Depresija ir panašios ligos

Tauragės “Versmės” gimnazija

Psichikos sutrikimai (depresija ir su ja einančios ligos).

[pic]

Darbą paruošė: Tauragės gimnazijos 4h2

klasės mokinys Tomas Marcinkevičius

2002m.

Depresija

Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga

nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yra

normalu. Bet nemažai daliai žmonių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra

tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas,

įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po

kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų mmetus, ligonio gyvenimą

paversdama juodžiausia naktimi.

➢ Ar tai tikrai depresija?

Depresiją diagnozuoja tiktai gydytojas, tačiau naudinga žinoti

svarbiausius ligos požymius, kad prireikus galėtume laiku kreiptis į

specialistą:

• Sumažėja domėjimasis gyvenimu ir sugebėjimas džiaugtis (darbu,

sportu, draugais);

• Jaučiamas nuolatinis liūdesys ir nerimas;

• Sunku atlikti net ir menkiausius darbus;

• Nuolatos jaučiamas nuovargis;

• Atsiranda irzlumas, išsiblaškymas, pablogėja atmintis;

• Atsiranda nemiga ir nuolatinis mieguistumas;

• Pasikeičia valgymo įpročiai (visai nevalgoma ar valgoma per daug);

• Sumažėja seksualinis potrukis iir pasitenkinimas;

• Prarandamas pasitikėjimas savimi, vengiama žmonių;

• Jaučiamasi blogiau tam tikru paros metu (dažniausiai rytais);

• Kyla nepagrįstas kaltės jausmas;

• Kamuoja mintys apie gyvenimo beprasmiškumą, mirtį ir savižudybę.

➢ Kodėl susergama depresija?

Susirgus depresija, atsiranda specialių medžiagų, ddalyvaujančių

nervinių impulsų perdavime (neurotransmiterių, arba neuromediatorių),

sutrikimų. Nors stresas sustiprina depresijos simptomus, tačiau pačios

ligos nesukelia. Depresiją taip pat sustiprina fizinė liga,

pervargimas, per didelis darbo krūvis, tarpusavio santykių ir

psichologinės problemos.

➢ Sudėtingi atvejai

Labai dažnai (net apie 50% atvejų) vienam ligoniui vienu metu nustatomi

keli sutrikimai, tai yra vadinamasis komorbidiškumas. Depresija gali

pasireikšti kartu su įvairiais sutrikimais, daugiau ar mažiau

apsunkinančiais ligos eigą, gydymą ir prognozę. Tai:

• Socialinė fobija;

• Generalizuotas nerimas;

• Panikos sutrikimai;

• Specifinės fobijos;

• Potrauminio streso sutrikimas;

• Agorafobija;

• Obsesinis kompulsinis (įkyrumų) sutrikimas;

• Manija (liguistai pakilusi nuotaika);

• Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų cheminių medžiagų;

• Šizofrenija ir psichozės;

• Valgymo sutrikimai;

• Pažintinės veiklos sutrikimai;

• Asmenybės sutrikimai;

• Somatinės ligos.

➢ Esant tokiam ligų deriniui, ligonio būklė paprastai būna sunkesnė,

ligos eiga blogesnė, sutrikimas sunkiau pasiduoda gydymui, didėja

savižudybės pavojus. Gydant kelis sutrikimus turėtų būti skiriami keli

vaistai vienu metu. Laimei, kai kurie naujieji antidepresantai,

pavyzdžiui, seroksatas, veikia iš karto visą simptomų kompleksą, todėl

ligoniui dažniau pakanka vieno medikamento.

Gydymas

➢ Gydymas vaistais

Vaistai nuo depresijos – efektyvus gydymo būdas. Jie padeda

sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse.

Patys naujausieji antidepresantai jau pasižymi dideliu efektyvumu,

silpnesniais šalutiniais ppoveikiais ir didesniu saugumu.

Kiekvienam pacientui gydytojas parenka jam geriausiai tinkantį vaistą.

Tai dažnai priklauso nuo simptomų pobūdžio, todėl konsultacijos metu

labai svarbu, kad pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo

simptomus. Jeigu pirmas jums paskirtas antidepresantas pasirodė

neveiksmingas, neverta nusiminti – iš daugybės nuotaiką gerinančių

vaistų gydytojas tikrai galės parinkti jums tokį, kuris itin padės.

