Regėjimo sutrikimai ir jų profilaktika

ĮVADAS

Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos

daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta

pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos,

dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant,

vaikai iš pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosius

vaizdinius, kuriuos dar papildo ir iš kitų analizatorių gautais

vaizdiniais. Dėl to jau tuo metu pradeda formuotis sudėtingi regimieji –

motoriniai, regimieji – akustiniai ir regimieji – taktiliniai ryšiai, kurie

sudaro fiziologinį pagrindą tolimesniam psichiniam vystimuisi. Regėjimas

ypač reikšmingas mokantis. Regėjimo fumkcija būtina skaitant ir rašant,

vizualiai ką nors stebint, vaizduojant, matuojant ir t. t. Pagaliau

regėjimas turi didelę reikšmę ir visai žmogaus darbinei veiklai.

Regėjimo sutrikimai gaji vienaip ar kitaip pristabdyti vaiko

vystimąsi. Dėl didesnių regėjimo sutrikimų formuojasi ir tam tikri

psichinio vystimosi bei charakterio trūkumai. Visa tai apsunkina sėkmingą

vaiko mokymąsi mokykloje.

1. AKIES SANDARA

.Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies

obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat

regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos

centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir

tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.

[pic]

Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie

24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas

panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto

apšvietimą ir nnuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.

Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio.

Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų.

Jis padeda išlaikyti akies formą.

Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo

dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų

išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos

storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai

šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius

visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių. Iš išorės

rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo,

užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Smarkiau

pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus infekcijai),

susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti. Tuomet gelbsti

tik rragenos transplantacija.

Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena

virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena

nepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos

dalis yra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir

nervai.

Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės.

Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš

akies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai

skirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis –

gyslainė.

Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos

statmena pplokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies

kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į

krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis

paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akims

spalvą Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi

priklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys

išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį

sutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to,

vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar

narkotines medžiagas.

Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų,

kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra

krumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios

raumeninės skaidulos. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arba

atpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo

laužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius

daiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija

Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio

dalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo

jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai

tamsiai rudą spalvą.

Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo

vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta

atrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis

pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios

ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta

nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą

tinklainę. Kolbelių yyra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje.

Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir

spalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės

pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto

formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali

neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai

paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.

Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:

stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jas

užpildantis skystis.

Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę

tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio

funkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug

laužia šviesos spindulius.

Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius

atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė

kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų

įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai

matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau

matyti artimus daiktus

Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomis

tinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regos

nervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe,

patenka į kaukolės ertmę. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu,

sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas,

suvokiama jo forma, spalva.

Akies priediniai organai – tai akį ssaugantys ir judinantys organai:

vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.

Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akies

obuolį. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus:

juos pakelia arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokos

blakstienos. Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienos

saugo akies obuolį, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir junginė.

Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies

obuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinį

epitelį.

Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarų

liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liauka

yra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, o

jos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukos

visoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gamina

ašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius,

neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei.

Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir

2 įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis ir

nukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejų

akių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui,

atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumą

būtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai,

prireikus operuojama.

2. REGOS ORGANŲ HIGIENA

Kad normaliai funkcionuotų

regos organai, reikia laikytis: 1) higienos

normų; 2)pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3)pratinti vaiką

laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4)maitinti vaiką kuo

įvairesniu maistu. Teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kurių

yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose,

pupose, pomidoruose, bulvėse; 5)stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname

ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas.

Be to, būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Vaikai turi

miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 – 2

valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kkartus per dieną.

Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus.

Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriaus

žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdi

labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant

to, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti,

o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už

nugaros ir šviesa nekrinta į akis, neatsispndi televizoriaus ekrane.

Vaikams, kurių rega sutrikusi, patartina leisti žiūrėti tik vaikams skirtas

laidas, laikantis nurodytų higieninių rrekomendacijų, televizorių žiūrėti ne

dažniau kaip du kartus per savaitę.

