Alkoholizmas
Emos
Kviecinskaitės
referatas tema
“alkoholizmas”
Kaunas
-1-
Alkoholio vartojimas – įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Jis
atkeliavęs iš amžių glūdumos, taigi, susijęs su kultūrinėmis bei
istorinėmis tradicijomis.
Putojančio šampano taurė yra neatskiriama švenčių atributika, o
(daugelio yra manoma) taurelė alkoholio sušildo, kai nosį žnaibo žiemos
šaltukas. Taip pat daugelis mano, kad alkoholiniai gėrimai yra mažiau
žalingi nei kiti kvaišalai, tačiau tai netiesa. Žmonės apsvaigsta ne tik
nuo stiprių alkoholinių gėrimų, bet ir nuo alaus, vyno. Skirtumas tarp
silpnų ir stiprių gėrimų yra tas, kad stiprieji gėrimai yra ddaugiau
distiliuoti.
Alkoholis, vartojamas medicinoje, įeina į kai kurių vaistų sudėtį. Šis
svaigalas dažniausiai yra vartojamas norint atsipalaiduoti, pagerinti
bendravimą, savijautą, atšvęsti džiaugsmingą įvykį arba užmiršti vargus ir
nelaimes.
Alkoholis yra legalus kvaišalas, kurį gali įsigyti asmenys, sulaukę
18 metų amžiaus. Tuo būdu alkoholis yra labiausiai paplitęs narkotikas.
Alkoholis – pats universaliausias žmogaus organizmo nuodas. Veikdamas
lėtai ir klastingai alkoholis sužaloja visas organizmo sistemas, paverčia
žmogų dvasios ir kūno invalidu.
Pagrindinė alkoholinių gėrimų veiklioji medžiaga – etilo alkoholis,
kurio didesni kiekiai kenkia organizmui ir sukelia patologinę girtumo
būseną.
Alkoholizmas
Per pastarąjį dešimtmetį medikų požiūris į alkoholizmą pakito. Dabar
alkoholizmas yra laikomas sunkia liga. Ja serga ir žymūs menininkai,
gydytojai, įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Skirtumas yra tik tai, kas
ir kaip dažnai geriama. Vieniems ši liga progresuoja itin greitai, kitiems
palengva. Nuo alkoholio priklausomi žžmonės gyvena žymiai trumpiau, jų
mirtingumas yra tris kartus didesnis nei kitų žmonių. Be to, jie dažniau
serga įvairiomis ligomis, dėl jų kaltės įvyksta daugiau avarijų,
nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų.
Šiais laikais alkoholizmas Lietuvoje plinta tarsi epidemija. Buvo
atlikti sociologiniai tyrimai, kurių duomenimis, 1994 m. pabaigoje žmonių
sergančių alkoholizmu, buvo 71,7 tūkst. Vartoti alkoholį ir sirgti
alkoholizmu tai yra du skirtingi dalykai. Šiuolaikinis mokslas sako, kad
kas aštuntas dešimtas žmogus Lietuvoje serga lėtiniu alkoholizmu. Jeigu
įvertinsime tai, jog mūsų šalis nedidelė, tai šie skaičiai gana įspūdingi.
JAV atliktais sociologiniais tyrimais paaiškėjo, kad 13 procentų
suaugusių žmonių kuriame nors gyvenimo etape piktnaudžiavo alkoholiu.
Pastebėta, kad vyrai alkoholiu piktnaudžiauja daug dažniau. Piktnaudžiauti
nereiškia vartoti, tai pavojingos alkoholio dozės. Moterims pavojinga dozė
– kasdien po 48 g alkoholio, vyrams – apie 80 g.
Alkoholizmo priežastys
Alkoholizmo ppriežasčių yra nemažai, tačiau svarbiausios trys tai –
socialinės, psichologinės ir biologinės priežastys. Biologiniai faktoriai –
tai genetiniai ir lyties skirtumo faktoriai. Genetiniai faktoriai – tai
galimybė paveldėti polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Į socialinių faktorių
grupę įeina mūsų žmonių tradicijos, auklėjimas, tėvų
-2-
pavyzdys vaikam, bendraamžių poveikis. Kai kada alkoholis vartojamas kaip
vaistas, norint sumažinti nerimą, baimę, jaudulį. Įgimtas nejautrumas
alkoholio poveikiui,
polinkis alkoholio tolerancijai, sutrikęs gebėjimas tvarkyti savo gyvenimą,
klaidingas požiūris, jog alkoholis suteiks stiprybės – tai kelios
priežastys iš daugelio, dėl kurių žmonės suserga alkoholizmu. Tačiau nė
vienas iš išvardytų ffaktorių atskirai negali paaiškinti, kodėl vartojamas
alkoholis. Žinant, jog alkoholizmas yra liga, prievartinės priemonės ir
kategoriško draudimo argumentai netenka reikšmės. Neužtenka pasakyti
“nebegerk”. Dažnai nesaikingai gerintis žmogus nekaltas, kad jo organizmą
alkoholis dėl faktorių veikia labiau.
