Raumenų struktūra. Veterinarija

Turinys:

1. Raumens struktūra.

2. Raumenų forma ir veikla.

3. Pagalbiniai raumenų dariniai.

4. Liemens raumenys:

4.1. Peties lanko raumenys:

1. Trapecinis raumuo,

2. Platusis nugaros raumuo,

3. Petinis galvos raumuo,

4. Rombinis raumuo,

5. Ventralinis dantytasis raumuo,

6. Paviršinis krūtinės raumuo,

7. Gilusis krūtinės raumuo.

4.2. Krūtinės sienos raumenys:

1. Dorsalinis dantytasis raumuio,

2. Laiptinis raumuo,

3. Šonkaulių keliamieji raumenys,

4. Išoriniai tarpšonkauliniai raumenys,

5.Vidiniai tarpšonkauliniai raumenys,

6. Tiesusis krūtinės raumuo,

7. Diafragma,

8. Juosmeninis šonkaulių raumuo.

4.3. Pilvo sienos raumenys:

1. Išorinis įstrižinis pilvo raumuo,

2. Vidinis įstrižinis pilvo raumuo,

3. Skersinis pilvo raumuo,

4. Tiesusis pilvo raumuo,

5. Kirkšninis kanalas.

4.4. Ventraliniai kaklo raumenys:

1. Krūtininis galvos raumuo,

2. Krūtininis skydo raumuo,

3. Krūtininis poliežuvinis raumuo.

4.5. DDorsaliniai stuburo raumenys:

1. Ilgiausiasis nugaros raumuo,

2. Keterinis kaklo ir keterinis krūtinės raumuo,

3. Klubinis šonkaulių raumuo,

4. Diržinis raumuo,

5. Ilgiausiasis kaklo raumuo,

6. Ilgiausiasis atlanto ir galvos raumuo,

7. Tarpketeriniai raumenys,

8. Tarpskersiniai raumenys,

9. Uodegos keliamieji raumenys.

4.6. Ventraliniai stuburo raumenys:

1. Ilgasis kaklo raumuo,

2. Ilgasis galvos raumuo,

3. Kvadratinis juosmens raumuo,

4. Mažasis juosmens raumuo,

5. Didysis juosmens raumuo,

6. Lateralinis ir medialinis uodegos nuleidžiamieji raumenys,

7. Stuburgalio Raumuo.

5. Galvos raumenys:

5.1. Veido raumenys:

1. Žiedinis burnos raumuo,

2. Viršutinės lūpos raumuo,

3. Apatinės lūpos raumuo,

4. Skruostinis raumuo,

5. Nosinis raumuo,

6. Iltinis raumuo,

7. Viršutinės lūpos keliamasis raumuo,

8. Viršutinės lūpos nutraukiamasis raumuo,

9. Apatinės lūpos nutraukiamasis raumuo,

10. Žandinis raumuo.

5.2. Kramtomieji raumenys:

1. Kramtomasis raumuo,

2. Sparninis raumuo,

3. Smilkininis raumuo,

4. Dvipilvis raumuo.

6. Priekinės kojos raumenys:

6.1. peties sąnario rraumenys:

1. Antketerinis raumuo,

2. Snapinis peties raumuo,

3. Deltinis raumuo,

4. Didysis apvalusis raumuo,

5. Mažasis apvalusis raumuo,

6. Poketerinis raumuo,

7. Pomentinis raumuo.

6.2. Alkūnės sąnario raumenys:

1. Trigalvis peties raumuo,

2. Dilbio fascijos tempiamasis raumuo,

3. Dvigalvis peties raumuo,

4. Petinis raumuo.

6.3. Riešo sąnario raumenys:

1. Stipininis riešo tiesiamasis raumuo,

2. Alkūnini riešo tiesiamasis raumuo,

3. Stipininis riešo lenkiamasis raumuo,

4. Alkūninis riešo lenkiamasis raumuo,

5. Ilgasis nykščio aatitraukiamasis raumuo.

6.4. Pirštų sąnarių raumenys:

1. Pirštų tiesiamasis raumuo,

2. Šoninis pirštų tiesiamasis raumuo,

3. Specialusis trečiojo piršto tiesiamasis raumuo,

4. Paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo,

5. Gilusis pirštų lenkiamasis raumuo,

6. Vidurinis tarpkaulinis raumuo.

7. Užpakalinės kojos raumenys:

7.1. Klubo sąnario raumenys:

1. Paviršinis strėnų raumuo,

2. Vidurinis strėnų raumuo,

3. Gilusis strėnu raumuo,

4. Dvigalvis šlaunies raumuo,

5. Pusgyslinis raumuo,

6. Pusplėvinis raumuo,

7. Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo,

8. Siuvėjo raumuo,

9. Skiauterinis raumuo,

10. Grakštusis raumuo,

11. Pritraukiamasis raumuo.

7.2. Kelio sąnario raumenys:

1. Keturgalvis šlaunies raumuo,

2. Pakinklinis raumuo.

7.3. Kulno snario raumenys:

1. Trigalvis blauzdos raumuo,

2. Priekinis blauzdinis raumuo,

3. Ilgasis šeivinis raumuo,

4. Trečiasis šeivinis raumuo.

7.4. Pirštų sąnarių raumenys:

1. Ilgasis pirštų tiesiamasis raumuo,

2. Šoninis pirštų tiesiamasis raumuo,

3. Paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo,

4. Gilusis pirštų lenkiamasis raumuo.

Mokslas apie raumenis (MIOLOGIJA)

1. Raumens struktūra

Raumuo sudarytas iš raumens pilvelio ir sausgyslės. Raumens pilvelį sudaro stroma (jungiamasis audinys) ir parenchima (skersaruožių raumenų skaidulos). Kiekvieną raumenį supa jungiamojo audinio dangalas (perimysium). Nuo jo vidinio paviršiaus į raumens vidų eina jungiamojo aaudinio tarpsluoksniai, kurie suskirsto raumenines skaidulas į pluoštus. Jungiamajame audinyje išsišakoję raumenines skaidulas maitinančios kraujagyslės ir nervai. Iš raumeninių skaidulų galų išeina jungiamojo audinio skaidulos, kurios susijungusios sudaro raumens sausgyslę.

Apvalus raumuo baigiasi virvės formos sausgysle (tendo), plokščias raumuo – sausplėve (aponeurosis). Papraščiausia sandara tų raumenų, kurių skaidulos eina lygiagrečiai raumens išilginiai ašiai. Raumenys, kurių skaidulos eina kampu į išilginę ašį, vadinami plunksniškai (musculus pennatus). Raumeninių skaidulų čia gali būti vienas sluoksnis (m. unipennatus), du sluoksniai (m. bipennatus) arba daugiau ssluoksnių (m. multipennatus). Per kai kuriuos raumenis sausgyslės pereina ištisai, todėl šie raumenys gali veikti ir kaip raisčiai, pavyzdžiui dvigalvis peties raumuo.

2. Raumenų forma ir veikla

Pagal formą raumenys skirstomi į plokščiuosius, sudėtinius, žiedinius ir apvaliuosius. Plokštieji raumenys sudaro kūno ertmių sienas, pavyzdžiui, jungia priekinę koją su liemeniu, sudaro pilvo sieną ir kt. Sudėtiniams raumenims būdinga tai, kad jie prisitvirtinę prie daugelio svirčių atskirais pluoštais, o jų skaidulos sudaro bendrą raumens pilvelį. Žiediniai raumenys neturi nei pradžios, nei galo. Jie supa natūralias kūno angas. Apvalieji raumenys yra cilindro, arba šeivos formos. Jie skirstomi į raumens galvą, pilvelį ir uodegą. Šios formos raumenų yra daugiausia.

Raumenų veikla – tai jų skaidulų susitraukimas. Raumeniui susitraukiant, cheminė energija virsta darbu, o darbo metu išsiskiria šiluma.

