Frezavimas, frezavimo staklės

FREZAVIMO STAKLĖS klasifikuojamos: konsolinės frezavimo staklės, bekonsolinės frezavimo staklės, išilginio frezavimo staklės, nepertraukiamo frezavimo staklės, frezavimo – kopijavimo staklės, išdrožų velenuose frezavimo staklės, specialios frezavimo staklės.

Konsolinės frezavimo staklės

Konsolinės frezavimo staklės yra daugiausia naudojamos iš visų frezavimo staklių. Konsolinėmis šios staklės vadinamos, todėl, kad jų stalas yra sumontuotas ant vertikaliai kilnojamos konsolės. Konsulinės frezavimo staklės pagal suklio padėtį yra skirstomos į horizontalias ir vertikalias. Pagal universalumo laipsnį konsolinės frezavimo staklės skirstomos į paprastas, universalias ir plataus universalumo. Universalios konsolinės frezavimo staklės nnuo paprastųjų skiriasi tik tuo, kad jų kryžminis stalas gali būti pasukamas apie vertikalią ašį ±45° kampu. Šios staklės dažniausiai naudojamos įmonių eksperimentiniuose ir įrankiniuose cechuose.

Horizontalios konsolinės frezavimo staklės skirtos detalių paviršių apdirbimui įvairios paskirties ir konstrukcijos cilindrinėmis ir diskinėmis bei kampinėmis frezomis. Be to, šiomis staklėmis galinėmis frezomis galima frezuoti detalių vertikalias plokštumas, o kotinėmis ir pirštinėmis frezomis – išimas, įgilinimus ir griovelius detalių vertikaliuose paviršiuose. Šiose staklėse suklys sukasi apie horizontalią ašį.

Vertikalios konsolinės frezavimo staklės skirtos įvairiems paviršiams ffrezuoti galinėmis, kotinėmis, pirštinėmis ir kotinėmis fasoninėmis frezomis. Šiose staklėse suklys sukasi apie vertikalią ašį. Kiti mechanizmai ir stalo konstrukcija yra analogiški horizontalių konsolinių frezavimo staklių atitinkamiems elementams. Dažnai naudojamos vertikalios konsolinės frezavimo staklės su pasukama frezavimo galvute, leidžiančia nustatyti sstaklių suklį su jame įtvirtinta freza reikiamoje kampinėje padėtyje. Tai sudaro galimybę, nenaudojant jokios įrangos, frezuoti detalių nuožulnias plokštumas, įstrižus griovelius.

Bekonsolinės frezavimo staklės šiose staklėse stalas yra sumontuotas ant nejudamo stovo horizontalių kreipiančiųjų ir gali slinkti tik išilgine ir skersine kryptimis. Reikiamas frezavimo aukštis nustatomas, perstumiant frezavimo galvutę su jos suklyje įtvirtinta galine freza stovo vertikaliomis kreipiančiosiomis. Bekonsolinės frezavimo staklės naudojamos sparčiam stambių detalių frezavimui dideliais pjovimo režimais. Bekonsolinės frezavimo staklės dažniausiai būna vertikalaus tipo. Bekonsolinės frezavimo staklės naudojamos sparčiai frezuoti stambių gabaritų detales galinėmis frezomis vienetinės ir serijinės gamybos sąlygomis.

Išilginio frezavimo staklės išilginio frezavimo staklės yra skirtos stambių gabaritų detalių plokštumoms ir sudėtingesnio profilio paviršiams frezuoti galinėmis, kotinėmis ir kitomis frezomis.

Išilginio frezavimo staklės būna bendrosios paskirties ir specialios. Išilginio ffrezavimo staklės turi vieną arba kelias frezavimo galvutes su sukliais, kuriuose tvirtinamos frezos. Išilginio frezavimo staklės būna: vienašonės, dvišonės, trišonės.

Vienašonėse išilginio frezavimo staklėse ruošinys apdirbamas iš vieno šono galine, cilindrine freza arba frezų blokais.

Dvišonėse išilginio frezavimo staklėse ruošinys apdirbamas iš dviejų šono vienu metu galine freza.

Trišonėse išilginio frezavimo staklėse ruošinys apdirbamas vienu metu iš trijų šonų.

Nepertraukiamo frezavimo staklės skirtos detalių plokštiems paviršiams našiai frezuoti galinėmis frezomis. Nepertraukiamo frezavimo staklės skirstomos į dvi grupes:

1. Karuselinės frezavimo staklės

2. Būgninės frezavimo staklės

Karuselinėse frezavimo staklėse rruošiniai tvirtinami specialiuose arba universaliuose greitai veikiančiuose tvirtinimo įtaisuose ant pastoviu greičiu besisukančio apskritiminės pastūmos greičiu apie vertikalią ašį apskrito stalo. Tokiu būdu apdirbamieji ruošiniai iš eilės praeina po besisukančiomis pjovimo greičiu galinėmis frezomis, nufrezuojami ir vėl grįžta į pakrovimo poziciją, kurioje jie nuimami nuo stalo. Staklių pakrovimas ruošiniais vykdomas nestabdant staklių stalo, apdirbimas vykdomas dideliais greičiais ir pastūmomis, o visa tai suteikia staklėms labai didelį našumą. Todėl šios staklės naudojamos stambiaserijinėje ir masinėje gamyboje.

