DEFORMUOJAMŲ KIETŲ KŪNŲ MECHANIKA

1,Apkrova-Tai pagrindinis terminas kalbant apie įvairius krūvius, dėl kurių struktūra ar jos elementas įsitempia, įskaitant vėjo, sniego apkrovas. Taip pat apkrovas, kylančias dėl netikėto žmogaus poveikio ar daikto svorio.

Apkrovos buna išorinės ir vidinės.

2,Išorinės jėgos- tai apkrova, kuri kuri veikia į kūną iš tos pusės kur kūnai susiliečia su jomis.

Vidinės jėgos- šios jėgos priešinasi tų išorinių jėgų poveikiui.

3.Vidinės jėgos intensyvumo matas yra įtempimas. Įtempimas tai vektorius, kurio kryptis tokia pati kaip tame taške veikiančios vidinės jėgos, o didumas pprilygsta vidutinei vidinei jėgai, tenkančiai ploto vienetui. Vienetai N/mm2 =Pa.

4. Normaliniai įtempimai(σ) yra tie kurie statūs plokštumai, o sukimo metu apkrauto kūno viduje atsiranda tangentinai įt.(τ). Tangentiniams įtempimams galioja Huko dėsnis. . Huko dėsnis: Išilginė deformacija tiesiogiai proporcinga normaliniam įtempimui. Proporcingumo koeficientas E (tamprumo modulis). Kiekviename strypo ruože veikia skirtinga strypo jėga, todėl kiekvienas ruožas susitrauks arba pailgės skirtingai. Kad surasti bendrą pailgėjimą arba sutrumpėjimą nustatom atskirų rūšių pailgėjimus ir sutrumpėjimus ir susumuojam.

5. Leistinieji įtempimai- tai tokie įtempimai kurius apskaičiuojame ppagal formulę:

σ=lim(▲A-0)dFn/dA, τ=lim(▲A-0)dFt/dA,

A-skerspjūvio plotas

dFn statmenaspjūviui A, dFt- lygiagretus pjūviui A.

6. Leistinieji įtempimai- tai tokie įtempimai, kurie negali buti didesni, kad medž. stiprumas butų pakankamas veikiant apkrovai. šiuos įtempimus susirandame žinynuose

7. Stiprumas- yra medžiagos gebėjimas priešintis apkrovai, be irimo.

Stiprumo ssąlyga: Paskaičiuoti įtempimai turi būti mažesni už leistinus įtempimus (arba lygūs), kuriuos priklausomai nuo medžiagos surandam žinyne.σ<=σadm, τ<=τadm.

8.Nagrinėsim atvejį kai susidaro tik ašinės jėgos. Ašinės jėgos gali strypą arba veleną tempti arba gniuždyti. Sprendžiant uždavinį, tam kad nustatyti vidinę įrąžą reikia susumuoti visas susidariusias jėgas iki pasirinkto pjūvio. Įražas pradedame skaičiuoti nuo laisvo strypo galo. Tempiant strypas ilgėja, gniuždant trumpėja, todėl deformacija gaunama su + arba -. Pailgėjus strypui skersmuo sumažėja.

9. Sukimu vadiname tokią stypo deformaciją, kai jos skerspjūvyje atsiranda įrąža- sukimo momentas Ts. Pagal pjūvių metodą sukimo momentas bet kuriame sukamo strypo pjūvyje yra lygus išorinių sukimo momentų (veikiančių iš kairės arba iš dešinės iki pasirinkto pjūvio) algebriniai sumai.

Sumuojant momentus pasirinkim ženklų taisyklę. Jeigu išorinis momentas stengiasi pasukti aatskirą strypo dalį pagal laikrodžio rodyklę (žiūrint nuo pjūvio pusės) tokį sukimo momentą laikysime teigiamu, o jeigu prieš tai minusas.

10. Pagal pjūvių metodą lenkimas gali būti:

a)grynas lenkimas- jeigu sijos skerspjūvyje atsiranda tik 1 įrąža lenkimo momentas ML, o ašinių jėgų ir skersinių jėgų nėra.

b)plokščiasis lenkimas, jeigu sijos skerspjūvyje veikia 2 įrąžos (lenkimo momentas ir skersinė jėga Q).

11. Lenkimo momento nustatymo taisyklė. Lenkimo momentas ML bet kuriame sijos pjūvyje yra lygus visų išorinių momentų veikiančių iki pasirinkto pjūvio iš kairės arba iiš dešinės algebrinei sumai. Įlinkis ir deviacija priklauso nuo išorinių sijos apkrovų ir nuo apkrovos pridėties taško.