Vienas raumens galas prisitvirtina prie nejudrios skeleto dalies, o kitas galas yra judrus. Nejudrus raumens galas vadinamas raumens pradžia (origo), judrus – raumens pabaiga (insertio). Galūnių raumenys pagal atliekamą darbą skirstomi į tiesiamuosius (musculi extensores), lenkiamuosius (m. flexores), pritraukiamuosius (m. adductores) ir atitraukiamuosius (m. abductores).

3. Pagalbiniai raumenų dariniai

Prie pagalbinių raumenų darinių priklauso fascijos, tepaliniai maišeliai (bursos), sausgyslių tepalinės makštys ir sezamoidiniai kauliukai.

Fascijos (fasciae) yra baltos jungiamojo audinio plokštės, sudarančios papildomą skeletą raumenims. Susitraukimo metu jos palaiko raumenims tam tikroje vietoje. Fascijos bbūna paviršinės ir giliosios. Paviršinė fascija, gulinti po oda, dengia visą gyvulio kūną. Gilioji fascija dengia kitus skeleto raumenis.

Tepaliniai maišeliai (bursae synoviales) yra nedideli, sudaryti iš jungiamojo audinio su plokščiomis ląstelėmis viduje. Jie pilni skysčio, panašaus į sąnarių tepalą. Tepaliniai maišeliai guli po sausgyslėmis arba po raumenimis tose vietose, kur yra šiurkštūs kaulų paviršiai. Jos pagerina sausgyslių ir raumenų slydinėjimą.

Sausgyslių tepalinių makščių (vaginae tendinum synoviales) sandara panaši į tepalinių maišelių, tik jos yra pailgos. Sausgyslių tepalinės makštys supa raumenų sausgysles, einančias nelygiais kaulų paviršiais. Jos sudarytos iš dviejų sluoksnių – paviršinio skaidulinio ir giliojo sinovinio. Sinovinis sluoksnis susideda ir parietalinio lapo (lamina parietalis) ir sausgyslę dengiančio visceralinio lapo (l. visceralis). Tarp lapų yra ertmė su sinoviniu tepalu.

Sezamoidiniai kauliukai yra sąnarių viršūnėse, įaugę į sausgysles. Jie palengvina raumens saugyslėms slysti sąnario viršūne.

4. Liemens raumenys

Prie liemens raumenų priskyriami peties lanko raumenys, krūtinės sienos raumenys, pilvo sienos raumenys, ventraliniai kaklo raumenys, dorzaliniai stuburo raumenys ir ventraliniai stuburo raumenys.

4.1. Peties lanko raumenys jungia priekines kojas su kaklu ir liemeniu. Mentės pagrindas jungiasi su liemeniu dviem raumenimis: trapeciniu ir rombiniu.

1. Trapecinis raumuo (musculus trapezius) yra plokščias, trikampio formos. Po juo guli rombinis raumuo ir mentė su raumenimis. Trapecinis raumuo skirstomas į kaklo trapecinį rraumenį (m. trapezius cervicis) ir nugaros trapecinį raumenį (m. trapezius dorsi). Galvijų trapecinis raumuo prasideda nuo sprando raiščio per visą jo ilgį (nuo antrojo kaklo iki trečiojo krūtinės slankstelio) ir baigiasi prie mentės keteros. Kiaulių trapecinis raumuo prasideda nuo sprando bei anketerinio raiščio ir eina nuo pakauškaulio iki dešimtojo krūtinės slankstelio. Arklių trapecinis raumuo prasideda kaip ir galvijų. Nugaros trapecinis raumuo prasideda ant antketerinio raiščio nuo trečiojo iki dešimtojo krūtinės slakstelio.

Funkcija. Kelia mentę į viršų. Jei susitraukia vien kaklo dals, mentė traukiama į priekį, o jei nugaros dalis – traukiama atgal.

2. Platusis nugaros raumuo (m. latissimus dorsi) yra plokščias, trikampio formos. Jis prasideda plačia sausgysle kartu su juosmenine nugaros fascija ant antketerinio raiščio nuo trečiojo krūtinės iki paskutiniojo juosmens slankstelio, leidžiasi siaurėdamas krūtinės šonu ir baigiasi prie petikaulio medialinės pusės. Kiaulių ir galvijų platusis nugaros raumuo dar prisitvirtina prie paskutiniųjų šonkaulių.

Funkcija. Pakeltą priekinę koją traukią atgal ir lenkia per peties sąnarį. Kai priekinė koja pastatyta ant žemės, traukia liemenį į priekį.

3. Petinis galvos raumuo (m. brachiocepchalicus) yra ilgas, juostos pavidalo. Kiaulių ir galvijų šis raumuo prasideda nuo pakauškaulio, smilkinkaulių ir apatinio žandikaulio, arklių – dar ir nuo viduriniųjų kaklo slankstelių skersinių ataugų. Visų gyvulių petinis galvos raumuo baigiasi

ant petikaulio skiauterės.

Funkcija. Tiesia koją per peties sąnarį. Kai koja pastatyta ant žemės, lenkia kaklą žemyn.

4. Rombinis raumuo (m. rhomboideus) yra plokščias, guli po trapeciniu raumeniu. Galvijų jis prasideda nuo sprando raiščio ir antketerinių raiščių (nuo antrojo kaklo iki aštuntojo krūtinės slankstelio) ir baigiasi prie mentės kremzlės medialinio paviršiaus.

Funkcija. Veikia panašiai kaip trapecinis raumuo. Kai koja pastatyta ant žemės, kelia kaklą į viršų.

5. Ventralinis dantytasis raumuo (m. serratus ventralis) yra galingas vėduoklės pavidalo raumuo. Jis skirstomas į kaklo ir kkrūtinės dalis. Kaklo dalis (pars cervicalis) prasideda atskirais danteliais nuo ketvirtojo – septintojo kaklo slankstelių skersinių ataugų, krūtinės dalis (pars thoracalis) – nuo pirmųjų devynių šonkaulių. Kyldamas į viršų, šis raumuo siaurėja ir baigiasi prie mentės kremzlės medialinio paviršiaus. Galvijų abidvi ventralinio dantytojo raumens dalys prie mentės prisitvirtina atskirai.

Funkcija. Laiko liemenį pakabintą tarp priekinių kojų.

6. Paviršinis krūtinės raumuo (m. pectoralis superficialis) guli po oda ventraliniame krūtinės paviršiuje tarp kojų. Jis skirstomas į dvi dalis: raktikaulinę dalį (pars clavicularis) ir krūtinkaulinę ššonkaulių dalį (pars sternocostalis). Raktikaulinė dalis prasideda nuo krūtinkaulio rankenos ir baigiasi prie perikaulio skiauterės. Krūtinkaulinė šonkaulių dalis prasideda nuo krūtinkaulio ir pirmųjų keturių šonkaulių kremzlių, nusileidžia į dilbio kaulų medialinį paviršių ir baigiasi plačia sausgysle dilbio fascijoje.

Funkcija. Veikia kaip ppritraukiamasis raumuo.

7. Gilusis krūtinės raumuo (m. pectoralis profundus) prasideda nuo krūtinkaulio ir baigiasi prie petikaulio didžiojo ir mažojo gumburų. Kiaulių ir arklių šis raumuo turi dvi dalis: priešmentinę dalį (pars praescapularis) ir petikaulinę dalį (pars humeralis). Abi šios dalys prasideda nuo krūtinkaulio ventralinio paviršiaus. Petikaulinė dalis baigiasi prie petikaulio didžiojo gumburo, priešmentinė – prie priekinio mentės krašto.

Funkcija. Tai pritraukiamasis raumuo, traukia liemenį į priekį ir pakeltą koją atgal.