Karuselinės frezavimo staklės būna viekolonės arba dvikolonės. Be to, jos gali turėti vieną, du arba tris suklius. Esant vienam sukliui, staklėmis detalių paviršiai frezuojami rupiai, arba glotniai. Esant dviems sukliams, pirmojo suklio galine freza detalės paviršius frezuojamas

rupiai, o antrojo suklio freza – glotniai. Esant trims sukliams, pirmųjų dviejų suklių frezomis frezuojama rupiai, o trečiojo suklio didelio skersmens freza – glotniai.

Būgninės frezavimo staklės, ruošiniai tvirtinami ant besisukančio apie horizontalią ašį šešiabriaunio arba aštuoniabriaunio būgno, kuris lėtai sukamas pastūmos greičiu. Ruošiniai apdirbami galinėmis frezomis, įtvirtintomis sukliuose, iš vieno arba abiejų šonų. Pakrovimo zonoje darbininkas nuima iš įtaisų ant būgno apdirbtas detales ir jų vietoje įstato naujus ruošinius. Tuo metu būgnas pastoviai sukasi. Yra gaunamas labai didelis darbo našumas. Būgninės frezavimo staklės naudojamos stambiaserijinėje ir masinėje gamyboje.

Frezavimo – kkopijavimo staklės yra skirtos sudėtingiems detalių paviršiams frezuoti kopijavimo būdu. Frezavimo – kopijavimo staklės skirstomos į dvi pagrindines grupes:

1. kontūrinio frezavimo – kopijavimo staklės;

2. tūrinio frezavimo – kopijavimo staklės;

Kontūrinėmis frezavimo – kopijavimo staklėmis apdirbami plokšti kumšteliai, šablonai ir kt., o tūrinio frezavimo – kopijavimo staklėmis frezuojami erdviniai fasoniniai paviršiai (štampų, laivų sraigtų, turbinų menčių ir kitų detalių erdviniai fasoniniai paviršiai).

Išdrožų frezavimo staklės skirtos pleištinėms prizminėms išdrožoms velenuose ir įvairiems įgilinimams detalėse frezuoti pirštinėmis pleištinėmis frezonis. Šiuos darbus galima atlikti ir universaliomis vertikaliomis konsolinėmis frezavimo staklėmis, tačiau ilgų velenų išdrožoms frezuoti naudojamos specialios išdrožų frezavimo staklės. Išdrožų frezavimo staklės skirstomos į du pagrindinius tipus:

1. Staklės, kuriomis pleištinis griovelis išfrezuojamas viena darbine eiga. Čia pirštinė pleištinė freza 2. Staklės, frezuojančios išdrožas švytuojančiu ciklu. Frezavimo galvutė daro slenkamąjį – grįžtamąjį judesį, tol, kol pasiekiamas visas frezuojamo pleištinio griovelio gylis. Tokiu būdu pleištinis griovelis yra išfrezuojamas keliomis darbinėmis eigomis.

CILINDRINIS FREZAVIMAS

Cilindrinis frezavimas yra naudojamas detalių plokščių paviršių frezavimui cilindrinėmis frezomis ir tiesialinijinių fasoninio skerspjūvio paviršių frezavimui cilindrinėmis fasoninėmis frezomis. Kad frezavimo procesas vyktų sklandžiau ir tolygiau, reikia stengtis didinti frezų dantų skaičių, nes tuo pasiekiama, kad vienu metu dirbtų daugiau frezos dantukų. Be to, rekomenduojama naudoti frezas ne su tiesiais, o su įstrižais dantukais. Tiesus frezos ddantukas iš karto pilnu savo pločiu įeina į apdirbimo zoną ir išeina iš jos. Tai sukelia žymius pjovimo jėgos dydžio kitimus. Įstrižas frezos dantukas palaipsniui įsipjauna į apdirbamą metalą visu pilnu savo pločiu ir palaipsniui išeina iš apdirbimo zonos. GALINIS FREZAVIMAS

Našesnis ir žymiai dažniau praktikoje naudojamas detalių plokščių paviršių apdirbimui galinis frezavimas, atliekamas galinėmis frezomis vertikaliomis ir išilginio frezavimo staklėmis. Pagrindiniai galinio frezavimo privalumai, palyginus jį su cilindriniu frezavimu, yra šie: 1. esant galiniam frezavimui, kontakto tarp frezos ir apdirbamos detalės kampas yra didesnis, o tai reiškia, kad vienu metu dirba daugiau frezos dantukų. Todėl, vienam iš frezos dantukų įsipjaunant į detalę ir baigus pjauti, frezos apkrovimas praktiškai nepasikeičia; 2. Sklandžiam galinės frezos darbui taip pat turi įtakos tai, kad frezos dantukais nupjaunamo metalo sluoksnio skerspjūvis per visą pjovimo briaunos lietimosi su detale laiką beveik nesikeičia.

