Plokščiapėdystė ir jos profilaktika

Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis arba abu skliautai. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir neelastinga.

Ar vaikas plokščiapėdis, pirmiausiai gali patikrinti patys tėveliai. Vaikas pasistiebia, o tėveliai žiūri, ar yra išlinkimai pėdos skliauto zonoje. Po to tiriamasis atsistoja visa pėda ir pakelia pėdos pirštus, apžiūrimas pado išlinkimas. Po stovinčio vaiko pėda iš vidinės pusės kišamas pirštas. Jei ppirštas telpa lengvai, nuogąstauti neverta, – pėdos skliautas susiformavęs taisyklingai, tačiau, jei pirštas kliūna ar vargina neaiškios kilmės skausmai pėdose, reiktų susirūpinti ir kreiptis į ortopedą – traumatologą, kad šis įvairių diagnostinių priemonių (rentgenas, rašaliniai pėdos atspaudai, padoskopija, kompiuterinė padobarografija) pagalba nustatytų tikslią skausmo priežastį ir paskirtų adekvatų gydymą.

Plokščiapėdystės profilaktika

Viena iš plokščiapėdystės profilaktikos priemonių yra vaikščiojimas basomis. Visame pėdos paviršiuje yra išsidėstę daugybė receptorių, vaikštant basomis jie yra veikiami ir perduoda signalus į centrinę nervų sistemą, kuri įįjungia gyvybinius mechanizmus, aprūpinančius viso organizmo pusiausvyrą ir saugumą. Temperatūros svyravimai refleksiškai įjungia kompensacinių reakcijų sistemą ir dėl to padidėja šilumos gamyba. Taigi, pėdų refleksoterapija teigiamai veikia sveikatą. Vaikščiojant basomis stiprėja kojų raumenys ir raiščiai, palaikantys pėdos skliautus.

Vaikščiojimas bbasomis nelygiu paviršiumi (po žolę, spyglius, smėlį, žvyrą, akmenėlius, briaunuota lenta, specialiai tam skirtais masažiniais takeliais), braidžiojimas baseinėlyje tampa svarbiomis plokščiapėdystės profilaktikos priemonėmis. Tačiau įvairūs gruntai turi skirtingą poveikį:

1. Minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga raminančiai veikia nervų sistemą;

2. Nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervų sistemą;

3. Karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas jaudina nervų sistemą.

Esant galimybei tėveliai kieme arba sode galėtų vaikučiams suformuoti tokius takelius plokščiapėdystės profilaktikai:

1. Takelis pripildytas skirtingo pagal poveikį grunto: smėlis – akmenėliai – smėlis;

2. Baseinėlis, kurio dugne yra akmenėlių ir nedaug vandens.

Vaiko pėdas stiprina ir bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, važiavimas dviračiu basomis, ypač be pedalų, kkad pėda remtųsi tik į ašelę, futbolas, kiti judrieji žaidimai. Pėdos ir blauzdos raumenis galima mankštinti ir taip:

ü basomis vaikščioti ant pirštų, ant kulnų, ant kulnų pirštais suimant smulkius daiktus, pasistiebus, ant išorinių pėdos dalių, ant pirštų pusiau sulenktais keliais, ant pirštų aukštai keliant kelius;

ü basa pėda pakelti nuo žemės ir perdėti į kitą vietą nosinę arba rankšluostį, įvairius smulkius daiktus (šaškes, lego kaladėles, akmenukus, pieštukus ir pan.), nuimti nuo virvutės kabančius smulkius daiktus;

ü pėdomis suimti kkamuolį, smėlio maišelį, masažinį kamuoliuką, medžio šakelę ir kt., iškelti juos kuo aukščiau;

ü kojų pirštais traukti į save prie sienelės pririštą gumą ir vėl atleisti;

ü mesti pėdomis suimtą kamuolį ir gaudyti jį rankomis, kuo tvirčiau laikant kamuolį pėdomis, bandyti jį išmušti kumščiais;

ü numauti puskojinę nuo kitos kojos;

ü lipti sienele;

ü sėdint prieš kitą vaiką mėtyti vienas kitam ir gaudyti kamuolį kojomis;

ü pusiau pritūpti ir visiškai pritūpti stovint ant pirštų galų.

Tinka visos dirginančios pėdą priemonės, kadangi raumenys traukiasi nuo dirgiklio, automatiškai formuojamas taisyklingai išgaubtas pėdos skliautas.

