Laugalių pensionato gyventojų alkoholizmo problema, Klaipėdos universitetas, 10balų

TURINYS

SANTRAUKA 1

ĮVADAS 2

TYRIMO OBJEKTAS. METODOLOGIJA 3

1. ALKOHOLIZMAS. MEDICININIS MODELIS 4

1.1. Alkoholizmo samprata 4

1.2. Alkoholizmo etiologija (prigimtis) 6

1.3. Alkoholizmo plitimo 9

2. ALKOHOLIZMO PASEKMĖS. PAGALBOS FORMOS 10SANTRAUKA

Šalyje yra nemažai žmonių, priklausančių tam tikroms rizikos grupėms, kurioms reikalinga visakeriopa socialinė parama ir socialinės paslaugos. Tai – priklausomų nuo alkoholio asmenų, jų šeimų narių grupės.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 550 tūkst. Alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų. Palyginus 1970 metų duomenis su 1995 metais, mirčių, kurių priežastys yra alkoholio vartojimas, skaičius išaugo nuo 313 iki 1895 atvejų.

Didėjantis asmenų, priklausomų nuo alkoholio skaičius sukelia rimtas tiek socialines, tiek eekonomines, tiek moralines problemas bei pasekmes visuomenei ir valstybei. Sukurti įstatymai, liečiantys minėtų asmenų socialinę bei medicininę paramą, nėra intensyviai įgyvendinami dėl daugelio priežasčių: finansų, specialistų stokos, visuomenės ir vietinės valdžios pareigūnų neigiamo požiūrio į rizikos faktorių turinčias žmonių grupes.

Dabartiniu metu Lietuvoje sveikatos apsaugos įstaigos teikia neatidėliotiną pagalbą alkoholinės karštligės ir psichozių atvejais bei narkologai teikia medikamentinę, psichologinę pagalbą alkoholikams bei jų artimiesiems. Dažniausiai ši pagalba teikiama ligoniui, kol jis yra gydomas stacionare. Baigęs gydymo kursą, ligonis išleidžiamas ir grįžta įį tą pačią socialinę aplinką, kurioje buvo iki gydymo. Lietuvoje nėra nė vienos ilgalaikės reabilitacijos įstaigos, kurioje sergantis alkoholizmu galėtų išsiugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei geriau suprasti ligą, kuria jis serga.

Milžinišką žalą Lietuvai daro besaikis alkoholio vartojimas. Pripažįstama, kad kova ssu alkoholiniais gėrimais yra pati sunkiausia ir bet kokios pastangos atneša tik ribotus vaisius.

Tik sutelkus įvairias pastangas prieš alkoholį, mažėtų įvairių nusikaltimų, avarijų, ligų ir savižudybių. Įpratę svaigintis asmenys darosi nervingi, vis sunkiau įveikia stresines situacijas, atsiranda įtampa bendraujant su kitais asmenimis. Didelė dalis geriančiųjų negali gyventi be alkoholio – jo siekia įvairiomis priemonėmis, tiesiog kovoja dėl kiekvieno lašo.

Darbo autorė dirba Laugalių pensionate.

Šią temą pasirinkau todėl, kad ji mano darbe pati skaudžiausia ir aktualiausia.

Darbe bus pristatytas Laugalių pensionate vykdomas darbas su žmonėmis, vartojančiais alkoholį, apibūdinta šių žmonių padėtis, išanalizuotas jų požiūris į alkoholį bei apibūdintas bendruomenės požiūris į gyventojus, turinčius priklausomybę alkoholiui.ĮVADAS

Šalyje yra nemažai žmonių, priklausančių tam tikroms rizikos grupėms, kurioms reikalinga visakeriopa socialinė parama ir socialinės paslaugos. Tai – ppriklausomų nuo alkoholio asmenų, jų šeimų narių grupės.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 550 tūkst. Alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų. Palyginus 1970 metų duomenis su 1995 metais, mirčių, kurių priežastys yra alkoholio vartojimas, skaičius išaugo nuo 313 iki 1895 atvejų.

Didėjantis asmenų, priklausomų nuo alkoholio skaičius sukelia rimtas tiek socialines, tiek ekonomines, tiek moralines problemas bei pasekmes visuomenei ir valstybei. Sukurti įstatymai, liečiantys minėtų asmenų socialinę bei medicininę paramą, nėra intensyviai įgyvendinami dėl daugelio priežasčių: finansų, specialistų stokos, visuomenės ir vietinės valdžios pareigūnų neigiamo ppožiūrio į rizikos faktorių turinčias žmonių grupes.

Dabartiniu metu Lietuvoje sveikatos apsaugos įstaigos teikia neatidėliotiną pagalbą alkoholinės karštligės ir psichozių atvejais bei narkologai teikia medikamentinę, psichologinę pagalbą alkoholikams bei jų artimiesiems. Dažniausiai ši pagalba teikiama ligoniui, kol jis yra gydomas stacionare. Baigęs gydymo kursą, ligonis išleidžiamas ir grįžta į tą pačią socialinę aplinką, kurioje buvo iki gydymo. Lietuvoje nėra nė vienos ilgalaikės reabilitacijos įstaigos, kurioje sergantis alkoholizmu galėtų išsiugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei geriau suprasti ligą, kuria jis serga.

Milžinišką žalą Lietuvai daro besaikis alkoholio vartojimas. Pripažįstama, kad kova su alkoholiniais gėrimais yra pati sunkiausia ir bet kokios pastangos atneša tik ribotus vaisius.

Tik sutelkus įvairias pastangas prieš alkoholį, mažėtų įvairių nusikaltimų, avarijų, ligų ir savižudybių. Įpratę svaigintis asmenys darosi nervingi, vis sunkiau įveikia stresines situacijas, atsiranda įtampa bendraujant su kitais asmenimis. Didelė dalis geriančiųjų negali gyventi be alkoholio – jo siekia įvairiomis priemonėmis, tiesiog kovoja dėl kiekvieno lašo.

Darbo autorė dirba Laugalių pensionate.

Šią temą pasirinkau todėl, kad ji mano darbe pati skaudžiausia ir aktualiausia.

Darbe bus pristatytas Laugalių pensionate vykdomas darbas su žmonėmis, vartojančiais alkoholį, apibūdinta šių žmonių padėtis, išanalizuotas jų požiūris į alkoholį bei apibūdintas bendruomenės požiūris į gyventojus, turinčius priklausomybę alkoholiui.TYRIMO OBJEKTAS. METODOLOGIJA

Diplominio darbo tikslai:

1. Išanalizuoti gyventojų, vartojančių alkoholį, padėtį Laugalių pensionate.

2. Išsiaiškinti bendruomenės ppožiūrį į išgeriančiuosius.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio vartojimo, padėtį Lietuvoje.

2. Charakterizuoti alkoholizmo atsiradimo priežastis.

3. Išanalizuoti pagalbos būdus asmenims, vartojantiems alkoholį.

4. Išanalizuoti žmonių, vartojančių alkoholį, padėtį Laugalių pensionate.

5. Išanalizuoti ir aptarti pagrindines problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo.

6. Išsiaiškinti Laugalių pensionato gyventojų požiūrį į alkoholio vartojimą.

7. Numatyti galimus problemų sprendimo būdus (priemones).

Tyrimo metodologija

Naudotasi Laugalių pensionate esančiais dokumentais: pensionato nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, gyventojų asmens bylomis. Darbas paremtas LR įstatymais, poįstatyminiais aktais, susijusiais su asmenimis, turinčiais problemų dėl alkoholio vartojimo. Buvo pasinaudota laikraščių ir žurnalų straipsniais, literatūra apie alkoholizmą.

Tyrimo metodai

Norint ištirti žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio vartojimo, padėtį Laugalių pensionate naudotasi:

– žmonių, vartojančių alkoholį, dokumentų duomenų analize;

– anketine apklausa;

– interviu metodu;

– situacijos analize;

– mokslinės literatūros analize.1. ALKOHOLIZMAS. MEDICININIS MODELIS

Įgimtas poreikis visomis išgalėmis vengti skausmo ir siekti kuo didesnio malonumo bei komforto kiekvieną žmogų daro neatsparų prisirišimui prie įvairiausių žalingų įpročių. Daugeliui žmonių gyvenimo realybė rodosi esanti sunki ir skausminga. Tarpusavio santykių problemos, nesaugumas, skurdas, socialinė izoliacija, asmeninės dvasinės problemos, šiuolaikinio gyvenimo tempas ir spaudimas – visa tai skatina žmonių polinkį atsiriboti nuo skausmingos ir sunkiai pakeliamos tikrovės arba ją ignoruoti. Daugeliui žmonių išsivaduoti iš skausmingos realybės padeda alkoholis. Deja, nemaža dalis išgeriančiųjų pasiduoda alkoholio įtakai, nebeturi valios kontroliuoti ar riboti jo vartojimą. Alkoholis užvaldo jų gyvenimą, tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Tad kokios yra ppagrindinės problemos, kad žmogus tampa alkoholiku.1.1. Alkoholizmo samprata

Skirtumas tarp įgėrimo ir pasigėrimo priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Alkoholio kiekis, nuo kurio apsinuodijama, atskiriems žmonėms ir kiekvienu atveju tam pačiam žmogui yra skirtingas, bet, pakankamai daug išgėręs, nusigeria kiekvienas. Skirtumas tarp išgeriančiojo ir alkoholiko yra kitoks: jo negalima nei išmatuoti alkoholio kiekiu, nei trumpai apibūdinti. Tai priklauso nuo nenumatytų dalykų, nuo asmenybės, progos, aplinkybių, o dažnai ir nuo atsitiktinumo. Tačiau galima išskirti pereinamąsias stadijas tarp išgėrimo kompanijoje ir besaikio gėrimo ir, remiantis jomis, apibūdinti alkoholiką. Kol neperžengiama tam tikra riba, būsimas alkoholikas nesiskiria nuo savo išgeriančių draugų. Todėl net prityręs stebėtojas negali atskleisti prielaidų, kad tas žmogus linkęs tapti alkoholiku.

Gyvename visuomenėje, kur gerti įprasta, kur geriantysis laikomas normalesniu žmogumi už abstinentą, kur vaišindami alkoholiu, rodome svetingumą ir draugiškumą. Nors girtuokliai mus šiek tiek piktina, bet į abstinentus žiūrime įtariai. Prie taurelės praleidžiame laisvalaikį su senais bičiuliais ir įsigyjame naujų draugų, parodome savo lojalumą, aptariame rūpimus klausimus, vedame derybas ir susitariame. Toks saikingas gėrimas dažnai nėra žalingas ir padeda žmonėms užmegzti draugiškus santykius.

Ką vadiname alkoholiku?

Kad nagrinėjimo objektas būtų aiškus, būtinas tvirtas požiūris. Nors visuomeniniai alkoholizmo aspektai yra neabejotinai labai svarbūs, vis dėl to alkoholizmą nagrinėsime kaip ligą medicinine to žodžio prasme

ir toliau vartosime šiuos terminus.

Abstinentai – tai žmonės, kurie visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų.

Išgeriantys kompanijoje – geria saikingai, nors retkarčiais gali ir pasigerti.

Girtuokliai – išgeria per daug, nors ne visada drįsta sutikti su tokia nuomone. Tokie girtuokliai, kurių asmeninių ir visuomeninių nesėkmių priežastis yra alkoholis, geriausia padarytų, jeigu, užuot slėpę tiesą, drąsiai prisipažintų, kad alkoholis yra visų jų bėdų šaltinis. Daugeliui girtuoklių, kuriuos girtavimo sukelti rūpesčiai griūte užgriūva, reikia gydytojų priežiūros, ir tik atitinkamas gydymas gali juos išgelbėti. Pažymėtina, kad ne vvisi girtuokliai yra alkoholikai, nors tikriausiai daugumas jų gali tokiais tapti.

Alkoholikai – tai žmonės, sergą liga, kurią galima apibūdinti medicininėmis kategorijomis, ir juos reikia atitinkamai gydyti. Alkoholikai – tai žmonės, kurie tapo alkoholio vergais. Ydingo įpročio alkoholikai jau nepajėgia patys mesti gerti. Jie gali gyventi be alkoholio keletą dienų, kartais ir ilgiau, bet visai jo neimti į burną neįstengia. Ir kuo labiau reikia mesti gėrus, tuo jiems sunkiau tą padaryti. Be šio būdingo bruožo, alkoholikas negali kiek ilgiau išbūti neragavęs aalkoholio, jį kankina abstinencijos simptomai, tegu trumpalaikiai fiziniai arba psichiniai negalavimai, kurie atsiranda tada, kai alkoholikas būna negėręs keletą dienų ar net kelias valandas.

Daugumai alkoholikų alkoholis sukelia tokius rimtus smegenų arba net viso organizmo sutrikimus, kad jo veikimo pasekmės išlieka nnet metus gerti. Tai chroniško alkoholizmo stadija.

Alkoholikas griebiasi alkoholio nuolat arba tik retkarčiais, norėdamas išsivaduoti iš bjaurios psichinės būsenos. Alkoholis padeda jam pamiršti nesėkmes, šeimą ir pačiam užsimiršti. Jo, kaip visuomeninio individo, veikla priklauso nuo alkoholio. Paradoksalu, kad alkoholis, kurį jis geria, kad galėtų normaliai veikti, savo ruožtu neišvengiamai sukelia fiziologinius organizmo veiklos sutrikimus.

Išeitį iš tokios padėties, suteikimą galimybės alkoholikui sugebėti gyventi be alkoholio, vadiname gydymu.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija pateikė tokį apibrėžimą: alkoholikai – tai be saiko gerią žmonės, kurių potraukis į alkoholį yra pasiekęs tokį laipsnį, kai jau pasirodo arba ryškūs psichiniai sutrikimai, arba daroma žala jų fizinei ir psichinei sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, savai visuomenei ir ekonominei padėčiai, taip pat žmonėms, kuriems atsiranda reiškiniai, tokių su.trikimų pranašai.