FREZŲ KLASIFIKACIJA

Frezos klasifikuojamos pagal šiuos požymius:

1. Pagal dantukų formą: frezos su smailiagaliais dantukais; frezos su įkuprintais dantukais.

2. Pagal apdirbamo paviršiaus formą: frezos plokščių paviršių apdirbimui; frezos grioveliams apdirbti; frezos fasoniniams paviršiams apdirbti; frezos metalo pjaustymui.

3. Pagal įtvirtinimo staklėse būdą: užmaunamos frezos; kotinės frezos.

4. Pagal sukimosi kryptį: dešininio pjovimo frezos; kairinio pjovimo frezos.

5. Pagal frezos dantukų kryptį: frezos su tiesiais dantukais; frezos su įstrižais dantukais.

6.

Pagal konstrukciją: vientisinės; sudėtinės; surenkamos.

CILINDRINĖS FREZOS Cilindrinėmis frezomis apdirbami įvairių detalių plokšti paviršiai horizontaliomis konsoloinėmis bei išilginio frezavimo staklėmis. Cilindrinės frezos būna vientisos, pagamintos pilnai iš atitinkamos pjaunančios medžiagos, ir sudėtinės, su įstatomais dantukais. Cilindrinės frezos paprastai daromos užmaunamos ant spraudiklio ir turi sraigtinius (įstrižus) dantukus. Cilindrinio frezavimo našumui padidinti, cilindrinės frezos gaminamos su įstatomais kietlydinio dantukais. Cilindrinės frezos būna smulkiadantės ir stambiadantės.

GALINĖS FREZOS Galinėmis frezomis dažniausiai apdirbamos detalių plokštumos vertikaliomis konsolinėmis arba išilginio frezavimo staklėmis. Nedidelio skersmens galinės frezos kkai kada gaminamos ir vientisos iš vienos pjaunančiosios medžiagos (greitapjovio plieno). Galinės frezos skersmeniu nuo 80 mm gaminamos dažniausiai sudėtinės surenkamos. Esant simetriniam galiniam frezavimui, galinės frezos darbinis skersmuo turi būti didesnis už detalės frezuojamo paviršiaus plotį.

DISKINĖS FREZOS Diskinėmis frezomis dažniausiai frezuojami įvairūs grioveliai dažniausiai horizontaliomis konsolinėmis frezavimo staklėmis. Diskinės frezos yra skirstomos į dvišones, trišones ir griovelines. Pagrindiniai diskinių frezų matmenys yra standartizuoti. Diskinės frezos plotis B yra parenkamas pagal frezuojamo griovelio plotį. Nedidelio skersmens diskinės frezos daromos kkotinės. Gana plačiau gamyboje naudojamos diskinės frezos su įstatomais dantukais.

KAMPINĖS FREZOS Kampinėmis frezomis frezuojami įvairūs kampo formos grioveliai. Dažniausiai šiomis frezomis apdirbami grioveliai. Kampinės frezos būna vienakampės ir dvikampės su skirtingo didumo profilio kampais. Dvikampės frezos dar skirstomos į simetrines iir nesimetrines.

PIRŠTINĖS FREZOS Pirštinėmis frezomis apdirbamos plokštumos kreivalinijiniai kontūrai ir grioveliai. Pirštinės frezos skersmeniu nuo 10 mm ir didesnio skersmens daromos sudėtinės – suvirintos: jų darbinė dalis gaminama iš greitapjovio plieno, o kotas – iš plieno. Darbinė ir kotinė pirštinės frezos dalys yra suvirinamos galais trintimi. Pirštinės frezos cilindriniame paviršiuje išdėstyti frezos dantukai yra analogiški cilindrinių frezų dantukams.

FASONINĖS FREZOS Fasoninėmis vadinamos frezos, kuriomis įvairiose detalėse yra padaromi fasoniniai paviršiai.

Fasoninės frezos dantuko pjaunančiosios briaunos profilis atitinka detalės apdirbamo fasoninio paviršiaus profilį. Fasoninės frezos būna labai įvairios formos. Jos gali būti iškilaus profilio arba įgaubto profilio. Specialios fasoninės frezos, skirtos plėstuvų grioveliams frezuoti, gilintuvų tarpudantėms frezuoti. Prie fasoninių frezų priskiriamos frezos sriegių frezavimui, modulinės krumpliaračių krumplių frezavimo frezos (diskines, kotinės).

PJŪKLAI Pjūklais ppjaustomas metalas. Pjūklai yra priskiriami prie diskinių didelio skersmens frezų. Jie būna vientisi, sudėtiniai ir surenkami. Vientisinių pjūklų skersmuo siekia iki 200 mm, esant pjūklo pločiui iki 5 mm. Kad pjūklo dantukai mažiau trintųsi į apdirbamąjį metalą, pjūklo šoninės pusės yra nušlifuotos nedideliu kampu.