Kraujotakos sistemos ligos

Viljamas Harvėjus (1578- 1657) pirmasis įrodė, kad kraujas teka žmogaus ir kitų gyvūnų organizmuose. Harvėjus buvo XVII a. anglų mokslininkas, o kaip tik tuo metu vėl susidomėta faktų rinkimu, hipotezių naudojimu, bandymais ir matematiniu įvertinimu. Šį laikotarpį vadiname moksline revoliucija.

Po ilgų tyrinėjimų Harvėjus iškėlė hipotezę, kad širdis yra visos kraujotakos sistemos variklis, o kraujas teka ratu. Priešingai iki jo dirbusiems anatomams, Harvėjus skrodė ne tik mirusius bet ir gyvus organizmus. Jis stebėjo, kaip plakanti širdis susitraukinėdama varinėja kraują į aaortąAr šis kraujas atitekėjo iš dešnės širdies pusės ? Norėdamas išsiaiškinti plaučių kraujotaką, Harvėjus ėmė tirti žuvis. Jis nustatė, kad kraujas pirma įteka į širdį, o jau po to ji varinėja tą kraują, Taip pat nustatė, kad žinduoliųvaisiuja kraujas pro pertvarą teka tiesiai iš dešnės širdies pusės į kairę. Jis įsitikino, kad suaugusiuose aukštesniuose organizmuose visas kraujas iš dešnės į kairę širdies pusę patenka pro plaučius.

Po to šis anatomas įrodėglaudų ryšį tarp kūno audiniuose esančių arterijų ir venų. Naudodamas ggyvus organizmus, jispademonstravo, kad nupjovus arteriją ištuštėja visa kraujotakos sistema – tiek arterijos, tiek ir venos. Išmatavo kairiojo žmogaus širdies skilvelio tūrį ir nustatė, kad jis lygus 2 uncijoms. Kadangi širdis plaka apie 70 kartų per minutę, tai per vieną vvalandą iš kairiojo skilvelio į aortą kraujo priplūsta tris kartus daugiau nei sveria pats žmogus! Argi gali toks kraujo kiekis susidaryti ir būti suvartotas kas valandą?Tas pats kraujas turi gryšti į širdį.

Harvėjus ištyrė venose esančius voštuvus ir paaiškino jų tikrają paskirtį. Naudodamasis perišimo siūlais, pademonstravo, kad smarkiai užveržus ranką, arterijos išsipučiaširdies pusėje, o laisvas raištis priverčia venas išbrinkti priešingoja širdies pusėje. Jis teigė, kad ,,tai aiškiai rodo jog kraujas iš arterijų patenka į venas . ir tarp šių dviejų kraujagyslų tipų egzistuoja jungtis „.

Be to, įrodė, kad sėkmingai gali būti atlikti tyrimai, kad medicininiai ir mechaniniai bandymai gali duoti duomenų kraujotakos teorijai. Tačiau jis klydo teigdamas, kad širdis kaitina kraują, o plaučiai atšaldo arba reguliuoja karštumo laipsnį. Tačiau pagrindinis jjo atradimas prisidėjo prie mokslinės revoliucijos ir buvo sektinas pavyzdys kitiems.

Kraujotaka ir kraujas

Kraujas susideda iš raudonųjų ir baltųjų kūnelio bei kraujo plokštelių, plaukiojančių skystyje, vadinamame plazma. Joje yra ištirpusių baltymų hormonų, mineralinių ir kitokių medžiagų.Raudonųjų kraujo kūnelių sudėtyje yra hemoglobino, kuris kaupia deguonį, o paskui jį atiduoda kūno audiniams. Baltieji kraujo kūneliai kovoja su užkratu, arba infekcija,. Plokštelės dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose.

Kraujotakos sistema teikia gyvybei reikalingą kraują visoms kūno ląstelėms. Kraujas teka nuolatiniu ratu, kurį sudaro kkelių tūkstančių kilometrų ilgio kraujagyslės. Širdis veikia kaip visą sistemą judinantis siurblys.

Žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemoje kraują arterijomis varinėja širdies tvinksniai.Vadinasi, kraujo judėjimas venomis daugiausia priklauso nuo jas spaudžiančių griaučių raumenų susitraukimų.

Širdis varinėja kraują. Širdį dalija pertvara į kairę ir į dešinę puses. Širdyje yra keturi skyriai: du viršutiniai, plonasieniai prieširdžiai, ir du apatiniai, storasieniai skilveliai. Širdyje dar yra vožtuvai.

