Bronchinė astma

VILNIAUS KOLEGIJA

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

Bronchinė astma

Jelena Kimsa DT02 studentė

Vilnius

2004

Bronchinė astma

Bronchinė astma- tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ar kosulio priepuoliais. Bronchų astma yra paplitusi liga visame pasaulyje: vien Europoje ja serga 8-10% gyventojų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse jos diagnozuojama 2-4% daugiau. Kadangi tai lėtinė liga, kuria dažnai serga jauni ir darbingo amžiaus žmonės, toks sergamumo plitimas turi ir ekonominių pasekmių. Be to, negydoma ar netinkamai gydoma astma palaipsniui sunkėja ir gali baigtis mirtimi. Tačiau nors astma paprastai sukelia simptomus, ttrunkančius ilgą laiką, ji neturėtų labai pakeisti įprasto ja sergančiojo gyvenimo. Taigi tinkamai ją kontroliuojant įmanoma gyventi visavertį gyvenimą.

1999 m. atlikta didžiausia iki šiol studija, tyrusi pacientų požiūrį į jų astmos kontroliavimą . Europoje telefonu apklausta 73 880 šeimų, kuriose buvo 3488 sergantieji astma. Daugiau nei

pusė apklaustųjų manė, kad jų astma gerai kontroliuojama.

Pasirodė, kad, nepaisant pasireiškiančių simptomų, dauguma sergančiųjų manė, jog jų astma yra gerai kontroliuojama. Pusei apklaustų suaugusių žmonių astmos simptomai pasireiškia nors kartą per savaitę, 30% bbent kartą per savaitę dėl astmos blogai miega, 28% reikėjo skubios medicinos pagalbos, o 10% gydyti reanimacijoje dėl astmos paūmėjimo per pastaruosius 12 mėnesių. Daugiau nei pusei per paskutinį mėnesį buvo bent vienas astmos priepuolis. Trečdalis sergančiųjų astma priversti keisti aar riboti įprastą kasdieninę veiklą, o beveik pusei apklaustų suaugusiųjų sportuojant pasireiškia astmos simptomai. Tai rodo, kad dauguma yra susitaikę su tam tikru kvėpavimo diskomfortu kaip neišvengiamu dalyku sergant astma, netiki, kad gali būti geriau, o dažnai net ir nesako savo gydytojui apie tokius, jų manymu, nereikšmingus dalykus, nors kaip tik tai galėtų turėti įtakos gydymui, o kartu ir pagerintų pacientų savijautą.

Kitas įdomus dalykas- netinkamas astmos gydymas. Dauguma pacientų skubios pagalbos vaistus vartoja priepuoliui nutraukti, tačiau netgi tarp sergančiųjų sunkia astma inhaliacinius steroidus (priešuždegiminius palaikomojo gydymo vaistus) vartojo tik ketvirtadalis apklaustųjų. Vadinasi, dauguma pacientų nesupranta priešuždegiminio astmos gydymo prasmės, bijo šalutinio inhaliacinių hormonų poveikio. Todėl pacientas geriau jau susitaiko su esamais astmos simptomais, prisitaiko prie jų nei gydosi inhaliaciniais ssteroidais. Šiuo metu yra daug įrodymų, kad ilgas ir reguliarus gydymas inhaliaciniais steroidais, net ir mažomis dozėmis, efektyviai mažina simptomus, gerina plaučių funkciją bei mažina mirtingumą nuo astmos. Taip pat žinoma, kad ilgalaikis mažų ir vidutinių inhaliacinių steroidų dozių vartojimas yra saugus tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Svarbu tai, jog inhaliaciniai steroidai nėra tie vaistai, kurie padeda iš karto – norint gauti visapusišką efektą, juos reikia vartoti keletą savaičių, o ir pagerėjus savijautai nenutraukti jų. Inhaliaciniai steroidai šiuo metu yra sstipriausi ir efektyviausi priešuždegiminiai vaistai astmai gydyti. Žinoma ir tai, kad derinant du inhaliacinius vaistus, veikiančius astmos mechanizmus – uždegimą ir bronchų spazmą, astma kontroliuojama efektyviau, pacientai greičiau pajunta gydymo efektyvumą ir tuomet yra labiau linkę vykdyti gydytojo nurodymus, o tai labai pagerina ir jų gyvenimo kokybę.

