Narkotikai – narkomanija

1. Turinys…………………………2

2. Įvadas…………………………3

3. Narkotikų pradžios istorija………………………4

4. Kas tai yra narkomanija………………………..4

5. Narkomanijos priežastys………………………4

6. Apsvaigimas…………………………5

7. Priklausomumas…………………………5

8. Padariniai…………………………6

9. Kaip atpažinti narkomaną?………………………7

10. Kas yra kas…………………………9

11. Narkotinės medžiagos- jų poveikis……………………10

12. Kitos problemos, kurias sukelia narkotikai…………………11

13. Narkomanų žodynėlis………………………..11

14. Išvados…………………………13

15. Literatūros sąrašas…………………………14

ĮVADAS

Narkomanija- viena opiausių ir skaudžiausių šių dienų problema, kuri nuolat didėja, ir kurią labai sunku išspręsti. Tai ,, baltoji mirtis’’, ,,mirtis piliulėje’’. Jau daug metų kavinėse, klubuose, masyvių susibūrimo vietose, žinomose mūrų tarpuvartėse ir būtų užkaboriuose, skveruose ir aikštelėse galima nusipirkti ,, porciją’’. Šimtinė už ,, kubiuką’’. Tikra, dalimis suskirstyta mirtis už pinigus.

Keliuose tūkstančiuose namų kaskart verdami nuodai- ,, kompotas’’. RRytoj jų gali siekti tavo sūnus arba duktė! Narkomanas gali būti jaunas, neperžengęs 25 metų, kilęs iš didelio miesto ir iš palyginti aukšto visuomeninio statuso šeimos. Narkomanija paliečia vis platesnius sluoksnius- jau pasirodo ir kaimuose. Į kvaišalus tiesia ranką net dvylikamečiai vaikai. Kasdien miršta vienas jaunas narkomanas. Taigi atmink:

Kai tavo keliolikmetis vaikas pradės nuo tavęs nutolti, kai jums pritrūs temų įprastiems kasdieniams pokalbiams, kai tylėdamas pradės leisti ištisas valandas savo kambaryje, gulėdamas ant sofos, įbedęs akis į lubas žvilgsnį ir mmintimis paskendęs muzikos garsų potvynyje, kai- dažnai be tikslo ir priežasties- pradės ką nors daryti tau ant pykčio, kai staiga išgirsi, jog gyvenimas neturi prasmės, o toks, kaip tavasis, tai jau ypač,- kuo rimčiausiai susirūpink! Kas dedasi su tavo dukra! KKas kamuoja tavo sūnų!

Kai tavo vaikas pradės staiga užsnūstiper vakarienę, kai džinsuose ir patalynėje pastebėsi skylutes, išdegintas papirosu, laikytu bejėgiškai svyrančioje rankoje, kai nenatūraliai sumažėję paauglio vyzdžiai nustos reagavę į šviesą, o jo neįprastas elgesys nebus sukeltas alkoholio, kai dukters arba sūnaus rankos tau išduos dūrių žymes, o iš kišenės iškris švirkštas- žinok, kad tavo vaikas rado kelią pabėgti nuo kasdienių problemų į narkotikus!

Kai tavo vaikas ims išnykti iš namų ištisas dienas ir savaites, kai pradės kaupti, virti, preparuoti aguonas, acetoną, tirpiklius ir rūgštis, kai, grįžęs( -usi) po darbo namo,pajusi koridoriuje dusinančią aguonojų nuoviro smarvę- jo yda jau įsišaknijusi, bet dar galima išgelbėti!

Ką tu turi daryti, kaip šiems jaunuoliams padėti? Į šį klausimą keliais žodžiais neatsakysi. Juk problema labai ssudėtinga. Pirmiausia turime įsižiūrėti į ydos atsiradimo priežastis, sužinoti, kaip prieinama iki narkotinio priklausomumo ir kur tai nuveda. Tik supratę narkomanijos mechanizmą ir kuo remiasi ši piktoji jėga, lengviau pamatysime išėjimo iš mirtinos aklavietės kelius.

NARKOTIKŲ PRADŽIOS ISTORIJA

Narkomanijos reiškinys buvo žinomas dar žmonijos rytmetyje. Žmonės nuo amžių svaiginosi įvairiomis priemonėmis. Grožinėje literatūroje randame užuominų apie narkotizavimąsi senovės laikais.Pavyzdžiui, Homero ‘’Odisėjoje’’ skaitome, kaip dieviškasis Odisėjas turėjo gelbėti savo irklininkus, kurie apkvaišo prisivalgę Lotofogų šalyse lotoso žiedų. Senovės indų knygos taip pat užsimena aapie paslaptingą ,,somą’’; atrodo, šitaip buvo pavadintas ,, dieviškasis grybas’’.

