Transporto technikos konspektas

I. TRANSPORTO TECHN. OBJEKTAS

a) Transporto technikos istorinė raida

Transportas- ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiosmis priemonėmis.

Transp.sistema sudaro:

1.Transp. Priemonės (automob.,laivai)

2.Transp. Infrastruktūra (ženklai, keliai) 3.Gabenimo objektai (keleiviai ir kroviniai)

Pagal kelius, kuriais gabenami žmonės, kroviniai, transp.skirstomas į:

1. Sausumos (auto, geležinkelių, vamzdynų)

2. Vandens (upių ir jūrų) 3. Oro.

Pagal paskirti skristoma į:

1. Bendrojo naudojimo(autom.,troleib.)

2. Nebendrojo naudojimo (pramoninės)

3. Asmeninio naudojimo (auto, dviračiai, jachtos

Pagal atliekamų darbų pobūdį:

1. Keleivinis 2. Krovininis.

b) Transporto tech. nagrinėjimo objektas

Technika- žmonijos veiklos medžiaginės priemonės. Lengvina žm darbą, daro jjį mažesnį.

Gausiausia yra gamybos technika (mašinos ir mechanizmai.).

Mašinos buna:

1.Technologinės (met. Apdirbimo) 2.Transporto 3.Gabenimo (konvejeriai, ekskalatoriai) 4.Kontrolės 5.Valdymo 6.Skaičiavimo 7.Energetikos (varikliai)

Negamybinė technika:

1.Komunalinė 2.Buitinė 3.Susisiekimo 4.Sporto 5.Švietimo ir kultūros 6.Mokslinių tyrimų 7.Medicinos 8.Karo

Transporto technika:

1.Transportavimo: 1)Keleivių 2)krovinių 3)vientisos terpės 2.Aptarnavimo:1) Medžiagų ir krovinių krovos 2)keleivių įsodinimo-išlaipinimo 3)remonto, priežiūros

c) Transporto technikos pagrindinės sąvokos

Mechanizmas – kūno sistema, kurioje vieno arba kelių kūnų judesys transformuojamas į reikiamą kitų kūnų judesį.

Mašina – mechaninius judesius atliekantis įrenginys, skirtas energijai, medžiagoms arba informacijai transformuoti. Paskirtis – palengvinti žžmogaus fizinį arba protinį darbą.

Pagal vartojimo pobūdį mašinos skirstomos į:

1.Energetines 2.Darbo 3.Informacines 4.Kibernetines.

Energetinė mašina – tokia mašina, kuri naudojama bet kokios rušies energijai keisti į mechaninę ir atvirkščiai. Jei bet kokia energija keičiama į mechaninę, tai tokios mašinos – varikliai. JJei iš mechaninės į bet kokia – generatoriai.

Darbo mašina – tokia mašina, kuri iš variklio ar kito energijos šaltinio gautą mechaninę energiją naudoja medžiagoms transformuoti (formai ir padėčiai keisti)

Darbo mašinos skirstomos į: 1.Technologines (kai keičiama detalių forma) 2.Transportavimo (kai keičiama objekto padėtis)

Informacinės mašinos – apdoroja informaciją. Jos skirstomos į: 1.kontrolės-valdymo (apdoroja iš kontrolės bei matavimo prietaisų. gautą informaciją. ir pagal ją tvarko energetinių bei darbo mašinų darbą) 2.Matematines (atlieka matematinius veiksmus).

Kibernetinės mašinos – keičia arba imituoja įv. mechanizmus, fiziologinius bei biologinius procesus, būdingus žmogui bei gamtai. Pasižymi dirbtinio intelekto elementais.

Prietaisai – įrenginiai, skirti įv. fizikiniams dydžiams matuoti, procesams kontroliuoti, autamatiškai valdyti ir reguliuoti (laikrodis, monometras).

Agregatas – tai mašinos savarankiškas surinkimo vienetas, atliekantis tam tikrą f-ją.

Kiekvienas mechanizmas yra sudarytas iš atskirų ddetalių ar junginių, skirtų atlikti tam tikras f-jas.

II. MECHANIZMAI,JŲ SANDARA IR STRUKT. ANALIZĖ

a) Mašinų mechanizmai

Mechanizmai -tai judamai sujungtų detalių (kietūjų kūnų) junginys, kuris vienokį judesį keičia, į reikalingą kitų kietūjų kūnų judesį. Kai judesį keisti padeda skysčiai- tai mechanizmai hidrauliniai, kai dujos- pneumatiniai.