Vaikui mankštinantis krūvis turėtų būti paskirstytas racionaliai, kad raumenys nepervargtų ir nenusilptų. Pavargusiam vaikui nedelsiant reikia leisti pailsėti, kadangi nuo per didelio krūvio kyla pavojus nusileisti pėdos skliautui ir taip formuotis plokščiapėdystei.

Kaip turėtų atrodyti vasarinė vaikų avalynė?

1. Vaiko batukai turi būti plonu, elastingu padu ir atitikti taisyklingą pėdos formą: siauras užkulnis, plati pirštų dalis su vidiniu noselės kraštu, atlenktu į nykščio pusę. Visai mažiems vaikams avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau – su 0,5 – 2 cm aukščio pakulne.

2. Išilginė avalynės ašis turi eiti per antrąjį pėdos pirštą. Pėda negali būti iškrypusi.

3. Avalynė negali iškreipti natūralios pėdos pirštų padėties, kurioje jjie būna krūvio metu. Labai svarbu, kad batelio vidinis kraštas eitų lygia linija, o batelio kontūras nebūtų “inksto” formos.

4. Užkulnis turi būti uždaras ir kietas, batų noselės – kiek aukštesnės, kad iš viršaus nespaustų pirštukų, o padas pirštų srityje šiek tiek elastingas.

5. Avalynė turėtų būti pagaminta iš tvirtos, elastingos ir atsparios vandeniui medžiagos.

6. Perkant vaikišką avalynę būtina ją matuoti mažyliui stovint, kadangi krūvio metu pėda padidėja tiek į ilgį, tiek į plotį apie 0,5 – 1 cm, dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama pirkti avalynės be vaiko.

Sėdėsena

Labai svarbu tėvams atkreipti dėmesį į vaiko sėdimąją pozą, ypač, kai jis žaidžia ant žemės. Dažniausiai vaikai pripratę sėdėti pakišę kojas po sėdmenimis ar “žąsiuko” poza, t.y. parietę po savimi kojas ir pėdas nukreipę į išorę. Tai ypač pavojinga jų pėdoms ir sąlygoja plokščiapėdystės vystymąsi. Tinkamiausia sėdėsena yra “lotoso” arba “turkiškoj” padėtyje, t.y. sėdint kojas kryžiuoti prieš save. Tai vaikams nėra ypač patogu, jie vengia tokios pozos, todėl siūlome tėvus sudominti vaikus pasakų knygutėmis, pavyzdžiui “Aladinas”, kuriose vaizdžiai pavaizduoti mėgstami vaikų pasakų herojai kaip tik tokiomis rekomenduojamomis “rytietiškomis” pozomis.

Ir paskutinis patarimas: vaikučiai, būkit judrūs, džiaukitės šilta vasara ir sveikomis pėdutėmis!

Dažnai pasitaikantis ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vvaikų atramos – judėjimo aparato sutrikimas yra plokščiapėdystė. Normalios formos pėda remiasi į žemę išoriniu išilginiu skliautu, o vidinis išilginis skliautas yra tartum lingė, suteikianti eisenai elastingumo. Nusileidus ar išnykus pėdos skliautui, atsiranda deformacija – pėda suplokštėja. Plokščiapėdystė gali būti skersinė, išilgi-nė ir mišrioji. Skersinės plokščiapėdystės atveju suplokštėja skersinis pėdos skliautas, o išilginės -išilginis pėdos skliautas. Eidamas vaikas remiasi beveik visa pėda.

Plokščiapėdystės priežastys gali būti įvairios. Pėdos skliautas gali deformuotis nešiojant siaurą, minkštą apavą be pakulnės, esant per dideliam kūno svoriui, dažnai ilgai stovint viena poza, dažnai šokinėjant į aukštį į tolį ant kieto pagrindo. Pagrindinė plokščiapėdiškumo priežastis – pėdos raumenų ir raiščių silpnumas. Silpni raumenys ir raiščiai greitai išsitempia nuo per didelio įtempimo ir nebeišlaiko taisyklingos pėdos formos.

