PuslelinĖ

KAUNO KOLEGIJA

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

MAISTO PRAMONĖS VERSLO VADYBOS KATEDRA

IŠLYGINAMOSIOS STUDIJOS

Infekcinių ligų nagrinėjimas

PŪSLELINĖ

Kaunas 2006

ĮVADAS

Žiemos pabaigoje, nusilpus organizmo atsparumui, puola visokios bacilos. Ne išimtis ir herpes virusas, arba lūpų pūslelinė, kuri žmonėms sukelia didelį diskomfortą. Herpes simplex virusas gyvena beveik kiekvieno žmogaus organizme. Anot medikų, jį nešioja apie 90% žmonių. Jei imunitetas stiprus, šis virusas gali ramiai tūnoti organizme ir neišlysti visą gyvenimą . Susidarius palankioms sąlygoms, keičiantis orams, peršalus, nusilpus organizmo atsparumui, jis kaip mat „praneša apie save“. Pūslelių gali iškilti ir ppatyrus stresą, moterims – po menstruacijų ir t.t. Dažniausiai jos iškyla ant lūpų, tačiau paprastoji pūslelinė gali išplisti ir pažeisti veidą, kaklą, nosies ir burnos gleivinę, luosmenį ar lyties organus. Negydoma ir išplitusi lūpų pūslelinė kartais komplikuojasi bei sukelia galvos smegenų ir minkštųtų dangalų uždegimą.

Pūsleline susergama staiga. Keletą valandų prieš iškylant pūslelėms toje vietoje oda ir gleivinė tampa jautri, pradeda kaisti, dilgčioti ar tempti. Paskui ant paraudusios, patinusios odos ar gleivinės iškyla grupelė smulkių skaidrių, vandeningų, perštinčių ir niežtinčių ppūslelių. Po kelių dienų jos trūksta ir susidaro skausmingų žaizdelių. Kartais pakyla nedidelė temperatūra, maudžia raumenis, skauda galvą ir vargina bendras silpnumas.

Kaip apsisaugoti nuo labai nemalonios ligos – pūslelinės, kaip ją gydyti ir kaip išvengti, sužinojau rašydama šį, sanitarijos ir hhigienos praktinį darbą. Čia surinkau medžiagą apie viruso sukėlėjus, jiems palankią terpę, kap liga pasireiškia ir kaip gydoma. Tai labai svarbi ir naudinga informacija.

Pūslelinės infekcija

• Pūslelinė, kurią sukelia herpes simplex virusas (gr. herpo – šliaužti), yra viena iš labiausiai paplitusių infekcijų – apie 90% suaugusių žmonių yra užsikrėtę Herpes virusais.

• Šie virusai priklauso DNR turinčių, Herpes viridae virusų šeimai.

• Užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje. Pirminis užsikrėtimas dažniausiai besimptomis.

• Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis aktyvia ar besimptome ligos forma.

• Po pirminio užsikrėtimo virusai išlieka organizme neaktyvūs galvos nervuose, nugaros smegenyse, limfocituose, seilių liaukose, navikų audinyje ir periodiškai pasireiškia.

Virusas gali pasireikšti dėl fizinio ar psichinio streso, peršalimo ar perkaitimo, nusilpus imuninei sistemai (ypač gydant imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikoidais) arba dėl kitų priežasčių. Pagrindinis ateities ttikslas – sukurti vakciną nuo Herpes virusinių infekcijų.

Paprastoji pūslelinė

Paprastoji pūslelinė (lot. herpes simplex) – tai virusinė, užkrečiama odos ir gleivinių liga, pasireiškianti pūslelių grupėmis. Skiriamos pirminė ir antrinė pūslelinės. Virusas gali būti perduodamas oro-lašeliniu būdu (pvz., aplinkiniams čiaudint ar kitaip) ir tiesioginio kontakto būdu (pvz., bučiuojant). Į kitą organizmą virusas dažniausiai patenka per burnos gleivinę. Pirmas infekcijos patekimas į organizmą vadinamas pirminiu infekcijos epizodu. Tačiau jo metu ne visada sutrinka sveikata, taigi žmogus gali ir nežinoti, kad jis jau uužsikrėtęs herpes virusu.

Pagal bėrimų atsiradimo vietą bei viruso tipą yra skiriama:

• lūpų paprastoji pūslelinė, kuri būna daugiausia burnoje ir lūpose;

• lyties organų paprastoji pūslelinė, kuri sukelia išbėrimus lytinių organų ir išangės srityje ( ja galima užsikrėsti ir lytiškai santykiaujant).

