alergenai
ALERGENAI
Organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie
sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Jie skirstomi į įvairias
grupes.
Nors profesinių ligų struktūroje vyrauja klausos pažeidimas veikiant
triukšmui ir vibracinė liga, tačiau dalį ligų (2 proc.) sudaro profesinės
alerginės ligos sukeltos cheminių alergenų. Pateikiame duomenis iš
Valstybinio visuomenės sveikatos centro specialistų parengtos medžiagos
apie cheminių medžiagų ir preparatų sensibilizuojančias savybes.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pagal paplitimą
alerginės ligos užima 3-čią vietą. Tokiose šalyse, kaip JAV, Meksika,
Kanada, Brazilija, Prancūzija apie 10 % gyventojų serga alerginėmis
ligomis, dar aapie 40-50 % gyventojų vieną ar keletą kartų buvo pasireiškę
alergijos simptomai. Mirtingumas nuo alerginių ligų, tarp jų ir bronchinės
astmos, įvairiose šalyse svyruoja nuo 15 iki 25 atvejų 100-ui tūkstančių
gyventojų. Šiuo metu sukaupti duomenys rodo, kad alerginės ligos
paplitusios visose šalyse ir jų skaičius turi tendenciją didėti.
Iki šiol nėra tikslių duomenų apie alerginių ligų paplitimą Lietuvoje.
Kai kurie preliminariniai duomenys rodo, kad tiek sergamumas, tiek ir
etiologiniai faktoriai panašūs kaip kitose šalyse.
Alergiją sukeliančias medžiagas priimta skirstyti į dvi pagrindines
grupes – augalinius bei ggyvulinius alergenus ir cheminius alergenus.
Cheminiai alergenai – medicininė, socialinė ir ekonominė problema.
Pramonės, energetikos ir transporto intensyvus vystymasis, žemės ūkio ir
buities chemizacija lemia vis didėjantį žmogaus aplinkos užterštumą.
Didėjant chemijos pramonės, ypač cheminės sintezės pramonės, pajėgumui, jos
produkcija tampa vis svarbesniu gyventojų sensibilizacijos (organizmo
jautrumo kartotiniam svetimų medžiagų poveikiui padidėjimas) šaltiniu.
Dauguma mokslininkų sergamumo alerginėmis ligomis padidėjimą visame
pasaulyje sieja būtent su chemijos skverbimusi į visas ūkio šakas ir buitį.
Be vaistų, didžiausią pavojų kelia cheminiai alergenai, esantys:
bižuterijoje, kosmetikos produktuose, buitinės chemijos gaminiuose,
dirbtiniame ir užterštame maiste, žaisluose, drabužiuose, žemės ūkio
pesticiduose, buityje naudojamuose insekticiduose, sintetinėse statybinėse
medžiagose, sintetinėse vidaus apdailos medžiagose, balduose, dažuose,
lakuose, tirpikliuose ir pan.
Atskirai nepaminėtos medžiagos ir preparatai, naudojami gamyboje. 0
jie gali būti įvairiausi, pagal gamybos profilį. Pramonės darbuotojų
sergamumas alerginėmis ligomis yra daug didesnis negu bendras. Pavyzdžiui,
60-70 % dirbančiųjų chemijos ir chemijos farmacijos pramonėje yra
sensibilizuoti, 10-30 % pasireiškia alerginės reakcijos. Tiek pramonės
darbuotojų, tiek visų žmonių alergijos klinikinėje nozologinėje struktūroje
pirmą vietą užima alerginės odos ligos, antrą – bronchų ir plaučių ligos.
Tarp profesinių odos ligų vyrauja alerginiai ddermatitai.
Žinoma daugiau kaip 100 cheminių medžiagų, sukeliančių bronchospazmus
ir bronchinę astmą. Dažniausi alergenai darbo vietose yra izocianatai,
anhidridai, ir metalų junginiai. Žinomi profesinės bronchinės astmos
atvejai, kuriuos sukėlė epoksidinės dervos, polieteriniai lakai,
kanifolija, pikrilo chloridas, benzenas ir jo junginiai, ftalio rūgšties
anhidridas ir jo junginiai bei daug kitų medžiagų. Įrodyta, kad astmos
atsiradimą dėl išvardytų medžiagų bei ligos tėkmę apsunkina gamybinių
patalpų oro dulkės ir dirginančios medžiagos.
Viena iš didžiausių alerginių susirgimų priežasčių yra kontaktas su
chromo, kobalto, nikelio, mangano junginiais. Sensibilizacija metalams
priklauso nuo daugelio priežasčių, taip pat ir nuo tirpumo. Pavyzdžiui
cemente yra chromo, kobalto ir nikelio, tačiau izoliuota alergija metalams
pasitaiko retai, nes šie metalai yra netirpių junginių pavidalo. Amino
rūgštys ir glutationas su kobaltu gali sudaryti tirpius kompleksus, todėl
cemente esančiu kobaltu dažnai sensibilizuojami darbuotojai.
