Transporto pletros strategija

Įvadas

1993 m. buvo parengta ir 1994 m. LR Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė Lietuvos transporto plėtros programa, kuri aprėpė laikotarpį iki 2015 metų, atliko svarbų vaidmenį atkuriant ir plėtojant Lietuvos transporto sistemą. Programa neblogai buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. Tačiau Europos ir kitose valstybėse susiklostė tradicija peržiūrėti nacionalines transporto plėtros strategijas kas 4-5 metai. Toks poreikis yra ir mūsų šalyje. Pakoreguoti mūsų šalies transporto plėtros programą verčia objektyvios aplinkybės: aktyvi šalies integracijos į Europos Sąjungą politika, naujausios transporto plėtros tendencijos Europoje ir ppasaulyje (multimodalinio transporto plėtra, ,,inteligentiškų” transporto sistemų idėjos įgyvendinimas, gamtosaugos reikalavimų transporto sistemai didėjimas, tolesnis transporto paslaugų rinkos plėtojimas ir kt.).

Misija — užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą bei prekių gabenimą, palaikant dinamišką šalies ekonomikos plėtros raidą.

Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis. Jis tiesiogiai įtakoja šalies ekonominį augimą per tarptautinę ir vidaus prekybą, turizmą, taip pat prisideda įgyvendinant laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo principus.

Nuo 1996 m. Lietuvos transporto sektoriuje sukuriama BVP dalis didėjo ir 22003 m. sudarė 8,8 proc. Sektoriuje dirbo apie 81100 žmonių, kurie sudarė 5,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.

Lietuvos transporto infrastruktūros tinklas pakankamai gerai išvystytas, o šalies teritoriją kerta Visos Europos transporto 2-osios (Kretoje) ir 3-osios (Helsinkyje) konferencijose patvirtinti tarptautinės svarbos mmultimodaliniai transeuropinio tinklo koridoriai, kuriais vežami pagrindiniai krovinių srautai:

• I-as Šiaurės-Pietų koridorius (automagistralė Via Baltica ir geležinkelio linija Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva) ir jo atšaka IA (automobilių kelias Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas ir geležinkelio linija Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas).

• IX-ojo Rytų-Vakarų koridoriaus atšakos: IXB (Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ir IXD (Kaunas-Kaliningradas)

Tačiau kaip ir visos šakos taip ir transportas turi savų pliusų ir minusų, privalumų ir trūkumų, kuriuos aptarsiu šiame darbe.

Problema. Dominuojanti automobilių transporto padėtis Lietuvoje išryškino eismo saugumo ir aplinkos taršos problemas, kurios susišaukia su Europos Sąjungos problemomis, tačiau transporto plėtros taktikai ir strategijai nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Tik pastaruoju metu atsižvelgiama į tai, kad transporto sistemos infrastruktūros bei transporto priemonių modernizavimas reikalauja labai didelių investicijų, sprendimai nėra vienareikšmiai, todėl būtini teoriniai tyrimai, leidžiantys skaitiniais būdais analizuoti įvairias situacijas bbesikeičiančių bazinių kriterijų pagrindu, šiuo metu ypač akcentuojant aplinkos taršos ir eismo saugumo problemas.

1. Statistika. Problemos

1.1 Kelių transportas

Lietuvos kelių tinklą (įskaitant ir miestų gatves) sudaro 77,2 tūkst. kilometrai. Iš jų – 21,3 tūkst. km yra valstybinės reikšmės keliai ir 12,0 tūkst. km kelių su patobulinta danga. Valstybinių kelių tinklo tankumas 2001 m. pradžioje tūkstančiui gyventojų buvo 5,8 km, o tūkstančiui kv. km – 326 km. Neatsiejamą kelių tinklo dalį sudaro 1447 tiltai ir viadukai, iš kurių 28 yra mediniai. ŠŠešiems svarbiausiems Lietuvos keliams Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komitetas suteikė E kelių kategoriją.

2001 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įregistruota 1,3 mln. transporto priemonių, iš kurių apie 1,1 mln. individualių lengvųjų automobilių (nuo 1996 m. jų skaičius išaugo 1,5 karto), 110 tūkst. krovininių automobilių ir 15 tūkst. autobusų.

2001 m. pabaigoje vežti keleivius tolimojo susisiekimo ir tarptautiniais maršrutais licencijas turėjo 726 vežėjai, o licencijos, suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išduotos 3491 vežėjui.

