerancija radialinio mušimo centravimo kiaurymių atžvilgiu – 0,1mm

7. Žiedinės išdyla vidurinėje ašies dalyje – ištrintos įdubos gylis pagal spindulį:

a) lokomotyvų – 3mm.

b)savaeigių sąstatų – 2,5mm.

8. Ašies ilgio nuokrypa nuo brėžinyje nurodyto matmens

a) naujos +1,5mm.

b) naudotos +1,5; -2mm.

9. Elektrinio traukinio ER v/i pastebulinės ašies dalies skersmuo ne mažiau kaip 180mm.

10. Krumpliaračio kruplio storio sumažėjimas lyginant subrėžinyje nurodytu matmeniu:

a) šilumvežių aširačių (išmatuoto pagal

dalijamajį apskritimą) – 2mm.

b) elektrovežių aširačių (išmatuotos pastoviosios stygos aukštyje) – 1,5mm.

c)elektrinių traukinių aširačiai -2 mm.

11.Elektrovežio aširačio viena krumpliaračio vainiko krumplių pasislinkimas kito krumpliaračio atžvilgiu (tiesiakrumplės pavaros) – 0,5mm.

12. Atstumas tarp krumpiaračio centrinėje dalyje esančių išdrožų atraminių paviršių:

a) viršutinėje dalyje – 20,8-23mm.

b)apatinėje dalyje – 20-22mm.

13. Atstumas tarp krumpliaračių vainikuose esančių išdrožų (spyruoklių plokštelių paketų) atraminių paviršių – 20,8-23mm.

14. Spyruoklių paketų plokštelių storis – 3,6-3,8mm.

15. Vieno spyruoklinio paketo plokštelės skirtumas &– 0,1mm.

16. Šilumvežio aširačio krumpliaračio stebulės ilgis, lyginant su brėžinyje nurodytu matmeniu, mažesnis kaip – 1mm.

17. Krumpliaračio stebulės skersmens sumažėjimas – 4mm.

Vagono aširačio matmenys.

1. Atstumas tarp ratų ratlankių vidinių briaunų 1438-1441mm.

2. Atstumų tarp ratlankių vidinių briaunų skirtumas, išmatuotas keturiuose taškuose, esančiuose dviejuose viena į kitą statmenose plokštumose, ne didesnis kaip 2mm.

3. Atstumų tarp ašies skersgalių ir ratų ratlankių vidinių briaunų skirtumas iš vienos ir kitos aširačių pusės nedidesnis kaip 3mm.

4. Ant vienos ašies užpresuotų ratų riedėjimo apskritimų sskermenų skirtumas ne didesnis kaip :

a) aptekinus riedėjimo paviršių 0,5mm.

b) neaptekinus riedėjimo paviršiaus 1mm.

5. Riedėjimo paviršiaus ekscentriškumas kakliuko arba pastabulinės ašies dalies atžvilgiu ne didesnis kaip:

a) aptekinus riedėjimo paviršių 0,5mm.

b) neaptekinus riedėjimo paviršiaus.

6. Kakliuko skersmuo, kai ašies tipas:

a) RU 135-0,08mm.

b) RU1 ir RU1Š 130mm.

7. Aširačių su RU1 ttipo ašimis ašies skersmuo užsrieginio griovelio vietoje 90-2,2mm.

8. Aširačių su RU1 tipo ašimis užsrieginio griovelio plotis 8+1,5mm.

9. Kaklioko skersmens prie nužulnos sumažėjimas ( vienoje pusėje) 0,10-0,45mm.

10. Atstumas nuo priešpastebulinės ašies skersgalio iki kakliuko skersmens sumažinimo pradžios 27-34mm.

11. Vietinis kakliuko kūgiškumas 27mm ir mažesniu atstumu nuo ašies skersgalio ne daugiau kaip 0,15mm.

12. Kakliuko kūgiškumas ir ovalumas, ne didesnis kaip 0,01mm.

13. Radialinis kakliuko mušimas, ne daugiau kaip 0,3mm.

14. Priešpastebulinės dalies skersmuo 165mm.

15. Priešpastebulinės dalies skersmens kaita ir kūgiškumas ne didesnis kaip 0,025mm.

16. Vidurinės dalies skersmuo, ne mažesnis kaip:

a) ašis su kūgiška vidurine dalimi 165mm.

b) ašis su cilindrine vidurine dalimi 165mm.