Sritys, kur šios senos narkomanijos tradicijos išliko iki mūsų, yra Tolimieji Rytai, ypač vadinamojo ,,Auksinio trikampio’’ kraštas( Tailandas, Birma, Laosas), taip pat Kinija, Japonija, Turkija, Indija ir arabų kraštai.

Europoje narkomanija paplito tik po Antrojo pasaulinio karo. Pirmiausia šeštajame dešimtmetyje imta kvaišintis malšinančiomis skausmą priemonėmis, paskui daugiau imta vartoti raminamuosius vaistus. Septintajame dešimtmetyje paplito įvairios haliucinacines ,, vizijas’’ sukeliančios priemonės, ypač kai į Europą prasiskverbė hipių sąjūdis, kuris 1969 metais pasiekė ir Lenkiją.

Masiškai vartoti kvaišalus jaunimas pradėjo palyginti neseniai JAV, o kiek vėliau- ir Europoje. Iš pradžių įsitraukė išskirtiniai pasiturinčio bei išsilavinusio universitetinio jaunimo sluoksniai, paskui- ir skurdesniųjų visuomenės sluoksnių jaunimas, ypač iš bitnikų ir jų tęsėjų hipių grupių. Galop narkomanija labai paplito, apimdama ir tą jaunimą, kuris ideologiškai nieko bendra neturi su hipiais.

Dabartinė europinės narkomanijos banga prasidėjo, kai Eldas Hakslis išleido knygelę ,,Doors of Perception’’ ir kai pasirodė dvi autorinės dabartinio Harvardo universiteto psichologijos profesoriaus T. Liario publikacijos. Šie leidiniai vieno hipio išversti į lenkų kalbą ir tada plačiai skaityti nepilnamečių Lenkijos narkomanų, iš tikrųjų buvo vien užmaskuota kvaišalų reklama. Paskui pasirodė kiti psichodelinio (keičiančio sąmonę, deformuojančio reslų pasaulį) gyvenimo stiliaus apaštalai. Netrukus jaunimas sukūrė specifinę savo subkultūrą, net atsirado muzikos, ppoezijos ir tapybos ,,psichodelinis stilius’’.

KAS TAI YRA NARKOMANIJA

Kasdieniu supratimu narkomanija yra ydingas, nulemtas vidinių paskatų tam tikrų cheminių priemonių vartojimas įvairiais būdais( ryjant, įšvirkščiant, įkvepiant), norint sau sukelti apsvaigimo būseną. Svarbiausia, ar narkomanija įprotis, ar jau yda, nes lengviau likviduoti įprotį negu ydą.

Įpročio narkomanija yra tada, kai žmogus jaučia iš tiesų neįveikiamą potraukį, stiprų norą, bet dar ne būtinumą kvaišintis, todėl vartojamų priemonių dozės nėra didinamos, žmogus nuo jų fiziškai nepriklauso, vadinasi šių medžiagų atėmimas nesukelia vadinamojo narkotinio bado reiškinių, o jų vartojimas, nors kenkia psichikai, žmogaus gyvenimo rimčiau dar nepaveikia.

Įprotis kvaišintis po kiek laiko pereina į ydą. Tai jau toli pažengusi narkotinė būsena, kuri remiasi stipria vidine prievarta vartoti narkotikus, psichiniu ir fiziniu priklausomumu nuo jų, būtinybe nuolat didinti dozes ir labai kenksmingu ydos poveikiu narkomano gyvenimui.

NARKOMANIJOS PRIEŽASTYS

Iš esmės, kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali pasidaryti narkomanas. Šios sąlygos- tai įvairios priežastys ir keliai, vedantys prie ydos. Kiekvienu atveju jie vis kiti.

Kartais priežastis yra įtaka bendraamžių grupės, kurioje ,,bombos ėmimas’’ priklauso prie gero tono ir išaukština bičiulių akyse.Kitais atvejais atsirasti ydai padeda tam tikrų jaunimo sluoksnių mada kvaišintis arba paauglio smalsumas, kokius gi ten išgyvenimus sukelia tas uždraustas ,,hašišas’’, ,,rūgštelė’’ ar ,,kompotas’’. Priežastis bėgti į narkotikų pasaulį yra ir įįvairūs jaunuolio gyvenimo sunkumai, susiję su šeima, mokykla arba, pavyzdžiui, su apvilta meile. Pagaliau šiuo veiksniu būna ir egzistencinės problemos bei nerimas, dažnai giliai išgyvenamos jaunimo, ypač brendimo amžiuje. Tačiau narkotinę ydą pirmiausia lemia specifiniai žmogaus psichikos bruožai, kaip nervingumas, jausmų nebranda, bloga savo elgesio vidinė kontrolė, nemokėjimas patenkinti savo poreikių, netikra vertybių sistema. Įtakos turi ir per didelis tėvų, artimųjų domėjimasis juo, ypač jeigu vienturtis, vaiko įgeidžių tenkinimas ir atvirkščiai- per griežta drausmė, tolerancijos stoka, motinos jausmo šaltumas- tai viena svarbiausių priežasčių.