2001 m. Lietuvos vežėjai sunaudojo 400 tūkst. kelionės leidimų tarptautiniam krovinių vežimui, arba 18 proc. daugiau negu 2000 m. Vežėjai, atsižvelgdami į ES kelių transporto reikalavimus, vis daugiau eksploatuoja ekologiškai švarių automobilių. Lietuvos vežėjai 2002 m. sausio 1 d. įsigijo 5013 naujus sunkvežimius, tai – 1,6 karto daugiau, palyginti su 2001 m. sausio 1 d. Tranzitiniai vežimai kelių transportu per Lietuvos teritoriją 2001 m., palyginti su 2000 m., išaugo 6,8 proc. Eksporto ir importo vežimas palyginti su atitinkamu laikotarpiu išaugo: eksportas 17,9 proc., o importas – 14,4 proc.

Šiuo metu kelių transportu vežama 97,8 proc. visų keleivių ir 56,7 proc. visų krovinių. 2002m. apie 80 proc. tarptautinių vežimų buvo vykdomi multimodaliniais transporto koridoriais, o šie vežimai Via Baltica automagistrale (I-uoju multimodaliniu koridoriumi), palyginti su 1996 mm., išaugo 1,9 karto ir pasiekė 8,3 mln. tonų.

Didėjant transporto priemonių parkui, nuolat auga eismo intensyvumas, kuris pagrindiniuose Lietuvos keliuose per pastaruosius metus padidėjo 23 proc., ir atskiruose ruožuose pasiekė 15 tūkst. autotransporto priemonių per parą. Tuo pat metu padidėjo automobilių važiavimo greičiai, padidėjo automobilių svoris ir ašies apkrovos. Iškilo rimtos transporto kamščių problemos, sukeltos tiek dėl privačių automobilių skaičiaus padidėjimo, tiek dėl išaugusių tranzito apimčių.

Siekiant visų Lietuvos regionų ekonominės plėtros, turizmo vystymo ir patogaus visuomenės susisiekimo su tarptautinės reikšmės keliais, yra svarbi regioninės transporto infrastruktūros plėtra. Viena iš pagrindinių tobulinimo priemonių – žvyrkelių asfaltavimas. Šios priemonės pagrindiniai tikslai yra pagerinti eismo sąlygas, sumažinant avaringumą rajoniniuose keliuose, įtakoti atskirų rajonų vystymąsi, gerinant gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, tobulinant susisiekimą tarp žemės ūkio ir administracinių centrų bei turizmo objektų, taip pat mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Be veiksmingos transporto ir tranzito sistemos bei reikiamos jos infrastruktūros, suteikiančios galimybę pasinaudoti visais vidaus rinkos ir pasaulinio masto prekybos privalumais, sunku įsivaizduoti normalų šalies ekonomikos augimą, siekiant pasiekti aukštesnius gyvenimo standartus ir sukurti naujas darbo vietas.

2. Eismo Saugumas

Pastaruoju metu visose šalyse didelis dėmesys skiriamas saugaus eismo klausimams. Tuo suinteresuota visuomenė, vyriausybinės institucijos ir tarptautinės organizacijos. Todėl ir Europos Komisija, ir Europos Transporto Ministrų KKonferencija, ir kiekviena valstybė atskirai deda pastangas eismo saugai gerinti. 2001 m. rugsėjo mėnesį Europos Komisijos patvirtintoje Baltojoje knygoje užsibrėžtas tikslas, suvienodinant baudų dydžius, nustatant papildomas priemones saugiam eismui užtikrinti, diegiant naujas ir pažangias technologijas, žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių iki 2010 m. sumažinti dvigubai. Šį tikslą pakartotinai užsibrėžė Europos šalių transporto ministrai 2003 m. spalio mėn. priėmę Veronos deklaraciją. Lietuva siekdama išsaugoti žmonių gyvybes keliuose bei įgyvendinti Veronos deklaracijoje užsibrėžtus tikslus dės visas pastangas pasiekti esminį progresą saugaus eismo srityje.

Integruojant Lietuvos transportą į Europos transporto sistemą, saugus eismas tampa prioritetine sritimi, kuri yra sudedamoji mūsų šalies pasirengimo narystei Europos Sąjungoje dalis.

Lietuvoje saugaus eismo, transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 2002 m. gegužės 15 d. ministerijoje įkurtas Saugaus eismo departamentas, kurio uždaviniai – formuoti ir įgyvendinti saugaus eismo, pavojingų krovinių saugaus vežimo, transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, integracijos į NATO, krizių prevencijos, mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo politiką.

