frezavimo ataskaita

Frezavimas

I. Saugaus darbo su frezvimo staklėmis taisyklės

1.Saugos integravimo principai

• Mašinos, kiek tai įmanoma, turi būti suprojektuotos ir

pagamintos taip, kad jokios judamosios dalys, technologinio

proceso metu išmetamos (iškrentančios) apdorojamos medžiagos

dalys, gamybos metu susidarančios dulkės, dujos, dūmai,

pavojingi aerozoliai ir medžiagos, triukšmas, vibracija,

elektros srovė, karštis, šaltis, spinduliuotė, gaisras ar

sprogimas ir kt. negalėtų sužeisti ar pakenkti dirbančiųjų

sveikatai.

• Mašinos, kiek tai įmanoma, turi būti suprojektuotos ir

pagamintos taip, kad rizikos nereikėtų mažinti saugos įtaisų

pagalba ..

• Stacionariąsias mašinas turėtų būti galima patikimai

pritvirtinti prie pagrindo, sienos ar kitokios konstrukcijos.

Tvirtinimo elementai turi atlaikyti visokias atsirandančias

apkrovas. Esant reikalui tvirtinimo metodo tinkamumas turi būti

pagrindžiamas dokumentais.

• Stacionariosios ar mobiliosios mašinos, kurių nenumatoma

pritvirtinti, turi būti stabilios.

• Dažniausiai mašina yra stabili, jeigu ji atitinka šias sąlygas:

nevirsta pastatyta ant 15° kampu pasvirusios plokštumos;

stabilumo ir apvirtimo momentų santykis yra ne mažesnis kaip

1,5.

2. Apšvietimas

• Apšvietimo sistemos stroboskopiniai efektai neturi sukelti

nesusipratimų ar apgaulingo įsivaizdavimo apie judamąsias mašinos

dalis ar judėjimo kryptį. Jei negalima išvengti nepageidaujamų

stroboskopinių efektų, turi būti pakeistas apšvietimas, pvz., gali

būti naudojamos žemos įtampos halogeninės lempos ar pastovaus

intensyvumo apšvietimas..

• Operatoriaus regėjimo lauke mašinos judamosios dalys turi būti tokios

formos ir spalvos, kad neinterferuotų su operatoriaus regėjimu.

Pavyzdžiui, aukštyn-žemyn judanti apsauga negali turėti horizontalių

angų ar plyšių.

3.Valdymas

Valdymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad išorinis

poveikis negalėtų priversti sistemą veikti pavojingai.

• Mašinos valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad vienu metu

ji leistų atlikti tiek operacijų, kad nekiltų pavojus.

• Elektriniai avarinio stabdymo įtaisai turi veikti nepriklausomai nuo

bet kokio užprogramuojamo elektroninio valdymo.

• Turi būti sukurta tokia valdymo sistema, kad apsaugos įtaisui

sustabdžius judančią mašiną, ją įjungti būtų galima naudojant įprastus

mašinos paleidimo įtaisus ir tik tada, kai apsaugos įtaisas grąžinamas

į padėtį “paruošta pozicija”. Pakartotinai įjungti būtų galima tik

tada, kai apsaugos įtaisas yra grąžinamas į vietą ir įjungimas nekelia

jokios rizikos.

• Mašinų valdymo ssistema turi perspėti savaiminį netikėtą įsijungimą, t.

y. nutrūkus mašinos darbui vėl netikėtai pradėta tiekti energija

neturi įjungti mašinos ir ji neturi pradėti judėti. Tačiau tuo atveju,

kai toks netikėtas įsijungimas nekelia jokios rizikos, šis

reikalavimas netaikomas. Šis reikalavimas taip pat netaikomas

nešiojamosioms rankinėms mašinoms.

4. Valdymo sauga

• Staklės turi būti aprūpintos tinkamais valdymo įtaisais, kad

juos būtų galima įjungti lengvai ir nepavojingai. Jie turi būti

sukonstruoti ir sumontuoti taip, kad būtų neįmanomas

atsitiktinis (netyčinis) jų įjungimas ir kad iiš valdymo vietos

būtų galima matyti visas pavojaus zonas. Jeigu toks stebėjimas

(matomumas) neįmanomas, paleidimo įtaisas turi būti aprūpintas

aiškiai išsiskiriančiu ir suprantamu perspėjamuoju signalu,

kuris automatiškai įsijungtų anksčiau negu įjungiama mašina.