Vyrų ir moterų alkoholizmas skiriasi priklausomai nuo emocinės būklės
ir nuo fizinių organizmo savybių. Moters kepenys žymiai sunkiau
detoksikuoja alkoholį. Reakcijos į alkoholį susijusios su tam tikromis
savybėmis. Moterys greičiau nei vyrai suserga alkoholio kepenų ciroze,
labiau tikėtinos nervų sistemos komplikacijos.
Kiekvienas žmogus turi tam tikrą rizikos faktorių susirgti šia liga.
Tie, kurie laiku kreipiasi į gydytoją, nedegraduoja ar netampa asocialiais
asmenimis. Tačiau įprasta manyti, jog alkoholikas – tai visiškai degradavęs
žmogus, stovintis tarpuvartėse, besikuičiantis šiukšlių konteineriuose,
apšepęs, nesiprausęs, geriantis pilstuką, odekoloną, neturintis nuolatinės
gyvenamosios vietos ir t.t. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, paskutinė
ilgo girtavimo, degradacijos, stadija.
Žmonės, kuriems kyla įvairių problemų dėl alkoholio vartojimo,
skirstomi į grupes:
1. Žemos rizikos grupė – žmonės, kurie vartoja alkoholį ir neturi su
juo susijusių problemų. Jie net švenčių metu neišgeri daugiau kaip
trijų standartinių alkoholio vienetų (SAV). (SAV turi 10 g gryno
alkoholio, pvz., 1 SAV yra 1 taurėje (100-130 g) nestipraus vyno).
Šiai grupei priklausantys žmonės negeria, kai tai rizikinga, pvz.,
prieš vairuodami transporto priemonę, vartodami vaistus.
2. Vidutinės rizikos grupė – tai žmonės, dėl alkoholio vartojimo
turintys (ar tturėję) problemų: sveikatos sutrikimų, problemų
šeimoje ir kitų
3. Nuo alkoholio priklausomi žmonės – tai žmonės, kurie geria
nekreipdami dėmesio į savo sveikatą, šeimoje ar darbovietėje
atsiradusias problemas.
Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti ilgalaikis ir
trumpalaikis
Trumpalaikis poveikis
|Organizmo sistema |Poveikis |
|Smegenys |Pagiriojama, laikinai |
| |prarandama atmintis |
|Nervų ir kaulų sistema |Prarandama koordinacija, |
| |galima susižeisti griūvant |
|Virškinimo organų sistema |Pykina, vimdo |
|Širdies ir kraujagyslių |Padidėja kraujo spaudimas |
|sistema | |
|Reprodukcinė sistema |Sutrinka erekcija, |
| |menstruacijos |
|Kvėpavimo organų sistema |Atsiranda kvėpavimo problemos|
|Imuninė sistema |Susilpnėja imunitetas |
-3-
Ilgalaikis poveikis
|Organizmo sistema | |
|Smegenys |Sunaikinamos smegenų |
| |ląstelės, blogėja atmintis, |
| |protiniai sugebėjimai, |
| |vystosi silpnaprotystė |
|Virškinimo organų sistema |Galimas lėtinis skrandžio |
| |uždeginimas, kraujavimas, |
| |vėžys |
|Kepenys |Šis organas paveikiamas |
| |labiausiai. Žūva ląstelės, |
| |formuojasi riebalinės |
| |struktūros ir randai, |
| |išsivysto cirozė |
|Imuninė sistema |Ląstelės nustoja normaliai |
| |funkcionuoti, silpnėja |
| |organizmo gynybinės |
| |funkcijos, didėja pavojus |
| |susirgti įvairiomis ligomis |
|Širdies ir kraujagyslių |Aukštas kraujo spaudimas, |
|sistema |nusilpsta širdies raumuo, |
| |žūva baltieji kraujo |
| |kūneliai |
|Reprodukcinė sistema |Nėštumo metu geriančių |
| |motinų kūdikiai dažnai būna |
| |apsigimę. Alkoholis |
| |neigiamai veiki tiek vyrų, |
| |tiek moterų reprodukcinius |
| |hormonus |
|Mąstymas |Sutrinka mąstymas. Galimi |
| |nesaugūs lytiniai kontaktai ||
Alkoholizmo simptomai
Alkoholizmo simptomų yra daug. Vienas iš jų – išgeriamo alkoholio
kiekio kontrolės silpnėjimas. Žmogus išgeria daugiau, negu planavęs. Dėl to
jis gali tapti agresyvus, netinkamai elgtis, konfliktuoti su artimaisiais
ar pašaliniais žmonėmis. Tai tarsi žmogus be vidinių “stabdžių”. O kitą
dieną neatsimina, kas buvo vakar, arba neatsimena tik kai kurių epizodų.
