MOTERŲ, NELAIKANČIŲ ŠLAPIMO, SLAUGA BEI PROFILAKTIKA

TURINYS

Įvadas……………………

………………..4

TEORINĖ DALIS

1. Šlapimo

nelaikymas…………………

………….5

2. Moterų šlapimo nelaikymo tipai ir

priežastys………………..6

2.1 Šlapimo nelaikymo

pasekmės…………………

…..8

3. Moterų, sergančių šlapimo nelaikymu, slauga bei

profilaktika……….9

Išvados…………………..

……………….12

Naudotina

literatūra………………….

…………..13

TYRIAMOJI DALIS

4. Tyrimo

metodika…………………

…………14

1. Tyrimo

rezultatai…………………

…………..15

2. Rezultatų

aptarimas………………….

………..24

Tyrimo

išvados…………………..

……………25

Pasiūlymai………………….

……………….25

Kursinio darbo tikslas:

( Aptarti šlapimo nelaikymo problemos aktualumą.

Kursinio darbo uždaviniai:

( Išanalizuoti literatūrą, aptariant šlapimo nelaikymo problemos atsiradimo

priežastis, tipus bei moterų anatomijos specifiškumą.

( Aptarti šlapimo nelaikymo pasekmes.

( Apžvelgti šlapimo nelaikymo slaugos aspektus bei profilaktiką.

( Pateikti rekomendacinius pasiūlymus, norint išvengti šlapimo nelaikymo

problemos.

( Atlikti tyrimą iir išsiaiškinti, kaip moterys suvokia šlapimo nelaikymo

problemos aktualumą bei informacijos priimtinumą.

ĮVADAS

„Žmogaus fizinis gyvenimas yra panašus į nukirstą kūgį. Taigi

fizinis žmogaus gyvenimas eina laužyta linija, kuri iš pradžių kyla į

viršų, paskui eina vienoj plokštumoje ir pagaliau krinta į apačią.

Laimei šalia fizinio yra ir dvasinis gyvenimas, kuris gali eiti įvairiomis

linkmėmis ir net nuolat ir nenutrūkstamai kilti į viršų.“

Stasys Šalkauskas

Įvairiose pasaulio šalyse atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 5-9%

žmonių kenčia dėl šlapimo nelaikymo. Senstant inkontinencijos dažnis

didėja. Lietuvoje daugiau kaip 250 000 žmonių patiria šį sveikatos

pažeidimą. Šlapimo nelaikymas dažniausiai siejamas su pagyvenusiais

žmonėnis, tačiau dėl šios problemos kenčia daug ir jaunų žmonių, tai yra 35-

45 metų moterys net 16 iš 100. Apie 17% moterų, kurių amžius daugiau kaip

45 metai, susiduria su šlapimo nelaikymu, iir net pusė vyresnių nei 65 metai

tiek moterų, tiek vyrų turi problemų dėl šlapimo nelaikymo, tai yra 23

moterys iš 100 ir 15 vyrų iš 100. Šlapimo inkontinencija žymiai dažniau

būna moterims, ypač dažnai ji būna vyresnio amžiaus žmonėms esantiems

slaugos namuose. Tačiau tai nėra vien pagyvenusių moterų problema, nes iki

30-ties metų amžiaus tuo skundžiasi 1 iš 6 moterų.

Faktai apie šlapimo nelaikymą:

( Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šlapimo nelaikymo

pasaulyje kenčia beveik 400 mln. moterų. Šveicarijoje su šia problema

susiduria apie 400 tūkstančių, Prancūzijoje – 500 tūkstančių, o Lietuvoje –

beveik 280 tūkstančių moterų.

( Iš jų beveik 61 milijonui – tai rimta problema, trukdanti įprastiniam

gyvenimui. Nors šlapimo nelaikymas labai paplitęs, tik 10% kenčiančiųjų

kreipiasi į gydytoją.

( Statistika rodo, kad šlapimo nelaiko kas antra gimdžiusi moteris.

( Ši problema kkamuoja 10–15 proc. penkiasdešimties sulaukusias moteris, 10

– 20 proc. – šešiasdešimtmetes. Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau jis

sulaiko šlapimą. Perkopę 75–erius metus, net aštuoni-devyni žmonės iš

dešimties nelaiko šlapimo.

( Net 8 iš 10 kenčiančiųjų nuo šlapimo nelaikymo gali būti visiškai

išgydyti. Kitiems gydymas gali žymiai palengvinti gyvenimą.

