Kėbulų remonto skyriaus projektavimas

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

INŽINIERIJOS KATEDRA

ANTANAS VILKELIS

Žemės ūkio technikos specialybės

individualiųjų studijų programos Žta grupės studentas

TECHNINĖS EKSPERTIZĖS IR KĖBULŲ FORMOS ATSTATYMO TECHNOLOGIJŲ

SAVARANKIŠKAS DARBAS

KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS PROJEKTAVIMAS

ĮVERTINTA:

……………….

………..

Dėst. M. Mozūraitis

Marijampolė, 2004

ĮVADAS

Kėbulų remontininkas įvertina automobilio kėbulo techninę būklę,

nustato defektus, greitai ir kokybiškai atlieka kėbulo remonto darbus. Ardo

kėbulą, lygina deformuotas dalis, dujinio ir elektrinio suvirinimo įranga

virina ir lituoja kėbulo detales, šalina koroziją, remontuoja nemetalines

detales. Surinktą automobilio kėbulą dažo. Naudojasi kkontrolinėmis matavimo

priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų remontininko darbo įrankiais ir įranga.

Apdirba konstrukcines ir naudoja eksploatacines medžiagas. Braižo ir skaito

vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo brėžinius, įvairias schemas.

Automobilių kėbulų remontininkai dirba automobilių remonto dirbtuvėse,

darbo sąlygos priklauso nuo dirbtuvės techninio aprūpinimo. Jei dirbtuvės

mechanizacijos lygis žemas – daugelį darbų atlieka rankomis, tenka kilnoti

nemažo svorio reikmenis. Apsaugai nuo dulkių, nuodingų garų ir triukšmo

dėvi kaukę, šalmą ir kt.

Automobilių kėbulų remontininko darbo sėkmę lemia technikos pomėgis,

kruopštumas ir atidumas, savarankiškumas bei komunikabilumas. Taip pat

svarbu gera judesių koordinacija, greita rreakcija, ištvermė (gebėjimas ilgą

laiką dirbti iškėlus rankas ar sulenkus nugarą). Šį darbą sunku sėkmingai

dirbti fiziškai silpnesniems žmonėms. Negali dirbti asmenys, turintys rimtų

regos, klausos, žymių plaštakos funkcijos sutrikimų.

Lengvųjų automobilių kėbulo remontininkas turi nusimanyti:

— bendrą automobilio sandarą;

— variklio mechanizmų bei sistemų įįrengimą ir veikimą;

— transmisijos, važiuoklės bei valdymo mechanizmų įrengimą, veikimą;

— automobilių kėbulų įrengimą, defektus, remonto būdus;

— ardymo ir surinkimo, šaltkalvystės, klijavimo, litavimo ir suvirinimo

darbų technologijas;

— kontrolinių diagnostikos priemonių, darbo įrankių ir įrengimų

naudojimo būdus;

— vidutinio sudėtingumo brėžinių ir schemų sudarymo ir skaitymo būdus;

— kelių eismo taisykles ir eismo saugumo reikalavimus;

— darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos, elektrosaugos, gamtosaugos ir

gamybinės sanitarijos; taisyklės ir reikalavimus;

— pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiam tvarką, būdus ir priemones;

— pagrindinius ekonomikos ir darbo teisės teiginius.

Lengvųjų automobilių kėbulo remontininkas turi mokėti:

— vidutinio sudėtingumo šaltkalvystės, ardymo ir surinkimo, litavimo,

klijavimo darbus;

— įvertinti kėbulo techninę būklę, surasti defektus, parinkti remonto

būdus, remontuoti kėbulus;

— naudoti kontrolinėmis matavimo priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų

remontininko darbo įrankiais ir įranga;

— naudotis elektrinio suvirinimo įrengimais virinti įvairias siūles

rankiniu būdu ir pusautomačiu, aplydyti ddetales;

— apdirbti konstrukcines ir naudoti eksploatacines medžiagas;

— braižyti ir skaityti vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo

brėžinius, įvairias schemas;

— mokėti vairuoti B,C kategorijos transporto priemones;

— laikytis darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos eletrosaugos,

gamtosaugos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų;

— racionaliai ir taupiai naudoti energiją, žaliavas ir medžiagas,

tausoti įrankius ir įrangą;

— suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam;

— racionaliai organizuoti darbo vietą, tinkamai ją prižiūrėti.

