Statybinių medžiagų vežimo technologinio proceso organizavimas UAB „IRIS

Turinys

Įvadas ………………………… 3

1. Tiriamoji dalis ………………………… 4

1.1. Įmonės charakteristika ir jos paslaugų apžvalga ……………….. 4-5

1.2 Įmonės transporto parko apžvalga ir krovininės transporto priemonės dokumentai … 6-7

1.3 Įmonės krovinių srautų apžvalga ……………………….. 8

1.3.1 Krovinių charakteristika ………………………… 8

1.3.2 Krovinių srautų analizė ………………………… 8-9

1.3.3 Krovinių srautų netolygumas ……………………….. 9-10

1.4 Eksploatavimo sąlygų charakteristika ……………………. 10

1.5 Riedmenų tipo parinkimas ………………………… 10

2. Technologinė dalis ………………………… 11

2.1. Techninių eksploatacinių rodiklių maršrutuose skaičiavimas …………. 11-18

3. Organizacinė dalis ………………………… 19

3.1. RRiedmenų išleidimo į liniją grafikas …………………….. 19

3.2. Automobilių eismo tvarkaraščiai ………………………. 19

3.3. Eismo grafikų sudarymas ………………………… 20

3.4. Vairuotojų darbo grafikas ………………………… 20

3.4.1. Reikalingas vairuotojų skaičius ……………………… 20

3.4.2. Duomenys vairuotojų darbo grafikui sudaryti ………………… 20

Išvados ir pasiūlymai ………………………… 21

Literatūros sąrašas ………………………… 22

1 priedas ………………………… 23

ĮVADAS

Lietuvos transporto politika tampa bendros ES transporto politikos dalimi, todėl mūsų rinkoje vykstantys pokyčiai susiję su ES taikomais reikalavimais. Transportas, tai ūkio šaka, apimanti transporto ir keleivių vežimą įvairiomis transporto rūšimis. Šiuo mmetu, kai sparčiai didėja pervežamų krovinių apimtys, krovinių gabenimui Lietuvos Respublikos politinėje sistemoje yra teikiama didelė reikšmė. Kuriasi naujos pervežimų įmonės, atsirado tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas, tai tik dar labiau parodo, kad Lietuva kaip valstybė yra strategiškai palankioje vietoje, kad ggalėtų plėtoti ir vystyti šią ūkio šaką. Todėl žmogus užsiimantis krovinių vežimu turi mokėti sudaryti teisingą ir pasiteisinanti strategini planą, būti atsakingu ir gebėti greitai atsižvelgti į vykstančius rinkos pokyčius.

Kursinio darbo užduotyje duota schema, kurioje yra krovinių gabenimo maršrutai. Du iš jų yra švytuokliniai, jungiantys tik bazę ir tam tikrą parduotuvę. Likusieji trys jungia tą pačią bazę ir dar dvi parduotuves. Prieš bazę yra ATĮ, iš kurios transporto priemonė išvažiuoja i pamainą ir grįžta. Mano atveju krovinys yra statybinės medžiagos.

Darbo tikslas: išanalizuoti UAB „IRIS“ statybinių medžiagų vežimo technologinio proceso organizavimą, bei teikti išvadas ir pasiūlymus apie pastebėtus trūkumus.

Uždaviniai:

– išanalizuoti gabenamų krovinių charakteristiką, krovinių srautų analizę, krovinių srautų netolygumą, eksploatavimo sąlygų charakteristiką;

– parinkti tinkamą riedmenų tipą gabenamam kroviniui;

– aapskaičiuoti techninius eksploatacinius rodiklius;

– išaiškinti automobilių eismo tvarkaraščius švytuokliniame arba žiediniame maršrutuose ir vairuotojų darbo organizavimą, jų faktinį bei planinį darbo laikus.

1. TIRIAMOJI DALIS

1.1. Įmonės charakteristika ir jos paslaugų apžvalga

,,IRIS“ savo veiklą pradėjo 1991 metais ir nuo to laiko dinamiškai plečiasi, užsitarnaudama interjero apdailos ir statybinių medžiagų rinkoje patikimo ir atsakingo partnerio reputaciją. Šiandien IRIS vienas didžiausių prekybos centrų.

Vienas iš IRIS pagrindinių tikslų – pateikti rinkai aukštos kokybės interjero apdailos bei statybines medžiagas. Ilgalaikis bendradarbiavimas su gerai žinomais statybinių aapdailos medžiagų gamintojais, vienintelio arba strateginio importuotojo statusas bei sąžiningu darbu pelnytas patikimo partnerio vardas .