3. REGĖJIMO LIGOS IR SUTRIKIMAI

Pagrindinės regėjimo ligos yra šios: aklumas, glaukoma, katarakta,

keratitas, konjuktyvitas, miežis, ragenos drumstis, sausų akių sindromas,

spalvinio matymo sutrikimai, tinklainės atšoka, toliaregystė, trumparegystė

ir žvairumas. Panagrinėsime smulkiau kiekvieną iš jjų.

3. 1 AKLUMAS

Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo

tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius

vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai

geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria

šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per

vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03.

Ligos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Apankama dėl:

Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis –

glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė,

regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai.

Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų.

Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnio

arterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų.

Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis

lentelėmis. Normalus regos aaštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai

blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies

regėjimo laukas – akiplotis.

Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjų

bendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiaus

akliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems –

mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedama

adaptuotis prie aplinkos sąlygų.

Aklumo profilaktikai reikėtų kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti

akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis.

3. 2 GLAUKOMA

Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies

viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti

glaukoma didėja. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir

sutrikus normalios akies funkcijoms.

Glaukomos vystymuisi turi įtakos:

1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug

dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras

glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę

glaukomą).

2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.

3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.

4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.

5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.

Šios ligos simptomai yra akies dugno pakitimai, akių nuovargis,

ašarojimas, bukas akies skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, regėjimo

aštrumo mažėjimas, išsiplėtusios kraujagyslės akyje.

Gydant gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.

Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.

Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas

akiplotis. Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik

sustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą.

Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinį

nekenksmingą darbą. Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat

tamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina

regos nervo ląstelių nykimą. Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro

per parą, valgyti daugiau pieniško ir augalinio maisto.

Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai

tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius,

atsitiktinai aptinkama gglaukoma. Ligos profilaktika – esant bet kokiai,

nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją, laiku

gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus

darbus, nešioti apsauginius akinius. Laikytis asmens higienos, dažnai

plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. racionaliai maitintis, vartoti

vitaminus.

3. 3 KATARAKTA

Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo,

formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių

aklumo priežasčių.

Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas

gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms

ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant

bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta

tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies

lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių.

Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas

atrodo kaip pro rūką, pacientui gali atrodyti, kad akiniai nešvarūs.

Kartais matomi objektai atrodo dvigubi ar geltoname fone. Ypač gali akinti

ryški šviesa. Regėjimas tampa neryškus, nes šviesa per sudrumstą lęšiuką

negali patekti į tinklainę. Matymas vis blogėja, pasidaro sunku skaityti,

vairuoti automobilį, galiausiai skiriama tik šviesa nuo tamsos.

Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali

nepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant

drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui,

regėjimas išnyksta.

Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks

ryškus, bbūtinai kreipkitės į gydytoją.

Vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Pradinėse ligos stadijose reikia

reguliai tikrintis akis pas gydytoją. Jis gali skirti akies medžiagų

apykaitą gerinančių vaistų (kalio jodido, adenosino, vitaminų B ir C),

parinks akinius.

Vėlesnėse stadijose efektyviausias gydymas – operacija. Ji atliekama,

kai susilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Tai

priklauso nuo paciento amžiaus, išsilavinimo, darbo pobūdžio, skaitymo ir

kasdieninių įpročių. Anksčiau operuojami ligoniai, sergantys cukriniu

diabetu, kai drumstas lęšiukas apsunkina akių dugno įvertinimą ir kai

lęšiuko pakitimai sukelia glaukomą.

Norėdami išvengti kataraktos, turite po bet kokios, nors ir mažiausios

akies traumos, kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Būtinai nešiokite

apsauginius akinius, pavyzdžiui, jei dirbate su metalais, sportuodami, jei

yra galimybė sužaloti akis. Nešiokite tamsius akinius su filtru,

sulaikančiu ultravioletinius spindulius, ilgai būdami ar dirbdami saulėtoje

vietoje. Laiku gydykite visas akių ir kitų organų sistemų ligas,

racionaliai maitinkitės, vartokite vitaminus.

3. 4 KERATITAS

Tai ragenos uždegimas. Ragena yra priekiniame akies obuolio

paviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus,

blizgantis, permatomas.

Keratito priežastimi gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas,

lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės

uždegimas), ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai,

svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku ir t. t.

Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir sukelia

refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys požymiai

dar vadinami ragenos sindromu.

Įvairūs kenksmingi veiksniai veikdami rageną sukelia jos uždegimą.

Susidaro uždegimo

židinys, vadinamas infiltratu. Jo vietoje ragena

drumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Lengvesni keratitai, jei neprisideda

infekcija, praeina per kelias dienas nepalikdami žymių. Sunkesniais

atvejais jie užtrunka iki kelių savaičių. Kai uždegimo židinys pradeda

nykti, ragena vėl pradeda blizgėti, esant palankioms sąlygomis pasidaro

visiškai skaidri.

Dažniausias keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arba

baltuma), kuri gali skirtis savo intensyvumu. Regėjimas, persirgus šia liga

, priklauso nuo drumsties intensyvumo ir jos vietos. Ypač jis susilpnėja,

jei drumstis susidaro ragenos centre.

Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, būtinai kuo greičiau

kreipkitės įį gydytoją. Laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti komplikacijų

ir atgaivinti regą. Gydymo taktika priklauso nuo keratito sunkumo ir jį

sukėlusios priežasties.

Sergant keratitu, būtina dažnai plaukitės rankas, nelieskite pirštais

akių. Rekomenduojama kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.

3. 5 KONJUKTYVITAS

Tai akių junginės uždegimas. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojo

audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius

paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu.

Ligą sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos), tačiau

gali būti ir alerginės kilmės konjunktyvitas. Ūmiu bakteriniu ar virusiniu

konjunktyvitu dažniausiai susergama užsikrėtus pper nosines, rankšluosčius,

darbo įrankius (jei jais naudojosi jau sergantis asmuo), vandenį, o taip

pat per orą – kitam ligoniui kosint ar čiaudint.

Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitai

persimeta ir į antrą. Akis skauda, niežti, dėl junginėje atsiradusių mažų

mazgelių aatsiranda pojūtis, lyg į jas būtų įkritęs svetimkūnis. Akys

parausta, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Rytais būna sunku

atsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai. Bakterinis

konjunktyvitas trunka 1-2 savaites.

Jei pastebėjote, kad jūsų akys paraudo, atsirado išskyrų, jas peršti,

niežti, ar braižo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Bakterinis

konjunktyvitas gydomas plataus spektro veikimo antibiotikais. Tai paprastai

akių lašai, vartojami dieną ir akių tepalas – nakčiai.

Sergant konjunktyvitu, būtina dažnai plautis rankas, neliesti pirštais

akių. Jei susergama konjunktyvitu, negalima nešioti kontaktinių lęšių,

todėl būtina koreguoti ir nešioti akinius. Kol yra išskyrų, reikia kasdien

keisti patalynę, rankšluosčius, nosines. Negalima užrišti akių, nes

junginėje susikaupia daug pūlių, pažeidžiama ragena. Būtina vengti viešų

vietų, kol baigia išsiskirti sekretas (apie 7-10 dienų), ypač sergant

virusiniu konjunktyvitu.

Konjuktyvito profilaktikai svarbiausia laikytis asmens higienos:

neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.

Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.

3. 6 MIEŽIS

Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – tai

ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos uždegimas.

Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos

uždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis vokų kremzlinės liaukos ir jos

aplinkos uždegimas.

Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis

ligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems

cukralige, miežis gali dažnai kartotis. Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai

sukelia bakterijos (stafilokokai).

Išorinis miežis prasideda ūūmiai. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto

dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta. Uždegimas

gretai plinta, paburksta visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų

atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir

procesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai.

Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis

formuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda,

procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartais

pakyla temperatūra.

Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingą

viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmas

sumažėja. Miežis gali kartotis.

Miežis – dažniausiai nepavojinga liga, galima gydytis ir namuose.

Rekomenduotina dėl tinkamo gydymo pasitarti su savo bendrosios praktikos

gydytoju ar sunkesniais atvejais su akių gydytoju (oftalmologu).

Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės sausas šiltas kompresas:

šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar smėlio maišelis. Sausą

kompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per dieną, kol miežis

pratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai draudžiama, nes tuomet

uždegiminis procesas išplinta. Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nes

gali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir

užkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tik

švariais pirštais.