Kėbulų remontininkas- paklausi ir perspektyvi profesija. Gausėjant

įvežamų iš užsienio naujų ir naudotų automobilių, reikalingas kvalifikuotas

remontininkas, galintis diagnozuoti automobilių kėbulų techninę būklę ir

atlikti kokybišką jų remontą tiek didelėse autoremonto įmonėse, tiek

smulkiuose, privačiuose automobilių garažuose. Turint kėbulų remontininko

profesiją, galima įsidarbinti samdomais darbuotojais autotransporto

priemonių remonto (serviso), techninės priežiūros įmonėse. Be to galima

pradėti savo verslą – steigiant darbo vietas, galima įdarbinti ir kitus

žmones, sukuriant darbo vietą sau ir kitiems.

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS NUSTATYMAS

Kiekvieną transporto priemonės rinkos vertę įtakoja faktoriai:

1) naujos transporto priemonės kaina;

2) speciali ir papildoma įranga;

3) padangos;

4) modelio tipas ir konstrukcijos pakitimai;

5) amžius (nusidėvėjimas);

6) paklausa;

7) rida;

8) išlaikymas (kaip gerai išlaikyta, eksploatuota);

9) savininkų skaičius;

10) naudojimo paskirtis;

11) atliktas vertę didinantis arba gerinantis remontas;

12) ankstesni apgadinimai;

13) reikalingas atlikti remontas;

14) transporto priemonės prekinės vertės netekimas.

Transporto priemonės atkūrimo arba remonto kaštai yra skaičiuojami

naudojantis kompiuterinėse duomenų bazėse surinkta medžiaga ir informacija,

kuri pripažinta Europoje. Skaičiavimuose paprastai pateikiama:

1) remonto darbų vertė;

2) keičiamų agregatų arba detalių vertė;

3) dažymo vertė.

Vadovaujantis atliktais skaičiavimais, nustatoma ar transporto

priemonės remontas yra ekonomiškas, ar yra visiškas sugedimas. Visiškas

sugedimas būna tuomet, kai remonto kaštai yra didesni už automobilio

liekamąją vertę. Transporto priemonės liekamoji vertė yra apskaičiuojama

pagal vidutinę rinkos vertę – ją atitinkamai koreguojant.

Transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – naujos bazinės komplektacijos transporto priemonės kaina Lt;

[pic]- vidutinis ttransporto priemonės vertės koeficientas priklausomai nuo

transporto priemonės senumo procentais.

Lengvųjų automobilių koeficiento [pic]vidutinės reikšmės:

| | | | | |o | |

|1. |Hidraulinis presas |П-6022 |0,45×0,17|3 |0,08|0,24* |

|2. |Kompresorinis įrenginys |СО – 7A |0,92×0,48|1 |0,44|0,44 |

|3. |Konteineris išbrokuotoms |ОРГ-1598 |0,97×0,87|2 |0,84|1,68 |

|4. |Stovas su besisukančiomis|ОРГ-1468-0|1,1×1,1 |2 |1,21|2,42 |

| |detalėmis |5-340 | | | | |

|5. |Stalinės gręžimo staklės |НС-12A |0,36×0,7 |2 |0,25|0,5* |

|6. |Spinta technologiniams |ОРГ-1661 |0,75×0,62|2 |0,47|0,94 |

|7. |Galandinimo staklės |ЗБ 634 |0,8×0,6 |1 |0,48|0,48 |

|8. |Dviejų darbo vietų |ОРГ-1468-0|2,4×0,8 |3 |1,92|5,76 |

| |šaltkalviškas darbastalis|1-070 | | | | |

|9. |Montavimo spintelės |ОРГ-1468-1|0,6×0,4 |2 |0,24|0,48 |

| |(kilnojamos) |8-830 | | | | |

|10. |Smėlio dėžė |ОРГ-1468-0|0,5×0,4 |1 |0,2 |0,2 |

| |(priešgaisrinė) |3-320 | | | | |

|11. |Vežimėlis detalių |22-154-22 |2,0×1,0 |2 |2 |4 |

|12. |Lentynos detalėms ir |ОРГ-1468-0|1,4×0,5 |3 |0,7 |2,1 |

| |mazgams |5-320 | | | | |

1 lentelės tęsinys kitame puslapyje

1 lentelės tęsinys

| | | | | |o | |

|13. |Šaltkalviškas |ОРГ-1468-01-0|1,2×0,8 |2 |0,96|1,92 |

| |darbastalis vienos |60 | | | | |

|14. |Šaltkalviški |- |0,32×0,24|2 |0,08|0,16* |

|15. |Dėžė šluostymo |ОРГ-1468-07-0|1×0,5 |2 |0,5 |1 |

| |medžiagoms |90A | | | | |

|16. |Įrankių komplektai |USAG OKAY 511|1,8×0,5 |2 |0,9 |1,8 |

|17. |Kėbulų tampymo stendas|AUTOROBOT XLS|5,0×2,4 |2 |12 |24 |

| | |2 | | | | |

|18. |Automobilis |Audi 100 |4,8×1,8 |2 |8,64|17,28 |

|19. |Suvirinimo |Kempomat 2100|0,82×0,39|2 |0,32|0,64 |

|20. |Elektrinis kampinis |9059SF |0,47×0,25|2 |0,12|0,24* |

|21. |Elelektroninė |SPANESI TOUCH|1,7×1,0 |1 |1,7 |1,7 |

| |Bendras plotas |66,84 |

Pastaba: * į bendrą ploto skaičiavimą neįeina (kilnojami ant stalo).

Toliau skaičiuojame minimalų ir maksimalų skyriaus plotus:

[pic]

Čia: [pic] – minimalus skyriaus plotas, [pic];

[pic] – maksimalus skyriaus plotas, [pic].

4. SKYRIAUS APŠVIETIMO IR VENTILIACIJOS SKAIČIAVIMAS

Apšvietimas gali būti natūralus ir

dirbtinis. Dabar skaičiuosime

natūralų apšvietimą. Natūraliam apšvietimui langų plotas [pic]

apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic]. Priimame 300,8 [pic];

K – natūralaus apšvietimo koeficientas. Jis yra K=0,3.

[pic]

Žinant patalpos aukštį (H), galima apskaičiuoti lango aukštį:

[pic]

Čia: H – atstumas nuo grindų iki lubų. Priimame H = 5 m;

[pic] – atstumas nuo grindų iki lango apačios. Priimame [pic]= 1 m;

[pic] – atstumas nuo lango viršaus iki lubų. Priimame [pic]= 0,5 m.

Visų langų plotis (L) nustatomas pagal formulę:

[pic]

Pasirinkus lango plotį (b), langų skaičius [pic] nustatomas pagal

formulę:

[pic]

Čia: b – lango plotis, m. Jis gali būti 1,08 m; 1,48 m; 1,87 m. Priimu b =

1,08 m.

[pic]

Priimu 24 vnt. langų.

4.1. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas

Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius dirbtiniam skyriaus

apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal „vatų

metodą“, t.y. lyginamąjį šviesinį galingumą. Skyriaus apšvietimui bendros

šviesos galingumas (S) nustatomas pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic];

[pic] – lyginamasis šiesos galingumas, [pic].

Šaltkalvių, mechaninis variklių remonto lyginamasis šviesos

galingumas [pic]= 10 [pic].

[pic]

Pairinkus lempų galingumą 200 W, nustatomas jų skaičius:

[pic]

Čia: [pic] – vienos lempos galingumas, W.

[pic]

Priimu 15 vnt. lempų.

2 lentelė. Apšvietimo skaičiavimo suvestinė

|Nr.| |[pic] | |, W | |markė |

remonto skyrius |300,8 |23,9 |24 |200 |15,04 |15 |ППД-200 | |

Šviestuvų tipai parenkami priklausomai nuo gamybinės aplinkos sąlygų,

kuriuose planuojama juos montuoti. Kėbulų remonto skyriui pasirenkame

pakabinamus šviestuvus, kurie apsaugoti nuo dulkių. Tai šviestuvai ППД-200.

Jie skirti dulkėtų su chemiškai aktyvia aplinka patalpų apšvietimui. Tinka

100 W ir 200 W kaitrinėms lempoms.

4.2. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas

4.2.1. Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas

Priverstinė ventilaicija būna ištraukiamoji, paduodamoji ir mišri.