• Staklės, kurios kelia specifinius pavojus ir kurios

sukonstruotos su nuotoliniu valdymu, pvz., radijo, šviesos ar

garso bangomis, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, turi būti

imtasi specialių saugos priemonių, kad būtų neutralizuota

ypatinga rizika.

• Staklių, kurios numatytos valdyti iš kelių valdymo vietų,

paleidimas turi būti galimas tik iš vienos vietos.

• Valdymo rankenų judėjimo kryptis turi atitikti mašinos judėjimo

kryptį.

Toks principas – sveiko proto ir visuotinai pripažintos

taisyklės mišinys

• Valdymo įtaisai operatoriui turi būti lengvai pasiekiami.

Dažniausiai mašinos darbo metu naudojami valdymo įtaisai turi

būti išdėstyti optimaliai operatoriaus pasiekiamoje ir matomoje

zonoje, kad jis išvengtų nepatogių judesių ir bereikalingų

apkrovų .

• Valdymas dviem rankomis turi tenkinti šiuos reikalavimus:

1. mašinos judėjimas turi prasidėti tik esant sinchroniškam abiejų rankų

judėjimui. Rekomenduojamas sinchroniškumo laipsnis 0,2 – 1 sekundės

ribose;

2. prieš pakartotinai įjungiant mašiną abu valdymo įtaisai turi būti

sugrąžinti į pradinę padėtį.

• Darbą palaikantis valdymo įtaisas, t.y. valdymo įtaisas su “besroviu”

(normaliai atdaru) kontaktu, turi tenkinti reikalavimus:

1. mašina gali pradėti judėti (ar atlikti kitą funkciją) tik paveikus

valdymo įtaisą. Kai toks valdymo įtaisas atleidžiamas, jis

automatiškai turi grįžti į pradinę padėtį ir mašina turi sustoti;

2. valdymo įtaisas turi būti įrengtas taip, kad operatorius galėtų gerai

matyti visas pavojaus zonas, bet tokiu atstumu, kad negalėtų jų

pasiekti. Kai valdymo įtaisas paveiktas, operatorius neturi turėti

galimybės pasiekti pavojaus zonų, kol pavojus neutralizuojamas (t. y.

kol judėjimas nutraukiamas).

Esant specialiems atvejams mašinos judesiai gali būti sustabdomi ne

tik dėl to, kad valdymo įtaisas be poveikio, bet ir kai šie įtaisai

yra staigiai paveikiami “iškart žemyn” (trijų pozicijų jungiklis, taip

vadinamas “avarinio stabdymo jungiklis”).

• Kai viena mašina kartu dirba keli operatoriai, naudodami 3.2.4 ar

3.2.5 punktuose apibūdintus valdymo įtaisus, prieš mašiną paleidžiant

visi valdymo įtaisai turi būti operatorių paveikiami.

• Tuo atveju, kai mašina gali būti valdoma skirtingais būdais, pvz.,

naudojant dvirankį valdymo įtaisą, skirtingų valdymo metodų

perjungimas, jei jis galėtų kelti pavojų, turi būti atliekamas

panaudojant valdymo raktą.

• Valdymo įtaisų mechaninis pasipriešinimas, judėjimo kryptis ir kelias

turi būti suderinti su mašinos greičiu, mašinos dalių judėjimu ir

darbo preciziškumo (tikslumo) reikalavimais, tuo siekiant, kad mašina

būtų valdoma saugiai, ir operatorius valdymo metu nepatirtų

bereikalingų apkrovų. Ypač į tai turi būti atsižvelgiama, kai tuo

pačiu metu atliekamas valdymo įtaisų paleidimas ir pozicijos

parinkimas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į pirštinių ar sunkios

avalynės panaudojimą.

Dirbant valdymo įtaisais tuo pačiu metu neturi būti reikalinga jėga ir

tikslumas.

Pastaba. Atitinkami pasipriešinimo dydžiai:

pirštais valdomų įtaisų 3 – 10 N; delnais valdomų įtaisų 5 – 15 N; pėdomis

valdomų įtaisų 20 – 45 N; kojomis valdomų įtaisų 45 – 90 N.