Cheminės etiologijos alergijoje ypatingą vietą užima
stambiamolekulinės polimerinės medžiagos ir jų kompozicijos. Polimerinės
medžiagos yra dažniausia kontaktinės alergijos priežastis; iš polimerų
išsiskiriančios lakios medžiagos neretai sukelia kvėpavimo takų alergiją.
Geriausiai ištirtas polikondensacinių dervų ir jų pagrindu sukurtų
plastmasių (fenolio formaldehidinių, šlapalo formaldehidinių, epoksidinių,
polieterinių) sensibilizuojantis poveikis. Eksperimentiniais ir
epidemiologiniais tyrimais nustatytas junginių, išsiskiriančių iš
polimerinių statybinių medžiagų (tarp jų ir
polivinilchloridinių)sensibilizuojantis poveikis. Panašių problemų yra ir
gumos pramonėje. Pavyzdžiui chloropreninio latekso komponentai
chloroprenas, neozonas, dibutilftalatas, tiuramas yra seniai žinomi
alergenai.
Jie skirstomi į įvairias grupes. Susipažinkite su labiausiai
paplitusiais alergenais Lietuvoje.
Žiedadulkės: Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių.
Pavyzdžiui, vienas ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa –
daugiau kaip 4,2 milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių.
Žiedadulkės labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali
nunešti labai toli. „Rekordininkėmis“ galima pavadinti buko žiedadulkes,
kurios nuskrenda iki 5 400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad
beržo žiedadulkės iš Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio
jūros pakrantės. Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame
yra žiedadulkių, gali susirgti polinoze. Polinozė – tai žiedadulkių sukelta
alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –
konjunktyvitu. PPolinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį,
vasarą, bet ir rudeniop, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogus
jautrus.
Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Pavyzdžiui, vienas
ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa – daugiau kaip 4,2
milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių. Žiedadulkės labai mažos
ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli.
„Rekordininkėmis“ galima pavadinti buko žiedadulkes, kurios nuskrenda iki 5
400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad beržo žiedadulkės iš
Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio jūros pakrantės.
Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame sukelta
alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –
konjunktyvitu.
Grybelių alergenai: Grybeliai (mikroskopiniai grybai, arba mikromicetai)
yra labai specifiniai organizmai, plačiai paplitę ne tik gamtoje, bet ir
žmogaus aplinkoje. Šie mikroskopiniai grybai labai nereiklūs aplinkos
sąlygoms, atsparūs įvairiems fiziniams veiksniams, todėl neretai vystosi ir
dauginasi žmogaus gyvenamosiose ir darbo patalpose. Jų mitybinis substratas
yra patalpų statybinės, apdailos medžiagos, interjero detalės, dažai,
dangos, taip pat baldai, drabužiai,avalynė, įvairūs namų apyvokos daiktai
[pic] [pic]
Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų dulkėse, jei didelę šių dalį
sudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnų plaukai. Turėdami
fermentines sistemas grybeliai Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų
dulkėse, jei didelę šių dalį sudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnų
plaukai. Turėdami fermentines sistemas grybeliai nunykusios augalų dalys
taip pat yra puikus mitybinis substratas šiems mikroorganizmams.
Daugeliui grybelių vvystytis optimaliausia yra 20–30° C temperatūra, kuri,
deja, palankiausia ir žmogaus veiklai. Reikia paminėti, kad kriofilinių
rūšių mikroskopiniai grybai vystosi labai žemose temperatūrose, pažeidžia
šaldytuvuose laikomus maisto produktus bei atsargas.
Dauguma žmogaus aplinkoje aptinkamų grybelių dauginasi sporomis.
Subrendusios sporos lengvai atitrūksta nuo micelio ir su oro srovėmis
paskleidžiamos aplinkoje. Jos didesnės nei bakterijų sporos, tačiau
mažesnės nei žiedadulkės. Įvairių rūšių grybelių sporos yra skirtingos
formos bei spalvos, jų dydis varijuoja nuo 2 iki 10 µ m (1 m-6). Kartu su
įkvepiamu oru grybelių sporos patenka į organizmą. Santykinai didelės
dalelės(>5 µ m) paprastai nusėda nosies bei nosiaryklės gleivinėse ir gali
būti astmos bei alerginių rinitų priežastis. Mažesnio skersmens diametro
grybelių sporos (<5 µ m) gali prasiskverbti į plaučius, pasiekti alveoles
ir sukelti alergines reakcijas, dėl to iškyla rizika susirgti egzogeniniu
alerginiu alveolitu. Tokios yra galvenių (Aspergillus), pelėjūnų
(Penicillium) sporos.
[pic]
Grybelių alergenai gali būti ne tik struktūrinės šių mikroorganizmų dalys
(sporos, micelio fragmentai), bet ir jų metabolizmo produktai (fermentai,
didelės molekulinės masės angliavandeniai).