UAB IRIS – tai profesionali komanda, nuolat ieškanti produktyvių ir rezultatyvių darbo tiek su gamintojais, tiek su klientais metodų, efektyviai sprendžia užduotis atlikdama pateiktus klientų užsakymus. IRIS kompanijos veikla griežtai specializuota, ypatingas dėmesys skiriamas šioms prekių grupėms:

– keraminėms ir akmens masės plytelėms;

– kiliminėms, laminuotoms ir PVC grindų dangoms;

– vonios kambario baldams ir aksesuarams;

– vonioms ir dušo kabinoms;

– vandens maišytuvams;

– keraminei santechnikai;

– tapetams, dažams;

– plytelių klijams ir sausiems statybiniams mišiniams;

– statybinėms medžiagoms (cementas, gipso kartono plokštės, metalo profiliai, glaistai, kt.)

– apšiltinimo medžiagoms;

1pav. Valdymo struktūra

Iš 1 pav. matyti, jog transporto skyrius turi penkis padalinius kurie yra pavaldūs transporto skyriaus vadovui ir tai puikiai užtikrina paslaugų kokybę.

Automobilių transporto paslaugos:

• krovinių gabenimas;

• krovinių komplektavimas ir rūšiavimas;

• mažmeninė ir didmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis;

• krovinių sandėliavimas;

Kroviniai vežami tik Lietuvos teritorijoje. Įmonei neužtenka turimų transporto priemonių, tai ji bendradarbiauja su vežimus vykdančiomis firmomis. Statybinės medžiagos yra vežiojamos su autotraukiniais. Stambios partijos vežamos tiesiai gavėjui.

1.2 Įmonės transporto parko apžvalga ir krovininės transporto priemonės dokumentai

UAB „IRIS“ šiuo metu eksploatuoja savo turimus automobilius, taip pat dalį jų nuomoja ir iš kitų vežimais užsiimančiomis įmonėmis. Įmonėje automobiliai nėra sspecialiai kaip nors ženklinami, nes tam nėra jokio tikslo. Įmonės parką sudaro tik „EURO-3“ automobiliai. Pagal transporto priemonių tipą autoparkas susideda iš: autotraukinių, specialiųjų automobilių, lengvųjų automobilių

1.2 pav. Autoparko struktūra pagal tipą

Iš diagramos matyti, kad daugiausia įmonė turi sunkvežimių ,,MERSEDES- BENZ“ statybinėms medžiagoms išvežioti.

Įmonės transporto parkas yra apynaujis. Dauguma automobilių nėra daugiau nei dveji metai senumo, parkas yra atnaujinamas nuolat, nes įmonė stengiasi užtikrinti gabenamų krovinių kokybę, pristatymo laiką ir aišku taupo kuro sąnaudas. Toliau yra pateikiamas parko tarnavimo laikas pagal metus.

1.3 pav. Viso parko tarnavimo laikas pagal metus.

Iš diagramos matyti, kad nauji automobiliai sudaro tik 47% viso parko. Ateityje tikimasi, kad šis skaičius padidės..

Kadangi nagrinėjama įmonė užsiima Statybinių medžiagų gamyba bei realizavimu, tai įmonės turimi automobiliai turi turėti šiuos būtinus dokumentus:

Važtaraštis – krovinio sutartį patvirtinantis dokumentas;

Sąskaita–faktūra – tai dokumentas, kuris visada ruošiamas, kada tik krovinį siunčia vienas asmuo kitam;

Kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentai – tai asmens kontrolės knygelė, kurioje vairuotojas arba lydintysis privalo kasdien žymėti visas savo gamybinės veiklos rūšis ir poilsio valandas.

Tachografas – automatiškai užrašo važiavimą ir sustojimus per parą arba nuo darbo dienos pradžios iki pabaigos.

1.3 Įmonės krovinių srautų apžvalga

1.3.1 Krovinių charakteristika

Krovinys – visi daiktai nuo jų priėmimo gabenti iki įteikimo krovinio gavėjui.

Statybinės mmedžiagos skirstomos pagal:

• pakrovimo – iškrovimo būdą: vienetinis krovinys,

• vienos krovininės vietos masę: padidintos masės (nuo 250kg),

• gabaritus: leisti vežti bendrojo naudojimo keliais,

• siuntos dydį: vidutinių partijų siunta (5-30t),

• specifinius požymius: – ,

• pavojingumo laipsnį: nepavojingi,

• transporto priemonių įkrovumo panaudojimą: IV grupė 0.41 – 0.01.