Gydant depresiją dažnai skiriamas tiktai vienas vaistas –

antidepresantas. Tačiau kitais atvejais gydytojas gali paskirti net

kelis antidepresantus ar kitų vaistų, mažinančių kitus specifinius

simptomus (pvz., nerimą, baimę, įkyrumus ir t.t.). kai kurie

antidepresantai, pavyzdžiui, seroksatas (paroksetinas) vienu metu

veikia kelias simptomų grupes, pavyzdžiui ir nerimo ir depresijos,

todėl juos vartojant praktiškai nereikia gerti kitų vaistų.

➢ Ko galima tikėtis vartojant antidepresantus?

Vaistai nuo depresijos nesuveikia tuoj pat. Jie nepagydo šios ligos

taip greitai, kaip aspirinas sumažina karščiavimą. Kad smegenyse

atsinaujintų cheminių medžiagų pusiausvyra, reikia laukti daug ilgiau.

Pradėsite jausti vaistų poveikį ne anksčiau kaip po 2-3 savaičių,

maksimaliai jis pasireikš tik po 4-6 savaičių. Todėl jeigu gydytojas

paskyrė vaistų, turite juos vartoti net ir tuomet, kai jums atrodo, kad

jie yra visai neveiksmingi – nustatyti jų tinkamumą yra gydytojo

pareiga.

➢ Klaidos

Dažna ligonių klaida – savavališkas vaistų vartojimo nutraukimas.

Pastebėję, kad būklė ppagerėjo, jie nusprendžia, kad taip bus visą laiką

ir vaistai jiems nebereikalingi. Tačiau tai gali brangiai kainuoti:

depresija vėl sugrįš. Tačiau kiekvieną kartą “apsilankiusi” depresija

ligonį žeidžia vis labiau, jis dar labiau ima nepasitikėti vaistais Ir

gydytojais. Gydyti tampa dar sunkiau, tenka įdėti dar daugiau kantrybės

ir lėšų. Todėl į vaistų vartojimą sergantieji depresija turi labai

rimtai žiūrėti. Net ir jausdamiesi gerai, jie turi ilgus mėnesius jų

gerti, kad liga nepasikartotų.

➢ Antidepresantai

Vienas iš efektyvesnių vaistų nuo depresijos šiuo metu yra seroksatas

(paroksetinas). Jis geriną miegą, nuotaiką, mažina įtampa, nerimą,

padeda sureguliuoti apetitą, gražina darbingumą. Be to, seroksatas

vienas gydo keletą aukščiau aprašytų kartu su depresija labai dažnai

pasireiškiančių ligų. Todėl jį vartojant rečiau tenka papildomai

vartoti kitų vaistų, net ir sudėtingesniais atvejais.

Vartojant antidepresantus kartais pradžioje atsiranda šalutinių

poveikių, tačiau nereikia vaistų vartojimo tuojau pat nutraukti, nes

dažniausiai po kelių savaičių jie savaime sumažėja ir išnyksta.

Antidepresantų vartojimo negalima nutraukti be gydytojo žinios. Nors

prie jų priprantama, tačiau staiga juos nutraukę galite pajausti

įvairių abstinencijos simptomų (panašių į gripą). Kai gydytojas

nuspręs, jog laikas baigti šių vaistų vartojimą, jis pasakys, kaip tai

padaryti pamažu.

➢ Kiek laiko reikia vartoti antidepresantus?

Dažniausiai tai priklauso nuo to, kelintą kartą susirgote ddepresija.

• Pirmas kartas

Pirmą kartą susirgus klinikine depresija gydymas vaistais paprastai

trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Tačiau susirgus depresija vieną kartą

padidėja rizika susirgti šia liga ir antrą kartą. Rizika susirgti

per 5 metų laikotarpį yra 50%.

• Antras kartas

Pasikartojus depresijai, vaistais paprastai ją reikia gydyti 1-2

metus. Rizika, kad susirgsite dar kartą, dabar jau yra 70%.

• Trečias kartas

Šį kartą beveik galite būti tikras (95%), kad ligos neišvengsite ir

kitą kartą. Todėl dabar vaistus rekomenduojama vartoti kelerius

metus ar net visą likusį gyvenimą. Taip ilgai vartoti šiuos vaistus

nėra pavojinga. Šių vaistų jums reikia tam, kad galėtumėte gyventi

pilnavertišką gyvenimą.

Dažnesnės su depresija einančios ligos

1. Generalizuotas nerimo sutrikimas

Nerimas yra emocinė būsena, norint išgyventi besikeičiančiame

pasaulyje. Tam tikras nerimas yra visą laiką, kai esame budrūs. Tačiau

kai kurių žmonių nerimo sistema perkraunama ir ima veikti neadekvačiai

– taip gali atsirasti nerimo sutrikimų. Kai nerimas kyla ne laiku arba

yra toks stiprus ir taip ilgai trunka, kad trukdo normaliai žmogaus

veiklai, diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Nerimo sutrikimai yra vieni

dažniausių psichikos sutrikimų. Jie diagnozuojami remiantis ligonio

simptomais.

