Oro transportas
TURINYS :
ĮVADAS.
1.Oro transporto pasaulyje ir Lietuvoje apžvalga
1.1.Oro transporto raidos istorinė apžvalga
1.2.Pagrindiniai pasaulio oro uostai
1.3.Pagrindinės pasaulio kompanijos ir jų veikla
2.Oro transporto plėtros Lietuvoje perspektyvos
2.1.Pagrindiniai Lietuvos oro uostai ir jų charakteristikos
2.2.Lietuvos oro uostų plėtros galimybės ir jų integracija į pasaulinius oro transporto tinklus
IŠVADOS
ĮVADAS
Krovinių vežimas reguliariais ir čarteriniais krovinių reisais,kurių skaičius pradedant septintuoju dešintmečiu beveik nepaliaujamai augo,devintojo dešimtmečio pradžioje visame pasaulyje tapo dinamiškiausia transporto šaka.
Visą pasaulio oro transporto tinklą sudaro gausybė atskirų susisiekimo linijų tarp oro uostų.Pasaulyje yra daugiau nei 50 oro uostų,kurių kkiekvienas kasmet aptarnauja daugiau nei po 10 mln.keleivių.
Šiame kursiniame darbe bus nagrinėjama oro transporto istorija,bus apžvelgti pagrindiniai pasaulio ir Lietuvos oro uostai,jų veikla.Taip pat Lietuvos oro uostų plėtros galimybės ir integracija į pasaulinius oro transporto tinklus.
ORO TRANSPORTO PASAULYJE IR LIETUVOJE
APŽVALGA
1.Oro transporto raidos istorinė apžvalga
Aviacija – skraidymas atmosferoje sunkesniais už orą orlaiviais:lėktuvais, sklandytuvais,sraigtasparniais.Transporto aviacijai priklauso valstybinės,privačios ir jungtinės aviakompanijos,vežančios keleivius,krovinius,paštą.Aviacijai taip pat priskiriamos specialistų rengimo bei mokslo tyrimo įstaigos.
Jau prieš 2000 metų žmonės bandė statyti skraidančius aparatus bei daryti iš ppaukščio plunksnų sparnus.Šie bandymai nebuvo pagrysti jokiais dėsniais.XV a. Leonardas da Vinčis ėmė tirti paukščių srydžius,jų kūno sandarą.Jis suprojektavo dirbtinius sparnus,tyrė terpės priešinimąsi joje judantiems kūnams,iškėlė parašiuto idėją.1809-10 anglų matematikas Dž.Keilis teoriškai paneigė žmogaus galimybę skraidyti plasnojančiais sparnais.Jis pasiūlė atskirti vvarytuvo ( oro sraigto ) ir keliamosios plokštumos ( sparno ) funkcijas.1889-96 metais inžinierius O.Lilientalis ( Vokietija ) statė sklandytuvus ir jais skraidė.1884 m.H.Filipsas ( Anglija ) sukonstravo pirmąjį praktiškai naudojamą aerodinaminį vamzdį. Sunkesnių už orą orlaivių pradininkas buvo anglų aerodinamikas F.V.Lančesteris L.Prantlis įvedė ribinio sluoksnio sampratą,ištyrė turbulentinį tekėjimą vamzdžiais ir ribiniame sluoksnyje,laminarinio tekėjimo perėjimą į turbulentinį
1903 m.broliai O.ir V.Raitai ( JAV ),įrengė sklandytuve 12 kW galios vidaus degimo stūmoklinį variklį,nuskrido pirmuosius 260 m.Europoje pirmasis 1906 m. Savo gamybos lėktuvu pakilo A.Santos-Diumontas ( Prancuzija ) Pirmąjį viensparnį lėktuvą pastatė R.Esnoltas-Peletris.Viensparnius lėktuvus ypač išgarsino prancūzų lakūnas ir aviakonstruktorius L.Blerijo.Jis 1909 m.liepos 25d. Perskrido Lamanšą ( 37 km atstumą 63,4 km/h greičius )Apie 1940 m.V.Raitas įsteigė pirmąją aviacijos mokyklą.Kariniams tikslams aviacija pirmą kkartą 1911 m.panaudojo italai kare su turkais Libijoje.Aviacija buvo panaudota ir I-ajame pasauliniame kare.Tai skatino aviacijos pramonės plėtotę.Po karo vis labiau imta plėtoti transporto ir sporto aviaciją,įsteigta mokslo tyrimo centrų,konstravimo biurų.Kuriant orlaivius daugiau imta remtis teoriniais fizikos ir technikos mokslais.Skridimo greitis buvo didinamas gerinant lėktuvo aerodinamines savybes.1919 m. Anglai A.Braunas ir Dž.Olkokas nenutūpdami nuskrido 3040 km,1920 m.Šrederis ( JAV ) pakilo į rekordinį 10093 m aukštį.1927 m.Č. Lindbergas per 26 val.atskrido iš Niujorko į Paryžių.1933 m.Steponas Darius ir Stasys Girėnas,perskridę llėktuvu „Lituanica“ Atlantą,užėmė antrą vietą pasaulyje pagal skridimo tolį.1933 m.indėnų kilmės amerikietis V.Posta apskrido aplink pasaulį per 7d.18 val.49min.1937 m.V.Čkalovo vadovaujama įgula 11340 km atstumą Maskva- Šiaurės ašigalis-Vankuveris ( JAV ) nuskrido per 63val.16min. 1939 m.F.Vendelis ( Vokietija ) pasiekė didžiausią greitį lėktuvu su stumokliniu varikliu – 755,138 km/h.Tais pačiais metais buvo išbandytas lėktuvas su reaktyviniu varikliu.1947 m. Reaktyvinis lėktuvas pralenkė garsą.1952m.pradėjo skraidyti D.Britanijos ir Prancūzijos reaktyviniai 800 km/h greitį pasiekiantys lėktuvai.1965-67 m.JAV ir SSRS sukurti vertikalaus kilimo ir tupimo lėktuvai. 1970 m.Prancūzijoje sukurtas 2500-3000 km/h greitį išvystantis keleivinis lėktuvas.
