augaliniai ekstraktai dantų pastos sudėtyje

ĮVADAS…………………………1

1. DANTŲ PASTA…………………………2

1.1 Kokios yra pagrindinės pastų rūšys?…………….

1.2 Dantų pastų su žolelėmis įvairovė……………………4

2. DANTŲ PASTOJE NAUDOJAMŲ ŽOLELIŲ APIBŪDINIMAS………….5

2.1 Medetka…………………………5

2.2 Anyžius………………………..

2.3 Eukaliptas…………………………7

2.4 Melisa…………………………8

2.5 Pipirmetė…………………………8

2.6 Šalavijas…………………………9

2.7 Ramunėlė…………………………9

IŠVADOS…………………………12

LITERATŪRA…………………………13ĮVADAS

Dantų pastos – viena iš svarbiausių burnos priežiūros priemonių. Dantų patų yra įvairių: balinamųjų, apsaugančių nuo ėduonies, visapusiškai burnos ertmei į kurios sudėtį įeina augaliniai ekstraktai, esenciniai aliejai, vitaminai.

Tikslas:

Išsiaiškinti dantų pastoje esančių augalų ekstraktų reikšmę.

Uždaviniai:

 Išsiaiškinti kas yra dantų pastair kokios jos yra.

 Apibudinti žoleles, esančias dantų pastos sudėtyje.1. DANTŲ PASTA

Dantų pastos – viena iš svarbiausių bburnos priežiūros priemonių. Dantų pastos būna higieninės ir profilaktinės-gydomosios.

Higieninėse nėra fluoro, veikliųjų ir gydomųjų medžiagų, bet tokios gerai valo, putoja, malonaus skonio. Jos puikiai tinka labai mažiems vaikams, nes nepavojingos praryti. Siūlomos ir žmonėms, neturintiems dantų ir nešiojantiems protezus, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją. Rekomenduojamos tiems, kurie alergiški gydo-mosiose pastose esančioms veikliosioms medžiagoms.

Gydomosiose – profilaktinėse pastose be pagrindinių ingredientų – putojančių ir plaunančių bei poliruojančių – yra ir veikliųjų medžiagų: antibakterinių, antiuždegiminių, mažinančių dantų jautrumą. <

Pastos gali būti želė pavidalo, turėti mažai abrazyvų. Kitose šių gali būti iki 40 %. Pastomis, kuriose yra daugiau abrazyvų, geriau nušveičiamos dėmės, bet jos gali pažeisti emalę ir po ja esantį dentiną. Tos, kuriose mažai abrazyvų, tinka vartoti, kai ddantys nusidėvėję, yra erozijų, jautrūs, apsinuoginusios šaknys, sergant dantenų uždegimu. Naujosiose pastose esantys abrazyvai sudaro sistemą (hidratuotas kvarcas, surfaktantai), kuri geriau šalina apnašas ir mažiau pažeidžia dentiną. Kalcio ir aliuminio abrazyvai mažiau valo, daugiau pažeidžia dentiną. Abrazyviškumas taip pat priklauso ir nuo šepetėlio kietumo, spaudimo jėgos, temperatūros (pašildyti būna minkštesni).

Įvairiausi priedai – augaliniai ekstraktai, esenciniai aliejai, vitaminai – malšina skausmą, veikia antibakteriškai, greitina gijimą.1.1 Kokios yra pagrindinės pastų rūšys?

Apsilankius bet kuriame prekybos centre nuo jų pasiūlos raibsta akys. Neretai kyla klausimas: kada kokią pastą geriau pasirinkti?

Kokios yra pagrindinės pastų rūšys?

Dantų pastos pagal jose esančias veikliąsias medžiagas skirstomos į pastas nuo ėduonies, antibakterines, dantų jautrumą mažinančias, balinamąsias bei skirtas vaikams.

Pastų nuo ėduonies pagrindinė veiklioji medžiaga yra fluoro junginiai. ŠŠios pastos stiprina danties emalį bei danties struktūrą, suformuoja apsauginį sluoksnį. Jos bene plačiausiai naudojamos. Dantų pastos su fluoru ypač reikalingos vaikams.

Dantų jautrumą mažinančiose dantų pastose yra kalio bei stroncio chlorido, kurie blokuoja nervinių impulsų plitimą. Ypač veiksminga yra “Colgate Sensitive” dantų pasta, kurioje kalio citrato yra 5,53 proc. Tai yra didžiausias kalio citrato kiekis, palyginti su kitomis dantų pastomis, mažinančiomis dantų jautrumą.