Išskirtinis bruožas, padedantis atsirasti ydai, yra susidaręs jaunuolio polinkis bėgti nuo gyvenimo sunkumų, trauktis į savo vidinį pasaulį, kuris lengvai gali tapti narkotinių vizijų pasauliu.

Polinkį kvaišintis taip pat gali sąlygoti įvairios psichinės traumos, kurias lemia šeimos situacija, nepasisekimai mokykloje arba fiziniai trūkumai, skatinantys menkavertiškumo kompleksą.Šios traumos stimuliuoja specifinę neurozę, kuri vadinama priešydine būsena ir kurioje vyrauja baimės, įtampos ir psichinio skausmo jausmai bei savo situacijos beviltiškumo įsivaizdavimas. Iš to kyla depresija, savo vertės, pagarbos sau netekimo pojūtis. Sustiprėjus priešydinei būsenai, net ir vieną sykį, kartais visai atsitiktinai, pavartojus kvaišalus gali atvesti prie ydos. Kvaišalai sušvelnina nepaprastai nemalonią įtampos būseną, sukeltą sąžinės priekaištų: jie bukina protą, nutolina rūpesčius paspalvina pasaulį ir padeda užmiršti nemalonumus- teikia psichinį atsipalaidavimą. Jaunuolis dar

nesuvokia, kad tai visiškai klaidingas kelias į savijautos taisymą. Jam svarbu, kad kvaišalai duoda išsvajotą palaimos būsenos jausmą, todėl mano, kad narkotikai atveria tikrąją gyvenimo prasmę. Tuo tarpu po truputį formuojasi priklausomumas, pirmiausia psichinis, paskui fizinis, ir keliolikmetis nespės nė apsidairyti, o jau taps narkotikų vergu.

Reikia pabrėžti, kad atsirasti neįveikiamam potraukiui- narkotiniam priklausomumui- labai padeda lengvas priėjimas prie kvaišalų, nors tai sunku laikyti narkomanijos priežastimi.

APSVAIGIMAS

Visos narkotinės medžiagos sukelia vadinamąjį apsvaigimą bei pamažu didėjantį narkotinį badą, rodantį susidariusį priklausomumą ir nuo kkvaišalų vartojimo stiprėjantį fizinį bei psichinį organizmo išsekimą, kuris baigiasi mirtimi.

Narkotikų vartotojai apsvaigsta skirtingai. Dažniausiai tai palaimos būsena, kurioje kažkur išnyksta nemalonūs jausmai, psichinė įtampa, nuovargis, nerimas, baimė. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, patenkintas, laimingas. Tą palaimos būseną lydi- nelygu pavartotasis narkotikas,- sužadintas ar prislopintas aktyvumas.Sujaudintas žmogus patiria atšviežėjimą, lengvumą, junta didelę fizinę jėgą, proto blaivumą, energiją ir norą veikti. Jam atrodo, kad jis gali pasiekti neregėtų kūrybinių laimėjimų. Aišku, visa tai vien iliuzija, įsivaizdavimas, sukeltas narkotikų veikimo. O prislopinimas paprastai jjaučiamas kaip ,, saldus tingulys’’ ir visiškas nejautrumas, abejingumas bet kokiems gyvenimo sunkumams ar likimo staigmenoms. Įsijaudrinęs narkomanas savo elgesiu primena ,, dėl linksmumo’’ įkaušusį žmogų. O apimtasis slopinimo panašus į labai girtą, ir šį įspūdį stiprina vapaliojimas, būdingas aptemus ssąmonei nuo alkoholio. Didesnis apsvaigimas sukelia įvairius sąmonės sutrikimus.

Vis dėlto ne visada apsvaigimo pojūčiai yra malonūs. Kai kurie asmenys jaučia depresiją, kažkokią baimę, kartais pereinančią į paniką, arba esti kokių baisių apokalipsinių vizijų.

PRIKLAUSOMUMAS

Po tam tikro narkotikų vartojimo laiko atsiranda stiprus, visai nebeįveikiamas noras, potraukis patirti apsvaigimą.Šis noras vadinamas psichiniu priklausomumu nuo narkotiko vartojimo.

