Automobiio transmisija ir važiuoklė
Atomobilio transmisija ir važiuoklė
TRANSMISIJA. Transmisija sudaro: sankaba, pavarų dežė, kardaninė pavara, pagrindinė pavara, diferiancialas, pusašiai, stebulė Transmisija yra mechanizmas, kuris variklio sukimo jega atiduoda I ratus.Pagrindiniai jos komponentai yra sankaba, laipsninis perdavimu mechanizmas, arba greiciu deze, kardanas, diferencialas,pusasiai. Transmisija kuria mes pazystam kasdienybeje galima butu skirti I dvi rusis: automatine ir rankinę(paprasta).Automobilio sankaba leidžia atjungti variklį nuo transmisijos įjungiant ir perjungiant pavaras, taip pat leidžia sklandžiai pajudėti iš vietos. Variklio alkūninio veleno sukimo momentas yra perduodamas į pavarų dėžę, o iiš jos į automobilio ratus. Taigi, pavarų dėžė leidžia ilgam laikui atjungti dirbantį variklį nuo transmisijos, keisti sukamąjį momentą, perduodamą ratams, ir judėti atbuline eiga. Automobiliai, kurių galiniai ratai yra varomieji, turi taip vadinamą kardaninę pavarą. Automobiliuose, kurių visi keturi ratai yra varomieji, yra įrengta skirstymo dėžė. Jei pradedant važiuoti automobiliu, kurio priekiniai ratai yra varomieji, ypač posūkyje, girdėti garsai, sausas spragsėjimas, tai greičiausiai yra susidėvėjęs pusašio kardaninis šarnyras. Kartais sankaba gali praslysti užsiteršus jos frikciniams antdėklams tepalu. Taip pat ssankaba gali slysti visiškai sudilus sankabos diskatoriui. Kad sankaba praslysta, pastebėti nesunku: didinant variklio sūkius greitis didėja lėtai arba visai nedidėja
Diferencialinė pavara (arba diferencialas) – pavara, tolygiai paskirstanti sukamąją jėgą abiems automobilio (ar kitos transporto priemonės) ratams, net jei jie ssukasi nevienodu greičiu. Jeigu jo nebūtų, ratai būtų sujungti tiesiogiai, sukibimas su keliu būtų idealus, bet posukyje neišvengiamai sulūžtų pusašiai. Šis mechanizmas reikalingas automobiliui sukant, kai vienas posūkio krypties pusėje esantis ratas juda lėčiau. Be jo ratai ima praslysti, genda padangos ir gadinami keliai. Keturis varomus ratus turintiems automobiliams paprastai reikalingas ir papildomas diferencialas sukimo jėgai tarp priekinės ir galinės ašių paskirstyti (nebent viena ašis būtų perjungiama kaip varomoji tik važiuojant bekele).Diferencialą paprastai sudaro keletas kombinuotų kūginių pavarų. Iliustracijoje parodytame diferenciale, variklis suka didįjį dantratį su prie jo pritvirtinta stačiakampe dėže. Kairiojo ir dešiniojo rato varomieji dantračiai šios dėžės atžvilgiu gali suktis laisvai. Dantratis paskirsto sukamąją jėgą. Jis irgi dėžės atžvilgiu gali suktis laisvai.Jei abu ratai sukasi tuo pačiu greičiu, jjiems teikiama vienoda jėga ir paskirstantis dantratis nejuda. Jei vienas ratas dėl kokių nors priežasčių yra stabdomas, tai automatiškai padidina kito rato sukimosi greitį.Ši paprasta sistema turi rimtą trūkumą – jei vienas ratų praras sukibimą su keliu (atsidurs ant ledo, didelio purvo, pakils į orą), jam bus perduodama visa sukamoji jėga. Antrasis ratas, kuris galbūt išvežtų įklimpusį automobilį, sukamas nebus.Paprasčiausias problemos sprendimas – laikinai įjungiamas diferencialo blokavimo mechanizmas. Taip pat naudojami sudėtingesni diferencialai, kuriose maksimalus ratų sukimosi greičio skirtumas yra aapribotas. Diferencialas yra montuojamas į kiekvieną dabartinį automobilį ir į daugelį keturiais ratais varomų automobilių. Šie keturiais ratais varomi automobilai turi turėti diferencialą tarp kiekvienos ratų poros ir dar vieną tarp galinių ir priekinių ratų, nes galiniai ratai posūkio metu nueina kitokio ilgio kelią nei priekiniai. Automobiliai su galimybe atjungti keturių varomų ratų pavarą neturi vidurinio diferencialo, todėl tokius automobilius sunku valdyti įjungus keturių ratų pavarą ypač važiuojant ne bekele
Važiuojant tiesiai, abiems ratams teikiama vienoda jėga. Paskirstantis dantratis nejuda
Sukant (į kairę), kairysis ratas sukasi lėčiau. Paskirstantis dantratis pradeda suktis, leisdamas greičiau suktis dešiniąjam (posūkiui išoriniam) ratui
Priekiniai varomieji ratai
Galiniai varomieji ratai
Visi keturi varomieji ratai:
Sankaba:
Sankaba yra mechanizmas susidedantis is smagračio, diskatoriaus, disko(arba kelių disku) ir išmynimo mechanizmo, kuris būna dažniausiai mechaninis arba hidraulinis.