Balinamųjų dantų pastų veikliosios medžiagos – natrio tripolifosfatas, natrio bikarbonatas, citrinos rūgštis ir kt.

Vaikiškose dantų pastose yyra ne daugiau kaip 500 ppm (ppm – fluoro dalelių kiekis milijone pastos dalelių) fluoro arba befluorės dantų pastos. Tačiau, pavyzdžiui, dantų pasta “Colgate Looney Tunes” turi 1100 ppm fluoro ir skirta vaikams iki 7-12 metų amžiaus.

Kaip žinoti, kurią pasirinkti?

Kai vargina dantenų ligos, periodontitai, gausu minkštų bei kietų dantų apnašų, reikėtų naudoti uždegimą slopinančias dantų pastas. Jose esančios medžiagos slopina bakterijų veiklą bei mažina dantenų uždegimą.

Jei yra emalio pakitimų, jei valgant maistą ar įkvepiant oro gelia dantis, reikia naudoti dantų jautrumą mažinančias pastas.

Jei ant dantų yra pigmentinių dėmių ar gelsvų apnašų, verta įsigyti dantų balinamųjų priemonių.

Jeigu burnos priežiūros tikslas – sustiprinti dantis, patartina naudoti dantų pastas nuo ėduonies, turinčias įvairių fluoro junginių.

Kodėl rekomenduojama dantų pastas keisti?

Jas keisti rekomenduojama kas mėnesį, kad nepriprastume prie dantų pastų veikliųjų medžiagų.

Dantų pastos, turinčios chlorheksidino, turi būti naudojamos ne ilgiau kaip 1 mėnesį, o, atsiradus šalutiniam poveikiui (skonio sutrikimui), geriau jų nebenaudoti.

Taip pat apie mėnesį gali būti naudojamos dantų pastos, kuriose gausu įvairių augalinių medžiagų, mat jos neretai lemia dantų spalvos pokyčius.

Tačiau jei reikalingas kompleksinis ir ilgesnis burnos ertmės gydymas, kai kurios dantų pastos gali būti naudojamos ir ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, dantų pasta “Colgate Total”. Ji apsaugo dantis nnet 12 valandų. Ilgai gali būti naudojamos ir dantų pastos nuo ėduonies.

Antibakterinės dantų pastos turi triklozano, chlorheksidino digliukonato bei įvairiausių priedų t.y. augaliniai ekstraktai, esenciniai aliejai, vitaminai, kurie malšina skausmą, veikia antibakteriškai, greitina dantenų uždegimo ir gingivito gijimą.1.2 Dantų pastų su žolelėmis įvairovė

1. “Ajurvedinė dantų pasta su 5 žolelių ekstraktais jautriems dantims” su augalų ląsteliena.

Pastos sudėtyje yra augalų bei natūralūs ekstraktai, kurie veikia raminančiai ir pasižymi jautrumą mažinančiu poveikiu. Dedešva, eženis ir medetka saugo nuo dantenų uždegimo. Augalų ląsteliena pasižymi švelniu veikimu, valo bei šalina besikaupenčius maisto likučius. Ramunėlė ie verbena saugo jautrius dantis.

2. “Ajurvedinė dantų pasta su 5 žolelių ekstraktais, apsauganti burnos ertmę” su propoliu.

Pastos sudėtyje yra augalų bei natūralūs ekstraktai, kurie pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Šalavijas, mėta ir anyžius saugo nuo dantenų uždegimo. Propolis ir senos lapai turi antibakterinį analgetinį poveikį visoje burnos ertmėje.

3. “Ajurvedinė dantų pasta su žolelių ekstraktais apsauganti dantenas” su mineralinėmis druskomis.

Pastos sudėtyje yra natūralūs augalų ekstrai, pasižymintys antiuždegiminėmis ir gaivinančiomis savybėmis. Ratanija (palmių rūšis) ir laukinė rožė saugo nuo uždegimo. Rozmarinas ir mira veikia kaip balzamas visoje burnos ertmėje.

4. “Parodontax classic”

Pastos sudėtyje esanti ežuolė, ramunėlė, šalavijas, mira, ratanmedis apsaugo dantenas nuo kraujavimo ir mažina dantenų uždegimą, veikia dantenų kkišenėse besikaupiančias bakterijas, kurios dažnai sukelia dantenų kraujavimą ir uždegimą. Žolelės suteikia pastai nįprastą skonį, bet ilgiau naudojant priprantama.

