Pirminiai ir antriniai bėrimo elementai

Kiekvieną išbėrimą sudaro atskiri morfologiniai elementai. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius.

Pirminiai morfologiniai elementai, kurie atsiranda odoje ar gleivinėse veikiant žalingiems veiksniams iš vidaus ar išorės. Pvz.: nusideginus (atsiranda pūslės). Patekus infekcijai į pūslę išsivysto gumburėlis, visi elementai, kurie atsiranda vystantis pirminiams elementams vadinami – antriniais morgoliginiais bėrimo elementais. Pvz.: nudraskytas šašas.

Burnoje nudegiminėje vietoje atsiranda pūslelė,kai ji trūksta atsiranda erozija.

Prie pirminių bėrimo elementų priskiriama dėmė, papulė, ruplė (odos pakilimas,kai peršti pvz.: nusideginus), pūslelė, pūslė, pūlinėlis, gumbūrėlis, mazgas.

1. DĖMĖ. Normalios spalvos pakitimas rribotoje vietoje. Ji neiškyla į paviršių, savo konsistencija nesiskiria nuo kitų vietų. Dėmės skirstomos: 1) Kraujagyslynės (eritemos)tai raudonos dėmės (susijaudinus, iš pykčio). 2) Kraujo pasruvų (hemoraginės) tai kraujo išsiliejimai į kitus audinius. 3) Pigmenitnės. Atsiranda dėl pigmento sumažėjimo ar padidėjimo (tai yra šlakai, apgamai). Baltinė – balta dėmė, atsiranda kai nėra melanino.

2. PAPULĖ (mazgelis). Neturi ertmės, iškyla aukščiau gleivinės ar odos, susidarius infiltratui. Neuždegiminė papulė (tai yra karpos). Dažniausia papulės būna kietos, gydomos pranykstamu pėdsaku, tai laikina.

3. RUPLĖ. Iškilusi virš gleivinės ir oodos, susidaro iš paburkusios odos ar gleivinės (pvz.: nudilginimas, skruzdės apšlapinimas).

4. PŪSLELĖ. Tai tuščiaviduris darinys su skaidriu ar seroziniu skysčiu. Iškyla virš gleivinės ar odos nuo smeigtuko iki žirnio dydžio. Nykdama pūslelė trūksta, susidaro erozija po to šašas.

5. PŪSLĖ. Primena pūslelę, tik sskiriasi dydžiu. Gydant pūslę randas nesusidaro.

6. PŪLINĖLIS. Kaip pūslė, tik turi viduje pūlingų skysčių.

7. GUMBŪRĖLIS. Išore primena mazgelį (papulę), pilnaviduris, su ląsteliniu infiltratu. Gumbūrėliai būna kieti ir minkšti.

8. MAZGAS. Tai yra kaip ir spuogai, gali būti uždegiminiai ir neuždegiminiai. Mazgo infiltratai yra giliau. Gydomas mazgas nekrotizuojasi, dėl to atsiranda opa. Opa surandėja, palieka randą (pvz.: šunvotė). Neuždegiminiai mazgai – fibroma, lipoma.

Antriniai bėrimo elementai

Tai pleiskanos, šašas, erozija, įdrėskimas, įtrūkimas, opa, randas, atrofija, antrinės pigmentinės dėmės.

1. PLEISKANOS. Tai yra raginės plokštelės, kurios atsidalina nuo gilesnių odos sluoksnių.

2. ŠAŠAS. Sudžiuvęs eksudatas (tai gali būti kraujas, koks skystis, pūlinys). Atsiranda džiūstant pūslelių, pūslių, pustulių turiniui. Pagal tai šašai gali būti: seroziniai, pūliniai, kraujingi. Nukritus šašui lieka pigmentinė dėmė.

3. EROZIJA. Tai yra epidermis, paviršinis odos ar gleivinės dalies defektas. Atsiranda pūslelės, ppūslės vietoje. Erozija užgyja, randas nesusidaro.

4. ĮDRĖSKIS. Atsiranda sužalojus paviršiniu odos sužalojimu. Įdrėskis pasidengia šašu.

5. ĮTRŪKIS. Mechaniškai sužalojus odą, pertempiant. Neretai įtrūksta odos raukšlės.

6. OPA. Tai yra odos ar gleivinės defektas, kuris atsiranda žuvus audiniams. Opa apima odoje (odą ir paodį), gleivinėje (gleivinę ir pogleivinį sluoksnį). Opos būna dažnai skrandyje. Visada susidaro randas. Opos dugne gali būti granuliacijos, pūliai, nekrotinės masės.

7. RANDAS. Kieto jungiamojo audinio darinys. Ten kur suardyta jungiamojo audinio dalis. Rande mažai kraujagyslių.

8. RANDINĖ OPOS ATROFIJA. Kai suplonėja oda, ar gleivinė tampa rrausva, atsiranda raukšlės.

9. ANTRINĖS PIGMENTINĖS DĖMĖS. Jos atsiranda išnykus pirminiams ir antriniams bėrimo elementams. Jos lieka gumburėlių vietoje.

10. LICHENIZACIJA. Tai odos ar gleivinės sustorėjimas.

11. VEGETACIJOS. Tai speninės išaugos.

Bėrimo elementų pažinimas turi reikšmę nustatant ligos diagnozę.