Alkoholis priskiriamas ppsichoaktyvioms medžiagoms. Psichoaktyvi medžiaga, tai tokia medžiaga, kurios vienkartinė dozė gali pakeisti nuotaiką, fizinę savijautą, aplinkos suvokimą, elgesį arba sukelti kitus vartotojui pageidaujamus psichofiziologionius efektus. Dėl to ji ir vartojama.

Sistemingas pchikoaktyvios medžiagos vartojimo būdas dažniausiai pakenkia somatikai ir psichikai. Tada reikia terapeuto, chirurgo, neurologo ar kito specialisto pagalbos.

Žinoma, girtavimą dar lydi konfliktai su šeima, darbdaviu, policija.

Alkoholizmas yra psichikos liga, kuria suserga piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei turinti kitų neigiamų medicininių ir socialinių ppasekmių.

Priklausomybės sindromui būdinga psichinė (psichologinė) priklausomybė psichoaktyviomis medžiagomis ir fizinė (cheminė) priklausomybė joms.

Psichinės priklausomybės alkoholiui susiformavimą dažniausiai lemia mikrosocialinė aplinka, pažįstami, draugai, bendradarbiai, gyvenimo būdas, tradicijos ir kiti faktoriai.

Psichologinės priklausomybės alkoholiui esmė yra ta, kad asmenį pamažu užvaldo įsitikinimai, jog bet kokį stresą, neviltį, nerimą, nervinę įtampą greičiausiai galima nuslopinti alkoholiu. Toks įsitikinimas žmogui suformuoja psichologinę dominantę, lemia jo elgesį ir norą didinti dozes. Taip pamažu kinta organizmo reaktyvumas alkoholiui, kinta tolerancija. Atsiranda liguistas potraukis, lemiamas poreikio, kad kraujyje cirkuliuotų tam tikras alkoholio kiekis. Palaipsniui susiformuoja fizinė (cheminė) priklausomybė alkoholiui. Žmogus nebegali gyventi be alkoholio, tampa jo vergu. Paralyžiuojama jo valia. Šioje būklėje žmogus dažniausiai jau nepajėgia įveikti tos fizinės priklausomybės. Tai jau liga. Jam reikalinga specialisto pagalba.

Jei organizmas kurį laiką negauna alkoholio, vyksta nutraukimo (abstinencinis) sindromas.

1.2. Alkoholizmo etiologija

Kiekvienam konkrečiu atveju alkoholizmui atsirasti turi įtakos viena ar keletas priežasčių. Mokslininkų nuomonės dėl alkoholizmo taip pat skirtingos: vieni linkę ligos priežasčių ieškoti pačiame individe, asmenybės ypatumuose, kiti didžiausią reikšmę skiria išoriniams faktoriams, mikrosocialinei aplinkai, treti tikina, kad abu veiksniai turi įtakos alkoholinei ligai susiformuoti.

Taigi, alkoholizmo susiformavimą, viena vertus, lemia visuomenė ir pats žmogus, antra vertus – alkoholis.

Pagrindiniai faktoriai, kurie gali sukelti alkoholinę ligą yra šie:

– biologiniai (fiziologiniai);

– psichologiniai;

– socialiniai;

Biologiniams faktoriams priskiriami:

– paveldimumas;

– etanolio metabolizmo procesas;

– medžiagų apykaitos ssutrikimai.

Žymiai sunkiau gydyti tuos pacientus, kurie turi paveldėtą riziką susirgti alkoholine liga. Dažnai potraukį alkoholiui lemia ne pirma išgerta taurelė, o “vidinis” organizmo poreikis. Tokie asmenys greičiau degraduoja, dezadaptuojasi visuomenėje.

Nagrinėjant alkoholikų šeimas ir lyginant jas su sveikosiomis šeimomis, paaiškėjo, kad jei abu tėvai serga alkoholizmu, tai jų vaikai keturis kartus dažniau gali susirgti alkoholizmu nei sveikų tėvų vaikai. Taip pat apstebėta, kad įvaikinti kūdikiai, kurių tėvai sirgo alkoholizmu, turi keturis kartus didesnę galimybę susirgti alkoholizmu nei sveikų tėvų vaikai. Tačiau ilgametis praktinis darbas leido gydytojams įsitikinti, kad tose šeimose, kuriose tėvai sirgo vis dėlto buvo vaikų, kurių nepaveikė nei biologiniai, nei socialiniai faktoriai. Priešingai – daugelis išsiugdė griežtą nuostatą absoliučiai blaivybei.

Psichologiniams faktoriams priskiriame:

– asmenybės ir mikrosocialinės aplinkos sąveiką;

– tipologinius asmenybės ypatumus;

– psichologinius pakitimus.

Suprantama, kad asmenybės formavimo procese didelis vaidmuo tenka mikrosocialinei aplinkai (šeimai, auklėjimui, draugams ir t.t.). todėl kai kurie asmenybės charakterio bruožai ir temperamento ypatumai gali tapti alkoholinės ligos etiologiniu faktoriumi. Polinkį grei.čiau ir ryškiau susirgti alkoholine liga turi cholerikai ir melancholikai. Asmenybė, kuri nesugeba adaptuotis nei šeimoje, nei visuomenėje, negali susidoroti su vidiniais ir išoriniais stresoriais, nuolatos ieško kompensuojančių faktorių alkoholyje, nes alkoholis pašalina įtampą, sukelia malonumą ir euforiją. Alkoholis tokiai asmenybei tampa visų problemų sprendimu. H.Hill skiria keturis asmenybės tipus, kkurie susiformuoja dėl šeimos įtakos ir turi didžiausią riziką susirgti alkoholizmu:

– save laiko nepriekaištingais ir nekritikuotinais, jiems nereikia jokių pastangų ir pamokymų;

– agresyvūs, asocialūs, valdingi, žiaurūs, su greit kylančiu neapykantos jausmu;

– neprisitaikę, bejėgiai, neproduktyvūs, linkę į neurotizmą;

– keistuoliai, turintys paranoidinių ir depresijai būdingų bruožų.

Socialiniams faktoriams priskiriame:

– valstybės politiką alkoholio atžvilgiu;

– visuomenės požiūrį, tradicijas ir nuostatas;

– etninę – religinę priklausomybę;

– socialinę ekonominę padėtį;

– individo socialinę padėtį (mokslo cenzą, profesiją, šeimyninę padėtį);

– urbanizaciją.

Valstybės alkoholio politikos svarbiausios kryptys yra:

– alkoholio gamybos ir realizavimo monopolis;

– alkoholio, importo ir eksporto reguliavimas;

– alkoholio kainų politika;

– įstatymų leidyba;

– prevencinės programos finansavimas ir kt.

Lietuvoje visuomenės požiūris į girtavimą buvo daugiau ar mažiau neigiamas (ypač į girtaujančią moterį), tačiau laikui bėgant susiformavo tradicijos ir nuostatos, kad lietuviai yra vaišinga tauta.

Žinome, kad visos religijos smerkia girtavimą, tačiau kiekviena tauta turi savo pamėgtą gėrimą.

Socialiniai – ekonominiai santykiai taipogi skatina girtavimą ir alkoholizmą. Žema darbo kvalifikacija, nedarbas didina sergančių alkoholizmu skaičių. Girtaujantys iš “gero gyvenimo” yra paprastai aukštesnio intelekto, ilgiau išlaiko savo statusą visuomenėje ir ne taip greitai degraduoja.

Bedarbystė, neviltis, netikrumas dėl savo paties ir šeimos ateities ne tik skatina savižudybes, kurių skaičiumi pirmaujame Europoje, bet ir yra vieni iš skaudžiausių alkoholizmo etiologinių faktorių. Ta pati kasdieninė patirtis rodo, kad turintys žemą mokslo cenzą ar menkos darbinės kvalifikacijos žmonės turi didesnę galimybę susirgti alkoholizmu. Išskirtinę sergančiųjų alkoholizmu

kategoriją sudaro meno žmonės, kurie jaučia skriaudą, kad liko nesuprasti, kad jų talentui visi trukdė, pavydėjo, neleido jam suvešėti.

Pastebėta, kad turintiems šeimas tikimybė susirgti alkoholizmu yra kiek mažesnė nei viengungiams.

Miestų bei miestelių augimas, pramonės vystymasis, sutelkiantis didelį žmonių skaičių ten, kur dar nėra tinkamų sąlygų, gyvenimas bendrabučiuose ir t.t. – tai irgi socialiniai faktoriai, kurie gali nulemti alkoholizmo išplitimą.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių sergančių alkoholizmu moterų visame pasaulyje žymiai pagausėjo (palyginti su vyrais moterų alkoholizmas dar ne taip seniai sudarė ssantykį 1:20, 1:15, o dabar kai kur jis siekia 1:10, 1:7, 1:5). Lietuvoje padėtis yra panaši (kai kuriuose regionuose sergančių alkoholizmų moterų skaičius susilygino su vyrų).

Tolerancijos alkoholiui didėjimas nusako organizmo reaktyvumo pakitimus ir yra prasidėjusio alkoholizmo pradinis simptomas. Alkoholizmui įsisenėjus, tolerancija alkoholiui mažėja (pacientas pasigeria jau nuo butelio alaus).

Daugelis mokslininkų mano, kad jei žmogus, vartodamas svaigalus, pradeda nebesuvokti ir nesugeba kontroliuoti, kiek jis išgėrė, tai yra labai svarbus alkoholizmo simptomas. E. Jellinek jį siūlė laikyti kardinaliu alkoholizmo požymiu. Tokiais atvejais ggeriančio žmogaus savikontrolė yra paralyžiuojama atsiradusio liguisto potraukio alkoholiui. Nenugalimas noras svaigintis būna be galo stiprus. Kiekybinis kontrolės praradimas yra vienas iš nuolatinių ir negrįžtamų alkoholizmo simptomų. Kartą atsiradęs, jis neišnyksta, nepaisant kiek ir kaip buvo gydomas pacientas, kiek laiko vvisai nevartojo alkoholio. Čia ir yra ligos esmė: “saikingai” išgėrinėti toks .žmogus jau negalės niekada.

1.3. Alkoholizmo plitimo Lietuvoje priežastys

Alkoholizmas Lietuvoje auga dideliais tempais, jo pasekmės pražūtingos žmogui ir visuomenei. Gėrimui pateisinti žmonės sugalvoja įvairiausių priežasčių. Jaunuoliai nori greičiau pasijusti suaugusiais, kiti geria iš neturėjimo ką veikti, iš smalsumo, įvairiausių švenčių proga, nes “taip įprasta”. Dar kiti bijo išsiskirti draugijoje, nori atsipalaiduoti, užsimiršti.

Viena iš pagrindinių priežasčių – užimtumo stoka ir sparčiausiais tempais didėjanti bedarbystė. Praradę darbą (ypač vyresnio amžiaus žmogus, kuriam rasti darbą labai sunku), žmogus nusivilia, nebetiki geresne ateitimi, prasideda depresija, neviltį skandina alkoholyje.

Žmones girtauti skatina ekonominis nuosmukis, žymus pragyvenimo lygio kritimas. Žmonės nori atsipalaiduoti, bent trumpam užmiršti vis sunkėjantį gyvenimą.

Dar viena svarbi alkoholizmo atsiradimo priežastis – asocialių šeimų kartos, kkurios ypač paplitusios kaime. Geria tėvai, į girtavimą įtraukia savo vaikus, po kiek laiko pastarieji į šį liūną traukia ir savo atžalas. Taip ir geria – tėvai, vaikai, anūkai.

Girtavimo tradicijos, susiklosčiusios per kelis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, dar labiau sustiprėjo, kai tapo lengvai prieinamas kontrabandinis pilstukas. Kaimas vis dar tebėra pagrindinė nelegalaus alkoholio rinka. Žmonės nuodijasi neaiškios kilmės gėrimais, nes neturi lėšų nusipirkti geros degtinės, o išgerti norisi, reikalauja organizmas. Kaime populiari ir naminė degtinė, neretai iš šeimos atimant ppaskutinį litą.2. ALKOHOLIZMO PASEKMĖS. PAGALBOS FORMOS

Alkoholio vartojimas yra mus supančios kasdieninės aplinkos elementas, susijęs su istorinėmis, kultūrinėmis tradicijomis bei socialiniu gerbūviu.

Alkoholizmo keliama žala ir tuo susijusios problemos yra labai didelės. Norint kuo sėkmingiau spręsti alkoholio vartojimo problemas, reikia kuo anksčiau įvertinti galimus rizikos veiksnius, taikyti įvairias pagalbos formas.

2.1. Žalingas alkoholio poveikis sveikatai

Alkoholis yra cheminė medžiaga, narkotikas, kuras, nuodai, konservantas ir tirpiklis.

Alkoholio gėrimas keičia organų veiklą ir daro jiems poveikį. Tai, kad žmonės vartoja alkoholį, visiškai nereiškia, kad jis yra nepavojingas.

Visiems suprantama, kad reguliarus ir intensyvus alkoholio vartojimas kenkia visoms organizmo sistemoms, tačiau labiausiai:

– virškinamajam traktui;

– širdies ir kraujagyslių sistemai;

– nervų sistemai.

Alkoholio vartojimas ne tik paūmina jau esantį susirgimą, bet ir tiesiogiai sukelia ligą.

Kai kurios ligų grupės:

• Alkoholinis gastritas – skrandžio uždegimas, juo skundžiasi apie 90 proc. sergančių alkoholizmu.

• Alkoholinis enterokolitas – plonųjų žarnų gleivinės uždegimas (būna kiek rečiau).

• Alkoholinė kepenų distrofija – tai labai paplitęs kepenų susirgimas.

• Alkoholinis hepatitas – dažnas kepenų uždegimas sergant alkoholizmu.

• Alkoholinė kepenų cirozė – sudaro 30 proc. – 60 proc. tarp kitų cirozių.

• Kasos uždegimai – kankina 25 proc. – 30 proc. sergančiųjų alkoholizmu.

• Alkoholinė kardiomiopatija (miokardodistrofija) – ją turi 30 proc. – 50 proc. segančiųjų alkoholizmu.