5. “Aguafresh 3 Herbal Total care”

Dantų pastoje esantys augalai, tai eukaliptas, ramunėlė, šalavijas, mira, žvaigždinis anyžius ir pipirmetė suteikia sveikų dantenų, stiprių dantų, gero kvapo pojutį.

6. “Blend-a-med complete + Herbal”

Dantų pastos sudėtyje esančios vaistingosios žolelės – šalavijo, rozmarino, ramunėlių, melisos ir mėtų – ekstraktai saugo dantenas.

2. DANTŲ PASTOJE NAUDOJAMŲ

ŽOLELIŲ APIBŪDINIMAS2.1 Medetka

Medetkos – visiems žinomi vaistiniai, dekoratyviniai ir prieskoniniai augalai. Vaistinėse gausu įvairių medetkų preparatų, o namuose tikriausiai daugelis turime jos džiovintų graižų. Medetkos auga ir dažnoje sodyboje. Jas auginti nesunku, jos nereiklios, pakenčia trumpas šalnas ir žydi iki vėlyvo rudens.

Žinoma apie 20 medetkų rūšių, paplitusių daugiausiai Viduržemio pajūrio kraštuose, Irane, Kanarų salose. Tai astrinių ( Asteraceae ) šeimos vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai ar puskrūmiai. Genties pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio calendae – pirma kiekvieno mėnesio diena. Savo tėvynėje medetkos žydi beveik visus metus, taigi ir pirmąją kiekvieno mėnesio dieną.

Apie medetkų gydomąsias savybes žinojo jau senovės graikų gydytojas ir filosofas Dioskoridas. Medetkų antpilu jis gydė kepenų ligas, inkstų akmenligę. Amžių bėgyje medetkas naudojo tokie korifėjai kaip Galenas, Avicena, armėnų gydytojas Amasiaci (XV a), žinomas žolininkas Nikolas

Kulpeperis. Jos naudotos ne tik kaip vaistažolės, bet ir kaip daržovės. Viduramžiais jų dėdavo į sriubas, avižų košę, virtinukus, pudingus ir vyną. Medetkos net buvo vadinamos „neturtingųjų prieskoniu“. Jos pakeisdavo brangų šafraną, nes nudažo patiekalus oranžiniai geltona spalva ir suteikia jiems specifinį skonį. Medetkas mėgo ir gurmanai. Vidurio Europoje medetkos kaip vaistinis augalas paplito XIII a. Jų dekoratyvinėmis savybėmis susidomėta XVI a.

Vaistinės medetkos graižai ( Flores Calendulae ) nuo seno plačiai vartojami medicinoje, kosmetikoje, maisto pramonėje kai kuriems produktams, ttaip pat tekstilės gaminiams dažyti. Graižai skinami pradėję žydėti, juos galima naudoti dvejus metus. Graižuose yra karotinoidų (karotino, likopino, violaksantino ir kt.), flavonoidų, kalendulino (dažinė medžiaga), saponinų, dervų, gleivių, organinių rūgščių, eterinio aliejaus ir kitų medžiagų.

Medetkų preparatai (tinktūra, užpilas, tepalas) turi antiseptinių savybių, slopina uždegimą. Jais skalaujama gerklė, kai sergama angina, tepami nudegimai, žaizdos. Medetkos geriamos tulžiai varyti, virškinimo sutrikimams, ginekologiniams susirgimams, širdies ligoms gydyti. Kai kuriose šalyse vaistinėmis medetkomis aromatizuojami sūriai bei sviestas, spalvinama tešla. Anglijoje ir JAV sskaninamos sriubos, troškiniai, o žiedais puošiami patiekalai.

likopino, violaksantino ir kt.), flavonoidų, kalendulino (dažinė medžiaga), saponinų, dervų, gleivių, organinių rūgščių, eterinio aliejaus ir kitų medžiagų.

Medetkų preparatai (tinktūra, užpilas, tepalas) turi antiseptinių savybių, slopina uždegimą. Jais skalaujama gerklė, kai sergama aangina, tepami nudegimai, žaizdos. Medetkos geriamos tulžiai varyti, virškinimo sutrikimams, ginekologiniams susirgimams, širdies ligoms gydyti. Kai kuriose šalyse vaistinėmis medetkomis aromatizuojami sūriai bei sviestas, spalvinama tešla. Anglijoje ir JAV skaninamos sriubos, troškiniai, o žiedais puošiami patiekalai.

