Medžiagų moklo konspektai
1.Medziagu pazinimo reiksme
2.Medziagu mokslo esme ir apibrezimas
3.Tiriamu medziagu struktura
4.Smulkausios dalelesir ju savybes.Boro postulatai.Kvantiniai skaiciai
5.Cheminai rysiai.Joninis,kovalentinis,metaliskasis,vandenilinis,molekulinis rysiai
6.Medziagu busenos
7.Cheminiu reakciju rusys ir kinetika.Homogenines ir heterogenines reakcijos.Cheminiu reakciju skirstymas
8.Mineralines zaliavos naudojamos statybiniu medziagu pramoneje
9.Svarbiausiu uolienu klasifikacija
10.Sukietejusio cemento korozija.Fizikine korozija,chemine korozija.Apsauga nuo korozijos.
11.Metalu korozija.Pagr korozijos tipai.Chemine korozija.Elektrochemine korozija.
12.Vandens poveikis medziagoms.Vandens imirkis,higroskopiskumas,kapiliarumas,brinkimas,traukimasis,dziuvimas
13.Silumos perdavimo budai.Silumos laidumo koeficientas ir jo nustatymo budai.Kitos silumines savybes: silumine talpa,atsparumas ugniai,atsparumas kaitrai,temperaturines medziagu deformacijos.
14.Mechanines medziagu savybes ir ju nustatymo budai.Stiprumas,skalumas,kietumas,dilumas,devejimasis
15.Deformacines savybes.Tamprumas,plastiskumas.
16.Termodinaminiai parametrai,termodinamines sistemos,griztamieji ir negriztamieji procesai.1-asis ir 2-asis termodinaminis desnis.Entropija.
17.Rentgenostrukturine analize.Analizes mmetodai.Rentgenogramu sifravimas.Rentgenografine analize. Naudojama aparatura.
18.Termine analize.Endoterminiai ir egzoterminiai efektai.Termogravimetrija.diferencine termine analize. Diferercine termogravimetrija.
19.Elektronine mikroskopija.Rastrine elektronine mikroskopija.
20.Infroraudonuju spinduliu spektroskopija.
21.Tyrimai panaudojant optini mikroskopa
22.Luzio rodiklis.Naturalioji ir poliarizuotoji sviesa.
23.Medziagu senejimas ir ilgaamziskumas.
24.Atsparumas salciui.Pagrindines suirymo priezastis.
25.Keraminiu gaminiu atsparumo salciui metodai.Tiesioginiai ir spartieji prognozavimo metodai.
26.Portlandcementis.Pagrindiniai vykstantys procesai.Portlandcemencio kietejimas.
27.Statybiniu med-gu pagrindiniai technologijos procesai.Paruosiamieji darbai.
28.Sudozuoto misinio komponentu maisymo procesai.
29.Gaminiu formavimo ir tankinimo procesas
30.Fizikiai cheminiai procesai vykstantys perdirbant suformuotus gaminius.
31.Medziagu bei ju gamybos technologijos kurimo koncepcija.Du statybiniu medziagu ir strukturos lygiai
1.Medziagu pazinimo reiksme
Statybiniu medziagu istorija-3periodai.1.nuo seniausiu laiku-19a.pradz.Tuo metu statybines mmedziagos nebuvo mokslo sritimi,jas gamindavo mechaniniu apdirbimu arba elementariu elementu technologiju budu pagalba.2.klasikinis 19a.vid-20a30m.Apibudinamas kaip prekiu nagrinejimu pazinimu,pirmieji bandymai sudaryti teorinius ir technologinius pagrindus.3.Dabartinis-atskiria statybines medziagas kaip I atskira disciplina.H2O mitologija susieta su H2O garbinimo ritualu.Kai kurie mokslai sukuriami is vviens I kita nepereinanciu pirminiu pradiniu viens I kita nepereinanciu pradmenu- H2O,zemes,oro.Patys elementai susideda is labai mazu,be galo dalinamu fragmentu.Is tokiu skirtingo tankio fragmento dariniu sudaryti visi kunai.Pagal Aristoteli daleliu pasiskirstymas erdveje ir ju derinys negali pakeisti realaus kuno savybes.Virsmas virsta siuolaikisku nauju savybiu atsiradimo budo.Nesunku pastebeti,kad Aristotelio vaizdinys apie realu pasauli yra paremtas 2pradinem salygom.1.Erdve yra uzpildyta iki begalybes dalinama medziaga.2.judejimas yra vienas is pirminiu medziagos atributu.Pagal aristotelio moksla egzistuoja tik 4judejimo pasikeitimo budai:1.persikelimas erdveje.2.kokybinis pokytis.3.didejimas-mazejimas.4.Atsiradimas-isnykimas.
2.Medziagu mokslo esme ir apibrezimas
Mus supantis pasaulis susidedda is amzinai judancios ir besikeiciancios materijos.Medziaga chemijoje vad materijos rusis,atitinkamomis salygomis pasizymi pastoviomis fizikinemis savybemis.Kiekviena medziaga gali dalyvaut cheminese reakcijose ir is 1os medziagos virsti kita.Zinoma dvejopa materija-medziaga ir fizikiniai laukai.Rimties mase,turincios mikro daleles ir makroskopiniai kkunai bei kosmines sistemos yra medziagine materijos forma,Nemedziagine materija-ivairus fizikiniai laukai-gravitacinis,elektromagnetinis ir kt.Spec reliatyvumo teorija irode visoms medziagoms tinkanti reliatyvistines mases ir pilnutines energijos sarysio formule E=mc2.Mase ir energija 1be kitos negali egzistuoti-kintant 1am,kinta ir kitas.Vykstantys reiskiniai gamtoje yra sudetingi ir tiriami ivairiais budais.Seniausias reiskiniu stebejimas.Tam tikro gamtinio reiskinio gavimas ar atkartojimas laboratorijoje.Eksperimentas musu patirties ir pazinimo saltinis.Remiantis tam tikroje srityje stebejimu ir eksperimentu sukauptais faktais,neabejotinais desningumais,daromos juos jungiancios prielaidos,kuriamos desnio arba teorijos hipotezes.Stebejimu ar eksperimentu patvirtinta hipoteze tampa desniu aarba teorija.Desnis-tai vidinis,esminis reiskiniu sarysis.
3.Tiriamu medziagu struktura
Medziaga galima apibudinti pagal busena:dujine,skysta,kieta,plazmine.Struktura tai medziagu daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir ju tarpusavio rysys.Nuo jos priklauso medziagu savybes ir tiriamu medziagu struktura.Submikrostruktura-tai medziagu atomu,jonu,molekuliu sandara ir rysys tarp ju.Mikrostruktura-tai medziagu makromolekuliu kristalu faziu kontaktinio sluoksnio mikroporu sandara ir rysys tarp ju.Mezostruktura-tai medziagu,sudaranciu greideliu,ju kontaktinio sluoksnio mezoporu sandara ir rysys tarp ju.Makrostruktura-tai smelio frakciju grudeliu,pastu,pastu tarpsluoksniu poru sandara.Megastruktura-tai betonu,skiediniu ir kt medziagu,kuriu daleles didesnes nei 5*10-3m.Visos medziagos gali but suskirstytos I 2grupes izotropines-tai tokios medziagos,kuriu struktura ir savybes ivairiomis kryptimis yra vienodos.Anizotropines-tai medziagos,kai struktura ir ssavybes ivairiomis kryptimis yra skirtingos.Struktura skirstoma I pirmine ir antrine.Pirmine struktura susidaro medziagai formuojantis is lydalu ir tirpalu.Del silumos slegio,ar kitokio isores poveikio pirmine struktura gali pasikeisti.Tokia pakitusi struktura vad antrine.
4.Smulkausios dalelesir ju savybes.Boro postulatai.Kvantiniai skaiciai
Medziaga susideda is 1o ar keliu cheminiu elementu.Kiekvienas cheminis elementas susideda is vienodu atomu,t.y elektriskai neutraliu daleliu.Maziausios nedalomos daleles atomai.Branduolyje sukoncentruota pagr atomo mase,kuri turi teigiama kruvi.Kiekvienas atomas susideda is 1 ar daugiau elektronu,kuriu kruvis lygus branduolio kruviui.Branduolys susideda is protonu ir neutronu.Charakterizuojamas eiles numeriu Z ir mases skaiciumi A.Elektronu supanciu branduoli visuma,vad elektroniniu apvalkalu.Boro postulatai.1.Kvantine Planko teorija-bet koks spinduliavimas ar spinduliu sugerimas vyksta kvantais E=hν h-Planko konstanta.Boras nustate,kad kampinis elektrono judejimo momentas,judant jjam ratu,negali keistis be perstojo,o tam tikromis porcijomis mvr=(h/2π)n (1); n-kvantinis sk.n=1,2,3.∞.Tai sveikasis sk,nusakantis elektrono energija atitinkamoje orbitaleje ir tos orbitales dydi.2.Kad neprarastume energijos,elektronai gali judeti tomis orbitomis,kurios atitinka (1)lygti ir siu orbitu spinduliai yra atitinkamai naturiniu sk kvadratai r1;r2;r3.rn=12;22;32.n2; 3.Elektrono perejimas is tolesnes nuo branduolio orbitos I artimesne,yra susijes su isspinduliuoto energijos kvanto praradimu Etol-Eart=hν Salutinis kvantinis sk(l) nusakantis atomines orbitales forma erdveje.Magnetinis kvantinis sk-t.y dydis apibudinantis orbitales padeti erdveje,isoriniam magnetinio arba elektrinio lauko atzvilgiu.ms-sukinio kvantinis sk,mikroobjekto savybe,apibudinanti sukimosi apie savo asi krypti Xn=2n2; X1=2,X2=8; Xl=2(2l+1),Xo=2, X1=6 S2p6d10; H-1s1; O-1s22s22p4 Elektronai visu elementu issidesto pagal 2 principus: 1.maziausios energijos principas-nusako orbitaliu uzpildymo elektronais tvarka.Nesuzadinto atomo elektronai pirmiausia uzpildo tas orbitales,kuriu energija maziausia 2.Paulio draudimo principas-nusako,kad kiekviename atome negali buti 2ju elektronu,kuriu kvantiniu sk rinkinys negali but vienodas.