• Hipertoninė liga – ja dažniausiai serga jaunesnio amžiaus žmonės, kurie iintensyviai vartoja alkoholį.

• Išeminė liga – ligoniai nesulaukia nė 40 metų, jei jie anksti pradeda piktnaudžiauti alkoholiu.

Deja, dar neretai pasitaiko žmonių, kurie nežino ir net žinoti nenori tikrosios sveikatos kainos. Jie nuodijasi savo noru, tai savižudžiai. Ne vienam iš mūsų yra tekę išgirsti tokios “išminties”: “koks kieno reikalas, kad aš geriu; ką noriu, tą darau; juk už savo pinigus.” Kalbėkis su tokiu, aiškink jam, įrodinėk, kad nuodas yra nuodas, kad alkoholizmas – liga, žalojanti ne tik sveikatą, bet ir asmenybę, atimanti valią, dvasios polėkį ir stiprybę.

Vienas iš charakteringų alkoholizmo simptomų yra savo ligos neigimas, ignoravimas. Tai ne tik psichologinė savigyna, bet ir psichikos pakitimai, kurie atsirado dėl alkoholio poveikio ir pakeitė žmogaus charakterologines ir dvasines savybes. Pacientai tampa absoliučiai nekritiški savo ligos atžvilgiu. Be to, jie būna dirglūs ir pikti, jeigu kas nors, ypač artimieji, geranoriškai nori ką nors patarti, padėti ar įspėti – tuomet kyla audringa reakcija. Todėl šios ligos požymis labai pasunkina artimųjų norą, pastangas padėti ligoniui. Žinoma, būna ir kitaip: artimieji mano, kad jų giminaičio veiksmai yra tik pasileidimas, žalingas įprotis, ir čia reikalinga gera lazda ar diržas, o ne medikų pagalba.

Ligai įsigalėjus labai pakinta žmogaus asmenybė (alkoholis suvienodina visus, ar tai būtų darbininkas, ar akademikas). Siaurėja iinteresai, kinta dvasinės vertybės, ima dominuoti vienintelė vertybė ir poreikis – svaigalai. Jiems įsigyti sutelkiamos visos jėgos , sugebėjimai, nesiskaitoma su jokiomis priemonėmis. Dėl alkoholio poveikio atsiranda dažniausiai asmenybės sutrikimai – emociškai nestabilaus, eksplozyvaus, isterinio, paranoinio tipo sutrikimai.

Išorinį pasaulį žmogus suvokia jutimo organų (regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo) analizatoriais. Sutrikus suvokimo funkcijai, atsiranda iliuzijos ir haliucinacijos.

Iliuzijos (lot. illusio – jutimų apgaulė) – tai tikrovėje esančio daikto, objekto, reiškinio ar dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas.

Haliucinacija (lot. haliucinatio – kliedesys)- menamas, tariamas nesamų daiktų, reiškinių, objektų ar dirgiklių suvokimas. Jos suvokiamos kaip realybė, todėl ligonis dažniausiai negali kritiškai jų vertinti, jos nesiskiria nuo tikrų garsų bei jutimų. Yra tikrosios ir pseudohaliucinacijos.

Tikrosios haliucina.cijos – būna ryškios, vaizdžios, įtikinamos ir turi projekciją išorėje, erdvėje už ligonio.

Pseudohaliucinacijos suvokiamos kūne, dažniausiai galvoje.

Suvokiami garsai ar vaizdai susiformuoja subjektyviame ligonio pasaulyje. Jis juos girdi ne ausimis, bet vidine klausa, mato ne akimis, bet smegenimis, protu, “vidine akimi”.

Paminėtos haliucinacijų rūšys, kurios dažniau sutinkamos sergant priklausomybės nuo alkoholio ligomis.

Lietimo haliucinacijos – kai ligoniai jaučia kaip ant odos, kūno šliaužioja gyvatės, skruzdėlės, kirmėlės ir t.t.

Visceralinės haliucinacijos – kai ligonis vidaus organuose (skrandyje, žarnyne, plaučiuose, gimdoje) jaučia aparatus, vinis, gyvūnus.

Regos haliucinacijos – kai ligonis mato norinčius jam pakenkti, įkasti ar įgelti velniukus,

žiurkes ir t.t.

Verbalinės (klausos) haliucinacijos – kai girdi balsus, kurie jį kalbina, šaukia vardu, siūlo išgerti, prikaišioja ar panašiai.

Įsakomosios haliucinacijos – kai ligonis girdi vyriškus ar moteriškus balsus, kurie jam įsakinėja, nurodinėja. Liepia, pavyzdžiui, iššokti iš šešto aukšto arba nužudyti uošvę, žmoną, vaikus. Baisiausia, kai ligonis tiems balsams paklūsta.

Kliedesys – tai liguistos mintys, kurios užvaldo ligonio psichiką, lemia jo elgesį ir nepasiduoda korekcijai. Kliedesio atžvilgiu, ligonis esti nekritiškas (beprasmiška mėginti jį paveikti, įtikinėti, kad toks elgesys gali sukelti tik neigiamas ppasekmes). Kuo labiau ligonis išsilavinęs, kuo aukštesnio intelekto, tuo jo kliedesys sudėtingesnis.

Priklausomybės ligų klinikoje dažniausiai pasitaiko pacientų, kurie serga pavydo, didybės, santykio, persekiojimo, poveikio, savęs pervertinimo ir kitais kliedesiais.

Įvairios būsenos – tai liguistos mintys, baimės, veiksmai, kurie užvaldo žmogų. Jis supranta jų prasmiškumą, tačiau savo jėgomis nepajėgia jų atsikratyti.

Sergant priklausomybės nuo alkoholio ligomis, pacientams dažnai pasireiškia baimė išeiti iš namų, pereiti gatvę, mirties baimė. Neretą ligonį kamuoja savigrauža. Tipiška įkyri dominuojanti mintis: “Jei išgersiu šimtą gramų, tai bus lengviau.”. Tokiais aatvejais artimųjų maldavimai ar gydytojo perspėjimai būna beprasmiai.

Alkoholinė degradacija

Alkoholizmas yra sunki būsena, kelianti pavojų gyvybei. Ji ne tik sugriauna alkoholiko gyvenimą, bet ir kelia dideles problemas šalia jo esantiems žmonėms.artimi santykiai su alkoholiku palieka neišdildomą pėdsaką.

Alkoholizmo būseną galima apibūdinti kaip bbeatodairišką svaiginimąsi alkoholiu, visiškai ignoruojant jo daromą akivaizdžią fizinę bei dvasinę žalą.

Alkoholinė asmenybės degradacija pasižymi giliomis asmenybės problemomis ir įvyksta visiškai susiformavus alkoholizmo simptomams ir sindromams. Tai paskutinis klinikinės ligos etapas, po jo seka sunkiausia išeitis – silpnaprotystė (demensija). Žinoma, jeigu iki tol žmogus nenumiršta nuo vidaus organų susirgimų.

Alkoholinei asmenybės degradacijai būdinga:

– emocijų ir valios sutrikimai;

– atminties sutrikimai;

– intelekto sutrikimai;

– moralinis, socialinis nuosmukis.

Ligonių emociniai pokyčiai labai nepastovūs. Iš pradžių kurį laiką nuotaika kiek euforiška, jaučiamas perdėtas optimizmas. Požiūris labai paviršutiniškas, lengvabūdiškas, į viską jam tik nusispjaut. Patenkintas savimi. Mėgsta pasigirti, meluoti, gali viską visiems žadėti, bet nieko neįvykdo. Dažnai ir pašaliniams asmenims pasakoja savo intymias istorijas, lėkštai juokauja, pasakoja banalius anekdotus ir pats garsiai kvatoja. Apie save labai geros nuomonės, nors sseniai praradęs kvalifikaciją, draugus, šeimą. Trainiojasi atsitiktinių žmonių kompanijose, svaigalų pardavimo vietose, mėgsta garsiai deklamuoti eiles apie vyną, gėrimą ir jo malonumus, visiems aiškina, kad patys žymiausi žmonės dar daugiau yra “pijokavę” ir lėbavę, kad žmogaus gyvenimo prasmė – ne kaupti turtus, o mokėti jais naudotis ir panašiai.

Dažniausiai degradavę alkoholikai būna grubūs, pikti, irzlūs ir agresyvūs. Visiškai nustoja žavėtis tuo, kuo žavėjosi anksčiau, nebeskaito laikraščių, kny.gų, nebežiūri pamėgtų TV laidų. Tampa viskam abejingi, pasyvūs. Juos kamuoja tik viena mintis: kaip ssurasti lėšų svaigalams, ką čia pardavus ar išnešus iš namų. Sunaudoja visus odekolonus, losjonus ir kitus spirituotus skysčius.

Asmenybės sutrikimai

Asmenybės sutrikimas yra charakterio patologija, asmenybės disharmonija, susiformuojanti per du pirmus gyvenimo dešimtmečius. Tai ne atskirų charakterio bruožų patologija, o visos asmenybės anomalija. Tokie žmonės kenčia patys, o dėl jų kenčia visuomenė.

Priežasčių patologiniam charakteriui ir asmenybei susiformuoti yra labai daug. Jos gali būti įgimtos ir įgytos. Įgimtoms priežastims galėtume priskirti paveldimumą, motinos nėštumo eigą, gimdymo ir pogimdyvinį periodą, kūdikio ligas ir t.t. Įgytos priežastys taip pat turi didelę įtaką patologinei asmenybei susiformuoti. Didžiausią įtaką turi tėvų auklėjimo klaidos, tėvų skyrybos, neigiamas tėvų pavyzdys, tėvų alkoholizmas, draugai ir aplinka, žiniasklaida.

Asmenybės sutrikimams būdinga:

– intelektas ir profesiniai įgūdžiai išlieka beveik nepakitę;

– ryškiai pakenkta jausmų, valios sfera;

– kai kuriems asmenybės tipams būna pakenktos dėmesio ir mąstymo sferos.

Paminėsime porą asmenybės sutrikimo tipų.

Asocialaus tipo asmenybėms sutrinka dėmesio ir valios, jausmų sferos, dažnas amoralus elgesys. Tokie žmonės linkę iš visuomenės daugiau imti nei jai duoti, jie nekreipia jokio dėmesio į nusistovėjusias socialines formas. Nepripažįsta arba ignoruoja socialines pareigas. Todėl jų elgesys ryškiai neatitinka įprastų socialinių normų.

Nei nemaloni patirtis, nei bausmė jų elgesio beveik nekeičia. Tokie asmenys nuolat jaučiasi nuskriausti, pyksta ant viso pasaulio, kaltina kitus ir dėl to pereina į puolimą aar net fizinę agresiją. Jie gali elgtis amoraliai, surasdami priežastį, motyvą tokiam elgesiui pateisinti.

Asocialaus tipo asmenybės dažnai yra lytiškai plintančių ligų nešiotojai.

Alkoholinė epilepsija tiesiogiai siejama su alkoholio vartojimu ar to vartojimo nutraukimu.

Alkoholinė demensija – intelekto regresija, kai sutrinka atminties, mąstymo, orientacijos, supratimo, skaičiavimo, mokymosi, kalbos, protavimo funkcijos. Dažniausiai pasitaiko asmenims, ilgai sergantiems lėtine alkoholine liga, patyrusiems psichozes. Liga vystosi pamažu. Atsiranda asmenybės nykimo požymiai. Pranyksta savikritiškumas, pareiga, atsakomybė. Nublanksta emocinis bendravimas. Nebejaudina artimųjų ligos, nelaimės. Į gyvenimą žiūri lengvabūdiškai, elgesys ciniškas. Praranda gėdos jausmą, atsiranda polinkis meluoti, veidmainiauti. Negali įsisavinti naujos medžiagos. Pamiršta vardus, datas. Nesugeba sukoncentruoti dėmesio, susikaupti. Lengviau pasiduoda kitų įtakai. Neatskiria esminių dalykų nuo neesminių. Praranda bet kokią iniciatyvą, vis sunkiau aptarnauja patys save. Viskas sutelkta į vieną tikslą – alkoholio įsigijimą bet kokiomis priemonėmis.

2. 2. Istorinė pagalbos alkoholio aukoms apžvalga

Alkoholinius gėrimus gamino ir vartojo jau senovės egiptiečiai 5000 pr. m. e. Alkoholis, lengvai apsvaigindamas, gerina žmonių nuotaiką, padeda užmiršti vargus ir negandas, kasdieninius rūpesčius. Senovės gydytojai, žinodami šias alkoholio ypatybes, vartojo nedideliais kiekiais nusilpusiems ligoniams gydyti. Tačiau pastebėjo, kad panaudojus alkoholį didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, žmonės tampa priklausomi nuo jo. Jiems reikalinga pagalba. Tuo tikslu pradėtos steigti gydyklos alkoholikams.

Pirmoji alkoholikų gydykla buvo atidaryta Amerikoje 1857 mm., Rusijoje – 1889 m. 1906 metais gruodžio 11 dieną Vilniuje prie šv. Jokūbo ligoninės buvo įsteigta pirmoji ambulatorija alkoholikams.

1907 metais spalio 14 dieną psichiatras A. Viršubskis atidarė pirmą alkoholikams skirtą stacionarinę prieglaudą Žvėryne. Artėjant frontui ir 1915 m. vasarą evakavus gydymo įstaigas, ši veikla nutrūko pusei šimtmečio.

Tarpukario metais nei nepriklausomoje Lietuvoje, nei Vilniuje alkoholikai nebuvo gydomi.

Kai Lietuvoje prasidėjo socializmo statyba keliolika metų. apie girtavimo problemą negalėjo būti nė kalbos – juk tai kapitalizmo atgyvena, nebūdinga komunizmo kūrėjams. Tačiau jau nuo 1957 m. komunistų partija ir tarybinė vyriausybė reguliariai skelbė antialkoholines kampanijas. Nuo 1957 m. alkoholikus pradėta gydyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos psichiatrinėse ligoninėse.