Medetkos pasižymi fitoncidinėmis savybėmis – atbaido nematodus, drugius, blakes. Jas galima sėti tarp daržovių arba gėlių. Medetkų kaimynystė gali išgelbėti ratilius nuo juodosios kojelės, o kardelius nuo tripsų. Nuo tripsų kardelius galima purkšti medetkų sėklų užpilu (200 g sėklų užpilti 10 l vandens ir palaikyti parą). Manoma, kad žydinčių medetkų nemėgsta net kolorado vabalai. Bet nereikėtų pamiršti ir alelopatinių medetkų savybių – jų šaknys išskiria į dirvą medžiagas, kurios sulėtina kai kurių daržovių (ridikėlių, bazilikų) augimą.

Medetkos šviesamėgės, jas auginti geriausiai saulėtoje vietoje. Saulėje aaugančios medetkos žydi ryškesniais žiedais, juose daugiau karotino. Geriausiai auga puriose, trąšiose, pakankamai drėgnose dirvose. Sausesnėse dirvose trumpiau žydi, greičiau subrandina sėklas. Kai vasara drėgna, užaugina papildomų žiedinių ūglių ir žydi iki šalnų. Iš rudens dirvą reikėtų patręšti perpuvusiu mėšlu, fosforo ir kalio trąšomis. Azotinėmis trąšomis geriau tręšti papildomai vegetacijos metu.

Medetkų sėklos sėjamos tiesiai į dirvą. 2-3 cm gyliu anksti pavasarį arba rudenį. Labai lengvai pasisėja pačios. Sudygsta per 9-15 dienų. Retinamos 20-25 cm atstumais, nelygu veislė. Kad medetkos ppražystų anksčiau, daigus galima užauginti šiltnamyje ar kitoje patalpoje. Su 5-6 tikraisiais lapeliais daigai persodinami į nuolatinę vietą. Žydėti pradeda praėjus 5-6 savaitėms po sudygimo.

Medetkos atsparios šalnoms, pakenčia atšalimą iki -5o C. Per sausras jas būtina laistyti. Jauniems augalams reikėtų patrumpinti viršūnėles, kad geriau šakotųsi. Reguliarus graižų skynimas skatina naujų formavimąsi ir prailgina medetkų žydėjimą. Jei nerenkate graižų vaistams, bent nuskinkite peržydėjusius.

Medetkos – kryžmadulkiai augalai. Auginant keletą veislių reikia iki 200 m erdvinės izoliacijos. Medetkas kartais pažeidžia dėmėtligė – ant lapų atsiranda rudos arba juodos dėmės. Dažniau serga per tankiai auginami arba pertręšti augalai. Pažeistus augalus reikia išrauti. Kartais medetkas pažeidžia miltligės, amarai. Auginamos grupėse su kitomis vienametėmis gėlėmis, lysvaitėse, iš žemaūgių veislių galima suformuoti apvadus, auginti balkonuose, vazonėliuose. Žiedus galima skinti. Vaistinės medetkos nuo seno auginamos ir Lietuvoje.2.2 Anyžius

Anyžiniai lofantai – notrelinių ( Lamiaceae ) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, kilę iš Šiaurės ir Vakarų Amerikos. Vertinami kaip kvapus, vaistinis, medingas ir dekoratyvus augalas. Tibeto liaudies medicinos žinovai anyžiniu lofantu pataria gydyti gastritą, skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimus.2.3 Eukaliptas

Mirtinių šeimos visžalių medžių ir krūmų gentis. Savaime auga australijoje ir gretimose salose. Auginamas visose pasaulio tropikose ir subtropikuose. 50 –70 m aukščio medžiai. Jaunų medžių lapai apskriti arba kiaušiniški, susitelkę įį skėčių, šluotele, skydelius. Vaisius – dežutė. Eukalipto lapuose yra eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, organinių rugščių, flavonoidų. Eteriniame aliejuje yra kvapaus cineolio. Vaistinei žalevai nuskinti lapai džiovinami ore arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti tinka vartoti du metus. Lapų nuoviras, tinktūra ir eukalipto aliejus užmuša mikrobus, slopina uždegimą. Nuoviru ir tinktūra plaunamos žaizdos, skalaujama burnos ertmė. Eukalipto aliejaus dedama į kametoną ir kt. preparatus. Iš eukalipto lapų dar gaminamas preparatas chlorofiliptas, kuris užmuša mikrobus (vartojamas išoriškai ir į vidų). turi aukščiausių ir stipriausių medžių savybių bei yra efektyvus antibakterinis vaistas nuo slogos, tinka visiems kvėpavimo takų susirgimams gydyti. Jis yra dezinfekuojantis ir pakeliantis nuotaiką.2.4 Melisa

