Trifazės kintamosios srovės asinchroniniai elektros varikliai
§ 17. Trifazės kintamosios srovės asinchroniniai elektros varikliai
Unifikuotos serijos A asinchroniniai varikliai būna įvairių modifikacijų ir įvairios konstrukcijos.
Apipučiamasis trifazės kintamosios srovės serijos A02 asinchroninis variklis, parodytas 33 paveiksle, a, susideda iš lieto ketinio stovo’, šerdies, apvijos, trumpai sujungto rotoriaus ir guolių skydų. Stove 10 yra šerdis 12, kuri užfiksuota sraigtais 13. Šerdis surinkta iš štampuotų ir iš vienos pusės izoliuotų elektrotechninio plieno lakštų. Šerdies grioveliuose sudėtos apvijos ritės 11. Šerdis su apvija vadinama elektros variklio statoriumi. Statoriuje yra rotorius, susidedantis iiš veleno ir ant jo užmautos šerdies.
Rotoriaus velenas 3 ištekintas iš plieninio cilindrinio ruošinio ir turi nedaug pakopų, kurių skersmenys mažai skiriasi, todėl velenas ištekinamas gana greitai ir yra stipresnis.
Ant veleno uždėta rotoriaus šerdis 14 su grioveliais, kurie pripildyti aliuminio. Užliejant griovelius aliuminiu, tuo pačiu metu padaromas „voveraitės narvelis“, aliumininių strypų galų jungiamieji žiedai 15 ir ventiliatoriaus mentės 16 ant jungiamųjų žiedų. Nedidelės galios (1—3 gabarito) elektros variklių rotorių šerdys užpresuojamos ant veleno rievėtos (valcuotos) dalies, o galingesnių elektros variklių rrotorių šerdys, be to, dar papildomai pritvirtinamos pleištu 23. Kad šerdis nepasislinktų rotoriaus velenu, iš vienos pusės uždedamas plieninis fiksavimo žiedas 7, kuris perpus įleidžiamas į veleno žiedinį griovelį, o kitoje pusėje yra plieninė briaunelė. Ant didelių asinchroninių variklių rotoriaus vveleno sumontuojami specialūs ventiliatoriai 18 ir 20: vienas (18) varinėja orą stove ir šalina šilumą iš vidinių jo dalių, kitas (20) ima aušinimui orą iš aplinkos ir pučia jį į išorinius variklio paviršius. Ventiliatorius 20 uždengtas gaubtu 19 su skylėmis, pro kurias aušinantysis oras patenka ant išorinių elektros variklio paviršių. Ant rotoriaus veleno kakliukų uždėti riedėjimo guoliai 4 ir 22. Guolių atramos yra guolių skydai 8 ir 21, priveržti prie stovo varžtais, kurie skydų apskritime išdėstyti vienodais atstumais vienas nuo kito.
Asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi (33 pav., b) skiriasi nuo variklio su trumpai sujungtu rotoriumi tuo, kad turi rotoriaus apviją ir kontaktinius žiedus 25, prie kurių prijungti rotoriaus apvijos 24 galai. Kontaktiniai žiedai izoliuoti nuo veleno ir vienas nuo kito. RRotoriaus apvijos galai išvesti į kontaktinius žiedus pro rotoriaus veleno skylę. Prie kontaktinių žiedų paviršių prispausti šepečiai, kuriuos laiko šepečių laikikliai. Šepečiais ir kontaktiniais žiedais prijungiamas prie rotoriaus apvijos paleidimo reostatas, kuriuo sklandžiai paleidžiamas elektros variklis.
Kitos elektros variklių su faziniu rotoriumi dalys panašios į atitinkamas elektros variklių su trumpai sujungtu rotoriumi dalis.
Serijos 4A (pagrindinės konstrukcijos) elektros varikliai gaminami su trumpai sujungtu rotoriumi ir skirti bendrajam naudojimui pramonėje vidutinėje klimato juostoje. Variklių galios skalė standartinė nuo 0,12 iki 400 kW. Pagal aapsaugos nuo aplinkos poveikio laipsnį šie varikliai būna dviejų variantų: apsaugotieji (IP23) ir uždarieji apipučiamieji (IP44).
Serijos 4A variklių tipų žymėjimai iššifruojami šitaip: 4 — serijos eilės numeris; A — variklio rūšies pavadinimas — asinchroninis; H — apsaugotojo variklio žymėjimas; A (antroji raidė) — stovas ir skydai aliumininiai; X — stovas aliumininis, skydai ketiniai; 50— 355 — sukimosi ašies aukštis; S, L, M — montavimo matmenys išilgai korpuso; A, B— magnetolaidžio ilgis, kai vieną montavimo matmenį išilgai korpuso atitinka dvi galios; 2, 4, 6, 8, 10, 12 — polių skaičius; Y — variklio klimatinis variantas; 3 — išdėstymo kategorija.
Pavyzdžiui, 4AA80A2Y3 rodo, kad tai 4 serijos variklis, asinchroninis uždarasis, stovas ir guolių skydai aliumininiai, sukimosi ašies aukštis 80 mm, magnetolaidis pirmojo ilgio, dvipolis, skirtas vidutinio klimato juostai, išdėstymo kategorija trečia.
§ 18. Nuolatinės srovės elektros mašinos
Nuolatinės srovės elektros mašinų konstrukcija sudėtingesnė negu asinchroninių variklių, nes nuolatinės srovės mašinose yra kolektorius, šepečių mechanizmas, papildomieji poliai ir inkaro apvija. Pramonės įmonėse daugiausia naudojamos unifikuotos serijos n nuolatinės srovės elektros mašinos.