Miežio profilaktikai siūloma stiprinti organizmo imuninę (gynybinę)

sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Laiku gydytis tiek akių,

tiek ir kitų organų sistemų ligas. Laikytis asmens higienos: neliesti akių

nešvariomis rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.

Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.

3. 7 RAGENOS DRUMSTIS

Tai dėl įvairių priežasčių ragenoje atsiradęs pilkas ar baltas

padrumstėjimas, bloginantis regėjimą. Uždegiminės drumsties priežastimi

gali būti daugybė faktorių: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai,

virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), ultravioletinių

spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po

viršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokų

patologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis,

spygliais ir pan.). Pasitaiko ir įgimtas ragenos padrumstėjimas.

Uždegiminės drumsties atveju pasireiškia visi simptomai, būdingi

keratitui. Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir

sukelia refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys

požymiai dar vadinami ragenos sindromu.

Uždegiminės drumstys gydomos atsižvelgiant į keratito sunkumą ir jį

sukėlusią priežastį. Kadangi ragenos randinės drumstis labai pablogina

regėjimą, kartais vienintelis būdas vėl matyti – donorinės ragenos

persodinimas, vadinamas keratoplastika.

Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, įvykus traumai būtinai

kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas tinkamas gydymas leidžia

išvengti komplikacijų ir atgaivinti regą. Saugokite akis nuo galimų

sužeidimų, laiku ir tinkamai gydykite visas akių ligas.

3. 8 SAUSŲ AKIŲ SINDROMAS

Sausų akių liga ar sindromas kyla, kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelės

sutrikimo yra nepakankamai drėkinamos. Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam

tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių

infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg

į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys

yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo –

nepakankamo drėgmės kiekio.

Akys sausėja dėl daugelio priežasčių:

Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro

kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis,

drėkinti patalpų orą.

Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių

jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei

65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys.

Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina

kompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliai

žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną

mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis.

Jos sausėja ir dėl vaistų – kontraceptinių tablečių, antihistamininių

preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies, kitų ligų, taip pat dėl

organizmo hormoninių pokyčių.

Kontaktiniai lęšiai, įvairūs akių uždegimai, kitos ligos taip pat gali

būti akių sausėjimo priežastis.

Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, pacientai jaučia skausmą

mirkčiojant, akys bijo šviesos, mato tai geriau, tai blogiau. Akių

išsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūs

vokai, padidėjęs gleivių kiekis.

Tiems, kurie skundžiasi sausomis akimis, gydytojai pirmiausia pataria

kuo dažniau mirksėti, kad akys būtų drėkinamos natūraliai. Tą ypač reikėtų

priminti vaikams. Tačiau taip pat vertėtų drėkinti akis dirbtiniu būdu –

natūralių ašarų

sudėtį atitinkančiais akių lašais, vadinamomis dirbtinėmis

ašaromis.

Žmonės, dirbantys su kompiuteriu, turėtų palenkti ekraną 20 laipsnių

kampu žemyn, kadangi tuomet akys žvelgia žemyn, vokai jas dengia ir akys

yra šiek tiek daugiau drėkinamos. Nešiojantiems kontaktinius lęšius taip

pat būtina nuolat naudoti dirbtines ašaras, skirtas būtent lęšių

nešiotojams. Tik vertėtų atminti, kad visi dirbtinių ašarų lašiukai yra

gaminami su tam tikrais konservantais, kuriems jūs galite būti jautrūs. Tad

geriau pasikonsultuokite su gydytoju.

Akims drėkinti gydytojas gali jums rekomenduoti įvairių gelių bei

tepalų, vadinamų kietų ašarų, kurias patogu naudoti naktį, kkai ašarų liauka

mažiau drėkina akį. Kiekvienas žmogus dirbtines ašaras pasirenka

individualiai. Vaikams medikai dirbtinių ašarų nerekomenduoja, tačiau

suaugusieji turėtų jiems priminti kuo dažniau mirksėti ir tokiu būdu

drėkinti akis.