Lietuvoje yra vienintelis medikamentas, turintis inhaliacinį steroidą (flutikazono propionatą) ir ilgo veikimo b2 agonistą (salmeterolį) viename inhaliatoriuje, t.y. Seretide Diskus.

Taip pat nustatyta, kad daugumos pacientų plaučių būklė nėra tinkamai stebima, ne visada tiriama plaučių funkcija. Todėl sunku nustatyti objektyvią gydymo teikiamą naudą ar pastebėti pirmuosius astmos pablogėjimo požymius, jei subjektyviai pacientas to dar nejaučia. Be to, plaučių funkciją sėkmingai gali stebėti ir pats pacientas namuose naudodamas pikmetrus.

Nors šiuolaikiniai vaistai efektyviai sumažina astmos simptomus, vien to nepakanka gerai astmos kontrolei pasiekti. Labai svarbus sergančiojo astma aktyvus dalyvavimas gydyme – tai yra pacientas turi suprasti astmos mechanizmus, žinoti, kaip veikia vaistai, kaip matuoti kvėpavimo funkciją pikmetru ir kaip elgtis paūmėjimų metu. Apie tai galima sužinoti ne tik iš gydančio gydytojo, bet ir dalyvaujant astmos mokyklų paskaitose. Kiekvienas sergantysis turėtų žinoti, ko galima tikėtis iš gydymo. Be abejo, sunkios eigos astmą kontroliuoti žymiai sunkiau nei lengvos, bet juk nėra ligos, kuri būtų pagydoma akimirksniu, Kai žžinai, ką gali pasiekti, turi konkrečius tikslus, lengviau neprarasti vilties, kad sergant astma įmanoma gyventi įprastą, aktyvų gyvenimą.

Išvada yra ta, kad dauguma pacientų pervertina savo astmos kontrolę ir neįvertina simptomų reikšmingumo – dažnai jų gydytojai ir nesužino. Tai nėra gerai, kadangi simptomų buvimas ar dažnumas turi įtakos skiriamam gydymui, o nesant tinkamo ir adekvataus astmos gydymo kontroliuoti ligą ir gyventi normalų gyvenimą yra gana sunku.

Ligos priežastys gali būti įvairi. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Suaugusiems, sergantiems bronchine astma, alerginis komponentas nustatomas retai. Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, gali būti genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).

Bronchinei astmai būdingas dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jjutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Šios ligos sukelti negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo metų laikų arba būti visus metus. Bronchinės astmos simptomai atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan.

Bronchinės astmos eiga labai nevienoda. Liga gali būti epizodinė ir nuolatinė. Epizodinė astma pasireiškia tam tikrais periodais, dažniausiai po trumpalaikio kontakto su alergenu. Jai būdinga lengva eiga ir ilgi pagerėjimo periodai. Esant nuolatinei astmai, bronchų uždegimas yra pastovus. Išgijimo požiūriu bronchinės astmos prognozė yra abejotina. Tik vaikų astma dažniausiai vėliau (bręstant) kartais išnyksta. Todėl jos prognozė daug geresnė nei suaugusių. Liga gali komplikuotis užsitęsusiu sunkiu bronchinės astmos priepuoliu – astmine būkle, kvėpavimo ir širdies nepakankamumu.