• Dažnai spaudomi pedalai, kur tai įmanoma, turi būti aprūpinti

atramomis kulnui.

• Valdymo įtaisų forma turi atitikti tą galūnių dalį (pirštą, delną,

pėdą), kuri bus naudojama valdant įtaisus. Mygtukų, rankenų ir panašių

įtaisų dydis turi būti suprojektuotas atsižvelgiant į reikalingą

panaudoti jėgą.

• Kur galima apsirikimo rizika, valdymo įtaisai turi išsiskirti savo

forma, paviršiumi, spalvomis ir turi būti pažymėti simboliais.

• Valdymo įtaisai, kurie gali įkaisti ar atšalti, turi būti izoliuoti.

• Kontrolės įtaisai ir indikatoriai (pvz., rodykliniai ir skaitmeniniai

prietaisai) turi būti lengvai suprantami ir logiškai pateikti reikiamą

informaciją. Standartiniai, maksimalūs ir pavojingi dydžiai turi būti

aiškiai pažymėti .

• Kontrolės įtaisai ir indikatoriai, kiek tai įmanoma, turi būti

natūraliame operatoriaus regėjimo lauke.

• Kontrolės įtaisų ir indikatorių bei valdymo įtaisų sureguliavimas turi

būti atliekamas vienu metu tam tikrais laiko tarpais.

• Valdymo įtaisų judėjimo kryptis turi būti

logiškai susieta su

kontrolės įtaisų ar indikatorių parodymais.

5. Apsauga nuo mechaninių pavojų

• Stacionarių staklių pritvirtinimas ant tvirto pamato, sienos ar kitos

konstrukcijos turi būti aprašytas naudojimo instrukcijoje.

• Staklės, kurios nuimamos ir laikinai nenaudojamos, pvz., nuo

traktoriaus nuimti padargai, turi būti suprojektuotos ir pagamintos

taip, kad jas būtų galima padėti saugiai ir jos neapvirstų.

• Staklės, tai įmanoma, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad

jos neturėtų išsikišusių dalių, aštrių kampų ir briaunų, siaurų

išpjovų ar skylių, tuo siekiant panaikinti sužeidimo pavojų ir

palengvinti staklių valymą. Jei tokių dalių neįmanoma išvengti ir jos

gali sužeisti, jos turi būti apsaugotos ar uždengtos. Valcuoto metalo

tinklai gali sužeisti pirštus ir todėl jie, kaip apsauginiai skydai,

neturėtų būti naudojami tose vietose, kur pirštai gali patekti į

tinklo akutes, kai žmogus krisdamas gali griebtis už ekrano.

II. Frezavimo staklių tipai ir konstrukcijos

Universalios tekinimo, grežimo, frezavimo, šlifavimo ir pjovimo staklės

skirtos medžiui, plastikui, metalui

[pic]

[pic]

Horizontaliųjų konsolinių staklių stalas juda trimis viena į kitą

statmenomis kryptimis: hhorizontalia skersine bei išilgine ir vertikalia.

Horizontaliose frezavimo staklėse špindelio padėtis erdvėje yra

horizontali.

Labai universaliomis konsolinėmis frezavimo staklėmis atliekami

įvairiausi frezavimo darbai. Šiose staklėse būna 2 špindeliai: vienas –

horizontalus, kitas – pasukamas. Pasukamąjį špindelį galima nustatyti bet

kuriuo kampu į apdirbamąjį ruošinį. Atskiras eelektros variklis suteikia

sukamąjį judesį špindeliui.

III. Frezavimo darbuose naudojami pjovimo įrankiai

Frezavime naudojamos frezos yra kelių tipų: cilindrinės, galinės,

diskinės, pirštinės, modulinės, fasoninės. Plokštumos gali būti būti

frezuojamos cilindrinėmis arba galinėmis frezomis. Atsisžvelgiant į

sukimosi ir ruošinio pastūmos kryptis, frezavimas būna dviejų rūšių:

1)frezavimas prieš pastūmą, kai frezos sukimo ir pastūmos kryptys yra

priešingos; 2) frezavimas pagal pastūmą, kai šios kryptys sutampa.

Frezuojant antruoju būdu gaunamas glotnesnis detalės paviršius.