Vidaus degimo variklio svarbiausias yra skreijiklio-slankiklio mechanizmas, jis slankiojamąjį stūmoklio judesį paverčia alkūninio veleno sukimusi. Kompresoriaus svarbiausias mechanizmas alkūninio veleno sukamąjį judesį paverčia stūmoklio slankiojamuoju judesiu.

b) Mechanizmo grandys.

Grandys – mechanizma sudarantys judamai sujungti kietieji kunai. Grandys bbuna standžios ir lanksčios. Standžios grandys nesideformuoja, o lanksčios grandys gali būti tempiamos. Dujos ir skysčiai nera laikomi grandimis. Mechanizmo nejudama grandis vadinama – stovu. Judamųjų mašinų mechanizmų stovu laikoma grandis nejudamai sujungta su mašinos rėmu. Įėjimo grandis – grandis, kuriai suteikiamas judesys iš išorės. Išėjimo grandis – judesys iš išorės. Varančioji grandis – grandis kurią veikiančios išorinės jegos atlieka teigiamą darbą. Varomoji – atlieka neigiamą darbą.

c) Kinematines poros.

Kinematinė pora – dviejų susiliečiančių grandžių judamas sujungimas. KP būna:: žemesniosios ir aukštesniosios. Žemesniosios kp skirstomos: 1.sukamąsias (jų grandys viena kitos atzvilgiu sukasi apie poros bendraja asi) 2.Slenkamasias (ju grandys viena kitos atzvilgiu gali slankioti isilgai vienos asies) 3.Sukamąsias-slenkamasias (ju sukimas ir slankiojimas vienas nuo kito nepriklauso). Aukštesniosios kp grandžių elementai liečiasi linijomis arba taškais. KP gali buti: uzdarosios ir atvirosios. Uzdarosios tokios kuriu elementu konstrukcija neleidzia grandims vienai nuo kitos atitrukti. Atvirosios tokios, kai grandys veikiamos jegu gali viena nuo kitos atitrukti. KP buna plokscios ir erdvines. Plokscios, kuriu grandziu judesys yra plokscias. Erdvines-erdvinis.

d)Mechanizmo kinematinė schema. Kinematine grandine sudaro viena ar kelios tarpusavy sujungtos KP. Mechanizmas (judamas grandziu junginys) yra kinematine grandine, kurios 1 grandis nejuda. Mechanizmai nagrinejami nubraizius ju kinematines schemas, kuriose grandys ir kinematines poros vaizduojamos ssupaprastintai. Kinematineje schemoje turi buti visi kinematinei mechanizmo analizei reikalingi duomenys ir aisku kaip juda kiekv.grandis. Grandies sukimosi arba kampinio svyravimo kryptis žymima lenkta rodykle. Mechanizmo nejudamoji grandis(stovas) schemoje istisai nebraizoma, tik pabruksniuojama ties jo ir kitu grandziu sudaromu KP elementais.

e) Pagrindiniai svirtiniai mechanizmai.

Jie skirstomi pagal požymius:

1. grandžių judėjimo kryptį 2.konstrukcijos ypatumus 3.KP tipą 4. mechanizmo paskirtį

Is 4 grandziu sudarytas paprasciausias plokščiasis svirtinis mechanizmas pagal kinematiniu poru tipą ir padeti yra:

1.sarnyrinis (kai visos kinematines poros yra sukamosios) 2.skriejiklio-slankiklio (kai viene grandis su stovu sudaro slenkamaja kinemetine pora) 3.kulisinis (kai 2 judamosios grandys sudaro slenkamaja kinematine pora)

f) Mechanizmo laisves laipsniu skaicius

Kinematinės poros laisvis – tai yra elementariu nepriklausomu judesiu skaičius, kuriuos viena grandis gali daryti kitos grandies atzvilgiu.