Dažniausios ir gerai ištirtos ligos yra bronchinė astma bei alerginis
rinitas. Išskiriami du grybelinės bronchinės astmos tipai: sezoninė astma
ir nesezoninė astma. Sezoninę bronchinę astmą sukelia lauko ore esančios
grybelių sporos, nesezoninę bronchinę astmą lemia patalpose esantys
mikroskopiniai grybai. Nustatyta, kad astmai atsirasti užtenka mažų
alergeno koncentracijų, jeigu ilgą laiką su jomis kontaktuojama. Astmos
priepuolį gali sukelti 10000 pelėjūno (Penicillium), 3000 juodgrybio
(Cladosporium) arba
100 sausgrybio (Alternaria) sporų (patalpų ore jų gali
susikaupti daugiau kaip 10000/1m3).
Drėgmė yra esminis faktorius, lemiantis grybelių vystymąsi ir dauginimąsi
patalpose. Kaip rodo Botanikos instituto mokslininkų atliekami tyrimai,
pagrindinės drėgmės kaupimosi priežastys Vilniaus miesto gyventojų butuose
yra šios:
Pažeista pastato stogo danga;
Pažeista išorinė siena;
Nekokybiškai sujungtos pastato konstrukcijos;
Dėl nepakankamos termoizoliacijos vanduo kondensuojasi ant vidinio lauko
sienos paviršiaus, ypač jei ši siena užstatyta baldais;
Vanduo kondensuojasi ant šaltų langų stiklų;
Drėgmė patalpose susidaro naudojantis dušais, gaminant maistą, plaunant bei
džiovinant drabužius
Palankios sąlygos mikroskopiniams grybams vystytis atsiranda šiukšlių
konteineriuose (ypač sparčiai pažeidžiamos maisto aatliekos);
Naujuose pastatuose yra daug drėgnų medžiagų (gipsas, cementas, mediena ir
kt.). Neefektyvus šių patalpų vėdinimas ir žema temperatūra sudaro sąlygas,
tinkančias kauptis drėgmei.
Pašalinus priežastis, dėl kurių patalpose kaupiasi drėgmė, užkertamas
kelias grybeliams vystytis ir plisti žmogaus gyvenamojoje aplinkoje.
Tinkamas patalpų šildymas, vėdinimas bei jose palaikoma švara padeda
sukurti mikroklimatą, tinkamiausią žmogaus veiklai ir sveikatai.
NAMŲ DULKIŲ ERKIŲ ĮTAKA ŽMOGAUS SVEIKATAI
Nuo 1964 metų, kai Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad
Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų –
alerginės astmos ir rinito – priežastimi, tyrimai šioje srityje vykdomi
visame pasaulyje.
Kai kurios erkių rūšys, paplitusios namų dulkėse, yra kosmopolitai.
Būdamos namų dulkių alergeno šaltiniu, jautriems žmonėms sukelia alergines
reakcijas, kurių pasekmė – rinitai, dermatitai, egzemos ar bronchų astma.
Pastaroji diagnozuojama 1-3( Lietuvos vaikų ir 4( suaugusiųjų.
Pagrindinėmis alergijas sukeliančiomis erkių rrūšimis pripažintos: D.
pteronyssinus, D. farinae ir E. maynei iš Pyroglyphidae šeimos dėl to, kad
jų randami kiekiai yra didžiausi ir jos produkuoja daugiausiai alergenų
namų dulkėse.
Kitų rūšių erkės yra mažiau gausios ir rečiau sutinkamos. Tai
sąlygoja silpnesnį jų alergeninį vaidmenį. Tačiau sandėlių erkės (kurių
ypač gausiai randama namų dulkėse, surinktose iš kaimo vietovių) yra lygiai
taip pat svarbios alergologine prasme, kaip ir namų dulkių erkių rūšys. Jų
mikroskopinis ištyrimas įgalina nustatyti potencialiai žmonių sveikatai
svarbias rūšis. Didėja Akaridae bei Glycyphagidae šeimų erkių vaidmuo
sukeliant alergines ligas.
Jautrūs Dermatophagoides genties erkių alergenams žmonės taip pat
sensibilizuojami ir kitų rūšių erkių alergenais.
Šveicarijoje atlikti D. pteronyssinus erkių tyrimai parodė, kad gyvos
erkės produkuoja antigenus. Svarbiausias erkių alergenas yra jų išmatose.
Tai glikoproteinas, kurio molekulinė masė yra 24000 daltonų. Erkių
virškinamajame trakte maistas yra transformuojamas į antigeną, todėl ne
visas erkės kūnas, o tik virškinamojo trakto turinys bei ekskrementai ir iš
dalies kutikula yra antigeniški. Taigi, ne tik pačios erkės, bet ir jų
egzuvijai (nėrimosi “kailiukai”) bei veiklos produktai, esantys dulkėse
gali būti įkvepiami ir sukelti alergines reakcijas. Lietuvoje didžiausias
ligonių jautrumas nustatytas D. pteronyssinus erkių alergenams (93.3%
atvejų). Tai yra vyraujantis erkių alergenas, todėl ir sveiki žmonės ilgai
būdami aplinkoje, kur yra namų dulkių erkių, gali reaguoti į jų alergenus.