Tačiau yra dar kitas, kur kas didesnis potraukis, vadinamas fiziniu arba fiziologiniu priklausomumu. Jis susiformuoja todėl, kad vartojami narkotikai tampa organizmo vidinės substancijos sudėtine chemine dalimi ir užtat jo ląstelės bei audiniai pripranta prie jų; narkotikas tada būtinas organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti.

Susidarius fiziniam priklausomumui, kvaišalų stoka sukelia vadinamąjį narkotinį badą. Jis reiškiasi tuo, kad narkomanas turi sistemingai vartoti narkotikus ir vis didinti dozę, norėdamas sukelti apsvaigimą.Jei nnarkotikų nėra, didėja irzlumas, nervingumas, sunku sukaupti dėmesį, žmogus kankinasi. Atsiranda didelis nerimas. Pagaliau baimė darosi nepakeliama, sukelia sielvartą ir beviltiškos padėties jausmą, neretai ir mintį nusižudyti, kuri gali virsti net veiksmu.

Išgyvenantis narkotinį badą žmogus nebegali niekuo užsiimti, atlikti kokį nors darbą. Jo vienintelis noras- tai bet kokia kaina gauti narkotiko. Be šito jam niekas neegzistuoja.Viskam kitkam jis

,, kurčias’’ ir ,, aklas’’. Dažnai narkotikas narkomanui svarbiau negu maistas. Čia prasideda ir įvairūs kūno negalavimai, pavyzdžiui, stiprūs galvos skausmai, galūnių ppašiurpimas ir sustingimas, plėšiantis skaudėjimas, raumenų spazmai ir panašiai.

Tokiais reiškiniais prasideda psichinis ir fizinis priklausomumas nuo narkotikų. Kaip tik tada žmogus pasidaro jų vergas.

Narkotikų pristigus, atsiranda vadinamasis ,, abstinencijos reiškinių kompleksas’’. Jis paprastai prasideda nuo vis didėjančios vidinės prievartos pavartoti narkotiką, panašiai kaip rūkaliui, kuris nori užsirūkyti, bet neturi cigarečių.Paskui atsiranda nerimas, žiovulys, smarkus viso kūno prakaitavimas, akių ašarojimas ir tekėjimas iš nosies, primenantis didelę slogą.Vyzdžiai labai išsiplėtę ir nereaguoja į šviesą. Atsiranda ,, žąsies oda’’ ir drebulys lyg turint aukštą temperatūrą, aštrūs pilvo, pusiaujo ir šlaunų skausmai.Pagaliau- galvos svaigimas, pykinimas ir vėmulys, raumenų virpėjimas- net iki pavojingų gyvybei epilepsinių konvulsijų ir kraujotakos bei kvėpavimo sutrikimų, kas dažnai sukelia kolapsą. Šie reiškiniai gali pasirodyti bet kuria tvarka, įvairiais junginiais ir įvairiu stiprumu.

Abstinencijos kompleksas taip pat gali sietis su kliedesiais, įvairiomis regos ir klausos haliucinacijomis arba su depresija, apatija bei abejingumu.

Kvaišalo pavartojimas beveik išsyk šiuos negalavimus pašalina. Labai dažnai narkomanų būryje galima matyti kaip mergina ar vaikinas, dar prieš valandėlę turėję aiškius abstinencijos reiškinius, minutę pasišalinę ir gavę narkotikų, grįžta visiškai pasikeitę, žvalūs, judrūs, linksmi- deja, neilgam, nes po kelių valandų kvaišalas nustos veikęs ir vėl pasireikš narkotinis badas.

PADARINIAI

Nekalbant apie priklausomumą, kvaišalų vartojimas visada sukelia labai neigiamas ir dažnai nepataisomas narkomano ssveikatos ir jo visuomeninio gyvenimo padarinius. Ir kaip tik šie padariniai žmogaus gyvenimui ir sveikatai pavojingiausi.

Pirmiausia, nuolatinis organizmo nuodijimas narkotinėmis medžiagomis neatitaisomai pakeičia nervų sistemą, o tai degeneruoja charakterį. To rezultatas- narkomanas nebetenka aukštesniųjų jausmų ir moralinių stabdžių. Jis begėdiškai elgiasi, nebeturi jokių norų, gyvenimo aspiracijų ir suinteresuotumo. Žmogus nuodija šeimos emocijas, nustoja jausti prieraišumą žmonėms, net netenka kai kurių natūralių potraukių. Tai ypač tragiška, kai žmogus jaunas, jo asmenybė dar tik formuojasi, jis potencialiai vertingiausias visuomenei.

Spaudžiamas aplinkos, narkomanas yra priverstas slėpti savo ydą, bet jis ieško paspirties kokioje nors grupėje, kuri jį priimtų. Paprastai tai vadinamųjų visuomenės atmatų grupės, ir jis, į tokią įstojęs, lieka atskirtas nuo ankstesnės savo aplinkos.