Spartūs automobilizacijos augimo tempai ir nuolat didėjantis eismo intensyvumas sukelia vis daugiau problemų užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Kadangi kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, eismo saugumas tampa visuotine problema. Didelis avaringumas Lietuvoje iš esmės sietinas su neatsakingu žmonių elgesiu prie vairo, gatvėje

ar kelyje, netinkamu eismo organizavimu, automobilių bei kelių būkle ir kt. Visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, savitarpio pagarbą ir pagalbą kitam taip pat dar ne kiekvienam tapo norma.

Siekiant užtikrinti eismo saugumą kartu su Susisiekimo ministerija dirba Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos bei mokslo institucijos.

Valstybės politikos įgyvendinimą saugaus eismo užtikrinimo srityje kontroliuoja nuolat veikianti Saugaus eismo komisija. Vyriausybės patvirtintą Komisiją sudaro valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Didelės įtakos gerinant eismo saugumą mūsų šalyje turi 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio pagrindinis uždavinys – koordinuoti visų už eismą atsakingų institucijų darbą, reglamentuoti ir užtikrinti saugų eismą automobilių keliais. Įgyvendinant šį įstatymą ir siekiant užtikrinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje tęstinumą 2002 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2002-2004 m. programa. Programoje glaustai apibūdinama saugaus eismo situacija šalyje, pagrindinės avaringumo priežastys, saugiam eismui įtakos turinčių vveiksnių sandara. Pagrindinis šios programos tikslas – kasmet mažinti eismo įvykiuose žūvančių žmonių skaičių. 2004 metais žuvusiųjų skaičių bus siekiama sumažinti 6 proc. To pasiekti numatoma tobulinant saugaus eismo teisinę bazę bei valstybinio reguliavimo sistemą, vykdant eismo dalyvių mokymo ir ššvietimo programas, tobulinant eismo kontrolę, gerinant eismo sąlygas keliuose, vykdant mokslinius tyrimus ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis saugaus eismo srityje. Siekiant įgyvendinti programoje suformuotus tikslus, numatytos prioritetinės saugaus eismo keliais veiklos gerinimo kryptys bei programos įgyvendinimo priemonių planas.

Saugiam eismui keliais įtakos turi daug komponentų: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka. Visų jų įtaka saugiam eismui tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros ir pragyvenimo lygio. Gerėjant ekonomikai, didėjant žmonių pajamoms proporcingai didėja ir mobilumo poreikis, o besiplėtojanti transporto sistema didina neigiamą poveikį aplinkai, aštrėja ir eismo saugos bei transporto „kamščių“ problemos.

3. Lietuvos transportas ir infrastruktūra

3.1. Vizija

Iki 2015 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto sistema savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos (ES) ššalių lygiui, kuri efektyviai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto sistemomis suteiks galimybes Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko sąnaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.

Kartu modernizuota Lietuvos transporto sistema, kaip integruota ES transporto sistemos dalis, teikdama kokybiškas transporto ir tranzito paslaugas, efektyviai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES interesams ir didins Lietuvos ir ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.

3.2. Privalumai:

• palanki tranzitui šalies geografinė padėtis (šalies teritoriją kerta du pripažinti esantys kontinentinės svarbos transporto koridoriai);

• neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, tturintis modernų konteinerių terminalą;

• išvystytas automobilių kelių tinklas ir aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema;

• geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis;

• iš esmės baigta transporto sektoriaus komercinių struktūrų privatizacija ;

• kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas (Lietuvos mokslininkai vis dažniau kviečiami dalyvauti rengiant tarptautines programas ir projektus);

• aukštas automobilizacijos lygis;

• išvystyta transporto specialistų rengimo sistema .

3.3. Problemos ir trūkumai:

• fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra;

• pasenęs geležinkelio riedmenų parkas;

• nepakankamai išvystytas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas ;

• Klaipėdos jūrų uosto kanalo nepakankamas gylis (įplaukti gali tik 10,5 m grimzlės laivai);

• Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleivių aptarnavimui;

• ,,siaura vieta” yra susisiekimas automobilių keliais ir geležinkeliais su ES šalimis per Lenkiją;

• neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operatyvinės) veiklos, kas trukdo rinkos santykių plėtrą geležinkelių sektoriuje);

• susidėvėjęs miestų ir priemiesčių autobusų parkas;

• ne visi didieji šalies miestai neturi apvažiavimo kelių;

• miestų gatvės nepritaikytos transporto intensyviam judėjimui;

• lėktuvų parkas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų;

• nesukurti teisiniai ir organizaciniai pagrindai multimodaliniam transportui plėtoti;

• neparengta teisinė bazė, reglamentuojanti transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros mechanizmą;

• neišvystytas vidaus vandenų transportas;

• didelis avaringumo lygis automobilių transporte;

• transporto (ypatingai automobilių) žalingas poveikis aplinkai;

• sienų kirtimo problemos.