Baldai yra specifinis krovinys dėl mažo tūrinio svorio, didelių gabaritų ir vežimo sąlygų. Įkrovumui padidinti daromi aukšti kėbulai (iki 2100 mm aukščio). Kėbului apšvieti viršuje sudėti langai (iliuminatoriai). Vidus išklotas keliomis eilėmis minkštų volelių, kurie apsaugo baldus nuo mechaninių pažeidimų. Krovinys sutvirtinamas diržais. Pakraunant tarp atskirų vienetų įstatomi minkšti tarpikliai. Patys baldai pervežami ant medinių palečių, atskiri krovinio elementai supakuojami į plėvelę siekiant išvengti mechaninių pažeidimų juos transportuojant. Markiruojami atsižvelgiant į tai iš kokių medžiagų pagaminti pervežami baldai, kokioje taroje jie supakuoti ir pan. savybių.

1.3.2 Krovinių srautų analizė

Qm=QpDkαi,

čia: Qm – krovinio kiekis, kurį autoįmonė turi pervežti per metus,t;

Qp – paros pervežimo apimtis, t;

Dk – pervežimo kalendorinis laikotarpis, dienos;

αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas

QmAB=46*12*10=5520t

QmC=36*12*10=4320t

QmDH=50*12*10=6000t

QmO=34*12*10=4080t

QmEF=60*12*10=7200t

1.3.3 Krovinių srautų netolygumas

1.1 lentelė – krovinių srautų netolygumas

Krovinio pavadinimas Pakrovimo punktai Iškrovimo punktai Pervežimo atstumas, km Metinė pervežimo apimtis, t Tame tarpe metų ketvirčiai

I II III IV

Baldai Bazė Parduotuvės A – B 107 5520 1380 1620 1105 1415

Baldai Bazė Parduotuvė C 58 4320 1080 1200 1650 390

Baldai Bazė Parduotuvės D – H 103 6000 1500 2000 980 1520

Baldai Bazė Parduotuvė O 29 4080 1020 1360 750 950

Baldai Bazė Parduotuvės E – F 104 7200 1800 2150 1555 1695

Iš viso: 27120 6780 8330 6040 5970

Pagal duomenis esančius 1.1 lentelėje matyti, kad krovinių srautai būna III-čiame

ketvirtyje. Po to pagal pervežamų krovinių dydį seka II ketvirtis. Iš to galima daryti išvadas, kad šiltuoju metų laikotarpiu pervežama daugiausia krovinių. Tai vyksta todėl, kad tuo metu labiau pagyvėja gyventojų būstų keitimo procesas, būna palankesnės oro sąlygos keisti gyvenamąją vietą.

1.1 diagrama- metinė pervežimų apimtis

1.1 diagramoje matyti, kad kiekvienais naujais metais pervežimų apimtis ima didėti nuo sausio (I-ojo ketvirčio pradžios), o pradeda mažeti (III; IV ketvirtį). Qvid. = 6780t

Krovinių srautų netolygumo koeficientas:

ηQ = Qmax /Qvid

ηQ=8330/6780=1.22

1.4 Eksploatavimo sąlygų ccharakteristika

UAB „IRIS“ dirba viena pamaina. Vairuotojo pietų pertrauka trunka 1 h (nuo 12 iki 13 val.). Pakrovimo darbams yra skirta 20 min. Iškrovimo darbams taip pat yra skirta 20 min. Darbo dienos trukmė 8 h. Darbo dienos pradžia 7 valandą, o pabaiga 17 valandą.

1.5 Riedmenų tipo parinkimas

Pagal mano vežamą krovinį – statybines medžiagas, pasirenku jiems tinkančią transporto priemonę. Statybinės medžiagos pervežamos tentu dengtomis puspriekabėmis. Kadangi mano gabenamo krovinio (statybinių medžiagų) masė svyruoja 34-60 tonų ribose, todėl parenku puspriekabę, kurios ddidžiausias leistinas įkrovumas yra 30t.

Žemiau pateiktoje 1.2 lentelėje pateikiu trumpą autotraukinio (vilkiko ir puspriekabės) charakteristiką. Iš jos matyti, kad mano pasirinkta transporto priemonė idealiai tinka statybinių medžiagų pervežimui .

