Migrena

Migrenos priepuolis paprastai gydomas vaistais, tačiau nereikėtų pasitikėti vien tik vaistais. Rūpinimasis savimi yra viso gydymo pagrindas. Labai svarbu išvengti priepuolius provokuojančių veiksnių.

Pacientai labai dažnai nusivilia gydymu, nes vaistai migrenos visiškai neišgydo. Vaistai ir nemedikamentinės priemonės tik padeda sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą. Migrenos priepuolių pobūdis metams bėgant keičiasi, dažnų priepuolių epizodus gali keisti kelių mėnesių arba net metų pertrauka be priepuolių. Tada ir gydymas atitinkamai turi keistis.

Migrenos gydymas skirstomas į dvi dalis: priepuolių nutraukimą ir prevencinį (profilaktinį) gydymą.

Visi vaistai ppasižymi šalutiniu poveikiu (net ir žoliniai preparatai), bet šis poveikis yra nereikšmingas vaistus vartojant teisingai. Jei vaistai skirti priepuoliui nutraukti, jų nereikėtų vartoti kiekvieną dieną priepuolio profilaktikai, nes gali kilti perdozavimo pavojus, suintensyvėti galvos skausmai.

Svarbiausi teiginiai

• Pirmas migrenos priepuolis dažniausiai prasideda paauglystėje ar jaunystėje;

• Migrenos gydymas susideda iš priepuolių ir profilaktinio gydymo;

• Migrenos priepuoliui nutraukti vaistus patartina naudoti priepuolio pradžioje;

• Migrenos profilaktikai vaistai pradeda veikti po 3, 4 savaičių nuo gydymo pradžios;

• Jei vaistai neduoda norimo poveikio, gydytojas turi pperžiūrėti vaistų dozes arba pakeisti gydymą.

Kaip gyventi su migrena?

Dauguma žmonių linkę nuslėpti nuo draugų, šeimos, kolegų darbe, kad serga migrena, bijodami, kad palaikys juos neurotikais. Gydytojai, medicinos darbuotojai nepakankamai įtikina, kad migrena yra organinė liga ir ją reikia rimtai gydyti, ppadėti tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems.

Jungtinėje Karalystėje Migrenos asociacija atliko sergančiųjų migrena apklausą, ar jie sutinka su tuo, jog visuomenėje ryški sergančiųjų migrena stigma.

Beveik 3/4 apklaustųjų atsakė teigiamai. 2/3 taip pat atsakė, jog jie atkakliai toliau stengiasi dirbti migrenos priepuolių metu, nes mato, kad kolegos rimtai nežiūri į jų ligą. Kai kurie bijo prarasti darbą, nes jų bosai linkę migreną traktuoti kaip paprastą galvos skausmą. Namų šeimininkėms nėra lengviau būnant su triukšmingais vaikais ir atliekant namų ruošą, kai skausmo priepuolis labai sunkus.

Lytis

Migrena tris kartus dažniau serga moterys nei vyrai. Hormoniniai pokyčiai turi reikšmės skirtumui tarp lyčių, nes iki brendimo migrena panašiai skundžiasi tiek berniukai, tiek mergaitės.

Migrenos diagnozė ir jos rūšys

Maždaug 10% Jungtinės Karalystės gyventojų kenčia nuo migrenos ir ją aapibūdina kaip blogiausią iš visų įsivaizduojamų galvos skausmų. Skiriamos dvi migrenos rūšys: anksčiau vadinta klasikinė migrena, Tarptautinėje galvos skausmų klasifikacijoje dabar vadinama migrena su aura, ir dažnai pasitaikanti migrena, kitaip vadinama migrena be auros. Galima iš karto sirgti abejomis migrenos formomis: 70% žmonių yra migrena su aura. Maždaug 1% sergančiųjų migrena būna tik aura, kuri pasibaigia be galvos skausmo.

Kas sukelia migreną?

Migrenos priežastys

Migrenos simptomų įvairovė kėlė įvairias prielaidas apie jos atsiradimo priežastis.

Aretaeus iš Kapadokijos (20-30 mūsų eros metais) priskyrė šią būklę ššaltam ir sausam orui.

Galenas teigė, kad migreną sukelia smegenų sudirginimas juodąja tulžimi. Serapionas vienuoliktame mūsų eros amžiuje, priskyrė šią būklę karštoms arba šaltoms medžiagoms virškinamajame trakte transportuojamoms iš virškinamojo trakto į smegenis.

Kas yra migrena?

Migrena apibūdinama kaip epizodinis galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų, lydimas šleikštulio, vėmimo. Maždaug 15% migrenos kamuojamų žmonių prieš priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, vadinamus aura, kuri gali tęstis nuo 10 iki 25 minučių.