Kitas simptomas – psichinis potraukis gerti. Jis gali būti išreikštas
ir paslėptas. Paslėptas potraukis – tai tarsi kaukė, pasireiškianti apatija
ar sudirgimu, irzlumu, bloga nuotaika. Pats žmogus negali pasakyti, ko nori
ar ko laukia.
Labai svarbus simptomas – tolerancija alkoholiui. Po daugybės
alkoholio vartojimo metų apsvaigti reikia vis mažesnio gėrimo kiekio. Tai
rodo, kad jau pažeistos
smegenys ar visi organai. Organizmo rezervai senka ir artėja galutinė
alkoholizmo stadija.
Svarbiausias simptomas – alkoholinis abstinentinis sindromas.
Lotyniškai abstinentia reiškia susilaikymą. Žmogui, priklausomam nuo
alkoholio, sumažinus jo kiekį ar visai nustojusiam gerti, pasireiškia
abstinencijos sindromas. Gali prasidėti susijaudinimas, atsirasti nerimas,
nemiga, didelis nuovargis, rankų drebėjimas, prakaito pylimas, didelis
silpnumas, galvos skausmas, sustiprėjęs širdies plakimas, kvėpavimo
paviršutiniškumas, pakilusi temperatūra, skausmai krūtinėje ir pilve,
pykinimas. Tai rodo, jog organizmas apsinuodijo alkoholiu. Praėjus keliems
metams nuo ligos pradžios gali išlikti labai stiprios abstinencijos, kurios
pasireiškia stipriu sujaudinimu, nesiorientavimu erdvėje, vietoje, pojūčių
sutrikimu. Arterinis kraujo spaudimas gali pakilti iki 180 mmHg ir net
daugiau, širdies susitraukimų dažnis – virš 100 kartų per minutę. Prasideda
košmariški sapnai,
žmogui tapusiam neramiam pasireiškia
-4-
haliucinacijos, paranojos, pavydo kliegesiai. Alkoholinės abstinencijos
metu atsiranda alkoholinė depresija (jaučiama gėda dėl girtavimo, bandoma
net nusižudyti). Negydomas abstinencijos sindromas gali sukelti mirtį.
Žalingas alkoholio poveikis sveikatai
Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą.
Alkoholio poveikis priklauso nuo daugelio faktorių: suvartoto kiekio,
geriančiojo kūno masės ir ūgio, suvartoto maisto ar kitų narkotikų,
vartojamų tuo pačiu metu. Raminamieji, priešalerginiai vaistai gali
padidinti alkoholio slopinamąjį poveikį ir žmogus greičiau apsinuodys.
Alkoholis veikia daugelį organizmo sistemų.
Nuolat vartojant alkoholį gali atsirasti stemplės gleivinės
uždegimas, stemplės – skrandžio rrefliuksas (t.y. skrandžio turinio
atpylimas į stemplę, dėl kurio prasideda rėmens graužimas, nemalonūs
atsirūgimai, pykinimas ir t.t.), skrandžio gleivinės uždegimas,
pasireiškiantis maudimu, pilnumo, nevirškinimo jausmu. Būdingas lėtinis
viduriavimas – dažnos skystos išmatos, niežėjimas tiesiosios žarnos,
išangės srityje.
Labai sutrinka kepenų funkcijos – kepenys padidėja, prasideda kepenų
uždegimas – kepenų struktūrą naikinanti liga. Kepenų ląstelės suriebėja,
nebeatlieka
savo funkcijų, todėl sutrinka visa organizmo detoksikacija – kenksmingų
medžiagų pašalinimas. Tokia būklė greitai progresuoja ir baigiasi mirtimi.
Galimas ūminis ir lėtinis kasos uždegimas.
Ūminis uždegimas (pankreatitas) dažniausiai pasireiškia po gausaus
alkoholinių gėrimų vartojimo. AAtsiranda skausmas pilve, pykinimas, vėmimas.
Kartais toks ūminis uždegimas baigiasi ne itin palankiai. Lėtinis uždegimas
vystosi pamažu ir labai sutrikdo virškinimą.
Lėtinis alkoholizmas sukelia alkoholinę psichozę, nes alkoholis
pažeidžia galvos smegenis, o ypač jų žievę.
Gausus alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą. Padidėjusio
arterinio kraujo sspaudimo paplitimas tarp vyrų – 10-30 procentų. Nustatyta,
jog smarkiai geriantys asmenys labiau rizikuoja susirgti insultu.