17. Pastebulinės dalies skersmuo, ne mažesnis kaip 182mm.

18. Pastebulinės dalies ilgis ne mažesnis kaip:

a) ašies su kūgiška vidurine dalimi 265mm..

b) Ašies su cilindrine vidurine dalimi 250mm.

19. Pastebulinės dalies paviršiaus sudaromosios banguotumas ne didesnis kaip 0,02mm.

20. Pastebulinės dalies kūgiškumas ne didesnis kkaip 0,05mm.

21. Pastebulinės dalies skersmens kaita (didžiausio ir mažiausio skersmenų pusė skirtumo) 0,025mm.

22. Įspaudos, įdaužos ir nuotrynos vidurinėje ašies dalyje, ne didesnės kaip 2mm.

23. M110 sriegio išorinis skersmuo 110-108,7mm.

24. Riedėjimo paviršiaus skersmens kaita (didžiausio ir mažiausio skersmenų pusė skirtumo) ne didenė kaip:

a) aptekinus 0,25mm.

b) neaptekinus 0,5mm.

25. Aptekintų aširačių ratlankių storis ne mažesnis kaip:

a) prekinių 27mm.

b) keleivinių 40mm.

Neaptekintų

a) prekinių 27mm

b) keleivinių 40mm

26. Tolygus riedėjimo paviršiaus išdilimas neaptekinant riedėjimo paviršiaus ne didesnis kaip 0,5mm.

27. Ratlankio plotis:

a) naujo rato 130-133mm.

b) Naudoto rato 126-136mm.

28. Stebulės ilgis:

a) 950mm skersmens rato 180-205mm.

b) 1050mm skersmens rato 190-215mm.

29. Stebulės sienelės storis (matuojamas 170mm atstumu nuo išorinio stebulės ggalo 950mm skersmens ratų ir 180mm atstumu 1050mm skersmens ratų) ne mažesnis kaip 31mm.

30. Stebulės sienelių storių skirtumas skirtingose apskritimo vietose ne didesnis kaip 10mm.

31. Stebulės angos kūgiškumas, kai didesnysis angos skersmuo yra iš vidinės stebulės pusės ne didesnis kaip 0,05mm.

32. Stebulės angos ovalumas ne didesnis kaip 0,025mm.

33. Stebulės angos paviršiaus banguotumas ne didesnis kaip 0,02mm.

34. Riedėjimo paviršiaus profilio nuokrypiai nuo maksimalaus šablono, ne didesnis kaip:

a) pagal antbriaunio aukštį 1mm.

b) pagal riedėjimo paviršių ir vidinę ratlankio briaunos nuožulną 0,05mm.

35. Rato disko storis prie ratlankio:

a) keleivinio vagono 17mm.

b) prekinio vagono 14mm.

Matavimo technologija

1. Atstumas tarp bandažų arba vientisų valcuotų ratų ratlankių vidinių briaunų (matuojamas neparidentame aširatyje) :

a) pakeičiant bandažus arba ratus 1437-1440*

b) aptekinant senus bandažus 1437-1443*

*traukos riedmenyse, kurių darbiniai greičiai didesni kaip 120km/h – ne mažiau kaip (1439-1441)mm, dyzelinių traukinių su išlenkta ašimi aširačiuose – 1439 mm ir 1442mm.

Matavimo prietaisas. Vidmatis atstumui tarp ratų vidinių briaunų matuoti.