1961 m. į atkuriamą Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę perkelta pirmoji pacientų grupė. Šis specializuotas skyrius ilgai buvo vienintelis Lietuvoje.

1960 m. kiekvienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 2,97 litro gryno alkoholio. Tai buvo ketvirtadaliu mažiau negu Tarybų Sąjungoje, 31 proc. mažiau negu Latvijoje ir net 41 proc. mažiau negu Estijoje.

Septintame dešimtmetyje prasidėjo totalaus girtavimo era. Jau 1984 m. taip sparčiai žengta į priekį, kad išgerta 10,9 litro gryno alkoholio vidutiniškai vienam gyventojui. Pasivyti latviai ir estai, beveik trečdaliu viršytas TSRS vidurkis.

1983 m. Lietuvoje Ministrų Taryba patvirtino respublikinę kompleksinę girtavimo ir alkoholizmo tyrimų programą 1983 – 1987 metams (vėliau

pratęsta iki 1991 m.). jos tikslas – atlikus įvairius tyrimus, parengti kompleksą moksliškai pagrįstų rekomendacijų alkoholizmui gydyti bei jo diagnostikai tobulinti, profilaktikos problemoms spręsti.

Buvo steigiami narkologijos centrai ir skyriai įvairiuose Lietuvos miestuose. Pacientus, persirgusius alkoholine psichoze, ištisus metus stebėdavo medikai. Visi, esantys narkologinėje – dispanserinėje įskaitoje, taip pat privalėjo penkis metus lankytis pas medikus. Buvo taikomas ir priverstinis gydymas, trukdavęs nuo 6 iki 24 mėnesių (pagal teismo sprendimą). Susirgimų alkoholine psichoze pradėjo mažėti.

Atkūrus Nepriklausomybę, buvo panaikinta narkologo pareigybė. Nebeliko priverstinės ddispanserizacijos. Iš anksčiau buvusių 26 narkologinių stacionarų (turėjusių per 1850 vietų) liko tik 9 (per 500 vietų), palaipsniui buvo uždaryti visi dispanseriai.

Palyginimui pateikiama alkoholinių psichozių statistika Lietuvoje 1984 – 1990 metais ir 1993 – 1999 metais.

1 pav. Alkoholinių psichozių dinamika

Kaip matyti iš paveiksle pateiktų skaičių, atkūrus Nepriklausomybę, alkoholinių psichozių atvejų padaugėjo keletą kartų. Tai reiškia, kad alkoholikai turi būti gydomi, jiems kuriamos gydymo ir profilaktikos įstaigos, ypač reikalinga narkologo, psichologo pagalba.

Jau dešimtmetis, kai Lietuva įsiveržė į lyderių gretas pasaulyje pagal ssavižudybių skaičių. Savižudybė kaip mirties priežastis yra trečioje vietoje. Žmonės dažniau miršta nuo kraujo apytakos sistemos ligų ir auglių.

2 pav. Savižudybės Lietuvoje 1988 – 1999 m.

1999 metais savižudybių lygis siekė 41,9(100 000 gyv.), kurios savotiškai koreliuojasi su alkoholinėmis psichozėmis – aapie 80 proc. asmenų žudėsi būdami išgėrę. Bendriausia savižudybių priežastis – asmeninis ir visuomeninis nuovargis. Žmonės nebesusigaudo savo jausmuose, jaučiasi socialiai atstumti, nesugeba bendrauti, būti naudingi visuomenei, skandina savo gyvenimą alkoholyje. Jie nebeieško išeities kaip spręsti susidariusią situaciją ir dažniausiai pasitraukia iš gyvenimo.

Pagal mokslininkų paskaičiavimus Lietuvoje vienam gyventojui tenka 16 litrų gryno alkoholio per metus (absoliutaus 96 proc. spirito). Peršasi išvada, kad Lietuvoje tautą niokoja alkoholinis genocidas.

2.3. Gydymas, profilaktika sergantiems alkoholizmu

Yra pripažinta, kad alkoholizmas yra viena iš didžiausia šių laikų problema ir paliečia visas kartas nuo jauniausių iki vyriausių, o drauge visuomenę ir tautą. Todėl tai negali būti kieno nors asmeninė atsakomybė, o problemos sprendimas reikalauja koordinuoto plano.

Alkoholikas, dar neseniai buvęs laikomas kaip nuodėmingas, gėdą darantis ir degradavęs visuomenės narys, ššiandien yra pripažintas ligoniu ir jam reikalingas rimtas gydymas. Alkoholizmas yra chroniška liga, su kuria kovoti nėra lengva, bet įmanoma. Alkoholizmo gydymas yra kompleksiškas, individualus, simptominis ir specifinis. Efektyvus jis būna tik tada, kai pacientai išreiškia did.elį norą gydytis. Pirmiausia – giliai įsisąmoninę, kad tai vienintelė išeitis išlikti, išgyventi. Supratę, kad alkoholizmas yra liga, kad visą gyvenimą yra būtina laikytis tam tikros dietos, nes išlenkęs vieną, kitą ar trečią taurelę, toks žmogus tiesiog praranda saiką ir kontrolę, jį užvaldo patologinis ppotraukis alkoholiui.

Vienas iš efektyviausių alkoholizmo gydymo metodų yra psichoterapija.

Psichoterapija gali būti:

– individuali;

– grupinė;

– šeimos;

– pedagoginė;

– emocinė – stresinė;

– šokinė;

– paralelinė;

– sugestyvi (budrumo būsena bei hipnozė).

Labai paplitęs gydymas pagal Minessotos programą (Vilniuje to metodo taikymo pradininkas dr. E. Subata), Rusijoje pagal V. Rožnovą – emocinė stresinė terapija, pagal A.Dovženko – kodavimas, pagal – G.Šiško – pedagoginė terapija.

Grupinės terapijos pagrindu visame pasaulyje daugiau nei 50 metų sėkmingai veikia Anoniminių alkoholikų (AA) bendrijos. Lietuvoje ši bendrija veikia jau daugiau kaip 10 metų.

Tačiau vienas iš daugelio gydymo metodų veiksmingas bus tik tada, kai:

– kai pats pacientas labai norės gydytis;

– tikės gydytoju kaip asmenybe;

– žinos šio metodo pranašumus;

– matys artimųjų, pažįstamų gerus gydymo rezultatus.

Susidūrus su žmonėmis, sergančiais alkoholizmu, kyla dvejopi jausmai:

– užuojauta, noras globoti;

– pyktis, noras kaltinti, auklėti.

Reikėtų žinoti ir įsisąmoninti, kad aplinkinių pagalba sergantiems alkoholizmu yra ribota. Padėti galima tik tuomet, kai žmogus pats nori pagalbos. Dažniausiai sprendimas gydytis priimamas tik tada, kai žmogus pasiekia “dugną”:

– labai pablogėja fizinė sveikata (nebeturi sveikatos gerti);

– iškyla rimtos psichologinės socialinės problemos (išyra šeima, netenka darbo, gyvenamosios vietos).

Natūralu, kad alkoholikai kelia pyktį, ypač matant jų artimųjų kančias. Todėl norisi juos sudrausminti, pabarti. Iš tiesų pabarimai, pamokymai gali turėti efektą, tačiau dažniausiai tik trumpalaikį. Be to, kaltindami, moralizuodami:

– galime sukelti dar didesnius kaltės jausmus, kuriuos įmanoma užmiršti tik vėl išgėrus;

– moralai dažnai kelia norą priešintis, nesutikti, daryti ssavaip, t.y., gerti.

Taigi, nei globėjiškumas, nei moralizavimas nepadės žmogui “išbristi iš liūno”, jei jis pats to nenorės. Būdami globėjais galime tapti alkoholikų manipuliacijų aukomis, mokydami, kaip gyventi, užsikrauname per didelę atsakomybę už kito žmogaus gyvenimą.

Vienas iš efektyviausių visame pasaulyje pagalbos būdų alkoholizmu sergantiems žmonėms yra Anoniminių alkoholikų draugija (AA). AA draugijų įkūrimas buvo pavadintas svarbiausiu 20 a. fenomenu. Tai veiksmingiausias alkoholizmo gydymo būdas Europoje ir JAV.

Anoniminiai alkoholikai yra draugija, kuri dalijasi savo patyrimu, sprendžia bendras problemas, padeda sau ir kitiems išsigydyti nuo alkoholizmo.

Pagrindiniai AA draugijos teiginiai:

• AA draugijos tikslas – padėti žmonėms pasiekti ilgalaikę blaivybę, lankant savipagalbos grupes;

• Alkoholizmas – liga, bet ne amoralumas;

• Alkoholizmas – tai progresuojanti, dažnai mirtina liga, su paūmėjimais ir remisijomis, kuri gali būti sustabdyta, bet ne išgydyta;

• Ilgalaikė blaivybė būtina ilgalaikiam sveikimui;

• Sveikimas apima visų problemų, susijusių su alkoholizmu, sprendimą;

• Sveikimas yra ilgalaikis procesas, o ne atskiras įvykis. Alkoholiko atkrytis yra normalus reiškinys, o ne išimtis.

12 žingsnių yra dvasinis AA draugijos pagrindas ir jos narių išgijimo pagrindas (priedas Nr. 1). Anoniminių alkoholikų draugijos programa yra 12 tradicijų, kurias alkoholikai, stengdamiesi išsigydyti pritaiko savo gyvenime (priedas Nr. 2).

Šiandien Lietuvoje gyvuoja daugiau kaip 40 AA grupių. Jas lankyti gali kiekvienas žmogus, norintis mesti gerti. Šioje draugijoje išlaikomas aasmens anonimiškumas, nėra fiksuotos narystės ir nario mokesčio. Kadangi pagrindinis organizacijos tikslas – padėti išlaikyti blaivybę, tad kokį tikėjimo kelią pasirinkti ir kaip juo eiti, kiekvienam paliekama teisė spręsti asmeniškai. Programa kalba apie D.ievą, kur Jis suprantamas kaip Asmuo. Bendravimo su Juo pasirinkimas nėra varžomas konfesinių reikalavimų.

Yra “Al – Anon” programa, pagrįsta tais pačiais “12 žingsnių”, skirta alkoholikų artimiesiems bei šeimos nariams. Ši programa padeda tapti emociškai nepriklausomiems nuo girtaujančio asmens bei geriau suprasti alkoholizmą kaip ligą.

Tik keliuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, esančiuose narkologijos ar priklausomybės ligų centruose, psichiatrijos ligoninėse alkoholikai gydomi pagal Minesotos programą.

Prieš 5-erius metus pagal Minesotos programą pradėta gydyti Klaipėdos priklausomybės ligų centre. Ši programa pagrįsta kelių milijonų išsigydžiusių alkoholikų patirtimi. Jie visiškai nebevartoja alkoholio ir praktikuoja tik blaivų gyvenimo būdą. Kadangi alkoholizmas, kaip ir daugelis kitų chroniškų ligų, neišgydomas, pasveikimas galimas tik su viena sąlyga: reikia visiškai atsisakyti alkoholio bei turėti tvirtą norą priimti pagalbą ir pasveikti.

6-erius metus Kaune veikia arkivyskupijos Šeimos centras. Per tą laiką pagalbos tarnyboje apsilankė per 3 tūkst. asmenų, turinčių problemų dėl alkoholio. Tai konsultacinė programa, kur teikiama informacija apie alkoholizmą, jo pasekmes, gydymo galimybes. Pasak centro darbuotojų, svarbu išmokti negerti.

Klaipėdos rajono Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre veikia narkologijos kabinetas. Gydytojas

– narkologas teikia tokią pagalbą:

– konsultuoja dėl gydymosi (stacionarinio abstinencinio sindromo gydymo, Minesotos programos, kodavimo ir kt.);

– pataria lankytis anoniminių alkoholikų grupėse;

– gydo ambulatoriškai nekomplikuotą abstinencinį sindromą;

– vykdo ambulatorinį palaikomąjį gydymą po stacionarinio gydymo nuo alkoholinės priklausomybės;

– vykdo dispanserinį stebėjimą;

– teikia konsultacijas alkoholikų šeimų nariams dėl gydymo taktikos, priverstinio gydymo galimybių;

– aktyviai domisi asmenų, priklausomų nuo alkoholio, socialine aplinka.

Tai visa pagalba, kuri teikiama Klaipėdos rajone. Nėra nei vienos grupės ar organizacijos, kuri padėtų asmenims, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo ir norintiems pasveikti. Nors alkoholinės psichozės atvejų rajone ddaugėja (1998 m.-29 atvejai, 1999 m.- 33 atvejai, 2000 m.- 36 atvejai), didesnio dėmesio ši problema nesusilaukia.

3. ALKOHOLIO VARTOJIMOPROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAS LAUGALIŲ PENSIONATE

Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Labai dažnai savo gyvenamojoje aplinkoje galime sutikti žmogų, kurį kamuoja sunkumai, konfliktai, kritiški išgyvenimai, kurie “išmuša” jį iš normalių gyvenimo vėžių. Neradus tinkamos išeities ir neatstačius vidinės pusiausvyros, prasideda “lūžiai”, sutrinka normalus gyvenimas, nepajėgiama spręsti esminių poreikių, neatliekama savo pareigų, neišpildoma priklausančių vaidmenų.

Dažniausiai tokiems žmonėms rreikalinga socialinė parama ir globa, kuri gali būti suteikta ir globos įstaigoje. Viena iš jų – Laugalių pensionatas.

3.1. Pensionato aprašymas

Laugalių pensionatas yra Laugalių kaime, šalia Gargždų miesto.

Laugalių pensionatą 1936 metais įkūrė Klaipėdos krašto kultūros švietimo draugija “Sandora”. Šios draugijos vadovas iir pensionato įkūrėjas –profesorius Vilius Gaigalaitis. Invalidų namuose (tuo metu taip vadinosi) gyveno vaikai našlaičiai su psichine negalia. Nuo 1952 metų pradėta apgyvendinti senelius ir I-II grupės invalidus nuo 16 metų amžiaus.