Lėtinis alkoholio vartojimas sukelia širdies funkcijos sutrikimus –
prieširdžių plazdėjimą ir virpėjimą, o taip pat silpnina širdies raumenį ir
jo sugebėjimą susitraukti (alkoholinė kardiomiopatija).
Alkoholis veikia raudonuosius kraujo kūnelius. Kraujyje ima trūkti
geležies, folinės rūgšties. Pasireiškia mažakraujystė. Taip pat gali
sumažėti trombocitų kiekis, o dėl to prasidėti kraujavimas. Susilpnėja šių
žmonių imunitetas. Didėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis
ligomis.
Dažni galvos skausmai, miego sutrikimai, toksinis periferinių nervų
pažeidimas. Nusilpsta raumenys, būdingas deginantis skausmas maunantis
kojines ar pirštines, “skruzdėlyčių bėgiojimas” rankose, galūnių tirpimas.
Blogėja atmintis, lėtėja mąstymas. Ilgai vartojant alkoholį, sutrinka
psichinės reakcijos, asmenybė degraduoja.
Alkoholis gali sukelti stemplės, kepenų, ryklės, burnos vėžį. Moters
organizmas daug jautresnis alkoholiui, todėl ėmusios gausiai vartoti
alkoholį moterys daug dažniau pasigeria.
-5-
Nėščiom moterims būtina visiškai atsisakyti alkoholio, nes jį
vartojant stipriai pažeidžiamas vaisius, vystosi alkoholinis vaisiaus
sindromas: širdies, sąnarių
pakenkimai, maža galva, trumpi akių vokų plyšiai, plona viršutinė lūpa,
gali pasitaikyti protinis atsilikimas, sulėtėjęs vystymasis.
Alkoholizmo diagnozavimas
Alkoholizmą gali diagnozuoti tik gydytojas, įvertinęs visus ligos
simptomus. Kvalifikuotas gydytojo įvertinimas trunka ilgai. Egzistuoja daug
skriningo testų, leidžiančių atskirti rizikingai geriančius, priklausomus
vartotojus, taip pat nustatyti, ar žmogus pasirengęs pripažinti alkoholio
sukeltas problemas ir keisti gyvenimo būdą.
Apie gydymą
Vaistai, kuriais gydoma priklausomybė nuo alkoholio, skirti gydyti
abstinencijos sindromą ir išvengti atkryčio. GGydant alkoholio sutelktus
sutrikimus būtina keisti žmogaus įpročius ir elgseną. Informacija apie
neigiamas alkoholio pasekmes yra būtina, bet vien jos neužtenka, kad
pasikeistų žmogaus elgsena. Turi būti paskatinta žmogaus motyvacija,
didelis jo paties noras mesti ar sumažinti alkoholio vartojimą. Žmogus turi
jausti tvirtą artimųjų ir draugų paramą bei dėmesį. Gali padėti gydytojų
patarimai, individualus medikamentinis gydymas, psichoterapija. Gydymas
visiškai priklauso nuo to, ar pacientas pats nebus pasyvus,o tai reikalauja
ilgalaikių valio pastangų.
Anoniminių alkoholikų draugijos tikslas išsilaikyti blaiviems ir
padėti kitiems pasiekti ilgalaikę blaivybę. Šiose grupėse žmonės gilinasi į
savo problemas, leidžia laiką kartu su negeriančiais draugais, turi kam
išsisakyti.
Paauglių alkoholio vartojimas
Vaikams ir paaugliams svaigalų pomėgis atsiranda ypač greitai.
Kuo anksčiau vaikas ar paauglys paragauja alkoholio ir pradeda jį
sistemingai vartoti, tuo didesnė tikimybė tapti alkoholiku.
Retas kuris paauglys šiandien neragavo alkoholio. Vaikas gali išgerti
visai to nenorėdamas, tik bijodamas išsiskirti iš draugų kompanijos.
Apklausa (Kauno moksleivių apklausos duomenimis) sako, kad jaunimo
iki aštuoniolikos metų paragavo 100 procentų visų apklaustųjų. 17 m. – 96
proc., 12 m. – 65 proc. Net 77 proc. dvylikamečių berniukų yra susipažinę
su alkoholiu, mergaičių aišku, mažiau. Į klausimą, ar per savo gyvenimą
buvai prisigėręs daugiau kaip 10 kartų, teigiamai atsakė 33 proc.
aštuoniolikmečių.
-6-
Literatūra:
1. Laikraštis “Sveikatos ABC” Nr.1 vasario 15 d. 2001 Kaunas
2. Laikraštis “Namai Šeima Sveikata” Nr.2 (21) ssausio 24 – vasario 7 2002
Kaunas
3. Lankstinukas “Alkoholis – narkotikas” 2001 Kaunas
4. Lankstinukas “Alkoholio pavojus sveikatai” 2001 Kaunas