Kaip kraujas teka?Kraujo kelią per širdį galime aprašyti taip:

Viršutinė tuščioji vena ir apatinė tuščioji vena, per kurias abi teka veninis kraujas, eina į dešinįjį prieširdį.Dešinysis prieširdis per triburį vožtuvą perpumpuoja kraują į dešinį skilvelį. Dešinysis skilvelis varinėja kraują pro plaučių pusmėnulį vožtuvą į plaučių kamieną, plautines arterijas ir plaučius.Per plaučių venas deguonies prisotintas kraujas teka į kairįjį prieširdį. Kairysis prieširdis varinėja kraują pro dviburį vožtuvą į kairįjį skilvelį. Kairysis skilvelis varinėja kraują pro pusmėnulį aortos vožtuvą į aortą ir į organizmą.Dešinė širdies pusė kraują varinėja į plaučius, o kairė – į visą organizmą.

Kraujas teka kraujagyslėmis. Žmogaus širdies kraujagyslių sistemai priklauso du pagrindiniai kraujotakos ratai – mažasis, plaučių, ir didysis kraujotakos ratas.

Netikėtai gyvenime jūs galite susirgti kokia nors liga. Ji gali būti palyginti lengva, bet gali būti ir sunkesnė. Liga yra kūno ir dvasios negalia. Ligų yra tūkstančiai, jjos labai įvairios – nuo įprastos slogos iki širdies negalavimų.

Žmogaus kraujotakos ligos

Dažniausios ligos

Liga Apibūdinimas

Hemofilija Kraujo krešėjimo sutrikimas

Anemija, arba mažakraujystė Hemoglobino kiekio sumažėjimas

Aterosklerozė Arterijų sienelių sumažėjimas, deguonies badas

Venų varikozė Arterijų sienelių sustprėjimas nusėdus ant jų cholesteroliui

Aneurizma Arterijos sienelės vietų suplonėjimas ir išsipūtimas

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra svarbiausia ankstyvų mirčių Vakarų šalyse priežastis. Šiuolaikinės tyrimo priemonės pagerino diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

Daugiau apie kai kurias iš šių kraujagyslių ligų

Padidėjęs kraujospūdis

Nustatyta, kad 20% amerikiečių serga hipertonija, t.y. padidėjusiu kraujospūdžiu. Bet kurio amžiaus moterims hipertonija pripažystama, jei kraujospūdis yra 160/95mm Hg ar daugiau. Vyrui iki 45 metų kraujospūdis 130/90mm Hg jau yra per didelis, o vyresniems kaip 45 metų – 140/95mm Hg ir daugiau. Nors svarbus tiek sistolinis, tiek diastolinis spaudimas, bet gydant vaistais, daugiausia skiriamas dėmesys diastoliniam spaudimui.

Padidėjęs kraujospūdis dar vadinamas tyliu žudiku, nes nediagnozuojamas dažnai iki pat insulto arba infarkto. Jau seniai manoma, kad hipertonija atsiranda dėl tam tikros genetinės struktūros. Dabar tyrinėtojai išaiškino du genus, kurie gali būti svarbūs kai kuriems žmonėms. Vienas iš genų koduoja angiotenzinogeną. Tai plazmos baltymas, kurį antrojo geno veikla paverčia didžiausiu kraujagyslių susiaurintoju (vazokonstriktoriumi). Žmonės, kurių padidėjęs kraujospūdis priklauso nuo per didelio šių genų aktyvumo, ateityje gali būti gydomi genų terapija.

Aterosklerozė ir arterijų susiaurėjimas, susijęs su riebalais

Hipertonija dažnai pasireiškia žmonėms, kkurie serga ateroskleroze(anksčiau ši liga vadinta arterioskleroze). Ši liga – tai minkštos riebalų masės, o ypač cholesterolio, susikaupimas po arterijų vidinės sienelės danga. Tokios sankaupos vadinamos plokštelėmis. Susikaupus nuosėdoms plokštelė išsikiša į kraujagyslės spindį, trukdydama kraujui tekėti. Aterosklerozė prasideda vos suaugus ir progresuoja iki vidutinio amžiaus, tačiau gali nepasireikšti iki 50 metų ar dar ilgiau. Norint užkirsti kelią jai atsirasti ir vystytis, Amerikos širdies ligų asociacija ir kitos organizacijos rekomenduoja maistą be sočiūjų riebalų ir cholesterolio, vartoti kuo daugiau vaisių daržovių.