Elementarūs judesiai – tai slinkimas isilgai triju koordinaciu asiu ir sukimas ape jas. Kol grandys nesujungtos jos gali nevarzomai judeti viena kitos atzvilgiu. Ju laisvis yra lygus 3 (plokstumoje) ir 6 (erdveje). Laisvis – laisvės laipsnių skaičius. Judamai sujungiant grandis apribojamas ju judesys ir LLS pasidaro mazesnis nei 3 ar

Mechanizmo apibendrintoji koordinate, tai koordinate (linijine arba kampine) kuria reikia zinoti, kad butu galima nustatyti visu mechanizmo grandziu ar tasku padetis. Apibendrintuju koordinaciu sk.vad. mechanizmo laisves laipsniu skaiciumi. Grandis, kurios padeti rrodo apibendrintoji koord.vad.pradine grandimi. Dazniausiai Tai buna iejimo (varancioji) grandis. Mechanizmo laisves laipsniu skaicius priklauso nuo grandziu skaiciaus ir jo kinematiniu poru skaiciaus bei tipo. Matematine forma isreikstas tu dydziu tarpusavio sarysis vad. Mechanizmo sandaros formulė. W=3n-2p1-p2. n-judancios grandys, p1- žemesniu kinematiniu poru sk, p2.- aukštesniu kinemat poru skaicius.

g) Mechanizmo sandaros grupes.

Sandaros grupe – tai kinematine grandine, kuria prijungus prie pradines grandies ar kitu esamo mechanizmo grandziu, nesikeicia sudaromo mechanizmo laisviu sk. Kad ta salyga butu ivykdyta, prijungiamos grupes laisviu skaicius Wg turi buti lygus nuliui. Wg = 3n -2p1 = 0 arba n:p1 = 2:3

Paprasciausia mechanizmo sandaros grupę sudaro 2 grandys ir 3 kinematines poros. Ji vadinama diada. Priklausoma nuo sukamųjų ir slenkamųjų porų skaičiaus ir jų padėties, galimos įvairios modifikacijos.Sudetingesne uz diada yra grupe susidedanti is 4 grandziu, sudaranciu 6 kinematines poras, ji vad. triada.

Pradiniu arba elementariu mechanizmu laikomas dvieju grandziu judamas sujungimas, kurio viena grandis paversta stovu. Pradinio mechanizmo sudaroma KP dazniausiai buna sukamoji ir slenkamoji. Mechanizmo klase. Jei mech. Susideda tik is diadu (nesvarbu kiek diadu ir kokia ju modifikacija) toks mech. Vad. Antros klasės mech-u. Jei mech.susideda is diadu ir triadu ar tik triadu jis vad. trečios klases mechanizmas. Mechanizmo eile.

Grupes eiles pavadinimas atitinka grandziu sk. kuriomis grupe prijungiama prie pradinio mechanizmo, o mechanizmo eile nustatoma pagal auksciausia grupes eilę, priklausancia mechanizmo sudeciai.

III. MECHANINĖS PAVAROS

a) Pavarų paskirtis, veikimas ir klasifikacija.

Mechanines pavaros – tai tarpiniai mechanizmai perduodantys energija nuo jos saltinio (pvz.variklis) vartotojui (pvz darbo mašinai, automobiliui ir t.t.), keisdami kampinį greitį, sukimosi momentą arba judesiop pobūdį. Priklausomai nuo veikimo principo pavaros buna:

1.trinties (frikcine ir dirzine) 2.sukabinimo (grandinines, sraigtines, krumplines, sliekines)

Pavaros naudojamos del šių priežasčių:

1.energijos šaltiniai (varikliai) dirba dideliais kampiniais ggreiciais o darbo masinos veleno kampinis greitis turi buti mazas. 2.pavaromis patogu keisti masinos mechanizmu darbo velenu kampinius greicius, nekeiciant variklio veleno kampinio greicio 3.variklio velenas perduoda sukamaji judesi, o masinos mechanizmuose ji kartais reikia pakeisti slenkamuoju, svyruojanciu, sraigtiniu arba kitokiu 4.kartais nuo vieno energijos saltinio veleno judesys perduodamas keliems masinos darbo velenams, besisukantiems skirtingais kamp.greiciais. Naudojant pavaras gaunami skirtingi besisukančių velenų kampiniai g reičiai.

b) Pavaros kinematinis skaiciavimas. Energijos saltinio (variklio) varantysis velenas atlieka sukamaji judesi, perduodant jį įvairiomis mechaninems ppavaroms. Sukamasis judesys- tai kietojo kuno sukimasis apie geometrine asi. Visi kūno taškai nutole nuo sukimosi geometrinės ašies spinduliu r ir juda apskritimu plokštumoje, statmenoje sukimosi ašiai, kampiniu greičiu  (rad/s, 1/s) Sukamojo judesio greitis išreiškiamas taip pat sukimosi dažniu nn (sūk/min) Kietojo besisukancio kuno taskas, esantis atstumu r nuo geometrines sukimosi asies igyja linijini greiti v (m/s, km/h).