( Higieninės priemonės (įklotai ir pan.) padeda tik laikinai paslėpti

problemą.

( Šlapimo nelaikymas nėra normali būklė bet kuriame amžiuje. Tai liga,

kurią galima įveikti.

TEORINĖ DALIS

1. ŠLAPIMO NELAIKYMAS

Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai šlapimas išteka dėl šlapimo

pūslės ffunkcijos kontrolės praradimo. Tai nėra liga, tai šlapimo takų ligos

požymis. Tačiau tai labai aktuali problema. Ligoniai susiduria su daugybe

socialinių ir psichologinių problemų (vengia tolimesnių kelionių,

naudojimosi transportu, nežinomų vietų, lytinių santykių ir pan.),

apribojamas žmogaus fizinis ir socialinis aktyvumas.

Šlapimo nelaikymas, nepriklausantis nuo žmogaus valios vadinamas

inkontinencija. Šlapimo nelaikymas – dažna lėtinė neuždegiminė patologija.

Šlapimo inkontinencija žymiai dažniau būna moterims, ypač dažnai ji būna

vyresnio amžiaus žmonėms esantiems slaugos namuose.

Šlapimo nelaikymo atsiradimą įtakojantys faktoriai: naktinis šlapimo

nelaikymas vaikystėje, didelio laipsnio moterų nutukimas, labai sunkus

fizinis darbas, širdies nepakankamumas, lėtinė plaučių liga, rūkymas,

lėtinis kosulys, diabetas, insultai, depresija, vidurių užkietėjimas ar

išmatų nelaikymas, nėštumas, estrogenų nepakankamumas, lytinių organų

operacijos, tam tikri medikamentai.

2. MOTERŲ ŠLAPIMO NELAIKYMO TIPAI IR PRIEŽASTYS

Pagrindinės moterų šlapimo nelaikymo priežastys – natūralus gimdymas

ir senatvė. Net 85 proc. moterų, kenčiančios nuo šios ligos, yra

gimdžiusios. Po gimdymo šiek tiek pakinta moters urogenitalinės sistemos

anatomija ir fiziologija. Lyties organai gali pasislinkti žemyn, sutrikti

šlapimo pūslės užsidarymo funkcija. Su šia problema susiduria maždaug kas

antra vyresnio amžiaus moteris. Su amžiumi atrofuojasi gleivinė, silpnėja

raumenys, mažėja jungiamojo audinio, pasikeičia šlapimo pūslės ir makšties

anatomija. Dėl šių priežasčių šlapintis norisi dažnai, staiga ir net

nespėjama nueiti iki tualeto. Kai šlapimą sunku sulaikyti kosint, čiaudint,

bėgant, šokant bei juokiantis, tokio sutrikimo priežastys gali būti

nutukimas, operacijos, gimdymo traumos. Gali prisidėti ir šlapimo takų

infekcija, kuria susirgus makštis būna atrofiška, dirgli, sausa. Nevalingas

šlapinimasis gali atsirasti ir dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų.

Žinomi šie šlapimo nelaikymo tipai:

( Sresinio (įtampos) šlapimo nelaikymo priežastis yra nepakankamas

šlaplės susidarymo mechanizmas dėl įgimtų defektų, po traumų, apšvitinimo,

dėl sakralinės stuburo smegenų dalies pluošto ligų. Tai labiausiai tarp

įvairaus amžiaus moterų paplitęs šlapimo nelaikymas. Kosulys, čiaudėjimas,

bėgimas į autobusą, iš tikrųjų bet kas, nuo ko padidėja pilvo spaudimas,

gali tapti tokio šlapinimosi priežastimi.

( Urgentinis (neatidėliotinas) šlapimo nelaikymas yra nevalingas

šlapimo nutekėjimas, susijęs su skubiu poreikiu pasišlapinti. Pacientas

suvokia, supranta, jaučia poreikį, bet negali sulaikyti šlapimo nutekėjimo.

Vos kilus norui šlapintis, šlapimas tuojau pradeda tekėti, nepriklausomai

nuo to, ar jo yra daug, ar mažai, net tada, kai žmogus jau eina į tualetą.