Antra, susiformavusi arba ryškėjanti yda reikalauja vis dažniau ir didesniais kiekiais vartoti narkotikus. Poreikis nuolat gauti narkotikų stumia merginą arba vaikinuką į nusikaltimų kelią, taigi daugėja vagysčių, įsilaužimų į vaistines, norint pagrobti kvaišalų; daugėja receptų klastojimo, amoralaus parsidavimo ar net žmogžudysčių, kad tik gautų pinigų narkotikams.

Be to, kvaišinimasis ir nemalonūs narkotinio bado reiškiniai neleidžia jaunuoliams mokytis ir dirbti, todėl jie dažniausiai nei mokosi, nei dirba.

Pagaliau trečia- toliau narkotizuojantis, galutinai išsenka organizmas, kūnas išdžiūva, labai sumažėja fizinė jėga. Narkomano oda pasidaro blyški ir sausa, o veido oda- žemės spalvos. Taip pat ssutrinka pusiausvyra, judesių koordinacija, ir gali atrodyti, jog žmogus girtas. Narkomanai paprastai negirtauja, nors tai nėra taisyklė.

Organizmo apnuodijimas yra vidaus organų, ypač kepenų ir inkstų, ligų priežastis.

Papildomų komplikacijų atsiranda įsišvirkščiant kvaišalus- paprastai į veną- nešvariomis adatomis ir švirkštais. Todėl tuos, kurie kvaišinasi, nuolat kamuoja infekcijos, odos pūliniai ir rimti krešuliniai venų uždegimai bei įvairios užkrečiamos ligos, pavyzdžiui, geltligė.

Žmogus degraduoja psichiškai, fiziškai ir visuomeniškai.

Taip pat dažni narkotikų perdozavimo atvejai, ypač kai po narkotinio bado sumažėja organizmo atsparumas kvaišalui, o narkomanas apie tai paprastai nežino. To rezultatas yra sunkūs apsinuodijimai su kliedesiais ir komomis, kurie dažnai baigiasi mirtimi.

Kvaišinasi net dvylikos metų vaikai. Be to, jauni narkomanai dažniausiai vartoja ypač pavojingus preparatus, kurie greitai sukelia priklausomumą( paprastai tai aguonų preparatai, dažnai sustiprinti migdomaisiais bei raminamaisiais vaistais). Tai yra baisiausios priemonės, labai užterštos ir toksiškos, gamintos namų sąlygomis.

Mokiniai dažnai vartoja priemones( butapreną, ixi, klijus, pastą), kurios labai greitai ir nepataisomai pažeidžia smegenis. Todėl toks besisvaiginantis jaunimas greičiau kaip kadaise iškrenta iš visuomenės.

Kurią nors dieną ateina neišvengiama, galutinė narkotinės tragedijos baigtis. Į vieną ar kitą pusę.

,, Ketinu pribaigti save, nes narkomanas šeimai ir draugams, visuomenei atneša tik rūpesčius, nemalonumus ir sielvartą. Sugniuždo ne tik save, bet ir kitus. Dėkoju už viską savo tėvams ir mylimajai

senelei. Fiziškai aš jau nulis. Būti narkomanu- tai paskutinis daiktas. Bet kas įstumia žmones, kurie į pasaulį ateina jauni, kupini gyvybės, į tą nelaimę? Tegu šis laiškas būna įspėjimas visiems, kurie svarsto: ,, O gal aš irgi pabandysiu?’’. Idiotai pažiūrėkite į mane’’. Tai narkomanės Simonos laiškas. Dabar ji jau po žeme.

Tačiau pasitaiko, kad tragedija pakrypsta į kitą pusę. Net kai jau yra paskutinis ydos etapas, kartais pavyksta grąžinti žmogų į normalų gyvenimą. Tai lemia įvairūs veiksniai, kiekvienu atveju vis kiti. ČČia nėra receptų. Tačiau išbristi iš narkotikų liūno be galo sunku.

KAIP ATPAŽINTI NARKOMANĄ?

Narkotikasar vaistas Simptomai Ko ieškoti Pavojai

Klijų uostymas Pikinimas, apsvaigimas, apsiblausęs arba tuščias žvilgsnis. Klijų tūbelių, klijų dėmių, popierinių maišelių arba nosinių. Plaučių, smegenų, kepenų pažeidimai, mirtis uždusus, anemija.

Amfetaminai, stimuliantai, mefedrinas Perdėtas budrumas, agresyvumas, isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, apetito stoka, nuolatinis rūkymas, nuovargis, troškulys, drebulys. Baltų ar rudų miltelių plastmasiniuose maišeliuose, įvairiaspalvių piliulių ar kapsulių. Haliucinacijos. Didelės ir dažnos dozės gali sukelti paranoją. Gresia mirtis nuo apsinuodijimo. Svorio netekimas. Smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų pažeidimai.