Kamp.greicio ir sukimosi daznio priklausomybe yra = *n/30

Linijinio greičio ir kampinio greičio santykis

v= r=dn/60 m, nes r=d/2

Mechanine pavara sudaro: varancioji ir varomoji grandis. Varančioji grandis žymima indeksu 1, o varomoji – indeksu 2.

1-kampinis greitis ( 1/s), d1 –skersmuo, n1 –sukimosi daznis (sūk/min), v1- linijinis greitis m/s), P1-galia (N), T1-sukimosi momentas. Kuno sukimasi arba priesinimasi sukimui sukelia apskritimine jega Ft, kuri yra tos jegos veikiamo tasko trajektorijos liestine. Kuno apskritimine jega (Ft) linijinis greitis (v) ir galia (P) tarpusavyje yra susije tokia formule P=Ft*v Galia taipat gali buti isreiksta sukimo momento T ir kampinio greicio  sandauga P=T*. Skaiciuojant iir projektuojant mechanines pavaras butina ivertinti varanciuju ir pasipriesinimo jegu momentus, pavaros perdavimo sk., galios nuostolius. Varančiųjų jėgų momentas T1 pridetas veleno taške O1. Jo kryptis visada sutampa su varančiosios grandies kampinio greičio ir sukimosi dažnio kryptimi. Pasipriešinimo jėgų momentas T2 pridėtas varomojo veleno taške O2. Jo kryptis priešinga to veleno kampinio greičio ir sukimosi dažnio kryptims.

Pavaros perdavimo sk. -Varanciojo ir varomojo velenų kampinių greiciu arba sukimosi dazniu santykis u = 1/2 = n1/n2

Kai u>1, 1>2 letinancioji pavara arba reduktorius. KKai u<1, 1<2 tai pavara yra greitinancioji arba multiplikatorius. u=1 arba 1=2 gali keisti judeso krypti. Dazniaus.masinose yra naudojamos letinancios pavaros, nes darbo masinos padargo kampinis greitis yra mazesnis nei variklio veleno kampinis greitis. Varantysis velenas perduoda galia varomajam velenui. Atsiranda galios nuostoliai, kurie ivertinami naudingumo koeficientu.

=P2/P1=T22 /T11 .P1– varanciojo veleno galia, P2 – varomojo veleno galia.

Jėgos šaltinio varančiojo velengo gale varomajam mašinos velenui perduodama tarpiniais mechanizmais (diržine, grandinine, krumpline pavara). Kurių kiekvienas keičia kampinį greitį, sukimosi dažnį, sukimo momentą, perdavimo skaičių, naudingumo koeficientą. Jei tarpinių pavarų perdavimų skaičių pažymėsime u1, u2, u3, . un, o naudingumo koeficientą 1, 2, . n, tai bendras pavaros perdavimu skaičius ir naudingumo koeficientas yra lygus atskirų pavarų perdavimo skaičiaus sandaugai ir naudingumo koeficientu sandaugai. ubendras= u1 u2 u3 . un, =1 2 . n

IV. FRIKCINĖS PAVAROS

a) Pavarų paskirtis ir klasifikacija

Frikcines pavaros –pavaros, kuriose varanciojo veleno energija perduodama varomajam velenui trinities jegomis atsirandanciomis tarp dvieju besisukanciu ritinių ar kūgių. Frikcine pavara sudaro: Varantysis ir varomasis ritiniai prispausti vienas prie kito. Sukantis varanciajam ritiniui, ritiniu lietimosi pavirsiuje del prispaudimo jegos, atsiranda tringies jega, kuri suka varomaji ritini.