Plokščiapėdystės profilaktikai rekomenduojami pėdos ir pirštų raumenis lavinantys pratimai, vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (briaunota lenta, virve, akmenėliais), vasarą – smėliu, žolynėliu, akmenėliais, žvyru ir kt. Į fizinio ugdymo pratybas vaikų darželyje, kūno kultūros pamokas pradžios mokykloje, rytinę mankštą reikia įtraukti specialius pratimus pėdos raumenims ir raiščiams lavinti. Tinka tokie pratimai: ėjimas ant pirštų, ant kulnų, išorine pėdos puse, ėjimas pakaitomis ant pirštų ir ant kulnų, ėjimas perkeliant kūno svorį nuo kulno ant pirštų, ėjimas nuožulnia plokštuma aukštyn ir žemyn, ėjimas briaunota lenta,

mažų kamuoliukų ridenimas pirštais, ėjimas stora virve statant pėdas tiesiai (remiantis į virvę skliauto viduriu), pratimai su gimnastikos lanku, gimnastikos lazda, nosinaitėmis.

Plokščiapėdystei gydyti taikomas gydomasis masažas, mankštos pratimai, vandens procedūros, vaikščiojimas basomis. Į batelius įdedami įdėklai – supinatoriai, kurie pakelia suplokštėjusį pėdos skliautą. Stiprinti pėdos ir blauzdų raumenis padeda sistemingai atliekami fiziniai pratimai, plaukimas, važinėjimas dviratukais, riedučiais, vaikščiojimas basomis.

Higieniniai reikalavimai. Nuo plokščiapėdystės vaikus lengviau apsaugoti negu gydyti. Vaikai turi avėti patogią, kojos dydį ir pilnumą atitinkančią avalynę. Reikia žiūrėti, kad vvaikai visą dieną nevaikščiotų apsiavę sportiniais bateliais minkštais guminiais padais, be pakulnės, neavėtų per daug šiltų šlepečių be pakulnės. Eidami vaikai turi remtis tiesiai į žemę kulnu, nekelti pirštų aukštyn. Žingsniai turi atitikti vaiko ūgį, einant klubai turi vos vos judėti aukštyn žemyn, nugara tiesi, galva pakelta, bet neatlošta, rankos truputį sulenktos per alkūnes, pilvas įtrauktas.

Vaikščiojimas basomis

Tikriausiai daugelis vyresniojo amžiaus žmonių galėtų pasakyti, kad jų jaunystės dienomis žmonės kaime vaikščiojo basi visi: ir suaugusieji, ir vaikai. Ir tai buvo ggera ir sveika.

Vaikščiojimas basomis duoda didelį teigiamą sveikatingumo efektą, veikia visą žmogaus kūną per pėdas ir yra daugelio ligų profilaktinė bei gydančioji priemonė. Vaikščiojimą basomis kaip gydymo priemonę pirmasis pasiūlė vokiečių mokslininkas S. Kripas XIX a. Jis pateikė įvairių ligų, ddaugiausia nervų, gydymo pavyzdžių vandens procedūromis, vaikščiojimu rasota žole, šlapiais akmenėliais, braidžiojimą šaltame vandenyje ir vaikščiojimą basomis net per ką tik iškritusį sniegą. S. Kripo atlikti moksliniai tyrimai ir idėjos pa-skatino žmones atkreipti dėmesį į šią paprastą ir ne-sunkiai įgyvendinamą vaikų grūdinimo ir sveikatinimo priemonę. Šiandien niekas neabejoja, kad pėdų refleksoterapija daro teigiamą poveikį sveikatai. Visame pėdos paviršiuje yra išsidėstę daugybė receptorių. Moksliniai tyrimai parodė, kad pėdų odoje ir nosies gleivinėje jų yra daug daugiau negu kitose odos dalyse. Vaikščiojimas basomis veikia daugelį receptorių ir perduoda signalus į centrinę nervų sistemą, kuri įjungia gynybinius mechanizmus, aprūpinančius viso organizmo pusiausvyrą ir saugumą Temperatūros svyravimai refleksiškai įjungia kompensacinių reakcijų sis-temą ir dėl to padidėja šilumos gamyba. Šiuolaikinis žmogus beveik visą gyvenimą vaikšto aapsiavęs. Avalynė sukuria komfortišką mikroklimatą ir dėl pėdų funkcinio neveiklumo mažėja termoreguliacinis reaktyvumas.