3.4. Pavojai:

• nepakankamai efektyvus veiksmų koordinavimas su kaimyninėmis šalimis, plėtojant TINA tinklus;

• lėšų trūkumas transporto infrastruktūros atstatymui, ekonomikos teorijoje ir praktikoje dominuojant rinkos fundamentalizmo koncepcijai;

• transporto kamščiai didžiausiuose šalies miestuose.

4. Transporto rūšių plėtros strategija

Norint sumažinti transporto problemas, transporto infrastruktūrai rreikia plėstis.

4.1. Kelių transportas

Kelių transporto ilgalaikiai plėtros tikslai:

• integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į Europos kelių transporto sistemą techniniais-technologiniais bei teisinio reguliavimo aspektais, išnaudojant patogią šalies geografinę ir geopolitinę padėtį ir didinant Lietuvos transporto firmų galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje;

• plėtoti Respublikos kelių tinklą, kad jis savo išvystymu ir techniniais parametrais atitiktų racionaliam gamybinių jėgų išdėstymui ir priimtam atskirų ūkio šakų ir objektų vystymui atskiruose regionuose,

• užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią eismo saugą ir aplinkosaugą.

Plėtros strategijos įgyvendinimo priemonės

Programinės priemonės iki 2004 m.:

• vykdant ilgalaikę Lietuvos transporto plėtros strategiją išasfaltuoti ne mažiau 600 km žvyrkelių;

• vykdyti aplinkkelių statybas apie Marijampolę, Kalvariją, Šiaulius, Joniškį (apie aplinkkelių programą Via – Baltika kelyje buvo kalbėta ankstesnėje dalyje), įgyvendinant kelių sektoriaus plėtros programą;

• pradėti magistralinių kelių rekonstrukcija praplatinant juos iki 3 eismo juostų, prioritetiškai išskiriant TINA tinklo elementus ;

• Lietuvai įstoti į „ žalios kortos“ sistemą;

• įdiegti privalomą krovininių transporto įmonių veiklos licencijavimą;

• sukurti ir įdiegti vežėjų ( krovinių ir keleivių ) dirbančių tarptautinėje rinkoje kvalifikacijos kėlimo sistemą.

Programos priemonės nuo 2004 m. iki 2010 m.:

• magistralinių kelių rekonstrukcijos praplatinant juos iki 3 eismo juostų programos tęsimas;

• tęsti žvyrkelių asfaltavimo programą išasfaltuoti ne mažiau 700 km žvyrkelių;

• diegti informacines orų ir eismo valdymo sistemas;

• tęsti aplinkkelių tiesimą ir rekonstrukciją: apie Vilnių ,Vilniaus –– Kauno – Klaipėdos kelyje, apie Uteną, Raudondvarį su tiltu per Nevėžį, Kauną, Priekulę, Ukmergę, Palangą, Virbalį ir Kybartus;

• tobulinti vežėjų (krovinių ir keleivių) kvalifikacijos kėlimo sistemą;

• diegti aplinkosaugines priemones, palaipsniui pereinant prie alternatyvių ir mažiau aplinką teršiančių degalų, o taip pat griežtinant reikalavimus išmetamoms dujoms bei triukšmo lygiui.

Programos priemonės nuo 2010 m iki 2015 m.:

• pasiekti, kad Lietuvos kelių TINA tinklas atitiktų tarptautinius TEN – Tr (transeuropinius) tinklams keliamus reikalavimus;

• valstybiniame kelių tinkle asfaltuotų kelių dalį padidinti iki 70 %;

• įgyvendinti stabilaus ir saugaus eismo sąlygas visuose magistraliniuose keliuose.

4.2. Geležinkelių transportas

Plėtros strategija

Geležinkelių transporto ilgalaikės plėtros pagrindiniai tikslai:

• atlikti geležinkelių įmonės restruktūrizavimą, po to ir dalinį privatizavimą;

• sukurti stiprią ir efektyvią eismo saugumo kontrolės sistemą;

• sukurti vieningą aplinkosaugos sistemą geležinkelyje, apimančią visus galimus (oro, vandens, dirvožemio) taršos šaltinius.