Frikcines pavaros klasifikuojamos pagal paskirtį: 1.pavaras su salygiskai pastoviu perdavimo skaiciumi 2.pavaras su kintamu perdavimo skaiciumi, kai jos sklandziai kkeicia varomojo veleno kampini greiti, esant pastoviam varanciojo veleno kampiniam greiciui. Pagal padėtį erdveje: 1. Kai ašys yra lygiagrečios, pavara yra frikcinė-cilindrinė 2. kai ašys kertasi, pavara yra frikcinė – kūginė.

b) pavarų naudojimo sritys, priv. ir trūkumai

Frikcines pavaros su salygiskai pastoviu perdavimo skaiciumi naudojamos retai, tačiau dažniausiai galima sutikti aparatūroje (magnetofonai,kino aparatura), kadangi dirba tyliai ir išsijungia be smūgių. Masinose placiai naudojami variatoriai. Frikciniu pavaru privalumai: 1.paprasta konstrukcija ir lengvas aptarnavimas 2. dirba sklandziai ir tyliai 3.jas galima įjungti ir išjungti 4.galima pakeisti sukimosi krypti 5.sukamaji judesi galima pakeisti slankijamuoju ir atvirksciai 6.galima keisti perdavimų sk. Frikcines pavaros trukumai: 1.nepastovus perdavimo sk.(slysta ritiniai) 2.mazas naud.koef (uzdarosios pavaros ~0,8) 3.ritiniu paviršių dilimas del slydimo 4.Didelė velenų ir atramų apkrova. 5. nedidele perduodamoji galia.

b) Pavaros kinematinis skaiciavimas

Varomasis ritinys varanciojo ritinio atzvilgiu slysta, todel jo linijinis greitis yra mazesnis uz varanciojo linijini greiti.

v2=(1-)v1

 – slydimo koeficientas  = 0.01 – 0.03 m/s

v1 – varanciojo veleno linijinis greitis

v2 – varomojo veleno linijinis greitis

v=R 2D2=(1-)1D1 Perdavimo skaicius – tai u=1/2=n1/n2=D2/(1-)D1 u=D2/D1

a= (D1 + D2)/2 ~ D1(u+1)/2 a- tarpašinis atstumas b=*a  – ritinio plocio koeficientas (=0.2-0.4)

V. DIRŽINĖS PAVAROS

a) Pavarų klasifikacija, privalumai, trūkumai, naudojimo sritys

Dirzines pavaros-perduoda energija nuo varanciojo veleno O1 į varomajį O2 trinities jjegomis, atsirandanciomis tarp dirzo ir skriemuliu. Pavara sudaro 2 ar daugiau skriemuliu sujungtu begaliniu dirzu. Dazniausia pavara turi apsaugini gaubta ir dirzu itempimo reguliavimo mechanizma(kad dirzas negaletu praslysti)

Pagal velenų padėtį erdvėje: 1.lygegretūs 2.prasilenkiantys 3.susikryziavę 4.lygiagretūs ir laiptuoti

Pagal diržo padeti: 1.tiesiosios (dažn naud.) 2.kryzmines 3.pusiaukryzmines 4.kampines. Pagal diržo skerspjūvio formą: 1.ploksciadirzes 2.trapecinės 3.daugiatrapecinės 4.apvaliadirzes 5.krumpliadirzes

Privalumai: 1.Dideli tarpasiniai atstumai (iki 12 m) 2.paprasta ir pigi pavaros konstrukcija 3.tyliai ir saugiai dirba 4.didelis naud.koef (iki 0,96) 5. didelis perduodama galia (iki 300kW) 6.pavaros gali dirbti did. kamp. greičiais.

Trukumai: 1.dideli pavaros gabaritai ir trumpas dirzu tarnavimo laikas (dyla) 2.nepastovus perdavimo skaicius (dirzas gali praslysti) 3.sukdamasis dirzas ilgeja (butina naudoti itempimo mechanizmus) 4.Didelės velenų apkrovos įtempiant diržą.

b) pavaros kinemat. Skaič.

Dirž pavaros plačiai naudojamos autom-e, traktoriuose, naftos ir tekstilės mašinose.

- slydimo koef. =(V1 – V2)/V1=1- V2/V1

Perdav. Sk. u=d2/d1

VI. GRANDININ4S PAVAROS

a) Pavarų klasifikacija, privalumai, trūkumai, naudojimo sritys

Grandininė pavara – mechanizmas perduodantis sukamaji judesi keliems lygiagretiems velenams, zvaigzduciu ir begalines grandines pagalba. Grandinine pavara sudaro: varancioji zvaigzde, varomoji zvaigzde, begaline grandine. Dideliu greiciu grandinines pavaros papildomai turi apsaugini gaubta, itempimo ir itepimo mechanizmus. Sudėtingesnes grandinines pavaros grandinė turi būti intensyviai tepama. Viena grandine galima perduoti energija keliems velenams, kurie sukasi ta pacia arba priesinga kryptimis.

