Įgimtos suagusiųjų širdies ligos. kineziterapija
Turinys
1.Įgimtos suaugusiųjų širdies ydos..2
1.1 prieširdžių pertvaros defektas.
1.2 skilvelių pertvaros defektas.
1.3 atviras arterinis latakas.
1.4 Plaučių arterijos stenozė.
2.kineziterapija turimtiems širdies ydas :……………………8
– uždaviniai ir priemonės.
3.Kvėpavimo ir judesių terapija turintiems širdies ydas……………8
4.Kvėpavimo pratimų nauda organizmui.10
5.Diafragminis kvėpavimas…………10
6. Kvėpavimas ramina……………..12
7.Kvėpavimas pagerina smegenų kraujo apytaką………………..12
8.Kvėpavimas gerina termoreguliavimą.13
9.Kvėpavimas tonizuoja……………13
10.Literatūra……………………14
ĮGIMTOS SUAUGUSIŲJŲ ŠlRDIES YDOS
Suaugusiujų širdies ydos:
a) ydos, netrumpinančios gyvenimo trukmės (dviburio voztuvo prolapsas, dviburis aortos vožtuvas);
b) lengvosios ydos, jei nereikia operuoti vaikystėje, kai simptomai atsiranda suaugus (prieširdzių pertvaros defektas, plaučių arterijos stenozė);
c) neoperuoti del kontraindikacijų ar aatsisakę operacijos ligoniai;
d) koreguotos ydos, tarp jų – veiksmingai išgydytos ydos, iš dalies išgydytos ydos, pooperacinės komplikacijos, ydos po paliatyviųjų operacijų.
Prieširdžių pertvaros defektas (PPD)
Bendrieji teiginiai
• Širdies ydos, turinčios nuosrūvą iš kairės į dešinę, sudaro apie 50% įgimtų ydų.
• PPD – dažniausia suaugusiųjų įgimta širdies yda (apie 40%).
• Gali likti vaikų ligų gydytojų nediagnozuota (mažas defektas, nesutrikusi hemodinamika, nestiprus ūžesys).
Morfologija
• 70% atvejų – antrinis PPD (pertvaros viduryje), tarp jų 20% kartu esant dviburio vožtuvo prolapsui.
• Pirminis PPD (apatinėje pertvaros dalyje, prie aatrioventrikulinių vožtuvų). Dažnai kartu būna dviburio vožtuvo nesandarumas.
• Kiti variantai būna retai – aukštas PPD (žemiau viršutinės tuščiosios venos žiočių veninio sinuso srityje), žemas PPD (virš apatinės tuščiosios venos žiočių), bendrasis prieširdis. Aukšto ir žemo PPD atvejais dažnai būna anomalus pplaučių venų įtekėjimas į dešinįjį prieširdį.
Normali širdies hemodinamika
Ertmės
Oksigenacija (proc.)
Slėgis (mm Hg)
Dešinysis prieširdis
75-82
0-6
Dešinysis skilvelis
75-82
25
Plaučių arterija
75-82
25/10
Kairysis prieširdis
96-100
6-12
Kairysis skilvelis
96-100
120/0-10
Kylančioji aorta
96-100
120/80
Hemodinamika
• Prieširdžių arterioveninė nuosrūva iš kairės i dešinę;
• Dešiniojo skilvelio ir dešiniojo prieširdžio perkrova tūriu;
• Padidėjusi plaučių kraujotaka;
• Vėlesnėmis stadijomis (sulaukus 40 metų) – plautinė hipertenzija (Eizenmengerio reakcija). Tada dešiniosios širdies dalys perkraunamos dar ir slėgiu. Susilyginus spaudimams prieširdžiuose, nuosrūvos srovės gali ir nebūti arba gali pakisti jos kryptis – iš kairės į dešinę.
Diagnostika
Simptomai priklauso nuo ydos sunkumo. Kartais simptomų nebūna. Tipiškais atvejais ligoniai skundžiasi greitu nuovargiu, dusuliu, širdies plakimais; kūno sandara trapi, oda blyški; polinkis į kvepavimo takų infekcijas, suaugusiujų PPD pasireiškia prieširdinėmis aritmijornis ar širdies ncpakankamumu.