5.Cheminai rysiai.Joninis,kovalentinis,metaliskasis,vandenilinis,molekulinis rysiai
Cheminiai rysiai apibudina rysi tarp jonu ir atomu molekuleje.Jie susidaro veikiant traukos jegoms.Cheminis rysys yra elektronines prigimties.Ji sudaro priesingu krypciu sukiniu elektronai,jungiantys kelis atomus I bendra visuma. Joninis rysys susidaro tarp tokiu 2 elementu,kuriu viena linkes elektronus atiduoti,o kitas prisijungti.Sis rysys susidaro del elektrostatiniu trukos jegu tarp priesingai ikrautu jonu,susidariusiu pereinant elektronui is vieno atomo I kita.Na→Na++e; Cl+e→Cl-; Na++Cl-→NaCl.Elektronus praranda metalai,prisijungti juos gali tik tipiniai nemetalai: F,CL,Br,J.
Kovalentinis rysys-atominis rysys,atsirandantis del keliu aatomu valentiniu elektronu sanklodos.Kovalentines jungties esme yra tame,kad isoriniu elektronu papildymas iki 8 vyksta ne atimant elektrona,o sukuriant bendras poras.
Metaliskasis rysys-delokalizuotas cheminio rysio tipas,esantis visuose metaluose.Van der Valso rysys-rysys tarp molekuliu,su prisotintu valentingumu,del ko kartais galima ji vadintinti likutinio valentingumo jegomis arba tarpmolekuliniais rysiais.
Vandenilinis rysys-tai rysys tarp lasiva elektronu pora turinciu,elektriskai neigiamesnio atomo ir vandenilio atomo,prijungto prie kito elektriskai neigiamesnio atomo
Skirtumai tarp ivairiu jungciu apibreziami jonizacijos potencialu,elektronu giminingumu ir hibridizacijos energija,naujo tipo orbitaliu susidarymu.
6.Medziagu busenos
Lavozje,remdamasis savo eksperimentais,pareiske,kad kietumas,skystumas ir dujinis buvis,kad tai yra 1os ir tos pacios medziagos skirtingi buviai,I kuriuos tam tikra tvarka gali pereiti visos medziagos.Priklausomai nuo slegio ir temp dauguma medziagu gamtoje yra skirtingose agregatinese busenose:dujine,skystoji,kietoji
Dujine-visu paprasciausia busena.Tokios busenos medziagos daleles beveik neveikia vienos kitu,nes atstumas tarp ju 10kartu ir daugiau didesnis,nei daleliu matmenys.Del nuolatinio siluminio daleliu judejimo,duju busenos medziagos neturi nei pastovios formos,nei turio.Visos dujos prie tam tikru temp ir slegiu virsta skysciu.Skystas buvis-apibudinamas kaip desningas daleliu issidestymas nedideliais kiekiais ir netvarkingai visoje aplinkoje.Medziagos esancios skystame buvyje prie 25oC ir zemesneje vad skysciais.Skysciams yra budingas difuzijos reiskinys D=RT/N*1/6πη D-difuzijos konstanta; η-klampumas; R-universali duju konsatnta; N-Avogadro sk.Skystis yra kaip tarpininkas tarp kietu medziagu ir duju.Atsizvelgiant I fizikines savybes,skysciai yra skirstomi I paprastuosius,skystuosius kristalus ir
kvantinius sk.Dauguma skysciu yra paprastieji,kuriu struktura yra artima amforiniu kunu strukturai,t.y budinga artimoji tvarka.Organines medziagos,kurios pasizymi ir skysciams budingu takumu ir kristalams budinga molekuliu issidestymo tvarka,bei tam tikru savybiu anizotropiskumu,vad skystaisiais kristalais.Skysciai,kuriu savybes lemia kvantiniai efektai,vad kvantiniais skysciais.Visu skysciu bendrosios savybes-takumas ir itempimo pavirsius.Visi kunai,kurie islaiko patvaria forma,vad kietais,taciau medziagu moksle,kietais kunais vad kristaliniai kunai,kuriu strukturines daleles erdveje pasiskirsciusios tvarkingai,pagal tam tikra geometrini motyva,vad kristaline gardele.Tai kristalines medziagos,mineralai,ledas.Amorfiniai kunai neturi apibreztos lydimosi temp.Plazma-tai neutraliu atomu ir dideles koncentracijos elektringu daleliu kkvazineutrali sistema.Ji pasizymi nedideliu elektros laidumu,turiu tampriu savybiu.Idealusis kristalas-neturintis defektu kristalas.Molekuliu,atomu,jonu issidestymas apibudinamas periodiskumu.Kristalu klasifikacija pagal periodiskuma atliko Brave mokslininkas.Pastoviausios yra tos kristalu strukturos,kuriose vyksta tankiausias atomu issidestymas ir taip pat yra atitinkamas rysiu kiekis kiekvienam atomui ir ju krypciai.Realiu kristalu ar amorfiniu kietu medziagu struktura daugeliu atveju skiriasi nuo idealios strukturos.Tai priklauso nuo nuokrypuio laipsnio,nuo kristaliskumo ir visiskos netvarkos.Realiems kristalams,kuriuose nera pilno sutvarkymo panaudojamas defektinio buvio terminas.Siuo atveju vyksta dislokacijos.Jos vyksta del plastines deformacijos arba augimo proceso.
7. Cheminiu reakciju rrusys ir kinetika.Homogenines ir heterogenines reakcijos.Cheminiu reakciju skirstymas
Cheminei reakcijai vykstant,energija gali buti atpaliduojama arba sunaudojama.Chemines reakcijos produktai bei reagentai sudaro fizine chemine sistema.Visuma sistemos daliu,turinciu vienoda chemine sudeti ir atskirta skiriamuoju pavirsiumi,vad faze.Chemines reakcijos,kuriu produktai ir reaguojancios medziagos yra tos ppacios fazes ir procesas vyksta uzpildytame turyje,vad homogeninemis.Heterogeninemis-reaguojancios medziagos ir produkati yra skirtingu faziu,o reakcija vyksta faziu salycio pavirsiuje.Dauguma cheminiu reakciju yra griztamos.Negriztamos reakcijos vyksta tik 1a kryptimi,nes ir pakeitus reakcijos salygas is produktu negalima gauti pradiniu medziagu.Reakcijos greitis-tai reakcijoje dalyvaujanciu medziagu koncentracijos pokytis per laiko vieneta,turio vienete arba faziu salycio pavirsiaus ploto vienete.Pagal daleliu pobudi reakcijos skirstomos I: 1.molekulines-tarp molekuliu vykstanti reakcija,kurios metu nesusidaro jonu,radikalu ir kt.daleliu.2.jonines-reakcija,kurioje dalyvauja jonai.3.radikalines-tai reakcija,kurios metu susidaro daleles laisvieji radikalai.Jos labai greitos,nes radikalai tarpusavyje linke reaguoti.Cheminiu reakciju greitis prikaluso nuo reakcijos salygu: 1.nuo reaguojanciu medziagu koncentracijos.2.nuo slegio,temp.3.nuo vartojamo katalizatoriaus.Katalizinemis cheminemis reakcijosmis vad tokios reacijos,kuriu greitis priklauso nuo sistemoj esanciu,bet reakcijoj nedayvaujanciu medziagu,katalizatoriu.Katalize skirstoma I homogenine ir heterogenine.Heterogenines reakcijos,kurios reaguoja su kietom medziagom,galima suskirstyti I 22tipus: 1.Reakcijos,kuriose mazeja kietos medziagos pavirsius.2.kietos medziagos reakcija su dujomis ir skysciais,kurios metu kietos medziagos pavirsiuje gaminasi nauja kieta medziaga.Nauji reaguojanciu medziagu kiekiai gali saveikauti tika tada,kai jie palies salycio pavirsiu.Todel heterogeniniu procesu kinetikoje,svarbus yra difuzijos procesas.
8.Mineralines zaliavos naudojamos statybiniu medziagu pramoneje
Visos pradines medziagos,is kuriu gamybos procese gaunama galutine produkcija,vad zaliavomis.Grynuoliai-granitas,deimantas. Sulfidai- rudiniai mineralai-piritas, galenitas. Halogenidai- <100 rusiu ,galitas, fluoritas.Oksidai-≈200,kvarcas,opalas, limonitas. Sulfatai≈260,anhidritas,gipsas.Karbonatai≈80,kalcitas,magnezitas,dolomitas.Silikatai≈800,aliumosilikatai.
9.Svarbiausiu uolienu klasifikacija
Uoliena-gamtinis mineralu agregatas arba misinys.