[pic]

Frezų tipai: a, b,c – cilindrinė ir galinės frezos; d, e – diskinė ir

pirštinė galinė freza stačiakampių griovelių frezavimui; f – pirštinė

galinė freza pakopų frezavimui; g – pirštinė freza kontūriniams paviršiamas

frezuoti; h- speciali pirštinė freza reljefinio paviršiaus frezavimui; i –

kampinė diskinė freza griovelių frezavimui; j – fasoninė spindulinė freza

grioveliui frezuoti; k – galinė freza kruplių frezavimui.

[pic]

Cilindrinės ffrezos su sraigtiniais dantimis ir galinės frezos danties

elementai:

a) cilindrinės frezos elementai; b)galinės frezos danties elementai.

[pic]

5 2

Frezos dantų ir tekinimo peilių darbinės dalies paviršiniai kampai yra

analogiški. Cilindrinės frezos dantis susideda iš šių elementų: priekinio

paviršiaus 1, pjovimo briaunos 2, juostelės arba nuožulos 3, užpakalinio

paviršiaus 5. Cilindrinių frezų sraigtinės pjovimo briaunos kilimo kampas (

yra 20.40( . Danties pjaunačiojoje dalyje yra priekinis kampas ( (10.30()

ir užpakalinis kampas ( (greitapjovio plieno frezų 12.30().

Galinės frezos būna vientisinės ir surenkamosios su įstatomais

dantimis. Galinių frezų pjovimo bbriauna yra sudėtingesnės formos. Ją sudaro

pagrindinė pjovimo briauna 1, pereinamoji briauna 2 ir pagalbinė pjovimo

briauna 3. Galinės frezos dantis turi pagrindinį kampą plane ( (45.60(),

pagalbinį kampą plane (1 (5.10() ir pereinamąjį kampą plane (0 ((0=(/2).

Pereinamosios briaunos ilgis būna 1.1,5 mm.

IV. Ruošinių tvirtinimo įtaisai ir priemonės

Pagrindiniai tvirtinimo įtaisai yra šie: laikikliai, laiptuotos

kaladėlės, spaustuvai.

[pic] [pic]

a)Laikiklis b)Laiptuotas

laikiklis

V. Frezavimo staklėmis atliekami darbai

Horizontaliosiomis ir vertikaliosiomis yra frezuojami:

a) Horizontalūs paviršiai, kurie yra frezuojami horizontaliosiomis

frezavimo staklėmis cilindrinėmis frezomis ir vertikaliosiomis frezavimo

staklėmis – galinėmis frezomis. Cilindrinėmis frezomis tikslinga frezuoti

iki 120 mm pločio horizontalius plokščius paviršius. Plokšti horizontalūs

paviršiai dažniau apdirbami galinėmis frezomis, nes toks frezavimas yra

našesnis ir tolygesnis už cilindrinį frezavimą, apdirbama didesniu

tikslumuir gaunamas mažesnio šiurkštumo apdibtas paviršius.

b) Vertikalūs plokšti paviršiai, kurie frezuojami horizontaliosiomis

frezavimo staklėmis – pirštinėmis frezomis.

c) Nuožulnūs plokšti paviršiai ir nuožulos, kurie frezuojami

vertikaliosiomis frezavimo staklėmis galinėmis ir pirštinėmis frezomis.

Nuožulos frezuojamos horizontaliosiose frezavimo staklėse vienakampėmis

frezomis.

d) Sudėtingi paviršiai – horizontaliosionis frezavimo staklėmis. Paviršių

apdirbimo tiklumas priklauso nuo to, ar standžiai frezos įtvirtintos ant

spraudiklio.

e) Stačiakampiai grioveliai ir pakopos – ir pirštinėmis galinėmis frezomis

horizontaliosiomis ir vertikaliosiomis frezavimo staklėmis.

f) Kampiniai grioveliai – kampinėmis diskinėmis frezomis, o fasoniniai

grioveliai – fasoninėmis dikinėmi frezomis horizontaliosiomi frezavimo

staklėmis.

g) ”Kregždės uodegos” tipo grioveliai frezuojami vertikalioiomis frezavimo

staklėmis dviem traukimais: stačiakampis griovelis – pirštine freza, paskui

nuožulos –– vienakampe galine freza.

h)T formos grioveliai – iš pradžių frezuojamas stačiakampio profilio

griovelis pirštine freza, paskui frezuojama T formos freza.

i)Uždari pleištiniai grioveliai – frezuojami pirštinėmis frezomis.