Tai lūpažiedžių šeimos daugiamečių žolių gentis. Lietuvoje auga 3 rūšys. Labiausiai paplitusi vaistinė melisa. Stiebas ~100 cm aukščio, keturbriaunis, šakotas plaukuotas. Lapai kiaušiniški arba rombiški. Žiedai smulkūs, balsvi arba rausvi. Vartojama antžeminė dalis, kuri pjaunama prieš žydėjimą. Jos lapuose yra apie 133 mg% vitamino C ir iki 0.3% eterinio aliejaus, nuo kurio augalai maloniai , gaivinančiai kvepia, panašiai kaip citrina. Todėl melisos lapai prieskoniui vartojami kaip citrinos pakaitalas. Žalių ir džiovintų jų dedama į įvairias salotas, žuvies, grybų, paukštienos, varškės patiekalus, padažus. Labai tinka arbatai, marinatams, kompotams, giroms ir gaivoms aromatizuoti.

Melisos preparatai gerina širdies darbą, apetitą, virškinamojo ttrakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno, galvos smegenų spazmus. Melisa dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydoma širdies nepakankamumas, neurozė, nemiga, daromos vonios.2.5 Pipirmetė

Dar kitaip vadinama mėta yra lūpažiedžių šeimos daugemetis žolinis kultivuojamas augalas. Šakniastiebis gulsčias, šliaužentis, su ilgomis požeminėmis ir antžeminėmis palaipomis. Stoebas kylantis,. Rečiau stačias, keturbriaunis, šakotas, dažniausiai violetiškai raudonas. Lapai kiaušiniški, dantytais kraštais. Žiedai rausvai violetiniai, smulkūs, susitelkę į pailgos galvutės arba varpos pavidalo žiedynus. Žydi VII – IX mėn. Visas augalas labai kvepia. Pipirmetė auginama kaip žaliava vaistų pramonei, taip pat kaip soduose, daržuose) prieskoninis augalas.

Vaistiniai žalevai skinami pipirmetės lapai. Juose yra eterinio aliejaus (api 60 proc. jo sudaro mentolis), karotino, rauginių medžiagų, saponinų, glikozidų, vitamino C. Lapai skinami augalui pradėjus žydėti birželio-rugpjūčio mėnesiais . Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje. Pipirmetės lapų užpilas, tinktūra ir eterinis aliejus gerina kitų vaistų skonį ir kvapą. Pipirmetės lapai dedami į įvairius vaistažolių mišinius, jos eterinis aliejus- – į daugelį vaistinių preparatų.

Eterinis aliejus plečia kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrima, atpalaiduoja žarnyno lygiuosius raumenis (tuo mažina žarnyne pūtimą), veikia antiseptiškai, slopina pykinimą.

Arbatai pritraukti reikia 5-10 minučių, ji tinka nuo skrandžio, tulžies ir žarnyno spazmų bei sudirginimų. Jos auginimas gėlių dėžėse, vazonuose ir daržuose bei soduose nekelia jokių problemų.2.6 Šalavijas

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – Lietuvoje

gana dažnai darželiuose auginamas stipriai kvepiantis vaistinis augalas. Sirupas gaminamas iš šalavijo lapų. Jo lapai renkami prieš augalo žydėjimą, t.y. birželio ir liepos mėnesiais. Į šio vaistinio augalo sudėtį įeina daug įvairių medžiagų: gleivių, eterinių aliejų, rauginių ir kitų medžiagų. šalavijų ekstraktas valo, stabdo uždegiminius procesus, kontroliuoja odos riebalų balansą. Šalavijas ypač tinka sergant gerklės uždegimu. Vartojant šalaviją, mažėja gerklės skausmas bei trumpėja ligos trukmė. Augalinės gleivės slopina gerklės gleivinės dirglumą, o rauginės medžiagos veikia dezinfekuojamai. Eteriniai aliejai gaivina ir ddezinfekuoja! Šalavijų sirupas vartojamas sergant kvėpavimo takų uždegimu, jei vargina sausas kosulys arba kvėpuojant sausu oru (pvz., šildymo sezonu).