Magmines→masyviosios→gelmines
Magmines→masyviosios→issiliejusios
Magmines→vulkanines→susicementavusios
Magmines→vulkanines→puriosios
Gelmines-granitas,sionitas
Nuosedines→mechanines→biriosios
Nuosedines→mechanines→susicementavusios
Nuosedines→Chemogenines
Nuosedines→Organines
Metamorfines→issiverzusiu uolienu produktai
Metamorfines→nuosediniu uolienu produktai
Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose.Kristalai ir kristalu ggrupes yra susimaise ir susijunge stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma skalda.Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju struktura smulkiakristale.Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.Vulkanines.Puriosios-vulkaniniai pelenai,smeliai,pemza.Tai ugnikalniu ismesti produktai,susikloste ivairaus storio sluoksniais.Akytumas iki 80%.Struktura atvirapore,pavirsius siurkstus.Naudojamos kaip lengvas termoizoliacinis uzpildas.Is ju gaminami hidrauliniai priedai.Vulkanines susicementavusios-vulkaniniai tufai,vulkanine lava.Tufai susidare is vulkaniniu pelenu,smelio,pemzos.Vulkanine lava-tai sustingusios lavos mase,is kurios nespejo pasisalinti visos dujos.Sios uolienos palyginti atsparios salciui,lengvai pjaustomos. Gaminami sienu blokai ir apdailos plokstes.Mechanines.biriosios-susidare is magminiu/uolienu/dulejimo/produktu.Tai/gamtine/skalda,zvyras,smelis,molis.Nuosedines.mechanines.susicementavusios-tai gamtiniais cementais sucementuotos biriosios uolienos.Gamtinis/cementas-tai molis,silicio dioksidas,kalcio karbonatas.T.Y.smiltainiai, zvyrainiai,skaldainiai.Nuosedines.chemogenines.susidare karsto ir sauso klimato vandens baseinuose.
10.Sukietejusio cemento korozija.Fizikine korozija,chemine korozija.Apsauga nuo korozijos.
Korozija-tai sukietejusio cemento irimas del ivairiausiu fizikiniu ir cheminiu veiksniu.Fizikine korozija-jos priezastis yra daugiakartinis,cikliskas sukietejusio cemento drekinimas ir dziuvimas,uzsaldymas ir atsilimas,drusku kristalizacija sukietejusio cemento kapiliaruose.Chemine korozija-Ji vyksta tarp sukietejusio cemento komponento ir H2O,ar dujose esanciu junginiu.Chemine korozija skirstoma: 1.Korozija,kai ispalunamos tirpios medziagos,pagr priezastis yra ta,kad vandenyje tirpsta kalcio hidroksidas,kuris sukietejusiame cemente susidaro del kalcio silikatu hidroksido.Vandeniu isplovus istirpusi kalcio hidroksida,sumazeja sio junginio koncentracija,todel pradeda hidrolizuotis kiti sukietejusio cemento junginiai.2.Rugstine korozija del rugsciu reakcijos su kalcio hidroksido kitais sukietejusio cemento komponentais.Rugsciu veikiamame sukietejusiame cemente susidaro trapios druskos ir nerislios amforines mases.Korozija gali buti veikiant mineralinems trasoms-tai ypac kkenksmingos amonio trasos,t.y.amonio salietra ir amonio sulfatas.Organines rugstys kaip ir neorganines suardo cementini akmeni.Karbonatine korozija-vyksta tada,kai sukietejusi cementa veikia H2O,kuriame yra istirpusio CO2 Ca(OH)2+CO2+H2O→CaCO3+2H2O; CaCO3+CO2+H2O↔Ca(HCO3)2 (kalcio hidroksidas).2oje reakcijoje susidares kalcio hidrokarbonatas yra tirpus,todel ji isplauna H2O.Magnezine korozija gali but dvejopa 1.grynai magnezine,kai veikia Mg2+ 2.sulfatine-kai veikia Mg2+SO42-,magnezine.Ypac zalinga,kai magnio sulfatas,veikiamas su klacio hidroksidu,sudaro gipsa ir magnio hidroksida.Sulfatine korozija sukelia H2O istirpe sulfato jonai.Jei koncentracija yra nuo 250-1000mg/l betone prasideda sulfoaliuminatine korozija.Susidares junginys etringitas uzpildo kapiliarus ir poras.Jei jo susikaupia pakankamai daug,tai poru ir kapiliaru sieneles gali suirti.Jeigu sulfato jonu koncentracija didesne kaip 1000mg/l vyksta sulfoaliuminatine-gipsine korozija,nes tada sukietejusio cemento kapiliaruose ir poruose issikristalizuoja ne tik etringitas,bet ir gipsas.Gipsine korozija vyksta betone,kuriame yra daug Na2SO4 ir CaSO4(natrio ir kalcio sulfatai).Sarmine korozija vyksta 2ose formose,t.y,veikiant koncentruotiems sarmu tirpalams sukietejusi cementini akmeni ir veikiant sarmams esantiems cemente.Apsaugos priemones-Norint apsisaugoti nuo korozijos,1a pagr priemoniu yra tankaus betono paruosimas.Tam tikslui betono misinys vibruojamas arba tankinamas kitomis mechaninemis priemonemis,parenkami tinkamiausi uzpildai arba vartojamas cementas,kuriam uzmaisyti reikia mazesnio kiekio H2O.Betona reikia izoliuoti nuo agresyvios aplinkos.Tokiam tikslui betono pavirsius 2-3kartus padengiamas bitumo emulsija arba islydytu bitumu,aptepamas karstomis asfalto mastikomis ir pan.
11.Metalu korozija.Pagr korozijos tipai.Chemine korozija.Elektrochemine korozija.
Korozija-tai metaliniu dirbiniu irimo procesas,kurio priezastis yra aplinkos cheminis poveikis metalo pavirsiui,o pasekme ddirbiniu eksplotaciniu savybiu netekimas.Korozijos tyrimu reiksme apsprendzia keli faktoriai: ekonominis,metaliniu dirbiniu patikimumo padidinimas.Atsparumas korozijai-metalo savybe priesintis koroziniam aplinkos poveikiui.Metalo atsparuma koroziaji rodo jo korodavimo esamoje terpeje greitis.Ji gali buti isreiskiama gylio ar mases rodikliu.Pagal korozijos pasireiskima gaminyje isskiriami keli pagr tipai:1.istisine korozija-apima visa gaminio pavirsiu.
2.Vietines korozijos metu yra atskiros gaminio pavirsiaus dalys,daznai pazeistos,ibreztos,imustos,su pazeista apsaugine danga.Pavojingiausia tarpkristaline
Pagal korozijos proceso pobudi korozija skirstoma I chemine ir elektrochemine korozija.Chemine korozija-tai heterogeninis procesas,kurio metu vyksta chemine reakcija metalu pavirsiuje.Ji vyksta esant betarpiskai metalo saveikai su elektrai nelaidzia aplinka,tai sausu oru,CO2,kuro degimo produktai.Reciau tokia aplinka skysciai,neelektrolitai.Dujine korozija-tai labiausiai paplitusi chemines korozijos atmaina,kurios budingiausias atvejis-metalo saveika su aplinkos deguonimi.Oksidacijos procesa galima suskirstyti I kelis etapus.Is pardziu metalo pavirsiaus atomai absorbuoja is aplinkos O2 molekules,absorbcijos metu issikirianti siluma disocijuoja O2 molekules I atomus,kartu persiskirsto metalo elektronai ir metalas jonizuojasi Me→Me2++2e, O+2e→O2-.tarp metalu ir deguonies susidaro elektrostatinis rysys ir metalo oksidas Me2++ O2-→MeO.Metalo pavirsiuje susidaro oksidu plevele.Oksidacija vyksta leciau,nes O2 atomui reikia prasiskverbti pro plevele.Dujines korozijos greitis prikaluso nuomedz prigimties,aplinkos,temp,nuo susidaranciu korozijos produktu savybiu ir medz kontakto su aplinka trukmes.Oksidu pleveles gali buti standzios ir nepraleisti O2 iki metalo arba purios,per kurias prasiskverbes O2 metala nenutrukstamai oksiduoja.Apsaugines pleveles oksidu galia prikaluso nuo jos ir metalo sandaros
atitikimo.Saugos nuo dujines korozijos budai: 1.karsciui atsparus legiravimas 2.dangu sudarymas 3.i dujine atmosfera atitinkamai yra iterpiami komponentai,kurie metalo pavirsiuje sudaro apsaugine plevele.Elektrochemine korozija-tai elektrocheminis procesas,kurio metu susidaro makro ir mikro galvaniniai elementai.Metalo pavirsiuje susiformuoja anodiniai ir katodiniai ploteliai,atsiranda elektros srove,o korozijos produkati gali susiformuoti toli nuo korozijos vietos.Si korozija vyksta tuomet,kai metala arba kontaktuojancius skirtingus metalus liecia laidus elektrai skystis,t.y.elektrolito medziagos,kuri tirpdama suteikia elektrini laiduma,tirpalas.Vykstant cheminei korozijai metalo atomas saveikauja su aplinkos oksidatoriumi tame paciame taske,o vykstant elektrocheminei korozijai,skirtinguose pavirsiaus ttaskuose.Be to sis procesas virsta 2 savarankiskais procesais.t.y.anodiniu ir katodiniu.Anodinis-tai savaimine metalo kontaktuojancio su elektrolitu atomo jonizacija.Katodinis-tai metale liekanciu pertekliniu elektronu asimiliacija,elektrolito atomais arba molekulemis.Korozines aplinkos atzvilgiu metalo busena gali buti aktyvi ir pasyvi.Budamas aktyvioje busenoje esantis metalas yra daug leciau.Metalo geba oksiduojancioje aplinkoje pereiti I pasyvia busena,taip pat ir pats perejimas vad pasyvavimu.metalo suirima sukelia anodinis procesas.Is 2ju kontaktuojanciu metalu anodiskesnis yra tas,kurio neigiamas elektroninis potencialas didesnis.Elektrodiniu potencialu vad potencialu skirtumas tarp metalo pavirsiaus ir elektrolito,kai metalas susiliecia su eelektrolito tirpalu.Lydinio chemines sudeties parinkimas yra 1as is svarbesniu kovos su metalu korozija budu,taciau dazniausia legiruotieji(sulydyti) su kitais elementais metalai yra brangus ir todel kartais naudingiau keisti tik metalo pavirsinio sluoksnio chemine sudeti.Chemine apsauga-atmosferinei koroziaji atspariu oksidu pleveles susidarymas vad ooksidinimu.Pavirsiu pasyvacija galima ir I aplinkos terpe ivedant medziagu inhibitoriu.