Varantysis

velenas (zvaigzdute) O1 perduoda energina (sukima) viena grandine velenams O2, O3, O4 (zvaigzdutems), besisukantiems ta pacia kryptimi. Grandinei itempti naudojama itempino zvaigzdute. Grandinine pavara – tai lankscioji susikabinimo pavara.

Pagal naudojimą: 1.krovimo 2.traukos įvorines 3.traukos sarnyrines.

Pagal grandinės tipą: 1.ritininės 2.įvorinės 3.krumplinės 4.kablinės 5.įvorinės-kaištinės

Privalumai: 1.didelis perduodamos galios diapozonas (iki 5000 kW) 2.didelis apskritiminio greicio diapozonas (iki 35 m/s) 3.energija galima perduoti dideliais atstumais (iki 10 m) 4.viena grandine galima perduoti energija keliems velenams 5.mazas slegis i velenus ir atramas, nes mazas ppradinis grandines itempimas 6.pastovus pavaros perdavimo skaicius, nes grandine nepraslysta)

Trukumai: 1.reikia tiksliau itaisyti velenus (jie turi buti lygiagretus ir nepersikreipe) 2.reikalingas papildomas grandiniu tempimas, nes dyla grandines šarnyrai ir ilgeja pati grandine 3.grandine gaubia zvaigzdute ne lanku (kaip dirzas skriemule) o lauzyta linija todel greiciau susidevi grandines grandys.

b) Pavaros kinematinis skaiciavimas

Formulės: u=n1/n2=1/2=z2/z1 1-varanciojo veleno, 2 – varomojo, z – zvaigzdutes krumpliu skaicius

VII. KRUMPLINĖS PAVAROS

a) Pavarų klasifikacija, privalumai, trūkumai, naudojimo sritys

Krumplines pavaros- mechanizmas, perduodantis sukamaji judesi susikabinusiais krumpliais nuo vieno vveleno kitam, pakeisdamas kampini greiti ir sukimo momenta.

Pagal susikabinimą: 1.išorinio susikabinimo 2.vidinio susikabinimo

Pagal konstrukciją: 1.uzdarosios (krumpliaraciai montuojami korpuse ir gerai tepami, dirba dideliais apskritiminiais greičiais v<3m/s) 2.atvirosios (dirba mažais apskritiminiais greičiais v<3m/s).

Pagal apskritimini greiti: 1.letaeiges (v<3m/s) 2.normaliosios (3<=v<=15m/s) 3.greitaeiges (v>=15m/s).

Pagal vvelenu padeti: 1.su lygiagrečiais vel. 2.su susikertančiais vel. 3.su prasilenkiančiais vel. Pagal krumpliu krypti: 1.tiesiakrumples 2.istriziakrumples 3.kreivakrumples.

Pagal apkrovos pobudi: 1.jegos pavaros (perdudoa didelį sukimo momentą) 2.kinematines pavaros.(perduoda nedidelia galia)

Privalumai: 1.galima perduoti galia nuo keliu vatu iki 50MW 2. Didelis krumpliaraciu apskritiminiu greiciu diapozonas (nuo akimi nepastebimo sliauzimo iki 300m/s) 3.skersmenys nuo 1mm iki keliu metrų 4.perdavimu sk.yra pastovus 5.Kompatiska ir patikima konstrukcija 6.gaminami is iv.medziagu (nuo plieno iki polimeru) 7. paprasta prižiūrėti ir eksploatuoti.

Trukumai: 1.vienai krumpliaraciu porai ribotas perdavimu sk.(10) jei norima didesnio tada reikia sujungti kelias zvaigzdutes 2.kai pavara dirba dideliais greiciais kyla vibracija ir triuksmas 3.esant didelems apkrovoms masinos detales gali suluzti (vienas krumpliaratis neprasisuks kito atzvilgiu).