Svarbiausios priemonės, numatomos įdiegti iki 2004 m., ir laukiami jų rezultatai:

• parengti aiškų geležinkelių infrastruktūros finansavimo ir investicijų pritraukimo iš visų finansavimo šaltinių planą;

Tai leis tolygiai paskirstyti gamybinius pajėgumus, esančius šalyje, darbus atlikti kokybiškai, per trumpiausią laiką ir su mažiausiomis išlaidomis. Svarbiausia, kad vykdant vieningą planą, vieną kartą investavus lėšas į atitinkamą objektą, nereikės toliau investuoti papildomų lėšų norint pasiekti reikalavimus, keliamus visai geležinkelio infrastruktūrai.

• atlikti pagrindinių tranzitinių kelio ruožų kapitalinį remontą (magistralinių linijų, stočių kelynų, signalizacijos, automatizacijos, blokiruotės sistemų);

Atlikus šiuose ruožuose

reikiamus kelio darbus padidės ruožų greičiai, tuo pačiu sutrumpės gabenamų krovinių laikas, ženkliai pagerės eismo saugumo sąlygos (sumažės riktų, avarijų bei katastrofų skaičius), padidės ruožų pralaidumas (įrengus autoblokuotes traukiniai galės kursuoti paketinių grafikų režimu), padidėjus greičiams ir ruožų pralaidumams sumažės traukos vienetų skaičius, reikalingas tam pačiam krovinių kiekiui pervežti.

• parengti keleivių vežimo vietiniais maršrutais programą;

• padidinti vežimų efektyvumą žymiai sumažinus traukinių prastovas pasienio stotyse;

• racionaliai atnaujinti pasenusių riedmenų parką, lygiagrečiai sprendžiant jų priežiūros ir remonto bazių klausimus;

• atlikti priešprojektinius tyrimus ir parengti suderintą ssu kaimyninėmis šalimis ir Europos komisija reikiamą dokumentaciją, siekiant pradėti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą.

Svarbiausios priemonės, numatomos įdiegti iki 2010 m., ir laukiami jų rezultatai:

• įdiegti vieningą informacinę apskaitos sistemą, apimančią visą geležinkelio sistemos veiklą;

Tai priemonė, lemianti efektyvų viso geležinkelio transporto sistemos valdymą. Įdiegus šią sistemą būtų galima racionaliausiai pagal susiklosčiusias sąlygas panaudoti esamus pajėgumus sistemoje, su mažiausiomis sąnaudomis ir per trumpiausią laiką praleisti krovinių srautus per Lietuvos teritoriją, racionaliai ir stabiliai planuoti keleivių vežimus ir taikyti palankiausias priemones (keleivinių traukinių ssąstatai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisės), racionaliai planuoti ir vykdyti mobilių ir stacionarių geležinkelio transporto sistemos objektų priežiūrą bei remontą. Tai ženkliai ne tik sumažintų neracionaliai sandėliuojamų atsarginių dalių ir medžiagų kiekius, bet ir padėtų nustatyti optimalią jų struktūrą ir mmažintų ne gamybines išlaidas. Informacinė sistema turėtų komutuoti su kitų transporto rūšių informacinėmis sistemomis ir organiškai įsilieti į viso Lietuvos transporto informacinę sistemą.

• parengti svarbiausių geležinkelio ruožų elektrifikavimo koncepciją, o jos pagrindu – geležinkelio elektrifikavimo programą;

• pradėti įgyvendinti projektą „Rail Baltica“.

Svarbiausios priemonės, numatomos įdiegti iki 2015 m. ir laukiami rezultatai:

• užbaigti geležinkelių tinklo techninį suderinamumą su Europos standartais (magistralinių linijų, stočių kelynų, automatizacijos, signalizacijos, blokiruotės sistemos), siekiant kad jis atitiktų TEN – Tr geležinkeliams keliamus reikalavimus;

Atlikus šiuos darbus ir gavus licenziją vienoje Europos Sąjungos šalyje galima bus naudotis visų Europos Sąjungos valstybių geležinkelių paslaugomis.

• įgyvendinti ,,Rail Baltika” projektą.