➢ Generalizuoto nerimo sutrikimas

Šis sutrikimas pasireiškia kasdieniniu nerimu ir rūpesčiu dėl pačių

įvairiausių įvykių ir reiškinių, kuriuos lydi

daugelis vidaus organų

nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Tai labai dažnas sutrikimas:

juo serga 3-5% visų suaugusiųjų žmonių (moterys du kartus dažniau).

➢ Priežastys

Suaktyvėję žmogaus gynybiniai mechanizmai, kurie normaliomis sąlygomis

padeda kovoti su priešu ar pabėgti iš pavojingos situacijos. Daugeliui

žmonių ši būklė paaštrėja stresų laikotarpiu ir išlieka daugybę metų.

➢ Simptomai

Ligonis jaučia tokį didelį nerimą, kad negali jo valdyti. Be to, jis

negali pailsėti, greitai pavargsta, sunkiai sukaupia dėmesį, yra

dirglus, raumenys įtempti, miegas sutrikęs. Ligoniui kyla didžiulis

nerimas dėl įprastų dalykų: darbo, pinigų, sveikatos, saugumo, mašinos

taisymo ir t.t. Tačiau, palyginti su nerimo objektu, nerimo stiprumas,

dažnumas ir trukmė yra neproporcingai dideli.

➢ Gydymas

Generalizuotas nerimas nustatomas kas dešimtam depresija sergančiam

žmogui, taip pat depresija ne rečiau pasireiškia generalizuoto nerimo

sutrikimu sergantiems ligoniams.

Labai dažnai šie sutrikimai gydomi ne tik nerimą mažinančiais vaistais,

bet ir antidepresantais. Tuo labiau, kad nerimą mažinančių vaistų

negalima vartoti labai ilgą laiką, nes prie jų priprantama.

Vartojant vaistus jau reikia mokytis atsipalaiduoti, ppradėti

reguliariai mankštintis. Kai kuriems žmonėms gali padėti

psichoterapija.

➢ Pasekmės

Gydant galima kontroliuoti nerimo simptomus. Tačiau jeigu nekreipiama

dėmesio į gilėjančius simptomus, gali pasunkėti ligonio socialiniai ir

darbiniai ryšiai, kilti panikos priepuoliai. Kitos galimos

komplikacijos – priklausomybė nuo raminamųjų, ddepresija.

2. Potrauminio streso sutrikimas

➢ Priežastys

Šis sutrikimas pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į

labai pavojingą ar labai stiprų stresą sukėlusį įvykį, kuris sukeltų

stiprų stresą beveik kiekvienam. Sutrikimą sukėlę veiksniai gali būti

gamtos ar žmonių sukeltos katastrofos, karas, nelaimingi atsitikimai ar

avarijos, buvimas kitų žmonių mirties liudininku, buvimas kankinimų,

terorizmo, išprievartavimo ar kitokio nusikaltimo auka.

Jautresnės nervų sistemos žmonėms potrauminis streso sutrikimas

atsiranda greičiau ir lengviau, tačiau stiprus stresas gali pažeisti

kiekvieno žmogaus psichiką.

➢ Simptomai

Tipinis sutrikimo požymis yra įkyrus ir pasikartojantis stresą

sukėlusio įvykio išgyvenimas prisiminimuose arba sapnuose,

pasireiškiantis nepaisant nuolat juntamo emocinio “sustingimo” ar

jausmų blankumo. Sergantis asmuo izoliuojasi, bijo ir vengia užuominų

apie jį ištikusią traumą. Kartais staigus jį traumavusios situacijos

prisiminimas gali ssukelti staiga prasiveržiančią baimę, paniką arba

agresiją.

Paprastai kartu būna padidėjęs vegetacinės nervų sistemos sujaudinimas,

pasireiškiantis padidėjusiu dirglumu, sustiprėjusiu baimingumu ir

nemiga. Kartu su šiais simptomais dažnai pasireiškia depresija, neretai

ir savižudybės idėjų. Ligonio būklė dar labiau pasunkėja, jeigu jis

piktnaudžiauja alkoholiu ar psichoaktyviomis medžiagomis.

Sutrikimas pasireiškia po traumos praėjus keletui savaičių ar mėnesių.

Ligos eiga banguoja, tačiau dažniausiai galima tikėtis pasveikimo.