Ilgą laiką kompiuteriu dirbantiems asmenims labai svarbu susikurti

patogią bei priimtiną darbo vietą. Labai svarbu, kad kompiuterio ekranas

stovėtų tiesiai dirbančiajam prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę

metro. Taip pat patartina įsigyti patogią darbo kėdę, nes kitaip saugant

akis visiškai nepagalvojama apie stuburą bei laikyseną.

Į ekraną rekomenduojama žiūrėti ne ilgiau kaip keturias valandas. Taip

elgtis reikėtų visiems nuo mažiausio iki didžiausio. Nesilaikant šių

nurodymų, akys pervargsta nuo vaizduoklio (monitoriaus) spinduliavimo, jas

ima perštėti, gali sutrikti regėjimas.

Jei žmogaus regėjimas ir taip jau yra sutrikęs, optikos salonuose

galima įsigyti ir specialių akinių lęšių su antirefleksine danga. Jie

skirti būtent tiems, kurie ddaug laiko praleidžia prie kompiuterių. Lęšiai

padengti šia naująja danga efektyviai atmuša spindulius, kuriuos skleidžia

kompiuterių ekranai. Be to, kompiuterinės technikos salonuose visuomet

galima nusipirkti specialių, ant vaizduoklio ekrano dedamų „langų”, kurie

atlieka panašias funkcijas kaip minėtieji akinių lęšiai.

3. 9 SPALVINIO MATYMO SUTRIKIMAI

Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai

žmogus neskiria spalvų. Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi

įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų

rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150

milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų

jutimo aparatas – kūgeliai, kurių yra apie 6-7 milijonų, yra susikaupę

centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos

bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuo

pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 aatspalvių) ir spalvotą

– junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių). Spalvos tonas

priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas spektro spalvas ir atspalvių

įvairovę galima gauti sumaišius tris pagrindines spektro spalvas: raudoną,

žalią ir violetinę. Žmogaus akis sugeba justi ir skirtingai reaguoti į 400

– 750 nm ilgio bangų šviesą. Tinklainėje yra trys spalvinės regos

komponentai. Vienas komponentas labiausiai reaguoja į ilgabangius šviesos

spindulius ir teikia raudonos spalvos įspūdį, kitas – į vidutinio ilgumo

bangų šviesą, teikia žalios spalvos įspūdį, o trečiasis – jautriausias

trumpabangiams šviesos spinduliams ir teikia vvioletinės spalvos įspūdį. Tam

tikro ilgio šviesos bangos dirgina ne vien joms jautriausią komponentą, bet

šiek tiek ir kitus du, todėl juntamos įvairios spalvos. Tokia normali

spalvų juslė vadinama trichromazija. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, o

tamsoje spalvos visiškai neskiriamos.

Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje.

Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono,

turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu).

Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno,

atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai). Vyrai serga dažniau apie

8 %, moterys – 0.5 %.

Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti sergant

tinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemos

patologija, esant tinklainės atšokai.

Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaiko

sergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinas

reiškinys.

Sutrikęs spalvinis matymas gali trukdyti dirbti kai kuriuos darbus,

kur reikalinga skirti spalvas, todėl neleidžiama rinktis vairuotojo,

lakūno, mediko, kariškio, muitininko, siuvėjo, gėlininko, dailininko ir kai

kurių kitų profesijų.

Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis

pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik

spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytos

remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta

iš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir

sotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros

(trikampiai, kvadratai, apskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvas

juntantis žmogus ir kurių nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų.

Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas gali

pagerėti gydant pagrindinę akių ligą. Spalvas blogai skiriantys žmonės

patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia.

Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasių

moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo.

Patariama laikytis akių ir regos higienos, vengti akių ligų.

3. 10 TOLIAREGYSTĖ

Toliaregystė (hipermetropija) –tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti

šviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės,

todėl žmogus blogiau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.

Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė

sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos

spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines

sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta

tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apie

matomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei.

Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje.

Kad susidarytų aiškus vaizdas, spinduliai turi susikirsti būtent

tinklainėje. Tai priklauso nuo akies optinių sistemų laužiamosios galios

(refrakcijos), kuri matuojama dioptrijomis (D) ir akies ašies ilgio.