12.Vandens poveikis medziagoms.Vandens imirkis,higroskopiskumas,kapiliarumas,brinkimas,traukimasis,dziuvimas
Statybinese medziagose H2O gali but: 1.laisvas-nepastovus H2O kiekis,esantis medziagos kapiliaruose bei tarpsluoksniuose.2.Fiziskai suristas-tai toks H2O,kuris medziagos pavirsiuje,smulkiuose kapiliaruose ir daleleiu pavirsiuje susikaupia,arba difuzijos budu patenka I medziaga.3.Chemiskai suristas-yra medz kristaluose arba kristalu hidratuose, Vandens imirkis-tai kiekis isigeriantis vandenyje imerktos medziagos vienetine mase arba turi Wm=md-ms/ms*100 md-dregnos medz m; ms-sausos; Poringos medz sandara charakterizuojama bendru atviru ir uzdaru poringumu.P=Vp/V Poringumas-tai medziagos turio uzpildymo poromis laipsnis.Eksperimentinis apskaiciuojamasis poringumo nustatymo metodas naudojasi bandyminiu budu nustatytos,isdziovintos medziagos tankio reiksmemis p(1-ζt/ζ)*100; ζt-medz tankis; ζ-savitasis tankis(medz kietuju faziu turio vieneto mase,nustatomas piknometriniu budu).Atviras poringumas-yar lygus visu poru uzpildytu H2O turio santykiui su medziagos turiu.Pa=m2-m1/v*1/ζH2O m2-sauso bandinio m; m1-imirkusio bandinio m; Medziagos atvirosios poros susisiekia ssu aplinka ir susisiekia tarpusavyje,todel jos uzsipildo H2O iprastinemis salygomis.T.Y.panardinant medziagos bandini inde I H2O.Uzdaras poringumas-Pu=P-Pa Gyvsidabrio pirometrija leidzia nustatyti poru spindulio dydi ir taip pat ivertinti kiekvieno dydzio poru turi.I statybiniu medziagu poras Hg pakliuna veikiant slegiui ir didinant slegi vis labiau skverbiasi I smulkesnes poras.Tai galime stebeti is pd=-4σcosθ; p-suteikiamas slegis; d-poru diametras; σ-Hg pavirsiaus itempimas; θ-drekinimo kampas; Higroskopiskumas-tai poringosios medziagos savybe sugerti H2O garus is dregno oro.kapiliariniai reiskiniai-tai reiskianiai susije su skysciu pavirsiaus itemptimi faziu riboje.Susisiekiancios poros ggali sudaryti kapiliarus,kuriais,veikiami kapiliariniu jegu,migruoja skysciai. h=2σcosθ/rζg; r-kapiliaro,kuriais kyla skystis,spindulys; ζ-skyscio tankis; g-laisvojo kritimo pagreitis.Atsparumas H2O-medziagu savybe neprarasti stiprumo imirkus.Ks=Rv/Rs; Ks-minkstejimo koeficientas; Rs-sausos medziagos stiprumas; Rv-imirkusios medz stipruminis koeficientas; Laidumas H2O-savybe praleisti H2O,esant tam tikram slegiu skirtumui.Brinkimas-medz turio arba mases didejimas,jai sugeriant skyscius arba garus.Dziuvimas-medz savybe atiduoti dregme aplinkai.
13.Silumos perdavimo budai.Silumos laidumo koeficientas ir jo nustatymo budai.Kitos silumines savybes: silumine talpa,atsparumas ugniai,atsparumas kaitrai,temperaturines medziagu deformacijos.
Silumine energija savaime perduodama is siltesnes I saltesne aplinka 3 budais: silumos laidumo,konvekcijos ir spinduliavimo.Silumos laidumu vad medziagos savybe perduoti siluma nuo 1o pavirsiaus kitam.t.y.labiau isilusios medziagos silumos perdavimas maziau isilusiai.konvekcija-silumines energijos perddavimo skysciais ir dujomis budas.Spinduliavimas-silumines energijos perddavimas is karstesnes vietos I saltesne,kuriam nereikalinga terpe.Nagrinedamas silumos pernesima laidumu Furje nustate,kad silumos srauto tankis q yra proporcingas temperaturos gradientui q=-λgradT; λ-silumos laidumo koeficientas.Jis yra medziagos fizikinis parametras ir rodo,koki silumos kieki nagrinejamoji medziaga praleidzia per laiko vieneta ploto vienetui,kai temperaturu gradientas=1.Matavimo vienetas-w/m*k.Silumos laidumas priklauso nuo medziagos dregnumo.Imirkusios medziagos silumos praleidzia kelis kartus daugiau negu sausos.Poretu arba ypac akytu medz laidumo koeficientas apsk pagal λw=λ(1+wδw/100) λw-dregnos medz laidumo koeficientas; λ-sausos medz laidumo koeficientas; w-turinis medz dregnis; δw-silumos laidumo koeficiento prieaugis,%, kiekvienam turinio dregnio padidejimo %ui.Silumos laidumas priklauso nuo chemines sudeties,dregnumo,tankio,temp.Silumos alidumo koeficientas λ=λo(1+bt) (priklauso nuo temp) λo-silumos llaidumo koeficiento reiksme,esant 0oC; b-konstanta nustatoma bandymais; t-temp,isreiskiama C.Medziagos silumos laidumo koeficientui nustatyti pastovaus siluminio srauto budu reikia suzadinti medziagoje vienmati pastovu srauta,viso bandinio plotu.Zinant medziagos bandinio stori,per kuri teka siluma,temp is abieju bandinio pusiu ir isamtavus silumos srauta,nustatomas silumos laidumo koeficientas.Tarp bandiniu pavirsiu turi buti sudarytas nuo 10-30otemp perkirtis.λ=d/(∆Q/qvid)-nRk d-bandinio storis,m; ∆Q-temp tarp bandinio pavirsiaus skirtumas; qvid-silumos srauto tekancio per bandineli vid tankis; n-kontaktu sk; Rk-kontakto tarp bandinio pavirsiaus ir prietaiso plokstes silumine varza.Silumine talpa C-tai dydis rodantis kiek silumines energijos kunas sugeria arba iskiria,kai jo temp pakinta 1laipsniu,1K.Savitoji arba specifine siluma c-tai fizikinis dydis,kuris rodo kiek silumines energijos kunas sugeria arba isskiria,kai 1kg jo medziagos temp pakinta 1kelvinu.Q=mc(t2-t1) Q-atiduota arba gauta siluma; m-kuno mase; c-savitoji siluma; t2-t1-temp.Atsparumas kaitrai-medz savybe neirti,nedegti ir nesilydyti aukstoje temp.Medziagos skirstomos I:1.degias-kurios dega atvira liepsna ir palaiko degima(mediena,bitumas) 2.rusenancias-kurios dega be liepsnos,bet degimo nepaliko(vibrolitas,asfaltbetonis) 3.nedegios-jos neuzsidega ir nepalaiko degimo(betonas,plytos,keramika). Atsparumas ugniai-medz savybe atlaikyti ilga aukstos temp poveiki,neminkstejant ir nesideformuojant. skirstomos I:1.ugniai atsparios atlaiko 1580oC 2.sunkiai lydzios 1350.1580oC 3.lengvai lydzios maziau 1350 oC.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant ir traukimasis saldant.Jos apibudinamos pailgejimo koeficientu ₤l arba turio pletimosi koeficientu ₤v.₤l =∆l/l∆t-pailgejimo koeficientas; ₤v=∆v/v∆t-turio pletimosi koeficientas; l-linijinis bandymo matmuo; ∆l-pailgejimas arba sutrumpejimas,pasikeitus temp ∆t; ∆t-temp pokytis; v-bandinio tturis; ∆v-turio pasikeitimas, pasikeitus temp ∆t; Medziagu temperaturiniai pletimosi koeficientai daugiausia priklauso nuo medz prigimties ir siek tiek nuo aplinkos temp.