• Svarbiausi tiesioginiai ydos požymiai: a) antrojo ar trečiojo laipsnio midsistolinis išvarymo tipo užesys I-III tarpšonkaulyje prie kkairiojo krutinkaulio krašto; b) ten pat – platus nekintamas (nepriklausomas nuo kvėpavimo) II tono skilimas.
• Gali buti matomas ir čiuopiamas sustiprėjas dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos pulsavimas.
.
Rentgeninis krutinės ląstos tyrimas
• Dešiniojo skilvelio ir prieširdžio didėjimas.
• Padidejusios plaučių kraujotakos požymiai (paryškėjęs plaučių piešinys, pulsuojančios plaučių saknų kraujagyslės, išsiplėtusi plaučių arterija).
• Vėliau, esant įsisenėjusiai ydai ar dideliam defektui, – plautinės hipertenzijos požymiai
Eiga
• Savaiminis užsidarymas 4-39% ligonių iki 3 m. amžiaus. Nedidelis PPD 15% ryškėja.
• Vidutinė gyvenimo trukmė – trys keturi ddešimtmečiai, bet yra asmenų, sulaukiančių senatvės.
• Laiku atlikus operaciją, garantuojama normali gyvenimo trukmė.
• Komplikacijos – plautinė hipertenzija (apie 30-40 m.), prieširdinės aritmijos, širdies nepakankamumas.
• Infekcinio endokardito rizika maža.
Gydimas.Chirurginis
• Visi vidutiniai ir didesni PPD turi buti operuojami
• Operacija indikuotina, jei ankščiau nurodytas santykis > 1,5.
• Tinkamiausias operacijos amžius 2-4 m., bet galima operuoti ir suaugusiuosius.
• Negalima operuoti, jei yra sunki plautinė hipertenzija.
• Operacijos budai – defekto užsiuvimas, aloplastika širdiplėvės. Naujausias budas – ydos korckciją gali atlikti robotai.
Kateterini įgimtų širdies ydų gydymo metodas – labai svarbus pastaraisiais metų kardiologijos laimėjimas. Taikant šį metodą, ydas galima gydyti labai anksti nereikia dirbtinės kraujo apytakos, nelieka kosmetinių defektų, itin mažas mirštamumas ir didelis veiksmingumas. Gydomi antriniai PPD, kurių diametras <20 mm. Naudojami Rushkindo, Amplatzerio ir kt. skėųio, dvigubi| plokštelių formos įtaisai. Po gydymo 3 mėn. skiriamas aspirinas ar varfarinas.
Skilvelių pertvaros defektas (SPD)
Bendrieji teiginiai
• Tai sunkesne yda už PPD, labiau trikdanti heraodinamiką, lemianti ryškesnę plautinę hipertenziją.
• Dažniausiai ši yda nustatoma tuoj po gimimo.
• Suaugę ligoniai jau būna operuoti.
• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos.
Morfologija
• Tarpskilvelinę pertvarą sudaro 4 komponentai – membraninė dalis, pritekėjimo tako dalis, trabekulinė dalis ir išvarymo trakto, arba infundibulinė, dalis. Defektai gali buti visose pertvaros dalyse.
• Membraninis SPD (70-90%). Jis didesnis už raumeninį, labiau ttrikdo hemodinamiką.
• Mažas raumeninis SPD.
• Mažas SPD <0,5 cm/m2, vidutinis 05-1 cm/m2, didelis SPD > 1,0 cm/m2. Hemodinamiškai svarbūs didesni negu 1 cm defektai.
• Dažnai esant šiai ydai, buna ir kitos įgimtos ydos.
Hemodinamika
• Skilvelių arteriovenine nuosrūva.
• Kairiojo skilvelio, dešiniojo skilvelio perkrova tūriu.
• Padidejusi plaučių kraujotaka.
• Ankstyvoji plautinė hipertenzija (Eizenmengerio reakcija).