Įgyvendinus ,,Rail Baltika” projektą būtų nutiestas greitasis geležinkelis (v 200 km/h) Baltijos jūros pakrante nuo Talino iki Varšuvos. Komfortabilūs greitaeigiai keleiviniai traukiniai galėtų pritraukti ne mažą kkiekį keleivių – verslo žmones, turistus. Visa tai pagyvintų Lietuvos turizmo sektoriaus veiklą ir duotų neabejotiną ekonominę naudą.

4.3. Oro transportas

Plėtros strategija

Pagrindiniai oro transporto ilgalaikės plėtros tikslai:

• sukurti kokybišką su kitomis integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą;

• sukurti skrydžių saugą užtikrinančią ir aviacijos veiklą reglamentuojančią teisinę sistemą, suderintą su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC), Europos Jungtinės aviacijos administracijos (JAA,) Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI), Europos saugios oro navigacijos organizacijos (EUROCONTROL) teisės aaktų, standartų ir rekomenduojamų praktikų sistemomis;

• įstoti į Europos saugios oro navigacijos organizaciją EUROCONTROL;

• sukurti harmoningą oro transporto aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Oro transporto plėtros strategijos įgyvendinimo priemonės

Programinės priemonės iki 2004 m.:

• įdiegti JAA standartus (JAR) nacionalinėje teisės sistemoje;

• įgyvendinti JAR reikalavimus aviacijos įmonėse, pertvarkyti aviacijos remonto ir gamybos įmones darbui JAA standartų sistemoje integruojantis į Europos ir NATO aviacijos tyrimų ir gamybos programas;

• baigti formuoti aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą;

• gerinant skrydžių saugą pakeisti nauja resursą užbaigusią instrumentinę tupdymo sistemą ILS Palangos oro uoste bei pasenusias kilimo – tūpimo tako žiburių sistemas naujomis didelio intensyvumo žiburių sistemomis Kauno ir Palangos oro uostuose;

• parenkant strateginį partnerį integruoti nacionalinį vežėją AB aviakompaniją ,,Lietuvos avialinijos” į vieną iš pasaulinių aljansų;

• užtikrinti keleivių ir krovinių tranzitines paslaugas tarptautiniuose oro uostuose;

• įgyvendinti priemones pritaikant tarptautinių oro uostų terminalus Šengeno bei kitiems ES taikomiems reikalavimams;

• parengti oro bendroves ir oro uostus oro transporto rinkos liberalizavimui, integruojantis į Europos bendrąją oro erdvę;

• parengti bendrosios aviacijos plėtros ir jos platesnio integravimo į šalies transporto sistemą programą.

• siekiant tenkinti aplinkosauginių reikalavimų ir orlaivių keliamo triukšmo poveikio žmonių sveikatai mažinimo programas, įvykdyti pirmąjį triukšmo matavimo sistemų Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose kūrimo etapą;

• parengti orlaivių ir keleivių aptarnavimo bei gamybos infrastruktūros derinimo Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose programas.

Programinės priemonės nuo 22004 m. iki 2010 m.:

• rengti naujų oro eismo valdymo koncepcijų ir techninių priemonių diegimo strategiją: oro eismo valdymo koncepcijos CNS/ATM, globaliosios navigacijos palydovinės sistemos (GNSS);

• siekiat pagerinti tranzito, didelių lėktuvų aptarnavimo ir skrydžių saugos užtikrinimo galimybes:

– Vilniaus oro uoste iki 2005 m. prailginti kilimo – tupimo taką iki 3 km ilgio bei pakeisti nauja instrumentinio tupdymo sistemą ILS;

– Palangos oro uoste praplatinti ir prailginti kilimo – tupimo taką iki 2,5 km ilgio.

• siekiant gerinti keleivių aptarnavimą ir oro uosto konkurencingumą įrengti naują ES standartus atitinkantį terminalą Vilniaus tarptautiniame oro uoste;

Programinės priemonės nuo 2010 m. iki 2015 m.:

• įgyvendinti oro eismo valdymo koncepcijos CNS /ATM programą;

• įgyvendinti globaliosios navigacijos palydovinės sistemos GNSS programą;

• tęsti orlaivių keliamo triukšmo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo programos įgyvendinimą.

Lietuvos oro transportas nuo 2003 metų žymiai pagerėjo. „Lietuvos Avialinijos“ pradėjo nešti valstybei pelną, užuot dirbusi nuostolingai. Taip yra dėl to, kad iki 2003 metų buvo perkami lėktuvai, investuojama į oro uosto įrangą .