Lietuvoje aviacijos pradžia laikoma,kai Aleksandras Griškevičius 1843-50 m.padarė keletą skraidymo mašinų projektų.Pirmąjį sklandytuvą Lietuvoje 1911 m.pagamino J.Garalevičius ir A.Kulvinskis.1919 m.pradėta kurti karo aviacija. Didelį postūmį Lietuvos aviacijos vystymuisi turėjo 1927 m.įsikūrusi civilinė organizacija – Lietuvos aeroklubas ( LAK ).LAK rengė lakūnus,sklandytojus, aviamodeliuotojus,leido leidinius,rengė aviacines šventes,dalyvavo varžybose.
Transporto aviacija Lietuvoje susikūrė 1921 m.priėmus įstatymą dėl susisiekimo oro transportu Lietuvos teritorijoje.1930 m.pastatyta aerostotis.1934 m.prie Susisiekimo ministerijos įkurta Oro susisiekimo inspekcija,kuri iš D. Britanijos įsigijo du šešiaviečius transportinius lėktuvus ir atidarė oro liniją Kaunas-Palanga-Kaunas.Lietuvą okupavus Oro susisiekimo direkcija prijungta prie „Aerofloto“ 1958-63 m.buvo įrengti aerodromai Klaipėdoje,Panevėžyje, Rokiškyje,Mažeikiuose,Druskininkuose.1966 m.buvo įkurta Lietuvos civilinės aviacijos valdyba,kuri 1990 m.Lietuvai tapus nepriklausoma buvo padalinta į atskiras įmones : Vilniaus ir KKauno oro uostus,Skrydžių valdymo tarnybą, aviakompaniją“Lietuvos avialinijos“ ( LAL ),Kauno „Aviakompanija Lietuva“. Aviacijos specialistus Lietuvoje šiuo metu ruošia VGTU Aviacijos institutas (įkurtas 1993m.)
Oro transportas – jauniausia transporto šaka,ji atsirado tik šio amžiaus pradžioje ir mažiau nei per tris dešimtmečius daugelyje transporto paslaugų sferų išsikovojo pirmaujančias pozicijas.Pradžią oro transporto vystymuisi davė pirmojo valdomo orlaivio „Graf Zeppelin“ sukūrimas apie 1901 m.,kuris paskelbė orlaivių laikotarpio,turėjusio įtakos transporto politikai,pradžią,bei pirmieji skrydžiai su varikliais varomais lėktuvais.1928m.buvo atlikti pirmieji skrydžiai per Atlantą.Iki tol vykę skrydžiai tik žemyno ribose buvo papildyti tarpkontinentinėmis linijomis.Daugelio tarpinių nusileidimo punktų bei specialių techninių konstrukcijų dėka sukurtas visą pasaulį apimantis oro transporto tinklas. Sukūrus turboreaktyvinius variklius oro transporto vystymasis sparčiai žingsniavo į priekį iki mūsų dienų.Lėktuvus su propeleriais šeštame dešimtmetyje pakeitė reaktyviniai lėktuvai.1950 m.D.Britanijoje pradėtas eksplotuoti pirmasis pasaulyje reaktyvinis lėktuvas „Comet 1“ ( 40 keleivių 800 km/h )Po to buvo pagaminti amerikiečių reaktyviniai lėktuvai,kurių kūrėjai buvo Boeing ( B 707 ),Lockheed ir Douglas,o taip pat ir tuometinės Sovietų Sąjungos,tarp kitų ir Tupolevo gamykloje ( 1956 m.) sukurti reaktyviniai lėktuvai.Dabar lėktuvais pradėta vežti vis daugiau keleivių,ta pati tendencija išryškėjo ir krovinių bei pašto vežimo srityse.Nuo septinto dešimtmečio tolimųjų reisų krovinių ir keleivių vežimą oro transportu nulėmė oro lainerių atsiradimas.Taip vadinamieji „Jumbo-Jets“ išvysto beveik 11000 km/h greitį,skraidina apie 500 keleivių ar atitinkamą kiekį krovinių ir nenusileisdami gali nuskristi daugiau nei 10000 km.Prieš keletą metų pradėti eksplotuoti krovininiai oro laineriai,pvz. Boeing B 747 F,kurie į 630kūbinių m. Talpina virš 100 t.krovinio.
Visi komerciniai vežimai oro transportu,išskyrus kekeivių vežimą,keleivių vežimą,vadinami bendruoju pavadinimu CARGO.Be oro pašto bei kurjerinių siuntų,CARGO visų pirma apima krovinių vežimą,kurie ir sudaro didžiają dalį vežimų oro transportu.Jeigu pašto ir kurjerines siuntas,kurios paprastai yra didelės vertės,tačiau nesunkios,gali apdoroti lėktuvą aptarnaujantis personalas,tai krovinių vežimui būtinas papildomas personalas,specialios padavimo linijos, krovinių paskirstymo centrai ir kt.,kas reikalauja ypatingų investicijų.