Diagnostika
• Pagrindinis tiesioginis SPD požymis – garsus ir šiurkštus sistolinis užesys, užimantis visą sistolę ir dažnai nustelbiantis tonus. Jo vieta III-IV tarpšonkaulis prie kairiojo krūtinkaulio
• Ten pat čiuopiamas sistolinis drebėjimas.
• II tono sustiprėjimas bei skilimas plautinės arterijos klausymo taške yra
plautinės hipertenzijos požymis.
Eiga
• Pirmaisiais gyvenimo metais 30-50% SPD užsidaro savaime.
• Jei SPD didelis – širdies nepakankamumas ir mirtis pirmaisiais gyvenin mėnesiais.
• Laiku atlikus operaciją, gyvenimo trukmė buna normali.
• Komplikacijos – plautinė hipertenzija, Eizenmengerio sindromas, skilveliniai širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas.
• Didele infekcinio endokardito rizika.
Gydymas.Chirurginis
• Tinkamiausias amžius 3-5 m.
• Operacijos indikacijos: SPD > 1 cm diametro, nuosruva > 50% minutino širdies tūrio, plaučių kraujotaka 1,5 karto didesne už aortos kraujotaką, slėgis plaučių arterijoje < 70% slėgio aortoje,
• Operacijos kontraindikacija – ryški plautinė hipertenzija.
• Pagrindinis Operacijos būdas – aloplastika širdiplėvės.
• Po operacijos likęs neintensyvus pansistolinis užesys rodo, kad yra likusi nedidelė liekamoji nuosrūva.
• Po operacijos būna skilvelinės ekstrasistolės.
• Ligai įsisenėjus – širdies iir plaučių komplekso transplantacija.
Kateterinis ydos gydymas pro kateterį, panašiai kaip PPD.
Atvirasis arterinis latakas (AAL)
Bendrieji teiginiai
• Dažniau būna neišnešiotoms naujagimėms bei tiems, kurių motina nėštumo metu persirgo raudonukė.
• Mergaitėms 3-4 kartus dažniau latakas gali užsidaryti prieš laiką, jei nėščioji vartoja nesteroidinius uždegimą malšinančius vaistus, aspiriną.
Morfologija
• AAL – tai trumpa (10-25 mm ilgio, 5-7 mm skersmens) jungtis tarp plaučiu arterijos kamieno ir nusileidžiančios aortos dalies tuoj pat prie kairiosios paraktinės arterijos žiotis, susidaranti intrauteriniu periodu. Kraujotaka apeina mažąįi ratą. Po gimimo dėl padidėjusios deguonies koncentracijos ir sumažėjusios prostaciklinų koncentracijos kraujyje įvyksta funkcinis latako užsidarymas, o po 2-3 mėn. latakas užanka ir virsta raiščiu.
• Dažniausiai – tai atskira anomalija, bet dažnai AAL būna kartu esant kitoms įgimtoms širdies ydoms – aortos koarktacijai, skilveliu pertvaros defektui, plaučiu arterijos stenozei.
Hemodinamika
• Nuosrūva iš kairės į dešinę pro lataką nepertraukiama srove ir sistolės, ir diastolės metu į plaučių arterijos kamieną.
• Kairiojo skilvelio ir prieširdžio perkrova tūriu, vėliau dilatacija.
• Padidėjusi plaučių kraujotaka.
• Plautinė hipertenzija (Eizenmengerio reakcija).
Diagnostika
• Nusiskundimai – silpnumas, greitas nuovargis, galunių šąlimas krūvio metu, nagų mėlynavimas šiltame vandenyje.
• Pagrindinis tiesionis AAL požymis – sistolodiastolinis ūžesys ties II tarpšonkauliu prie kairiojo krūtinkaulio krašto, po raktikauliu.
• Ten pat – II tono akcentas (del plautinės hipertenzijos).
•
Sistolodiastolinis drebėjimas kairėje viršutinėje priekrutinkaulinėje srityje.
• Padidejęs sistolinis AKS, sumažėjęs diastolinis AKS.