Apsaugotoji prapučiamoji nuolatinės srovės mašina n-41 parodyta 34 paveiksle, a. Svarbiausios jos dalys yra stovas, poliai su apvijomis ir inkaras. Prie lieto ketinio stovo varžtais priveržti pagrindiniai poliai 17 su žadinimo apvija (jie sukuria pagrindinį mašinos mmagnetinį lauką) ir papildomieji poliai 16 su apvija (jie apsaugo, kad kolektoriaus šepečiai nekibirkščiuotų). Papildomieji poliai yra tarp pagrindinių polių, jų apvijos sujungtos nuosekliai su inkaro apvija 4.
Mašinos inkaras susideda iš šerdies, apvijos, veleno ir kolektoriaus. Šerdis / surinkta iš elektrotechninio plieno lakštų ir suspausta tarp dviejų prispaudžiamųjų žiedų, kurių vienas (iš pavaros pusės) remiasi į veleno 2 iškyšą (pakopą), o kitas iš kolektoriaus 5 pusės prispaustas plieniniu suveržimo žiedu 3. Ant inkaro veleno 2 uždėta šerdis. Inkaro apvija 4 sudėta į pusiau uždarus šerdies griovelius ir pritvirtinta pleištais, o apvijos galinės dalys pritvirtintos plieninės vielos bandažais arba neaustine stiklo juosta, kuri impregnuota epoksidiniu kompaundu. Inkaro apvijos galinės dalys remiasi į žiedo 3 atvartą ir apvijos laikiklį 24. Inkaro apvijos galai prijungti prie kolektoriaus 5.
Kolektorius 5 susideda iš viena nuo kitos izoliuotų trapecinio skerspjūvio varinių plokštelių. Kolektoriaus plokštelių vidinėje dalyje yra kregždės uodegos formos išpjovos. Mašinos kolektoriaus plokštelės supresuotos plastike. Kolektoriuje yra plieninė įvorė, kuria kolektorius uždedamas ant inkaro veleno. Virš kolektoriaus yra šepečių mechanizmo reketas 6, priveržtas varžtais prie priekinio guolių skydo 11. Kadangi skylės skyde yra ovalinės, tai reketą galima pasukti ir pastatyti šepečius ties mašinos neutrale.
Inkaras sukasi rutuliniuose guoliuose 9 ir 21, kurių išoriniai žiedai įdėti į gguolių skydų 11 ir 19 lizdus. Iš vidaus guoliai uždengti dangteliais 8 ir 23, o iš išorės — dangteliais 10 ir 22. Inkaras balansuojamas privirinant prie plieninio disko 7 pasvarus. Tokiu būdu išlyginama inkaro masė visuose apskritimo taškuose. Pasvarų skaičius, masė ir jų išdėstymas priklauso nuo nebalanso vietos ir didumo. Taip pat balansuojama inkaro pusė, kur yra ventiliatorius.
Dirbdamos elektros mašinos skleidžia elektromagnetinius virpesius, kurie yra radijo trikdžiai. Šiems trikdžiams slopinti elektros mašinoje įrengtas specialus įtaisas. Jis susideda iš kondensatorių 15, kurie įtaisyti po gnybtų lenta 14, ir gnybtų 13.
Mašinos vėdinimo sistema — aksialinė orinė. Orą siurbia ventiliatorius 20 pro priekinio guolių skydo 11 žaliuzes; oras išeina pro užpakalinio guolių skydo 19 groteles. Prie mašinos stovo privirintos letenos, kuriomis ir varžtais mašina tvirtinama prie rėmo arba pamato.
Mašinos 11-41 konstrukcija būdinga unifikuotos serijos FI1—6 gabarito (matmenų) nuolatinės srovės mašinoms. Didesnių matmenų šios serijos nuolatinės srovės mašinos konstrukcija šiek tiek skiriasi nuo 34 paveiksle, a, parodytos mašinos konstrukcijos. Pavyzdžiui, devintojo gabarito (matmenų) mašinos 11-91 (34 pav., b) inkaro šerdyje yra atviri grioveliai, į kuriuos sudėtos apvijos standžios ritės, ir ištisiniai horizontalūs vėdinimo kanalai, kad geriau būtų aušinama šerdis ir inkaro apvijos. Prispaudžiamieji žiedai, kuriais suspaudžiami inkaro šerdies lakštai, nulieti iš ketaus. Kiekvienoje pusėje
yra po tris žiedus, sujungtus briaunomis.
Kolektorius turi ketinę įvorę 26, kuri į veleną remiasi trimis briaunomis. Plieniniai prispaudžiamieji kolektoriaus kūginiai žiedai 25 izoliuoti nuo plokštelių karštai presuotais mikanito manžetais.
Apvijos lenktos galinės dalys yra tik toje pusėje, kur laisvas veleno galas, nes apvija susideda iš vienvijų ričių. Inkaro apvijos galinės dalys ir dalys grioveliuose pritvirtintos plieninės vielos bandažais 27. Ant papildomų polių uždėtos ritės, kurias laiko ant jų užštampuoti rėmeliai. Ritės suvyniotos iš varinių stačiakampio skerspjūvio šynų.
Rotorius sukasi riedėjimo guoliuose: rutuliniame ——■ toje pusėje, kur yra kolektorius, ir ritminiame — toje pusėje, kur yra laisvasis veleno galas. Mašinos 11-91 stovas — lenktas iš lakštinio plieno ir suvirintas. Prie stovo privirintos letenos, ant kurių pastatoma mašina. Šiomis letenomis ir varžtais mašina tvirtinama prie pamato arba rėmo.