1.2 lentelė – autotraukinio charakteristika

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio rreikšmė

Puspriekabių ašių skaičius vnt. 3

Vilkiko ašių skaičius vnt. 2

Bendroji masė t. 40

Keliamoji galia t. 30

Variklio galingumas KW 450

Autotraukinio matmenys

(ilgis x plotis x aukštis m 13.62 x 2.48 x 3.02

Pati puspriekabės nereikalauja tam tikros izoliacijos klasės kaip vežant krovinius, kurie atitinka ATP reikalavimus, todėl jos praktinė paskirtis yra apsaugoti krovinį nuo grobstymų, aplinkos poveikio (drėgmės, vandens ir t.t.).

2. TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1. Techninių eksploatacinių rodiklių maršrutuose skaičiavimas

Techniniams eksploataciniams rodikliams apskaičiuoti parenkami du maršrutai: švytuoklinis ir žiedinis.

1. Krovinio pavadinimas – – Statyb.medž Statyb.medž

2. Krovinio klasė – – vietiniai vietiniai

3. Įkrovumo išnaudojimo koeficientas  – 0,8 0,8

4. Riedmenų įkrovumas q t 40 40

5. Paros pervežimo apimtis Qp t 36 46

6. Metinė pervežimo apimtis Qm t 4320 5520

7. Planuojamas laikas paskyroje Tp h 8.00 8.00

8. Laikas pakrovimui tp h 0.3 0.3

9. Laikas iškrovimui tiš h 0.3 0.3

10. Nulinė rida

tame tarpe: pirmoji

antroji ln

ln1

ln2 km

km 30

15 80

11. Vidutinė rida su kroviniu

(maršruto ilgis) lvk

(Lm) km

28.5

12. Techninis greitis vt km/h 60 60

13. Išleidimo į liniją koeficientas i – 0,79 0,79

14. Pervežimo vykdymo kalendorinės dienos Dk dienos 10

2.1.1. Planuojamas laikas maršrute

Švytuokliniame Žiediniame <

Tmš= 480 – 30/1 = 450min Tmž= 480 – 80/1 = 400 min

Tmš =7h30min Tmž=6h40min

2.1.2. Automobilio apyvartos laikas

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

vt – techninis greitis;

tpi – laikas pakrovimui ir iškrovimui;

taš= 2*58/1 + 40 = 156min taž= 28.5/1 +40=68.5min

taš=2h36min taž=1h9min

2.1.3. Apyvartų per parą skaičius

Tm – planuojamas laikas maršrute;

ta – apyvartos laikas;

zaš= 450/156=2.88≈3 zaž=400/68.5=5.83≈6

zaš=3vnt zaž=6vnt

2.1.4. Faktinis laikas maršrute

ta – apyvartos laikas;

za – apyvartų per parą skaičius;

lt – tuščia rida;

vt – techninis greitis;

tpfš = 156*3 – 58/1=410min tpfž=68.5*6-28.5/1=382.5min

tpfš =6h50min tpfž =6h23min

2.1.5. FFaktinis laikas paskyroje

Tm – planuojamas laikas maršrute;

ln – nulinė rida;

vt – techninis greitis;

Tpfš=410+ 40/1= 480min Tpfž=382.5+40/1= 480min

Tpfš=8h Tpfž=8h

2.1.6. Važiuočių skaičius per parą

n – važiuočių skaičius;

za – apyvartų skaičius;

Zvš= 1*3=3 Zvž=2*6=12

Zvš=3 Zvž=12

2.1.7. Automobilio paros išdirbis tonomis

q – riedmenų įkrovumas;

γš – įkrovimo išnaudojimo koeficientas (statinis);

za – apyvartų skaičius per parą;

Q’pš= 40*0.8*3=96 t Q’pž=40*0.8*6=192 t

Q’pš=96t Q’pž=192t

2.1.8. Automobilio paros išdirbis tonkilometriais

q – riedmenų įkrovumas;

za – apyvartų skaičius per parą;

γd – įkrovumo išnaudojimo koeficientas;

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

P’pš=40*0.8*58*3=1392 tkm P’pž=40*0.8*28.5*6=5472 tkm

P’pš=1392 tkm P’pž=5472 tkm

2.1.9. Bendroji automobilio paros rida

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

za – apyvartų skaičius per parą;

ln – nulinė rida;

lt – paskutinė tuščia rida maršrute;