• Periferiniai didelio pulsinio spaudimo simptomai.
Rentgeninis krūtinės Iąstos tyrimas
• Kairiojo skilvelio ir kairiojo prieširžio didėjimas.
• Išiplėtusi aorta ir plaučių arterija, sustiprėjusi jų pulsacija.
• Padidėjusi plaučių kraujotaka (hipervolemija).
• Plautinė hipertenzija ir dešiniojo skilvelio didėjimas.
Eiga
• Po trečiojo gyvenimo mėnesio užanka retai.
• Laiku operavus, gyvenimo trukmė būna normali. Vėliau operavus, lieka plautinė hipertenzija, nėštumas kontraindikuotinas arba komplikuotas.
• Komplikacijos – plautė hipertenzija, širdies nepakankamumas, aritmijos.
• Didelė infekcinio endokardito rrizika.
Gydymas Chirurginis
• Operacija indikuotina visiems be išlygų, kol nėra plautinės hipertenzijos.
• Tinkamiausias amžius – 1 m., bet galima operuoti ir suaugusiuosius, jei nėra sunkios plautinės hipertenzijos.
• Vaikų mirštamumas 0-0,5%.
• Operacijos būdai – dvigubas AAL perrišimas ir perpjovimas.
Plaučių arterijos stenozė (PAS)
Bendrieji teiginiai
Vaikų ligų gydytojai lengvos PAS gali nediagnozuoti. Vaikas normalaus svorio, fizinė raida nesutrikusi, nėra cianozės.
Morfologija
• Vožtuvinė PAS (80%) atsiranda suaugus burėms ties komisūromis ar miksominės degeneracijos.
• Povožtuvinė infundibulinė PAS.
• Mišrioji PAS.
Hemodinamika
• Dešiniojo skilvelio perkrova slėgiu.
• Koncentriška dešiniojo skilvelio hipertrofija.
• Sumažėjusi pplaudčių kraujotaka.
• Sumažėjas minutinis širdies tūris.
Diagnostika
Dusulys krūvio metu, alpimai, širdies skausmai, ryškios kaklo venos. Pagrindinis ydos požymis – šiurkštus sistolinis užesys. Dešinio skilvelio hipertrofijos požymiai. Išsiplėtus dešiniajam skilveliui- triburio vožtuvo nesandarumo užesys.
Elektrokardiograma
Dešiniojo skilvelio ir dešiniojo prieširdžio hipertrofija, ryškesnė esant infundibulinei PPAS stenozei. Dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada.
Eiga
Nedidelė ir vidutinė PAS dažniausiai neryškėja, sunki PAS dažniausiai progresuoja. Dažniausiai ligoniai išgyvena iki pilnametystės. Ligoniai miršta dėl dešiniojo skilvelio nepakankamumo, sulaukę 40 metų. Komplikacijos – dešiniojo skilvelio nepakankamumas, aritmijos.
Gydimas.Kateterinis – balioninė valvuloplastika – pagrindinis vožtuvinės PAS gydimo būdas. Atliekama, jei vožtuvai paslankūs, o vidutinis spaudimų gradientas >50 mmHg.
Turimtiems širdies ydas kineziterapija
Pagrindiniai kineziterapijos uždaviniai:
1. Stiprinti širdies raumens susitraukimo jėgą.
2. Gerinti širdies raumens mitybą ir biocheminius procesus jame.
3. Mažinti stazę didžiajame kraujo apytakos rate.
4. Veikti tonizuojančiai.
Kineziterapijos priemonės:
1. Kvėpavimo pratimai.
2. Atsipalaidavimo pratimai.
3. Aktyvūs pratimai smulkioms raumenų grupėms.
4. Dinaminiai kvėpavimo pratimai.
5. Pratimai, lavinantys stambesnes raumenų grupes, derinant su kvėpavimu.
6. lipimas laiptais.
7. Terenkuras.
Kvėpavimų ir judesių terapija turimtiems širdies ydas
1.P.p. atsisėdus ant kėdės, rankos ant liemens, sukti ratukus galva dešinėn ir kairėn.