Nenuostabu, kad dėl šios problemos žmonės jaučiasi nemaloniai. Kuo žmogus

bjauriau jaučiasi, tuo ši prolema darosi aktualesnė. Vis mažesnis šlapimo

kiekis šlapimo pūslėje sukelia jos pilnumo pojūtį, kol pagaliau žmogus

pradeda šlapintis kas 10 ar 15 minučių. Toks šlapimo nelaikymas – tai

dažniausias senų žmonių šlapimo nelaikymo tipas (50-60% visų šlapimo

nelaikymo atvejų).

? Persipildymo šlapimo nelaikymas būna tada, kai šlapimo

pūslė pilna ir nuolat teka šlapimas.

? Funkcinė inkontinencija – tai nevalingas šlapimo netekėjimas

nepajėgiant laiku nueiti į tualetą sutrikus kognityvinei funkcijai ar esant

kitoms psichologinėms problemoms. Priežastys: demencija, neurologinės

ligos, depresija, agresija, priešiškumas.

? Varvantis šlapimo nelaikymas gali atsirasti jeigu šlaplėje

atsiranda kliuvinys arba ji yra spaudžiama dėl pilnos tiesiosios žarnos

arba šlapimo pūslės išvaržos (cistocelės). Ši šlapimo susilaikymo

priežastis yra mechaninė. Pašalinus šią priežastį gali išnykti ir šlapimo

nelaikymas.

Pagrindiniai moterų šlapimo nelaikymą įtakojantys faktoriai:

( amžius,

( nėštumas,

( gimdymai,

( menopauzė,

( nutukimas,

( šlapimo takų ligos ir simptomai,

( funkciniai sutrikimai,

( darbo pobūdis,

( lėtinis kosulys,

( kiti faktoriai (medikamentai, operacijos, rūkymas, depresija).

2.1 ŠLAPIMO NELAIKYMO PASEKMĖS

Šlapimo nelaikymo pasekmės yra ne vien medicininės, bet gali turėti

įtakos ir paciento artimiesiems. Šlapimo nelaikymo pasekmės:

? Fizinei sveikatai:

⎫ odos pakenkimas (nemalonus kvapas, odos niežėjimas, odos

ligos),

⎫ pasikartojančios šlapimo takų infekcijos,

⎫ griuvimai (esant naktiniam šlapimo nelaikymui).

? Psichologinei sveikatai:

⎫ izoliacija,

⎫ depresija,

⎫ priklausomybė,

⎫ gėdos jausmas, diskomfortas.

? Socialinei sferai:

⎫ stresai šeimai, draugams ir slaugytojams,

⎫ pasunkėjantis bendravimas,

⎫ bendras nusivylimas ir atsiskyrimas.

? Finansinės išlaidos:

⎫ slaugymo medžiagoms (kateteriams, sauskelnėms),

⎫ skalbimui ir lyginimui,

⎫ darbuotojams (slaugytojui, namų prižiūrėtojui),

⎫ komplikacijų sprendimui.

? Seksualinės problemos.

3. MOTERŲ, SERGANČIŲ ŠLAPIMO NELAIKYMU SLAUGA BEI PROFILAKTIKA

Pagyvenusių moterų šlapimo nelaikymo problema aktuali bendruomenės

slaugytojams, nes jiems dirbantiems pirminės sveikatos preižiūros įstaigose

bei bendruomenėje, dažniausiai tenka slaugyti šiuos pacientus. Įvertinant

šlapimo nelaikymo problemą svarbu panagrinėti kada ir kaip ji iškilo.

Išsiaiškinti problemos pobūdį ir laipsnį. Svarbu žinoti, kaip pacientai

išgyvena šią

negalią ir geba priimti informaciją, tiek žinias apie

nevalingą šlapinimąsi, tiek siūlomą gydymą bei slaugymą.

Psichologinė parama bei pagalba, veiksmingas bendravimas,

aktyvinimas, motyvavimas stiprina pacientų pasitikėjimą bei norą kovoti su

iškilusia problema. Svarbu moraliai paremti, užkirsti kelią nevilčiai,

depresijai, socialinei izoliacijai.

Slaugytojai turi raginti pacientus konsultuotis su šeimos gydytoju ar

specialistu, išsiaiškinti šlaipimo nelaikymo preižastį, nustatyti šlapimo

nelaikymo tipą, patarti slaugos klausimais.