14.Mechanines medziagu savybes ir ju nustatymo budai.Stiprumas,skalumas,kietumas,dilumas,devejimasis
Stiprumas-medz savybe atlaikyti be pastebimu irimo zymiu,del isorinio poveikio,atsiradusius itempimus.Jis ivertinamas ribiniu stiprumu,nustatytu esant tam tikros rusies deformacijai.Stiprumo riba-vad itempimas,atitinkantis didziausia kritine apkrova,kuria dar atlaike medziaga.Statybines medz,priklausomai nuo stiprumo,skirstomos I markes ir klases.Kuo aukstesne marke ir klase,tuo statybine medziaga geresnes kokybes.Stipris gniuzdant-Rgn=P/A P-ardancioji apkrova; A-bandinio skerspjuvio plotas,I kuri veikia jega.Stipris lenkiant- Rl=3Pl/2bh2 l-atstumas tarp atramu; b-bandinio plotis; h-bandinio aukstis.Medziagu stiprumas randamas bandant medziagu bandinius hidrauliniais presais,pagal standartuose nurodyta metodika.Vienalytes medziagos teorinis stiprumas apskaiciuojamas pagal medziagos tarpatominius rysius.Stipruma galima nustatyt mechaniskai,akustiskai ir persvietimo metodais.Mechaniniais prietaisais stiprumas nustatomas pagal statistine arba dinamine apkrova ispaustos zymes dydi arba dauziklio atsokimo auksti,naudojantis is anksto sudarytomis taravimo kreivemis.Persvieciant medziaga rentgeno arba radioaktyviaisiais spinduliais uzfiksuojama,kiek sumazejo spinduliu intensyvumas.Kietumas nusako medz savybe priesintis skverbimuisi kito,kietesnio kuno,I ja.Taip pat priesintis ivairiems mechaniniams pavirsiniams poveikiams-braizymui,slifavimui.Mineralu kietumas nusakomas pagal Moso skale.Pagal sia skale zemiau irasytieji mineralai ibrezia auksciau esancius.Talkas,kreida,gipsas,kalcitas.deimasntas.Metalu kietumas nustatomas spaudziant labi kietas medziagas-1.Plienini grudinta rutuliuka-naudojamas Grinelio metodas; 2.Deimantini kugi-Rokvelio metodas; 3.Ketursiene deimantine piramide-Vikerso metodas; Kietumas pagal Brinelio metoda yra isreiskaimas apkrovos,veikiancios rutuliuka ir jo ispaustos duobutes pavirsiaus ploto santykiu MB=P/A.Dilumas-medz savybe dilti,kai
ja veikia trinties jegos.Nustatomas trinimo aparatais. Dm=m1-m2/A m1-paimtos; m2-po preso; A-tiriamasis plotas. Devejimasis-medziagos savybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.Akmens medziagu atsparumas devejimuisi tiriamas spec aparatu.Bandomoji medz idedama I aparato sukamaji bugna,I kuri prikarauta plieniniu arba ketiniu rutuliuku.Nusijojus is aparato isimta medziaga,apsk kiek % medziagos susidevejo. Rn=m1-m2/ m1*100, m1,m2-medziagos mase pries bandyma ir po jo.
15 Deformacines savybes.Tamprumas,plastiskumas.
Tamprumas-medz gebejimas atgauti pirmykste forma ir dydi,kai nustoja veikti deformuojancios jegos.Tokia savybe turincios medziaagos,vad tampriomis arba elastiskomis,o jos neturincios-plastiskomis.Kuno plastiskumu-vad jo savybe kkeisti forma ir dydi,veikiant isorinems jegoms,nesuirant,bet nustojus veikti isorinem jegom kunas negali susigrazinti savo matmenu ir formos,kune lieka tam tikra liekamoji deformacija,vad plastine deformacija.Santykine deformacija-santykis ilgio pokycio su pradiniu ilgiu ε=∆l/l.Vyksta tolstant arba suartejant atomams.E-Tampros(jungo) modulis-susieja tampria deformacija ir asinius linijinius itempimus σ=E*ε σ-asiniai itempimai; E- Tampros(jungo) modulis, ε-santykine deformacija.Medziagos mechanines savybes charakterizuojamos deformaciju diagrama,kurioje pateikiama priklausomybe,asiniai itempimai ir santykine deformacija.Kietiems kunams skiriamas trapus ir plastiskas suirimas.Trapus lydimas,maza plastine deformacija,todel trapumas nusakomas kaip medziagos savybe suirti netiketai,nepatiriama didesniu deformaciju.Plastiskoms medziagoms ppries suirima budingi formos pasikeitimai,bei stebimos dideles deformacijos.
16.Termodinaminiai parametrai,termodinamines sistemos,griztamieji ir negriztamieji procesai.1-asis ir 2-asis termodinaminis desnis.Entropija.
Termodinamine sistema, t.y. kunas arba kunu visuma,kuri nuo aplinkos skiria isivaizduojama riba. Termodinaminiai parametrai vadinami dydziai,apibudinantys termodinamine sistemos busena (temper., turis,slegis).termodinaminis procesas tai termodinaminiu pparametru pokyciu sukeltas sistemos busenos kitimas.Jeigu sistema sus aplimka, keiciasi med-ga ir energija,vadinama atviraja sistema.Uzdaroji sistema tai termodinamine sistema,kuri nesikeicia med-ga su aplinka.Izoliacine sistema tai sistema,tarp kurios ir isores nevyksta med-gos ir energijos mainu.Griztamuoju procesu vadiname toki,kuriam vykstant sistema grizta tuo paciu keliu atgal I savo pirmine busena,neatlikus aplinkoje jokiu pokyciu is sallies. Negriztamaisiais procesais vadinami tie,kuriems vykstant ne tik negali tuo paciu keliu gryzti atgal I pirmaja busena,bet ir visi sistemoje esantys kunai bei medziagos be kompensacijos is sallies,t.y.be pasiliekanciu pokyciu negali buti grazinti I pirmine busena.1 desnis:Sis desnys isreiskia energijos tvermes principa.Energija negali pasigaminti is nieko,taip pat ir negali be pedsako isnykti.Izoliuotoje sistemoje visu rusiu energijos suma islieka pastovi.Bet kuri sistema gali keisti savo energija trejopai:atlikti darba arba ggauti darba;absorbuoti arba atpalaiduoti siluma;keisti savo energija.Absoliutus energijos kiekis negali buti ismatuotas,todel eksperimentiniu buti matuoja tos energijos pokycius,pereinant sistemai is vieno buvio I kita buvi ∆u=u2-u1.Ivykus kokiam nors procesusi sistemos energijos pokytis bus lygus absorbuotos silumos ir atlikto darbo skirtumui ∆u=Q-A (1 termodinaminio desnio matematine israiska).Kita placiai vartuojama termodinamine funkcija yra entalpija (H) ir ja su vidine energija sieja lygtimi H=u+pV. Kaip ir vidine energija,entalpija yra sistemos busenos funkcija,nes jos pokytis procese salygojamas tiktai pradines ir galutines busenu ir nepriklauso nnuo tarpinio proceso stadiju ∆H=H2-H1.2 desnys: visi procesai,vykstantys gamtoje yra savaiminiai,taciau juos galima panaudoti iveikiant aplinkos jegu pasipriesinimas.Jis nusako proceso kripti.Ivairios energijos rusys buna ivairaus intensyvumo, nusakancio tos energijos rusies potenciala.Savaiminiai procesai vyksta energijos issilyginimo kryptimi ir tai nepriklauso nuo saveikaujanciu kunu mases.Sis ciklas sukurtas idealios garo masinos,dirbancios nuo T1 iki T2 temperaturos intervale naudingumo koeficientui apskaiciuoti.Pasiemus siu ciklu apskaiciuojama kokia silumos dalis pavirsta mechaniniu darbu palankiosiomis salygomis,o kiokia silumos dalis lieka neisnaudota A/Q2=(Q2-Q1)/Q2=(T2-T1)/T2.Si lygtis nusako sistemos atlikto darbo santykius su sugerta siluma.A/Q2-naudingumo koeficientas.Si lygtis rodo,kad max naudingo darbo koeficientas lygus temperatures pokyciui,padalininas is temperatures,kurioje sugeriama siluma.Desnis negali buti ciklo,kuriame siluma virsitu darbu nepereidama is aukstesnes temperatures saltinio I zemesnas temperatures saltyni(2 termodin desnys).Negali buti proceso,kurio vienintelis veiksmas butu silumos paveikimas darbu.Entropija-tai termodinamine sistemos funkcija,med-gos vidinio netvarkingumo matas. Entropija yra vienareiksme sistemos busenos funkcija ir jos pokyciai panasiai,kaip ir vidines energijos pokyciai priklauso nuo kelio,kuriuo sistema pereina is vienos busenos I kita.Vykstant bet kurioje izoliuotoje sistemoje,spantaniskam procesui padideja sistemos entropija ∆S=S2-S1>0
17.Rentgenostrukturine analize.Analizes metodai.Rentgenogramu sifravimas.Rentgenografine analize. Naudojama aparatura.
Sifruojant rentgenogramas,nusakoma difrakciniu max atspindzio kampai, o pagal juos-atstumas d ir santykinis integravimas I.Pagal kampo vertes ir rentgeno spinduliuotes bangos ilgi is lenteliu nustatomi tarpplokstuminiai atstumai.Smailiasantykinis intensyvumas nustatomas ismatavus atstuma nuo jos virsaus iki ffonolinijos.Rentgenofazine analize-tai kokybinis rentgenografines analizes tikslas nustatyti,kokiu kristaliniu faziu yra tyriamojoje med-je.Nustatymas remiasi tuo,kad kiekvienam kristaliniam junginiui budingi tam tikri difrakciniai max arba smailys.Junginiai indentifikuojami taip-eksperimentiskai gautos atstumu d tarpplokstumu vertes ir liniju intensuvumas I lyginama su etaloninemis antgenogramomis.Jei tiriamosios med-gos rentgenogramoje yra difrakciniai max,kuriu d ir I vertes budingos kuriam nors junginiui,vadinasi to junginio tiriamojoje med-je yra.Pradedant indentifikuoti junginiu pirmiausia nustatomi kampai bei jos atitinkantys atstaumai tarp plokstumu,taip pat kiekvienos smailes itensivumas. Atliekant rentgenografine analize reikia atkreipti demesi i keleta aplinkybiu:*Lyginant gautus ir etaloninius atstumus d tarp atstumu kartais galima pastebeti,kad jie skyriasi vienas nuo kito;*analize galima laikyti patikima,jei rentgenogramoje uzfiksotos ne maziau kaip 3 ar 5 intensiviausios nustatomo junginio smailes;*kiekviena jusgini galima nustatyti tuo atveju,kai misinyje jo yra daugiau negu min kiekis;*kartais gali labai skirtis kai kuriu tyriamuju ir etalono smailiu intensivumas.Kiekibine rentgenofazine analize skirta junginiu kiekiui misiniuose nustatyti.Ji remiasi difrakciniu max, intensivumo priklausomybe nuo nustatomojo junginio kiekio.Vidinio standarto metodo esme ta,kad i tyriamaja med-ga imaisomas tiksliai zinomas etaloninio junginio kiekis ir uzrasoma sio junginio rentgenograma.Kadangi etalono kiekis zinomas ir pastovus-tai tyriamojo junginio Jx ir atitinkamai etalono Ief difrakciniu max intensivumo santikys yra proporcingas sio junginio kiekiui Ix/Ief=kax.Atliekant kiekibine rentgenografine analize laikomosi tokiu reikalavimu:*turiamojo junginio kiekis nustatomas pagal 11-a kuria nors budingaja kreive,vadin analizine;*vidiniu standartu pasirenkama med-ga,kuriai budingas intensivus atspindys.*Nustatymo tiksnumas priklauso nuo med-gos kristalu didizio ir ju sumaisymo kokybes;*tiek sudarant grafika,tiek ir tyriant konkriecia med-ga patartina uzrasyti nie 1-a o 3-4-ias rentgenogtamas.Naudojami aparatai:rentgeno kameros.tai irenginys kurio fotografineje juostoje registruojamas difrakcinis vaizdas.Intensivi rentgeno spinduliuote registrojama jonizacijos kameroje.Rentgeno spinduliuotes kvantu skaitykliai placiausiai naudojami jonizaciniai ir scinciliaciniai skaitikliai.Rentgeno aparatai.Rentgeno vamzdziu maitynimo irenginiai.I ju sudeti ieina aukstos itampos generatorius, o vamzdziu sroves ir itampu stabilizatoriai,reguliatiriai ir matuokliai, blokavimo sistema, sauganti nuo aukstosios itampos.