2.7 Ramūnėlė

Laukuose auganti ramunėlė jau nuo senų laikų yra viena dažniausiai vartojamų ir patikimiausių priemonių skrandžio negalavimams bei virškinimo sutrikimams gydyti.Bene pagrindinė jos vartojimo sritis – ūminiai ir lėtiniai skrandžio bei dvylikapiršės žarnos negalavimai. Čia svarbiausias yra uždegimą slopinantis, spazmus atpalaiduojantis ir dujų susikaupimą organizme mažinantis ramunėlių poveikis.

Ramunėlės taip veikia dėl viso gydomųjų medžiagų komplekso, o ne dėl kurios nors vienos medžiagos, kkurią būtų galima išskirti ir susintetinti. Tad norėdami išnaudoti visas ramunėlės galimybes, turime vartoti natūralių žiedų galvučių arbatą ir ramunėlių ekstraktą.

Universalus receptas: ryte pirmiausia išgerti puodelį ramunėlių arbatos ir nevalgyti nieko, išskyrus vieną džiūvėsį. Tik po valandos gerai papusryčiauti.

Ramunėlių veikliosios mmedžiagos ir gydomasis poveikis Visą ramunėlės efektyvumą galima puikiai išsiaiškinti iš jos sudėtinių dalių.

Ramunėlių mėlis – chamazulenas – vartojamas jau esamiems negalavimams gydyti. Jis slopina uždegimus ir skatina žaizdų gijimą.

Palyginti neseniai atrasta biologiškai aktyvi medžiaga bizabololas neleidžia susidaryti opoms skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Jis saugo šiuos organus, stiprindamas jų gleivinės gynybines jėgas, kliudydamas žalingam poveikiui. Geltonieji ramunėlių pigmentai – flavonai ir flavonoidai – slopina spazmus ir stiprina viso organizmo atsparumą aplinkos poveikiui, infekcijoms, švitinimui, nepalankioms oro sąlygoms ir kt.

Ramunėlės efektyviausiai gydo skrandžio veiklos sutrikimus – dažnai pakanka vieno ar kelių puodelių ramunėlių arbatos, kad jų atsikratytum. Puikiai tinka stresų nualintam skrandžiui, kurį vargina spazmai ir pūtimas. Tokiu atveju naudingiausia sumaišyti ramunėles lygiomis dalimis su melisa arba pomerantiniu citrinmedžiu, kurie yra ggeriausi streso malšintojai.

Esant skrandžio ir žarnyno uždegimams bei opoms, būtinas rimtesnis gydymas. Tam reikia gerti po 3-4 puodelius ramunėlių arbatos kasdien 4-6 savaites: 2-3 arbatiniai šaukšteliai ramunėlės žiedų vienam puodeliui užplikomi verdančiu vandeniu. Uždengus palaikyti 10 min., kad pritrauktų. Šilta arbata geriama mažais gurkšneliais

Dėmesio! Svarbiausia, kad ramunėlių arbata būtų geriama nevalgius ir būtinai tik šilta. Kad turėtų reikiamą gydomąjį poveikį, ramunėlių arbata turi nutekėti gleivine žemyn ir padengti ją apsaugine plėvele. Tai įmanoma tik tada, kai arbata geriama nevalgius. Taigi rrytais prieš pusryčius, dieną tarp valgymų ir (tai ypač naudinga) puodelis vakare, prieš einant miegoti. Būtent žmonėms, kuriems yra sutrikusi skrandžio bei žarnyno veikla, ramunėlės gerina miegą. Ramunėlės puikiai gydo ir esant proktitui (tiesiosios žarnos uždegimui) bei kolitui (storosios žarnos uždegimui). Uždegimo apimtas organas ramunėlių arbata skalaujamas irigatoriumi ar klizma. Jei uždegimų yra giliau, tenka vartoti iš ramunėlių pagamintas žvakutes. Nuo didesnių uždegimų naudinga į ramunėles įmaišyti dedešvos žiedų nuoviro. Tuomet žarnyno gleivinės vietos, kur yra uždegimų, pasidengia apsauginiu gleivių sluoksniu.