2.P.p. ta pati. Galva nuleisti ir pakelti.
3.P. pp. ta pati. Atvesti alkūnes atgal – įkvėpti, grįžti į pradinę padėtį – iškvėpti.
4.P.p atsisėdus ant kėdės, rankos nuleistos, pakelti pečius – įkvėpti, nuleisti – iškvėpti.
5.P.p. atsisėdus, rankos ant pečių, sukti ratus rankomis į viena ir į kitą pusę.
6.P.p. ta pati. Atvesti alkūnes į priekį – įkvėpti, grįžti į pradinę padėti – iškvėpti.
7.P.p ta pati. Atvesti alkūnes atgal – įkvėpti, grįžti į pradinę padėti – iškvėpti.
8.P.p. rankos ant kelių. Tiesiame rankas į priekį – įkvėpti, nuleisi – iškvėpti
9.P.p rankos ant lliemens. Keliant rankas pro šonus aukštyn – įkvėpti, gražinti rankas į pradinę padėtį – iškvėpti.
10.P.p ta pati. traukti delnus link pažastų – įkvėpti, nuleisti žemyn – iškvėpti.
11.P.p rankos nuleistos, rankas lenkti prie pečių – įkvėpti, gražinti rankas į pradinę padėti – iškvėpti.
12.P.p. rankos ant pečių. Po vieną kelti aukštyn. Kvėpavimas laisvas
13.P.p. rankos ant kelių, kelti rankas auktyn gniaužiant kumščiais – įkvėpti, ir atpalaiduotos nuleisti žemyn – iškvėpti.
14.P.p. rankos ant liemens. Tiesiame vieną koją į priekį, o po to kitą.
15.P.p. ta pati. kojas lenkiam per kelius į priekį. Kvėpavimas laisvas.
16.P.p. ta pati. Pakelti pėdas ant kulnų – įkvėpti, pakelti ant pirštų – iškvėpti.
17.P.p. ta pati. pėdomis žingsniuoti į šalis ir atgal.
18.P.p. ta pati. Rankas ištiesiam į šalis – įkvėpiam, rankomis siekiam žemę – iškvepiam.
19.P.p. rankos ant pečių, priešinga alkūne pasiekti priešingą kelį.
20.P.p. rankos ištiestos priekyje. Priešinga ranka pasiekti priešingą koją.
21.P.p. rankos nuleistos, lenkiantis į šoną vieną ranką leidžiame žemyn, o kitą šonu traukiame link pažasties. Kvėpavimas laisvas.
22.P.p. ta pati, pritraukti koją prie krutinės – įkvėpti, nuleiddžiant – iškvėpti.
23.P.p. ta pati, ikvepiant koją ištiesti ir atitraukti į šoną, trumpai ją sulaikyti su kvėpavimo pauze ir iškvepiant grąžinti į pradinę padėtį.
24.P.p sėdint imituoti ėjimą.
25.P.p. sėdint ant kėdės rankomis isikabinti į kėdės kkraštą, ištiestą koją sukam ratu. Kvėpavimas laisvas.
26.P.p rankos nuleistos, atsistojam įkvepiam, atsisėdam iškvepiam.
27.P.p. atsistojus už kėdės, atsistojam ant pirštų – įkvepiam, ant kulnų – iškvepiam.
28.P.p ta pati, ant pirštų galų tuptis įkvėpti, grįžti į pradinę padėtį iškvėpti.
29.P.p. ta pati, laisvai palankstyti kojas per kelius.
30.P.p. ta pati, tiesią koją kelti į šoną. Kvėpavimas laisvas.
31.P.p. ta pati, kelti koją ant kėdės pro jos šoną – įkvėpti, grįžti į pradinę padėtį – iškvėpti.
32.P.p. atsistoti šalia kėdės, tiesti koją į priekį. Kvėpavimas laisvas.
33.P.p. ta pati rankas kelti ir ištiesti į šalis įkvepiant. Rankas laisvai nuleisti iškvepiant.
34.P.p. rankos ant pečių, suktis i dešinę ir kairę pusę. Kvėpavimas laisvas.