1977 metais pastatytas II korpusas su 39 dviviečiais kambariais, aktų sale, biblioteka, valgykla ir virtuvės patalpomis. 1987 metais pastatytas trečias korpusas, įrengtos erdvios šarvojimo patalpos.

Nuo 1998 metų pensionato steigėjas yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Laugalių pensionatas yra valstybinė globos įstaiga, skirta gyventi pensijinio amžiaus asmenims ir I ar II grupės invalidams nuo 16 metų amžiaus, kuriems būtina slauga ar globa.

Pensionatas yra juridinis asmuo, veikia vadovaudamasis LR Konstitucija, šalyje veikiančiais įstatymais, pensionato nuostatai.s.

Pensionate yra teikiamos socialinio darbo paslaugos, kurios skirtos tenkinti kiekvieno gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti prisitaikyti prie lligos ar negalios, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, ginti gyventojų teises, vystant ir įgyvendinant pensionato politiką, palengvinti gyventojų integravimąsi į bendruomenę. Teikiamos medicininės slaugos, kultūrinės, darbo ir muzikos terapijos, religinės, sporto, buities ir kitos paslaugos.

Šiuo metu pensionate gyvena 235 asmenys iš įvairių respublikos rajonų. Daugiausiai gyventojų (72,3 proc.) yra iš Klaipėdos miesto ir rajono. Pensionate dirba 127 darbuotojai. 64 arba 51,2 proc. darbuotojų dirba socialinio darbo bei globos ir sveikatos priežiūros skyriuje.

Slaugytoja ne tik teikia medicinines paslaugas, bet susipažįsta ssu gyventojų socialinėmis problemomis, tampa “savu” jų tarpe, teikia konkrečias paslaugas. Slaugytojai kartais tenka rizikuoti gyvybe, dirbant su pažeistos psichikos asmenimis arba savo gerumu ir rūpestingumu palengvinti paskutines mirštančiojo pensionate dienas.

3.2. Tyrimo analizė apie pensionato gyventojus, vartojančius alkoholį

Norėdami išsiaiškinti gyventojų, vartojančių alkoholį padėtį pensionate, darbo autorė 2003 metais sausio – vasario mėnesiais atliko tyrimą.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Laugalių pensionato gyventojų, vartojančių alkoholį, padėtį.

Tiriamieji – Laugalių pensionato gyventojai, vartojantys alkoholį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kiek pensionate yra gyventojų, vartojančių alkoholį.

2. Išanalizuoti, kokias problemas sukelia gyventojai, vartojantys alkoholį.

3. Nustatyti, kokios taikomos poveikio priemonės ir pagalba šiems gyventojams.

Tyrimo metodas – antrinė dokumentų duomenų analizė.

Buvo išanalizuota 235 pensionato gyventojų dokumentų duomenys.

1 lentelė

Pensionato gyventojų, vartojančių alkoholį, pasiskirstymas pagal amžių

Amžius Iki 40 metų 41-50 metų 51-60 metų 61-70 metų 71-80 metų Virš 80 metų Viso

Bendras gyventojų skaičius 9 16 25 55 64 66 235

Iš jų vartojančių alkoholį 7 13 14 26 20 5 85

Procentai 77,8 81,2 56,0 47,3 31,2 7,6 36,2

Analizuojant lentelę matoma, kad 85 (36,2 proc.) gyventojai vartoja alkoholį. Daugiausiai gyventojų, vartojančių alkoholį yra iki 50 metų amžiaus. Nuo 51 iki 60 metų amžiaus yra 25 gyventojai, iš kurių daugiau kaip pusė – išgeriantys. Vyresniame amžiuje išgeriančiųjų mažėja, nes daugelis jų yra ligoti ir priklausomi nuo aptarnaujančio personalo. Virš 80 metų amžiaus vartojančių alkoholį beveik nėra – tik 7,6 proc. Iš jų 4,5 proc. yra moterys. Pvz.: 86 metų ir 81 metų gyventojos dažnai ieško progos iišgerti. Nors abi yra turėjusios traumas, juda tik ramentų pagalba, tai netrukdo išgėrinėjimams.

Gyventojų, vartojančių alkoholį, duomenų analizė

Gyventojų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, grupę sudaro:

– senatvės pensininkai (40 proc.);

– I ir II grupės invalidai (60 proc.).

Taigi, daugiau kaip pusė gyventojų, vartojančių alkoholį, turi I arba II invalidumo grupę. Yra tokių gyventojų, kurie turi ir fizinę , ir psichinę negalią. Tai daugiausia jaunesnio amžiaus žmonės, turintys negalią iš vaikystės. Jiems alkoholio vartojimas itin žalingas.

8,2 proc. gyventojų yra amputuotos viena arba abi galūnės. Amputacijos priežastys – galūnių nušalimas ar neatsargus neblaivus elgesys. 14,1 proc. gyventojų – dalinai paralyžiuoti. Jie nevaldo ar sunkiai valdo kurią nors kūno dalį, tačiau gali judėti patys bei kompensacinės technikos pagalba.

3 pav. Gyventojų, vartojančių alkoholį, judėjimas kompensacinės technikos pagalba

Nors 8,2 proc. gyventojų gali judėti tik vežimėlių pagalba, alkoholio vis tiek neatsisako. Jie, būdami išgėrę, sukelia didelių rūpesčių darbuotojams, sudaro pavojingas situacijas keliuose. Judėjimo trūkumams kompensuoti 16,5 proc. gyventojų naudojasi lazdomis arba ramentais, 2,3 proc. – vaikštukais, tačiau išgėrusiam lazda didelės pagalbos nesuteikia. Tokius gyventojus darbuotojai randa pargriuvusius kur .papuola: ant sniego ar pelkėje, šalia lovos ir kitur. Dažnai negalėdami paeiti, jie guli bet kokioje vietoje, tuo sukeldami aplinkinių pasipiktinimą.

Atvykę gyventi į pensionatą, visi gyventojai yra supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis (priedas Nr. 3). Jose nnurodytos gyventojų teisės, pareigos, atsakomybė.

Atvykdami gyventi į pensionatą klientai atsiveža tam tikrus dokumentus: medicininės komisijos pažymą, buities tyrimo aktą, gyvenimo aprašymą ir kita. Tačiau retai kada būna įrašyta, kad asmuo yra alkoholikas ar piktnaudžiaujantis alkoholiu. Dažniausiai alkoholizmo požymiai pasireiškia gavus pirmą pensiją pensionate.

Nors 1999 m. vasario 23 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė išleido įsakymą, apribojantį priimti į pensionatą asmenis, sergančius alkoholizmu, jų vis dar pasitaiko.

Gana dažnai į pensionatą patenka asmenys, kurie gyveno asocialų gyvenimą: per girtavimą prarado šeimą, namus, artimuosius, darbą. Gyvenimas gatvėje, savartyne ar daugelis metų, praleistų įkalinimo įstaigose, pakeitė šių žmonių elgesį ir psichiką. Pvz.: J.Z. atvyko gyventi į pensionatą, turėdamas II grupės invalidumą dėl bendro susirgimo. Kad šis žmogus beveik visą gyvenimą praleido kalėjime, darbuotojai sužinojo iš jo paties pasakojimų aplinkiniams. Apie tai, jog J.Z. turi priklausomybę nuo alkoholio taip pat niekur nebuvo nurodyta. Išgėrus alkoholio, gyventojui kildavo įvairios haliucinacijos. Ne kartą teko kviesti policiją, medicininę pagalbą ir vežti J.Z. į psichiatrijos ligoninę. Jis kėlė pavojų gyventojams ir darbuotojams. Dėl gyventojo patalpinimo į atitinkamą įstaigą reikėjo sukaupti daug duomenų, o tuo tarpu pensionato gyventojams ir darbuotojams teko išgyventi ne vieną stresinę situaciją.

Pensionato darbuotojų žiniomis apie 13 proc. gyventojų, vartojančių alkoholį, yra buvę įkalinimo vietose.

Šių žmonių elgesys išgėrus yra sukniai nuspėjamas: jie visada konfliktuoja su aplinkiniais, visiškai nepaiso vidaus tvarkos taisyklių.

Išanalizavus visų pensionato gyventojų padėtį pagal ligos pobūdį, nustatyta, kad daugiausiai gyventojų serga širdies sistemos, psichikos, nervų sistemos ligomis. Nemažai gyventojų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, turi įvairių virškinamojo trakto susirgimų. Sergamumas šiomis ligomis padidėja sulaukus 60 metų amžiaus, o pensionato gyventojų, vartojančių alkoholį, amžiaus vidurkis yra 63,2 metai.

31 (36,5 proc.) gyventojui yra pripažintas priklausomybės alkoholiui sindromas. Jie jau yra narkologinėje įstaigoje. Tačiau panašių ligonių yra ir ddaugiau, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie nėra narkologo stebimi.

12 (14,1 proc.) gyventojų gydėsi psichiatrinėse ligoninėse. Dažniausiai jie išvežami gydyti po užsitęsusio gėrimo, sutrikus psichikai, grasinimų nusižudyti ar bandymų pakenkti sau bei aplinkiniams.

10,6 proc. gyventojų yra bandę gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tačiau iš jų yra tik vienas gyventojas, kuris alkoholio nevartoja jau keletą metų. Šis žmogus buvo alkoholikas, grįžęs iš įkalinimo vietos. Išgėręs jis elgėsi labai įžūliai, nepakluso vidaus tvarkos taisyklėms, todėl buvo išvežtas į specialų uždaro tipo pensionatą. GGrįžęs iš ten gyventojas elgiasi ramiai, nevartoja alkoholio. Tokios įstaigos, jei nepagydydavo, tai bent jau sudrausmindavo. Deja, atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, šie specialios paskirties pensionatai buvo panaikinti. Todėl per paskutiniuosius metus ypač padaugėjo bendro tipo pensionatuose alkoholikų, buvusių kalinių. Į vartojančius aalkoholį mažai kreipiamas dėmesys, nepakankamai gerai atliekamas prevencinis darbas. Tai galima pastebėti ir pagal laikotarpį, kurį žmonės pragyveno pensionate.

2 lentelė

Gyventojų, vartojančių alkoholį, išsidėstymas pagal pragyventą laikotarpį pensionate

Laikotarpis Iki 5 metų 6-10 metų 11-20 metų Virš 20 metų viso

sk % sk % sk % sk % sk %

Gyventojų skaičius 41 48,2 29 34,1 13 15,3 2 2,3 85 36,2

Iš jų narkologų įskaitoje 7 17,1 17 58,6 7 53,8 – – 31 36,5

Iš tų gyventojų, kurie atvyko gyventi į pensionatą prieš 11 – 2.0 metų daugiau negu pusė yra narkologo įskaitoje. Gyvenančių pensionate nuo 6 iki 10 metų, net 58,6 proc. yra narkologo įskaitoje. Per paskutinius penkerius metus į pensionatą atvyko 41 gyventojas piktnaudžiaujantis alkoholiu ir tik 7 iš jų narkologinėje įskaitoje. Tai galėtų reikšti, kad likusioji dalis yra saikingai išgeriantys.

Tačiau faktai (per paskutinius vienerius metus) apie gyventojus, vartojančius alkoholį, rodo ką kitą:

– tramdė ir ramino policija – 10 kartų;

– grasino nusižudyti – 9 kartus;

– nusižudė (pasikorė) – 2 ggyventojai;

– neblaiviems suteikta medicinos pagalba PSPC – 21 kartą;

– išvežti į psichiatrinę ligoninę dėl ūmaus psichikos sutrikimo – 7 kartus.

Deja, policijos pagalbos sulaukiama retai. Kviečiami pagalbon pensionato darbuotojų, dažniausiai jie atvyksta tik tada, kai turi benzino ar reikia padėti greitosios pagalbos medikams. Policijos darbuotojai į pensionatą važiuoja nenoriai, nes išsivežti girtų neturi kur, o be to girtuoklis dažniausiai būna invalidas ir policija neturi teisės jo uždaryti.

Psichiatrinės ligoninės pensionato gyventojus taip pat priima nenoriai, išblaivina, apramina ir po kelių dienų grįžta į pensionatą. PPensionate yra keletas gyventojų, kurie savo noru važiuoja gydytis į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą. Tačiau jie važiuoja ne dėl to, kad atsikratytų žalingo įpročio, o todėl, kad sugrįžę gautų pinigų už nebūtą laiką pensionate. Gavę pinigus, tokie žmonės tą pačią dieną pradeda girtauti. Tokiems gyventojams neturėtų būti išmokami pinigai į rankas, o pervedami pensionatui ar įstaigai, kurioje jie gydėsi, tačiau įstatymai tai daryti draudžia.

Daugiausiai įvairių problemų alkoholį vartojantys gyventojai sukelia sau ir darbuotojams po pensijų mokėjimo. Nuolat girtaujantys ar pažeidinėjantys vidaus tvarkos taisykles gyventojai svarstomi administracijos posėdžiuose, pensionato gyventojų susirinkimuose.

3 lentelė

Gyventojų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai ir svarstymai

Pažeidimai Gyventojų skaičius Svarstymų skaičius Pareikšta Taikytos administracinės nuobaudos

Žodinis įspėjimas Papeikimas Griežtas papeikimas

Alkoholio vartojimas pensionate ir už jo ribų 41 56 52 3 1 1

Konfliktai neblaiviame stovyje 34 49 48 – 1 3

Iš jų tarp gyventojų 14 22 21 – 1 –

Iš jų su darbuotojais 20 27 27 – – 3

Išvykimo iš pensionato ir sugrįžimo pažeidimai 8 8 8 – – –

Elgetavimas 1 3 3 – – –

Viso 84 116 111 3 2 4

Per 2003-uosius metus 84 pensionato gyventojams dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, esant neblaiviems, buvo surengta 116 svarstymų. Gyventojams taikytos šios nuobaudos:

– papeikimai už alkoholio pristatymą, chuliganizmą, surogatų vartojimą;

– griežti papeikimai už chuliganizmą, pasikartojančių konfliktinių situacijų sukėlimą ir girtavimą pensionate;

– administracinės nuobaudos už naminės degtinės nešimą, netinkamą elgesį viešoje vietoje neblaiviems, chuliganizmą viešoje vietoje.