18.Termine analize.Endoterminiai ir egzoterminiai efektai.Termogravimetrija.diferencine termine analize. Diferercine termogravimetrija.
Termines analizes esme yra analize faziniu virsmu,vykstanciu sistemoje ar individualiuose junginiuose, pagal juos lydincius siluminius efektus.Ji taikoma parenkant zaliavas statybiniu med-gu,gaunamu kaitinant,gamybai.Siuo metodu nustatomas reakciju faziniu virsmu lydimosi ar kristalizacijos temperatures.Jei matuojama bandinio tempetatura,tai vadinama termografija,jei matuojama bandinio mase,vadinama termogravimetrija.Termone analize,kai tuo pat metu matuojama kaitinamo objekto temperatura ir mase,vadinama derivatografine analize.Diferencine termine analize tai fizikine-chemine analize,pagrista kaitinamu mad-gos ir etalono temperaturos skirtumu matavimu.Endoterminiai efektai apsprendziami tokiu fizikiniu-cheminiu virsmu:kaitinamu tiriamuju junginiu cheminis skilimas susidarant naujai cheminiai sudeciai del dujines fazes issiskirymo;enantiotropinio pobudzio polimorfiniu procesu virsmai(kai pirmine modifikacija turi daugiau energijos);med-gos lydymasis.Egzoterminiai efektai apsprendziami tokiais fizikiniais-cheminiais virsmais:cheminiu reakciju vykstanciu su dujines fazes sugertimi;polimorfiniu virsmu procesai,kai nestabili duotai temperaturai madifikacijai pereina I stabilia;
med-gos virsmas is nestabilios amorfines busenos I kristaline.Atliekant termine analize registruojama bandinio temperatura.atliekant diferencine termine analize registruojamas bandinio ir inertines med-gos temperaturos skirtumas.
TA
DTA
Kai bandinyje vyks reakcija,susijusi su dideliu egzoterminiu efektu temperatura stagiai pakils,o kai vyks endotermine reakcija,bandinyje temperatura nedides tol,kol pasibaigs reakcija.Termogravimetrija- termine analizes metodas,kai matuojama ir uzrasuoma mases priklausomybe nuo temperaturos. 1.reaguojancios med-gos→produktai+dujos.2.dujos+reaguojancios med-gos→produktai.Pirmosios reakcijos metu registruojami mases nuostoliai.Antrosios-mases prieaugis.Is termografines analizes galima nustatyti,kokioje temperaturoje vyksta masiu kaita ir naudojantys matavimo rezultatais galima atlikti stechiometrinius skaiciavimus.Diferencine ttermogravimetrija tai metodas kaitinamos med-gos mases kitimo greiciui matuoti.Sios analizis metu registruojama mases pokyciu isvestyne kaip laiko arba temperaturos funkcija.Diferencines termodinamines analizes kreives galima gauti deriatografe,t.y. diferenciuojantis irenginys,veikiantys indukcijos principu.ji yra registruojama kartu su diferencines termines analizes,termogravimetrines analizes ir bondinio temperaturos kreivemis.kietems kunams skiriamas trapus ir plastiskas suirimas.Trapus lydimas maza plastine deformacija,todel trapumas nusakomas kaip med-gos savybe suirti netiketai,nepatyriama didesniu deformaciju.Plastiskoms med-goms budingas pries suirima formos pasikeitimai,bei stebimos dideles deformacijos.
19.Elektronine mikroskopija.Rastrine elektronine mikroskopija.
Jis naudojamas vaizdui didinti,siuolaikiniai gali didinti iki 300tuk kkartu.Pagal skirstomaja geba jie skirstomi:elektroninis mikroskopas leidzia tirti atskirus submikroskopinius kristalu didzius ir forma; kristalo augumo ir irimo procesus tiek skystoje tiek ir kietoje fazeje;difuzijos procesus reakcijos metu; fazinius virsmus termiskai apdorojant ar ausinant tyriamaji objekta;irimo procesus ir pan.Kristalu forma iir didzius galima tyrti tesiogiai skaidriose med-gose,t.y.naudojamas persvietimo budas.Analizuojant kitus reiskinius yra naudojami tyrimo metodai.
20.Infroraudonuju spinduliu spektroskopija.
Sio metodo esme tiriamu med-gu molekuliu saveikos su infroraudonaisiais spinduliais tyrimas ir remiantys gautais rezultatais sie med-gu strukturos nustatymas.Infroraudonuju spinduliu spektari uzrasyti naudojami infroraudonuju spinduliu spektrometrai.Spektrometras susideda is spinduliu saltinio, dispergavimo elementu,spinduliu priemejo,ivairiu veidrodziu ir uzrasymo prietaiso.Spinduliu pluostas, kuris gaunamas is specialiu saltyniu pereina per tiriama med-gu ir toliau issiskirstomas I spectra specialiu prizmu ar difrakciniu gardeliu pagalba.Atskyros spektro dalys paeiliui nukreipiamos I priemeja ir po sustiprimo ju intensyvumas fiksuojamas atitinkamu uzrasymo irenginiu.Visi infroraudonuju spinduliu spektrometrai yra skirstomi I vieno ir dvieju spekrometrus.Dvieju spinduliu spektrometrui naudojami placiausiai.
21.Tyrimai panaudojant optini mikroskopa
Mikroskopine analize yra taikoma tiesiogiai ir netiesiogiai tyriant ivairius procesus.Dazniausiai naudojama kristalu formos ir dydzio ttyrimams,kristalo augimo ir ju defektu tyrimams,tyriant med-gu tarinius virsmus,tyriant dufuzijos procesus.Mikroskopijos svarbiausieji parametrai:didinimas ir skiriamoji geba.Skiriamoji geba-tai dydis atvirksciams min atstumui tarp dvieju tasku,kuriuos dar turime istirti. Optinio mikroskopo skiriamaja geba riboja sviesos difrakcija.Optinio mikroskopo optine schema: 1.Katodas tai kaitinamas volframinis laidas,spinduliuojantis elektronus(e),t.y. vyksta e emisija.Trp anodo ir katodo palaikoma keliu desimciu kilovatu itampa-zymiai padidina e greiti.e juda pro anodine diagrama (2) ir magnetini lesi(3),kuris fokusuoja e I ploksteli ir tiriamojo objekto plokstuma(4).e praeidami pro med-ga saveikauja su med-gos e,todel ee nukrypsta nuo pradines kripties(jie skaidosi). Skaidos laipsnis priklauso nuo med-gos storio ir tankio.e pareina pro 2-a lesi,kuris fokusuoja objekta padidinto vaizdo plokstumoje.Cionai gaunamas matomas vaizdas vadinamas tarpiniu.Dalis e praeina pro anga ekrano center ir yra fokusuojamas treciu magnetiniu lesiu(7) I plokstuma(8).Tyriant risamasias med-gas dazniausiai naudojamas didinimas 5-15 tuks kartu.Tiriamas objektas mikroskope dedamas ant diafragmos.
22.Luzio rodiklis.Naturalioji ir poliarizuotoji sviesa.
Naturalioji sviesa yra elektromagnetines bangos,kurias priima zmogaus akys.Bangu svyravimas perduodamas visomis tam tikros plokstumos kryptimis.Si plokstumas statmena sviesos spindulio sklidimo krypciai.Ieidama I anizotropini kristala,sviesa,kaip ir kiekviena energija,siekia sklisti maziausio pasipriesinimo kryptimi(maziausio optinio tankio plokstuma), Sviesa,kurios svyravimai (skirtingai negu naturalios sviesos) vyksta tik 1plokstumoje,vadinama poliarizuotaja.Luzio rodiklis.Zinoma,kad sviesos spindulys krisdamas I 2-ju terpiu riba,nukrypsta nuo pirmines kripties-luzta.Luzio rodiklis n-kritimo kampo sin i santykis su luzio kampo sin r.Sis dydis yra pastovusis ir nepriklauso nuo kritimo kampo.Luzio rodiklis priklauso nuo terpiu optiniu savybiu ir=sviesos bangos greiciu 1ojoje ir 2ojoje terpeje santkiui n=sin i/sin r=ν1/ν2.Dazniausiai luzio rodiklis nustatomas oro atzvilgiu.
23.Medziagu senejimas ir ilgaamziskumas.