Automobiliui reikia sankabos, nes variklis sukasi visą laik, o ratai – ne. Tam kad mašina sustotų ir variklis neužgestų, ratus reikia kažkokiu būdu atjungti nuo variklio. Sankaba leidžia sklandžiai prijungti besisukantį variklį prie nesisukančios pavarų dežės, kontroliuojant slydimą tarp jų. Sankaba perduoda sukimo momentą ratams ir sustabdo staigias trumpalaikes apkrovas. Kai sankabai nuo variklio darbo duodamas didelis apkrovimas, sankabos perdavimas automatiškai atsijungia, tokiu būdu apsaugodamas variklį nuo sužeidimų. Kai su koja išminame pedalą spyruokles prispaudžia sankabos diską pprie smagračio ir taip sujungia variklį su pavarų dėže.Daugiadiskinės sankabos yra naudojamos sunkvežimiuose, tankuose ir drage. Jos brangios, tačiau nepalyginamai tvirtesnės ypač dideliems apkrovimams esant.
Engine – variklis
Clutch (clutch disc, clutch cover) – sankaba (sankabos diskas, sankabos dangtelis)
Sankabos diskas pagamintas iš patvarios, karščiui atsparios organinės medžiagos ir turi išpjautą griovelį priekinėje pusėje, kuris panaikina blogą pavaros įjungimą. Stebulė pagaminta taip, kad galėtų kontroliuoti dyzelinių variklių vibraciją. Sankabos diskatorius padengtas chromo danga. Jis pasižymi dideliu atsparumu. Diskatorius yra termiškai apdorojamas, kurio dėka užtikrinama pastovi apkrova, spaudžiant sankabos pedalą.
Pavarų dežė:
Automobilius su automatine transmisija daug kas vis dar žiūri su nepasitikėjimu, tačiau inžineriškai automatinė transmisija su hidrotransformatoriumi yra nors ir sudėtingas, tačiau labai patikimas agregatas. Specialistai tvirtina, kad tvarkingas ir teisingai eksploatuojamas “automatas” yra patikimas mechanizmas ir gali “pragyventi” net ir patį automobilį.
Be viso to, automobiliuose su automatinėmis pavarų dėžėmis gerokai sumažėja transmisijos dinaminės apkrovos, mažesnis (mažiau junginėjamos pavaros, nėra “pergazavimų”) toksinių medžiagų kiekis išmetamose dujose. Tiesa, mašinų su “automatais” kaina yra didesnė, jos naudoja šiek tiek daugiau kuro. Ir dar, automatinių pavarų dėžių nemėgsta aktyvaus vairavimo mėgėjai.
Važiuoklė:
Važiuoklę sudaro; rėmas, pakaba, tiltai (amortizatoriai ir t.t.), ratai.
Automobilio pakaba yra važiuoklės dalis, kuri apima visas svarbiausias po automobiliu esančias sistemas.Važiuoklę sudaro kelios pagrindinės sitemos: rrėmas – automobilio komponentas, kuris išlaiko variklį, kebulą ir kitus svarbus elementus, pakaba – gerinanti sukibimą su kelio danga ir padangos su ratais
Amortizatoriai:
Amortizatoriai sumažina spyruoklių judėjimą Padidina komforto lygį. Pagerina kitų automobilio dalių funkcionavimą, todėl mažiau dėvisi padangos bei guoliai. Didelę įtaką važiavimo saugumui ir automobilio techninei būklei turintys amortizatoriai sumažina vibraciją, neleidžia automobiliui „šokinėti“ važiuojant nelygiu paviršiumi ir „kristi“ į keliuose pasitaikančias duobes. Kadangi važiavimo saugumą lemia geras ratų sukibimas su kelio danga, todėl viena pagrindinių amortizatorių funkcijų – užtikrinti nepertraukiamą kontaktą su ne visada lygia kelio danga. Nors trumpam kontaktą su kelio danga praradęs automobilis ima slysti, gali būti traukiamas į šoną, tampa sunkiai valdomas posūkiuose ir kitose sudėtingesnėse vietose. Dėl blogo ratų sukibimo su kelio danga pailgėja automobilio stabdymo kelias, kyla grėsmė kitiems eismo dalyviams.