Krumplinių pavaru naudojimas

Bendrojoje mašinų gamyboje dažniausia naudojamos cilindrinės išorinio krumplių susikabinimo pavaros. RRečiau kūginės pavaros. Sliekinės pavaros naudojamos tada, kai reikia gauti didelį perdavimų sk. Labai apkraunamose mašinose ir mechanizmuose naudojamos cilindrinės tiesiakrumplės ir įstrižakrumplės pavaros (krovinių kėlimo mašinose, laivuose, energetikos įrenginiuose ir t.t.) Kai jėgos pavarose energiją reikia perduoti susikertančiais velenais, naudojamos kūginės pavaros. Pvz. Diferencialas automobilyje. Sliekinės pavaros dėl paprastos konstrukcijos ir didelio perdavimo sk. Plačiai naudojamos liftuose, troleibusuose, metropoliteno traukiniuose. Jos montuojamos mašinose, kurioms reikalinga tyli ir savistabdė pavara.

b) Pavaros kinematinis skaiciavimas

u=n1/n2=1/2=z2/z1 z2 – sliekračio krumplių skaičius, z1 – sslieko vijų (pradžių) sk.

VIII. REDUKTORIAI

a) Reduktorių paskirtis ir klasifikacija

Reduktorius – krumplines arba sliekines pavaros sudarancios atskira agregata. Reduktorius yra uždaroji krumplinė pavara. Perduodant sukamaji judesi reduktoriai mazina varomojo veleno kampini greiti ir didina sukimo momenta. Reduktoriai projektuojami kaip tarpiniai mechanizmai konkreciai masinai arba pagal varomojo veleno sukimo momentą ir kampini greiti nenurodant konkrecios jo paskirties. Reduktoriai montuojami transporto mašinose, kelimo mašinose, staklėse ir kituose įrenginiuose tarp variklio (jėgos šaltinio) ir darbo mašinos (vartotojo). Projektuojant reduktoriu, sudaroma jo kinematine schema. (laipsniai, krumpliaračiai, velenai)

Vieno laipsnio reduktorius viena karta keicia kampini greiti, sukius ir sukimosi momenta. n laipsnių reduktorius n kartų keičia tuos pačius parametrus. Pagrindinis reduktoriaus parametras yra reduktoriaus perdavimų skaičius.

Visuose reduktoriuose yra greitaeigiai ir letaeigiai velenai. O aukstesniu laipsnių (2,3 ir t.t) reduktoriuose yra ir vienas arba keli tarpiniai velenai.

Klasifikacija: 1.pagal pavaros tipa (cilindriniai, krumpliniai ir t.t.) 2.laipsniu sk (vienalaipsniai, dvilaipsniai ir t.t) 3.velenu tarpusavio padeti 4.velenu padeti erdveje.

Reduktorių tipai: 1.Cilindriniai-krumpliniai 2.Kūginiai-cilindriniai 3. Sliekiniai

Pagal laipsnių sk.: 1.vienalaipsniai 2.dvilaipsn. 3.daugialaipsniai

Velenų tarpusavio padėtį: 1.bendraašiai 2.su lygiagr. Geom.ašimis 3.su susikert.geom.ašimis 4.su susikryž.geom.ašimis.

Apagal padėtį erdvėje: 1.su horizont.velenais 2.su vertik.varomuoju vel. 3.su vert.varančiuoju vel. 4.su vertik.vel. 5.universalūs

Reduktoriaus tipo modifikacijos parinkimas. Reduktoriaus tipas priklauso nuo pavaros konstrukcijos (kugine, cilindrine..)nuo pavaru komponavimo laipsniu skaiciaus, velenu iisdestymo erdveje. Reduktoriaus tipas parenkamas ivertinant perdavimo sk u, maksimalų perduodamą sukimo momenta Tmax, eksploatacijos rezima, pavaros konstrukcinius ir eksploatacinius ypatumus: Pirmiausia reduktoriai parenkami atsizvelgiant į perdavimo sk. Į perduodamą sukimo momenta.

IX. SUKAMOJO JUDESIO ELEMENTAI

a) Velenai ir ašys

Asys ir velenai laiko besisukancius velenu elementus, uztikrina pastovia ju sukimosi asiu padeti veikinat apkrovoms. Asys dazniausiai nesisuka ir neperduoda sukimo momento. Velenai, masinai dirbant, visada sukasi ir perduoda sukimo momentantą.

