Elastingumo modulis
ELASTINGUMO MODULIS
ELASTINGUMO MODULIS
PS-8
Data: 2009-02-09
Darbo užduotis.Išmatuoti strypo tamprumo modulį E.
Teorinė dalis. Jeigu dalelių poslinkis būna nelabai didelis, tai, nustojus veikti išorinei jėgai, veikiamos vidinių jėgų, dalelės sugrįžta į pradinę padėtį. Tokia deformacija vadinama tampriąja. Huko dėsnis: kai deformacijos mažos, vidinė tamprumo jėga yra proporcinga deformacijos didumui. Koeficientas E, vadinamas tamprumo, arba Jungo, moduliu, priklauso nuo medžiagos savybių. Tamprumo modulis skaitine verte lygus tokiam vidiniam įtempimui, kuris atsirastų kūne, kai jo ilgis padidėja du kartus. Lenkimo deformacija yra atskiras tempimo ir gniuždymo ddeformacijų atvejis. Lenkiant viršutiniai kūno sluoksniai yra tempiami, o apatiniai – gniuždomi. Didžiausiais įtempimas, kurį dar atlaiko kūnas nesuirdamas, vadinamas atsparumo riba. Proporcingumo koeficientas k būdingas deformuojamai medžiagai ir vadinamas tamprumo koeficientu.
Aparatūra ir darbo metodas.Aparatūrą sudaro stovas (1) su laikikliais (2), tiriamas strypas (3), indikatorius (4), ruletė, slankmatis, mikrometras ir svareliai.
Darbo rezultatai.
Rulete išmatuojame atstumą l tarp tiriamojo strypo prizminių atramų, slankmačiu išmatuojame strypo plotį a, mikrometru – storį b:
Tiriamąjį strypą uždedame ant prizminių atramų. Nustatome praddinę indikatoriaus padėtį. Palaipsniui didindami deformacijos jėgas, indikatoriumi išmatuojame atitinkamus įlinkiusir nubrėžiame grafiką 
. Iš grafiko nustatome 
.
|
Eil. Nr. |
Įlinkiai, m |
Deformacijos jėgos, N |
|
1. |
1,1·10-3 |
0,5886 |
|
2. |
1,96·10-3 |
0,8829 |
|
3. |
2,605·10-3 |
1,2753 |
|
4. |
3,·10-3 |
1,7658 |
|
5. |
3,2·10-3 |
2,0601 |
Apskaičiuojame tamprumo modulį E:
dth=“191″ height=“45″ alt=“0x01 graphic“ src=“/res/files/36199/0d3851b0833dffd77.png“ /> 
Apskaičiuojame tamprumo modulio santykinę ir absoliutinę paklaidą:
Išvados. Eksperimentiškai nustatėme elastingumo modulį, kuris lygus 
. Įvertinome paklaidas ir gavome, kad elastingumo modulis lygus 
. Šią vertę palyginome su literatūrine ir nustatėme, kad strypas pagamintas iš geležies.
Literatūra.
B. Kukšas, S. Vičas. Fizika T1, Vilnius, Mokslas, 1987.
B. Javorskis, A. Detlafas, L. Milkovskaja, G. Sergejevas. Fizikos kursas T1, Vilnius, Mintis, 1970 .
V. Ambrasas, A. Puodžiukynas, A. Tamašauskas. Mechanikos ir molekulinės fizikos laboratoriniai darbai. Kaunas, 1972.