Tinkama odos priežiūra, pragulų profilaktika apima aibę slaugos

aspektų ir veiksmų. Papildomų priemonių, tokių kaip šlapimo surinktuvai,

basonai, sauskelnės, vienkartinės paklodės, panaudojimas turi būti

tinkamas, saugus iir efektyvus. Reikia informuoti pacientus, kokios yra

pagalbinės preimonės, aptarti su jais apsauginių drabužių bei įklotų

dėvėjimo ypatumus. Pacientai turi išmokti apsaugoti odą nuo sudirginimo bei

pažeidimo. Šiuo metu yra puikių, specialiai šlapimui skirtų įklotų ir

sauskelnių, kurie padeda geriau tvarkytis ligoniams, kenčiantiems nuo

įvairių šlapimo nelaikymo formų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į mitybą ir skysčių vartojimą.

Patartina vengti maisto, dirginančio šlapimo pūslę. Tai maisto produktai ir

gėrimai, turintys kofeino. Sąmoningas skysčių apribojimas nėra tinkamas

šlapimo nelaikymo kontrolės būdas. Tačiau suregulioutas skysčių vartojimo

režimas (pvz., apribojant skysčių vartojimą po 18 valandos) padės

kontroliuoti šlapimo nelaikymą, taip pat patartina 2 val. prieš einant

miegoti ar išeinant iš namų mažiau vartoti skysčių.

Sergant bet kuriuo šlapimo nelaikymo tipu ar norint išvengti ligos,

rekomenduojama atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, riboti kofeiną bei

atsisakyti dirbtinių saldiklių.

      Profilaktikai nemažą reikšmę turi tarpvietės raumenų būklė. Kuo

stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t.y.

padeda sulaikyti šlapimą. Stiprinti tarpvietės raumenis patariama ne tik

pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą

padidina sistemingai atliekami Kėgelio pratimai. Reikia stipriai sutraukti

tarpvietės raumenis 10 s, po to 10 s juos atpalaiduoti. Pratimą kartoti 20

kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3-4 kartus per dieną.

Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama

pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti

šlapimo srovę. Įvairių autorių duomenimis, sistemingai atliekant šiuos

pratimus, teigiamų rezultatų galima sulaukti net 60-82 procentų atvejų.

      Labai svarbi ir elgesio terapija – šlapinimasis nustatytu laiku – tai

šlapimo pūslės treningai, kai šlapintis einama ne pagal norą, bet pagal

valandas. Svarbu atkreipti dėmesį, kas provokuoja šlapimo nelaikymo

epizodus, ir vengti ššių faktorių.

Šlapimo nelaikymo profilaktikai nėštumo metu ir po gimdymo

rekomenduojama mankšta. Cezario pjūvio operacija ypač vyresniame amžiuje

gimdančiai moteriai taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką. Pakaitinės

hormonų terapijos skyrimas klimakterinio amžiaus moterims, jei nėra

kontraindikacijų, taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką. Ligoniams,

sergantiems įvairiomis nervų sistemos ligomis, taikoma šlapimo pūslės

katerizacija.

Gydytojo gali būti skiriamos fizioterapijos procedūros,

elektrostimuliacija, akupunktūra.

SCA Hygiene Products yra šlapimo nelaikamtiems skirtų TENA slaugos

priemonių gamybos lyderis pasaulyje. TENA – tai vienkartinės medicinos

pagalbos priemonės moterims ir vyrams, susiduriantiems tiek su sunkiomis,

tiek su lengvesnėmis ššlapimo nelaikymo problemomis. TENA priemonės: įklotai

ir sauskelnės, taip pat ir odos priežiūros bei prausimosi priemonės. TENA

priemonės, pasižyminčios puikiomis skystį sugeriančiomis savybėmis, puikiai

tinka šlapimo nelaikantiems, aktyviai gyvenantiems ir turintiems nedidelių

problemų bei gulintiems, dažnai besišlapinantiems ligoniams. TENA priemonės

tinka naktiniam arba ilgesniam naudojimui. Produkto dizainas gerai

pritaikytas tiek asmeniniam naudojimui, tiek ligonio slaugymui.

Patarimai, padėsiantys išvengti šlapimo pūslės sutrikimų:

* Gerkite pakankamai vandens (6-8 stiklines per parą). Venkite gėrimų su

kofeinu (kavos, arbatos, kolos); šie diuretikai stimuliuoja šlapimo gamybą

ir dirgina šlapimtakius.

* Teisingai maitinkitės; valgykite maistą, kuriame yra daug flavonoidų,

seleno, cinko, augalinių hormonų, vitaminų A, C ir E. Šios medžiagos

stiprina imunitetą, palankiai veikia raumenis, nervus ir visus audinius,

saugo nuo prostatos hiperplazijos ir gimdos fibromos.