Jei žmogus įtaria , kad serga bronchine astma, būtinai kreiptis į gydytoją – jis patars, kuriuos vaistus ir kaip

vartoti. Bronchinės astmos gydymas yra individualus ir pakopinis. Iš pradžių skiriamas intensyvesnis gydymas, vėliau, jei yra įmanoma, vaistų dozė yra mažinama. Skiriamas ilgalaikis ir ligos paūmėjimo (priepuolio) gydymas. Pirmenybė teikiama inhaliacinėms vaistų formoms. Šiai ligai gydyti vartojami uždegimą slopinantys vaistai: kortikosteroidai (hormoniniai vaistai) ir inhaliaciniai nesteroidiniai preparatai (Natrio kromoglikatas, Nedokromilis). Kortikosteroidai skiriami inhaliacijomis (beklometazonas, Flunizolidas, Budezonidas, Flutikazonas), į veną ir tabletėmis (Prednizolonas). Bronchinei astmai gydyti vartojami ir bronchus plečiantys vaistai: inhaliuojami antimuskarininiai preparatai (Ipratropiumo bromidas), andrenomimetikai (trumpo veikimo Fenoterolis ir SSalbutamolis; ilgo veikimo Formoterolis ir Salmeterolis), kombinuoti vaistai (Ipratropiumas ir Fenoterolis; Ipratropiumas ir Salbutamolis), metilksantinai (teofilinai). Trumpo veikimo adrenomimetikai vartojami priepuolio metu, todėl vadinami pirmos pagalbos vaistais. Bronchinei astmai gydyti vartojami ir kiti vaistai: leukotrienų receptorių antagonistai (Zafirlukastas, Montelukastas), antihistamininiai vaistai (Loratidinas ir kt.), mukolitikai (Ambroksolis) ir kt.

Kai žmogus serga bronchine astma, jam reikia vengti alergiją sukeliančių maisto produktų. Reikia išaiškinti alergeną, tai gali būti kviečiai, kiauliena, jautiena, pienas ir jo produktai, vištos kiaušiniai, arbata, kava, šokoladas, maisto priedai, kkonservantai, daržovės, sojos, alkoholis, vaistai ir kt. Vengti maisto produktų turinčiu tartrazino, salicilatų, nikelio, silfitų, penicilino ir pelėsių.

Vengti prirūkytų patalpų, stengtis būti gerai vėdinamose ar ventiliuojamose patalpose. Jei gyvūnai sukelia astmos priepuolį, reikia stengtis jų vengti. Jei žmogus jautrus ddulkėms, vengti namuose sausų puokščių ir kiliminių dangų. Jei po fizinio krūvio sergantysis pradeda dusti, jam reikia įkvėpti bronchus plečiantį vaistą prieš fizinį krūvį. Sergantiems astma ligoniams rekomenduojami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, organizmo grūdinimas ir stiprinimas. Dažnai ligoniai neteisingai naudojasi inhaliatoriais, tuomet vaistas lieka burnoje, patenka į skrandį, bet ne į plaučius. Todėl yra svarbu, suderinti dozuoto inhaliatoriaus paspaudimą ir įpūtimą, turi būti pakankama įkvėpimo srovė, po inhaliacijų reikia išskalauti burną.

Ne priepuolio metu gali nepavykti rasti jokių pakitimų. Priepuolio metu stuksendamas plaučius, gydytojas girdi garsą, artimą dėžės garsui, nustatomi nusileidę plaučių kraštai.

Klausydamas plaučius gydytojas girdi pailgėjusį iškvėpimą, šiurkštų arba susilpnėjusį kvėpavimą, švilpiančių, sausų karkalų.

Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimi skaidrūs (daug oro turintys) plaučiai, paryškėjęs plaučių piešinys, nusileidusi nelabai jjudri diafragma.

Kraujo tyrime gali būti padidėjęs eozinofilų skaičius ir imunoglobulino E koncentracija. Skreplių tyrime gausiau aptinkama eozinofilų, eozinofilų irimo produktų ir gleivių lipdinių.

Atlikus plaučių funkcijos tyrimą (spirometriją), nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas (obstrukcija).

Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai – kvėpavimo rodikliai didėja nuo bronchus plečiančių vaistų. Gali būti atliekami fizinio krūvio mėginiai (vaikams), provokaciniai mėginiai. Alerginės būklės įvertinimui dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie padeda nustatyti ligos formą.