Tačiau ir šios priemonės ne visiems gyventojams yra efektingos. Daugelis išgeriančiųjų pensionato gyventojų yra žemos moralės, degradavę, praradę gyvenimo prasmę asmenys. Pvz.: Z.B. į pensionatą atvyko neseniai. Pensijos gauna nnedaug, puse jos atskaito pagal teismo vykdomąjį raštą už komunalinius įsiskolinimus. Gyventojas išeina iš pensionato savavališkai ir elgetauja prie parduotuvių, bažnyčių. Gautus pinigus prageria. Į administracijos ir darbuotojų pastabas nelabai reaguoja. Gyventojas svarstytas gyventojų susirinkime dėl netinkamo elgesio. Pensionato gyventojų sprendimu Z.B. paliktas gyventi pensionate iki pirmo nusižengimo vidaus tvarkos taisyklėms.

Pensionato gyventojams yra sudarytos sąlygos patenkinti ne tik fiziologinius poreikius, bet ir dvasinius. Socialiniai darbuotojai padeda surasti mėgiamą užsiėmimą, kad gyventojas galėtų įprasminti savo gyvenimą, gauti teigiamų emocijų. Tik užsiėmęs kokia nors veikla, žmogus gali realizuoti save, jaustis reikalingu. Pensionate vyksta socialinių darbuotojų organizuojami renginiai, skaitomos paskaitos, atvyksta dau.g kolektyvų su koncertais, organizuojamos įvairios išvykos.

Socialiniai darbuotojai stengiasi gyventojus sudominti įvairia veikla.

4 lentelė

Gyventojų, vartojančių alkoholį, užimtumas

Eil. Nr. Užimtumo rūšis Gyventojų skaičius Procentai

1. Dalyvauja pensionato ansamblyje 7 8,2

2. Dalyvauja renginiuose 15 17,6

3. Dalyvauja susirinkimuose, paskaitose 30 35,3

4. Dalyvauja religiniuose renginiuose 11 12, 9

5. Žaidžia stalo žaidimus 11 12,9

6. Skaito knygas, spaudą 25 29,4

7. Žiūri TV laidas 39 49,9

8. Klausosi radijo 10 11,8

9. Tvarko aplinką 2 2,3

10. Dirba įvairius darbus 12 14,1

11. Užsiima individualia menine kūryba 4 4,7

12. Žvejoja 2 2,3

13. Rankdarbių gaminimas 1 1,2

Dauguma gyventojų, vartojančių alkoholį užsiima tik pasyvia veikla: 50 proc. gyventojų žiūri TV laidas, apie 30 proc. skaito spaudą, dalyvauja susirinkimuose, paskaitose 35,3 proc. 14,1 proc. gyventojų dirba įvairius darbus, ypač jei už darbą mokami pinigai, kuriuos jie vėliau išleidžia alkoholiui. Yra keletas gyventojų, kurie pastoviai užsiima individualia menine kūryba. Kitiems gyventojams yra sunku kažkuo užsiimti ppastoviai, jie negali susikaupti, nenori nieko daryti, jei už tai negauna pinigų.

Gyventojai, turintys žalingų įpročių, yra priešiškai nusiteikę prieš viską, kas gali įtakoti jų asmenybės teigiamus pokyčius: “ko mes nematę”, “mums jokie pamokslai nereikalingi”. Socialiniai darbuotojai kartu su slaugytojomis rengia grupinius susirinkimus, kurių metu, šalia kitos informacijos, pateikia psichologinių žinių, diskutuoja aktualiomis temomis. Pensionate vyksta psichologinės paskaitos gyventojams. Jas skaityti kviečiami gydytojai, psichologai, narkologai. Šias paskaitas lanko vis daugiau gyventojų.

Gyventojai, vartojantys alkoholį, dažniausiai savo problemas sieja su praeities išgyvenimais, gyvenamąja aplinka. Tokiems žmonėms labai svarbu išsakyti savo jausmus, problemas. Jiems padeda psichologė, dirbdama su kiekvienu individualiai.slaugytojos ir socialiniai darbuotojai taip pat yra pasirengę bet kuriuo metu padėti ir išklausyti kiekvieną gyventoją.

3.3. Konkretaus gyventojo problemos analizė

Konfliktiniai santykiai yra susiję su asmenybės nesugebėjimu prisitaikyti socialinėje aplinkoje. Yra žmonių, kurie konstruktyviai sugeba įvertinti situaciją, randa kompromisines galimybes save realizuoti, įprasminti, yra aktyvūs, savarankiški. Kiti jų išgyvena bejėgiškumo jausmą, tampa priklausomi, regresuoja: reikalauja perdėto dėmesio ir globos, tampa pikti ir irzlūs, pavydūs, mėgsta apkalbas. Apie juos kartai sakoma – “nepakenčiami”. Tai komplikuoja tarpasmeninius santykius, reikalauja iš aplinkinių ypatingo kantrumo ir psichologinio išprusimo. Tokie žmonės, nepajėgdami kontroliuoti savo socialinės padėties, imasi kontroliuoti kitų elgesį, darosi įkyrūs, nepakantūs.

Konfliktinė situacija

Pastebėta, jog pensionato gyventoja J.K. dažnai, būdama apsvaigimo

būsenoje, konfliktuoja su to paties kambario gyventoja A.G., kuri jai paprasčiausiai jai nepatinka, nes kalbanti nesąmones.

Problemos analizė

Pokalbio metu gyventoja teigia, kad ji svaiginasi medikamentai, kuriuos pati nusiperka. Medicinos darbuotojai pastebėjo, kad J.K. vartoja alkoholį ir, būdama nuo jo apsvaigusi, konfliktuoja su to paties kambario gyventoja.

Esant tokiems prieštaravimams, reikalinga stebėti gyventojos J.K. elgesį įvairiose situacijose, geriau pažinti jos asmenybę. Iš pažiūros ši moteris ori, išdidi, mandagi, tačiau dėl mažiausio neigiamo dirgiklio staiga pasidaro grubi, agresyvi, pamiršta mandagumo taisykles. Po kurio laiko LL.K. prisipažįsta vartojanti alkoholį. Ji teigia, jog taip stengiasi išsivaduoti iš vienatvės ir nepakenčiamų tarpasmeninių santykių su dukros šeima. Atvirumo minutę moteris pasakoja apie savo gyvenimą, kaltina dukrą esant smulkmeniška, grubia, nesugyvenamo charakterio. Taip, tai gali būti tiesa, tačiau taip pat galima pastebėti daug bendro dukros ir motinos elgesyje ir tai gali apspręsti jų tarpasmeninių santykių kokybę. To.dėl gali būti tikėtina, jog šį bendravimo stilių gyventoja perkelia į dabartinę gyvenamą situaciją, o savo prieštaravimus dukrai perkelia gyventojai A.G., kuri jai kkažkuo nepatinka. Gyventoja J.K. prašė pakeisti gyvenamą aplinką, prisipažino nepajėgianti valdyti savo emocijų, nepasitikinti savo jėgomis.

Buvo pasiūlyti problemos sprendimo būdai ir tikslai:

1. Pertvarkyti, pritaikyti socialinę aplinką:

– sudaryti sąlygas savirealizacijai, siekiant patenkinti gyventojos poreikius;

– sumažinti neigiamus dirgiklius, formuojant gyventojos pokyčiams palankų mikroklimatą.

2. Skatinti gyventojos ssavęs ir aplinkos pažinimą:

– keisti gyventojos požiūrį į kitus;

– skatinti ir padėti rasti kompromisines galimybes geriau prisitaikyti prie aplinkos.

Apibendrinant surinktą informaciją, galima daryti išvadą, jog tai – asmenybės problema, kur agresija ir depresija tarnauja savigynai. Gyventoja nesugeba pati spręsti konfliktų. Visa tai pagilina alkoholio vartojimas, kurį vartojant siekiama pabėgti nuo problemų suvokimo, norint užslopinti agresijos ir depresijos protrūkius.

Sprendžiant problemą buvo atsižvelgta į pagrindinį jos poreikį bendrauti, todėl kelis kartus buvo keista socialinė aplinka, atsižvelgiant į intelektą ir bendravimo ypatumus bei gyventojos interesus. Sunku buvo išspręsti gyventojos užimtumo paįvairinimo problemą: moteris nori megzti, dainuoti, skaityti, tačiau dėl negalios viso to turi atsisakyti. Todėl pagrindinė pagalbos forma yra bendravimas, pokalbiai.

Problemos sprendimą lengvina tai, kad ji pripažįsta savo klaidas ir nori keistis.

3.4. Išgeriančiųjų gyventojų požiūris į aalkoholį

Aplinkinių pagalba vartojantiems alkoholį yra ribota. Padėti galima tik tuomet, kai pats žmogus prisipažįsta, jog jam reikia pagalbos.

Norėdama išsiaiškinti pensionato gyventojų nuomonę apie alkoholio vartojimą, šio darbo autorė 2004 m. vasario – kovo mėnesiais atliko tyrimą Laugalių pensionate.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pensionatų gyventojų požiūrį į alkoholio vartojimą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti alkoholio vartojimo priežastis.

2. Išanalizuoti alkoholio vartojimo pasekmes.

3. Nustatyti ar gyventojams reikalinga pagalba.

Tyrimo metodai – apklausos metodas (anketavimas)

Tyrimo metu anketa (priedas Nr. 4) buvo išdalinta 85 (36,2 proc.) pensionato gyventojams, vartojantiems alkoholį. Dėl negalios 12 ((14,0 proc.) gyventojų į anketoje pateiktus klausimus negalėjo atsakyti. 16 (18,2 proc.) gyventojų atsisakė dalyvauti apklausoje, kadangi jiems ši tema pasirodė neaktuali ir jų neliečianti. Tyrime dalyvavo 57 (67 proc.) gyventojai, vartojantys alkoholį

5 lentelė

Vyrų, vartojančių alkoholį, pasiskirstymas pagal amžių ir išsilavinimą

Iki 50 metų 51-59 metų 60-69 metų 70-79 metų Virš 80 metų viso

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %

Aukštasis – – – – 1 1,7 – – – – 1 1,7

Aukštesnysis 1 1,7 2 3,5 – – 1 1,7 – – 4 7,0

Vidurinis 2 3,5 – – 2 3,5 2 3,5 – – 6 10,5

Pagrindinis 4 7,0 2 3,5 3 5,3 1 1,7 – – 10 17,5

Pradinis – – – – 4 7,0 5 8,8 – – 9 15,8

Savamoksliai 1 1,7 – – 1 1,7 2 3,5 – – 4 7,0

Analizuojant anketų duomenis pastebėta, kad jaunesnio amžiaus vyrai yra aukštesnio išsilavinimo. Kaip matyti iš lentelės, daugiausiai vyrų (17,5 proc.) turi pagrindinį išsilavinimą. Vyresnio amžiaus vyrai neturėjo sąlygų ir galimybių mokytis. Apklausoje dalyvavo 34 vyrai ir 23 moterys.

6 lentelė

Moterų, vartojančių alkoholį, pasiskirstymas pagal amžių ir išsilavinimą

Iki 50 metų 51-59 metų 60-69 metų 70-79 metų Virš 80 metų viso

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %

Aukštesnysis – – – – – – 1 1,7 – – 1 1,7

Vidurinis 2 3,5 3 5,3 – – – – – – 5 8,8

Pagrindinis – – – – 2 3,5 – – – – 2 3,5

Pradinis – – 1 1,7 2 3,5 7 12,3 3 5,3 13 22,8

Savamoksliai 2 3,5 4 7,0 5 8,8 8 14,0 4 7,0 23 40,3

Analizuojant lentelę matyti, kad pensionato gyventojai gana lengvai pritampa bendruomenėje ir dėl to didesnių problemų neturi. Tik 1 vyras ir 1 moteris nurodė, kad vartoja alkoholį todėl,. kad nesutaria su pensionato gyventojai.

Aukštesnįjį išsilavinimą turi vyrai. Vyrų, baigusių aukštąjį ir aukštesnįjį mokslą yra 8,7 proc., o moterų – 1,7 proc. Turinčių vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą taip pat daugiausia yra vyrų – 28,0 proc., o moterų – 12,3 proc.

Jaunesnės moterys turi vidurinį išsilavinimą, o vyresnėms moterims siekti mokslo trukdė sunkios gyvenimo sąlygos, ankstyvos vedybos.

Pastebėta, kad išgeriančios moterys yra vyresnio amžiaus. Net 7,0 proc. moterų virš 80 metų amžiaus dar vartoja alkoholį, kai tokio aamžiaus išgeriančių vyrų nėra.

7 lentelė

Gyventojų alkoholio vartojimo pradžia

Laikotarpis Jaunystėje 20-30 metų 31-40 metų Virš 40 metų Pensionate

sk % sk % sk % sk % sk %

Vyrai 17 29,8 12 21,1 4 7,0 2 3,5 – –

Moterys 5 8,8 8 14,0 5 8,8 3 5,3 1 1,7

Viso 22 38,6 20 35,0 9 15,8 5 8,8 1 1,7

Iš lentelės matyti, kad apklaustieji gyventojai alkoholį pradėjo vartoti įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Vyrai gana anksti pradėjo svaigintis: net 29,8 proc. jaunystėje, 21,0 proc. nuo 20 iki 30 metų amžiaus. 14,0 proc. moterų alkoholiu pradėjo piktnaudžiauti būdamos nuo 20 iki 30 metų amžiaus, o 8,8 proc. – jaunystėje. Viena moteris nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti gyvendama pensionate. Ji dėl ligos daug metų negali vaikščioti. Alkoholį ji nurodo kaip atsipalaidavimo, užsimiršimo priemonę. Galima daryti išvadą, kad pusė pensionato gyventojų alkoholį pradėjo vartoti iki 30 metų amžiaus.

