Hepatitas B

Všį Klaipėdos verslo kolegija

Verslo vadyba

Dieninis skyrius

I grupė

REFERATAS

DARBO SAUGA

Darbą parengė: Aivaras

Lengvinas

Darbą tikrino: P. Benetis

Klaipėda

2004

TURINYS

Įvadas……………………

…………….3

Darbo saugos stoka Lietuvos

įmonėse……………………3

Darbo saugos struktūros

įmonėse…………………..

..3

Darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnyba………………….4

Saugos ir sveikatos darbe

komitetai…………………..

..6

Darbuotojų Instruktavimas ir mokymas saugos bei sveikatos

klausimais…..10

Rizika

darbe…………………….

…………12

Nelaimingų atsitikimų darbe įforminimas…………….14

Reikalavimai darbo vietoms………………….16

Nelaimingi atsitikimai darbe. Profesinės

ligos………………17

Išvados

……………………..

…………..19

Naudota

medžiaga……………………

……….20

ĮVADAS

Darbo vietoje atsitikusias nelaimes tiriantys valstybės tarnautojai

įsitikinę, kad didžioji dalis tragedijų nutinka dėl darbdavių aplaidumo.

Tiesa, dėl daugelio pažeidimų darbdaviai atsiperka simbolinėmis kelių šimtų

ar tūkstančio litų baudomis. Tačiau būtina rūpintis dirbančių žmonių

saugumu ssupažindinti juos su darbo saugos aktais, užtikrinti saugų darbą

skiriant reikalavimus atitinkančias saugos priemones ir pačius darbuotojus

mokant saugiai dirbti.

DARBO SAUGOS STOKA LIETUVOS ĮMONĖSE

Tyrimai rodo, kad su pagal Europos Sąjungos nuostatus parengtais norminiais

aktais (pvz. Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje, „Krovinių kėlimo

rankomis nuostatais“, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis

priemonėmis nuostatais, Profesinės rizikos vertinimo nuostatais ir kt.) yra

susipažinęs vos trečdalis darbdavių. Taip pat nustatyta, jog kas trečioje

įmonėje darbuotojai nėra pasirašytinai supažindinti su minėtais teisės

aktais, kas ketvirtame statybos objekte nepaskirti saugos ir sveikatos

darbe koordinatoriai, o kas ttrečiame objekte nerengiami saugos ir sveikatos

priemonių planai. Būna atvejų, kai objektuose sudaromi priemonių planai,

tačiau jie – nekonkretūs, tik skirti parodyti kontroliuojamiems asmenims.

Darbdaviai abejingi ir nesistengia spręsti tokių problemų.

DARBO SAUGOS STRUKTŪROS ĮMONĖSE

Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, įmonėse

steigiama ddarbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba bei darbo medicinos

tarnyba (medicinos punktas).

Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos

tarnybų nuostatai. Šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką,

funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba

Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su

darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi

priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti.

Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio

lėšomis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse

1. Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas,

darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą,

susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos

specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios

srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios ttarnybos funkcijoms

atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius,

atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti

pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir

sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia,

ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti

atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo

medicinos tarnybą.

2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių

tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius

reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų

saugos iir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių

įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir darbuotojų skaičių,

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir

ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti

nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš

darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos

vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos

apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo

darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti

nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo,

kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti

patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ar

darbuotojai, taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (ne

įmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybos funkcijas.

Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra rūpintis įmonės darbuotojų

sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito

darbdaviui.

Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą,

suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šie darbuotojai neturi

patirti jokių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės dėl savo

veiklos organizuojant ir įgyvendinant

prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu

jie veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu iir kitais darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar

asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai

nustatomi sutartyje.

Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja

paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar

galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines

priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo

organizavimą.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio

samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir

sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui.

Darbdavys, įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar

neįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybų nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai

praneša Valstybinei darbo inspekcijai.

saugos ir sveikatos darbe komitetai

Komiteto uždaviniai yra šie:

Analizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, rengti pasiūlymus

jai gerinti, teikti pasiūlymus kolektyvinėms sutartims, nagrinėti

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes.