Labiausiai spindulius laužia ragena ir lęšiukas. Esant toliaregystei, akies

laužiamoji galia per silpna palyginus su akies ašies ilgiu, šviesos

spinduliai susikerta už tinklainės, vaizdas gaunamas neryškus.

Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant ir

ilgėjant akies ašiai, toliaregystė dažniausiai išnyksta, susiformuoja

normali akis. Dažniausiai akys auga ir akies ašis ilgėja iki 7- 10 metų.

Įtakos formuotis toliaregystei turi paveldimumas.

Toliaregis neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti.

Toliaregė akis turi prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplyno

raumenis, žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labai

pavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja jautrumas,

trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali

išsivystyti žvairumas.

Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks

ryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės į

gydytoją.

Jei toliaregystė nedidelė (iki +3 D), nėra komplikacijų (žvairumo,

akių nuovargio simptomų, regos pablogėjimo), akinių dažniausiai nereikia,

regos ydą akomoduodama ištaiso pati akis. Tačiau, jei vaikas žvairuoja, jo

rega nusilpusi, būtini akiniai, kuriuos reikia dėvėti nuolat.

Esant vidutinei toliaregystei (iki + 5D), gydytojas skiria akinius su

išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktinius lęšius. Laiku ir tinkamai

parinkti akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo. Kartais žmonėms

gali padėti chirurginė operacija.

Labai svarbu, kad vaikams iš toliaregės akies nesivystytų trumparegė,

todėl nekabinkite kūdikiams žaislų arti akių. Leiskite vaikui skaityti,

piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdint prie jam pritaikyto

stalo. Reikėtų kas pusvalandį daryti pertraukėles. Atstumas nuo knygos iki

akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant

specialaus

stovelio. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios

knygos, važiuojant autobusu, prietemoje.

Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5

valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus. Su kompiuteriu

vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, valandą –per dieną. Po 15

minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterio

ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro.

Jei norite atitolinti senatvinę toliaregystę, smulkiu šriftu

spausdintą knygą bandykite skaityti pakaitomis – esant geram ir blankiam

apšvietimui (pvz., vieną sskyrių – šviečiant trim lemputėm šviestuve, kitą –

dviem lemputėm), retkarčiais nukreipkite žvilgsnį į baltus tarpus tarp

eilučių. Skaitydami, žiūrėdami televizorių, dirbdami su kompiuteriu dažniau

leiskite akims pailsėti – žiūrėkite į tolimus vaizdus (dangų, žolę,

medžius). Patartina žiūrėti į sklandančius daiktus (debesis, paukščius).

Kas pusvalandį padarykite pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą

pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis

pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką.

Rekomenduojami akių pratimai:

1. 3 – 5 sek. stipriai užsimerkti, po to 3 – 55 sek. pabūti atsimerkus.

Pakartoti 6 –8 kartus. Pratimas sustiprina vokų raumenis, pagerina

kraujo apytaką, atpalaiduoja akies raumenis.

2. 1- 2 min. labai greitai mirksėti. Pagerina akių kraujotaką.

3. 2 –3 sek. žiūrėti priešais save, po to perkelti žvilgsnį į 225- 30

cm atstumu nuo akių vidurinėje linijoje ištiestą dešinės rankos

pirštą ir žiūrėti į jį 3 – 5 sek., ranką nuleisti. Kartoti 10- 12

kartų. Pratimas mažina nuovargį, palengvina regimąjį darbą.

4. užmerkti vokus, masažuoti juos apvaliais judesiais 1 min. Pratimas

pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenis.

5. pratimas su žymele ant stiklo. Vaikas su akiniais atsistoja 30 – 35

cm atstumu nuo lango, ant kurio stiklo vaiko akių lygyje tvirtinama

3- 5 mm dydžio žymelė. Vaikas žiūri tai į žymelę, tai į tolį.

Pratimą atlikti 2 kartus per dieną.

Toliaregystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti

vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Būtina stebėti

vaikus, kad 7-10 gyvenimo metais neišsivystytų trumparegystė. Racionaliai

maitinkitės, laikykitės dienos režimo, venkite streso.