35.P.p. ta pati, lenktis į šoną – ikvėpti, grįžti į pradinę padėtį – iškvėpti.
36.P.p. rankos nuleistos, įkvepiant išskėsti rankas, iškvepiant apkabinti pečius.
37.P.p. ta pati. eiti vietoje. Trukmė 30s – 1min.
38 P.p. Keleta min. pasėdėti atspalaidavus.
Pratimų kartojimų skaičius 6-8-10 kartų lėtu ar vidutiniu greičiu.
Kvėpavimo pratimai sergant širdies ligomis yra pagrindinė kineziterapijos priemonė. Jie vertinami kaip pasyviai- aktyvūs judesiai, kurie pagal gydomąjį poveikį ne mažiau naudingi, negu aktyviosios gydomosios mankštos pratimai.
Kvėpavimo pratimų nauda organizmui
Kvėpavimo pratimai būna efektyvūs, kai jie yra derinami su kitais fiziniais pratimais, bet tiktai tada, kai išmokstame juos daryti ir kai sveikata ima gerėti.
Todėl kvėpavimo pratimų derinimą ssu kitomis gydomosiomis-profilaktinėmis priemonėmis atsižvelgiant, į klinikinį susirgimo vaizdą, turi rekomenduoti gydytojas arba gydomosios kuno kultūros specialistas. Tačiau ir pats ligonis, atikdamas nurodytą kompleksą, privalo žinoti, jog tuo atveju, kai fizinis krūvis sukelia širdies ritmo sutrikimus (ckstrasistoliją), būtina laikinai nutraukti užsiėmimus, nes negalima perkrauti širdies.
Jeigu šalia kraujotakos ncpakankamumo yra ir tachikardinė įtampa, tuomet prieš užsiėmimus duodami medikamentai, o kvėpavimo pratimai atliekami gulint. Esant ramybės tachikardijai tie pratimai atliekami sėdint arba stovint.
Prieš taikant specialius kvėpavimo pratimus, reikia susipažinti su kvėpavimo mokykla.
Diafragminis kvėpavimas
Diafragminis kvėpavimas atliekamas gulint ant nugaros sulenktomis kojomis ir pakišus sulenktas rankas po galva.
1 variantas. Kvėpuokite diafragma, palaipsniui greitindami tempą. Kartokite 10—20 ir daugiau kartų, jeigu nesvaigsta galva.
2 variantas. įkvėpę diafragma, iškvėpkite pliūpsniais (staigiai išpūsdami ir įtraukdami pilvą), ir kiekvieną kartą, trumpai iškvėpdami, tarkite „čia“. Vieno iškvėpimo metu reikia padaryti keletą pliūpsnių iš eilės. Kartokite po 3-5-8 iškvėpimus.
3 variantas. Šis kvėpavimas diafragma vadinamas pakaitiniu todėl, kad vieno įkvėpimo metu pilvas išsipučia, kito – įsitraukia. Tokiu būdu diafragma įkvepiant tai nusileidžia (pilvui išsipūtus), tai pasikelia (pilvui įsitraukus). Įkvėpkite ir iškvėpkite gana greitai. Kartokite 6-8-12 kartų.
Šis pratimas tinka esant pakilusiai arba nusileidusiai diafragmai. Kai ji yra žemai, reikia stipriau įkvėpti, įtraukiant pilvą, o kai aukštai – išpučiant pilvą.
4 variantas. Kvėpavimas dalyvaujant
apatiniams šonkauliams arba apatine diafragmos dalimi ypač naudingas, kai reikia paveikti kepenis, blužnį, inkstus ir skrandį (kad maistas greičiau nuslinktų). Šį kvėpavimo būdą galima atlikti gulint, kaip buvo nurodyta anksčiau, arba stovint ir netgi ramiai einant.
Kvėpuokite per burną (tarsi per burną ir nosį kartu) tankiai, imituodami žuvies, išmestos ant žolės, žiopčiojimą. (įkvepiant išsiplečia žemutiniai šonkauliai ir truputį išsipučia pilvas. Norėdami patikrinti, ar gerai kvėpuojate, uždėkite delnus ant pilvo ir šonkaulių vienoje pusėje.