Dėl plokštelės ant pakitusios arterijos sienelės gali susidaryti krešulys. Kol krešulys nejuda, jis vadinamas trombu, o atsiskyręs ir keliaujantis kartu su kraujo tėkme – embolu.Negydant tromboembolijos, gali atsirasti paminėti sutrikimai.

Kai kuriose šeimose sergama ateroskleroze dėl paveldimų veiksnių, pvz. šeimai būdingos hipercholesterinemijos. Galima nustatyti dėl ligos atsiradusias mutacijas.

Kaip apsisaugoti nuo nuo širdies ir kraujagyslių ligų

Visi mes galime išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nes jos yra dažniausiai mirties priežastis.Egzistuoja genetiniai veiksniai, lementys individo polinkį sirgti šiomis ligomis: šeimoje buvusių miokardų infarktų atvejai iki 55 metų amžiaus, vyriška lytis ir etninė priklausomybė. Tačiau nereiktų pulti į neviltį turint vieną ar kelis rizikos faktorius. Jie reiškia, kad reikia ypač laikytis sveikos gyvensenos nuorodų.

Draudžiama

Rūkymas ir piknaudžiavimas vaistais

Plačiai pripažįstama, kad

širdies ir kraujagyslių ligoms didžiausią reikšmę turi padidintas kraujospūdis. Žmogui rūkant, cigaretės dūmuose esantis nikotinas patenka įkraują.Dėl nikotino arteriolės susitraukia, o kraujospūdis padidėja. Daugumai rūkančių žmonių būdingi kraujotakos sutrikimai ir šaltos rankos. Svarbiausia tai, kad širdis turi daugiau dirbti varinėdama kraują pro plaučius tuo metu, kai kraujo pajėgumas pernešti deguonį sumažėjęs.

Tokie stimuliatoriai, kaip kofeinas ir amfetaminai, gali sukelti širdies plakimo pertrūkius ir miokardo infarktą netgi pirmą kartą šias medžiagas vartojantiems žmonėms. Į veną leidžiami narkotikai gali sukelti smegenų emboliją(kraujagyslių uužsikimšimą)

Nutukimas

Kraujospūdis dažniau padidėje nutukusiems žmonėms – tai yra tiems, kurių masė didesnė daugiau kaip 20% negu rekomenduojama. Antsvorį turinčio žmogaus organizme reikia aptarnauti daugiau audinių, todėl širdis varinėja daugiau kraujo ir su didesniu spaudimu. Kadangi nutukusiems svorį numesti labai sunku, antsvorio kontrolė turėtų būti atliekama visą gyvenimą. Netgi nedidelis antsvorio netekimas gali sumažinti kraujospūdį. Netekus 4,5kg antsvorio, galimybė be vaistų sureguliuoti spaudimą padvigubėja.

Rekomenduojama

Sveikas maistas

Kažkada buvo manoma, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų saugo dieta be druskos, o kai kurie ttiki tuo ir dabar. Teoriškai, padaugėjus druskos,padidėja ir kraujospūdis, nes didesnis druskos kiekis kraujyje didina osmosinį slėgį, o drauge ir atskiedžia vandeniu. Šiuo metu, norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daugiau dėmesio skiriama maistui, kuriame būtų nedaug sočiųjų riebalų iir cholesterolio.

Rekomenduojama kiekvienam vyrui ir moteriai žinoti kraujo cholesterolio koncentraciją.Turintys didelę cholesterolio koncentraciją (per 240mg/100ml) individai turi būti tiriami toliau, kaskart nustatant jiems LDLcholesterolio koncentraciją. Kartu su kitais rizikos faktoriais,pvz., amžius, polinkis sirgti, rūkymas,LDLkoncentracija lemia, kam reikia skirti vaistus norint mažint LDL. Vaistai skiriami didesnės rizikos susirgti grupės ligoniams.

Daugėja įrodymų, patvirtinančių vitaminų(A, E, ir C) reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Antioksidatoriai apsaugo kūną nuo laisvųjų radikalų, o pastarieji gali pažeisti HDL cholesterolį, oksiduodami arba pažeizdami arterijos vidines sieneles bei sudarydami trombus, kurie gali užkimšti kraujagysles. Sveikos mitybos tiki, kad bent 5 kartus per dieną valgant vaisius bei daržoves, galima apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Naudoti šaltiniai:

Iliustruota vaikų enciklopedija

Medicinos enciklopedija

Lietuviškoji tarybinė eciklopedija

Sylvia S. MaderBIOLOGIJA 2 dalis