Frezuojant pleištinius griovelius labai svarbu, kad jie būtų reikalingo

tikslumo, nes nuo to priklauso pleištinio sujungimo kokybė.

j)Segmentiniams pleištams grioveliai frezuojami horizontaliosiomis frezvimo

staklėmis diskinėmis frezomis. Ruošiniui suteikiama vertikali pastūma.

k) Fasoniniai paviršiai – frezuojami horizontaliosiomis ir vertikaliosiomis

frezavimo staklėmis atitnkamo profilio fasoninėmis frezomis. Platūs

fasoniniai profiliai apdirbami fasoninių frezų rinkiniu.

Praktikos darbo aprašymas:

Duota detalė grūdinto plieno strypeliai kurių ilgiai yra 106 mm . , o

skersmuo 12,6 mm. Iš kurių reikia padaryti 106mm ilgio , 9mm pločio ,

9mm aukščio. Pirmiausia viena strypelį , kaladėlių pagalba įtvirtiname į

spaustuvus . Patikrine , kad ruošinys nejuda priartiname frezos grąžtą ir

nuimame nulinį sluoksnį . Po to leidziame frezos gražtą kas 0,5 mm .

Nufrezavę tam tikrą sluoksnį detalę apverciame ant nufrezuotos pusės ir

kartojame ta patį procesą ką ir pradžioję darėme

. Paėme naują grūdinto plieno

strypelį ir vėl atliekame tokias pačias operacijas . Paskui sudedame abu

ruošinius ir įspaudę į spaustuvus vėl frezuojame dar nefrezuotus paviršius

. Taip darome todėl , kad darbas būtų greitesnis . Frezavimo greitis dar

ir priklauso nuo to koks plieno kietumas. Jei ruošinys yra daug kietas tai

apsukų skaičius bus mažas,bei grąžtą leisime kuo mažesniu storiu . O jegu

ruošinys ir minkšto lydinio galima didinti apsukų skaičių bei padidnti

frezavimo storį.

[pic]

———————–

Vertikaliosios konsolinės frezavimo staklės 6P12.

Frezuojami įvairūs paviršiai galinėmis, pirštinėmis ir fasoninėmis

frezomis. Staklių stalas slenka trimis kryptimis: vertikaliai, skersai

horizontaliai ir išilgai horizontaliai. Staklių špindelis 1 atlieka

pagrindinį judesį, t.y sukasi apie vertikalią ašį. Daugelio staklių

špindelinė galvutė 2 gali būti pasukama vertikalioje plokštumoje. Šitaip

pasukus, galima frezuoti nuožulnias plokštumas.

Vertikaliųjų konsolinių frezavimo staklių elementai:

1 – špindelis; 2 – špindelindžiai turi bū– konsolė; 4 – pagrindas; 5 –

skersinės rogės; 6 – stalas; 7 – kolona.

Universaliosios konsolinės frezavimo staklės 6P82.

Šiomis staklėmis galima frezuoti ir sraigtinius grivelius, nes ruošinys

pasukamas sraigtinio griovelio kampu.

1 – stovas; 2 – pastūmų dėžė; 3 – pastūmų perjungimo mechanizmų dėžė; 4 –

rankena pastūmoms perjungti; 5 – pagrindas; 6 – konsolė; 7 – skersinės

rogės; 8 – pasukama apie vertikalią ašį dalis; 9 – stalas; 10 – rankena

išilginei pastūmai įjungti; 11 – frezos spraudiklio laikikliai; 12 –

špindelis; 13 – gembė; 14 – stovo dalis, kurios viduje yra pavarų dėžė; 15

– valdymo mygtukų pultas; 16 – limbas su špidelio sukimosi dažnių skale; 17

– pagrindinis variklis; 18 – špindelio sukimosi dažniams perjungti

mechanizmų dėžė.

Cilindrinės frezos:

a) su tiesiais dantimis; b ir c)s⁵牳楡瑧湩慩獩搠湡楴業൳഍഍u sraigtiniais

dantimis