Žmogus yra vienintelis paprastosios pūslelinės infekcijos šaltinis ir apie 60 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai. Dažniausiai užsikrečiama vaikystėje. Serga naujagimiai, vaikai ir suaugusieji, dažniau – jauni žmonės. Liga gali pasireikšti praėjus kelioms dienoms ar savaitėms nuo užsikrėtimo. Inkubacinis laikotarpis 5 – 19 d., paprastai apie savaitę. Ši infekcija yra linkusi kartotis tose pačiose vietose, dažniausiai po kiekvieno peršalimo ar nušalimo, kaitinimosi saulėje, nuolatinio odos ir gleivinių dirginimo, pervargus, sumažėjus organizmo atsparumui, sergant gripu ar plaučių uždegimu, ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu), vartojant organizmo atsparumą mažinančius vaistus.

LIGOS PRIEŽASTYS

Paprastąją pūslelinę sukelia virusai herpes simplex, kuriais užsikrečiama tiesiogiai nuo sergančiojo bučiuojantis, liečiantis, lytiškai santykiaujant, gimstant. Virusai patenka pro menkiausius odos ir gleivinės sužeidimus.

Sukėlėjas herpes simplex virusas, patenkantis ir išsilaikantis nerviniuose mazguose. Yra žinomi du viruso tipai. Pirmas tipas – herpes labialis. Jo sukelta lūpų pūslelinė dažniausiai atsiranda ant lūpų (paplitęs peršalimo bėrimas). Antras tipas – herpes genitalis. Tai lyties takų pūslelinė, sukelianti skausmingą lyties takų infekciją. Tačiau apie 20 % lyties oorganų infekcijų sukelia lūpų pūslelinės virusas. Manoma, kad taip atsitinka dėl oralinio sekso paplitimo.

Užsikrėtimo abiem virusais būdas yra vienodas – per skystį, esantį pūslelėse. Esant pūslelėms, bučiavimosi ar lytinės sueigos reikėtų vengti. Tie, kurie kartą jau turėjo virusą, juo nebeužsikrės.

Tikrų duomenų apie paplitimą nėra, bet liga yra labai dažna. Manoma, kad trečdalis lytiškai aktyvių suaugusiųjų yra viruso herpes genitalis tipo nešiotojai. Apie 75 % visų virusų nešiotojų neturi jokių simptomų.

Stuburo smegenyse infekcija tūno visą gyvenimą. Daugeliui žmonių ji dažniau ar rečiau pasireiškia dėl peršalimo, prisidėjusios kitos infekcijos, nuolatinio odos ar gleivinės dirginimo, imuniteto nepakankamumo, ŽIV, limfomos, kaulų čiulpų persodinimo operacijų, įvairių ligų gydymo imunosupresantais ar gliukokortikoidais ir lemia viruso išsisėjimą po visą organizmą.

SIMPTOMAI

• Galvos skausmas

• Bėrimas

• Karščiavimas

• Niežėjimas

• Limfmazgių padidėjimas

• Raumenų skausmas

• Skaidrios, vandeningos pūslelės

• Žaizdelės ant lūpų ar lyties organų

• Šašai ant lūpų ar lyties organų

• Odos dilgčiojimas

LIGOS EIGA

Liga prasideda staiga, dažniausiai pažeidžia veidą, lūpas, kuomet ant paraudusios , patinusios odos ar gleivinės atsiranda grupelė smulkių skaidrių pūslelių, kurios vėliau gali susilieti. Po kelių dienų pūslelės drumsčiasi, suyra, susidaro žaizdelės (erozijos), kurios pasidengia geltonu, kartais kraujingu šašu. Bėrimai gali atsirasti ant lūpų, veido ar lyties organų. Kelias minutes ar valandas prieš pasirodant pūslelėms, toje vietoje oda ar gleivinė tampa jautri, ppradeda kaisti, niežėti, dilgčioti ar tempti. Gali varginti karščiavimas, galvos, raumenų skausmas ar bendras silpnumas.Kartu padidėja artimiausi limfmazgiai.

Ypač sunkiai serga neišnešioti naujagimiai ir vaikai, kuriems paprastai pažeidžiama burnos gleivinė. Ji parausta, patinsta, atsiranda daug pūslelių ir žaizdelių, gausiai teka seilės. Vaikas netenka apetito, tampa neramus, dirglus, temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių Celsijaus. Gali būti pažeisti ir kiti organai.

Sergant atopiniu dermatitu, paprastoji pūslelinė gali išplisti (herpetinė gzema). Tuomet pažeidžiamas veidas, kaklas, liemuo.