Nors tarpžemyninis krovininis oro transportas šiuo metu veža tik apie 1% visų pasaulio mastu vežamų krovinių,šie kroviniai sudaro daugiau nei 10% pasaulinės prekių apyvartos.Todėl aišku,kad Cargo-krovinius sudaro daugiausia skubūs ir brangūs gaminiai,kuriuos vežant reikalingi oro transportui būdingi pranašumai ( greitis,saugumas,patikimumas,reisų dažnumas ir tinklo tankumas ) Oro transportu vežamus krovinius galima suskirstyti į tris grupes :
1 lentelė.;
1.Nereguliarios siuntos,esant būtinam reikalui Atsarginių detalių siuntos,vaistai,paramos prekės
2.Reguliarios greitai gendančių krovinių siuntos Daržovės,vaisiai,mėsa,skintos gėlės ir kt.
3.Reguliarios negendančių krovinių siuntos Įrengimai,laikrodžiai,filmai,kilimai, automobiliai,farmacijos gaminiai ir kt.
.
Ypač svarbūs yra trečiosios grupės kroviniai,nes ateityje jie dar labiau keis krovinių,vežamų oro transportu,struktūrą.Tai aukštos kokybės,specialūs pramonės produktai,ir jie sudaro didžiąją importo/eksporto krovinių dalį,ypač didžiųjų pramoninių valstybių,arba dėl įsigalinčio tarptautinio darbo pasidalijimo jie yra reikalingi
įvairių gamintojų gamybos procesams.Nepaisant didesnių vežimo išlaidų,negendančių krovinių vežimas oro transportu daugeliu atveju leidžia taupyti.
2.Pagrindiniai pasaulio oro uostai
Visame pasaulyje yra daugiau kaip 50 oro uostų,kurių kiekvienas kasmet aptarnauja daugiau nei po 10 min.keleivių ir oro transportu išsiunčia tūkstančius tonų krovinių. Labiausiai apkrautas yra tarptautinis Čikagos oro uostas O‘Hare International,kuris per metus aptarnauja apie 60 mln.keleivių ir perveža virš 1 mln.tonų krovinių.Krovinių vežimo srityje svarbiausi yra Niujorko J.F.Kennedy ir Frankfurto Rhein-Main oro uostai,iš kurių kiekvienas kasmet perveža virš 1mln.krovinių.Didieji tarptautiniai oro uuostai turi daug bendrų bruožų:
– jie yra tankiai apgyvendintose ir svarbiuose pramoniniuose rajonuose
– gera geografinė padėtis leido šiuose oro uostuose įrengti pačius moderniausius ir pakankamai ilgus pakilimo bei nusileidimo takus,lygi vietovė sudaro palankias priartėjimo bei nusileidimo sąlygas
– pati moderniausia ir įvairiapusė techninė įranga leidžia atlikti visus su oro transportu susijusius darbus – nuo aptarnavimo iki remonto
– šalia oro uosto yra tankus įvairių transporto rūšių – kelių,autostradų bei geležinkelių – tinklas,dažnai einantis iki pat oro uosto.Be to,iš tarptautinių oro uostų pastoviai vyksta skrydžiai vietiniais maršrutais įį šalies regionus
– kadangi šie oro uostai užima centrinę vietą žemyne,jie atlieka tarpkontinentinio oro transporto krovinių paskirstymo centrų ( HUB )funkciją
Krovinių paskirstymo centrus sukuria aviakompanijos.Jų privalumas yra tas,kad keleiviai/kroviniai visą atstumą gali būti vežami vienos aviakompanijos,ir taip vežimo paslaugų tiekimo neperima kkitos aviakompanijos – konkurentės ( Interlining )Dėka tokių centrų išsiplečia aviakompanijos galimybės : jei trys nepriklausomi maršrutai iš vieno taško iki kito būtų pakeisti maršrutais per vieną centrinį tašką ( HUB ),tai oro linijomis sujungtų miestų skaičius padidėtų nuo 3 iki 21.
Krovinių paskirstymo centro padėtis parenkama,atsisžvelgiant į pagrindinius per jį einančius transporto srautus.“Smėlio laikrodžio“ tipo centrai ( pvz. Čikaga,Dalasas ) pirmenybę teikia viena kryptimi vykstantiems tolimiesiems reisams.“Hinterlando“ tipo centrai yra transporto mazgai,į kuriuos vežimui tolimaisiais reisais pristatomi kroviniai iš rajonų,esančių netoli to centro.“Aplinkiniai“ centrai palengvina labai apkrautų paskirstymo centrų darbą.
Tarptautiniai oro uostai ir oro transporto mazgai,priešingai regioniniams oro uostams,dažniau rekonstruojami,nes juose transporto judėjimas tampa vis intensyvesnis,be to,tobulėjant technikai reikia prisitaikyti ir prie didesnių lėktuvų,didesnio greičio bei įvairiapusės specializacijos lėktuvų.Tačiau tobulėjanti sskrydžių technika,didėjantis reisų skaičius ir apkrovimas,triukšmo faktorius,plečiant, modernizuojant ar statant naujus tarptautinius standartus atitinkančius oro uostus,verčia ieškoti naujų teritorijos planavimo kelių.
3.Pagrindinės pasaulio kompanijos ir jų veikla
JAV.Iš 30 didžiausių pasaulio oro uostų net 20 yra JAV,keturi jų yra stambiausi visame pasaulyje.Tai oro uostai,esantys Čikagoje ( O‘Hare International ),Dalase ( Fort Worth),Los Andžele ( International ) ir Atlantoje ( Hartsfield ).JAV oro linijų tinklas puikiai išvystytas,yra daugiau nei 15000 oro uostų ir aerodromų.Toks didelis tankumas sąlygoja tai,kad šiuo metu apie 75% keleivių nnaudojasi oro transporto paslaugomis.JAV teritorijoje per parą atliekama daugiau kaip 10000 skrydžių,ir tai sudaro du trečdalius visų pasaulyje kasdien vykstančių skrydžių vidaus oro linijomis.Pagrindiniai oro transporto mazgai – tai didieji oro uostai,kuriuose judėjimas yra be galo intensyvus.Be jau paminėtų oro uostų prie didžiausių JAV dar priskiriami trys Niujorko oro uostai ( J.F. Kennedy,La Guardia,Newark),Denverio ( Stapelton ),Majamio ( International ),Bostono ( Logan )Honolulu ( International ),Detroito ( Wayne Country ),Fynikso ( Sky Harbour ), Sent Lujiso ( Lambert ),Mineapolio ( International ),Orlando ( International ),Pitsburgo, Las Vegaso ( Mc Carran International ) ir Hiūstono ( Interkontinental ) oro uostai.