Opiatai: heroinas, mmorfinas, kodeinas Iš pradžių pagyvėjama, paskui apima apatija, mieguistumas, girtumo jausmas. Adatos dūrių žymės, pavandenijusios akys, kraujo dėmės ant rankovių, šniurkščiojimas. Rudų ar baltų taškuotų miltelių, raudonų ar baltų tablečių ir ampulių, švirkšto, adatų, stygų, virvių, diržo, apdegusių butelių dangtelių ir šaukštų. Nuolat vvartojant įprantama. Per didelės dozės sukelia mirtį ar sąmonės praradimą. Gresia protinis atsilikimas, smegenų ir kepenų pažeidimai.

Marihuana Mieguistumas, išplėsti vyzdžiai, paraudę maišeliai po akimis, koordinacijos stoka, padidėjęs apetitas, ypač saldumynams, nedidelės haliucinacijos, pageltę pirštai. Sėklų kišenėse ir už pamušalo, rūkomojo popieriaus. Anemija, potraukis stipresniems narkotikams, kūdikių defektai. Vienos cigaretės poveikis prilygsta pakelio paprastų cigarečių poveikiui.

Kokainas Pagyvėjimas, padidėjęs kraujospūdis, pakili nuotaika, išskirtinumo jausmas, skausmo pojūčio praradimas, paraudusi nosies gleivinė. Baltų miltelių mažuose plastmasiniuose maišeliuose ar folijoje. Greitai priprantama, labai sunkiai atprantama. Gresia infarktas. Gali ištikti panikos priepuolis.

Krekas( sintetinis kristalinis kokainas) Trumpa euforija, po kurios apima depresija, sugniužimas, abejingumas. Sutrinka kvėpavimas. Mažų kristalėlių įvairiuose maišeliuose. Depresija, staigi mirtis nuo infarkto, protinių galių nusilpimas ir paranoja, savižudybės grėsmė.

LSD, DMT, STP Sunkios haliucinacijos, abejingumas, kalbos sutrikimai, šaltos galūnės, stiprūs prakaito ir metanolo kvapas, vėmimas, jjuokas ir verksmas, psichopatinis elgesys ir galvos svaigimas. Mažų spalvotų tablečių, spalvoto cukraus gabalėlių, tuščių buteliukų nuo kapsulių, spalvotų miltelių krepšeliuose. Polinkis į savižudybę, nenuspėjamas elgesys, didelė nelaimingų atsitikimų rizika. Nuolat vartojant pažeidžiamos smegenys.

Ekstazi( sintetinis narkotikas) Vartojant dideles dozes- empatijos, kitų supratimo būsena. Vartojant didesnes dozes- perdėtas budrumas, nerimas. Tablečių arba kapsulių. Didelės dozės gali sukelti psichologinį pakrikimą, susvetimėjimo ir baimės būseną. Yra buvę, kad žmonės yra mirę nuo vienos tabletės.

Kanapės Sensorinių (jutiminių) pojūčių paaštrėjimas, nuotaikos pakilimas, kalbumas. Tamsiai rudos klampios masės ar žolių mišinio, rūkomojo ppopieriaus. Mieguistumas, paranojos pojūčiai, nelaimingų atsitikimų pavojus.

KAS YRA KAS

Marihuana- natūralus narkotikas. Ji veikia nuotaiką, mąstymą, gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypač smarkiai žaloja plaučius. Drauge su tabaku ir alkoholiu marihuana laikoma narkotiku, nuo kurio pereinama prie labai stiprių narkotikų.

Uostomieji preparatai- tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuodijimą, panašų į apsinuodijimą alkoholiu. Jie gali taip pažeisti nervų sistemą, smegenis, skrandį, kaulų čiulpus ir kepenis, kad jų nebegalima pagydyti, o per didelės garų dozės gali būti mirtinos, nes slopina kvėpavimą ir širdies veiklą.

Slopinamieji preparatai- tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais. Jie gali sukelti deguonies nepakankamumą kraujyje, dėl kurio žmogus pradeda mėlynuoti, o ypač greitai veikiantys slopinamieji praparatai gali paralyžiuoti kvėpavimą kontroliuojančią smegenų dalį ir sukelti mirtį. Labai pavojingas slopinamųjų preparatų ir alkoholio mišinys- slopinimas taip sustiprėja, kad žmogus gali prarasti sąmonę ir jos nebeatgauti.