Nedidelei daliai pacientų šis sutrikimas gali užsitęsti daugelį metų ir

tapti lėtinis. Kai kuriais atvejais pasireiškia asmenybės deformacija.

➢ Gydymas

Gydoma psichoterapija ir vaistais. Siekiant sumažinti potrauminio

streso atsiradimo galimybes šiuo metu vis dažniau po didesnių

katastrofų stengiamasi suteikti kvalifikuotą medicininę ir psichologinę

pagalbą aukoms ir jų artimiesiems. Ūmiems simptomams pašalinti skiriama

raminamųjų, ilgalaikiam gydymui – antidepresantų.

3. Panikos sutrikimai

Žmonėms, sergantiems nerimo sutrikimu su panikos priepuoliais, liga

pasireiškia bet kuriuo paros metu ir dažniausiai be jokių aiškių

priežasčių.

➢ Priežastys

Apie 1% žmonių kenčia itin stiprius ir dažnai pasikartojančius panikos

priepuolius, moterys du kartus mažiau negu vyrai. Žmonės, patyrę stiprų

stresą (artimųjų mirtį, išsiskyrimą ir t.t.), fiziškai tampa silpnesni,

todėl dažniau patiria panikos priepuolius. Panikos priepuoliai dažnai

kankina tos pačios šeimos narius. Daugelis žmonių nors kartą gyvenime

yra patyrę bent vieną panikos priepuolį.

➢ Simptomai

Panikos priepuolis – tai staigi emocijų banga, lydima nemalonių fizinių

pojūčių (širdies plakimo, krūtinės skausmo, svaigimo, pykinimo ir kt.),

gresiančios blogos lemties nuojautos, didelės mirties baimės ir baimės

prarasti kontrolę. Paprastai ligonis ima baimintis būsimo priepuolio ir

kartais atsiranda tos vietos ar situacijos, kur įvyko priepuolis, baimė

(agorafobija).

Kartais panikos priepuolių simptomai atsiranda dėl padidėjusios

skydliaukės aktyvumo ar depresijos. Šioms ligoms reikia specialaus

gydymo ir medikamentų, todėl reikia nueiti pas gydytoją, apibūdinti

simptomus ir atlikti svarbiausius tyrimus.

➢ Gydymas

Visų pirma reikėtų iišsiaiškinti, kas išprovokuoja panikos priepuolius.

Žmonės dažnai sako, kad priepuoliai prasideda netikėtai, bet geriau

panagrinėjus pasirodo, kad yra tam tikrų problemų, apie kurias vengiama

garsiai kalbėti. Žinoma, labai dažnai vienam tai suprasti būna sunku,

tačiau kartu su psichoterapeutu tai padaryti daug lengviau.

Dažnai žmogų panikos priepuoliai labai gąsdina ir jis ima galvoti, jog

serga sunkia somatine liga, tačiau dėl to kyla tik dar didesnė baimė,

kuri savo ruožtu padidina nerimą. Pirmas žingsnis, efektyviai

padedantis ignoruoti panikos priepuolį, yra fizinio proceso suvokimas.

Prasidėjus panikos priepuoliui, stabdykite neigiamas mintis ir pirma

priminkite sau, kad panika – tai tik nerimo reakcija ir kad nuo jos

niekas nemiršta. Pasibaigus panikos priepuoliui negalvokite vien apie

blogus dalykus: jūs žinote, kas tai yra panika ir kaip ją galima

įveikti, todėl nesate prieš ją bejėgis.

Šiuo metu visiems ligoniams, susirgusiems panikos priepuoliais,

skiriama vaistų. Priepuoliui nutraukti ir gydymo pradžioje vartojami

stiprūs raminamieji vaistai. Palaikomajam gydymui paprastai

rekomenduojami antidepresantai, ypač tie, kurių poveikis gydant

įrodytas.

➢ Pasekmės

Panikos priepuoliai nėra pavojingi žmogaus gyvybei, tačiau ligonį labai

gąsdina. Daugeliui žmonių panikos priepuoliai nepalieka jokių pasekmių.

Tačiau kitiems, gali atsirasti lėtinis nerimas, depresija, agorafobija.

4.Agorafobija

Fobija – tai nuolatinis, nerealus, intensyvus nerimas ir baimė, susiję

su specifine išorine situacija.

Terminas ““agorafobija” vartojamas apibūdinant baimę, situacijas, iš

kurių nebus kaip skubiai pasišalinti, jeigu kils nerimas, pavyzdžiui:

važiavimas autobusu, skridimas lėktuvu ir pan. Kai kuriems žmonėms

agorafobija atsiranda po to, kai jie patiria panikos priepuolį.