JAV oro linijų tinklą aptarnauja privačios aviakompanijos.Devintojo dešimtmečio viduryje panaikinus vieningus oro transporto tarifus,kilo kainų karas,dėl kurio jos bankrutavo arba buvo nupirktos daugiau nei 100 komercinių kompanijų.Todėl šiuo metu JAV 80% visų skrydžių atlieka kelios aviakompanijos.Prie šių didžiųjų vežėjų priklauso American Airlines,United Airlines,Delta Airlines,Northvest ir Continental Airlines,o taip pat vien tik krovinių vežimu užsiimanti tarnyba Federal Express.
Kai kurie JAV oro uostai krovinių vežimo srityje tapo svarbiais tarpiniais vandens ir oro transporto krovinių paskirstymo centrais,prie tokių oro uostų šalia Čikagos bei Niujorko priklauso ir Sietlo Takoma oro uostas yra artimiausias oro uostas,esantis Šiaurės Amerikos žemyne.Šis geografinis privalumas nulėmė tai,kad Sietlo Takoma oro uoste pper savaitę perkraunama keletas šimtų tonų krovinių,kurie tarptautiniais vandens/oro transporto reisais dažniausiai būna vežami iš Tolimųjų Rytų į Europą ir atgal.
Europa.Europoje oro transporto tinklas taip pat labai tankus,ypač Europos Sąjungos valstybėse.Visos didesnės žemyno valstybės turi savo aviakompanijas. Svarbiausios Europos aviakompanijos,dirbančios visame pasaulyje,yra „Deutsche Lufthansa“, „Air France“, „British Airvvays“, „Swissair“(Šveicarija), ir „Alitalia“ ( Italija).Tarp žymiausių Vakarų Europos krovinių vežimo aviakompanijų yra olandų KLM,belgų SABENA,SAS,“Iberia“ (Ispanija),TAP ( Portugalija),AUA(Austrija), „Finnair“ ( Suomija) ir „Olimpic Airways“ ( Graikija).Prancūzų aviakompanijos UTA ir „Air Inter“ aptarnauja daugiausisi regioninę ir vietinę rinką.Keletas kompanijų „Cargolux“(Liuksemburgas) ir „German Cargo“,veža vien tik krovinius.Rytų Europoje dominuoja buvusi valstybinė Sovietų Sąjungos aviakompanija „Aeroflot“.Pagal savo milžinišką oro laivyną bei didelius vežamų keleivių ir krovinių skaičiaus priklauso prie pasaulio pirmaujančių aviakompanijų.
Rytų ir Pietryčių Azija.Oro transporto vystymosi Rytų ir Pietryčių Azijoje neįmanoma palyginti nei su vienu kitu pasaulio regionu.Vos per kelerius metus keliose valstybėse pradėjo veikti nauji labai galingi oro uostai,kurie arba pakeitė senus arba eksplotuojami šalia senųjų.Spartus ekonomikos vystymasis darė įtaką svarbių tarpžemyninio oro transporto susisiekimo centrų Singapūre ( Changi oro uostas ),Maniloje( tarptautinis oro uostas ),Bankoke ( tarptautinis oro uostas ),Honkonge ( Kai Tak ),Seule ( Kimpo tarptautinis oro uostas),Tokijuje ( Haneda ir Narita ) ir Osakoje ( tarptautinis oro uostas )atsiradimui.Gausybė teisioginių ooro linijų jungia šį regioną su Europa,Šiaurės Amerika ir Australija.Paties regiono viduje oro linijų tinklas taip pat tankus,nes dauguma gerai ekonomiškai išsivysčiusių rajonų yra salose.Prie pagrindinių aviakompanijų,vežančių keleivius ir krovinius,priklauso JAL ,SIA ir „Cathay Pacific“ ( Honkongas).Svarbiais regioniniais ir tarptautiniais maršrutais kursuoja ir „China Airlines“,MAS,“Garuda Indonesien Airways“,PAL ir „Korean“.