4.4. Vandens transportas

Plėtros strategija

Vandens transporto ilgalaikės plėtros pagrindinis tikslas – didinti Lietuvos tranzito galimybes bei Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione, harmoningai plėtojant multimodalinį transportą tame tarpe plėtoti linijas ,jungiančias Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su kitais Europos uostais bei skatinti trumpų nuotolių laivybą dalyvaujant transeuropinio laivybos tinklo ssukūrime. Lietuvos vandens transporto sektoriaus strategiškai svarbi dalis yra laivyba.

Pagrindiniai laivybos strategijos tikslai:

• saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas;

• laivybos rinkų plėtra ir Lietuvos laivybos bendrovių įtakos tarptautinėje laivyboje didinimas;

• laivybos sektoriaus konkurentabilumo skatinimas;

• jūrininkų rengimo gerinimas ir jų įdarbinimo užtikrinimas, mokslo – tiriamųjų darbų skatinimas;

• Lietuvos kaip jūrų valstybės statuso stiprinimas.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2004m.:

• parengti Klaipėdos uosto infrastruktūros optimalaus vystymo programą ir pradėti ją įgyvendinti;

• rekonstruoti uosto įplauką, išgilinti įplaukos kanalą ir vidinę akvatoriją iki 14 metrų;

• pastatyti keleivinių keltų terminalą;

• pastatyti kruizinių laivų terminalą;

• paruošti trumpo nuotolio laivybos plėtros koncepciją;

• parengti naujas logistikos schemas, sutelkiant visas logistinės grandinės dalis į vieną centrą;

• paruošti privažiuojamųjų geležinkelio kelių, stočių išvystymo schemas ir projektus (sąveikoje su uosto plėtros ir modernizavimo planais);

• parengti įstatyminę bazę, reguliuojančią uosto rezervinių teritorijų juridinio įteisinimo klausimus.

Priemonės, numatomos įgyvendinti nuo 2004m. iki 2010 m.:

• sukurti koncepciją ir įdiegti priemonių kompleksą, įgalinantį pritraukti transeuropines ir transkontinentines konteinerių linijas į Klaipėdos uostą ;

• paruošti Klaipėdos uosto infrastruktūrą ir superstruktūrą naujiems (PANAMAX) tipo laivams bei naujų technologijų taikymui;

• išvystyti subalansuotą vandens transporto sistemą;

• įgyvendinti naują jūrų transporto valdymo ir informacijos registravimo sistemą (Galilėjaus programa, laivų juodosios dėžės,).

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2015m.:

• išvystyti Klaipėdos uosto šiaurinę dalį (jūroje), siekiant priimti BALTMAX tipo laivus;

• tęsti uosto infrastruktūros ir superstruktūros pritaikymą naujų tipų

laivų priėmimui.

4.5. Tranzito plėtros strategija

Transporto infrastruktūros plėtros priemonės, sąlygojančios tranzito plėtrą yra pateiktos aprašant bendros transporto sistemos ir tranzito plėtros priemones. Todėl šiame skirsnyje yra išvardintos tik organizacinio ir teisinio pobūdžio tranzito plėtros priemonės.

Priemonės tikslams pasiekti iki 2004 m.:

• plėtoti tarptautinius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis bendromis pastangomis tobulinant prekių pristatymo procesą sutinkamai su tarptautinių konvencijų reikalavimais, formuoti Lietuvos, kaip transporto požiūriu išvystytos bei tranzitui palankios šalies, įvaizdį;

• pertvarkyti sienos kirtimo procedūrų pasienio postuose atlikimą, siekiant pagreitinti dokumentacijos įforminimą, supaprastinti garantijų sistemą;

• skatinti terminalų mmodernizavimą suteikiant stabilios veiklos garantijas verslininkams, norintiems plėtoti logistines prekių pristatymo paslaugas ;

• pritaikyti pagrindinius transporto teisės aktus bei reglamentus prie ES teisinės sistemos ir prie transporto sistemoje taikomų standartų siekiant, kad jie leistų maksimaliai supaprastinti ir palengvinti vežėjų, ekspeditorių, muitininkų ir kitų suinteresuotų tranzito proceso dalyvių veiklą , prisijungti prie ES bendrosios tranzito sistemos.