3. 11 TRUMPAREGYSTĖ

Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti

šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų

vaizdas susidaro prieš tinklainę. Daugiausia trumparegių yra gerai

ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir ypač tarp jaunų asmenų, turinčių

aukštąjį išsilavinimą. Japonų trumparegių yra 38 %, o tarp studentų – 68 %.

Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių tarp vaikų padaugėjo nuo 13,5

iki 26,7 %.

Trumparegystės priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir

išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 %

atvejų yra paveldėta. PPastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga

šia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų.

Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant

reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti

kompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir

blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas

kompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta

sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo

imunitetas). Ilgai dirbant, kai reikia žiūrėti iš arti ir nesilaikant

higienos, susidaro sąlygos akies ašiai ilgėti (dėl išorinių akies raumenų

spaudimo, akispūdžio padidėjimo, stipraus prisimerkimo žiūrint, skleros

silpnumo), nuvargsta krumplyno ir akies obuolio išoriniai raumenys, vystosi

trumparegystė.

Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti,

todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie

antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi

taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli,

vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimas

vaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas

paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėje

gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos yda

didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne. Dėl nuolatinės

įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis

akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į

tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš

tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti į

tikrąją.

Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks

ryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės į

gydytoją. Trumparegystė nėra pagydoma. Paprastai regą galima pagerinti

nešiojant akinius su įgaubtais stiklais ar kontaktinius lęšius. Akiniai

gerina regėjimą, akys nepavargsta, išnyksta galvos skausmai. Jei ši liga

progresuoja vaikui, labai svarbu stabdyti progresavimą, kad, vaikui

suaugus, liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis ir akių dugno

pakitimai.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų

trukti nuo 2,5 – 4 valandų per savaitę. Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgį

pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokas

ruošti prie stalinės lempos, kuri pastatyta kairėje pusėje

(dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas

nuo knygos iki akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga

padėta ant specialaus stovelio. Skaitant kas pusvalandį būtina daryti

pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to

į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti

esantį tašką. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos,

važiuojant autobusu, prietemoje. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne

mažiau kaip 2,5-3 metrai. Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta,

didesnis turėtų būti ir atstumas. Per dieną televizorių vaikui galima

žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris

keturis kartus.

Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, per

dieną – valandą. Po 15 minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių

pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip

pusę metro. Kompiuterio ar televizoriaus ekranas turi stovėti nugara į

langą. Geriau kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi

ekrane. Žaidžiant kompiuteriu, žiūrint televizorių ir skaitant saulei

nusileidus, patalpa turi būti apšviesta.

Vyrauja nuomonė, jog trumparegiui nesveika fizinė kultūra, o sportas –

tuo labiau. Toks požiūris yra klaidingas. Fizinė kultūra trumparegiams yra

būtina. Dažniausiai trumparegyste skundžiasi fiziškai silpni vaikai.

Sistemingai atliekant fizinius pratimus padidėja organizmo ištvermingumas,

o tai turi teigiamą įtaką visoms funkcijoms ir akies akomodacijai.

Trumparegiams vaikams fiziniai pratimai turi ypač svarbią reikšmę: jie

stiprina nugaros ir kaklo raumenis, gerina laikyseną. Vaikai turintys

silpną ir vidutinį trumparegystės laipsnį, gali atlikti beveik visus

fuzunius pratimus, tačiau krūvis neturi būti itin didelis. Reikėtų

atsisakyti šuolių į tolį, aukštį, nuo tramplyno, taip pat pratimų su

svoriais – hanteliais, štanga.

Rekomenduojami akių pratimai:

1) mestelti į viršų tinklinio kamuolį ir abiem rankomis jį sugauti.

Pakartoti 8 – 10 kartų;

2) mestelti kamuolį viena ranka, sugauti kita. Pakartoti 8 –10 kartų.

3) stipriai mesti kamuolį prieš save, leisti jam atšokti, po to

sugauti viena arba abiem rankomis. Kartoti 6 – 8kartus;

4) mesti

lauko teniso kamuoliuką į sieną, sugauti jį. Pakartoti

kiekviena ranka 6 – 8 kartus;

5) mesti į taikinį lauko teniso kamuoliuką ir jį sugauti. Kartoti

kiekviena ranka 6 –8 kartus;

6) mesti kamuolį draugui nuo peties. Pakartoti po 7-8 kartus kiekviena

ranka.