* Valgykite maistą, kuriame gausu ląstelienos: ji neleidžia užkietėti

viduriams ir kartu apsaugo šlapimo pūslę nuo papildomo spaudimo.

* Valgykite morkas, ropes. Šios daržovės stimuliuoja šlapimo gamybą ir

padeda iš organizmo pasišalinti toksinams.

* Sumažinkite antsvorį, kad ant pilvo susikaupę riebalai nespaustų šlapimo

pūslės.

* Reguliariai šlapinkitės: nusistovėjusiame šlapime gali išsivystyti

infekcija.

* Išmokite neutralizuoti stresus: joga, giliu kvėpavimu ir kitais būdais.

* Nepriklausomai nuo amžiaus, darykite pratimus, sustiprinančius raumenis,

kurie prilaiko šlapimo ir lytinius organus.

* Nerūkykite: tabako dūmuose esantis kadmis gali susikaupti inkstuose ir

paskatinti akmenų formavimąsi. Be to, rūkantiems žmonėms dažniau išsivysto

šlapimo pūslės vėžys.

Moterų, turinčių šlapinimo sutrikimų, slaugos istorija:

Slaugos diagnozės:

1. Sutrikęs šlapinimasis dėl ššlapimo nelaikymo.

2. Odos pažeidimas, sukeltas šlapimo nelaikymo.

3. Nervinimasis dėl šlapimo nelaikymo.

Slaugos tikslai:

Padėti pacientui normalizuoti šlapinimąsi. Pamokyti išlaikyti sveiką

odą. Padėti pacientui išsaugoti teigiamas gyvenimo emocijas,

neatsižvelgiant į kūno sutrikimus.

Slaugos planas:

1. Paaiškinti pacientui visus numatomus tyrimus ir procedūras.

Išlaikyti pokalbių slaptumą.

2. Stebėti, kad tiksliai būtų vartojami paskirti vaistai.

3. Pamokinti pacientą asmens higienos laikymosi ypatumų, esant šlapimo

nelaikymui.

4. Paaiškinti šlapimo pūslės treniravimosi pratimus ir sudaryti jų

tvarkaraštį.

5. Padėti pacientui susireguliuoti dietą ir skysčių vartojimą.

TEORINĖS DALIES IŠVADOS

( Šlapimo nelaikymas – tai ne tik liga, bet ir psichologinis,

socialinis bei fizinis diskomfortas.

( Moterų fiziologija bei gyvenimo būdas turi didelę įtaką šlapimo

nelaikymo atsiradimui.

( Šlapimo nelaikymas įtakoja fizinę sveikatą, socialinią sferą,

psichologinę sveikatą, seksualinį gyvenimą bei finansines išlaidas.

( Slauga, sergant šlapimo nelaikymu, tampriai susieta su

profilaktika.

( Pagyvenusiems, o ne retai ir jauniems žmonėms, trūksta žinių,

motyvacijos, kad galėtų kovoti su atsiradusia negalia.

( Norint suteikti efektyvią, visavertę pagalbą šlapimo nelaikymo

problemą turintiems pacientams, reikia suformuoti pozityvų slaugytojų

požiūrį į sergantį žmogų.

( Labai svarbu kiekvienam pacientui ugdyti motyvaciją – norą kovoti

su iškilusia sveikatos problema, perprasti žinias apie pačią problemą ir

jos sprendimo būdus, nuostatas ir įgūdžius.

NAUDOTINA LITERATŪRA

„Pagyvenusių žmonių slauga“, Universiteto vadovėlis, Kaunas, 2001

N. Roper, W. Logan, A. Tierney „Slaugos pagrindai nnuo gyvenimo modulio iki

slaugos modulio“, Egalda, 1996

„Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos“, VDU Socialinio darbo

institutas, 2002

„Sveikata“, 2003 Nr.3

„Sveikata“, 2003 Nr.9

„TENA“ informaciniai bukletai

INTERNETAS

www.urispas.lt

www.sveikas.lt

www.medicine.lt

www.sveikata.lt

www.kmu.lt

4. TYRIAMOJI DALIS

Tyrimo tikslai:

1. Išsiaiškinti, ar moterys pakankamai žino apie šlapimo nelaikymo

problemą.