Priverstinė ventiliacija įrengiama tuose skyriuose, kuriuose pagal

sanitarinius – higieninius reikalavimus oro apykaitų skaičius per valandą

didesnis kaip 3. Kėbulų remonto skyriui oro apykaitų skaičius per valandą

yra 4-6. Priverstinė ventiliacija projektuojama arba patikrinama

skaičiavimais. Nustatoma, kuriems skyriams reikalinga priverstinė

ventiliacija, parenkamas oro apykaitų skaičius. Darbo vietose, kur

išssiskiria dulkės, dujos arba garai, projektuojama ištraukiamoji

ventiliacija. Ventiliatoriaus našumas [pic] apskaičiuojamas žinant duoto

skyriaus tūrį ir oro apykaitų skaičių per valandą.

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus tūris, [pic];

[pic] – skyriaus oro apykaitų skaičius per valanadą. Priimame [pic] = 4.

Bet kurio skyriaus tūris nustatomas pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic];

H – skyriaus aukštis, m. Priimame 5 m.

[pic]

Apskaičiuojame ventiliatoriaus našumą:

[pic]

Šiuolaikinėse remonto dirbtuvėse kiekvienam priverstinę ventiliaciją

skaičiuotam skyriui nebūtinas atskiras ventiliatorius. Gali būti jungiama

kanalais į ventiliacijos kameras, todėl elektros variklio galingumo

skaičiuoti ir ventiliatoriui variklio parinkti nereikia, nes su

ventiliatoriais komplektuojami varikliai.

Ventiliatoriai parenkami apskaičiuoto našumo. Pasirenku ventiliatoriaus

tipą 06-300 Nr.6. Šio ventiliatoriaus slėgis yra 90-180 Pa, variklio

galingumas 1 kW, našumas 4500-11000 [pic], ašinis.

5. DARBŲ SAUGA KĖBULŲ REMONTO SKYRIUJE

5.1. Autošaltkalvio veiksmai prieš darbo pradžią

1. Prieš darbą autošaltkalvis privalo rankų apsaugai naudoti apsauginę

pastą, susitvarkyti darbo drabužius, darbo vietą, susidėti tik tuos

įrankius, kurie numatomi panaudoti darbo metu, įsitikinti jų

tvarkingumu.

2. Įsitikinti įrengimų įžeminimo patikimumu.

3. Įsitikinti žarnų tvirtinimo teisingumu ir patikimumu. Draudžiama jas

tvirtinti viela.

4. Apšvietimą nustatyti taip, kad nebūtų akinimo ir siektų 200 lx.

5. Grindys turi būti lygios ir sausos. Slidžią grindų vietą pabarstyti

smėliu ar pjuvenomis.

6. Prie darbastalio turi būti tvarkingos, nesulūžę medinės grotelės.

7. Plaktukų, kūjų kotai turi būti padaryti iš kietų medžio rūšių (buko,

beržo ir kt.), ovalo formos, švariu paviršiumi, storėjantys.

Plaktukai, kūjai ant koto privalo būti patikimai užkyliuoti.

8. Kirstukas turi būti ne trumpesnis kaip 150 mm be įskilimų, atplaišų.

9. Raktų žiaunos turi būti griežtai lygiagretės, neišdaužytos.

10. Spaustuvai prie šaltkalviško stalo turi būti pritvirtinti paikimai ir

visais varžtais. Spaustuvų žiaunos negali būti persikreipusios, turi

nesislankioti.

11. Elektrinių įrankių laidų izoliacija, kištukai turi būti tvarkingi,

nesuskilę, nnesutrūkinėję.

12. Elektrinių įrankių, naudojamų padidinto pavojingumo patalpose, įtampa

turi būti ne didesnė kaip 12 voltų.

13. Tarp rupaus šlifavimo staklių (šmirgelių) diskų ir flangų turi būti

tarpinės. Tarpas tarp disko ir atramos turi būti ne didesnis kaip 3

mm.

5.2. Autošaltkalvio veiksmai darbo metu

2.1 Kertant metalą ar kitas medžiagas, užsidėti apsauginius akinius ar

skydelį.

2.2 Dirbant su rupaus šlifavimo staklėmis (šmirgeliu), stovėti šalia disko;

jei nėra ekrano – naudoti apsauginius akinius ar skydelį. Šmirgeliuoti tik

cilindriniu disko paviršiumi, detalę pasidėjus ant atramos. Kai detalė

maža, ją laikyti žnyplėmis.

2.3 Rankiniai šmirgeliavimo įrankiai privalo turėti apsaugas. Dirbant su

jais, užidėti akinis arba skydelį. Jei apdirbama detalė skamba, užsidėti

ausines.