2 lentelė,
Europos oro uostai ir aviakompanijos
Valstybė Vieta Oro uostas Kodas Aviakompanija
Belgija
Briuselis International BRU Sabena
Vokietija Frankfurtas Diuseldorfas Kiolnas Hamburgas Berlynas Rhein-Main Rhein-Ruhr Koln/Bonn Fuhlsbuttel Tegel Schonefeld FRA
DUS
CGN
HAM
TXL
BER Deutsche Lufthansa
Danija Kopenhaga Kastrup CPH SAS
Prancūzija Paryžius Orly, Charles-de-Gaulle ORY
CDG Air France
UTA
Suomija Helsinkis Vantaa HEL Finnair
Graikija Atėnai Hellenikon ATH Olimpyc Airvvays
Didžioji Britanija
Londonas Heathrow Gatwick LHR LGW British Airways
Airija Dublinas International DUB Aer Lingus
Islandija Reikjavikas International REK Icelander
Italija Roma Leonardo da Vinci,Ciampino ROM,CIA Alitalia
Olandija Amsterdamas Schiphol AMS KLM
Norvegija Oslas Forneby OSL SAS
Austrija Viena Schwechat VIE Austrian Airlines
Portugalija Lisabona International LIS TAP Air Portugal
Švedija Stokholmas Arlanda STO SAS
Šveicarija Ispanija Ciurichas Madridas Kloten
Barajas ZRH
MAD Swissair, Iberia, Aviaco
Bulgarija Sofija International SOF Balkan Air
Čekija Praha International PRG CSA
Jugoslavija Belgradas International BEG JAT
Lenkija Varšuva International WAW LOT
Rumunija Bukareštas Baneasa BUH Tarom
Artimieji Rytai ir Pietų Azija.Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos oro uostai priskiriami prie Pietų maršruto,jungiančio Europą ir Tolimuosius Rytus/Australiją, pusiaukelės.dauduma didžiųjų aviakompanijų naudojasi jais tarpiniam nusileidimui,ir skrydžio personalui pakeisti.Nuo aštunto dešimtmečio vidurio kai kurie šių oro uostų tapo krovinių paskirstymo centrais.Tokie centrai yra Indijos oro uostas Teherane ( Iranas ). Persijos įlankos regione šią užduotį atlieka supermodernūs Dubajaus ir Abu Dabio oro uostai,Man amos,Kuveito ir az Zahrano oro uostai.Dėka spartaus ekonomikos augimo paskutiniais dešimtmečiais palei įlanką išsidėsčiusios valstybės eksploatuoja itin tankų regioninių oro linijų tinklą ir keletą ypač modernių bei patogių oro uostų.Kelios aviakompanijos – „Gulf Air „ Saudi“ ir „Kuwait Airways“ – atlieka skrydžius ir į įvairias pasaulio šalis.Be to prie svarbiausiųjų Artimųjų Rytų
ir Pietų Azijos aviakompanijų priklauso Izraelio „El Al „ Air India“ir „Indian Airlines“ bei „Pakistan International Airlines“
Lotynų Amerika.Nuo seno beveik visos Lotynų Amerikos šalys,ypač Pietų Amerikos,dėl kalnuotų vietovių ir drėgnų miškų sprendžia dideles transporto problemas.Tad oro transportui šių šalių rinkoms,vežant keleivius ir krovinius,tenka svarbus vaidmuo.Meksikoje valstybinei aviakompanijai ASA priklauso apie 50 oro uostų,20 iš kurių – tarptautiniai.Pagrindinis oro uoatas yra Mechike/Benito Juarez.Argentinai,Brazilijai ir Čilei,kurių teritorijos driekiasi toli iš Šiaurės į Pietus,oro transportas taip pat svarbus faktorius šalių susisiekimo sistemoje.Buenos Airių ooro uostas Ezeiza,valstybinės aviakompanijos „Aerolineas Argentinas „ domicilis,yra vienas pagrindinių subkontinento oro uostų.Seniausia subkontinento aviakompanija yra nuo 1919 m.veikianti Kolumbijos kompanija „Avianca“.Ji aptarnauja tankų vidaus linijų tinklą į tarptautinius oro uostus.Būtent Kolumbijai labai svarbus krovinių vežimas oro transportu,kadangi po kavos ir bananų užima skintos gėlės.Jos vežamos tik oro transportu.Kolumbija po Olandijos yra didžiausia gėlių eksportuotoja visame pasaulyje.
Australija/Okeanija.Kadangi Australija,Naujoji Zelandija bei Okeanija yra plačiai išsidėstę ir salos – valstybės geografiškai labai išsisklaidę vandenyne,oro transportas šiame regione svarbus.Australija pagal savo gyventojų skaičių ppriskiriama prie valstybių su intensyviu oro eismu.Daugiau kaip 60 valstybinių ir beveik 400 privačių oro uostų aptarnauja kelios aviakompanijos.Valstybinė „Australian Airlines“ ir privati „Ansett“.Vidaus ir tarptautinius reisus Naujojoje Zelandijoje aptarnauja nacionalinė kompanija „Air New Zealand“
Afrika.Afrikos kontinente oro transportas daugiausiai tarnauja kkeleivių vežimui,kadangi prekyba tarp Afrikos valstybių dar silpnai išvystyta.Oro susisiekimas yra svarbus kontinento vystymosi faktorius,nes sausumos keliai nepakankamai išplėtoti. Nors šiuo metu Afriką juosia gana tankus oro linijų tinklas,pagrindiniai oro maršrutai driekiasi Šiaurės – Pietų kryptimi į Europą.Ne toks tankus linijų tinklas yra Vakarų – Rytų kryptimi,kadangi oro susisiekimo poreikis Afrikos viduje kol kas mažas,o aukštos kainos iki šiol stabdė jo vystymasi.Svarbūs tarptautiniai oro uostai yra išsidėstę Afrikos pakrantėse:Vakaruose tai yra Dakaro,Abidžano ir Lagoso,Šiaurėje – Alžyro,Tuniso ir Kairo oro uostai.Afrikos rytinėje dalyje svarbūs yra Chartumo,Nairobio ir Mombasos,o Pietuose – Johanesburgo ir Keiptauno oro uostai.Viena didžiausių kompanijų yra „South African Airlines“ ( SAA ).
Vystantis tarptautiniam bendradarbiavimui civilinėje aviacijoje 1944 m.įkurta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ( ICAO ).Ji atstovauja 174 šalių – nnarių aviakompanijas.Šių aviakompanijų 1999 m.oro transporto apyvarta siekė apie 245 mlrd. t/km.,keleivių skaičius – 1,17 mlrd.,krovinių vežimas oro transportu sudarė daugiau nei 18 mln.tonų.Numatoma,kad šio dešimtmečio pabaigoje pasaulinis tonažas sieks iki 30 mln.tonų kasmet.