2. Klausimų pagalba sužinoti, gal moterys turi šlapimo nelaikymo

problemą, tačiau to nesuvokia.

3. Sužinoti, kokį informacijos šaltinį jos labiausiai priima.

4. Išanalizuoti ar moterų įpročiai bei sveikata turi sąveiką su

šlapimo nelaikymo požymiais.

Tyrimo hipotezė:

Manau, kad moterims yra aktualus šlapimo nelaikymo sutrikimas, tačiau

jos nepriima šio sutrikimo kaip rimtą ligą.

Tyrimo metodas:

Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Anketos pateiktos atsitiktinės

atrankos metodu į medicinos centrą atėjusioms moterims. Anketos buvo

anoniminės. Prieš jas pateikiant respondentėms, buvo atsiklausta

administracijos.

Apklausos vieta:

Klaipėda, privatus medicinos centras.

Tyriamoji imtis:

Tyrime buvo apklausta 50 įvairaus amžiaus moterų, nepriklausomai nuo

to, kokiu tikslu jos apsilankė medicinos centre.

Tyrimo eiga:

Šis tyrimas buvo atliekamas 2004 m. spalio – lapkričio mėn. Anketinės

apklausos rezultatai apibendrinti naudojant MC EXCEL 2003 programų bei

pateikti lentelėse ir grafikuose.

4.1 Tyrimo rezultatai

Demografinės charakteristikos:

1. Respondentų amžius

Klausime apie amžių buvo išskirtos 4 amžiaus grupės. 1 lentelėje matome

respondentų pasiskirstymą pagal amžių.

1 lentelė

[pic]

2. Gimdymas

Į klausimą ar esate gimdžiusi atsakė 5 neigiamai ir 45 teigiamai. 2

lentelėje matome, kaip amžių grupėse pasiskirstęs gimdžiusių ir

negimdžiusių moterų santykis.

2 lentelė

[pic]

Sveikatos ir įpročių charakteristikos:

3. Sveikata

Ar sirgo šlapimo takų infekcija „taip“ atsakė 27, „ne“ – 17 ir „nežinau“ –

6 respondentės (3 lentelė). Ar esate sirgusi šlapimo pūslės uždegimu

„taip“ atsakė 31, „ne“ – 12 ir „nežinau“ – 7 moterys (4 lentelė). Į

klausimą kaip dažnai moteris serga peršalimo ligomis 36 moterys atsakė, kad

1-2 kartus per metus, 12 atsakė, kad serga pastoviai rudenį ir žiemą ir 2

moterys atsakė, kad iš vis neserga(5 lentelė).

3 lentelė

[pic]

4 lentelė

[pic]

5 lentelė

[pic]

4. Įpročiai

Skysčių suvartojimo statistika pasiskirsto taip: per dieną iki 500 ml

skysčių išgeria 7, iki 1 l. – 33, iki 2 l. – 6 ir daugiau kaip 2l. išgeria

4 moterys (6 lentelė). Per dieną išgertų kavos puodelių skaičius: nei vieno

– 11, iki 2 puodelių per dieną – 26, iki 5 puodelių – 7 ir daugiau kaip 5

puodelius kavos išgeria 6 moterys (7 lentelė). Nei vieno puodelio per dieną

neišgeria vyresnio amžiaus moterys, o daugiau kaip 5 išgeria jaunos, iki 35

metų amžiaus.

Ar rūko, 115 moterų atsakė „taip“, „kartais“ – 13 ir „nerūko“ atsakė 22

moterys (8 lentelė). Rūko pastoviai jaunos, iki 35 ir iki 50 metų moterys,

visai nerūko virš 71 m. moterys.

Viršsvorio problemą mano turinčios net 36 moterys, neturi viršsvorio 9

moterys ir 5 mmoterys nežino (9 lentelė). Ar mėgsta sportuoti ir mankštintis

13 respondentų atsakė, kad daro tai reguliariai, 17 respondentų mankštinasi

nereguliariai, 10 atsakė, kad neturi tam laiko ir 10 atsakė, kad nemėgsta

sportuoti (10 lentelė). Reguliariai sportuoja ar bent jau mankštinasi iki

35 m. ir iki 50 m. moterys. Tačiau buvo keli atsakymai, kur jauno amžiaus

moterys atsakė, kad nemėgsta soprtuoti – net 5 moterys.