2. Minimalus bandažų storis aptekinant aširačius **

a) šilumvežių su ašine apkrova, didesne kaip 25t. – 60mm.

b) šilumvežių su ašine apkrova, nuo 25t iki 23t – 60mm.

c) šilumvežių su ašine apkrova, mažesnis kaip 23t. – 50mm.

**suderinus su Riedmenų ūkio valdyba leidžiama:

a) paridenti po traukos riemenimis atliekant einamąjį remontą ER-3 ,kurių bandažų storis mažesnis už nurodytą ,jei bus įvykdyta nustatytos ridos norma napakeičiant eksploatuojamų aširačių iki ER-3 arba KKR.

3. Mažiausias vientisų valcuotų ratų ratlankių storis juos aptekinant:

a) šilumvežių TGM3, TGM4, TGM6 37 – mm.

b) dizelinių traukinių ir automatrisių palaikančių vežimėlių – 50mm.

4. Bandažo pločio nuokrypa:

a) naudotų +3;-3mm.

b) naujų +3;-2mm.

2, 3, 4 matuoja matavimo prietaisas. Ratlankio storio matuoklis.

5. Minimalus atraminės briaunelės storis 10mm.

Matavimo prietaisas. Specialus šablono padėtys blokuojant ratus pagal smailiaviršūnį rato antbriaunio rantą:

a- reikia keisti, nes papildoma slankiklio darbinė briauna liečia rantą;

b- reikia keisti , nes papildomao slankiklio darbinė briauna liečia antbriaunio nuožulą;

c- nebrokuojama , nes iki galo išstumtas papildomas slankiklis nekeičia antbriaunio ;

6. Antbriaunio storis po aptekinimo: visų serijų lokomotyvų, matuojant 20mm atstumu nuo antbriaunio viršūnės, kai profilis pagal GOST 11018 ir 18mm atstumu, kai profilis DmeTI, ir savaeigių sąstatų – 33(-0,5)mm.

7. Bandažo riedėjimo apskritimo apskritumo nuokrypa (po aptekinimo).- 0,5mm.

8. Vientiso aširačio dešiniojo ir kairiojo bandažų riedėjimo apskritimų skersmenų skirtumas -0,5mm.

9.Bandažų riedėjimo apskritimų skersmenų skirtumas:

a) savaeigių sąstatų variklinio vagono vieno vežimėlio – 5mm.

b) savaeieigių sąstatų prikabinamojo ir priekinio vagono vežimėlio – 10mm.

c) savaeigių sąstatų variklinio vagono skirtingų vežimėlių aširačių – 10mm.

d) savaeigių sąstatų prikabinamojo ir priekinio vagono skirtingų vežimėlių aširačių – 10mm.

10. Bandažo storis matmenų ,išmatuotų pagal riedėjimo apskritimą skirtumas:

a) nnaujo 2mm.

b)naudoto 3mm.

11.bandažų riedėjimo apskritimų radialinio mušimo ašių kakliukų atžvilgiu tolerancija (po aptekinimo) -0,5mm.

7, 8, 9, 10, 11.matuoja matavimo prietaisas. Specialus slankmatis rato skesmeniui matuoti.

Ekologija

Pavojingųjų ir nuodingųjų medžiagų koncentracija gamybinių patalpų darbo vietose negali viršyti ribinių reikšmių , nustatytų atitinkamuose standartuose ir sanitarinėse normose. Į aplinką išskiriamų nuodingųjų medžiagų ir teršalų koncentracija, triukšmo ir vibracijų lygiai, kurie susiję su aširčių remontu ir formavimu, negali viršyti ribinių reikšmių, nustatytų atitinkamuose standartuose ir sanitarinėse normose. Vietuos, kuriose yra nuodingų medžiagų šaltinių (dažymas, valymas ir plovimas), turi būti izoliuotos nuo kitų vietų ir jose turi būti įrengta ištraukiamoji ventiliacija.