8 lentelė

Alkoholio vartojimo priežastys

Priežastys Viso gyventojų Vyrai Moterys

Sk. % Sk. % Sk. %

Nesutaria su pensionato gyventojais 2 3,5 1 1,7 1 1,7

Nepritampa pensionato bendruomenėje – – – – – –

Neturi tinkamo užsiėmimo 9 15,8 7 12,3 2 3,5

Artimųjų atstūmimas 9 15,8 4 7,0 5 8,8

Nėra priežasties 30 52,6 20 35,1 10 17,5

Reikalauja organizmas 7 12,3 3 5,3 4 7,0

Analizuojant lentelę matyti, kad pensionato gyventojai gana lengvai pritampa bendruomenėje ir dėl to didesnių problemų neturi. Tik 1 vyras ir 1 moteris nurodė, kad vartoja alkoholį todėl, kad nesutaria su pensionato gyventojais.

Artimųjų atstūmimą sunkiau išgyvena moterys (8,8 proc.) negu vyrai (7,0 proc.). ir tai jie nurodo, kaip alkoholio vartojimo priežastį.

12,3 proc. vyrų ir 3,5 proc. moterų vartoja alkoholį todėl, kad neturi tinkamo užsiėmimo. Šią priežastį daugiau nurodo jaunesnio amžiaus gyventojai.

Daugiausiai gyventojų (35,1 proc. vyrų ir 17,5 proc. moterų) geria alkoholį be jokios priežasties.

9 lentelė

Alkoholio vartojimo dažnumas

Vartojimo dažnumas Viso gyventojų Vyrai Moterys

Sk. % Sk. % Sk. %

Gavus pensiją 45 78,9 30 52,6 15 26,3

Per šventes 28 49,2 14 24,6 14 24,6

Vieną kartą pper savaitę – – – – – –

Du kartus per savaitę 1 1,7 – – 1 1,7

Dažniau 2 3,5 1 1,7 1 1,7

Remdamasi gautais rezultatais darbo autorė nustatė, kad gyventojai dažniausiai alkoholį vartoja gavę pensijas. Taip nurodė 52,6 proc. apklaustųjų vyrų ir 26,3 proc. moterų. Taip pat dažnai geriama ir per šventes.

27 proc. respondentų vyrų ir 17,6 proc. moterų laiko save normaliai išgeriančiais ir tik 4,7 proc. vyrų mano, kad geria per daug.

Dažniausiai girtaujama dviese ar nedidelėse grupėse. Pasiūlius išgerti, 29,4 proc. vyrų ir 23,5 moterų tam pritaria. 3,5 proc. vyrų nurodė, kad geria vieni.

Populiariausias gėrimas vyrų tarpe yra stiprus alus. Jį vartoja 28,2 proc. vyrų. Taip pat vyrai geria degtinę, vyną, 8,2 proc. nurodė geriantys viską, kas spirituota. Moterys geria degtinę (14,1 proc.), alų (11,8 proc.), vyną (7,0 proc.).

22,3 proc. vyrų ir 23,5 proc. moterų alkoholį vartoja, nes jis pagerina jų savijautą. 46 proc. apklaustųjų nurodo, kad išgėrus tampa laisvesnis bendravimas, 11 proc. atsipalaiduoja. Tik 5,8 proc. vyrų pažymi, kad išgėrę alkoholio, jie yra linkę į agresiją, darosi nervingi.

10 lentelė

Noras vartoti alkoholį

Noras vartoti alkoholį Viso gyventojų Vyrai Moterys

Sk. % Sk. % Sk. %

Pakalbėjus apie išgėrimą 15 26,3 10 17,5 5 8,8

Turint pinigų 39 68,4 24 42,1 15 26,3

Jaučiantis p.er mažai išgėrus 6 10,5 2 3,5 4 7,0

Noro nėra 9 15,8 4 7,0 5 8,8

Kitą dieną po išgėrimo 3 5,3 2 3,5 1 1,7

Iš lentelės matome, kad didžiajai daliai (68,4 proc.) gyventojų noras išgerti atsiranda turint pinigų. Tai leidžia nustatyti, kad dažniausiai girtaujama pensijų mokėjimo dienomis. Tam neturi įtakos nei gyventojų lytis, nei amžius, nei

išsilavinimas.

Neįvykus numatomam išgėrimui, 52,9 proc. gyventojų reaguoja ramiai, 9,4 proc. vyrų ir 2,3 proc. moterų ieško galimybės išgerti. Konfiskavus alkoholinius gėrimus, 35,3 proc. gyventojų, tiek vyrų, tiek moterų pyksta, o 10,6 proc. vyrų priešinasi.

11 lentelė

Problemos dėl alkoholio vartojimo

Problemos Viso gyventojų Vyrai Moterys

Sk. Proc. Sk. Proc. Sk. Proc.

Konfliktai su artimaisiais 18 31,6 14 24,6 4 70

Ginčai su darbuotojais 29 50,9 18 31,6 11 19,3

Konfliktai su policija 15 26,3 15 26,3 – –

Traumos 11 19,3 9 15,8 2 3,5

Analizuojant lentelę matyti, kad pensiono gyventojai, turintys priklausomybę alkoholiui, susiduria su įvairiomis problemomis. Net 31,6 proc. vyrų ir 19,3 moterų, būdami išgėrę, ginčijasi su darbuotojais. 31,6 proc. gyventojų dėl girtavimo konfliktuoja su artimaisiais.

26,3 proc. vyrų, būdami nneblaivūs, turėjo įvairių konfliktų su policija. Moterys nenurodo, kad būtų turėjusios reikalų su policija. 15,8 proc. vyrų, būdami išgėrę, turėjo traumų.

28,2 proc. išgeriančiųjų yra visiškai nesvarbu, ką apie juos mano kiti. 14,1 proc. vyrų mano negeriančiųjų kritika neerzina, o 10,6 proc. moterų nenori būti kritikuojamos dėl alkoholio vartojimo, nes jas tai trikdo.

Nors alkoholizmas yra liga, be to, vartojant alkoholį atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, 41,2 proc. gyventojų, vartojančių alkoholį nemano, kad jų ligos yra alkoholizmo pasekmės. Tik 11,8 proc. išgeriančiųjų galvoja, kkad jų ligos susijusios su alkoholio vartojimu.

12 lentelė

Gaunamos pensijos dalies panaudojimas

Pensijos panaudojimas Viso gyventojų Vyrai Moterys

Sk. Proc. Sk. Proc. Sk. Proc.

Vaistams 9 15,8 5 8,8 4 7,0

Rūkalams 36 63,1 28 49,1 8 14,0

Alkoholiui 41 71,9 26 45,6 15 26,3

Maistui 34 59,6 16 28,0 18 31,6

Taupo 3 5,3 1 1,7 2 3,5

Kita 3 5,3 2 3,5 1 1,7

Visi pensiono gyventojai gauna 20aproc. pinigų sumos nuo priklausančios pensijos, kuriuos gali panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš lentelės matyti, kad didžioji dalis (71,9 proc.) gyventojų pinigus išleidžia aalkoholiui, nors pagal vidaus tvarkos taisykles draudžiama į pensionatą įsinešti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Rūkalams taip pat išleidžiama didelė dalis pinigų. 28,0 proc. vyrų ir 31,6 proc. moterų nurodo, kad dalelę pinigų paskiria maisto produktams. Mažiausiai pinigų gyventojai, vartojantys alkoholį, skiria vaistams, nors visi serga viena ar kita lėtine liga, turi negalią. Tik 8,8 proc. vyrų ir 7,0 proc. moterų skiria pinigų vaistams.

12,9 proc. vyrų ir 8,2 proc. moterų yra anksčiau bandę mesti gerti, tačiau dėl įvairių priežasčių jie to neįvykdė.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad:

– didžioji dalis gyventojų alkoholį pradėjo vartoti jaunystėje, gyvenimas pensionate tam įtakos neturėjo;

– pagrindinė alkoholio vartojimo priežastis yra pinigai. Gyventojai nurodo, kad nori išgerti ir geria dažniausiai gavę pensijas. Didžiausia dalis pensijos išleidžiama svaigalams;

– alkoholio vartojimas sukelia gyventojams ppapildomų problemų: ginčai su darbuotojais, konfliktai tarp gyventojų, įvairūs nelaimingi atsitikimai;

– gyventojai nemano, kad per daug geria ir nelaiko savęs alkoholikais. Jų nuomone, pagalba nereikalinga.

3.5. Bendruomenės požiūris į gyventojus, vartojančius alkoholį

Alkoholizmas – viena opiausių problemų, liečianti ne tik pačius išgeriančiuosius, bet ir visą bendruomenę. Jai spręsti būtinas aktyvus atskirų žmonių, administracijos, valdžios institucijų bendradarbiavimas.

Norėdama sužinoti bendruomenės požiūrį į gyventojus, vartojančius alkoholį, darbo autorė interviu metodu apklausė pensionato gyventojus, kurie nevartoja alkoholio ir gl.obos bei medicinos tarnyboje dirbančius darbuotojus.

Buvo pateikti šie klausimai:

1. Kaip Jūs mmanote, ar pensionate gyvena daug išgeriančių gyventojų?

2. Ar alkoholikas – ligonis, kurį reikia gydyti, ar gėdą darantis ir degradavęs bendruomenės narys?

3. Kaip Jūs žiūrite į išgeriantįjį: su gailesčiu, ar pasipiktinimu?

4. Kokių turėtumėte pasiūlymų alkoholį vartojančių atžvilgiu?

Į klausimus atsakė 19 gyventojų ir 12 darbuotojų. Tiek gyventojai, tiek darbuotojai mano, kad pensione yra daug gyventojų, vartojančių alkoholį. Į išgeriančius žmones žiūrima įvairiai: vieni juos laiko ligoniais, kiti mano, kad jie daro gėdą ir yra degradavę visuomenės nariai. Tokią nuomonę turi net 10 (52,6 proc.) gyventojų. Darbuotojai labiau linkę manyti, kad priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai: ligonis jis, ar degradavusi asmenybė.

Tik šeši apklaustieji jaučia alkoholikams gailestį. Vienuolikai arba 34,5 proc. gyventojų asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, kelia pasipiktinimą. Darbuotojų nuomone, dauguma gyventojų, vartojančių alkoholį, nėra verti gailesčio, nes neįvertina to, ką turi.

Apklaustųjų nuomone, alkoholikų neturėtų priimti į bendro tipo pensionatus. Jiems reikėtų kurti ilgalaikės reabilitacijos centrus, kur būtų gydomi nuo priklausomybės alkoholiui.

Esantiems narkologinėje įskaitoje gyventojams ir kitiems alkoholikams, kurie sukelia problemų aplinkiniams, pensijos neturėtų būti išmokamos tiesiogiai, o tik realizuojamos per atitinkamos tarnybos darbuotojus.

Girtuokliavimas ir alkoholizmas yra didelė socialinė nelaimė, žudanti žmoguje žmoniškumą. Jos išvengti galima tik tada, kai blaivybė taps gyvenimo norma.

IŠVADOS

1. Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių miršta dėl alkoholio vartojimo: mirtingumas, įvykus nelaimingiems atsitikimams, apsinuodijimams ir ttraumoms apibūdina alkoholio žalingo vartojimo padarinius visuomenei.

2. Alkoholis keičia žmogaus organų veiklą, daro trumpalaikį bei ilgalaikį poveikį. Alkoholizmas yra liga, kurią lemia daugelio faktorių (biologinių, psichologinių, socialinių) tarpusavio sąveika.

3. Savalaikės ir teisingos alkoholizmo diagnostikos dėka gydymas galėtų būti žymiai efektyvesnis. Žmonių (ypač pagyvenusių), vartojančių alkoholį gydymas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei jis vyksta specialiose gydymo įstaigose, pagal tam tikras individualias programas.

4. Laugalių pensionate 36,2 proc. gyventojų vartoja alkoholį. Iš jų 36,5 yra nustatytas priklausomybės sindromas.

5. Girtavimas yra ne tik asmeninė geriančiųjų, bet ir visos bendruomenės problema. Dauguma pensionato gyventojų laiko save išgeriančiais ir nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

6. Alkoholizmo problema turėtų būti sprendžiama ir Valstybės lygmenyje. Pensionate ši problema sumažėtų, jei nebūtų priimami asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, būtų kuriama kuo daugiau reabilitacijos centrų ir savipagalbos grupių, plečiamas prevencinis darbas, taikomos griežtesnės sankcijos už įvairių teisės normų pažeidimus.

7. Atlikus analizę, siūlytina, kad asmenims, kurie pinigus naudoja alkoholio įsigijimui, pensijos neturėtų būti išmokamos tiesiogiai, o tik realizuojamos per atitinkamos tarnybos darbuotojus.

PANAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kriščiūnas A. 1991. Psichikos ligos ir mes. Vilnius

2. Kučinskas V., Kučinskienė R. 2000. Socialinis darbas švietimo sistemoje. Klaipėda

3. Leliūgienė I. 1997. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas

4. Lukoševičienė I. 1995. Profesinio socialinio darbo pagrindai. Vilnius

5. Medicinos enciklopedija. I tomas. 1991. Vilnius

6. Mikalkevičius A. 1992. Ilgas, ilgas grįžimas. Vilnius

7. Mikalkevičius AA., Banaitis V., Kurtinaitis A. 1998. Alkoholizmas ir nikotinizmas. Vilnius

8. Skliutauskas J. 1992. Ilgas gyvenimas: svajonė ar tikrovė? Vilnius

9. Socialinis pranešimas. 1997. Vilnius

10. Socialinis pranešimas. 1999. Vilnius

11. Zabiela P., Minius V., Krištopaitis M. ir kt. 1994. Šeimos daktaras. Vilnius

12. Dilingas N., Reimeris Ch. 20.00. Psichiatrija ir psichoterapija. Vilnius

13. Fleming M., Murray P., Subata E. ir kt. 2000. Alkoholio vartojimo problemos ir jų sprendimo būdai bendroje praktikoje. Kaunas

14. Hardiman M. 1999. Žalingi įpročiai. Kaunas

15. Jenkins J. 1997. Šių laikų dorovinės problemos. Vilnius

1 PRIEDAS

12 žingsnių programa

Tai nėra abstrakti teorija. Ši programa pagrįsta pirmųjų Anoniminių alkoholikų (AA) narių patirtimi, atėjusia per išbandymus ir klaidas. Joje išdėstytos tokios pažiūros ir principai, kurie, pirmųjų AA narių nuomone, padėjo jiems pradėti blaivų gyvenimą.