6 lentelė

[pic]

7 lentelė

[pic]

8 lentelė

[pic]

9 lentelė

[pic]

10 lentelė

[pic]

5. Šlapimo nelaikymo požymių analizavimas

Anketoje buvo pateikti klausimai, kurie nurodo, šlapimo nelaikymo požymius.

Jau anketoje atsakius į šiuos klausimus, galėjai nusistatyti ar segate

šlapimo nelaikymu. Apie tai buvo informuotos moterys, kai grąžindavo

anketą. Gale šių klausimų buvo užduotas ir klausimas „ar Jūs turite šlapimo

nelaikymo problemą“.

Į klausimą kiek kartų per ddieną šlapinatės atsakė: iki 6 kartų per dieną 21

ir daugiau kaip 6 kartai per dieną 29 moterys (11 lentelė). Kiek kartų

šlapinasi naktį, 1 kartą – 17 moterų, daugiau kaip vieną kartą – 7

moterys, visai nesikelia naktį šlapintis 26 moterys (12 lentelė). Ar išteka

netikėtai šlapimas, pvz. fizinio krūvio metu, bėgant, čiaudint, kažką

nešant, teigiamai atsakė 17 respondenčių, neigiamai 18 ir to nepastebėjo 15

(13 lentelė). Ar šlapinantis jaučia skausmą, „taip“ atsakė 7, „ne“ – 25 ir

to nepastebėjo – 18 moterų (14 lentelė). Ar jjaučia skausmą apatinėje pilvo

dalyje, teigiamai atsakė 8, neigiamai – 20 ir, kad retkarčiais jaučia pilvo

slausmus, atsakė 22 (15 lentelė). Ar būna stiprus noras šlapintis, „taip“ –

18, „ne“ – 15 ir nežino – 17 respondenčių (16 lentelė). Ar būna pojūtis,

kad šlapimo pūslė pilna, nors ką tik nusišlapino, teigiamai atsakė 5,

neigiamai 32, o šito nepastebėjo – 13 moterų (17 lentelė). Ar jaučia baimę

išeiti iš namų, nes negalės sulaikyti šlapimo, „taip“ atsakė 3, „nežino“ –

5 ir „ne“ – 42 moterys (18 lentelė). Į klausimą, ar kai atvyksta į naują

vietą iš kart susiranda tualetą, teigiamai atsakė 9, neigiamai 28 ir negali

į tai atsakyti 13 moterų (19 lentelė). Ar nepastebėjo gausesnių išskyrų,

teigianai atsakė 11, neigiamai – 26 ir nežino – 13 moterų (20 lentelė). Ir

galiausiai į klausimą ar turi šlapimo nelaikymo problemą teigiamai atsakė

3, vyresnio amžiaus moterys, neigiamai – 33 ir nežino 14 moterų. (21

lentelė). Autorės nuomone, ne tik tos 3 moterys turi šlapimo nelaikymo

problemą. Susidūrė su šia problema ir daugiau moterų, tačiau dėl

informacijos stokos ar nežiūrėjimo rimtai į šlapimo nelaikymo problemą, to

sau neprisipažįsta.

11 lentelė

[pic]

12 lentelė

[pic]

13 lentelė

[pic]

14 lentelė

[pic]

15 lentelė

[pic]

16 lentelė

[pic]

17 lentelė

[pic]

18 lentelė

[pic]

19 lentelė

[pic]

20 lentelė

[pic]

21 llentelė

[pic]

6. Informacijos suvokimo analizė

Anketoje buvo užduoti klausimai apie informaciją: ar jos pakanka, kur

daugiausia informacijos. Analizuojant šių klausimų atsakymus buvo aišku,

kad informacijos stoka verčia tiek jaunas, tiek vidutinio amžiaus moteris

manyti, kad šlapimo nelaikymas – pagyvenusių žmonių problema.

Į klausimą „ar šlapimo nelaikymas – tai pagyvenusių žmonių problema“,

teigiamai atsakė 34 moterys, neigiamai – 7, ir kad nežino – 9 (22 lentelė).

Ar pakankamai žino apie šlapimo nelaikymo problemą, „taip“ atsakė 10, „ne“

– 29 ir „nežino“ – 9 moterys (23 lentelė). Ar norėtų gauti daugiau

informacijos, teigiamai atsakė 36, neigiamai – 7 ir nežino – 7 respondentės

(24 lentelė). Į klausimą, koks informacijos šaltinis daugiausiai duoda

informacijos apie šlapimo nelaikymą, pirmoje vietoje atsidūrė ginekologas –

15 balų, antroje vietoje – šeimos gydytojas – 11, trečioje – spauda – 9,

televizija – 7, slaugytoja ir radijas po 3 ir vaistinės darbuotoja – 2

balai (25 lentelė). Kas labiausiai įtakoja šlapimo nelaikymo atsiradimui,

moterų nuomone, matome 26 lentelėje.