Pagala atliekamas f-jas velenai būna: 1.lygus transmisijos vel. 2.laiptuotas 3.staklių suklys 4.turbinos 5.alkūninis 6.besisukanti vagono ašis 7.nesisukanti ašis

Pagal geometrine forma velenai skirstomi į: 1.lygiuosius 2.laiptuotus 3.alkuninius.

Specialia grupe sudaro lankstieji velenai su keiciamos geometrines formos asimi. Jie naudojami sukimo momentui perduoti tarp masinos daliu ar agregatu, kuriu padetis erdveje kinta.

b) Slydimo guoliai

Guoliai skirstomi į: 1.slydimo 2.riedejimo. Slydimo guoliai, tai atramos į kurias remiasi ir kuriu pavirsiumi slysta besisukanciu detaliu elementai. Paprasciausias slydimo guolis yra cilindrine ivore itvirtinta korpuse arba tiesiog korpuso dalis su cilindrine skyle, kurios pavirsiumi slysta besisukantis velenas.

c) Riedėjimo guoliai

Riedejimo guoliai kaip slydimo guoliai besisukancius velenus islaiko reikiamoje padetyje ir veikiančias apkrovas perdudoa korpusui. Is principo sie guoliai nuo slydimo guoliu skiriasi tuo kad tarp dvieju ziedu (išorinio ir vidinio) yra riedejimo kunai, kurie velenui sukantis rieda ziedais.

d) TTiesinio judesio kreipiamosios

Tiesinio judesio kreipiamosios- tai atramos kuriomis apkrovu veikiamos masinu dalys juda tiesiai nustatyta kryptimi. Šios kreipiamosios buna dvieju tipu: slydimo ir riedejimo.

e) Movos

Movos – tai itaisai kuriu pagr.paskirtis sujungti tarpusavyje velenu galus, kad jomis butu galima perduoti sukamaji judesi. Schemą sudaro šios struktūrinės dalys: 1. judesį suteikiantis variklis 2. reduktorius, keičiantis judesio parametrus 3.mašinos darbo įtaisas

Variklio rotoriaus judesys reduktoriaus iejimo velenui ir reduktoriaus isejimo veleno judesys masinos darbo itaisui perduodami movomis.

Pagr.judesio parametrai perdavimo metu: 1.perduodamas sukimo momentas 2.sukimosi kryptis 3.vid.kampinis greitis. Sie parametrai perduodant sukima tarp velenu nekinta.

Papildomos movų f-jos: 1.Kompensuoti nedideles velenų tarpusavio padėties paklaidass (ašines, radialines ir kampines) 2.Slopinti virpesius ir smugius 3.sujungti arba atjungti velenus nestabdant variklio 4.susidarius perkrovom neleisti velenu elementams suluzti

Movoms budingos dalys: 1.pusmoves. tvirtinamos ant velenu galu 2.elementai sujungiantys pusmoves tarpusavyje taip kad vienos is ju sukamasis judesys gali buti perduodamas kitai.

Movos būna: 1.pastoviosios 2.valdomosios 3.savaveikės

f) Stabdžiai

Stabdžiai – itaisai, kuriu funkcine paskirtis letinti masinos judancius elementus arba visiskai juos sustabdyti. Atskiru atveju, stabdžiai gali neleisti mašinos dalims pajudėti iš rimties būsenos, veikiant išorinėms apkrovoms.

Stabdžiai dažniausiai veikia mechaninės trinties principu, prispaudžiant paslankius frikcinius elementus prie judančių mašinos dalių.

Stabdžiai klasifikuojami: 1.juostinius 2.trinkelinius 3.diskinius 4.kuginius.

Pagal darbo principa: 1.užverštieji 2.atleistieji.

Užverštųjų stabdziu frikcinius

elementus visa laika tamprieji elementai (spyruoklės) laiko prispaustus prie pagr.darbiniu pavirsiu. Suveikus valdymo mechanizmui tokie stabdziai isjungiami. Frikciniai elementai atitraukiami nuo darbiniu pavirsiu. Siu stabdziu paskirtis- neleisti masinos dalims pajudeti veikiant isorinėms jegoms pvz.kroviniu kelimo mech.

Atleistieji stabdziai visa laika yra isjungti t.y. frikciniai elementai yra prispaudziami prie darbiniu pavirsiu tik suveikus valdymo mechanizmui.jie naudojami judanciu masinos daliu greiciui sumazinti (stabdymo procesui)