Nėštumas ir miomos

Miomos – tai nepiktybiniai navikai, kurie auga gimdoje ar išoriniame jos paviršiuje. Gimdos mioma yra dažniausiai diagnozuojamas nepiktybinis moters lytinių organų auglys. Jis nustatomas 5 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Ketvirtame gyvenimo dešimtmetyje jis diagnozuojamas 20 proc. moterų. Etiologija yra neaiški. Auglys sudarytas iš lygiųjų raumenų ląstelių su jungiamojo audinio intarpais ir plona kapsule, auga lėtai, maža supiktybėjimo galimybė.

Medikai nežino, kodėl atsiranda miomos. Jos išauga iš ląstelių sudarančių gimdos sienelių raumenis, būna prisitvirtinusios prie vidinės ar išorinės sienelės, kartais laikosi įįsikibusios į stiebą gimdos viduje ar išorėje. Miomos gali augti ir gimdos sienelės viduje. Būna įvairaus dydžio – nuo žirnio iki greipfruto.

Miomų augimą ar vystymąsi skatina hormonai estrogenai. Todėl per nėštumą miomos ypač padidėja (nes išaugusi estrogenų gamyba), vėliau sumažėja. Sumažėjusi estrogenų gamyba artėjant menopauzei augimą paprastai sulaiko, miomos kartais sumažėja ar visai išnyksta.

Jei miomos auga gimdos viduje, moteris negali pastoti. Jos deformuoja gimdos ertmės paviršių, apvaisintas kiaušinėlis negali įsitvirtinti gimdos sienelėje. Moteris nepastoja ir tada, jjei mioma blokuoja kiaušintakių žiomenis, trukdo spermai ir apvaisintam kiaušinėliui patekti į gimdą. Didelės miomos užima daug vietos gimdoje, todėl neleidžia vaisiui augti, gresia persileidimas.

Miomos dažnai negydomos, išskyrus tuos atvejus, kai jos sukelia gausų kraujavimą ar stiprų skausmą aarba abejojama, kad navikas yra ne mioma, o piktybinis auglys. Miomos gydomos histeroktomija (šalinamos kartu su gimda). Dar vienas gydymo būdas – miomektomija – kai pašalinamos tik miomos, o gimda išlieka, taikomas tuomet, jei moteris nori išlikti vaisinga.

Miomektomija yra sudėtingesnė už histeroktomiją, nes yra didelė ypač gausaus kraujavimo rizika. Po operacijos gali atsirasti sąaugų, kurios trukdo pastoti ar kelia skausmą. Jei miomektomijos moteris pastoja, jai greičiausiai reikės daryti cezario pjūvį. 20 proc. moterų, kurioms daryta miomektomija, miomos vėl išauga, būtina dar viena operacija.

Miomos gali sukelti nėštumo komplikacijas (jei apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdos gleivinėje, esančioje virš miomos mazgo, tai gali būti savaiminio persileidimo priežastis). Daugybinės didelės miomos gali spausti vaisių, sukelti jo augimo sutrikimų, lemti netaisyklingą vaisiaus ppadėtį gimdoje, sutrikdyti normalią gimdos-placentos kraujotaką, dėl placentos patologijos iškyla pavojus nėštumui toliau vystytis, gali būti priešlaikinio gemalinių vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo, gimdymo veiklos anomalijų priežastis. Žinoma, nedidelės miomos, ypač esančios vadinamosiose „dėkingose“ vietose – gimdos dugne, priekinės jos sienos viršutinėje dalyje – netrukdo pastoti. Ypač vaikui implantuotis trukdo į gimdos ertmę augančios, t. y. po gleivinėmis esančios miomos.

Jei moteris yra jauna, nori turėti vaikų ar pastojo, bet jai diagnozuota mioma, rekomenduojama nenutraukti ir išsaugoti šį nėštumą, nes su aamžiumi miomos linkusios ne mažėti, o didėti. Todėl vėliau, kitų nėštumų metu gali kilti dar daugiau problemų ne tik norint išnešioti, bet ir norint pastoti.

Literatūra

1. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai: Drąsutienė G., Venckauskas A.. Vilnius.-Vilniaus universiteto leidykla.- 2003m.;

2. Kathellen Cahill Alison. Viskas apie moters sveikatą. Vilnius.- Algarvė. – 2000 m.;

3. www. sveikas. lt