Migrenos simptomai:

· Galvos skausmas

· Regėjimo sutrikimai

· Pykinimas

· Vėmimas

· Šviesos baimė

· Bjaurėjimasis maistu

· Mieguistumas

Kaip dažnai sergama migrena?

Maždaug 10%-12% gyventojų skundžiasi migrena.Tai nėra visiškai tikslus skaičius, nes kai kuriems žmonėms per gyvenimą gali pasireikšti tik trys arba keturi tokie priepuoliai, ir paprasčiausiai galima neatpažinti, kad tai migrena.

Tyrimai tarp gyventojų atlikti remiantis jų apklausos rezultatais. Duomenys gali būti netikslūs, nes migreną diagnozuoti vien tik anketos pagalba nėra lengva.

Medicininė reikšmė

Atlikus tyrimus Londone, paaiškėjo, kad tik 23% moterų, kenčiančių nuo migrenos, per tuos metus kreipėsi į gydytoją, 46% – niekada nesikreipė į gydytoją ir gydosi pačios. 30% migrena sergančių vyrų ir moterų reguliariai kreipiasi į gydytoją. 50% nustojo lankytis. 20% niekada dėl migrenos nesikreipė į specialistą.

Priežastys galėjo būti šios:

Amžius

Mažiausiai 90% gyventojų pirmasis migrenos priepuolis pasireiškia iki 40 metų. Daugumai žmonių migrena prasideda paauglystės metais aarba apie dvidešimtuosius gyvenimo metus. Migrenos atvejai aprašyti mažiems vaikams ir kūdikiams . Labai retai migrena prasideda vyresniems kaip 50 metų žmonėms.

Jaunystėje migrena sergama lengviau nei brandžiame amžiuje. Tyrimai parodė, kad moterims pasiekus vidutinį amžių migrena tampa rimta problema, bloginančia gyvenimo kokybę. Vyrams migrena pakankamai vienoda visą gyvenimą.

Migrena paprastai pagerėja senyvame amžiuje tiek vyrams tiek moterims, nors kai kuriems žmonėms migrenos priepuoliai tęsiasi ir toliau.

Migrenos paplitimas pagal amžių

Išsilavinimas

Daugelį metų buvo galvojama, kad migrena yra inteligentų liga. Šis mitas atsirado todėl, kad labiau išsilavinę žmonės dažniau kreipdavosi į gydytoją dėl galvos skausmų.

Iš tiesų migrena gali sirgti visi vienodai, nepaisant išsilavinimo, rasės ir socialinės padėties.

Nepilnavertė mityba

Maitindamiesi nereguliariai, per pietus tik užkąsdami ar valgydami daug angliavandenių turinčių produktų, galime išsiprovokuoti migrenos priepuolius. Pusryčiai yra ypač svarbūs sergant migrena. Kai kurie sergantys migrena pacientai sugeba kontroliuoti skausmų priepuolius dažnai po nedaug valgydami pilnavertį maistą.

Miego režimo pokytis

Bemiegės naktys, darbo viršvalandžiai ir ėjimas miegoti vėlai gali privesti prie didelio nuovargio ir išprovokuoti migreną. Priešingai, per ilgas miegojimas, kartais net valandą ilgiau nei įprastai arba gulinėjimas lovoje snaudžiant, daugumai žmonių sukelia galvos skausmo priepuolį. Deja, dažniausiai tai atsitinka savaitgaliais, kai bandoma pailsėti.

Galvos ir sprando skausmas

Sprando ir pečių juostos raumenų įtempimas yra dažna problema, ypač, jei sėdite susikūprinęs pprie stalo ar daug vairuojate. Vietinis galvos ir sprando raumenų skausmas gali išprovokuoti galvos skausmą ir tuo pačiu sukelti migrenos priepuolį.

Senstant organizmui kauluose vyksta artroziniai pokyčiai, kurie kartais gali pabloginti migreną, kadangi daugiau apkraunami raumenys, palaikantys kaulus.

Aprašyti atvejai, kada migrenos priepuolius sukėlė dantų skausmas, protinių dantų dygimas, kandimas ir žiojimasis..

Migrenos priepuolio eiga

Ši diagrama vaizduoja, kaip keli staigūs faktoriai išprovokuoja migreną, sumažina apsauginį barjerą ir paleidžia priepuolio mechanizmą.

Prodrominiu vadinamas periodas, kurio metu pasireiškia ankstyvieji įspėjamieji simptomai.

Priepuolio slenkstis sumažėja arba padidėja veikiant vidiniams faktoriams (pvz., genetiniams) arba išoriniams faktoriams (pvz., medikamentams).

Esamas jautrumas priepuoliui

Aura gali pasireikšti baigiantis prodrominiam periodui.