4.2. Krūtinės sienos raumenys. Krūtinės sienos raumenys, veikdami šonkaulius, arba išplėčia krūtinės ląstą inspiracijos (įkvėpimo) metu, arba susiaurina ją ekspiracijos (iškvėpimo) metu. Todėl šie raumenys ir vadinami inspiratoriais bei ekspiratoriais.

1. Dorsalinis dantytasis raumuo (m. serratus dorsalis) skirstomas į dvi dalis: kranialinę ir kaudalinę (m. serratus dorsalis cranialis et caudalis). Jis prasideda juosmeninėje nnugaros fascijoje ir baigiasi atskirais danteliais: kranialinė dalis – prie penkto – aštunto šonkaulių kranialinių kraštų, kaudalinė dalis – prie dešimtojo – tryliktojo šonkaulių kaudalinių kraštų.

Funkcija. Kranialinė dalis skečia šonkaulius ir veikia kaip inspiratorius, kaudalinė dalis suglaudžia šonkaulius ir veikia kaip ekspiratorius.

2. Laiptinis raumuo (m. scalenus) sudarytas iš dviejų raumenų: antšonkaulinio laiptinio ir pirmojo šonkaulio laiptinio. Antšonkaulinis laiptinis raumuo prasideda nuo trečiojo ketvirtojo šonkaulių ir baigiasi prie trečiojo – septintojo kaklo slakstelių skersinių ataugų. Pirmojo šonkaulio laiptinis raumuo prasideda nuo ppirmojo šonkaulio ir baigiasi prie kaklo slankstelių kartu su antšonkauliniu laiptiniu raumeniu.

Funkcija. Laiptinis raumuo susitraugdamas lenkia kaklą žemyn ir veikia kaip inspiratorius.

3. Šonkaulių keliamieji raumenys (mm. levatores costarum) guli po ilgiausiuoju nugaros raumeniu. Jie prasideda nuo krūtinės slankstelių skersinių ataugų ir baigiasi prie šonkaulių proksimalinių galų. Šie raumenys geriausiai išsivystę vidurinėje krūtinės dalyje.

Funkcija. Veikia kaip inspiratoriai.

4. Išoriniai tarpšonkauliniai raumenys (mm. intercostales externi) eina kaudoventraline kryptimi. Jie prasideda šonkaulių kaudaliniame krašte ir baigiasi gretimo šonkaulio kranialiniame krašte.

Funkcija. Veikia kaip inspiratoriai.

5. Vidiniai tarpšonkauliniai raumenys (mm. intercostales interni) guli tarp šonkaulių po išoriniais tarpšonkauliniais raumenimis. Jie prasideda šonkaulių kranialiniame krašte, eina kranioventraline kryptimi ir baigiasi priešais gulinčio šonkaulio kaudaliniame krašte.

Funkcija. Ekspiratoriai (glaudžia šonkaulius).

6. Tiesusis krūtinės raumuo (m. rectus thoracis) guli pirmųjų keturių šonkaulių distaliniame gale.

Funkcija. Veikia kaip inspiratorius.

7. Diafragma (diaphragma) yra tarp pilvo ertmės bei krūtinės ląstos ir skiria jas vieną nuo kitos. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių: sausgyslinio centro ir periferinės raumeninės dalies. Periferinė raumeninė dalis pagal prisitvirtinimo vietą skirstoma į juosmeninę, šonkaulinę ir krūtinkaulinę dalis. Juosmeninė dalis susideda iš dviejų kojelių abi šios kojelės prasideda toje vietoje, kur krūtinės skyriaus slanksteliai pereina į juosmens skyrių. Tarp diafragmos kojelių yra du plyšiai. Per vieną iš jų praeina aorta, per kitą –– stemplė (iš krūtinės ląstos į pilvo ertmę). Šonkaulinė diafragmos dalis prisitvirtina prie šonkaulių, krūtinkaulinė dalis – prie krūtinkaulio kardinės kremzlės. Diafragmos sausgyslinio centro viduryje yra anga, per kurią užpakalinė tuščioji vena pereina į pilvo ertmę.

Funkcija. Kai diafragmos raumeninė dalis susitraukia, jos centras pasiduoda į pilvo pusę ir krūtinės ląsta padidėja (įkvėpimas), o kai raumeninė dalis atsileidžia, centras grįžta i krūtinės ląstos pusę (iškvėpimas).

8. Juosmeninis šonkaulių raumuo (m. lumbocostalis) yra trikampio formos, plokščias. Jis prasideda nuo pirmųjų juosmens slankstelių skersinių ataugų ir baigiasi prie paskutinio šonkaulio.

Funkcija. Iškvėpimas.

4.3. Pilvo sieno raumenys.

1. Išorinis įstrižinis pilvo raumuo (m. obliquus externus) prasideda atskirais danteliais nuo paskutiniųjų šonkaulių lateralinio paviršiaus, eina kaudoventraline kryptimi ir baigiasi plačia sausgysle pilvo sagitalinėje linijoje. Šį raumenį dengiangeltonoji pilvo fascija.

2. Vidinis įstrižinis pilvo raumuo (m. obliquus abdominis internus) sudaro vidinį pilvo sienos sluoksnį. Jis prasideda nuo klubagumbio bei juosmens slanstelių skersinių ataugų, eina kranioventraline kryptimi ir baigiasi prie paskutiniųjų šonkaulių ir vidurinėje sagitalinėje pilvo linijoje.

3. Skersinis pilvo raumuo (m. transversus abdominis) sudaro vidinį pilvo sienos sluoksnį. Jis prasideda nuo juosmens slankstelių skersinių ataugų ir baigiasi pilvo sagitalinėje linijoje.

4. Tiesusis pilvo raumuo (m. rectus abdominis) yra ilgas, kaspino pavidalo. Prasidėjęs nuo krūtinkaulio ventralinio paviršiaus, jis eina ventraline pilvo siena tarp vvidinio įstrižinio bei skersinio pilvo raumenų sausgyslių ir baigiasi kaudaliai prie gaktikaulio. Dešiniosios ir kairiosios pusės tiesioji pilvo raumens sausgyslės, susiglaudusios vidurinėje sagitalinėje pilvo linijoje, sudaro baltąją pilvo liniją (linea alba). Šios linijos viduryje yra bambos žiedas (anulus umbilicalis).

Funkcija. Pilvo sienos raumenys ne tik palaiko pilvo ertmės organus, bet ir suspaudžia juos, t.y. sudaro jiems normalias sąkygas. Susitraukinėdami pilvo sienos raumenys suspaudžia vidurius ir padeda gyvuliui išsituštinti.

5. Kirkšninis kanalas (cannalis inguinalis). Vyriškosios lyties gyvulių apie 2 cm lateraliai nuo baltosios pilvo linijos ir kranialiai nuo gaktikaulio per pilvo sienos raumenis praeina kirkšniniai kanalai. Moteriškosios lyties gyvulių kirkšninis kanalas yra užaugęs.

4.4. Ventraliniai kaklo raumenys.

1. Krūtininis galvos raumuo (m. sternocephalicus) guli ventraliniame kaklo krašte. Jis susideda iš dviejų raumenų. Paviršinis raumuo (m. sternomandibularis) prasideda nuo krūtinkaulio rankenos ir baigiasi prie apatinio žandikaulio. Gilesnis raumuo (m. sternomastoideus) prasideda nuo krūtinkaulio rankenos ir baigiasi prie smilkinkaulio.

Funkcija. Lenkia galva žemyn.

Krūtininis galvos raumuo kartu su petiniu galvos raumeniu sudaro jungo griovelį (sulcus jugularis), kuriuo eina stambi jungo vena.

2. Krūtininis skydo raumuo (m. sternothyroideus) yra siauras. Prasidėjęs nuo krūtinkaulio rankenos, jis eina trachėjos ventraliniu paviršiumi ir baigiasi prie skydinės kremzlės.

Funkcija. Prarijus kąsnį, atitraukia atgal gerklas.