Bėrimas tęsiasi 2-3 savaites. Sugijus kurį laiką lieka tamsesnių ar šviesesnių dėmių, rečiau – randelių.

KOMPLIKACIJOS

– Gali išsivystyti meningoencefalitas (galvos smegenų ir minkštųjų dangalų uždegimas), supūliuoti bėrimai.

– Sunkus stomatitas.

– Išplitusi egzema.

– Akių ragenos arba lytinių organų gleivinės uždegimai.

– Naujagimiams ir mažiems vaikams liga gali pažeisti kitus organus, sunkesniais atvejais iškilti gyvybės klausimas.

GYDYMAS

Liga nustatoma apžiūrėjus ligonį. Esant reikalui atliekami laboratoriniai tyrimai, patvirtinantys viruso buvimą organizme. Nors visiškai pasveikti nėra įmanoma ( infekcija negali būti pašalinta iš nervinių mazgų), tačiau išvengti pasikartojančių epizodų arba sutrumpinti ir palengvinti juos tikrai įmanoma. Geriausio patarimo, kuris labai priklausys nuo konkrečios situacijos (pasikartojimų dažnis ir stiprumas, veido odos vieta ir kt.) galima tikėtis iš gydytojo. Pačios bendriausios rekomendacijos galėtų būti:

• Tik pajutus pirmuosius bėrimo požymius, kol dar neatsirado pūslelės, patartina dažnai patrinti

tą vietą vatos gabaliuku, suvilgytu kamparo ar salicilo spiritu arba odekolonu.

• Kol pūslelinė dar neiškilusi, perštinčią vietą pašaldykite ledo gabalėliu.

• Lūpų priežiūros priemonių, kuriose yra medžiagų, apsaugančių nuo UV spindulių poveikio, naudojimas sumažina pasikartojančio lūpų pūslelinės epizodo pasireiškimo tikimybę. Kremai, turintys acikloviro ir penacikloviro, kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti pasikartojantį veido odos pūslelinės epizodą.

• Vos pajutus pirmuosius simptomus, patepkite antivirusiniu tepalu „Acic“, „Zovirax“, „Virolex“ ar kt. Viruso pažeistą vietą tepti ne rečiau kaip 6 kartus per dieną. Jei pūslelių iškilo daug, papildomai ggalima gerti ir „Acic“ tabletes. Jos naikina virusą ir mažina riziką kartotis pūslelinei.

• Kai atsiranda pūslelės ant lūpų, vartojama džiovinanti Cinko pasta (kai kam tinka ir dantų pasta su cinku). Vietiškai vartojamas acikloviro tepalas (taip pat ir lyties organams). Tinka viskas, kas džiovina. Galima sutrinti tabletę vitamino C ir, užlašinus vandens, košele tepti pažeistą vietą.

• Greičiau pasveiksite, jei vartosite homeopatinių preparatų „Natrium muriaticum 6C“, „Rhus 6C“ ar „Dulcamara 6C“ – naikina herpes virusą.

• Iškilusias pūsleles džiovina eterinis arbetmedžių, gvazdikų ar melisų aliejus (užlašinti aant ausų krapštuko ir prispaudus palikyti).

• Atsiradusias žaizdeles aptepkite trintų gysločių ir šalpusnių mišiniu.

• Jei karščiuojate, gerkite vaistažolių arbatos su medumi ir imbieru (šalavijų, čiobrelių, liepžiedžių ir kt.).

• Nesibučiuokite, ypač su mažais vaikais, galite užkrėsti. Neleiskite kitiems naudotis jūsų daiktais.

• Sunkesniu atveju arba dažnai kkartojantis infekcijai – skiriami geriami arba leidžiami į veną antivirusiniai vaistai. Supūliavę bėrimai tepami antibiotikais.

KAIP APSISAUGOTI

• Nesibučiuokite, nesinaudokite kitų (ypač sergančių) indais, rankšluosčiais, lūpų dažais ir t.t.

• Prausdamiesi stenkitės nešlapinti lūpų, kad pūslelės neišplistų.

• Vartokite imuninę sistemą stiprinančių preparatų su ežiuolėmis, vitaminais A, C ir E, selenu ir cinku.

• Pūsleliniei kartojantis dažniau nei 4-6 kartus per metus, būtina pasitarti su gydytoju. Jis skirs 6 mėn. profilaktinį gydymą „Acikloviru“ ar „Valtreksu“.

• Reikia gerai išsimiegoti, neperargti ir atsipalaiduoti, nes stresas ir įtemptas darbas silpnina organizmo atsparumą.