Dabartiniu metu Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Australijoje plačiai taikomas vaikščiojimas basomis kaip profilaktikos ir gydymo priemonė. Vaikščiojimas basomis įvairios rūšies dirvomis ir kontrastinės temperatūros (šilta – šalta) danga gydo nervų, širdies bei kraujagyslių ligas. Vaikščiojimas basomis žolynu, nelygiu paviršiumi (akmenėliais, briaunota lenta, specialiai tam skirtais plokščiapėdystės takeliais), braidžiojimas baseinėlyje šiandien tampa svarbia plokščiapėdystės profilaktikos priemone ir Lietuvos vaikų darželiuose. Mažiau užsigrūdinę vaikai, sušalę kojas, greitai suserga. Kadangi pėdos turi ttiesioginį reflektorinį ryšį su viršutiniais kvėpavimo takais, sušalus kojas greitai susergama sloga, gerklės uždegimu, angina. Vaikščiojimas basomis tinka kiekvienam vaikui, tik reikia atsižvelgti į jo užsigrūdinimo laipsnį ir atitinkamai parinkti užduotis. Vaikščioti galima namuose, sode, kieme, užmiestyje, prie jūros, upės, ežero. Vaikai gali ne tik vaikščioti žolynėliu, bet ir bėgioti. Tik reikia pažiūrėti, kad žolėse nebūtų aštrių daiktų: stiklo šukių, akmenų, šiukšlių ir kitų daiktų, kurie gali sužaloti kojas. Tėvai ir vaikystės pedagogai, gerai žinodami vaikščiojimo basomis didžiulę reikšmę vaiko nervų sistemai ir visam organizmui, neturėtų praleisti progos ir sudaryti vaikams sąlygas pavaikščioti ar pabėgioti basomis. Prie to reikėtų pratinti vaikus jau nuo mažens.

Būtina žinoti:

1. Įvairus gruntas turi skirtingą poveikį:

minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga raminančiai veikia nervų sistemą;

nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervu sistemą;

karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas labai jaudinančiai veikia nervų sistemą.

2. Skirtingą pagal poveikį gruntą naudoti kombinuojant atitinkamu nuoseklumu:

pradėti nuo lengvai jaudinančių poveikių;

pamažu pereiti nuo lengvai jaudinančių poveikių prie saikingai jaudinančių ir užbaigti raminančiais. Pavyzdžiui, šiltos grindys – 3 min., nugludinti akmenėliai – 2 min., grindys -1 min., šiltas smėlis – 5 min., braidžiojimas atvirame vandens telkinyje ant aakmenukų – 3 min., drėgnas vėsus smėlis – 3 min., šiltas smėlis – 2 min.

Ėjimas basomis yra gera vaikų grūdinimo priemonė, nes tam nereikia ypatingų sąlygų. Dabar jau nemažai vaikų darželių yra įsirengę specialius takelius darželio patalpose. Dažniausiai jie įrengiami prie sporto salės arba, jei yra, – plaukimo baseinėlyje. Braidžiojimo baseinėliui nereikia didelės patalpos. Tai galima padaryti laisvame kambaryje, rūsyje ar kitose higieninius reikalavimus atitinkančiose patalpose. Parenkant patalpas reikia žiūrėti, kad jose būtų šiltas ir šaltas vanduo, apšvietimas, kanalizacija, apšildymas. Kad ir nedidelis takelis ar baseinėlis, jis gali būti gera vaikų plokščiapėdystės profilaktikos, grūdinimo bei gydymo priemonė. Dažniausiai daromi tokie plokščiapėdystės ir grūdinimo takeliai:

1)takelis, pripildytas skirtingo pagal poveikį grunto: smėlis – akmenėliai -smėlis

2)baseinėlis, kurio dugne yra akmenėlių ir nedaug vandens (braidžiojimui)

Pasivaikščiojus basomis reikia plauti kojas, pageidautina kambario temperatūros vandeniu su muilu ir šepečiu. Paskui naudinga atlikti pirštų ir pado masažą. Kai kurie pedagogai ir tėvai nuogąstauja, kad vaikas gali užsikrėsti grybelinėmis ligomis. Šie nuogąstavimai bereikalingi. Reikia žinoti, kad šia liga susergama dažniausiai ne vaikščiojant baso-mis, kai kojos yra vėdinamos, o priešingai, – nešiojant avalynę, kuri sukuria komfortišką mikroklimatą ir yra blogai vėdinama. Ypač nehigieniška yra guminė avalynė, kurioje koja labiau prakaituoja ir yra blogai vėdinama.

Plokščiapėdystės profilaktikos pratimai:

vaikščiojimas basomis aant grindų;

ėjimas briaunota lenta;

ėjimas virve;

ėjimas ir bėgimas žole, šlapia ir rasota žole;

ėjimas kontrastinės temperatūros gruntu: šiltu – šaltesniu – šiltu;

vaikščiojimas basomis ant kilimo ir specialiais plokščiapėdystės profilaktikai skirtais mediniais ar sintetiniais kilimėliais;

ėjimas kontrastiniu paviršiumi: švelniu – aštriu – švelniu.