3. Krūtininis poliežuvinis raumuo (m. sternohyoideus) prasideda nuo krūtinkaulio rankenos,

eina greta krūtinkaulio skydo ir baigiasi prie poliežuvinio kaulo.

Funkcija. Ryjant traukia liežuvį atgal.

4.5. Dorsaliniai stuburo raumenys.

1. Ilgiausiasis nugaros raumuo (m. longissimus dorsi) guli ant stuburo tarp skersinių ir keterinių slankstelių ataugų. Jis prasideda nuo klubakaulio sparno ir kryžkaulio keterinių ataugų. Eidamas į priekį, šis raumuo prisitvirtina prie visų juosmens ir krūtinės slankstelių ir baigiasi prie paskutiniojo kaklo slankstelio skersinės ataugos.

Funkcija. Susitraukdamas kelia į viršų priekinę arba užpakalinę kūno dalį.

2. Keterinis kaklo ir keterinis krūtinės raumuo (m. spinalis cervicis eet thoracis) prasideda sausgysle nuo klubakaulio sparno ir baigiasi prie paskutiniųjų keturių kaklo slankstelių keterinių ayaugų.

Funkcija kaip ir ilgiausiojo nugaros raumens.

3. Klubinis šonkaulių raumuo (m. iliocostalis) yra sudėtinis. Jis prasideda nuo klubakaulio sparno, einalateraliai ilgiausiojo nugaros raumens ir baigiasi atskirais pluoštais prie visų šonkaulių bei paskutiniųjų kaklo slankstelių skersinių ataugų.

Funkcija. Veikia kaip ekspiratorius.

4. Diržinis raumuo (m. splenius), prasidėjęs nuo pirmųjų trijų krūtinės slankstelių keterinių ataugų, eina šone kaklo iki pirmųjų kaklo slankstelių skersinių ataugų bei pakauškaulio, kur ir baigiasi. Iš llateralinės pusėsjį dengia rombinis raumuo ir trapecinis raumuo. Kiaulių šis raumuo beveik nesiskiria nuo galvijų. Arklių diržinis raumuo prasideda nuo pirmojo – septintojo krūtinės slankstelių skersinių ataugų bei trečiojo – penktojo slanstelių keterinių ataugų ir prisijungia prie sprando raiščių. Viena jjo dalis baigiasi prie viduriniųjų kaklo slankstelių skersinių ataugų, kita dalis – prie pakauškaulio.

Funkcija. Kelia kaklą ir galvą į viršų. Veikiant vienos pusės diržiniam raumeniui, kaklas lenkiasi į atitinkamą pusę.

5. Ilgiausiasis kaklo raumuo (m. longissimus cervicis) guli po diržiniu raumenių. Jis prasideda nou pirmųjų septinių krūtinės slankstelių skersinių ataugų ir baigiasi prie paskutiniųjų keturių kaklo slankstelių skersinių ataugų.

Funkcija. Kelia kaklą į viršų.

6. Ilgiausiasis atlanto ir galvos raumuo (m. longissimus atlantis et capitis) prasideda atskirais danteliais nuo pirmųjų krūtinės ir paskutiniųjų kaklo slanksteliųs sąnarinių ataugų. Viena jo šaka baigiasi prie atlanto sparno, kita – prie smilkinkaulio.

Funkcija. Kelia kaklą ir galvą į viršų.

7. Tarpketeriniai raumenys (mm. interspinales) išsidėstę tarp stuburo slankstelių keterinių ataugų.

8. Tarpskersiniai raumenys (mm. intertransversarii) sudaryti iš raumeninių ppluoštų, gulinčių stuburo šonuose. Jie geriausiai išsivystę kakle.

Funkcija. Fiksuoja stuburą.

9. Uodegos keliamieji raumenys yra du. Jie prasideda nuo paskutinių kryžkaulio slankstelių keterinių ataugų, eina dorsaliniu uodegos slankstelių paviršiumi ir baigiasi prie uodegos slankstelių.

4.6. Ventraliniai stuburo raumenys.

1. Ilgasis kaklo raumuo (m. longus colli) skirstomas į kaklo ir krūtinės dalis. Kaklo dalis (pars cervicalis) susideda iš atskirų raumeninių pluoštų, kurie prasideda nuo kaklo slankstelių kūnų ventralinio paviršiaus ir baigiasi prie priekinio slankstelio ilgų, siekiančių net atlantą, skersinių ataugų. Krūtinės dalis (pars tthoracalis) prasideda nuo pirmųjų šešių krūtinės slankstelių kūnų ventralinio paviršiaus, išeina iš krūtinės ląstos ir baigiasi prie septintojo kaklo slankstelio skersinės ataugos.

Funkcija. Lenkia kaklą žemyn.

2. Ilgasis galvos raumuo (m. longus capitis), prasidėjęs nuo antrojo – šeštojo kaklo slankstelių skersinių ataugų, eina ventraliniu slanksletlių paviršiumi iki kiaušo pagrindo.

Funkcija. Lenkia galva.

3. Kvadratinis juosmens raumuo (m. quadratus lumborum) yra plokščias. Prasidėjęs nuo paskutiniųjų dviejų šonkaulių proksimalios dalies, jis eina juosmens slankstelių skersinių ataugų ventraliniu paviršiumi prie kryžkaulio sparno ventralinio paviršiaus.

Funkcija. Lenkia juosmenį į šoną ir fiksuoja stuburo juosmens skyrių.

4. Mažasis juosmens raumuo (m. psoas minor) prasideda nuo paskutiniųjų krūtinės bei juosmens slankstelių kūnų ventralinio paviršiaus ir baigiasi prie klubakaulio kūno.

Funkcija. Lenkia stuburą juosmens srityje.

5. Didysis juosmens raumuo (m. psoas major) prasideda nuo paskutiniųjų dviejų šonkaulių galų ir baigiasi sausgysle prie šlaunikaulio mažojo gūbrio.

Funkcija. Lenkia koją per klubo sąnarį.

6. Lateralinis ir medialinis uodegos nuleidžiamieji raumenys prasideda nuo kryžkaulio ventralinio paviršiaus ir siaurėdami baigiasi prie uodegos ventralinio paviršiaus.

Funkcija. Traukia uodega žemyn.

7. Stuburgalio raumuo (m. coccygeus) yra platus. Jis prasideda nuo sėdynkaulio skiauterės, kyla į viršų ir baigiasi prie pirmųjų uodegos slankstelių skersinių ataugų.

Funkcija. Nuleidžia uodegą, prispaudžia ją prie analinės angos arba pasuka į šoną.

Kiaulių ir arklių ventraliniai stuburo raumenys tokie pat kaip galvijų. <

5. Galvos raumenys

Galvos raumenys (mm.capitis) skirstomi į veido ir kramtuomuosius raumenis. Veido raumenys valdo šnerves, akies vokus, lūpas, kramtomieji – apatinį žandikaulį.

5.1. Veido raumenys.

1. Žiedinis burnos raumuo (m. orbicularis oris) supa burnos angą. Šis raumuo įvairių gyvulių nevienodai išsivystęs (tai priklauso nuo lūpų funkcijos), pavyzdžiui, kiaulių jis išsivystęs silpnai.

Funkcija. Uždaro burnos angą.

2. Viršūtinės lūpos raumuo (m. incisivus superior) guli viršūtinėje lūpoje po gleivine. Jis prasideda nuo tarpinio žandikaulio kūno ir baigiasi viršutinėje lūpoje. Kiaulių ir arklių šis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Kelia viršūtinę lūpą.

3. Apatinės lūpos raumuo. (m. incisivus inferior) guli apatinėje lūpoje po gleivine. Jis prasideda nuo apatinio žandikaulio žemiau priekinių dantų ir baigiasi apatinės lūpos žiediniame burnos raumenyje. Kiaulių ir arklių apatinės lūpos raumuo toks pat kaip ir galvijų.