Tarptautinės krovinių vežimo kompanijos yra :
-specialios
-mišrios
3 lentelė,
Didžiausios pasaulio aviakompanijos
Vieta Aviakompanija Šalis 1999m.apyvarta mln.JAV $ Augimas palyginus su praeitais metais % Vežimai mln.t/km
1 American Airlinies JAV 12993 10,1 26100
2 Air France grupė Prancūzija 11824 13,3 10336
3 United Airlinies JAV 11748 5,3 24725
4 Japan Airlinies Japonija 10627 7,9 12465
5 Lufthansa Vokietija 9714 7,8 12986
6 Delta Air Lines JAV 9171 6,9 21693
7 British Airways Didž.Britanija 9064 0,6 12693
8 Northwest Airlmes JAV 7534 3,8 18912
9 All Nippon Airways Japonija 6634 14,5
10 USA ir grupė JAV 6533 0,5
Platesne prasme prie specialių krovinių vežimo kompanijų priskiriamos ir didžiosios skubių bei kurjerinių siuntų tarnybos,turinčios platų ssavo lėktuvų tinklą ir užsiimančios skubių siuntų vežimu visame pasaulyje.Pagrindinės skubių siuntų tarnybos be kitų yra „Federal Express“, „DHL Woldwide Exspress“ ir UPS bei TNT.
Mišrios keleivių – krovinių vežimo kompanijos,skraidinančios daugiausiai keleivius,tačiau vežančios ir nemažai krovinių.Svarbiausios šios grupės aviakompanijos yra „Lufthansa“, „Japan Air Lines“ „Air France“, „Aeroflot“. Viena didžiausių mišrių pasaulio aviakompanijų yra Vokietijos aviakompanija „Lufthamsa“.Ji ne tik skraidina keleivius,bet didelį dėmesį skiria ir krovinių vežimui.Apie 20% šios kompanijos apyvartos sudaro krovinių vežimas.Pasaulinėje krovinių vežimo rinkoje „Lufthansa“ užima tvirtą vietą,perveždama apie 3,6 procentų visų krovinių.Tokiu būdu ji patenka ir tarp
pirmaujančių aviakompanijų,vežančių krovinius.Mišrių krovinių vežimo kompanijos dažnai bendradarbiauja su pasaulinėmis skubių siuntų tarnybomis
ORO TRANSPORTO PLĖTROS LIETUVOJE PERSPEKTYVOS
1.Pagrindiniai Lietuvos oro uostai ir jų charekteristikos
Tarptautinis Vilniaus oro uostas.Steigėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.Įmonė užima 333 ha plotą,aerodromo perimetro ilgis 10,54 km.Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2500 m.,plotis 50 m.PCN – 79 I kategorija.Oro uostas įsikūręs Vilniaus pietuose ant plynaukštės.Nuo sostinės centro oro uostas 15 min kelio automobiliu. Oro uoste įsikūrusios ir reguliarius skrydžius vykdo 11 aviakompanijų.
Plečiantis Lietuvos ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su užsienio valstybėmis,Lietuvai jungiantis prie Europos Sąjungos,keleivių skaičius didėja.Šią tendenciją sąlygoja turizmas,didėjantis bendrų įmonių skaičius,besiplečiantys komerciniai kontaktai.Tam turi palankias sąlygas ir palanki Lietuvos geografinė padėtis.
Keleiviams reikalinga plati teikiamų paslaugų sfera,sukurianti visapusiško saugumo ssąlygas.Šių tikslų įgyvendinimui oro uoste įrengtos terminalo galerijos,keleivių registravimo įranga,įkurtas prekybos kompleksas,atidarytas verslo klubas,palei terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.
Kadangi oro eismas Lietuvoje yra gana sezoniškas,todėl sudaromi vasaros ir žiemos tvarkaraščiai.Pagal žiemos tvarkaraštį oro uoste vykdoma apie 300 o pagal vasaros apie 320 reguliarių skrydžių per savaitę,kiti skrydžiai yra užsakomieji.
Dėl Lietuvos klimato sąlygų,turistinės ir poilsinės kelionės yra sezoninės.Verslo kelionės stabilios.
Oro uostas teikia aviacines ir neaviacines paslaugas šalies bei užsienio ūkio subjektams taip pat fiziniams asmenims.Orlaiviai oro uoste skrenda pagal iš anksto suderintą tvarkaraštį.
4 lentelė,
Srydžiai ir keleiviai iki 2004 metų
Metai 1997 Skrydžiai 13792 Keleiviai 410879
1998 16711 461989
1999 18185 480708
2000 17277 521529
2001 18362 584171
2002 17124 634991
2003 18336 719850
Kauno oro uostas.Kauno mieste aviacija pradėjo vystytis dar XX amžiaus pradžioje.1919 m.Kauno Aleksoto aerodrome įsikūrė Lietuvos Karo Aviacijos departamentas.1922 m.buvo atidaryta oro linija Karaliaučius – Kaunas – Velikije Luki – Maskva,aptarnaujama Vokietijos ir rusijos kompanijos „Deruluft“.
1930 m.Aleksoto aerodrome buvo pastatyta aerostotis,skirta aptarnauti vietines aviakompanijas.1938 m.Lietuvos oro linijos įsigijo du lėktuvus,skraidžiusius maršrutu Kaunas – Palanga ir Kaunas – Ryga.1988 m.Kauno rajone,Karmėlavoje,pradėjo veikti naujai pastatytas,modernus Kauno oro uostas,atitinkantis tarptautinius civilinės aviacijos standartus ir rekomendacijas.Nuo oro uosto įkurimo pasikeitė uosto įvaizdis,išaugo keleivių pervežimo apimtys.