Lpš=2*58*3+30-58=320 km Lpž=28.5*6+80-40=201 km

2.1.10. Automobilio paros rida su kroviniu

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

za – apyvartų skaičius per parą;

Lkš=58*3=174 km Lkž=6*28.5=171 km

2.1.11. Paros ridos išnaudojimo koeficientas

Lk – paros rida su kroviniu;

Lp – bendroji paros rida;

=174/320=0.54 =171/201=0.85

2.1.12. Eksploatacinis automobilio greitis

Lp – bendroji automobilio paros rida;

Tpf – faktinis laikas poskyryje;

Veš=320/480=66 km/h Vež=201/480=41 km/h

2.1.13. Automobilio valandinis našumas

Qp – paros pervežimo apimtis;

Tpf – faktinis laikas paskyroje;

Waš=96/480=12 t Waž=192/480=24 t

2.1.14. Vidutinis 1 t pervežimo atstumas

P`p – paros išdirbis tonkilometriais;

Q`p – paros išdirbis tonomis;

lvidš= 1392/96=13 km lvidž=5472/192=30 km

2.1.15. Sąrašinis automobilių skaičius

Qp – paros ppervežimo apimtis;

Q`p – paros išdirbis tonomis;

Asš=96/96=1 priimu 1 AžB=192/192=1 priimu 1

2.1.16. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;

Aeš=1*0.79=0.79 priimu1 Aež=1*0.79=0.79 priimu 1

2.1.17. Autovalandų eksploatacijoje skaičius per parą

Ae – eksploatacijoje esančių automobilių skaičius;

Tpƒ – faktinis laikas poskyryje;

AVeš=1*480=480 auto-h AVež=1*480=480 auto-h

AVeš=8 auto-h AVež=8 auto-h

2.1.18. Sąrašinių autodienų skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

Dk – pervežimo vykdymo kalendorinės dienos;

ADsš=1*10=10 dienos ADsž=1*10=10 dienos

ADsš=10auto-d ADsž=10auto-d

2.1.19. Autodienų eksploatacijoje skaičius

ADs – sąrašinis autodienų skaičius;

αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;

ADeš=10*0.79= 7.9 d, priimu 8 ADež=10*0.79=7.9 d, priimu 8

ADeš=8 ADež=8

2.1.20. Automobilių eismo intervalas

ta – automobilio apyvartos laikas;

Ae – eksploatacijoje esančių a/m skaičius;

IAš=156/1= 156min IAž=68.5/1=68.5 min

IAš=2h36min IAž=1h9min

2.1.21. Bendroji metinė rida su kroviniu

ADe – autodienų eksploatacijoje skaičius;

Lk – automobilio paros rida su kroviniu;

Lkmš=8*174=1392km Lkmž=8*171=1368 km

2.1.22. Bendroji metinė visų automobilių rida

ADe –autodienų eksploatacijoje skaičius;

Lp – bendroji automobilio paros rida;

Lmš=8*320=2560 km Lmž=8*201=1608 km

2.1.23. Sąrašinis autotonų skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

q – riedmenų įkrovumas;

ATsš=1*40=40 auto-t ATsž=1*40=40 auto-t

2.2. lentelė

Maršrutų techniniai eksploataciniai rodikliai

Rodiklis Sąlyginis žymėjimas Matavimo vienetas Reikšmė maršrutuose

švytuok-

liniame žiediniame

1. Paros pervežimo apimtis

2. Metinė pervežimo apimtis

3. Faktinis darbo maršrute laikas

4. Faktinis darbo paskyroje laika

5. Apyvartos laikas

6. Apyvartų skaičius

7. Važiuočių su kroviniu skaičius

8. Automobilio paros išdirbis

tonomis

tonkilometriais

9. Automobilio paros rida

10. Automobilio paros rida su kroviniu

11. Ridos išnaudojimo koeficientas

maršrute

per parą

12. Eksploatacinis automobilio greitis

13. Valandinis aautomobilio išdirbis

14. Vidutinis 1 tonos pervežimo atstumas

15. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

16. Sąrašinis automobilių skaičius

17. Autovalandos eksploatacijoje

18. Eismo intervalas

19. Sąrašinės autodienos

20. Autodienos eksploatacijoje

21.Metinė rida su kroviniu

22. Bendroji metinė rida

23. Sąrašinis autotonų skaičius

Tmf

Tpf

Q’p

P’p

m



lvid

AVe

ADs

ADe

ATs t

vnt.