• Persirgus pūsleline, reikia išmesti dantų šepetėlį, nes galima užsikrėsti pakartotinai.

• Kosmetikos parduotuvėse nesinaudokite lūpų dažų mėginukais.

• Kad neužsikrėstumėte herpes virusu, po kontakto su sergančiuoju plaukite rankas.

PATARIMAI

Pajutus pirmuosius paprastosios pūslelinės požymius, stenkitės užkirsti tolimesnį ligos vystymąsi (pradėkite vartoti antivirusinį tepalą).

Stenkitės vengti peršalimo, pervargimo.

Tinkamai mmaitinkitės, gerkite polivitaminus, jei dažnai sergate peršalimo ligomis – pasiskiepykite nuo gripo. Stiprinkite organizmą!

Lyties takų pūslelinė

Požymiai.

• Užsikrėtus lyties takų herpes, atsiranda mažos žaizdelės ant/arba lyties takų viduje. Viskas prasideda nuo mažos niežtinčios dėmelės, po to išsivysto vandeningos pūslelės, kurios po kurio laiko pratrūksta palikdamos žaizdeles. Žaizdelės gali būti labai skausmingos ir jų gali būti daug.

• Gali pradėti skaudėti kirkšnių limfinius mazgus, pakilti temperatūra. Žaizdelė paprastai atsiranda praėjus trims – šešioms dienoms nuo užsikrėtimo, o jos užgijimui prireikia apie trijų savaičių. VVirusas lieka netoli pažeistos vietos esančiuose nerviniuose mazguose.

• Daliai persirgusių po kurio laiko požymiai gali ir vėl pasikartoti. Jie paprastai būna švelnesni nei pirmojo susirgimo metu. Ligos pasikartojimo dažnis skirtingas įvairiems žmonėms. Požymiai pasikartoja kas mėnesį arba keletą kartų pirmaisiais metais. Laikui bėgant pasikartojimai tampa švelnesni ir dažniausiai jie visiškai pranyksta per 10 – 15 metų. Kitiems liga praeina gana greitai. Pastarieji nepatiria jokių simptomų jau tuojau po pirmo infekcijos pasireiškimo. Pakartotino pasireiškimo priežastimi gali būti stresas, pervargimas, nauji lytiniai santykiai, menstruacijos. Tarp „atkritimo” periodų asmuo negali užkrėsti kito.

• Gali atsirasti niežėjimas apie lyties takus, bendri peršalimą primenantys požymiai, tokie kaip galvos ar nugaros skausmai, temperatūra, skausmai arba deginimas šlapinantis. Šie požymiai paprastai pasirodo 4 – 5 dieną po infekcijos. Tolimesni pūslelinės protrūkiai gali kartotis kas keli mėnesiai. Jie yra paprastai švelnesni nei pirmasis.

Gydymas. Specifinio gydymo nuo herpes kol kas nėra. Naudojamos priemonės gali sumažinti skausmą, sušvelninti ligos požymius. Žaizdelės paprastai užgyja pačios (negydant), tačiau jos turi būti švarios. Nėščios moterys turi pasakyti gydytojui, jei įtaria užsikrėtę lyties takų herpes.

Partnerio kontrolė. Pūslelių pasireiškimo metu partnerio užkrėtimo galimybė didelė, tačiau ji išnyksta pūslelėms užgijus. Prezervatyvas yra rekomenduojamas gijimo laikotarpiu. Partneris gali būti užkrečiamas „atkritimo” metu, kada požymiai yra tokie švelnūs, kkad jų negalima pastebėti. Pavyzdžiui, kai pūslelės yra makšties viduje. Nepaisant to, kad virusas yra nerviniuose mazguose, tarp prasiveržimų juo neužkrečiama. Labai svarbu išmokti atpažinti „atkritimo”požymius (paraudimas, patinimas, pūslelių atsiradimas). Atsisakydami lytinių santykių tokių „atkritimų” metu Jūs išvengsite savo partnerio užkrėtimo.

Pasekmės. Pūslelinės stadijos metu gimdyvė gali užkrėsti savo naujagimį, kuriam susirgimas gali rimtai pakenkti sveikatai.

Juostinė pūslelinė

Juostinė pūslelinė (lot. herpes zoster) yra virusinė liga, pažeidžianti odą bei nervus ir pasireiškianti pūsleliniu, dažniau vienpusiu bėrimu. Tai ūminis, skausmingas odos ir nervų pažeidimas, sukeltas suaktyvėjusio Varicella – zoster viruso, kuris priklauso herpes virusų šeimai. Šis virusas taip pat sukelia ir vėjaraupius. Žmonės, sirgę vėjaraupiais, gali susirgti juosiančiąja pūsleline, kuomet jų organizme aktyvuojasi nervinėse ląstelėse likęs „snaudžiantis“ virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kartais nuo sergančiojo juosiančiąja pūsleline. Juosiančioji pūslelinė ypač retai pasitaiko vaikams iki 10 metų. 66 proc. sergančių vyrų yra vyresni nei 50 m..