12 paslaptingų žingsnių pilnaverčiam gyvenimui.

1 žingsnis. “Mes supratome, kad esame bejėgiai prieš alkoholį, kuris mus pavergė ir tik jis (alkoholis), o ne mes valdo mūsų likimus”.

2 žingsnis. “Įsitikinome, kad tik Galia, stipresnė už mus pačius, galėtų atstatyti mūsų sveikatą”.

3 žingsnis. “Pasiryžome nukreipti savo valią į Dievą taip, kaip mes jį suprantame ir jo globai pavesti mūsų gyvenimą”.

4 žingsnis. “Teisingai ir drąsiai įvertinome savo elgesį”.

5 žingsnis. “Išpažinome Dievui, žmonėms ir ypač sau, kad tik mes esame kalti dėl savo klaidų”.

6 žingsnis. “Visiškai atsidavėme Dievui, kad jis padėtų pašalinti

charakterio ydas”.

7 žingsnis. “Mes nuolankiai meldžiame Dievą išvaduoti mus iš mūsų ydų”.

8 žingsnis. “Sudarėme sąrašą žmonių, kuriems padarėme bloga ir pasiruošėme tai atitaisyti”.

9 žingsnis. “Visur, kur tik galima, atpirkome savo kaltę šiems žmonėms, išskyrus tuos atvejus, kai galėjome jiems ir aplinkiniams pakenkti”.

10 žingsnis. “Toliau tyrinėjome savo ir savo poelgius ir, jei esame neteisūs, pripažįstame savo neteisumą”.

11 žingsnis. “ Maldomis ir mintimis stengėmės pagilinti savo asmenišką ir giliai subjektyvų Dievo suvokimą, jo prašydami tik vieno – parodyti mums savo valią ir dduoti mums jėgų tai valiai paklusti”.

12 žingsnis. “Šių žingsnių dėka atsigaivinę ir sustiprėję dvasiškai, stengiamės savo patirtį perduoti kitiems alkoholikams. Šiais principais grindžiame visą savo gyvenimą”.

2 PRIEDAS

12 tradicijų programa

Dvylika tradicijų, t.y. principų, kuriais rekomenduoja remtis norint palaikyti egzistavimą ir augimą tūkstančių A.A. bendrijos grupių.

Tradicijos grindžiamos grupių patirtimi. Jos labai svarbios, nes primena esantiems ir naujiems A.A. nariams, jog ši bendrija yra sandrauga moterų ir vyrų, siekiančių visiško blaivumo ir norinčių padėti tiems, kurie to siekia.

1. Dėmesio centre turi būti mūsų ggerovė. Kiekvienas pavienis išgijimas priklauso nuo mūsų vienybės.

2. Kiekviena A.A. grupė didesnio autoriteto nei mus mylintis Dievas, kuris reiškiasi grupės sąmonėje. Mūsų vadovai tėra ištikimi mūsų tarnai. Jie mums tarnauja, o ne valdo mus.

3. Vienintelis būtinas reikalavimas A.A. nariams – nenugalimas noras lliautis gerti.

4. Kiekviena grupė savarankiškai sprendžia visas problemas, išskyrus liečiančias kitas grupes ar visą A.A. bendriją.

5. Svarbiausias kiekvienos grupės tikslas – padėti išsigydyti visiems, kurie kenčia nuo alkoholizmo.

6. A.A. grupės jokiu būdu neturi veikti kartu su kitomis organizacijomis, taip pat neturi finansuoti ar globoti, nes piniginės problemos ir kitos problemos, susijusios su laisvanoriškumu ar prestižu, trukdytų svarbiausiam tikslui.

7. Kiekviena A.A. grupė turi pati pasirūpinti lėšomis ir neimti jokių aukų iš kitur.

8. A.A. gali kurti tarybas ir komisijas, atsiskaitančias tiems, kuriems jos tarnauja. Tačiau A.A. ir toliau privalo neturėti organizacinės struktūros.

9. A.A. nesprendžia jokių problemų, nesusijusių su bendrijos veikla, todėl pavadinimas “A.A.” neturi būti minimas jokioje polemikoje.

10. Ryšiai su išoriniu pasauliu grindžiami bendrijos patrauklumu, o ne agitacija.

11. Mes visi turime siekti, kad A.A. nereklamuotų nei radijas, nei televizija, nei kkino filmai.

12. Inkognito principas yra visų mūsų tradicijų dvasinis pagrindas, primenantis tai, kad mums svarbiausias ne konkretus asmuo, o principas.

.

3 PRIEDAS

Laugalių pensionato gyventojų vidaus tvarkos taisyklės

1. Bendroji dalis

Pensionato gyventojų vidaus tvarkos taisyklių tikslas – gerinti tvarką pensionate, gyvenimo sąlygas, užtikrinti kiekvieno gyventojo ramybę.

Vidaus tvarkos taisyklių taikymą sprendžia administracija, o atskirais atvejais – kartu su gyventojų taryba.

2. Režimas

Iki pusryčių – rytinis tualetas. Pusryčiai – 7.15 – 8.00 val., pietūs – 11.15 – 12.00 val., vakarienė – 17.15 – 18.00 val. Likęs laikas – pensionato ggyventojų laisvalaikis, individualūs užsiėmimai. Nakties poilsis – 22. 00 – 6.30 val.

3. Paslaugos

Teikiamos socialinio darbo, medicininės slaugos, darbo terapijos, kultūrinės, religinės, sporto, švietimo, ugdymo, buities:

– pirmadieniais – šeštadieniais dirba biblioteka;

– savaitėje du kartus salėje rodomi kino filmai;

– dirba batų taisykla, kirpėja;

– veikia siuvykla, skalbykla;

– suomiška pirtis – kartą per mėnesį (sekite skelbimus);

– kasdien galima sportuoti kineziterapijos kambaryje;

– pirmadieniais – penktadieniais veikia muzikos terapijos kabinetas;

– kiekvieną dieną nuo 8.00 iki 21.00 val. galima naudotis buities kambariu.

4. Gyventojo pareiga:

Humaniškai ir kultūringai bendrauti su pensionato gyventojais, stengtis sukurti gerą mikroklimatą gyvenamojoje aplinkoje.

Gerbti ir pasitikėti darbuotojais, vykdyti jų nurodymus ir padėti atlikti pavestas funkcijas.

Tausoti, saugoti ir rūpintis materialinėmis vertybėmis, o padarius žalą, įstatymų nustatyta tvarka, atlyginti pensionatui.

Pranešti administracijai apie laikiną ar visišką išvykimą iš pensionato.

Laikytis patvirtintų pensionato vidaus tvarkos taisyklių.

Elgtis taip, kad nedrumstų ramybės kitiems.

Įsileisti administracijos atstovą, soc. darbuotoją ar medicinos personalo darbuotoją bet kuriuo paros metu.

Laikytis asmens higienos ir sanitarijos reikalavimų. Tai padės išvengti ligų.

Iki 10.00 val. laikyti atrakintus kambarius, kad darbuotojai galėtų tvarkyti.

Laikytis priešgaisrinių ir saugumo technikos taisyklių.

5. Gyventojų teisė:

Naudotis pensionato teikiamomis paslaugomis.

Naudotis asmeniniais daiktais, savo nuožiūra tvarkyti ir keisti kambario interjerą.

Informuoti administraciją apie savo poreikių realizavimą ir teikti įvairius pasiūlymus dėl jų.

Svečius priiminėti nuo 9.00 iki 21.30 val.

Rūkyti tik nustatytose vietose.

Išvykti iš pensionato informuojant soc. darbuotoją.

Būti išrinktam į gyventojų tarybą.

6. Pensionato administracijos teisės:

Globoti ir slaugyti pensionato gyventoją atsižvelgiant į sveikatos būklę, teikti palaikomąjį gydymą, organizuoti gydytojų specialistų konsultacijas, stacionarizuoti gydymą į ligonines.

Sudaryti sąlygas užsiimti mėgiama darbine, menine veikla. Padėti tenkinti jo dvasinius ir materialinius poreikius, bendravimą bei ryšių palaikymą su giminėmis, artimaisiais.

Organizuoti racionalią ir dietinę mitybą, atsižvelgiant į sveikatos būklę.

Organizuoti minėtas paslaugas.

Atlikti globėjo ir rūpintojo pareigas.

Už vidaus taisyklių pažeidimus, atsižvelgiant į gyventojo sveikatos būklę, charakterį, perkelti į atitinkamą skyrių, aukštą, kambarį.

Išvykstant iš pensionato pastoviam savarankiškam gyvenimui išduoti dokumentus, sezoninius rūbus bei avalynę, asmeninius daiktus. Laikiną išvykimą iš pensionato, suderinus su medicinos personalu sprendžia direktorius. Metuose kartą per mėnesį išvykus (tai gali kartotis ir kelis kartus, bet ne trumpiau kaip 5 dienas), grąžinamas už negyventą laiką sumokėtas mokestis. Mokestis grąžinamas išvykus į ligoninę, sanatoriją. Jeigu buvo mokama už gyventojo vaistus, tai ta suma negrąžinama.

Gyventojas gali būti pašalintas iš pensionato šiuo pagrindu:

– gyventojo nuteisimas;

– gyventojo piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais;

– administracijos ir gyventojų susirinkimo nutarimas.

Supažindinti su pensionato nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis pasirašytinai.

Padėti adaptuotis pensionate.

Padėti gyventojui reabilituotis ir integruotis į visuo.menę.

7. Pensionate draudžiama:

Nepranešus pasišalinti iš pensionato.

Gerti ir laikyti alkoholinius gėrimus.

Žaisti azartinius žaidimus.

Rūkyti kambariuose ir koridoriuose.

Drumsti pensionato gyventojų ramybę ir tylą.

Nesuderinus nakčiai priimti svečius.

8. Primename:

Kad asmeninius pinigus galima laikyti banke, pensionato depozitinių sumų einamosiose sąskaitose.

Visais asmeniniais klausimais galite kreiptis įį administraciją ar socialinį darbuotoją.

Gyventojai, kurių sveikata patenkinama, patys tvarkosi, gražina savo kambarius.

Tyla, ramybė, geras režimas teigiamai veikia Jūsų ir visų kitų gyventojų nervų sistemą, visą organizmą, o tai leis jums pajusti šių namų jaukumą.

4 PRIEDAS

Alkoholizmas yra klastinga, lėtinė progresuojanti liga. Atsiradusi priklausomybė nuo alkoholio savaime niekur nedingsta.

Anketos tikslas – išsiaiškinti ir sužinoti gyventojų požiūrį į alkoholio vartojimą.

Maloniai prašau Jūsų atsakyti į pateiktus klausimus. Jūsų nuomonė nebus viešai skelbiama. Duomenis panaudosiu savo diplominiame darbe. Iš anksto dėkoju ir tikiuosi Jūsų nuoširdumo atsakant į klausimus.

Tinkamus atsakymų variantus prašau pabraukti arba įrašyti savo nuomonę.

ANKETA

1. Amžius__________ Lytis___________Išsimokslinimas______________________

2. Kada pradėjote vartoti alkoholį?

– gyvendamas (a) savarankiškai:

 jaunystėje,

• nuo 20 – 30 metų,

• nuo 30- 40 metų,

• vėlesniame amžiuje.

– gyvendamas (a) pensionate.

3. Dėl kokių priežasčių vartojate alkoholį?

– nesutariate su pensionato gyventojais,

– nepritampate pensionato bendruomenėje,

– neturite tinkamo užsiėmimo,

– dėl artimųjų atstūmimo,

– be priežasties.

4. Kaip dažnai pastaruoju metu vartojate alkoholį?

– po pensijos gavimo,

– per šventes,

– vieną kartą per savaitę,

– du kartus per savaitę,

– dažniau.

5. Ar save laikote normaliai išgeriančiu(ia) ?

– taip,

– nežinau,

– ne, geriu daugiau.

6. Kada Jums kyla noras išgerti?

– pakalbėjus apie išgėrimą,

– turint pinigų,

– jaučiantis per mažai išgėrus,

– kitą dieną po išgėrimo,

– noro nėra.

7. Kaip reaguojate į pasiūlymą išgerti?

– pritariate,

– atsisakote,

– geriate vienas(a),

8. Kokius alkoholinius gėrimus dažniausiai geriate?

Išvardinkite___________________________________________________________

9. Kaip keičiasi Jūsų savijauta išgėrus?

– pagerėja nuotaika,

– laisvesnis tampa bendravimas,

– pablogėja nuotaika,

– atsiranda nervingumas, agresija.

10. Ar nemanote, kad Jūsų ligos yra alkoholizmo pasekmė?

– manau,

– abejoju,

– nemanau.

11. Ar jaučiate nepasitenkinimą, jei neįvyksta numatytas

išgėrimas?

– ramiai reaguoju,

– pykstu,

– ieškau galimybės išgerti.

12. Kaip reaguojate, jei iš Jūsų alkoholiniai gėrimai yra konfiskuojami?

– reaguojate ramiai,

– priešinatės,

– pykstate.

13. Kokių turėjote problemų dėl išgėrimo?

– konfliktai su artimaisiais,

– ginčai su darbuotojais,

– konfliktai su policija,

– traumos.

14. Ar aplinkinių kritika dėl alkoholio vartojimo Jus erzina?

– erzina,

– neerzina,

– man nesvarbu.

15. Kaip naudojate gaunamą pensijos dalį?

– vaistams,

– rūkalams,

– maistui,

– alkoholiui,

– taupau.

16. Kaip manote, ar Jums reikalinga pagalba?

– taip,

– nežinau,

– ne.

17. Ar bandėte kada nors mesti gerti?

– taip,

– ne..