Stimuliuojantys preparatai. Dažniausiai vartojami kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą. Prie jų psichologiškai priprantama, todėl, praėjus stimuliantų poveikiui, gali prasidėti gili depresija. Kita stimuliantų vartojimo pasekmė- parų paras trunkanti nemiga ir psichozė. Stimuliantai greitina širdies veiklą, trikdo kvėpavimą, sukelia traukulius, tai gali baigtis mirtimi.

Tikrieji narkotikai slopina smegenų veiklą, sukelia malonius pojūčius, stiprybės ir išskirtinumo jausmą, bet po to prasideda apatija, aapima mieguistumas, sutrinka mąstymas, širdies veikla ir kvėpavimas. Narkotikai- tai opiumas, heroinas, morfinas, kodeinas. Kadangi narkotikai leidžiami švirkštais, narkomanai ypač dažnai miršta dėl įvairių kraują užkrėtusių virusų ir kraujo trombų. Narkomanės moterys gali pagimdyti vaikus deformuotomis galūnėmis ar be jų, taip pat kitais deformuotais organais.

Haliucinogenai- chemikalai, iškreipiantys sugebėjimą teisingai matyti ir regėti. Pvz., LSD sukelia nerealybės jausmą, euforiją, depresiją, haliucinacijas. Haliucinacijos gali būti nemalonios, dėl to apima baimė, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai. Kiti haliucogenai- ,, stebuklingieji grybai’’, meskalinas- gali sukelti ir pykinimą bei vėmimą.

NARKOTINĖS MEDŽIAGOS- JŲ POVEIKIS

Narkotinės medžiagos yra tokios, kurios pakeičia mūsų kūno cheminius procesus ir tokiu būdu sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą.

Narkotinės medžiagos skirstomos į tokias grupes:

Ų Alkoholis,

Ų Marihuana,

Ų Uostomieji preparatai,

Ų Slopinamieji preparatai,

Ų Stimuliuojantys preparatai,

Ų Tikrieji narkotikai,

Ų Haliucinogenai.

Iš sąrašo matyti, kad tik dalis narkotinį poveikį sukeliančių medžiagų yra tikrieji narkotikai. Kiti yra sparčiai garuojantys organiniai tirpikliai ir vaistai, kurie pasidaro pavijingi tada, kai vartojami netinkamai, per dideliais kiekiais arba bet kaip maišomi su kitais vaistais.

Vartojant visų rūšių narkotikus gresia:

· Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį.

· Neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos.

· Visų kitų gyvybiškai svarbių organų- plaučių, širdies, kepenų- ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto.

· Pripratimas, tai yra priklausomybė nuo narkotikų. Narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, jjų negaudami tiesiog nepajėgia gyventi. Pripratimas būna fizinis ir psichologinis. Negaunant narkotikų laužo kaulus, skauda visą kūną; šie skausmai tokie baisūs, kad jų pasikartojimo narkomanas bijo labiau nei visų kitų pavojų ar nemalonumų. Tačiau kartais kūnas dar pajėgia gyventi be narkotikų, bet dėl psichologinio pripratimo protas jau nepajėgia atsispirti pagundai.

· Narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys yra vadinami baltąja mirtimi. Dažniausiai mirštama nuo per didelių narkotikų dozių, tačiau mirtie priežastis gali būti ir įvairios narkomanijos sukeltos ligos bei kūno funkcijų sutrikimai.

KITOS PROBLEMOS, KURIAS SUKELIA NARKOTIKAI

Asmeninės problemos:

Ø Santykiai su žmonėmis gali pasidaryti labai įtempti, ypač su namiškiais ir draugais;

Ø Užuot padėję jums prisitaikyti prie gyvenimo, narkotikai gali tapti dar viena problema, kurią teks spręsti kaip ir visas kitas jūsų problemas.

Teisinės problemos:

Ø Nelegaliai vartodami narkotikus rizikuojate būti nubaustas didelėmis baudomis ar netgi patekti į kalėjimą;

Ø Jeigu jus areštuotų, policija užves jums bylą; vėliau tai gali trukdyti jums rasti darbą, sukelti kitų nepatogumų.

Pinigų problemos:

Ø Narkotikų vartojimas- brangus užsiėmimas: įpratę prie didelių narkotikų dozių, žmogus gali paleisti visus pinigus, kad tik pasotintų įprotį.