Dvidešimtojo amžiaus pusėje žmonija susiduria su dviem globalinių superproblemų grupėmis: taikos ir aplinkos kokybės išsaugojimo. Jei žmonija neras tinkamo sprendimo, gresia pavojus save sunaikinti: pirmu atveju – staiga, antru – lėtai, abiem atvejais sukuriant žemėje aplinka, netinkamą egzistuoti žmogui, kaip biologinei būtybei.

Geležinkelio keliai tarp kitų inžinerinių statinių išsiskiria ypač aktyviu poveikiu aplinkai.Šios įtakos būdingas bruožas tas, kad jei didžiosios dalies inžinerinių poveikį aplinkai galime vertinti kaip taškinį, sukoncentruota vienoje vietoje, nes net ir gyvenvietė ar miestas su visa savo poveikių įvairove yra taškinis objektas,tai geležinkelių keliai tarsi voratinklis dengia visa išsivysčiusio krašto teritorija, ir jų

daroma įtaka aplinkai didėja tankėjant pačiam kelių tinklui bei intensyvėjant juose judančio transporto srautui.

Gamtinėje aplinkoje traukinių kelias – tai nusavinta juosta, kurios charakteristikos labai skiriasi nuo aplinkos parametrų. Kelio juostose paprastai sunaikinama visa iki kelio tiekimo šiame plote egzistavusi natūrali augalija.dirva, kultūros paminklai ir kiti objektai.

Darbų sauga

Papildomi darbų saugos reikalavimai dėl vietinių aširačių remonto ir formavimo ypatybių pateikiami vietinėse atitinkamų profesijų darbų saugos instrukcijose ir įmonės gamybinių procesų technologiniuose grafikuose.

Dirbti šaltkalviu, remontininku leidžiama ne jaunesniam kaip 18m. asmeniui, sspecialiai pasiruošusiam, turinčiam profesinių įgūdžių, mediciniškai pasitikrinusiam, išklaususiam įvadinį darbo saugos instruktažą darbo vietoje.

Šaltkalvis remontininkas privalo:

• Vykdyti darbdavių arba jų įgaliotų asmenų nurodymus;

• Mokėti saugiai dirbti ir netrukdyti saugiai dirbti kitiems;

• Laikytis mechaninių įrankių ir mechanizmų eksploatavimo instrukcijų, dirbti tik su techniškai tvarkingais įrankiais;

• Naudoti individualiąsias ir kolektyvines saugos darbe priemones;

• Informuoti darbdavį apie gautas darbo metu traumas;

• Nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;

• Laikytis vidaus tvarkos taisyklių, darbo metu nenaudoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų. Rūkyti tik tam skirtose vietose;

• Laikytis asmens higienos reikalavimų. Draudžiama susitepus rankas valyti sskiedikliais, acetonu, naftos produktais ir kitomis ne prausimuisi skirtomis medžiagomis.

Šaltkalvis turi teisę:

• Reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą;

• Žinoti apie sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius darbo vietoje;

• Atsisakyti dirbti, kai iškyla pavojus sveikatai ar gyvybei;

• Reikalauti atlyginti už padarytą sveikatai žalą.

Šaltkalvis remontininkas privalo bbūti susipažinęs su priešgaisrinės saugos instrukcijos reikalavimais ir juos vykdyti. Žinoti, kur laikomos įmonėje gaisro gesinimo priemonės, mokėti jomis naudotis, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.