Įgyvendindamas šiuos uždavinius, komitetas atlieka šias funkcijas:

1. informuoja darbuotojus apie komitete svarstytus įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimus;

2. analizuoja ir vertina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę

įmonėje ir teikia pasiūlymus jai gerinti;

3. analizuoja, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimų, kaip darbdavys ir padalinių vadovai

organizuoja darbą siekdami užtikrinti saugias ir sveikas darbo

sąlygas, dalyvauja profesinės rizikos vertinime ir rengia ppasiūlymus

saugai ir sveikatai gerinti;

4. svarsto ir teikia pasiūlymus darbdaviui dėl lėšų skyrimo darbuotojų

saugai ir sveikatai įmonėje gerinti, vertina jų naudojimo efektyvumą;

5. teikia pasiūlymus darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo

vietose gerinti, sudarant kolektyvines sutartis;

6. analizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis

bei aplinkybes, siūlo darbdaviui konkrečias prevencines priemones joms

išvengti;

7. nagrinėja darbuotojų sveikatos privalomų tikrinimų organizavimą ir

rezultatus, teikia pasiūlymus darbdaviui dėl prevencinių priemonių

organizavimo;

8. analizuoja darbuotojų aprūpinimą gamybinės buities patalpomis,

kolektyvinėmis ir asmeninės apsaugos priemonėmis bei nustatytos šių

priemonių priežiūros vykdymą įmonėje;

9. vertina darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų

laikymąsi gaminant, naudojant, transportuojant, laikant kenksmingas

bei pavojingas medžiagas, prižiūrint potencialiai pavojingus

įrenginius;

10. analizuoja darbuotojų mokymo ir instruktavimo saugiai dirbti įmonėje

nustatytos tvarkos laikymąsi;

11. sudaro metinius komiteto darbo planus, skiria atsakingus komiteto

narius už numatytų priemonių vykdymą;

12. informuoja dirbančiuosius apie įmonės komiteto darbą ir jo rezultatus;

13. teikia pasiūlymus darbdaviui dėl įmonėje rengiamų darbuotojų saugos ir

sveikatos instrukcijų ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

norminių dokumentų;

14. analizuoja jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi

maitinančių moterų ir neįgaliųjų asmenų darbo sąlygas;

15. koordinuoja įmonių struktūriniuose padaliniuose įsteigtų darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetų veiklą;

16. komiteto

nuostatuose gali būti numatytos ir kitos funkcijos,

neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

Saugos ir sveikatos darbe komiteto teisės:

1. Analizuoti ir vertinti darbdavio, įmonės profesinės sąjungos,

darbuotojų atstovų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonės

padalinių, struktūriniuose padaliniuose įsteigtų darbuotojų saugos ir

sveikatos komitetų veiklą įgyvendinant darbuotojų apsaugos nuo

nelaimingų atisitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones,

tarp jų įgyvendinat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus;

2. Savo sprendimu reikalauti, kad darbdavys (padalinio vadovas)

sustabdytų darbus, kai:

a) darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti ssaugiai dirbti;

b) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai

tęsiamas darbas;

c) dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

d) dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba

darbuotojai neaprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis;

e) darbo aplinka kenksminga ir pavojinga sveikatai, gyvybei;

3. nagrinėti kilusius nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl

darbuotojo atsisakymo dirbti;

4. teikti darbdaviui pasiūlymus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybos įmonėje veiklos gerinimo;

5. tikrinant darbo ir poilsio režimus, bet kuriuo paros metu lankytis

įmonėje, jos padaliniuose, gamybinės buities ppatalpose;

6. vertinti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktų reikalavimų, kaip įrengtos kolektyvinės apsaugos

priemonės, kaip darbuotojai aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis

priemonėmis bei šių priemonių priežiūros nustatytos tvarkos laikymąsi;

7. informuoti darbdavį, jeigu padalinio vadovas nesiima reikiamų

priemonių ddarbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

8. siūlyti darbdaviui arba padalinio vadovui taikyti drausmines nuobaudas

darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles,

arba siūlyti nušalinti juos nuo darbo;

9. gauti iš darbdavio, padalinio vadovo, įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimais, taip pat apie darbo proceso, jo organizavimo pasikeitimus,

kurie gali turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai;

10. siūlyti ir reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojams saugų

darbą ir sveikatos apsaugą ir nustatyta tvarka juos aprūpintų

kolektyvinėmis apsaugos arba asmeninės apsaugos priemonėmis;

11. dalyvauti vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines

priemones jiems sumažinti ar išvengti;

12. susipažinti su darbuotojų sveikatos tikrinimų rezultatais ir siūlyti

darbdaviui, kad darbuotojai, negalintys dirbti dėl sveikatos

sutrikimų, būtų perkelti į kitą darbą;

13. gauti iš darbdavio specialiąją literatūrą, teisės aktus ir kitą

informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

14. prireikus siūlyti darbdaviui kviesti specialistus konsultuoti

konkrečiais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

15. iškilus ginčui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais iškviesti

Valstybinės darbo inspekcijos atstovus;

16. pranešti Valstybinei darbo inspekcijai:

17. jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti komiteto

reikalavimą sustabdyti darbus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus

nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai;

18. jei darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems

mažinti;

19. skirti komiteto narius dalyvauti Valstybinei darbo inspekcijai

tikrinant įmonės veiklą.