Priemonės tikslams pasiekti 2004 – 2010 m.:

• parengti vidinių muitinės postų stambinimo koncepciją remiantis prekių srautų analize ir jų kaitos tendencijomis;

• pertvarkyti pasienio postus, kad įrenginių, skirtų krovinių tikrinimui iir prekių dokumentų įforminimui išdėstymas būtų tinkamai subalansuotas įvažiavimo ir išvažiavimo pusėse. Taip pat reikėtų įrengti specialias automobilių stovėjimo aikšteles, siekiant sumažinti transporto priemonių kamščius pasienio postuose, bei pakeisti patalpų išplanavimą, kad tvarkant dokumentus būtų užtikrintas kuo didesnio lygiagrečių įvairių kkategorijų klientų srautų skaičiaus aptarnavimas;

• sukurti valstybės paramos ir skatinimo kombinuoto transporto plėtrai sistemą. Remiantis ES atitinkamomis direktyvomis reikalinga parengti norminius aktus, kurie skatintų privačią iniciatyvą ir leistų pritraukti investicijas intermodalinio ir kombinuoto transporto logistinių centrų, kurie ateityje turės svarbią reikšmę tranzitinių pervežimų plėtojimui, steigimui;

• sukurti Klaipėdos uosto informacinės sistemą, kuri būti sujungta į vieningą sistemą su geležinkelio informacinę sistemą, pavojingų krovinių informacine sistema ir muitinės deklaracijų informacine sistema;

• modernizuoti geležinkelio informacines sistemas. Turėtų būti atliktas veikiančių ir kuriamų informacinių sistemų įjungimas į integruotą geležinkelių transporto informacinę sistemą sukūrus vieningus transporto sistemos registrus, klasifikatorius ir kodatorius bei įdiegus modernius duomenų perdavimo tinklus;

• integruotis į tarptautines informacines sistemas, paruošti bendrą integravimo koncepciją ir konkrečius projektus integruojant šalies informacines sistemas su kaimyninių valstybių kuriamomis, taip pat iir jau veikiančiomis informacinėmis sistemomis ir su tarptautinių grupinio darbo informacinių sistemų tinklu;

• parengti teisės aktus, pagal kuriuos elektroniniu būdu pateiktos muitinės deklaracijos ir kiti dokumentai būtų pripažįstami lygiaverčiais paprastiems dokumentams.

Priemonės tikslams pasiekti iki 2015 m.:

• išplėsti supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sritį, sukurti būtinas prekių deklaravimo elektroniniu būdu prielaidas.

• planingai rengti ir derinti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal Europos Sąjungos muitinės įstatymų normas;

• sukurti ir įdiegti kompiuterizuotą tranzito kontrolės sistemą, integruotą į muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą bei atitinkančią Naujosios kompiuterizuotos tranzito kontrolės sistemos ((NCTS) reikalavimus;

• sukurti ir įdiegti kompiuterizuotą informacijos analizės ir žvalgybos informacinę sistemą, suderintą ir turinčią informacines sąsajas su Europos Komisijos CIS/SCENT sistema

• sukurti ir įdiegti informacines sąsajas su Europos Komisijos informacinėmis sistemomis TARIC, CCN/CSI, BTI, NCTS, QUOTA;

• sukurti integruotos muitinės informacinės sistemos aprūpinimo ir priežiūros organizacinę struktūrą, užtikrinančią nepertraukiamą, efektyvų ir saugų sistemos funkcionavimą.

Išvados

Lietuvoje yra virš milijono sausumos autotransporto priemonių, kurių bendra galia siekia 50 mln. kW. Tai beveik 10 kartų daugiau nei šiuo metu neuždarius Ignalinos AE instaliuota visų Lietuvos elektrinių šiluminė galia. Oro tarša dėl nepastovaus autotransporto variklių darbo režimo žymiai didesnė, nei pastoviu režimu dirbant visoms šiluminėms elektrinėms bei katilinėms.

Spartus transporto priemonių ir atmosferos užterštumo didėjimas visame pasaulyje, naftos kuro atsargų mažėjimas (JAV savų išteklių turi tik 8 metams – 5 mlrd. tonų, o visame pasaulyje vidutiniškai užteks tik 50 metų), verčia ypač susirūpinti transporto problemomis ir Lietuvoje.

Literatūra

1. LR Teritorinis bendrasis planas. Vilnius. 2001.

2. Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikė strategija iki 2015 m Vilnius, AB Vilspa, 2003

3. A. Šakalys. Lietuvos transporto integracijos į Vakarų Europos transporto sistemą problemos. MA: “Lietuvos mokslas“, kn.

4. A. Griškevičius. Transporto verslo projektai ir programos. Vilnius, Technika, 2006