Pastaruoju metu kai kuriuose Lietuvos darželiuose bandoma grūdinti vaikus vaikščiojimu baso-mis sniegu. Tai labai jaudinančiai veikia nervų sistemą: staigus temperatūros kontrastas sukelia gausią impulsaciją ir veikia daugelį organizmo funkcijų. Nors kai kurie sveikuoliai propaguoja tokį vaikų grūdinimo būdą, tačiau moksliniais tyrimais kol kas nėra įrodyta, kokį poveikį vaiko sveikatai daro vaikščiojimas basomis sniegu. Todėl kol kas negalima rekomenduoti visiems vaikų ugdymo institucijų pedagogams taikyti šį vaikų grūdinimo būdą. Pedagogai atsako už vaiko sveikatą, o tėvai tikisi, kad jų vaikai darželyje ir mokykloje yra gerai prižiūrimi ir ugdomi kvalifikuotai. Vadinasi, pedagogai turėtų taikyti tuos vaikų ugdymo ir grūdinimo būdus, kurių nauda sveikatai yra jau gerai žinoma ir nekelia abejonių.

Pratimai, stiprinantys pėdos ir kojų raumenis

1. Balerina

Eiti pasistiebus ant pirštų galų

2. Nenudek pirštų

Eiti ant kulnu, pakėlus ir surietus pirštų galus.

3. Molio minkymas

Atsistoti pražergtomis kojomis ir perkelti kūno svorį nuo pirštų ant kulnų paeiliui kaire, dešine koja.

4. „Vėžlys“

Pražergtomis kojomis atsistoti ant išorinių pėdos skliautų

ir grįžti ant visos pėdos.

5. „Riedučiai“

Ridenti kėglį ar gimnastikos lazdą dešine (kaire) koja.

6. Nusiauk kojinę be rankų

Sėdint vienos kojos pirštais numauti puskojinę nuo kitos kojos.

7. Šokis ratu

Atsigulti ant nugaros ir sukti abiejų kojų pėdomis ratukus į vidinę pusę, po to – į išorinę.

8. Paimk servetėlę kojomis

Sėdint kojų pirštais suimti popierinę servetėlę ir perkelti į kitą vietą.

Variantai: suimti nosinaitę, pieštu-ką ar kitą smulkų daiktą. Paimtą pirštais daiktą mesti aukštyn, tolyn.

9. Pajudink pirštukus

Gulint arba sėdint išskėsti kojų pirštukus ir ssuglausti.

Variantai: pakelti pirštukus aukštyn, nuleisti žemyn.

10. Piešimas koja

Atsisėsti, suimti dešinės (kairės) kojos pirštais pieštuką, kita koja prilaikyti popieriaus lapą. Braukyti pieštuku ant popieriaus.

11. „Varlytė“

Atsisėsti rankomis remiantis į grindis, kojas sulenkti. Pražergti kelius ir suglausti padus, grįžti į pradinę padėtį.

12. Masažas

Gulint arba sėdint braukti dešinės (kairės) kojos padu per kairę (dešinę) koją aukštyn, žemyn.

13. „Išlygink skalbinius“

Sėdint abejomis kojomis ridenti kėglį arba medinį ritulį pirmyn, atgal.

14. Paimk rankšluostį

Atsisėsti sulenktomis kojomis ir kojų pirštais sutraukti ištiestą rankšluostį.

15. Lipimas lynu

Atsisėsti ssulenktomis kojomis, kelius išskėsti. Tarp kojų pastatyti gimnastikos arba medinę lazdelę ir prilaikyti rankomis. Lipti aukštyn statant pėdą virš pėdos.

16. „Futbolas“

Atsisėsti pražergtomis pusiau su-lenktomis kojomis ir padais mušti kamuolį nuo vienos pėdos prie kitos.

17. Sugauk kamuolį kojomis

Atsisėsti vienam prieš kkitą, mėtyti kamuolį kojomis vienas kitam ir gaudyti.

18. „Patrauk vežimą“

Ant grindų patiesti rankšluostį ir ant jo galo padėti kokį nors nesunkų daiktą (trinkelę, knygą). Kojų pirš-tais sutraukti ištiestą rankšluostį.