20. svarstyti ir siūlyti darbdaviui komiteto narių mokymo klausimus.

darbuotojų Instruktavimas ir mokymas saugos bei sveikatos klausimais

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigu

jis nemokytas ir neinstruktuotas saugiai dirbti. Įmonių darbuotojai saugos

ir sveikatos darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse

patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.

Šias instrukcijas rengia ir tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Įmonės

darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklėmis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Suderinęs su Valstybine darbo inspekcija, darbdavys gali sudaryti sąrašą

profesijų, kurių darbuotojams neprivalus pirminis instruktavimas darbo

vietoje.

Privalomi darbuotojų instruktavimai jų saugos ir sveikatos klausimais:

Įvadinis instruktavimas.

Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti įvadinį

instruktavimą, ir tai turi būti įforminta įvadinio instruktavimo

registracijos žurnale. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo,

turintis atitinkamą pažymėjimą. Įvadinio instruktavimo metu darbuotojai

taip pat supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, kolektyvinės

sutarties susitarimais, žinotinais darbuotojui.

Pirminis instruktavimas darbo vietoje.

Darbuotojai, gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su

medžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įranga arba kurių darbas susijęs su

kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais

įrenginiais, privalo išklausyti pirminį instruktavimą darbo vietoje. Šis

instruktavimas turi būti įformintas instruktavimų darbo vietoje

registracijos žurnale. Darbuotojus instruktuoja darbdavys arba padalinio

vadovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Periodinis instruktavimas darbo vietoje.

Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šis

instruktavimas įįforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje

registracijos žurnale. Periodinis instruktavimas atliekamas tokia pat

tvarka, kaip ir pirminis instruktavimas darbo vietoje.

Papildomas instruktavimas darbo vietoje.

Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo papildomai instruktuoti

darbuotojus pasikeitus gamybos technologiniams procesams, patvirtinus naują

darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų

esančioje, pakeitus darbo vietą ir kitais atvejais. Papildomas

instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje

registracijos žurnale.

Specialusis instruktavimas darbo vietoje.

Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys

pavojingus darbus (gamybos procesus).

Darbdavių mokymas ir atestavimas.

Darbdavys, jo įgaliotas asmuo, prieš pradedant eksploatuoti įmonę, o vėliau

ne rečiau kaip kas 5 metai, turi būti atestuojami darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais ir apie tai turi būti pranešta Valstybinei darbo

inspekcijai.

Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos

mokymo institucijose arba atestavimui rengiasi savarankiškai. Teigiamai

įvertinus žinias, išduodamas programos baigimo pažymėjimas, kuris galioja 5

metus.

Skiriamas naujas veikiančios įmonės vadovas turi būti atestuotas darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais.

Darbdavys, atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

specialistas, yra atleidžiamas nuo atestavimo darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais.

Saugos darbe tarnybų specialistai mokomi ir atestuojami kaip darbdaviai, o

įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė

teritorijoje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

atestuojamas kaip darbdavys.

RIZIKA DARBE

Rizikos darbe sąvokos:

Pavojus (darbe) – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo šaltinis.

Pavojinga situacija – Kiekviena situacija, kai asmeniui iškyla pavojus ar

pavojai.

Pavojingas ivykis (pavojingas veiksnys) – Ivykis (veiksnys), kuris gali

sukelti žžalą.

Žala – Fizinis sužalojimas ir (arba) pakenkimas sveikatai arba turtui.

Saugos priemone – Priemone, kuri panaikina pavoju arba sumažina riziką.

Rizika – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio (sunkumo) ir

tikimybes derinys esant pavojingai situacijai.

Rizikos vertinimas – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio,

esant pavojingai situacijai, visapusiškas ivertinimas, kad butu galima

parinkti atitinkamas saugos priemones.

Pagrindinė darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą visose darbo

vietose ir skatinti sveikatingumą visais su darbu susijusiais aspektais.