Nuo pat Kauno oro uosto veiklos pradžios jame nuolatos tobulinama keleivių aptarnavimo technologija bei įgyvendinami įvairūs keleivių terminalo rekonstrukcijos projektai siekiant pasiūlyti kuo didesnę paslaugų įvairovę,jaukesnę ir patogesnę aplinką bbei padidinti keleivių srauto pralaidumą.
Krovinius Kauno oro uoste aptarnauja privati kompanija „Aviacijos Paslaugų Centras“,kuri valdo 3200 kv.metrų sandėlius ir teikia visas su krovinių aptarnavimu susijusias paslaugas:
-pakrauna ir iškrauna lėktuvus,nepriklausomai krovinys supakuotas ar ne
-išrūšiuoja krovinius sandeliuose
-paruošia krovinius patikros institucijų patikrai
-sutvarko krovinių dokumentaciją
-pakrauna krovinius į kitus transportus
-sandėliuoja krovinius
-organizuoja antžeminį krovinių pervežimą tiek Lietuvoje tiek visoje Europoje
Kauno oro uosto privalumai:
-3250m.kilimo – tūpimo takas leidžia priimti visų tipų orlaivius
-ideali geografinė padėtis sudaro sąlygas pervežti tranzitinius krovinius įvairiomis kryptimis įvairių transporto priemonių pagalba
-techninės galimybės leidžia iškrauti ir pakrauti visų tipų orlaivius paketuotais ir nepaketuotais kroviniais
-ilgametė patirtis krovinių pervežimo oro transportu srityje
-kokybiškas ir greitas orlaivių,keleivių ir krovinių aptarnavimas
palankūs oro uosto teikiamų paslaugų įkainiai ir lanksti atsiskaitymų sistema
-nusileidimo tako kryptis parinkta atsižvelgiant į vyraujančių vėjų kryptį
-išvystyta keleivių ir krovinių aptarnavimo infrastruktūra
-moderniai įrengta VIP priėmimo salė
Palangos oro uostas.Pradėjo funkcionuoti 1937m.Jame mokėsi skraidyti tuometinės Lietuvos karinių pajėgų lakūnai.1939 m.Lietuvoje buvo atidarytas pirmasis reguliarus oro maršrutas Kaunas – Palanga.1940-1963 m. Oro uostu naudojosi Tarybų Sąjungos karinės oro pajėgos.1963 m.oro uostas tapo civiliniu Tarybų Sąjungos oro uostu.1991 m.uostas buvo įregistruotas kaip atskira Valstybės įmonės statusą turinti įmonė.1997 m.oro uostas įstojo į vieną didžiausių tarptautinių aviacijos organizacijų ACI.1994 – 1997 m.rekonstruotas keleivių terminalas.Keleivių ir bagažo aptarnavimas iš esmės pritaikytas tarptautinės civilinės
aviacijos organizacijos ( ICAO )reikalavimams.Keleivių terminale pradėjo veikti visos tarnybos būtinos tarptautiniam oro uostui.Dabartiniu metu techninės galimybės leidžia per 1val.aptarnauti 120 keleivių.1994 – 1995 m. rekonstruotas skrydžių valdymo centras.1996 – 1997 m.rekonstruota tūpimo – kilimo tako danga.1998 m.rekonstruotas orlaivių stovėjimo peronas ir riedėjimo takas.
Tarptautinis Palangos oro uostas yra nedidelis Vakarų Lietuvos regioninis oro uostas.Šiuo metu pagrindiniai oro uoste tūpia šių tipų keleiviniai orlaiviai: YK – 40,YK – 42,BOEING – 737,SAAB – 2000,SAAB-340,Jetstream – 32,ATR – 42 Pradedant nuo 1993 m.keleivių sskaičius kasmet auga apie 10-15 procentų.Oro uostas tapo antruoju šalyje pagal aptarnaujamų keleivių skaičių.Oro uosto teritorijoje dirba virš 200 žmonių.
Reguliarius skrydžius iš Palangos oro uosto vykdo Švedijos aviakompanija Swedline bei nacionalinės Lietuvos aviakompanijos: Aviakompanija Lietuva ir Lietuvos Avialinijos.Pagrindiniai reguliarūs reisai vasaros sezonu metu yra į Bilundą ( Danija ),Stokholmą,Ronneby,Malmę,Oslą, Hamburgą,Berlyną,Frankfurtą.Žiemos sezono metu vykdomi reguliarūs reisai į Bilundą,Oslą,Stokholmą,Ronneby,Malmęir Hamburgą.
Numatomi oro uosto plėtros darbai :
-modernizuoti kilimo – tūpimo taką
-modernizuoti keleivių terminalą ir jo įrangą
Palangos oro uostas yra įtrauktas į Lietuvos nacionalinę transporto pplėtros ir Transporto investicinių poreikių įvertinimo ( TINA ) programas.
Oro uosto veiklą reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos norminiais aktais,bet ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO bei Europos civilinės aviacijos konferencijos ECAC rekomendacijoms ir reikalavimai.
2.Lietuvos oro uostų plėtros galimybės ir jjų integracija į pasaulinius oro transporto tinklus
Pagrindiniai oro transporto ilgalaikės plėtros tikslai:
– sukurti kokybišką su kitomis integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą
– sukurti skrydžių saugą užtikrinančią ir aviacijos veiklą reglamentuojančią teisinę sistemą,suderintą su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO),Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC),Europos Jungtinės aviacijos administracijos (JAA),Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA),Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI),Europos saugios oro navigacijos organizacijos (EUROCONTROL)teisės aktų,standartų ir rekomenduojamų praktikų sistemomis
– įstoti į Europos saugios oro navigacijos organizaciją EUROCONTROL
– sukurti harmoningą oro transporto aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą
Oro transporto plėtros strategijos įgyvendinimo priemonės:
Iki 2004 m.