NARKOMANŲ ŽODYNĖLIS

Ateiti- patekti į narkotinio apsvaigimo būseną;

Badyklė- adata injekcijoms;

Badytis- švikštis narkotikus;

Chanka- chemija;

Charas- hašas;

Chimija- aguonų žaliava narkotikams;

Čaras- planas;

Čefyras- arbatos esencijos, kartais sumaišytos su tabaku ir aspirinu, stiprus užpilas;

Dulkės- kvaišinantys vaistai tabletėmis arba milteliais;

Džefas- į veną leidžiami

kvaišalai iš perdirbto efedrino;

Feeling- išgyvenimas, psichinis pojūtis;

Glatakieša- narkomanas;

Guminės kojos- būklė pavartojus kvaišinančių priemonių, paprastai parkopano;

Hašas- hašišas;

Hera- heroinas;

Išradimas- savos gamybos( individualūs) narkotikai;

Kaifas- pojūčiai apsvaigus;

Kaifintis- vartoti narkotikus;

Kaifuoti- patirti nuo narkotikų apkvaišimą;

Kapitališkas sėdėjimas- nepertraukiamas kvaišinimosi bet kokiais narkotikais laikas;

Klijai- sukeliantys apkvaišimą įvairūs tirpikliai ir lakiosios cheminės medžiagos;

Kokranas- aguonų šiaudeliai;

Kompotas, vinigretas- naminiu būdu iš aguonų pagamintas ,,heroinas’’; aguonų nuoviras;

Kvisa- kvaišinančių vaistų receptas( dažniausiai padirbtas);

Kubiukas- 1 cm³ kvaišalų tirpalo;

Kvadratėlis- skveras arba aikštelė, kur susitinka narkomanai;

Laiba- švirkštas;

Laužymas- psichiniai ir fiziniai pojūčiai, bloga savijauta narkotinio bado arba aabstinencijos metu;

LSD- lizergino rūgšties dietilamidas;

Mašinėlė- švirkštas;

Mišinys- aguonų nuoviras;

Narkotas- narkomanas; žmogus, vartojantis narkotikus;

Okay- viskas gerai, puiku;

Paimti- įsilaužus į vaistinę ar kitaip pavogti narkotikų;

Pienelis- nesubrendusių aguonų sultys;

Planas- marichuana;

Porcija- kvaišalų dozė;

Prekė- pirkta ( parduodama) kvaišinanti substancija;

Priimti bombą- vartoti narkotikus( dažniausiai ryjant);

Prisikrovęs- paveiktas kvaišalų;

Prisikrovęs kaip traktorius, prisipumpavęs, prisitašęs- labai apkvaišęs nuo narkotikų;

Psichas- nesveikos arba keistos psichikos žmogus;

Rakandai- švirkštas kartu su adatomis arba kiti prietaisai porcijoms paruošti;

Seansas- injekcija;

Sėdėjimas ant adatų- kvaišinimasis injekcijomis; leistis kvaišalus;

Silpnos priemonės- menki kvaišalai, o ne tikrieji narkotikai;

Spyris, smūgis- stiprus smūgis pavartojus kkvaišalų;

Stikliukas- ampulė su narkotikais;

Stiprios priemonės- tikrieji narkotikai, pavyzdiui, opiumas, morfinas, heroinas;

Supakuoti, būti supakuotam- būti izoliuotam kalėjime ar kitoje uždaroje patalpoje;

Šienas- aguonos;

Traukimas- noras, troškimas, vidinė prievarta kvaišintis;

Trinktelėti- įsileisti labai stiprių narkotikų;

Tripas- narkotinė kelionė;

Uostyti- įkvėpti klijų, pastų, miltelių ir panašių narkotinių substancijų ggarų;

Virtuvė- prietaisas, indai narkotikams gaminti;

Žiūrėti multikus- vartoti kvaišalus, svaigti nuo jų;

Žolytė- marihuana, kitaip- hašišas; papirosas su hašišu.

IŠVADOS

Narkomanija, galima sakyti, pati baisiausia ir opiausia šiandienos problema. Ji nuolat plinta ne tik jaunimo, bet ir vaikų tarpe. Tai rizikingas žaidimas, kurio geriau net nepradėti žaisti, nes pradėjus kartais jau nebeįmanoma sustoti. O jei papuolėme į narkotikų gniaužtus- atsiminkime, kad pagalbos sėkmė apkvaišusiems nuo aguonų jaunuoliams nepriklauso nei nuo gydytojo, nei nuo psichologo, nei nuo kito specialisto. Ji priklauso nuo MŪSŲ PAČIŲ, nuo to, kaip elgsimės su savo vaiku, kokias suteiksime sąlygas jo asmenybei formuotis, kaip jį auklėsime šeimoje, mokykloje ir visoje visuomenėje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ״Narkomanijos pinklės״. S. Gurskis. Vilniaus ״ Mokslas״. 1990. ISBN 5-420-005.

2. ״ Šių laikų dorovinės problemos״. Joe Jenkins. Vilniaus ״ Alma llittera״ 1997. ISBN 0-435-30317-1.

3. ״ Šeimos dartaras״. V. Minius ir K. Brusokas. ״ Avicena״. Vilnius.1997. ISBN 9986-437-16-4.