Funkcija. Traukia apatinę lūpą žemyn.

4. Skruostinis raumuo. (m. zygomaticus) prasideda nuo kramtomojo raumens ir baigiasi lūpų kampe, žiediniame burnos raumenyje. Kiaulių ir arklių šis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Traukia lūpų kampus atgal ir į viršų.

5. Nosinis lūpos keliamasis raumuo (m. levator nasolabialis) yra plonas, platus. Prasidėjęs nuo viršutinio žandikaulio lateralinio paviršiaus, jis eina šoniniu nosies paviršiumi po oda ir baigiasi viršutinėje lūpoje bei lateraliniame šnervės sparnelyje. Kiaulių šis raumuo siauras, pprasideda nuo nosikaulio vidurio ir baigiasi viršutinėje lūpoje. Arklių nosinis lūpos keliamasis raumuo prasideda toje vietoje, kur nosikaulis susijungia su kaktikauliu, eina platėdamas burnos link ir netoli lūpų išsiskiria į du pluoštus. Vienas pluoštas baigiasi lateraliniame šnervės sparnelyje, kitas – viršutinėje lūpoje.

Funkcija. Kelia viršutinę lūpą ir plečia šnerves.

6. Iltinis raumuo (m. caninus) prasideda nuo viršutinio žandikaulio lateralinio paviršiaus ir baigiasi lateraliniame šnervės sparnelyje. Kiaulių šis raumuo prasideda toje vietoje, kur ašarikaulis susijungia su viršutiniu žandikauliu ir baigiasi daugeliou šakų aplink nosies angą bei viršutinėje lūpoje, arklių prasideda nuo veido skiauterės priekinio krašto ir baigiasi lateraliniame šnervės sparnelyje.

Funkcija. Plečia šnerves.

7. Viršutinės lūpos keliamasis raumuo (m. levator labii superioris) prasideda kartu su iltiniu raumeniu ir baigiasi viršutinėje lūpoje bei lateraliniame šnervės sparnelyje.

Funkcija. Kelia viršutinę lūpą ir plečia šnerves.

Kiaulių šis raumuo gerai išsivystęs, prasideda nuo ašarikaulio bei viršutinio žandikaulio ir baigiasi sausgysle knyslėje.

Funkcija. Kelia knyslę.

Arklių viršutinės lūpos keliamasis raumuo prasideda medialiniame akiduobės krašte, eidamas į priekį siaurėja ir pereina į sausgyslę, kur, susijungęs su kitos pusės sausgysle, sudaro plokštelę, pasibaigiančią viršutinėje lūpoje.

Funkcija. Kelia viršutinę lūpą.

8. Viršutinės lūpos nutraukiamasis raumuo (m. depressor labii superioris), kurį turi tik kiaulės ir galvijai, eina ventraliai iltinio raumens, su kuriuo kartu

ir prasideda. Baigiasi jis viršutinėje lūpoje (kiaulių – prie knyslės tarp nosies angų).

9. Apatinės lūpos nutraukiamasis raumuo (m. depressor labii inferioris) prasideda nuo apatinio žandikaulio ties paskutiniais krūminiais dantimis ir baigiasi apatinėje lūpoje. Arklių šis raumuo prasideda nuo apatinio žandikaulio vainikinės ataugos, o kiaulių suaugęs su žandiniu raumeniu. Jis baigiasi apatinėje lūpoje.

Funkcija. Padeda atidaryti burnos plyšį.

10. Žandinis raumuo (m. buccinator), gulintis iš viršutinio ir apatinio žandikaulių šonų, sudaro žandų pagrindą.

Funkcija. Neleidžia pašarui patekti tarp dantų ir žandų, o patekusį išstumia aatgal.

5.2 Kramtomieji raumenys.

1. Kramtomasis raumuo (m. masseter) yra labai galingas. Jis prasideda nuo viršutinio žandikaulio dorsaliai krūminių dantų, eina apatinio žandikaulio šakos lateraliniu paviršiumi ir baigiasi prie apatinio žandikaulio šakos.

Funkcija. Spaudžia apatinį žandikaulį prie viršutinio. Jam veikiant, pašaras trinamas tarp krūminių dantų.

2. Sparninis raumuo (m. pterygoideus) guli apatinio žandikaulio medialinėje pusėje. Jis prasideda nuo pleištakaulio ir sparnakaulio. Sparninis raumuo skyla į du sluoksnius: medialinį ir lateralinį. Medialinis sluoksnis baigiasi apatinio žandikaulio kampe, lateralinis – prie apatinio žandikaulio krumplinės ataugos.

Funkcija. Veikia kkaip kramtomasis raumuo.

3. Smilkininis raumuo (m. temporalis) guli smilkinio duobėje. Čia jis ir prasideda, o baigiasi prie apatinio žandikaulio vainikinės ataugos.

Funkcija. Veikia kaip kramtomasis raumuo.

Kiaulių ir arklių minėti kramtomieji raumenys tokie pat kaip ir galvijų.

4. Dvipilvis raumuo (m. digastricus) prasideda nnuo pakauškaulio jungo ataugos, eina medialinės pusės link apatinio žandikaulio ir baigiasi prie apatinio žandikaulio ties gysline įlanka. Kiaulių dvipilvis raumuo turi tik vieną pilvelį, arklių du pilvelius: medialinį ir lateralinį. Medialinis pilvelis baigiasi prie apatinio žandykaulio ties gysline įlanka, o lateralinis pilvelis, vadinamas (m. jugulomandibularis), – prie apatinio žandikaulio šakos.

Funkcija. Traukia apatinį žandikaulį žemyn.

6. Priekinės kojos raumenys

Priekinės kojos raumenys skirstomi į atskiras grupes: peties sąnario, alkūnės sąnario, riešo sąnario ir pirštų sąnarių raumenis.

6.1 Peties sąnario raumenys.

1. Antketerinis raumuo (m. supraspinatus) užpildo visą antketerinę duobę ir joje prisitvirtina. Mentės distalinėje dalyje jis pereina į sausgyslę ir baigiasi dviem kojelėmis ant lateralinio ir medialinio petikaulio gumburų.

Funkcija. Tiesia koją per peties sąnarį.

2. Snapinis peties raumuo (m. coracobrachialis) prasideda nnuo mentės kaulo distalinio galo ir baigiasi medialiniame petikaulio paviršiuje.

Funkcija. Tiesia koją per peties sąnarį.

3. Deltinis raumuo (m. deltoideus) prasideda plačia sausgysle nuo mentės keteros ir baigiasi prie petikaulio deltinės šiurkštumos.

Funkcija. Lenkia koją per peties sąnarį.

4. Didysis apvalusis raumuo (m. teres major), prasidėjęs mentės kaudaliniame krašte prie jos pagrindo, eina trigalvio peties raumens medialiniu paviršiumi ir baigiasi prie petikaulio apvaliosios šiurkštumos.

Funkcija. Lenkia koją per peties sąnarį.

5. Mažasis apvalusis raumuo (m. teres minor) prasideda nuo mmentės kaudalinio krašto distalinėje dalyje ir baigiasi prie petikaulio proksimalios dalies. Jos guli po deltiniu raumeniu.

Funkcija. Lenkia koją per peties sąnarį.

6. Poketerinis raumuo (m. infraspinatus) guli poketerinėje mentės duobėje, kur ir prisitvirtina. Baigiasi jis prie petikaulio didžiojo gumburo.

Funkcija. Žolėdžių poketerinis mentės raumuo yra kaip šoninis sąnario raištis. Kitų gyvulių jis veikia kaip kojos atitraukiamasis raumuo.

7. Pomentinis raumuo (m. subscapularis) užpildo pomentinę duobę, kurioje jis prisitvirtina. Baigiasi šis raumuo ant petinkaulio mažojo gumburio. Arklių poketerinis ir pomentinis raumenys veikia kaip peties sąnario fiksatoriai ir stiprūs šoniniai raiščiai.