Naudinga pažaisti 15 – 20 minučių pažaisti krepšinį, tinklinį,

badmintoną. Trumparegiams draudžiami įvairūs šuoliai, verstis kūlvirsčia,

stovėti ant galvos, kopti virve, jiems negalima šokinėti nuo

spyruokliuojančio tiltelio bei šokinėti į vandenį žemyn galva. Reikia

neužmiršti, kad fizinis krūvis turi būti vidutinis. Trumparegiui, kad

neatšoktų tinklainė, rekomenduojama sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių

judesių, sportuoti neintensyviai.

Trumparegystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti

vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pasireiškus

pirmiesiems regos sutrikimo požymiams, regą galima visiškai sugrąžinti, ir

neretai trumparegystė nebesivysto. Trumparegystės profilaktiką reikėtų

pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos,

racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.

3. 12 ŽVAIRUMAS

Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo

bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną

tašką mechanizmas. Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akim

tik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške

(matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vieną

tašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akių

padėtis. Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenys

nervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančius

raumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akis

nukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstų

fiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąją

galią. Gaunamas vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmas

yra sutrikęs. Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingai

išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų

centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies

vaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege.

Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai

dar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikui

sulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosi

normaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį.

Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akių

krūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kkompiuteriu, nesilaikoma

regos higienos.

Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko

anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio

voko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmės

nematyti), nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.

Žvairumas gali atsirasti dėl:

netaisyklingos akies judinamųjų raumenų veiklos (šie raumenys gali

būti per ilgi, per trumpi, per daug laisvi ar per daug įtempti);

kai motina nėštumo metu perserga infekcinėmis ligomis, nėštumas

komplikuotas, gresia persileidimas, gimdymas traumuotas (didelė rizika

žvairuoti yra vaikams, kurie gimė neišnešioti ((35 proc.), ir jei gimdymo

metu pažeista CNS (40 proc.);

stipraus išgąsčio;

traumų;

vienos akies regėjimo nusilpimo;

įvairių akių ligų.

Jei giminėje yra žvairuojančių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net

jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima ir iš

proproprosenelių.

Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi,

galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena

akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto

raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būna

riboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būna

platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.

Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau ši

patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė

pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažu

stiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau,

vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laiko

gydymui.

Jei jūs ar jūsų vaikas skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo

dvejinimusi, ar daugiau kaip dviejų mėnesių mažylis žvairuoja, būtinai

kreipkitės į gydytoją.

Žvairumo profilaktikai taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir

toliaregystei bei trumparegystei – tinkamas darbo ar mokymosi vietos

apšvietimas, saikingas televizoriaus bei kompiuterio žiūrėjimas, tinkama

ekrano padėtis, patalpų apšvietimas ir t. t.

IŠVADOS

Taigi mokykloje susiduriama su labai įvairiais vaikais. Jie skiriasi

regėjimo susilpnėjimo laipsniu, sutrikusių regėjimo funkcijų struktūra bei

sudėtimi, kitų analizatorių ir psichinio vystymosi sutrikimais. Pagaliau

vaikai su regėjimo sutrikimais skiriasi ir nevienodomis sutrikusių funkcijų

kompensacijos bei korekcijos galimybėmis. Dėl to kiekvienu atveju mokytojui

iškyla uždavinys laiku pastebėti vaikus su regėjimo sutrikimais. Svarbu kuo

greičiau jiems pasiūlyti kreiptis į akių gydytoją – oftalmologą, be to,

jeigu reikia, ir į kitus gydytojus bei pedagogus. Tik nuodugniai ištyrus

vaiką, galima spręsti, kur jis turi mokytis – aklųjų, silpnaregių ar

bendrojo lavinimo mokykloje.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Medicinos enciklopedija II tomas. Vilnius 1994

2. Fiziologija. Vilnius 1978

3. Vaikų vystymosi sutrikimai. J. Laužikas, J. Unčiurys Kaunas 1978

4. WWW.SVEIKAS.LT Medicinos enciklopedija