Ilgaamziskumu vadinamas ilgiausias laikotarpis,per kuri med-ga veikiama apkrovu ir kliamatyniu salygu nepraranda eksploataciniu savybiu.Eksploatacijos metu pastatu pamatus,sienas,atitvaros veikia daugelis agresiviu veiksniu,kurie ardo ju pavirsius ir apdailos sluoksnius.Geba tokiems poveikiams pasipriesinti ir nulemia isories sluoksniu ilgaamziskuma.Lietuvos klimato salygomis isories sluoksniu ilgaamziskuma salygoja ir ju eksploatacinis aatsparumas salciui.Norint padidnti statybiniu konstrukciju ilgaamziskuma reikia parinkti joms tinkamas med-gas bei ju kompozicijas ir jas racionaliai eksploatuoti.Senejimu vadinamas med-gu strukturos kitimas ir savybiu blogejimas del paciose med-se vykstanciu procesu.Med-gu veikiamu lietaus,vejo,temperaturos pokyciu,saules radiacijos,biologiniu pokyciu,struktura kinta ir per ilga laika suyra.Organines med-gos seneja greiciau,nrs is ju isgaruoja lakiesios dalys,jos greiciau naikina bakterijas,grybelius,kerpes ir pan.Mineralines med-gos dazniausiai suira del dazno dregmes ir temperaturos kitimo poveikio.Med-gu senejimas nustatomas naturaliomis salygomis laikant atvirame ore.
24.Atsparumas salciui.Pagrindines suirymo priezastis.
Atsparumas salciui yra fizikine savybe,atspindinti jo gebejima islaikyti nustatytose ribose kai kurius fizikinius parametrus,t.y. stipri gniuzdant,mase ir kt.Kai jis is pradziu prisotinamas H2O yra cikliskai saldomas ir atsildomas.Med-gos atsparumas salciui kiekibiskai ivertinamas ciklais ir atitinkamai atsparumo salciui marke.Med-gos atsparumo salciui marke yra didziausias skaiciuis atsaldymo ir atsildymo ciklu,kuriuos atlaiko nesumazejant gaminio stipriui griuzdant ne daugiau 15%,po bandymo bandyniai neturi tureti matomu pazeidimu,itrukimu,istrupejimu,mases nuostoliai nedaugiau 5%.Med-gos atsparumo salciui bandymai atliekami laboratoryjoje naudojant nustatytos formos ir dydzio bandinius. Pries bandymus bandiniai prisotinami H2O,po prisotinimo bandiniai saldomi saldymo kamerose prie -15– -20 laip temperaturos,isimto is saldymo kameros bandiniai atsildomi 15-20 laip temp. M=kFi(dt/dV),kur M-atsparumas salciui;k-dydis,kuris priklauso nuo poringos kuno strukturos.Pagal 2-a Niutono desni, materialaus tasko judejima veikia jegos impulses Fidt.Kadangi judejimas vyksta rybotoje erdveje,ji galima apriboti turimi V.Keraminio kuno,distrukcijos priezastis yyra kryptingas integralinis fazinis busenos H2o judejimas po poru,kapiliaru defektu erdveje.Del tokio judejimo po tam tikro laiko t saldomo kuno pavirsiuje atsiranda suirimu,kuriuos galima apibudinti mase m,t.p. atsiveria naujas to kuno pavirsius-taip apibudinamas S(plotas).Keraminiu gaminiu atsparumas salciui yra nustatomas tiesioginiais metodais.
25.Keraminiu gaminiu atsparumo salciui metodai.Tiesioginiai ir spartieji prognozavimo metodai.
Keraminiu gaminiu atsparumas salciui yra svarbi ir labia sudetinga ju savybe, priklausanti nuo isorinio eksploatacinio poveikio bei fizikiniu-cheminiu ir mechaniniu keraminiu gaminiu savybiu.Sparciausiais prognozavimo metodais kuo tiksliau galima numatyti keraminiu gaminiu atsparuma salciui,kuo tiksliau ivertintas med-gu savybes,kurios saldymo metu geriau parodo uzsalancio H2O ardomaji poveiki poringame kune.
Keraminiu gaminiu atsparumas salciui nustatytas starciausiais metodais naudojant tik 1-a rodikli,pasirodo neobjektivus.
26.Portlandcementis.Pagrindiniai vykstantys procesai.Portlandcemencio kietejimas.
Portlandcementis-tai produktas gautas susmulkinus klinkeri,pagaminta kaitinant iki sukepinimo, homogenizuojant ir atitinkamomis dalimis sumaisytas,molingas ir klintingas med-gas.Gerai sumaisytus karbonatinius ir aliumosilikatinius komponentus iskaitinti aukstoje temperaturoje ir sintezuoti minerala alita.(3CaO•SiO2).Pagrindiniu tikslu buvo ir islieka energiniu sanaudu produkcijos vienetui pagaminimo mazinimas.Is kitos puses netgi esant max optimizuotoms kuro sanaudoms pagrindinio portlandcemencio mineralo alito sintezei butina,kad zaliavu misinio temperatura siluminiame agregate pasiektu 1420-1470 laip.Susidarantys cemento mineralu hidrolizes metu Ca hidrosilikatu helis uzpildydamas tustumas tarp besihidrolizuojanciu mineralu,suklijuoja juos I vienalyte dirbtinio akmens mase,kurios fizikines, mechanines savybes ir lemia sios med-gos padeti konstrukciniu med-gu tarpe.Jeigu organineje chemijoje
pradinis ir pagrindinis elementas yra angles,tai neorganineje-silicis,sudarantys ivairiusnaujodariu derinius. Tiek portlandcemencio klinkerio gamybos aukstatemperaturiniai procesai,tiek portlandcemencio hidrotacija yra vienas gamtos mokslo silikaro sriciu:[Si2O5]2-→[SiO4]4-→[SiO4]4→[SixOy]4x-2y zaliavos→gamyba→hidrotacija→kietejimas.Si hidrauline risamoji med-ga,pagaminta specializuotame pramoniniame komplikse,yra pusgaminis,o norima baigrine forma suteikiama ji sumaisius su H2O ir paliekant kieteti,t.y. igyti atitinkamas fizikines,mechanines savybes.Portlandcemencio klinkerio gamybos chemizma galima suskirstyti I dvi stadijas:kietafaziu reakciju stadija;skystos fazes formavimasis-lydimosi stadija,susidarant joje galutiniam produktui,kietam trikalcio silikato tirpalui.Siuo atveju galio desniai teigiantys:*komponentas tuo erektingesnis,kuo diferentiskesne jo kristaline struktura;*reakcijos greitis tiesiog proporcingas reaguojanciu med-gu ssavitajam pavirsiui.Sie desniai portlandcemencio gamyboje susiveda:*isvengti Ca oksido ir belito kristalu augimo,t.y.kuo greiciau jie is 1-os stadijos patenka I 2-a,tuo sparciau vyks alito formavimas 2-je stadijoje;*siekti mazu nuo 20-30μm alito kristalu dominavima;*2-je stadyjoje optimizuoti temperatura ir trukme alito persikristalizacijai.Is karto po portlandcemencio milteliu salycio su H2O prasideda fizikiniai-cheminiai procesai,suteikiantys [radinei koloidiniai sistemai kieto kuno savybes,kurios savo ruoztu neislieka nekintamomis,netgi dirbtinai sudarant isorines tinkamas salygas ilgam laikui.Susidarant cementiniame akmenyje poru didzio ir prigimti galima suskirstyti I tokius tipus:*tarpsluoksnis kalcio hidrosilikatinio gelio aaktyvumas;*akytumas tarp kalcio hidrosilikatinio gelio daleliu;*budingas akytumas priklausantys nuo H2O ir cemento santykio bei cemento daleliu sanglaudos; *makro akytumas,atsirandantys formavimo metu.Ilgainiui hidrotuojasi ir vidine grudeliu dalis,todel H2O kiekis gelyje mazeja,jis tankeja ir dideja kietejancio cemento stiprumas.is naujai susidaranciu junginiu ir nnesureagavusiu klinkerio daleliu susidaro koeguliacine struktura,kuriai budingas nedidelis stiprumas ir tiksotropiskumas,veliau palengva susidaro patvaresne kristalizacine struktura.Ispradziu formuojasi sios strukturos karkasas,atsiranda naujai susidariusiu kristalu saaugos,o po to susidares karkasas apauga. Didejant kristalams dideja ir sistemos stiprumas.Sukietejusi sistema yra didziausias stiprumas,jei naujai susidariusiu junginiu kristalai yra pakankamai dideli,o itempimai min.Vis issamesnis hidratacijos mechanizmo pazinimas,turetu sudaryti prielaidas,itakoti jo eigai ir pasiekti rodiklius,uztikrinancius portlandcemencio akmeniui konstrukcines med-gos vieta.
27.Statybiniu med-gu pagrindiniai technologijos procesai.Paruosiamieji darbai.