Funkcija. Tai pritraukiamasis raumuo. Jis padeda lenkiamiesiems arba tiesiamiesiems peties sąnario raumenims.

6.2. Alkūnės sąnario raumenys.

1. Trigalvis peties raumuo (m. triceps brachii) yra galingas. Jį sudaro trys galvos: ilgoji galva (caput longum), kuri prasideda nuo mentės kaudalinio krašto, lateralinė galva (caput laterale), prasideda nuo petikaulio proksimalaus galo, ir medialinė galva (caput mediale), taip pat prasideda nuo petikaulio proksimalaus galo. Toliau visos trys galvos suauga į vieną ir baigiasi prie alkūninio gumburo.

Funkcija. Tiesia koją per alkūnės sąnarį.

2. Dilbio fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae antebrchii) prasideda kaudaliniame mentės krašte, eina iš trigalvio peties raumens ilgosios galvos medialinės pusės ir baigiasi prie alkūninio gumburo.

Funkcija. Tiesia koją per alkūnės sąnarį.

3. Dvigalvis peties raumuo (m. bbiceps brachii) yra apvalus, galingas. Jis prasidedasausgysle nuo menties gumburo ir baigiasi prie stipinkaulio proksimalaus galo.

Funkcija. Lenkia koją per alkūnės sąnarį ir tiesia per peties sąnarį.

4. Petinis raumuo (m. brachialis) prasideda nuo petikaulio kaklelio, sukasi apie petikaulį spiraliai ir baigiasi sausgysle stipinkaulio proksimaliame gale kartu su dvigalviu peties raumeniu.

Funkcija. Lenkia koją per alkūnės sąnarį.

6.3. Riešo sąnario raumenys.

1. Stipininis riešo tiesiamasis raumuo (m. extensor carpi radialis) yra storiausias iš tiesiamųjų raumenų. Jis prasideda nuo petinkaulio lateralinio krumplio, distaliniame dilbio trečdalyje pereina į sausgyslę ir baigiasi prie trečiojo plaštakos kaulo šiurkštumos. Ties riešo sąnariu šis raumuo turi sausgyslinę tepalinę makštį. Kiaulių stipininis riešo tiesiamasis raumuo kartais turi du pilvelius.

Funkcija. Tiesia koją per riešo sąnarį ir padeda raumenims, lenkiantiems koją per alkūnės sąnarį.

2. Alkūninis riešo tiesiamasis raumuo (m. extensor carpi ulnaris) guli lateraliai alkūninio riešo lenkiamojo raumens. Jis prasideda petikaulio distalinėje dallyje ir galvijų baigiasi dviem šakomis: stipresne – prie priedinio riešo kauliuko, silpnesnė – prie rudimentinio penktojo plaštakos kaulo. Ties riešo sąnariu jis turi sausgyslių tepalinę makštį. Kiaulių šis raumuo toks pat kaip galvijų. Arklių alkūninis riešo tiesiamasis raumuo prasideda taip pat kaip galvijų, o baigiasi dviem šakomis: viena prie priedinio riešo kauliuko, kita – prie ketvirtojo plaštakos kaulo.

Funkcija. Kanopinių ggyvulių šis raumuo veikia kaip riešo sąnario lenkiamieji raumenys.

3. Stipininis riešo lenkiamasis raumuo (m. flexor carpi radialis) prasideda nuo petikaulio medialinio krumplio, einastipinkaulio medialine puse ir baigiasi prie plaštakos kaulo proksimalios dalies. Kiaulių šis raumuo baigiasi prie trečiojo plaštakos kaulo proksimalaus galo, arklių – prie antrojo plaštakos kaulo galvutės. Arklių stipininis riešo lenkiamasis raumuo ties riešo sąnariu turi sausgyslinę tepalinę makštį.

Funkcija. Lenkia koją per riešo sąnarį.

4. Alkūninis riešo lenkiamasis raumuo (m. flexor carpi ulnaris) susideda iš dviejų galvų: petikaulinės ir alkūninės. Petikaulinė galva (caput humerale) prasideda nuo petikaulio medialinio krumplio, alkūninė galva (caput ulnare) – nuo alkūninio gumburo. Toliau abi galvos susijungusios baigiasi bendra sausgysle prie riešo priedinio kauliuko. Ties riešo sąnariu šis raumuo turi sausgyslinę tepalinę makštį. Kiaulių alkūninis riešo lenkiamasis raumuo turi tik vieną galvą. Ji prasideda nuo petikaulio medialinio krumplio, o baigiasi prie priedinio riešo kauliuko. Arklių šis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Lenkia koją per riešo sąnarį.

5. Ilgasis nykščio atitraukiamasis raumo (m. abductor pollicis longus) prasideda stipinkaulio lateraliniame krašte, eina stipinkaulio dorsaliniu paviršiumi į medialinę pusę ir baigiasi prie antrojo plaštakos kaulo.

6.4 Pirštų sąnarių raumenys.

1. Pirštų tiesiamasis raumuo (m. extensor digitorum) sudarytas iš dviejų galvų: paviršinės ir giliosios. Paviršinė

galva prasideda nuo petikaulio lateralinio krumplio, gilioji galva – nuo alkūnkaulio. Ties dilbio viduriu abi galvos susijungia į bendrą pilvelį ir dilbio distalinėje dalyje pereina į sausgyslę, kuri distalinėje plaštakos dalyje suskyla į dvi šakas. Pastarosios baigiasi prie trečiojo ir ketvirtojo pirštų trečiųjų pirštakaulių. Kiaulių bendrasis pirštų tiesiamasis raumuo turi tris pilvelius: medialinį, vidurinį, ir lateralinį. Jie prasideda nuo petikaulio lateralinio krumplio, pereina į sausgyslę ir baigiasi prie trečiojo bei ketvirtojo ir antrojo bei penktojo pirštų trečiųjų pirštakaulių. Arklių šis rraumuo baigiasi ant kanopos kaulo. Ties riešo sąnariu jis turi sausgyslinę tepalinę makštį.

Funkcija. Tiesia pirštus.

2. Šoninis pirštų tiesiamasis raumuo (m. extensor digitorum lateralis) prasideda nuo alkūnės sąnario lateralinio raščio ir baigiasi prie ketvirtojo piršto antrojo ir trečiojo pirštakaulių. Kiaulių šis raumuo yra sudėtinis. Jis susideda iš ketvirtojo ir penktojo pirštų specialiųjų tiesiamųjų raumenų, prasidedančių nuo lateralinio alkūnės sąnario raiščio. Baigiasi kiekvienas iš jų ant savo pirštų. Arklių šoninis pirštų tiesiamasis raumuo baigiasi ant čiurnos kaulo. Ties riešo sąnariu jjis turi sausgyslinę tepalinę makštį.

3. Specialusis trečiojo piršto tiesiamasis raumuo (m. extensor digiti tertii proprius) prasideda nuo petikaulio lateralinio krumplio ir baigiasi prie trečiojo piršto antrojo pirštakaulio. Kiaulių šis raumuo įeina į bendrojo pirštų tiesiamojo raumens sudėtį.

4. Paviršinis ppirštų lenkiamasis raumuo (m. flexor digitorum superficialis) prasideda nuo petikaulio medialinio krumplio. Toliau jis suskyla į du pilvelius, kurie pereina į sausgysles. Ties plaštakos viduriu sausgyslės susijungia ir vėl suskyla į dvi atskiras šakas, kurios baigiasi ant trečiojo ir ketvirtojo pirštų antrųjų pirštakaulių.

Funkcija. Lenkia koją per čiurnos sąnarį.

Kiaulių paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo toks pat kaip galvijų. Arklių jis prasideda nuo petikaulio medialinio krumplio ir jos baigiasi dviem šakomis ant apynagės kaulo. Ties pirštu jis turi sausgyslinę tepalinę makštį.

