Sergamumas miokardo infarktu

Kauno Medicinos Universitetas

Miokardo infarkto sergamumas

Ilgalaikė sergamumo ūminiu miokardo infarktu (MI) stebėsena rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos bendrojoje mirčių struktūroje ir išeminė širdies liga (IŠL) bei jos komplikacijos bendrojoje širdies ir kraujagyslių ligų mirčių struktūroje yra pagrindinės vidutinio amžiaus gyventojų mirties ir invalidumo priežastys. Siekiant efektyviau kontroliuoti pagrindines ligas, sąlygojančias didžiausią sergamumą, svarbu žinoti jų atsiradimo priežastis, galimus rizikos veiksnius, jų pokyčių kryptis.

Sergamumas miokardo infarktu ir mirtingumas nuo IŠL yra susijęs su rizikos veiksniais, tokiais kaip amžius, lytis, aarterinė hipertenzija, rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, hipercholesterolemija, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas . Kitų šalių patirtis rodo, kad laiku pradėta ir efektyvi rizikos veiksnių korekcija padeda išvengti didėjančio

sergamumo MI .

Nepaisant šių pokyčių, mirtingumas nuo IŠL lieka vyraujanti priežastis bendrojoje širdies ir kraujagyslių mirčių struktūroje dėl keleto priežasčių. Pirma, analizuojant Europos gyventojų demografinę struktūrą, pastebimas ryškus senėjimas daugelyje Europos

populiacijų. Antra, grėsmingai didėja sergamumas antrojo tipo cukriniu diabetu ir ikidiabetinių būklių paplitimas, kaip gliukozės toleravimo sutrikimas nevalgius, metabolinis sindromas arba aatsparumas insulinui. Ir trečia, nemažėja su gyvensena susijusių problemų, kaip neteisinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas ir rūkymo, nutukimo paplitimas.

Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje,pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas ūminiu MI bei galvos smegenų insultu didėjo. Tuo tarpu rreikšmingas mažėjimas nustatytas Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV. Per pastaruosius metus mirtingumas nuo pagrindinių širdies kraujagyslių ligų mažėjo Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Vidutinio amžiaus Kauno gyventojų sergamumas ūminiu MI nuo 1993 iki 2000 metų sumažėjo tarp 25-64 metų vyrų, bet padidėjo tarp moterų. Sergamumas galvos smegenų insultu tarp 25-64 Kauno vyrų turėjo tendenciją mažėti, be to, didėti tarp moterų.

Išvados:

1. Per 19-kos metų laikotarpį sumažėjo vidutinio amžiaus Kauno vyrų sistolinio arterinio kraujospūdžio

bei kūno masės indekso, o moterų ir sistolinio, ir diastolinio kraujospūdžio vidurkiai; tuo tarpu vidutinė gliukozės koncentracija nevalgius bei suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekis per mėnesį padidėjo ir tarp vyrų, ir tarp moterų.

2. 1983-1991 metais IŠL registro duomenimis, 35- 64 metų Kauno miesto vyrų ir moterų sergamumo ūminiu MI pokyčiai turėėjo tendenciją didėti, o nuo 1992 iki 2001 metų vyrų statistiškai reikšmingai mažėjo, moterų – nekito.

3. Vidutinio amžiaus Kauno vyrų ir moterų sergamumo ūminiu MI ir didelės absoliučiosios rizikos pokyčių kryptys buvo vienodos.

Per 1983-2002 metus statistiškai reikšmingai sumažėjo vyrų ir moterų sistolinis arterinio kraujospūdžio vidurkis (atitinkamai – nuo 138,8 iki 136,4 mmHg, p<0,05; nuo 139,7 iki 133,2 mmHg, p<0,05); vyrų kūno masės indekso (nuo 27,5 iki 27,4 kg/m2, p<0,05) ir moterų diastolinis arterinio kraujospūdžio vidurkiai (nuo 86,5 iki 82,7 mmHg, p<t;0,05). Per 1983-2002 metus vyrų, kuriems nustatyta didelė absoliučioji rizika, sumažėjo nuo 20,4 iki 16,3 proc.; moterų – nuo 7,9 iki 5,4 proc. 1992-2001 metais vyrų sergamumas ūminiu miokardo infarktu statistiškai reikšmingai mažėjo, o moterų reikšmingai nepakito.

Literatūros šaltiniai:

http://medicina.kmu.lt/0502/0502-11l.pdf

Sergamumas ūminiu miokardo infarktu, rizikos veiksniai

ir išemijos rizika

Kristina Buivydaitė,Stanislava Domarkienė1, Ričardas Radišauskas, Abdonas Tamošiūnas,

Gailutė Bernotienė, Regina Rėklaitienė, Miglė Kazlauskaitė

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas

Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos klinika