– įdiegti JAA standartus ( JAR) nacionalinėje teisės sistemoje
– įgyvendinti JAR reikalavimus aviacijos įmonėse,pertvarkyti aviacijos remonto ir gamybos įmones darbui JAA standartų sistemoje integruojantis į Europos ir NATO aviacijos tyrimų ir gamybos programas
– baigti formuoti aviacijos specialistų rrengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą
– gerinant skrydžių saugą pakeisti nauja resursą užbaigusią instrumentinę tupdymo sistemą ILS Palangos oro uoste bei pasenusias kilimo – tupimo tako žiburių sistemas naujomis didelio intensyvumo žiburių sistemomis Kauno ir Palangos oro uostuose
– parenkant strateginį partnerį integruoti nacionalinį vežėję AB aviakompaniją „Lietuvos avialinijos“ į vieną iš pasaulinių aliansų
– užtikrinti keleivių ir krovinių tranzitines paslaugas tarptautiniuose oro uostuose
– įgyvendinti priemones pritaikant tarptautinių oro uostų terminalus Šengeno bei kitiems ES taikomiems reikalavimams
– parengti oro bendroves ir oro uostus oro transporto rinkos liberalizavimui, integruojantis įį Europos bendrąją oro erdvę
– parengti bendrosios aviacijos plėtros ir jos platesnio integravimo į šalies transporto sistemą programą
– siekiant tenkinti aplinkosauginių reikalavimų ir orlaivių kelimo triukšmo poveikio žmonių sveikatai mažinimo programas,įvykdyti pirmąjį triukšmo matavimo sistemų Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose kūrimo etapą
– parengti orlaivių ir keleivių aptarnavimo bei gamybos infrastruktūros derinimo Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose programas
nuo 2004 m.iki 2010 m.
– rengti naujų oro eismo valdymo koncepsijų ir techninių priemonių diegimo strategiją:oro eismo valdymo koncepsijos CNS / ATM,globaliosios navigacijos palydovinės sistemos ( GNSS )
– siekiant pagerinti tranzito,didelių lėktuvų aptarnavimo ir skrydžių saugos užtikrinimo galimybes: Vilniaus oro uoste iki 2005 m.prailginti kilimo – tūpimo taką iki 3 km ilgio bei pakeisti nauja instrumentinio tupdymo sistemą ILS;Palangos oro uoste praplatinti ir prailginti kilimo – tūpimo taką iki 2,5 km ilgio
– siekiant gerinti keleivių aptarnavimą ir oro uosto konkurencingumą įrengti naują ES standartus atitinkantį terminalą Vilniaus tarptautiniame oro uoste
nuo 2010 m.iki 2015 m.
– įgyvendinti oro eismo valdymo koncepsijos CNS/ATM programą
– įgyvendinti globaliosios navigacijos palydovinės sistemos GNSS programą
– tęsti orlaivių keliamo triukšmo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo programos įgyvendinimą .
IŠVADOS
Metams bėgant transportavimo oru apimtys išauga ir,nepaisant didesnių transportavimo išlaidų,augs ir toliau.Be abejo,kadangi ateityje klientai reikalaus vis geresnių paslaugų,o tarptautinių pervežimų apimtys didės,oro transportas ir toliau vaidins savo strateginę rolę daugelio firmų .
Privalumai:
– greitis,jis daug didesnis nnegu bet kurios kitos transporto priemonės
– daug paprastesnis įpakavimas,negu vežant kita transporto rūšimi
– daug mažesnės išlaidos atsargoms,kadangi kroviniai vežami greičiau ir daug saugiau
Trūkumai:
– dideli krovininiai tarifai
– užsilaikymų galimybė dėl blogo oro,ypač dėl rūko
– ribojimai kroviniams dėl gabaritų ir svorio
Per 11 šių metų mėnesių į Lietuvos oro uostus atvyko ir išvyko 1,018 mln keleivių – 38,2 proc.daugiau nei pernai sausio – lapkričio mėnesiais.Per šių metų sausį – lapkritį šalies oro uostuose buvo pakrauta ir iškrauta 7,8 tūkst.tonų krovinių ir pašto – 36,5 proc.mažiau nei pernai tuo pačiu metu.Šiemet nutūpė ir pakilo 31,7 tūkst.orlaivių arba 21,1 proc.daugiau nei 2003 metų sausį – lapkritį.
Išsivysčiusios šalys turi tankų oro linijų tinklą.Didžiausią lėktuvų parką turi JAV,Rusija,Kanada,Australija,Vokietija.Pasaulyje yra daugiau nei tūkstantis tarptautinių oro uostų ( vien tik Europoje jų yra 400 ).
Tuo tarpu transporto infrastruktūros efektyvumas ir jo plėtotės nauda civilizuotame pasaulyje yra vertinama visos šalies mastu.Transporto tinklai rinkų konkurencingumo varomoji dalis.Todėl transporto infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas yra viena svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant plėtros strategijas ir programas.
NAUDOTA LITERATŪRA :
– A.Baublys. Transporto sistema.Vilnius,Technika,1995 m.
– A.Šakalys.Transporto ir tranzito plėtros strategija.Knygoje „Lietuvos mokslas“.Vilnius:Spauda,2002 m.
– A.Jarašiūnienė.Transporto geografija.Vilnius,Technika,2003 m.
– Interneto puslapiai