Funkcija. Lenkia pirštus ir koją per riešą.

5. Gilusis pirštų lenkiamasis raumuo (m. flexor digitorum profundus) prasideda trimis galvomis nuo petikaulio, stipinkaulio ir alkūnkaulio proksimalių galų. Toliau visos trys galvos susijungia ir leidžiasi žemyn voliariniu dilbio paviršiumi. Ties riešo sąnariu šis rraumuo pereina į sausgyslę, kuri plaštakos gale suskyla į dvi šakas ir baigiasi ant trečiojo ir ketvirtojo pirštų trečiųjų pirštakaulių. Kiaulių gilusis pirštų lenkiamasi raumuo prasideda kaip ir galvijų. Jo sausgyslės pabaiga suskyla į keturias šakas, kurios baigiasi ant visų keturių pirštų trečiųjų pirštakaulių. Arklių šis raumuo taip pat turi tris galvas. Jis baigiasi prie kanopos kaulo lenkiamojo paviršiaus (bursa podotrochlearis). Ties riešo ir čiurnos sąnariais paviršinio ir giliojo pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslės turi bendras sausgyslines tepalines makštis.

Funkcija. Lenkia ppirštus ir koją per riešą.

6. Vidurinis tarpkaulinis raumuo (m. interosseus medius). Tai sausgyslinis raumuo, palaikantis sezamoidinius kauliukus. Jis prasideda riešo voliarinėje pusėje, nusileidžia žemyn ir baigiasi prie čiurnos sąnario sezomoidinių kauliukų.

Funkcija. Lenkia koją per čiurnos sąnarį.

Priekinės kojos dinaminis veikimas. Gyvuliui einant, priekinės kojos pakaitomis tai pakimba ore, tai atsiremia į žemę. Susitraukiant lenkiamiesiems raumenims, koja sulinksta per visus sąnarius ir pakimba ore. Pakeltą koją perneša į priekį petinis galvos raumuo kartu su rombiniu raumeniu. Tuo momentu pakinta kūno masės centras, todėl pradeda veikti tiesiamieji raumenys ir koja atsiremia į žemę. Ant pastatytos kojos perkeliama kūno masė.

Priekinės kojos raumenų statinis veikimas. Gyvuliui stovint, kūno masė perkeliama ant pirštų, alkūnės ir riešo sąnarių. Čiurnos sąnarys tuo momentu yra dorsalinės fleksijos padėtyje. Peties sąnariui sulinkti kliudo dvigubo peties raumens sausgyslė. Alkūnės sąnarį fiksuoja šoniniai raiščiai, riešo sąnarį – alkūninis lenkiamasis raumuo ir stipininis riešo tiesiamasis raumuo, čiurnos sąnarį – pirštų lenkiamųjų raumenų bei tarpkaulinio raumens sausgyslės. Apynagės ir kanopos sąnariai atsiremia į giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgyslę. Arkliai turi specialias sausgysles, todėl jie gali stovėti neeikvodami raumenų energijos.

7. Užpakalinės kojos raumenys

Užpakalinės kojos raumenys skirstomi į klubo sąnario, kelio sąnario, kulno sąnario ir pirštų sąnarių raumenis.

7.1. Klubo sąnario raumenys.

Daugiaašiame klubo ssąnaryje platūs, laisvi judesiai galimi tik sagitalinėje plokštumoje (ištiesimas ir sulenkimas). Gerai išsivystę tiesiamieji raumenys sudaro galingą raumenų kompleksą užpakalinėje klubo sąnario dalyje. Lenkiamieji raumenys, esantys priekinėje klubo sąnario dalyje, išsivystę silpniau už tiesiamuosius.

1. Paviršinis strėnų raumuo (m. gluteus superficialis) guli ant strėnų po oda. Atskiros jo dalys suaugusios su plačiosios fascijos tempiamuoju ir šlaunies dvigalviu raumenimis. Šis raumuo prasideda plačia sausgysle nuo kryžkaulio keterinių ataugų ir baigiasi plačiojoje fascijoje. Kiaulių paviršinis strėnų raumuo toks pat kaip galvijų, arklių plokščias, trikampio formos, prasideda strėnų fascijoje, prisitvirtinusioje prie kryžkaulio ir klubagumbio, ir baigiasi prie šlaunikaulio trečiojo gumburo. Turi tepalinį maišelį.

Funkcija. Lenkia koją per klubo sąnarį.

2. Vidurinis strėnų raumuo (m. gluteus medius) eina po paviršiniu strėnų raumeniu. Jis prasideda nuo klubakaulio sparno ir kryžkaulio keterinių ataugų, o baigiasi prie šlaunikaulio didžiojo gūbrio. Kiaulių ir arklių vidurinis strėnų raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Tiesia koją per klubo sąnarį.

3. Gilusis strėnų raumuo (m. gluteus profundus) guli ant klubo sąnario iš lateralinės pusės. Jis prasideda nuo dubens kaulų skiauterės ir baigiasi prie šlaunikaulio didžiojo gūbrio. Kiaulių gilusis strėnų raumuo toks pat kaip galvijų. Arklių šis raumuo baigiasi prie šlaunikaulio trečiojo gūbrio.

Funkcija. Atitraukia koją.

4. Dvigalvis šlaunies raumuo (m. biceps femoris) yra stambus, guli ppo oda užpakalinėje klubo sąnario dalyje. Viena jo galva prasideda nuo kryžkaulio, antra nuo sėdynkaulio gumburo. Toliau abi galvos suauga ir baigiasi prie blauzdikaulio skiauterės ir Achilo sausgyslėje. Kiaulių dvigalvis šlaunies raumuo toks pat kaip galvijų. Arklių šis raumuo prasideda taip pat kaip galvijų, o baigiasi trimis šakomis: prie girnelės, blauzdikaulio briaunos ir Achilo sausgyslėje.

Funkcija. Tiesia koją per klubo ir kelio sąnarius.

5. Pusgyslinis raumuo (m. semitendinosus) prasideda nuo sėdinkaulio gumburo bei paskutiniųjų kryžmens slankstelių ir baigiasi blauzdikaulio medialiniame paviršiuje. Kiaulių ir arklių pusgyslinis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Tiesia koją per klubo sąnarį.

6. Puslėvinis raumuo (m. semimembranosus) guli po oda kaudaliau pusgyslinio raumens. Jis prasideda nuo sėdynkaulio gumburo ir baigiasi šlaunikaulio medialinėje pusėje prie krumplio. Kialių šis raumuo toks pat kaip galvijų. Arklių pusplėvinis raumuo prasideda dviem galvomis: viena – nuo pirmųjų trijų keturių uodegos slankstelių, kita – nuo sėdynkaulio gumburo. Baigiasi jis prie šlaunikaulio medialinio krumplio.

Funkcija. Tiesia koją per klubo sąnarį.

7. Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latae) prasideda nuo klubagumbio ir baigiasi plačiojoje fascijoje. Kiaulių ir arklių šis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Lenkia koją per klubo sąnarį ir tiesia per kelio sąnarį.

8. Siuvėjo raumuo (m. sartorius) eina šlaunikaulio medialine puse. Jis prasideda nuo klubakaulio kūno,

bei mažojo juosmens raumens ir baigiasi blauzdikaulio medialiniame paviršiuje. Kiaulių ir arklių siuvėjo raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Lenkia koją per klubo sąnarį.

9. Skiauterinis raumuo (m. pectineus) prasideda priekiniame gaktikaulio krašte ir baigiasi viršutiniame šlaunikaulio trečdalyje iš medialinės pusės. Kiaulių ir arklių šis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Lenkia koją per klubo sąnarį.