Prieš pradėdamas dirbti šaltkalvis remontininkas privalo:

• Gauti užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo metodais;

• Sutvarkyti darbo vietą;

• Patikrinti, ar darbo vieta tinkamai apšviesta, ar tvarkingos nešiojamosios lempos;

• Patikrinti, ar aptverti su saugos gaubtais velenai, diržai, krumpliaračiai, grandinės ir kitos judamosios mašinų bei mechanizmų dalys, su kuriomis bus dirbama; įsitikinti, ar tvarkingi šių mechanizmų elektros laidai ir kabeliai;

• Patikrinti, ar tvarkingos individualiosios saugos priemonės (akiniai, diržai, šalmas ir t.t.);

• Rankinius elektros įrankius, su kuriais bus dirbama, patikrinti tuščiąja eiga;

• Vandens ir kitokie vamzdynai, kuriuos numatyta remontuoti, turi būti atjungti;

• Įrengimus remontuoti galima pradėti tik visiškai juos sustabdžius. Elektros srovė tturi būti išjungta, išimti saugikliai. Ant jungiklio pakabinamas perspėjamasis “Išjungta-dirba žmonės”.

Šaltkalviui darbo metu draudžiama:

• Naudotis neišbandytais keliamaisiais mechanizmais ir būti po nuleidžiamu ar pakeliamu kroviniu;

• Mechaninis įrankis per pertraukas arba pernešant jį į kitą vietą išjungiamas. Prijungtą prie elektros arba suspausto oro tinklų ir su veikenčių varikliu mechaninį įrankį palikti be priežiūros draudžiama.

• Mechaninius įrankius reikia naudoti pagal reikalavimus, nurodytus pase ir įmonės gamintojos eksploatavimo instrukcijoje;

• Įrankiai turi būti sistemingai tikrinami bei remontuojami. Mechaninį įrankį remontuoti ir reguliuoti galima tik išjungus ir sustabdžius;

• Rankiniai smūginiai įįrankiai (plaktukai, kirstukai, prakalai ir pan.) turi būti:

a)neapgadintais-neišmuštais,neištrupėjusiais, nesuskilusiais darbo galais; su neįskilusia, nešerpetota galvute (pentimi), ji turi būti glotni;

b) nešerpetotomis ir neaštriomis šoninėmis briaunomis;

c) ne per smarkiai užgrūdinti;

• Veržlių raktai turi atitikti veržlių matmenis. Raktų darbo paviršiai neturėtų būti su atmuštais kraštais, o rankenos-šerpetotos.

Draudžiama atsukinėti ir užsukinėti veržles didesnių matmenų raktu, tarp rakto ir veržlės įdėjus metalines plokšteles, pailginti raktą, prijungiant prie jo kitą raktą arba vamzdį, taip pat atsukant veržles raktą mušti plaktuku;

• Dildės turi būti tvirtai įleistos į rankenas, suveržiamas metaliniais žiedais.

• Dirbant su kirstukais ir kitais įrankiais metalui ar kitoms medžiagoms kirsti reikia turėti akinius su nedūžtamais stiklais, o jei darbo vietose ankšta, jos turi būti atskirtos apsauginiais ekranais, skydais.

• Jei dirbant pleištais arba kirstukais naudojami kūjai, tai pleišto laikikliai turi būti su rankena, ne trumpesnė kaip 0,7 m.

• Su elektriniu instrumentu ir rankinėmis (1 klasės) elektrinėmis mašinomis padidinto pavojingumo patalpose ir lauke galima dirbti tik turint antrąją elektrosaugos grupę.

Naudojant elektrinius rankinius instrumentus draudžiama:

• Perduoti, nors trumpam, elektrinius rankinius įrankius kitiems asmenims.

• Ardyti ir remontuoti juos.

• Laikytis už elektrinio instrumento kabelio, liesti besisukančias dalis.

• Kilnojamuosius transformatorius ir dažnio keitiklius dėti į metalinių rezervuarų, bakų, talpyklų vidų.

• Dirbant padidinto pavojingumo patalpose nešiojamų lempų įtampa turi būti n didesnė kaip 42 V, o dirbant ypač pavojingose patalpose 112 V. Nešiojamosios lempos turi turėti apsauginį tinklelį ir kabliuką.