Yra dvi amortizatorių rūšys tepaliniai (paprasti) ir dujiniai specialiems poreikiams skirti su automatizuota automobilio horizontalaus išlyginimo sistema.Ne vienas vairuotojas savo patirtimi patvirtins, jog geri amortizatoriai – tai komforto, stabilumo ir saugumo sąlyga. Todėl valstybinės Techninės apžiūros keliami reikalavimai amortizatorių ir važiuoklės būklei vis griežtėja, amortizatoriai laikomi automobilio saugumą įtakojančiu komponentu. Kelių policijos pareigūnų teigimu, sugedę ar nusidėvėję amortizatoriai bei netvarkinga važiuoklė yra pagrindinė dėl nesuvaldytų transporto priemonių kylančių avarijų priežastis. Daugelis
vairuotojų žino du pagrindinius amortizatorių tipus – tepalinius ir vis labiau plintančius dujinius. Tačiau ne visi pakankamai turi žinių apie pagrindinius jų veikimo skirtumus bei pranašumus. Važiuojant prastais keliais ar gana dideliais greičiais, tepaliniuose amortizatoriuose esantis tepalas ilgainiui ima putoti. Tada dėl susidariusių tepalo putų prastėja amotizatorių darbas ir jie nebeužtikrina reikiamo ratų sukibimo su keliu, nekalbant jau apie važiavimo komfortą. Taip pat ne vienam teko asmeniškai įsitikinti, kaip spaudžiant šalčiui, tepaliniai amortizatoriai atrodo kaip “negyvi”. Priežastis – užšalęs juose eesantis tepalas. Dujiniai amortizatoriai padeda išvengti analogiškų problemų. Juose esančios specialios dujos, suspaustos iki 6-8 atmosferų, iki minimumo sumažina tepalo putojimą. Beje, daug aukštesnius reikalavimus atitinkančiuose sportiniuose dujiniuose amortizatoriuose dujos suspaudžiamos net iki 25-30 atmosferų. Šiuo atveju tepalas išvis nebeputoja, o amortizatoriai maksimalia jėga spaudžia automobilį prie kelio dangos, tokiu būdu padedantys užtikrinti ir maksimalų jo sukibimą. Tačiau ne vienas gali paprieštarauti, jog dujiniai amortizatoriai pagal savo konstrukcinę prigimtį yra kietesni nei tepaliniai ir tuo pačiu teikiantys mažiau komforto. Dažniausia aamortizatorių problema – ištekėjusi alyva. Dėl atsiradusių nesandarumų ištekėję tepalai neleidžia tinkamai veikti amortizatoriaus mechanizmui, todėl tokius amortizatorius būtina keisti. Kita amortizatorių problema – dažnas apsauginių gumų plyšimas. Atsiradus apsauginės gumos įtrūkimams purvas ir drėgmė patenka ant besitrinančių dalių, todėl aamortizatorius greičiau nusidėvi ir praranda būtinas charakteristikas. Iš nekokybiškų žaliavų pagamintos apsauginės gumos neatlaiko smūgių ir greičiau suplyšta, todėl būtina rinktis patikimus amortizatorius su gamintojų nustatytomis apsauginėmis detalėmis.
Amortizatoriaus išorė padengta sluoksniu kuris apsaugo nuo korozijos stūmoklį.Amortizatoriaus stūmoklis gaminamas iš medžiagų, kurios atlaikyti pastovią apkrovą, susidarančią nuo kelio nelygumų. Stūmoklis turi chromuotą paviršių.Tepalas, kuris yra naudojamas originaliuose amortizatoriuose, niekada nereaguoja į oro temperatūros pokyčius ir visada stabiliai sutepa amortizatoriaus komponentus .Tvirtinimas. Amortizatorių gumos yra minkštos, bet tuo pačiu labai stiprios, kad amortizatoriai galėtų vykdyti savo funkcijas
Pakaba:
Pakaba jungia automobilio rėmą su ratais sušvelnina smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų ir slopina kėbulo švytavimus, taip didinamas eismo saugumas ir važiavimo komfortas.Pakabą sudaro elastingi elementai (lingės, spyruoklės, torsionai, suslėgto oro balionai), jungiantys rėmą su ttiltu (ratu), amortizatoriai ir stabilizatoriai.
Spyruoklinė pakaba, dažniausiai įtaisoma lengvuosiuose automobiliuose, kad būtų sujungti priekiniai ir užpakaliniai tiltai su kėbulu.