12. projektiniame skaičiavime žinant T ir τadm galėtume skaičiuoti koks turėtų būti veleno skersmuo ploniausioje vietoje.

d=(3laip.šaknis 16N/πττadm)

13.Patikrinamasis skaičiavimas, reikalingas tam kad patikrintume ar medziagos stiprumas pakankamas, apkrovus tam tikra apkrova.

TEMA 2. TASKO IR KIETO KUNO DINAMIKA

1Nagrineja rysi tarp kuno judejimo ir si kuna veikianciu jegu taippat nagrineja jegas atsirandancias kunams judant,

2Materialu taska veikiancios jegos didumas yra lygus tasko mases ir jo pagreicio sandaugai. Jegos kryptis sutampa su pagreicio kryptimi F=m*a F-N;kn (jega), m-kg; a-m/s² ,Svorio jega G=m*g m-kuno mase kg; g-9.81 m/s² (kuno laisvo kritimo pagreitis)

3Pagreitis zymimas a vienetai yra m/s² Mase zymima m vienetai kg Jega zymima F vienetai N;kn

4kai a=0m/s, o F=ma, tai F=0.

5jeigu materialus taškas veikiamas pastovios jėgos juda tiese sutampančia su jėgos veikimo tiese, tai tos jėgos atliktas darbas (A) lygus tos jėgos ir taško nueito kelio sandaugai A=F*s 6gali turėti, kai α=180o ;

cos 180o=-1 tai A=-Fs

7.A=FRφ , FR=Ts, tai A=Ts*φ 8.alingumas charakterizuoja darbo pasikeitimo greiti duotu momentu; P-galia; SI sistemoje galios vienetas W 9.Kunui slenkant galia galima isreiksti per greicio moduly.Kai kunas juda slenkamai P=F*V*cosα , Kai jega F II V sutampa ssu greicio vektoriumi tai cos0=1 ir P=F*V ; Galingumas kieto kuno sukamajame judesyje: turejome kad jegos darbas sukamajame judesyje A=Ts*φ taigi

10.naudingu pasipriesinimu darbo santykis su varanciuju jegu darbu jis ivertina koki naudinga darba atlieka mechanizmas

11.Inercijos jėga, tai vektorius, kurio modulis lygus materialaus taško masės ir jo pagreičio sandaugai, o kryptis priešinga taško pagreičiui. 12.Kalbame apie masiu pasiskirstyma kune, kalbama ir apie kuno svorio centra.Kuno svoris G=γ*V cia V-kuno turis, γ-proporcingumo koef. Arba turio vieneto svoris(medziagos tankis).Mechanikoje labia daznai reikia zinoti (nustatyti) masiu centra. Gi=mi*g G1+G2+G3=R cia R-visu siu jegu atstojamoji

Taikome Varijono teorema:

Atstojamosios momentas asies x atzvilgiu yra lygus sumai momentu visu veikianciu jegu. Xc-atstojamosios nuotolis nuo x asies, o taskas c yra atstojamosios prideties taskas (svorio centras).

Isvada:kalbant apie svorio centra gautoje f-leje pakeitus Gi y Gi=mi*g gautume

Xc-kunu sistemos masiu centras.Taskas c yra sistemos masiu centras arba mechanines sistemos inercijos centras. C( Xc, yc, zc) – tikrai nusako masiu pasiskirstyma mechanineje sistemoje.

13.Kunu inercijos momentas m1=m2; x1=x2 Masiu centras C bus OZ asyje

Kadangi masiu pasiskirstymas nuo sukimosi asies tures itakos sistemos judejimui tai mechanikoje ivedame dar viena masiu pasiskistymo charakteristika tai inercijos momentai.

hi-mases nuotolis nuo sukimosi asies

vienetai

Iz-kunui sukantis toks pat svarbus kaip m(mase) kunui slenkant. Iz-inercijos momentas.Inercijos mmomenta galima isreiksti formule Iz=m*i² cia i-kuno inercijos spindulys(cm).Kai kuriu kunu inercijos momentai: 1Vienalycio apvalaus disko

2Vienalycio apvalaus bugno

R-inercijos spindulys

14.

15.Statinio balansavimo salyga yra kai sistemos masiu centras yra ant sukomosi asies ir toks rotorius laikomas statiskai atsvertas.Reikia kad visos jegos ir momentai suminiai butu lygus 0 tada sukimosi asis sutaps su svarbiausiaja inercijos asimi ir toks rotorius bus pilnai atsvertas. 16Salyga yra atsverti sumini inercijos jegu momenta.Keiciant atsvaro plokstumos vietas, keisis suminio inercijos jegu momento dydis.Dviem atsvarais si momenta galima panaikinti, ir tada rotorius bus dinamiskai isbalansuotas bet aisku nepamirstame kad dinamiskai isbalsavus jis bus isbalansuotas ir