10. Grakštusis raumuo (m. gracilis) yra storas, platus. Jis prasideda nuo dubens kaulų sąvaržos, eina šlaunikaulio medialine puse po oda ir baigiasi blauzdikaulio medialiniame paviršiuje. Kiaulių ir arklių ggrakštusis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Pritraukia koją.

11. Pritraukiamasis raumuo (m. adductor) guli po grakščiuoju raumeniu. Jis prasideda kartu su juo ir baigiasi šlaunikaulio medialinio paviršiaus distaliniame trečdalyje.

Funkcija. Pritraukia koją.

7.2. Kelio sąnario raumenys.

1. Keturgalvis šlaunies raumuo (m. quadriceps femoris). Jį sudaro keturi raumenys: tiesusis šlaunies raumuo (m. rectus femoris), prasidedantis nuo dubens kaulų, tarpinis platusis raumuo (m. vastus intermedius), vidinis platusis raumuo (m. vastus medialis) ir šoninis platusis raumuo (m. vastus lateralis). Pastarieji trys raumenys prasideda šlaunikaulio proksimaliame gale. VVisi keturi raumenys baigiasi ant girnelės. Kiaulių ir arklių keturgalvis šlaunies raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Tiesia koją per kelio sąnarį.

2. Pakinklinis raumuo (m. popliteus), prasidėjęs nuo šlaunikaulio lateralinio krumplio, į distalinį galą platėja ir baigiasi prie blauzdikaulio plantarinio paviršiaus.

Funkcija. LLenkia koją per kelio sąnarį.

7.3. Kulno sąnario raumenys.

1. Trigalvis blauzdos raumuo (m. triceps surae). Jį sudaro trys raumenys: dvilypis šoninis raumuo (m. gastrocnemius lateralis), prasidedantis šlaunikaulio plantariniame paviršiuje, dvilypis vidinis raumuo (m. gastrocnemius medialis), prasidedantis greta šoninio dvilypio raumens, ir plekšninis raumuo (m. soleus). Pastarasis silpnai išsivystęs, prasideda nuo blauzdikaulio. Susijungę visi trys dvilypiai raumenys sudaro galingą Achilo sausgyslę, kuri baigiasi prie kulnakaulio. Kiaulių plekšninis raumuo gerai išsivystęs. Arklių trigalvis blauzdos raumuo išsivystęs silpniau. Ties kulno sąnariu jis turi sausgyslių tepalines makštis.

Funkcija. Tiesia koją per kulno sąnarį.

2. Priekinis blauzdinis raumuo (m. tibialis anterior) prasideda blauzdikaulio proksimalioje dalyje ir baigiasi ant kulno ir slėsnos kaulų. Kiaulių ir arklių šis raumuo toks pat kaip galvijų.

Funkcija. Lenkia koją per kulno sąnarį.

3. Ilgasis šeivinis rraumuo (m. peroneus longus), prasidėjęs nuo blauzdikaulio lateralinio krumplio, nusileidžia lateraliniu blauzdikaulio kraštu, pereina į medialinę pusę ir baigiasi prie pirmojo kulno kaulo.

Funkcija. Lenkia koją per kulno sąnarį.

4. Trečiasis šeivinis raumuo (m. peroneus tertius) prasideda nuo šlaunikaulio distalinio galo iš lateralinės pusės ir baigiasi prie trečiojo slėsnos kaulo.

Funkcija. Lenkia koją per kulno sąnarį.

7.4. Pirštų sąnarių raumenys.

1. Ilgasis pirštų tiesiamasis raumuo (m. extensor digitorum pedis longus) prasideda distalinėje šlaunikaulio dalyje iš lateralinės pusės. Viršutiniame blauzdikaulio trečdalyje jis suskyla į du ppilvelius: medialinį ir lateralinį. Medialinis pilvelis distalinėje blauzdikaulio dalyje pereina į sausgyslę, kuri baigiasi prie trečiojo piršto antrojo narelio. Lateralinis pilvelis distaliniame slėsnos gale suskyla į dvi šakas, kurios baigiasi ant trečiojo ir ketvirtojo pirštų trečiųjų pirštakaulių. Kiaulių ilgasis pirštų tiesiamasis raumuo turi tris pilvelius. Arklių šis raumuo prasideda kaip galvijų, o baigiasi prie kanopos kaulo tiesiamosios ataugos.

Funkcija. Tiesia pirštus.

2. Šoninis pirštų tiesiamasis raumuo (m. extensor digitorum pedis lateralis) prasideda nuo kelio sąnario lateralinio raiščio ir baigiasi prie ketvirtojo piršto antrojo pirštakaulio. Kiaulių šis raumuo turi dvi galvas, kurių sausgyslės baigiasi ant ketvirtojo ir penktojo pirštų. Arklių šoninis pirštų tiesiamasis raumuo ties kulno sąnariu pereina į sausgyslę ir susijungia su ilgojo pirštų tiesiamojo raumens sausgysle.

3. Paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo (m. flexor digitorum pedis superficialis) prasideda šlaunikaulio plantarinėje duobėje, blauzdikaulio gale pereina į sausgyslę ir baigiasi dviem šakomis prie trečiojo ir ketvirtojo pirštų antrųjų narelių. Kiaulių paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo baigiasi keturiomis šakomis ant visų pirštų antrųjų pirštakaulių. Arklių šis raumuo silpnai išsivystęs. Jis prasideda kaip galvijų, o baigiasi dviem šakomis ant apynagės kaulo. Ties kulnu sausgyslė turi tepalinį maišelį.

Funkcija. Lenkia pirštus.

4. Gilusis pirštų lenkiamasis raumuo (m. flexor digitorum pedis profundus) susideda iš trijų raumenų: užpakalinio blauzdikaulinio, ilgojo pirmojo piršto llenkiamojo raumens ir ilgojo pirštų lenkiamojo raumens. Visi jie prasideda proksimaliame blauzdikaulio gale. Jų bendra sausgyslė suskyla į dvi šakas, išlenda iš po paviršinio pirštų lenkiamojo raumens ir baigiasi prie trečiojo ir ketvirtojo pirštų trečiųjų pirštakaulių. Kiaulių šis raumuo skiriasi nuo galvijų tuo, kad sausgyslė suskyla į keturias šakas, kurios baigiasi prie visų pirštų trečiųjų pirštakaulių. Arklių gilusis pirštų lenkiamasis raumuo prasideda kaip ir galvijų, o baigiasi ant kanopos kaulo nelkiamojo paviršiaus.

Funkcija. Lenkia piršus.

Užpakalinės kojos raumenų dinaminis veikimas. Susitraukiant lenkiamiesiems raumenims, koja sutrumpėja ir pakimba ore. Sutrumpėjusią koją plačiosios fascijos tempiamasis raumuo, siuvėjo raumuo ir pirštų tiesiamieji raumenys perneša į priekį ir pastato ant žemės. Tuo momentu klubo sąnario ir kelio sąnario tiesiamieji raumenys stumia liemenį į priekį.

Užpakalinės kojos raumenų statinis veikimas. Gyvuliui stovint, klubo sąnarį fiksuoja stambus vidurinis strėnų raumuo. Klubo, kelio ir kulno sąnariai tarpusavyje susiję. Fiksuojant vieną iš tų sąnarių, kartu fiksuojami ir kiti du sąnariai. Kelio ir klubo sąnarius fiksuoja girnelė, čiurnos sąnarį – vidurinis tarpkaulinis raumuo. Apynagės ir kanopos sąnarius fiksuoja giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgyslė. Užpakalinių kojų raumenys pavargsta greičiau už priekinių, pavyzdžiui, galima pastebėti, kad arkliai užpakalinėms kojoms pakaitomis duoda pailsėti.

Naudota literatūra:

D. Kukenys, A. Šiaulys “Žemės ūkio gyvulių anatomija ir fiziologija”

A. PPabijanskas “Žemės ūkio gyvulių anatomija”