➢ Simptomai

Agorafobija dažnai labai smarkiai paveikia ligonio gyvenimą – jis

savanoriškai užsidaro “namų arešte”.

➢ Gydymas

Efektyviausias psichoterapinis gydymas – ekspozicinė terapija. Tai

elgesio terapijos rūšis, kurios metu ligonis turi kuo ilgiau išbūti

baimę keliančioje situacijoje – apie 90% ligonių padeda sumažinti

nerimą ir pasveikti. Jeigu liga negydoma, jos eiga būna banguojanti.

Kartais net savaime pagyjama, nes žmogus pats randa kovos su nerimu

būdus.

➢ Pasekmės

Užsitęsus ligai, labai dažnai papildomai prasideda depresijos, kurią

būtina gydyti antidepresantais, simptomai.

Depresija paauglystėje ir vaikystėje

➢ Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams labiau būdingi

psichosomatiniai sutrikimai (galvos, pilvo skausmai, kiti somatiniai

simptomai), specifiniai emociniai sutrikimai (masturbacija, enurezė),

miego sutrikimai (dažni naktiniai košmarai). Šie vaikai dažnai būna

dirglūs, nenori bendrauti nei su suaugusiais, nei su vaikais, atsisako

žaisti, neadekvačiai vertina save, jiems atrodo, kad tėvai labiau myli

brolius ir seseris.

Vaikų depresijos simptomus būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Vienos

grupės vaikams aiškiai vyrauja depresinė nuotaika, kitoje grupėje

daugiau vyrauja elgesio sutrikimai (pyktis, impulsyvumas, agresyvumas,

melavimas, bėgimas iš namų ir

pan.). depresija sergantys vaikai dėl

sunkiai koncentruojamo dėmesio bei nuovargio patiria nesėkmių

mokykloje. Paaugliams būdinga savita depresijos simptomatika. Vienas iš

būdingiausių simptomų – elgesio sutrikimai (impulsyvumas, polinkis į

nusikalstamą veiklą, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais).

➢ Manoma, kad depresija serga 2% vaikų iki lytinio brendimo ir 5-8%

paauglių, mergaitės tris kartus dažniau.

➢ Vaikų ir paauglių depresija yra ne mažiau grėsminga už suaugusiųjų.

Lietuvoje kasmet nusižudo 30-40 jaunuolių ir merginų, 15-19 metų

amžiaus (98-99m. duomenys). Mergaitės mėgina žudytis du kartus dažniau,

tačiau nnusižudžiusių berniukų yra 2-3 kartus daugiau.

➢ Tokiems vaikams pagalba yra būtina, nes depresija sutrikdo vaiko

socialinę adaptaciją, o negydoma gilėja, linkusi užsitęsti. Daugelio

daktarų nuomone, medikamentinį gydymą vaikams reikėtų paskirti, jeigu

psichoterapinis gydymas po keturių savaičių neduoda naudos.

Ką derėtų žinoti artimiesiems

Ši liga žaloja ligonio mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgesį. Nors

ligonis ne visada nori apsilankyti pas specialistus, tačiau galėtų

padėti jo artimieji, švelniai paskatindami kreiptis, tačiau jokiu būdu

netempdami jo per prievartą. Artimieji turėtų parodyti ligoniui ddaugiau

šilumos ir supratimo, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu jis tampa

jautresnis kritikai ar grubesniam žodžiui. Nereikalaukite iš ligonio

tobulai atlikti įvairias užduotis, net ir tas, kurias anksčiau jis

atlikdavo be jokių priekaištų. Turėkite kantrybės ir žinokite, jog tai

pagydoma liga. JJūsų pareiga – paskatinti jį tinkamai, pagal gydytojo

nurodymus, vartoti vaistus ir laiku apsilankyti pakartotinėse

konsultacijose.

Laiku pradėjus gydyti:

✓ Žmogus greičiau pasveiksta;

✓ Sumažėja nusižudymo galimybė, nes išnyksta slogios mintys;

✓ Sumažėja ligos pasikartojimo galimybė;

✓ Pagerėja darbingumas, gyvenimo kokybė.

Pranešimui parengti naudota literatūra:

1. V. Ribakovienė, D. Pūras

“Vaikų ir paauglių amžiaus depresijų ypatumai”

2. Žurnalas

“Gydymo menas”

3. SmithKline Beecham firmos lankstinukas

“Depresija retai ateina viena”

4. Internetiniai puslapiai: www.mokslocentras.lt