Užsikrečiama oro-lašeliniu būdu nuo sergančiųjų vėjaraupiais. Infekcija patenka į sensorinius ganglijus ir tampa latentinė. Paraudusią odą ima berti, atsiranda susigrupavusių papulių, pūslelių, pilnų skaidraus skysčio. Per 2 paras jos virsta pūlinėliais, o per 7-10 dienų – šašais. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Sunkesniais atvejais bėrimo elementai yra kraujingi nekroziniai ir gangreniniai, ilgiau gyja ir gali likti randų. Kartais karščiuojama, skauda ggalvą, silpna.

Beria nesimetriškai, vienoje kūno pusėje – palei pažeistus nervus. Bėrimui išnykus, net 40 proc. žmonių, vyresnių nei 60 m. , lieka poherpinė neuralgija, trunkanti savaites, mėnesius ar metus.

Simptomai.

• Bendras silpnumas

• Karščiavimas

• Odos niežėjimas

• Šašai

• Skaidrios vandeningos pūslelės

• Banguojantis odos skausmas

• Bėrimas rausvomis dėmelėmis

Ligos eiga.

Liga paprastai prasideda ūmiai. Palei pažeistą nervą, dažniausiai vienoje veido ar krūtinės pusėje, atsiranda rausvų dėmelių, kurių fone greitai susidaro grupuotų, prisipildžiusių skaidraus turinio pūslelių. Tokių pažeidimo židinių kiekis įvairus. Bėrimo atsiradimą lydi bendras negalavimas, temperatūros pakilimas, odos peršėjimas, bangomis kylantis skausmas.

Pūslytės per 6-8 paras virsta šašais, kurie trečios savaitės pabaigoje nukrenta, palikdami nedidelę pigmentaciją. Jei pūslyčių turinys kraujingas, jų vietoje vėliau gali likti įdubusių randelių.

Gydymas.

Liga paprastai diagnozuojama pagal jos pasireiškimo požymius: būdingą bėrimą, jį lydinčius simptomus. Diagnozę gali patvirtinti buvęs kontaktas su ligoniais, sergančiais vėjaraupiais.

Kreipkitės į gydytoją tik pasirodžius pirmiesiems juosiančiosios pūslelinės požymiams. Bėrimo vietoje rekomenduojama sausa šiluma. Pažeistos vietos tepamos dezinfekuojamaisiais tirpalais. Vaistai nuo uždegimo mažina pakenktų nervų uždegimą. Jei ligai būdingi stiprūs skausmai, gydytojas gali skirti vaistų nuo skausmo. Kai ligos eiga sunki, skiriama antivirusinių vaistų. Prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, gydytojas gali skirti antibakterinių vaistų. Antivirusiniai vaistai: acikloviras ir valacikloviras, skiriami ne vėliau kaip per 72 val. – tada greičiausiai gyja

bėrimai, sumažėja skausmas ir mažesnė poherpinės neuralgijos tikimybė.

Skausmas gali būti malšinamas narkotiniais analgetikais.

Sergantieji vėjaraupiais turi būti izoliuojami. Kontaktavę su sergančiaisiais vėjaraupiais vaikai turi būti izoliuojami nuo 11 iki 21 paros po kontakto.

Komplikacijos.

Pavojingiausia yra akių ligos forma, kai pūslyčių atsiranda ant vokų, nosies, skruostų, dažnai pažeidžiama ragena ir kitos akies struktūros. Tuomet būtina okulisto konsultacija. Kartais gali atsirasti veido raumenų parezė, prasidėti smegenų dangalų ar smegenų uždegimas.

LITERATŪRA

Balevičienė G. Pūslinių, pūslelinių ir pūlinėlinių odos ligų atlasas. Vilnius, 2000 ;

Jurgenas fon BBozė H. Ligų mokslas. Vilnius, 1997;

Laiškonis A., Bareišienė M. V. ir kt. Infekcinių ligų žinynas. Kaunas, 2004;

Levinienė G. Pūslelinės infekcija. Kaunas, 2002;

Medicinos enciklopedija – 1. Vilnius, 1991;

Medicinos enciklopedija – 2. Vilnius, 1993;

Žurnalų medžiaga;

Int