Kartokite pratimą nuo 6 iki 20-30-40 kartų, bet nelaukdami, kkol apsvaigs galva. Kartojimų skaičių didinkite palaipsniui.
5 variantas. Ir įkvėpdami, ir iškvėpdami kvėpuokite diafragma sučiaupę lūpas, tarsi žiovaudami. Kvėpuokite vidutiniu tempu, neskubėdami. Po įkvėpimo galima 1-3 sekundes sulaikyti kvėpavimą, tai palankiai paveiks skydliaukę ir kitas endokrinines liaukas.
6 variantas. Įkvėpkite diafragma, o iškvėpkite šilta srove į ranką. Taip kvėpuoti naudinga esant bronchinei astmai, nes pašalina bronchų spazmus.
Negiliai įkvėpę, laikykite delną prie burnos ir iškvėpkite taip lėtai, kad ranka jaustų šilumą. Pratimą reikia atlikti patogiai atsisėdus, atrėmus nugarą, atpalaidavus raumenis. Įkvėpdami atkreipkite ddėmesį į kojų atpalaidavimą, o iškvėpdami pajuskite atsipalaidavusius nugaros raumenis. Įkvėpimo metu abiem rankom remkitės į šlaunis. Kartokite pratimą daug kartų.
Esant bronchinei astmai, lygiuosius bronchų raumenis veikia tankus kvėpavimas diafragma per nosį, bet taip, kad iš šalies žiūrint atrodytų, jog jjūs visai nekvėpuojate.
7 variantas. Kvėpuodami diafragma iškvėpkite tarsi kosčiodami. Taip kvėpuoti naudinga kai sergantiems 1 ar 2 laipsnio kraujotakos nepakankamumu, atsiranda dusulys – ir ramybės būsenoje ir judant.
Per burną ir nosį negiliai įkvėpkite diafragma, o iškvėpkite trumpu beveik begarsiu kosėjimu (per burną), įtraukdami pilvo apačią. Kai dusulys praeis, reikia 2-3 kartus pakvėpuoti pilnaverčiu harmoningu kvėpavimu.
Taip kvėpuoti galima ir lipant laiptais aukštyn. Kartais dusulio nepajunta net tie, kas kiekvienoje laiptų aikštelėje būna priversti pailsėti. Tačiau taip “lengvai” užkopus laiptais reikia 4-6 kartus giliau pakvėpuoti aktyvinant iškvėpimą.
8 variantas. Šis kvėpavimas diafragma atliekamas tam tikra poza: atsiklaupkite, po to atsisėskite ant kulnų, ir negiliai kvėpuokite “pilvu”. Taip kvėpuoti naudinga žmonėms, kurių širdies ir plaučių veikla nepakankama. Kvėpavimo ciklų (įkvėpimas, iškvėpimas ir pauzė, kkol malonu) kartojimų skaičių didinkite pamažu, atsižvelgdami į savijautą.
Kvėpavimas ramina
Sėdėdami lėtai įkvėpkite pilnaverčiu harmoningu kvėpavimu, įsivaizduodami kaip gaivus oras pripildo plaučių pūsleles.
Sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami 1-2. Lėtai iškvėpkite per burną siaura srovele, atpalaiduodami raumenis ir įsivaizduodami, kad prailgintas iškvėpimas veikia raminančiai.
Kartokite 2-6 kartus. Kuo nuotaika blogesnė, tuo daugiau kartų reikia pratimą kartoti.
Po pirmo pratimo atlikite šį:
Patogiai atsisėdę, nesikūprindami, atpalaiduokite raumenis ir lėtai įkvėpkite per nosį. Prailginto iškvėpimo metu užsimerkus reikia iškvėpti per siaurą lūpų plyšį įsivaizduojant, kad srovė spirale apvynioja jūsų kkūną nuo kojų iki galvos ir apsaugo nuo kenksmingos aplinkos įtakos. Kartokite 3-10 kartų.