Vykdant rizikos vertinimą ir numatant prevencijos priemones pirmiausia

turetu buti atsižvelgiama i ju reikalingumą ir svarbą:

1. atsiradus naujiems pavojams, naujai pertvarkius darbo vietas arba

pasikeitus darbo pobudžiui (atsiradus nuolatinio demesio sutelkimo

butinumui ir pan.);

2. padidejusi sunkiu nelaimingu atsitikimu ir profesiniu susirgimu darbe

skaičiu;

3. išryškejus atsitikimams susijusiems su darbuotoju statusu (techniniu

darbuotoju skaičius, laikinas pavadavimas), patirtimi, kvalifikacija

ir t.t.;

4. pasikeitus darbo laikui, išaugus psichologinei itampai ar stresui del

priverstinio darbo ritmo ir pan.;

Šie pasikeitimai turėtų atvesti įmones prie vienos saugos logikos pagrįstos

techninių taisyklių, nurodymu bei instrukcijų laikymusi kartu su viena

prevencijos logika pagrysta pareigų laikymusi. Tai būtina apibrežti bei

numatyti vertinant riziką ir panaudoti prevencijos priemonių programoje.

Rizika susijusi su analizuojamu pavojumi priklauso nuo:

sunkumo, galimos žalos, kurią gali sukelti analizuojamas pavojus ir tokios

žalos atsiradimo galimybės (poveikio dažnio ir trukmės, pavojingo įvykio

atsiradimo tikimybės, galimybės išvengti žalos arba ją

apriboti.

Rizikos vertinimas yra prielaida sukurti saugos valdymo sistemą imoneje

padedančią nuolat kontroliuoti situaciją ir išvengti nelaimingu atsitikimu:

1. Nesiėmus saugos priemoniu, esant pavojams ar pavojingoms situacijoms,

anksčiau ar veliau ivyks nelaimingas atsitikimas ir bus sužaloti

darbuotojai;

2. Nedidelis nelaimingų atsitikimų skaičius įmonėje, lengvas ju pobūdis

ar jų nebuvimas neturėtų sukelti pagrindo automatiškai vertinti tai

kaip mažos rizikos situaciją ir nustoti vertinti riziką;

3. Absoliuti sauga yra nepasiekiama, todel geriausias šios situacijos

sprendimas pasiekti aukščiausią galimą saugos lygį.

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE ĮFORMINIMAS

N1 –– nelaimingo atsitikimo darbe aktas

N-1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe

įvyksta:

1. dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su

darbdaviui atstovaujančio asmens (toliau vadinama – įmonės vadovas) ar

jo įgalioto asmens (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo) žinia

atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

2. parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš

pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo) ar atliekant kitus su darbu

susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje;

3. darbuotojui darbo metu vykstant darbo reikalais (vykdant darbdavio

pavestą užduotį, įskaitant darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos);

4. vykstant į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu;

5. dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu;

6. ppapildomų ir specialių pertraukų metu darbo vietoje, įmonės patalpose

ar jos teritorijoje;

7. darbuotojui dirbant sau (savo interesais) įmonėje su įmonės vadovo ar

padalinio vadovo žinia;

8. darbuotoją nušalinus nuo darbo, tačiau nušalintajam esant įmonės

patalpose, teritorijoje, kai nušalintas darbuotojas privalo laikytis

nustatytos darbovietėje tvarkos.

N-1 formos aktai surašomi ir tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas

įvyksta:

1. darbuotojui dirbant darbus, numatytus darbo sutartyje su

namudininkais, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl darbdavio

pateiktų medžiagų ar darbo priemonių, taip pat darbo (gamybos)

proceso;

2. darbo metu atliekant pilietinę pareigą: gelbstint žmones, materialines

vertybesgaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės padarinių

įmonėje likvidavimo metu;

3. įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens rašytiniu pavedimu

(nurodymu) darbuotojui dalyvaujant sporto, kultūros ir kituose

panašiuose renginiuose; darbo metu dalyvaujant įstatymo nnumatytoje

visuomeninėje veikloje;

4. darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms

pareigoms atlikti;

5. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio

suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo,

esant kitoje įmonėje;

6. asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, įmonės

patalpose ar jos teritorijoje.

N2 – nelaimingo atsitikimo kelyje aktas.

N-2 formos aktas surašomas:

1. kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbdavio nurodytą

užduoties vykdymo vietą ir iš jos, taip pat užduoties vykdymo

vietovėje vykstant į poilsio (nakvynės) vietą iir iš jos.

2. kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje

tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos.

3. ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo

užmokestis;

4. vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos

pailsėti ir pavalgyti metu;

5. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio

suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo,

vykstant į kitą įmonę ir iš jos.

REIKALAVIMAI DARBO VIETOMS

Svarbu atkreipti darbdavių dėmesį į svarbiausius reikalavimus darbo

vietoms, darbuotojų sveikatos tikrinimui, keliamus darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktuose.

Kai pakeičiama technologija, pradedami gaminti kitokie gaminiai, ne vėliau

kaip per 3 mėnesius nuo naujos gamybos pradžios turi būti atliktas darbo

vietų higieninis įvertinimas. Jį atlieka teritorinių visuomenės sveikatos

centrų darbuotojai ar asmenys, turintys šios veiklos licenciją, įmonėse,

kuriose technologinis darbo procesas nesikeičia, darbo vietų higieninis

įvertinimas atliekamas kas 5 metai.

Konkrečias įmonės darbo vietas higieniniam įvertinimui nustato darbdavys.

Jeigu darbdaviui sunku parinkti darbo vietas higieniniam įvertinimui, jis

gali pasitelkti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos arba darbo

medicinos tarnybos specialistus.

Įmonių vadovai, vadovaudamiesi Pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašu ir

atsižvelgdami į konkretų darbų pobūdį bei sąlygas, privalo sudaryti ir

patvirtinti įmonėse atliekamų pavojingų darbų sąrašus. Sudarytus atliekamų

pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašus būtina suderinti su Valstybine

darbo inspekcija, o tik tuomet patvirtinti.

Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie

privalo pasitikrinti sveikatą, ssveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų,

kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo

grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina

darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami

pasirašytinai.

Darbdavys visada atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą ir

nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojas,

atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio

nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą,

nemokamas darbo užmokestis.

Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatą, išduoda privalomojo

sveikatos tikrinimo medicininę pažymą

Kiekvieną darbuotoją darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti

įvairaus pobūdžio veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai,

psichofiziologiniai). Šie veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Šie

veiksniai darbo vietoje negali viršyti Higieninės kenksmingų darbo aplinkos

veiksnių klasifikacijos normų.

Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms

reikmėms tenkinti, privalo atitikti bent minimalius darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimus, pateiktus darboviečių įrengimo bendruosiuose

nuostatuose.

Nelaimingi atsitikimai darbe

PROFESINĖS LIGOS

Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarka.

Bendrą nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo

bei apskaitos tvarką, nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir

apskaitos nuostatai.

Šiuose nuostatuose taip pat išvardyti atvejai, kuriems įvykus nelaimingi

atsitikimai pagal sąryšį su darbu skirstomi į:

1. Susijusius su darbu.

2. Nesusijusius su darbu.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, susijusiam su darbu, tai įforminama N-1

formos akte Kitais atvejais nelaimingas atsitikimas įforminamas N-2 formos

akte.

Būtina prisiminti, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš ddarbo

taip pat laikomi susijusiais su darbu, tačiau, įvykus šios rūšies

nelaimingiems atsitikimams, pildomas N-2 formos aktas.

Profesinių ligų priežasčių tyrimą, diagnozės nustatymą bei patvirtinimą ir

apskaitą reglamentuoja Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai,

patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine

liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą,

reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas.

IŠVADOS

Kiekviena įmonė turi laikytis saugaus darbo reikalavimų, mokyti darbuotojus

dirbti saugiai, o kas svarbiausia suteikti saugias darbo sąlygas, aprūpinti

reikiama įranga saugumui užtikrinti. Norint išvengti nelaimingų atsitikimų

darbe būtina vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Deja padėtis

kitokia. Lietuvoje darbo saugos problema egzistuoja. Darbdaviai

nesuinteresuoti leisti papildomas lėšas „šalutinėms“ reikmėms. Tai parodo

atlikti ir čia paminėti tyrimai. Todėl dirbantiems pavojingus darbus

žmonėms kyla dar didesnė grėsmė. Gaila, kad taupoma darbuotojų sveikatos ir

gyvybės sąskaita.

NAUDOTA MEDŽIAGA

1. http://www.vdi.lt/Formos_pagal_kurias_įmonės_praneša.htm

2.

http://www.darbininkas.lt/darbuotoju%20saugos%20ir%20sveikatos%20istatym

as.html

3. http://osha.vdi.lt/default.asp?lang=lt&topic=systems

4. http://osha.vdi.lt/default.asp?lang=lt&topic=publications

5. rizikos vertinimo prevencija (pdf dokumentas