2.4 Nekelti neleistino svorio rankomis.

2.5 Kad vykdyti suvirinimo darbus, reikia turėti suvirintojo pažymėjimą,

prieš darbų vykdymą išklausyti atitinkamą instruktažą.

2.6 Suvirinant pusautomačiu būtina saugotis:

2.6.1 elektros srovės traumų;

2.6.2 akių ir atvirosios odos vietų pažeidimo nuo elektros lanko

spindulių;

2.6.3 nudegimo nuo išlydyto metalo, metalo ir šlako tyškalų;

2.6.4 apsinuodijimo dujomis, kurios išsiskiria suvirinimo zonoje;

2.6.5 sprogimo suvirinant talpas, vamzdynus su slėgimu arba kuriose

buvo degios medžiagos;

2.6.6 gaisro suvirinant arti lengvai užsiliepsnojančių medžiagų.

2.7 Elektros tinklo įtampa pavojinga, todėl draudžiama dirbti pusautomačiu

su atidarytais dangčiais, elektros kabeliais su pažeista izoliacija.

2.8 Draudžiama kilnoti ir remontuoti aparatūrą neišjungus iš tinklo.

2.9 Draudžiama naudoti laidus su pažeista izoliacija.

2.10 Suvirinimo lanko spinduliai žalingi žmogaus organizmui, todėl

suvirinant būtina naudotis suvirinimo skydeliu su specialiu šviesos filtru.

Jeigu suvirintojas patalpoje dirba kartu su kitais darbuotojais, darbo

vietą būtina atskirti skydais.

2.11 Suvirintojo darbo vieta turi būti gerai vėdinama, nes galima

apsinuodyti suvirinimo metu išsiskiriančioms dujomis.

2.12 Suvirinant būtina laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių.

Suvirinimo darbų vietose turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas,

smėlio dėžė, kibiras su vandeniu).

2.6 Dirbant su gręžimo staklėmis:

2.6.1 draudžiama mūvėti pirštines;

2.6.2 detalę tvirtinti į spaustuvus arba laikyti suspaudus kitais

įrankiais (žnyplėmis, veržtuvais);

2.6.3 grąžtą griebtuve galima keisti tik visiškai jam sustojus;

2.6.4 drožles ir dulkes valyti tik su šepečiu.

2.7 Nuimtą detalę ar mazgą reikia dėti ant grindų ar šaltkalviško stalo.

Smulkias dalis dėti į tarą.

2.8 Sujungiamų detalių, mazgų kiaurymių sutapimą tikrinti su metaliniu

strypeliu.

2.9 Dedant spyruokles, jas suspausti specialiais prietaisais.

2.10 Išpilti tepalus tik į specialią tarą. Išsiliejusius tepalus tuoj pat

užpilti smėliu arba pjuvenomis ir pašalinti į uždengiamą metalinę dėžę.

2.11 Uždaroje patalpoje įjungtas variklis negali dirbti ilgiau kaip 5

minutes. Po to patalpa turi būti pravėdinta ne trumpiau kaip 15 min.

2.12 Negalima remontuoti, tepti, reguliuoti, valyti automobilį jam dirbant.

2.13 Nedėti tarp rakto ir veržlės atsuktuvus, metalines plokšteles,

negalima prailginti rakto pet kitu raktu ar vamzdžiu.

2.14 Negalima stabdyti besisukantį griebtuvą, įrankį, judantį įrengimą

rankomis.

2.15 Darbastalį, įrengimu valyti tik su šepečiais. Negalima naudoti

suspaustą orą, nupūsti burna.

2.16

Neatsukinėti veržles mušant plaktuku per raktą.

2.17 Nejungti elektrinus prietaisus drėgnomis rankomis, spaudyti mygtukų

pašaliniais daiktais.

2.18 Tuoj pat nutraukti darbą su įrengimu ir informuoti darbų vadovą,

pastebėjus, kad atsilaisvinęs ar nutrūkęs įžeminimo laidas, pažeista laidų

izoliacija, sulūžę jungtukai ar jaučiamas elektros srovės poveikis.

Draudžiama pačiam remontuoti elektros laidus.

2.19 Draudžiama naudoti elektrinius savo gamybos kaitinimo prietaisus arba

prietaisus su atvira spirale.