Migrenos priepuolis

Greitinantys faktoriai: praleisti pietūs ar pusryčiai, vėlyvas gulimasis miegoti, stresas darbe, menstruacijos.

Būklė po priepuolio, atsistatymas

Priepuolio pabaiga

Jei pastebėjote, jog naktimis griežiate dantimis arba plačiai išsižioję negalite sukąsti žandikaulių, pravartu būtų kreiptis į gydytoją.

Treniruotės

Sunkūs fiziniai pratimai, ypač jei nesitreniruojate, gali išprovokuoti migreną.

Raumenis stiprinantys pratimai gali padėti.

Mankštinimasis padeda organizmui atpalaiduoti vidinius skausmo slopintojus ir pagerina bendrą organizmo savijautą.

Kelionės

Būkite budrūs ilgų kelionių metu, ypač jei jų metu pasikeičia miego ir maitinimosi ritmas. Susiplanuokite laiką taip, kad nereikėtų verstis per galvą skubant, pasiimkite su savimi užkąsti, jei vėliau valgysite.

Stresas

Ne tik emocijos turi įtakos migrenai, bet ir kiti rizikos veiksniai: nereguliari mityba, sutrikęs miegas, kurie taip pat dažnai

lydimi streso. Vieniems žmonėms dėl streso padažnėja migrenos priepuoliai. Kiti žmonės stresų metu gerai valdosi, tačiau, jiems migrenos priepuoliai prasideda atsipalaidavus po streso. Net ir malonūs dalykai gali sukelti stresą: pavyzdžiui, paaukštinimas pareigose, sunkus, bet įdomus pavedimas. Vienaip ar kitaip stresų išvengti nepavyksta, tačiau svarbu pripažinti, kad stresai yra, ir surasti būdų bent dalį jų įveikti.

Vaistai.Jei įprasti nuskausminamieji vaistai nepadeda, gydytojas gali paskirti kitų vaistų, mažinančių pykinimą, vėmimą: pvz. metoklopramidą. Šie preparatai taip pat padeda migrenos metu įprastiems analgetikams geriau aabsorbuotis virškinamajame trakte ir pagerina jų poveikį. Ūmiam migrenos gydymui taip pat vartojami ir kiti, ypač jei skauda kaklo ir pečių raumenis. Jie vadinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo Šiai vaistų klasei priklauso ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas, vioksas, ketorolakas. Kai kurie šių vaistų išleidžiami žvakučių pavidalu , kurias patartina vartoti esant pykinimui ir vėmimui.

Profilaktinis gydymas

Jei migrena trukdo Jūsų darbui ar visuomeninei veiklai, gydytojas, siekdamas apsaugoti Jus nuo priepuolio, gali Jums patarti pradėti gydymo kursą tabletėmis, kurias reikia gerti kasdien.

Šis profilaktinis apsauginis ggydymas leidžia nutraukti priepuolių cikliškumą ir kontroliuoti priepuolius net ir tada, kai gydymo kursas yra užbaigtas.

Profilaktinis gydymas neatstoja priepuolių gydymo, todėl Jums visada su savimi reikia turėti vaistų nuo migrenos. Yra įvairių profilaktinio gydymo būdų, bet keli iš jų specialiai ssukurti migrenai. Nenustebkite, jei gydantis gydytojas paskirs Jums vaistų, paprastai vartojamų kraujo spaudimui reguliuoti (kalcio kanalų blokatorių), depresijai gydyti (antidepresantų), nesteroidinų vaistų nuo uždegimo ar priešepilepsinių vaistų. Tyrimai parodė, kad kai kurie iš tokių vaistų yra veiksmingi migrenai gydyti, net jei paciento kraujospūdis nėra padidėjęs, jis neserga depresija ar epilepsija.

Pasiteiraukite gydytojo apie galimą šalutinį šių vaistų poveikį. Dauguma žmonių šiuos vaistus toleruoja pakankamai gerai, o šalutinis poveikis nereikšmingas. Kad šie vaistai pradėtų veikti, reikia juos vartoti ilgiau. Kai kurie žmonės nutraukia jų vartojimą anksčiau nei jie pradeda veikti. Po 3 ar 4 savaičių jau turėtumėte pajusti pagerėjimą. Priešingu atveju kreipkitės į gydytoją, kad peržiūrėtų gydymą. Kad būtų gautas reikiamas poveikis, gali prireikti pakoreguoti vaisto dozę arba skirti kitus vaistus.

Jei jums nnepriimtina vartoti tabletes kasdien, pasakykite tai savo gydytojui. Jau geriau aptarti kitus gydymo būdus nei pirkti vaistus, kurių nevartosite.

Daugybė preparatų išbandyta migrenos profilaktikai. Visi jie pasižymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu, todėl gydantis gydytojas paskirs labiausiai Jums tinkantį vaistą