Dažniausiai pacientai klausia gydytojų, ar jie gali sportuoti. Sportas kartais padeda diagnozuoti lligą Yra daugybė argumentų, padrąsinančių imtis sporto. Negalima uždrausti žmogui, ypač jaunam, sportuoti – tai gali atskirti jį nuo bendraamžių, sutrikdyti psichologinę pusiausvyrą.

Reguliarūs fiziniai pratimai palengvina kvėpavimą, pagerina visos kvėpavimo sistemos darbą. Tik žinoma, būtina laikytis kelių atsargumo sąlygų.

Sergančiųjų astma kvėpavimo takai yra labai jautrūs, sudirgę. Todėl sąlygos, kuriose sportuojama, ir atliekami pratimai gali sukelti vadinamąją fizinio krūvio astmą. Ji atsiranda daugumai sergančiųjų. Būtent tai dažniausiai verčia liautis sportavus. Kartais žmogus tik pradėjęs sportuoti sužino, kad serga astma. Darant fizinius pratimus visada šiek tiek uždūstama, tačiau baigus sportuoti viskas greitai praeina. Vaikams tokių simptomų atsiranda dažniau, nes jie judresni, sportuodami net nejaučia, kada jiems pasidaro blogiau. Tačiau jokiu būdu sportas sveiko žmogaus nesusargdins astma. Jei žmogus sportuodamas ar po treniruotės jaučia neįprastus simptomus, būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Sportą reikia pasirinkti tą, kuris patinka žmogui. Tačiau nepatartina rinktis nardymo. Stresas nardant gali sukelti astmos priepuolį. Bet po vandeniu neįmanoma išgerti vaistų, todėl paprastai plyšta plaučiai ir žmogų ištinka mirtis. Astma sergantiesiems taip pat netinka jodinėjimas (dėl alergijos, kurią gali sukelti arklys, šaltis, dulkės), regbis, aukštikalnių sportas. Kitas sporto šakas sergantieji astma gali rinktis be jokių apribojimų. Tinka tenisas, žaidimai su kamuoliu, taip pat plaukimas, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus sserga ausų, nosies, gerklės ligomis, yra alergiškas chlorui, serga egzema. Paprastai nepatartina bėgti kroso, nes staigus sustojimas gali sukelti astmos priepuolį. Tinka ir važinėjimas dviračiu, tik nereikia vykti į kalnuotą vietovę, kur sunkiau minti pedalus. Galima rinktis klasikinius šokius, bet vargu ar jiems tinka aerobika, rokas. Žiemą galima slidinėti. Kai renkama sporto šaką galutinį žodį visada taria pats sportuojantysis. Kiekvieno organizmas kitoks. Vienam astmos priepuolį gali sukelti 100 m trasa, kitas ir 1 km nubėgęs nieko nejaus. Pradedantiesiems dažnai praverčia kineziterapijos pratimai. Žinoma, visada reikia pasitarti su gydytoju, kuris įvertins jūsų būklę, nes jei sunku ilsintis, bus dar sunkiau kvėpuoti sportuojant.

Astma neaplenkia ir didelių sportininkų. Per didelis krūvis gali pakenkti kvėpavimo sistemai. Plaukikai kenčia nuo chloro, dviratininkai nuo žiedadulkių, slidininkai – nuo šalto ir sauso oro. Daug įtakos turi ir varžybų stresas. Intensyviai treniruojantis keičiasi organizmo atsparumas ligoms, sportininkai tampa jautresni infekcijoms.

Kad nesusirgti bronchinė astma reikia šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius. Gerinti darbo ir buities sąlygas. Jei žmogus susirgo bronchine astma, jam reikia vykdyti visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydytis ir jis išvengs ligos paūmėjimų bei komplikacijų. Taigi laikykimės šių nurodymų ir būkime sveiki!

Literatūra:

1. J. Danilevičius „„Vidaus ligos“. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996

2. A. Raugalis „Vaikų ligos“. Vilnius, „Gamta“, 2000

3. www.sveikas.lt