22 lentelė

[pic]

23 lentelė

[pic]

24 lentelė

[pic]

25 lentelė

[pic]

26 lentelė

[pic]

2. Rezultatų aptarimas

Tyrimo rezultatai bus aptariami atsižvelgiant į iškeltus tyrimo tikslus.

Svarbiausias tyrimo tikslas buvo sužinoti, ar pakankamai moterys žino,

egzistuojant tokią problemą, kaip šlapimo nelaikymas. Iš gautų rezultatų

aišku, kad daugiausia moterų mano, kad tai pagyvenusių žmonių problema (22

lentelė). Moterims nepakanka informacijos ir jos norėtų būti labiau

informuotos apie šį negalavimą (23, 24 lentelės). Iš klausimo, kas

daugiausiai duoda informacijos apie šlapimo nelaikymo problemą, matome, kad

pirmose vietose yra ginekologas ir šeimos gydytojas. Tai rodo, kad žmonės

pasitiki medikais. Tačiau nelabai pasitiki vaistinės darbuotojais. O ir

slaugytojos, moterų nuomone, nepakankamai suteikia informacijos apie šį

sutrikimą (25 lentelė). Kas labiausiai įtakoja šlapimo nelaikymo

atsiradimą? Moterys mano, kad tai amžius ir jį lydinčios ligos. Mažiausiai

įtakos turi, moterų nuomone, rūkymas (26 lentelė).

Antras tyrimo tikslas buvo klausimų pagalba sužinoti, ar moterys turi

šlapimo nelaikymo problemų ir ar jos tai pripažįsta. Analizuojant

atsakymus, autorės nuomone, pusė apklaustųjų moterų jaučia įvairius šlapimo

nelaikymo simptomus (11-20 lentelės). Tačiau tik 3 moterys pripažino kad

tai šlapimo nelaikymo problema (21 lentelė). Tai įrodo, kad moterys nežino

ar nedrįsta sau prisipažinti esant tokiai problemai.

Analizuojant moterų sveikatą bei įpročius, galima pastebėti, kad tai

glaudžiai susiję. Daugiau kaip pusė apklaustų moterų sirgo šlapimo takų

infekcinėmis ligomis bei šlapimo pūslės uždegimu, taip pat dažnai serga

peršalimo ligomis, ko pasekoje atsiranda šlapimo nelaikymo požymiai (3-5

lentelės). Įpročiai taip pat turi didelę įtaką atsirasti šlapimo

nelaikymui, tai ir gausus kofeino vartojimas, rūkymas, viršsvoris bei

sporto netoleravimas (6-10 lentelės).

TYRIMO IŠVADOS

1. Pasitvirtino autorės hipotezė, kad moterims yra aktuali šlapimo

nelaikymo problema.

2. Moterų sveikata bei įpročiai turi įtakos šlapimo nelaikymo požymiams

atsirasti.

3. Informacijos stoka

suformulavo neteisingą moterų požiūrį į ligą. Pasak

jų, šlapimo nelaikymas – tai pagyvenusių žmonių liga.

4. Daugiau kaip pusė apklaustų moterų jautė įvairius šlapimo nelaikymo

ligos požymius.

5. Tos moterys, kurios jautė ligos simtomus, negalėjo pasakyti, kad tai

šlapimo nelaikymo simptomai.

PASIŪLYMAI

1. Slaugos ir visuomenės sveikatos specialistai turėtų plačiau pažvelgti

į šlapimo nelaikymo problemą, nes tai susiję ne tik su sveikata, bet

ir su socialine, ekonomine žmonių gerove.

2. Bendruomenės slaugytojos turėtų glaudžiau bendrauti su bendruomene,

įgyjant piliečių pasitikėjimą.

3. Bendruomenės slaugytojos turėtų labiau domėtis įvairių ligų

profilaktika bei prevencija.

4. Visuomenės sveikatos specialistai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su

PSP bendruomenės slaugytojomis, suteikiant informaciją apie vykdomus

projektus, prevencines programas.