Kvėpavimas pagerina smegenų kraujo apytaką
Sėdėdami lėtai įkvėpkite per nosį. Kvėpavimo sulaikymo(2-3 s) metu du-tris kartus iš eilės išpūskite pilvą ir atpalaiduokite, įsivaizduodami, jog diafragmos judėjimu jūs gerinate veninę kraujotaką pilvo ertmėje. Iškvėpkite stipria nutrūkstančia srove per burną, lenkdami galvą žemyn ir atlošdami atgal(taip gerės smegenų kraujo apytaka).
Kartokite kelis kartus.
Pratimas naudingas po protinio darbo. Jis gerina miegą, jei atliekamas po 20 min. Pasivaikščiojimo.
Kvėpavimas gerina termoreguliavimą
Sėdėdami, atpalaidavę raumcnis, lėtai įkvėpkite (4-7 s). Įkvėpimo metu įtempkite rankų ir kojų raumenis – rankos nuleistos, pirstai sugniaužti į kumštį. Įtempdami kojų raumenis, tarsi pasistiebkite ant kojų pirštų. Sulaikę kvėpavimą 1-3 sekundcs, iškvėpkite atpalaiduodami raumenis. Jeigu nesunku, po iškvėpimo naudinga 1-3 s sulaikyti kvėpavimą. Kartokite keletą kartų. Pratimas naudingas, kai sutrikusi termoreguliacija (šąla rankos, kojos). Tokiais atvejais atlikus pratimą rekomenduojama trinti odą sausu šepečiu (1—2 min.).
Kvėpavimas tonizuoja
Atsigulkite ant nugaros kambaryje arba vasarą ant pievos miške. Rankas ištieskite išilgai kūno. Drabužiai neturi veržti pilvo ir krūtinės.
Lėtai įkvėpkite (skaičiuodami iki 7), keldami dubenį ir remdamiesi galva bei pėdomis. Įkvėpimo pabaigoje grįžkite į pradinę padėtį ir sulaikykite kvėpavimą (1, 2, 3), tuo metu tris kartus lengvai išpūsdami ir leisdami pilvą. Po to ilgai iškvėpkite ((skaičiuodami iki 7 ir palaipsniui ilgindami iškvėpimą). Jei malonu, po iškvėpimo galima sulaikyti kvėpavimą (1, 2, 3). Kartokite pratimą 1-2 kartus, o įgudus – iki 4 kartų. Įkvėpimo viršūnėje reikia mintyse ištarti:”Nervų centrai darniai veikia“.
To paties pratimo variantas
Patogiai atsisėdę, atpalaiduokite kojų raumenis. Rankų plaštakos – ant kelių. Lėtai įkvėpkite per burną, išilgai vamzdeliu susukę liežuvį, stengdamiesi pajusti, kaip plaučiai prisipildo gaivia oro srove. Sulaikę kvėpavimą mintyse ištarkite: „As stimuliuoju atstatomąsias organizmo jėgas“. Iškvėpkite per nosį. Po to vėl tyliai įkvėpkite per nosį ir pusiau pravirą burną. truputį sulaikę kvėpavimą ir prisimerkę, ištarkite: „Aš galiu visada būti veiklus“. Iškvėpkite per burną su garsu „š.“. Kartokite pratimą 3 kartus. Šį pratimą rekomenduojame daryti ir gulint ant nugaros sulenktomis kojomis (kad atsipalaiduotų pilvo preso raumenys).
Sulaikius kvėpavimą, kai tariamas tekstas, reikia lengvai 2-3 kartus pakaitomis išpūsti ir įraukti pilvą. Šie judesiai palankiai veikia saulės rezginį.
Literatūra
1. Med. Dr. Karl. F. Maier – širdies ir kraujagyslių ligos, Vilnius 1999;
2. Hansas Jurgenas fon Bozė – ligų mokslas, Vilnius 1997;
3. Kauno medicinos universitetas – širdies ligos, Kaunas 2001;
4. Karolis Dineika – psichofizinė treniruotė, Vilnius 2001.