Med-goms ir gaminiams pagaminti yra tokie pagrindiniai procesai:*paruosiamieji darbai;*zaliavos, komponentu maisymas;*mases formavimas;*suformuotu gaminiu tankinimas;*dirbiniu specialus atdirbimas;*pagamintas produkcijos kokybes kontrole.Paruosiamiesems darbams priklauso kompleksas operaciju,kurios praktiskai atitinka visoms technologijoms.Sioje stadyjoje svarbu padidinti zaliavos potencine energija,kad sekanciose etapuose vidine laisvoji energija pereitu I kitas formas.Priklausomai nuo zaliavos rusies,paruosiamieji darbai susideda is:smulkinimo,malimo ir kt.budu zaliavos pervedimo II smulkiadispersini buvi;frakcionavimas,sijojimas,praplovimas ir kt.ju atskirimo budai I atskyras grupes ar frakcijas,pagal granulometrine sudeti;zaliavos drekinimas arba dziuvimas;koreoguojanciu priedu ivedimas;smulkinimas ir malimas yra labiausiai paplyte paruosiamieji darbai.Stambiagrudziu med-gu daleliu sumazinimas yra butinybe.tai palengvina misinio paruosima.Sumazinant susmulkintos med-gos bendras pavirsius dideja,bendras turis sudejus daleles islieka pastovus.Racionali malimo riba nustatomas bandynio budu,ji gali buti padidinta,jei malant pridedama pavirsiaus aktyviu med-gu.Smulkinimo neretai suderina su malimo produktu atskirima pagal daleliu stambuma prasijojant.Svarbus vaidmuo paruosiamuoju periuodu skiriamas zaliavos siluminiam poveikiui,kad ji isdziovinti arba pakaitinti iki reikiamos ttemperaturos.Dziovinimo procesas skiriamas atsizvelgiant I pradines zaliavos,kaip daugiakomponentes sistemos ypatumai.
1-med-gos kaitinimo periodas;2-pastovaus dziovinimo greicio periodas;3-dziuvimo kintancio greicio periodas.Pagrindine silumos perdavimo lygtis nusako priklausomybe tarp silumos srautoQ,pavirsiaus F, kur vyksta silumos kaita.Paruosiamuosiuose darbuose atliekamas fizikinis-cheminis arba cheminis med-gos zaliavu apdirbimas.
28.Sudozuoto misinio komponentu maisymo procesai.
Daugelio technologiju sudozuotu med-gu maisymas yra viena is operaciju apsprendzianciu misinio ir pagamintos produkcijos kokybe.Mechaninis maisymas atliekamas 2 stadijos:*pradinis sausu komponentu maisymas;*maisymas su skysciu.Ivedant I misini skysta komponenta proceso metu kietos daleles yra apgaubiamos skystos fazes.Priklausomai nuo daleliu fazes,judejimo greicio aplinkoje atsiranda laminarinis tekejimas arba turbulentinis.Permaisant vienu etapu skystis patenka I maisymo aparata kartu su kieto misinio komponentu.Jeigu pavirsiniame sluoksnyje vyrauja neigiami hidroksido jonai,tai pilnai drekinama H2O,issiskyrusios silumos kiekis didelis,o dodeliu pavirsiaus priklauso hidrofiliniams. Nepriklausomai nuo skystos aplinkos ivairovespilnas drekinimas rodo kietu daleliu sugebejima tirpti, sudarant tikruosius tirpalus,homogenines sistemas.Charakteristiniu procesu komponentu permaisyme yra heterogenines sistemos formavimas.Veikiant sudetingam fizikiniam-cheminiam reakciju kompleksui, vykstanciu permaisant maisymo aparatuose paruostus ir sudozuotas zaliavu med-gas,komponentai praranda savo individualias savybes,ypac pavirsiniuose sluoksniuose.Misinio kokybes ivertinimo kriterijus yra vienalytiskumas,nustatomas statistiniais metodais.Paruostas misinys pasizymi nustatytomis kokybenimis harakteristikomis,ivertinamomis pagal savybiu rodiklius.Paruosto misinio pagrindine savybe yra jos technologinio perdirbimo geba,t.y. atitinkamas uzsiduoto sluoksnio formavimas,tankinimas ir pan. Tokio misinio savybe susijusi su klojimu,slankumu,palankumu formavimui yra priskyriama realoginiams savybems.
29.Gaminiu formavimo ir tankinimo pprocesas
Paruostas misinys pasizymi tam tikru slankumu,t.y. reali galimybe atlikti operacijas,gaminius tankinant ir formuojant.Didziausio tankio reiksme stengdamasi gauti jau zaliavos paruosimo stadijoje,t.y. ruosiant miltelius,suspensijas.Optimalus formavimo ir tankinimo budo parinkimas priklauso nuo pradines zaliavos,gamybos budo,gaminio rusies ir pan.Tarpusavio saveika 2-ju daleliu apskaiciuojama:P=4π
(r1-r2)/(r1+r2)σ, kur r1 ir r2-spinduliai 2-ju artimiausiu daleliu; σ-pavirsine energija faziu riboje. Formuojamo arba suformuoto gaminiu tankinimas yra svarbus makrostrukturos susidarymo etapas.Esant didelio plastiskumo ir judrems misiniams makrostruktura nustatomas greitai ir praktiskai nesuteikia tankinimo.Tankinant mazai judrius ir standzius misinius,turincius mazesni kieki risamosios med-gos arba mazeski kieki skistos dalies,daugiau sunaudojama darbo negu tankinant plastiskus,judrius misinius. Degtuose statybiniuose med-se yra paplytes pussausio presavimo budas ir kt.Kiekvienos misinio konsistencijos optimaliai technologijai atitinka mechaninio tankinimo nustatyti parametrai.Daugelejo technologiju formavimas ir misinio tankinimas suderinami I viena operacija,tada cheminiai ir fizikiniai-cheminiai procesai,apsprendziantys strukturos susidarymo mikro ir makro lygiuose vyksta vienu metu. Nuo formavimo ir tankinimo priklauso ne tik strukturos susidarymas islaikant vienoda kompaktiska daleliu issidestyma,bet ir gaminiu tiksturiniai ipatumai.Plastinio formavimo budo tankinimas atliekamas juostiniais presais.Gaminiai plastinio formavimo masiu turi padidinta poringuma,palyginus su pussausio presavimo gaminiais.Degtu statybiniu med-gu ir dirbiniu technologijoje placiai naudojamas slikerinis liejimas,plonasienis apdirbimas arba dideliu matmenu ir sudetingos formos gaminiams gauti.
30.Fizikiai cheminiai procesai vykstantys perdirbant suformuotus gaminius.
Perdirbimo efektivumas charakterizuojamas laipsniniu arba greitu pagamintu strukturos sustiprejimo, ppereinant I kieta buvi.Kieteja pagrindai risamoji dalis,2-ji–uzpildancioji,kuri susideda is kietu komponentu misinio.Nauja faze-cheminiai junginiai atsiranda,vykstant cheminiai reakcijai ant kietu daleliu pavirsiaus arba tirpale,pradzioje atsiranda mikrodaigu sankaupa,kitose periodose vyksta kinetines vystimosi reakcijos.Cheminiu reakciju greitis greitai auga didejant temperaturai pagal Arenijaus lygti: ln•k=A/T+B,kur Air B-konst duotai reakcijai;T-absoliutine temperatura;k-reakcijos greicio konst. Kiekibine reaksijos greicio priklausomybe isreiskiama taisykle,pagal kuria temperaturos pakilimas 10laip, cheminiu reakciju greitis padideja 2-4 kartus.Be cheminiu reakciju naujos fazes susidarynas yra kristalizacija istirpusios med-gos ir persotinto tirpalo.Persotinimas atsiranda del ivairiu priezasciu: pasisalinant skystos dispersines fazes dali,slegio pasikeitimas,pradiniu komponentu ir pan.Persotintas tirpalas pasizymi nedideliu termodinaminiu stabilumu.Pradzioje susidaro naujos fazes daigai.Daigu augimo stadijoje susidaro submikroskopinio didzio daleles.Tam tikrame etape daleles daigai pesiekia kritini dydi,kuriame kiekviena pasizymi pakankama pavirsine enegrija,kad susigarytu papildoma absorbcija papildomos med-gos.Kristalu atsiradimas ir augimas gali taip pat vykti is med-gos dujinio buvio,isvevgiant skystosios fazes,t.y.staigiai sumazinant temp arba staigiai pakeliant slegi.Degtuose statybiniuose med-se risamoji dalis yra ivairus lydiniai,kuriuos apsprendzia tam tikri isoriniai faktoriai.Statybiniu med-gu strukturos susidaryma saliginai galima suskirstyti I daugeli paprastu procesu ir reiskiniu,panasiai kaip sudetingos chemines reakcijos yra tam tikras paralelinis arba vienos paskui kita paprastu reakciju jungimas.Vyraujantis vaidmuo strukturos susidarymai tenka procesams apsprendziantiems formavima ir risamosios dalies kietejima.Makro strukturos susidarymui itakos turi procesai tarpusavio saveikos strukturos
elementu riboje kietejant visai sistemai.
31. Medžiagų bei jų gamybos technologijos kūrimo koncepcija. Du statybinių medžiagų ir struktūros lygiai.
Įvaldžius naujus mikrokristalinės struktūros formavimo ir modifikavimo būdus, galima gauti vandeniui nepralaidžius, didelio stiprumo gibso rišamąsias medžiagas.
Modifikavus oksidines kristalines mikrostruktūros formavimo kinetiką ir ištyrus mikroplyšių atsiradimo ir išnykimo ypatumus, galima gauti labai didelio stiprumo gniuždant ir lenkiant medž., o jos panaudojimo temperatūra tampa gerokai didesnė.
Apibendrinant ligšiolinių tyrimų rezultatus išskiriame 2 statybinių medžiagų ir struktūros lygiai:
1) medž. mikrostruktūros fizikinių-cheminių virsmų, vykstančių, reaguojančių hheterogeninių sistemų komponenčių paviršiaus kontakto zonos rezultatai.
Mikrostruktūra – svarbiausias faktorius, nusakantis medž. savybes ir panaudojimo sritis.
2) medž. makrostruktūra – tai turinti tam tikras struktūros išsidėstymą, užtikrinanti fizikines bei mechanines savybes. Makrostruktūra – tai išvestinis medž. būvis, priklausantis nuo mikrostruktūros savybių. Formuojant makrostruktūra taip pat gali vykti ir antriniai mikrostruktūros pokyčiai.