tkm

–

km/h

t/h

vnt.

auto-h

auto-d

auto-t 36

4320

7.3

2.6

1392

320

174

0.54

4.8

2.6

1392

2560

40 46

5520

6.4

1.1

192

5472

201

171

0.85

1.1

1368

1608

3. ORGANIZACINĖ DALIS

3.1. Riedmenų išleidimo į liniją grafikas

Siekiant sumažinti kursinio darbo apimtį, pakanka sudaryti automobilių išleidimo į vieną iš maršrutų grafiką. Horizontalioje ašyje atidedamas laikas, vertikalioje – automobilių skaičius, dirbantis tame maršrute. Ašių susikirtime pažymimas autoįmonės darbo pradžios laikas. Kiekvieno automobilio darbą vaizduoja stačiakampis, kurio pagrindo ilgis mastelyje atitinka laiką paskyroje, įskaitant ir vairuotojo (vairuotojų) pietų pertraukos (pertraukų) trukmę. Automobilių išleidimo į maršrutą intervalas prilyginamas pakrovimo laikui.

2 pav. Automobilių išleidimo į švytuoklinį ir žiedinį maršrutus grafikas

3.2. Automobilių eismo tvarkaraščiai

Eismo tvarkaraščiuose kiekvienai apyvartai ir kiekvienam pakrovimo iškrovimo punktui nurodomas atvykimo, išvykimo laikas, įskaitant važiavimo tarp tų punktų laiką. Laikas nuo automobilio išvykimo iš garažo iki atvykimo į garažą, įskaitant pietų pertraukos trukmę, turi atitikti darbo paskyroje nurodytame maršrute laikui. Užpildoma tokio tipo lentelė

3.1. lentelė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame

1 2 3

1.Iš garažo išvyko

2. Atvyko į pakrovimo punktą

3. Išvyko iš pakrovimo punkto

4.Atvyko į iškrovimo punktą

5.Išvyko iš iškrovimo punkto

6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga

7.Į garažą atvyko 8.00

8.20

8.40

9.38

9.58

10.56

11.16

12.14

13.34

12.34-13.34

14.32

14.52

15.50

16.10

17.28

3.3. Eismo grafikų sudarymas

Eismo tvarkaraščių duomenys panaudojami eismo grafikams

sudaryti. Eismo grafikai braižomi ašyse laikas – atstumas. Būtina parinkti tinkamus mastelius ir įskaityti:

 atstumus tarp pakrovimo ir iškrovimo punktų bei nulines ridas;

 laiko sąnaudas pakrovimui, iškrovimui ir vairuotojo pietums;

 išvykimo ir ATĮ laikas turi sutapti su išleidimo į liniją grafike nurodytu laiku.

Vairuotojo pietų pertraukos laikas nurodomas atsižvelgiant į realias galimybes pietauti ir ilsėtis. Vairuotojo pietų pertrauka turėtų prasidėti po 4 darbo valandų nuo pamainos pradžios.

3.4. Vairuotojų darbo grafikas

3.4.1. Reikalingas vairuotojų skaičius

Nv=As

Nvš=1

3.4.2. Duomenys vairuotojų darbo grafikui sudaryti

Planinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Fpl=(Dk-Di-Ds)*Tpv-Dpš

Fpl= ((30-8-2)*8-2=158 h/mėn

Faktinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Ff = np (Tp + tpu)

Ff =20(8+0.38)=167.2

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Iš mano atliktų skaičiavimų matyti, kad UAB “IRIS“ gabendama krovinius, konkrečiau – statybines medžiagas, iki galo neužpildo maksimalaus transporto priemonės įkrovumo. Tačiau atsižvelgiant į gabenamų krovinių svorio ir tūrio santykį, tai yra visai normalu. Kadangi visos transporto priemonės yra naujos, todėl sumažėja prastovų skaičius dėl jų remonto. Mano manymu didžiausią rūpestį kelią bendras transporto priemonės svoris, kuris yra didžiausias, kurį leidžia Lietuvos Respublikos kelių būklė. Šiuo ddaugiau metu nieko netinkamo įmonėje nepastebėjau, todėl ir keisti, mano manymu, nieko nereiktų.

Literatūros sąrašas

1. Krovinių vežimo technologijos kursinio darbo metodiniai nurodymai.

2. Baublys A. Krovinių vežimai. V.: Technika,1998.

3. Baublys A. Transporto sistema. V.: Technika,1994.