Paprastai ramunėlių arbata nėra saldinama. Tačiau yra viena. išimtis – sumažėjus žarnyno bakterijų (disbakteriozė) į ramunėlių arbatą beriami du arbatiniai šaukšteliai laktozės. Tai padeda vėl atstatyti bakterijų kiekio balansą, skatina ląstelių atsinaujinimą, švelnina; Gerai veikia, esant skrandžio gleivines, žarnyno, šlapimo pūslės, burnos gleivinės ir ryklės uždegimui. Ramūnėliu kompresai ir vonios sušvelnina odos ir gleivinės uždegimus

Profilaktinis ramunėlių poveikis Šis poveikis buvo pastebėtas gydant indometacinu. Indometacinas yra labai veiksminga sintetinė antireumatinė medžiaga; tačiau neretai ji sukelia skrandžio opą. Jei prieš tai išgeriama ramunėlių arbatos, galima išvengti opos. Tokį apsauginį poveikį galima pastebėti ir alkoholio ar acto rūgšties sukeltoms opoms.

Šie pavyzdžiai rodo, kaip galima vartoti ramunėles profilaktiškai:

– dėl geresnio, pvz., antireumatinių vaistų, kenkiančių skrandžio ir žarnyno gleivinei, įsisavinimo;

– dėl organizmo atsparumo padidinimo ruošiantis ppobūviams, kur numatyti pasimėgavimai alkoholiu;

– kai kamuoja sezoniniai skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų paūmėjimai. Tai dažniausiai būna vadinamuoju pereinamuoju laikotarpiu – pavasarį ir rudenį. Norint to išvengti, reikia pradėti gydytis ramunėlių arbata vieną ar dvi savaites prieš numatomus negalavimus;

– dėl numatomo stresų kupino laikotarpio, kai norima išvengti streso sukeliamų virškinimo sutrikimų.

Ką dar reikia žinoti apie ramunėles

Bet koks pernelyg užsitęsęs gydymas tampa įpročiu, todėl nereikėtų ramunėlių arbatos gerti kasdien; bent jau dozės neturėtų būti didelės, nes gali sumažėti gydomasis ramunėlių poveikis. Ramunėlių negalima gerti ir kaip įprastinės arbatos – nebent tada, kai tai išties būtina. Neišvaizdi, bet labai kvapni “tikroji” ramunėlė yra pati veiksmingiausia. Jos mažos galvutės vaistažolių mišiniuose atrodo nešvarios, nes, nuėmus derlių, geltonos ramunėlėse esančios veikliosios medžiagos virsta mėlynos spalvos gydomąja medžiaga chamazulenu. Ramunėles: žiedai renkami, praėjus 3-5 dienoms nuo sužydėjimo, gegužės-rugsėjo mėnesiais, užpylus karštu vandeniu, laikyti 10 minuciu, kad pritrauktų. Galima sėkmingai auginti gėlėms skirtoje dėžėje, vazone ir darže.IŠVADOS

1. Pastų sudėtyje yra augalų ekstraktų, kurie veikia burnos ertmę ne tik gydančiai, bet ir priešuždegimiškai, antibakteriškai, taip pat suteikia burnos ertmei gaivaus kvapo, o dantų pastai skonio.

2. Žolelių savybės:

 Melisos savybės: bakteriostatinė, gaivinanti, diastolinė vaistinė žolė.

 Šalavijo savybės: užtraukianti žaizdeles, priešuždegiminė ir antivirusinė vaistinė žolė

 Ramūnėlės savybės: priešuždegiminė, diastolinė vaistinė žolė. DDėl tokių elementų kaip chemazulenas ir bisabolis įeina į daugelio burnos ertmės priežiūros priemonių sudėtį, kaip pvz., dantų pasta ir dantų skalavimo skystis.

 Pipirmetės (mėtos) savybės: šaldanti, užtraukianti žaizdeles, gerinanti skonį ir kvapą vaistinė žolė. T.t.

baudžiamoji teisė

TURINYS I.Baudžiamosios teisės sąvoka 3 II.Baudžiamosios teisės esmė 5 III.Baudžiamoji teisė kaip valstybės teisės sistemos dalis 6 IV.Baudžiamoji teisė ir kitos socialinės normos 7 V.Baudžiamosios teisės funkcijos 8 VI.Baudžiamosios teisės sistema 10 VII.Baudžiamosios teisės mokslas 12 Naudota literatūra 13 I. .