2.20 Dirbant elektriniais įrankiais pastoviai stebėti kad maitinantys

laidai nebūtų susukti arba pažeisti.

2.21 Aptarnaujant kėlimo įrenginius gali apmokyti tik turintys pažymėjimą

asmenys ir išklausę instruktažą.

2.22 Draudžiama rūkyti arti benzino bako ir įrenginių, kuriais teka

benzinas, dažymo vietose, garaže.

2.23 Į darbo vietą neleisti pašalinius asmenis. Draudžiama leisti dirbti

neapmokytiems ir neinstruktuotiems darbuotojams.

2.24 Pasitraukiant iš darbo vietos įspėti administraciją.

2.25 Nedirbti su netvarkingais įrengimais. Apie pastebėtus gedimus tuoj pat

informuoti darbų vadovą ar administraciją.

5.3. Autošaltkalvio veiksmai ypatingais atvejais

3.1 Kilus darbo vietoje gaisrui autošaltkalvis privalo, įspėjęs

aplinkinius, nedelsiant iškviesti ugniagesius telefonu Nr.01, turimomis

gesinimo priemonėmis, jį gesinti neleidžiant jam išplisti.

3.2 Degančias šiukšles, medieną galima gesinti įvairiomis gaisrų gesinimo

priemonėmis. Degančius elektros vartotojus, dažus, naftos produktus reikia

gesinti tik miltelių ar angliarūgštės gesintuvais, užberiant žemėmis,

smėliu. Negalima gesinti jų vandeniu.

3.3 Įvykus avarijai, tuoj pat informuoti darbų vadovą ir imtis veiksmų kad

apsaugoti įmonės turtą.

3.4 Kilus pavojui sveikatai ar gyvybei, išeiti š pavojingos zonos.

3.5 Susižeidus einant į darbą, darbe ar iš darbo, pačiam aar per kitą asmenį

įspėti administraciją ir kreiptis pagalbos į miesto polikliniką.

Jei nukentėjo kitas asmuo – suteikti jam pirmąją pagalbą. Greitąją pagalbą

kviesti visais atvejais, kai yra pavojus gyvybei.

5.4. Autošaltkalvio veiksmai baigus darbą

4.1 Baigus darbą išjungti elektrinius įrengimus ir prietaisus.

4.2 Sutvarkyti darbo vietą, įrankius, įrengimus nuvalyti ir sudėti į jiems

skirtas vietas.

4.3 Nusiprausti rankas vandeniu ir muilu.

4.4 Darbo vietoje negalima saugoti maisto produktų, valgių.

4.5 Pilant kurą į talpas, nenaudoti kibirų, nesiurbti kuro burna, nenaudoti

plastmasinių indų.

4.6 Pranešti įmonės administracijai apie darbo metu iškilusius trūkumus,

trukdymus bet kokius atsitikimus.

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1) atlikti skirtam savarankiškam darbui buvo pakankamai laiko;

2) literatūros kiekis norint atlikti skirtą darbą buvo pakankamas;

3) savarankiško darbo medžiaga išdėstyta suprantamai ir aiškiai;

4) darbo tikslai ir darbo struktūra rašant savarankišką darbą buvo

pasiekti.

7. LITERATŪRA

1. Baradinskas J. „Mašinų techninis aptarnavimas ir remontas“. Vilnius,

1987.

2. Jonušas R. ir kiti. „Remonto technologija“. Kaunas, Technologija, 1999.

3. Labanauskis K. „Žemės ūkio technikos remontas“. Vilnius, 2001.

4. Darbų saugos instrukcija autošaltkalviui. IĮ „Javona“, 1996.

8. TURINYS

ĮVADAS 3

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS NUSTATYMAS 5

2. KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS DARBO JĖGOS SKAIČIAVIMAS 7

3. KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS (PATALPOS) ĮRANKIŲ, ĮRENGIMŲ IR STENDŲ

PARINKIMAS IR PLOTO NUSTATYMAS 9

4. SKYRIAUS APŠVIETIMO IR VENTILIACIJOS SKAIČIAVIMAS 12

4.1. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas 13

4.2. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas 14

4.2.1. Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas 14

5. DARBŲ SAUGA KĖBULŲ REMONTO SKYRIUJE 15

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 19

7. LITERATŪRA 20

8. TURINYS 21

PRIEDAI 22

PRIEDAI