Sifilis

SIFELLIS

Lėtinė užkrečiama lytinė liga. Sukelia bakterija- blyškioji treponema ( Treponema pallidum) ;1905

ją atrado vok . parazitologijai Fricas Šaudinis

(Schaudinn; liet. kilmės) ir Erichas Hofmanas.

Sukėlėjas prasiskverbia pro mažiausius odos ar gleivinės sužeidimus. Užkrato a šaltinis – sergantis žmogus. Skiriamas įgytas (užsikrečia vaikas arba suaugęs ) ir įgimtas (serganti nėščia motina gimdoje užkrečia vaisių). Įgytu užsikrečiama dažniausiai tiesioginiu būdu per lytinius santikius

(98-99% atvejų), labai retai bučiuojantis. Netiesioginiu būdu galima užsikrėsti per sukelėjais

užterštus daigtus.

Inkubacinis laikotarpis trunka 3savaites (kartais 2savaites – 4mėnesius.).Po jo prasideda pirminis periodas; jo trukmė -6- 8 sav. Užkrato patekimo vietoje, dažniausiai lytinių organų odoje ar gleivinėje, rečiau ant lūpų , liežuvio , krūtų, spenelių,

pirštų atsiranda raudona dėmelė, kuri greitai sukietėja- susidaro kietasis šankeris. Po kelių dienų

padidėja apie šankerį esantys limfmazgiai. Dar neišnykus kietajam šankeriui, prasideda antrinis periodas, kuris trunka 2- 6 m. ir ilgiau. Ligonio odą

ir gleivines išberia dėmelės ( sifilinės rozeolės)

papulės, rečiau – pūlinukai; tai šviežias antrinis

sifilis. Rozeolės būna 3- 5 mm skersmens , paspaustos pranyksta; burnos gleivinėje jos būna išplitusios, didesnės. Papulių gali būti įv.dydžio , jų

paviršius lygus arba išopėjęs, kartais pleiskanoja.

Lytinių organų raukšlėse, apie išangę papulėms išvešėjus, susidaro vad. plačiosios kandilomos. Bėrimai

nesusilieja, oda apie juos neparausta, nepatinsta, jų

neniežti, neskauda, ligonis nekarčiuoja . Po kelių savaičių bėrimas išnyksta. Po 2 – 3 mėn. vėl išberia

(prasideda recidyvinis antrinis) . Bėrimo elementai

būna didesni, ryškesni , linkę grupuotis, ypač raukšlėse (apie lytinius organus ,išangę, kirkšnyse, pažastyse, po krūtimis) .Išopėję bėrimai užkrečiami.

Dažnai nuslenka galvos plaukai,kaklo oda patamsėja, joje atsiranda šviesesnių dėmelių (tai sifilinė leukoderma). Kartais pažeidžiami kaulai ir

sąnariai ( juos skauda, ypač naktį ), vidaus organai.

Jeigu nesigydoma arba gydomasi nepakankamai , po

kelių metų prasideda tretinis periodas .Odoje ir gleivinėje, vidaus organuose, kauluose, smegenyse

atsiranda gumbelių ir mazgų. Jie išopėja, suardo audinius ir pažeidžia daugelio organų funkcijas. Ilgainiui dėl nervų sistemos pažeidimo prasideda

tabesas ( nugaros smegenų džiūtis), ištinka progresuojantysis paralyžius, regimojo nervo atrofija

(ligonis apanka). KKartais sergama slaptuoju. Jis nustatomas specialiais labaratoriniais tyrimais, leidžiančiais atrasti sukelėjų. Nustatyti padeda serologinės reakcijos . Įgimtą dar negimusiam kūdikiui perduoda šia liga serganti motina per virkštelės limfagysle ir kraujagysles. Sifeliui būdingų vaisiaus pakitimų atsiranda antrojoje nėštumo pusėje. Vaisius dažnai žūva , kūdikis gimsta neišnešiotas negyvas arba gyvas su požymiais. Įgimtas būna ankstyvasis ( nuostatomas vaikui iki 4m. amžiaus ) ir vėlyvasis (nustatomas vyresniam kaip 4m. vaikui ). Ankstyvajam būdinga odos, gleivinės, vidaus organų , kaulų , nervų sistemos pažeidimas. Naujagimis būna silpnas, galva dažniausei deformuota, veidas mažas, oda raukšlėta, glebi. Išbertas (pūslėmis, difuziniais infiltratais, papulėmis, retai rozeolėmis ) gali būti tik gimęs kūdikis, arba bėrimų gali atsirasti po 2- 3mėn.; gali jų ir visai nebūti . Dėl nosies gleivinės hipertrofijos džnai prasideda sifilinė sloga, vėliau suyra nosies pertvara, nosis defuormuojasi.

Vėlyvajam įgimtam būdinga vadinamoji Hačinsono

(Hutchinson, JAV ) triada ; pakitę dantys (viršutiniai kandžiai būna statinės išvaizdos su pusmėnulio išpjova; vadinamieji Hačinsono dantys ),

pažeista rega ir klausa ; ligonis paprastai apanka ir apkursta. Visuomet pažeidžiami kaulai, nervų

sistema , psichika.

Gydoma antibiotikais ir kitais vaistais ligoninėje,

vėliau ambulatoriškai. Gydymo trukmė priklauso nuo sifelio periodo . Kuo anksčiau po užsikrėtimo pradedama gydytis, tuo gydymas trumpesnis ir rezultatai geresni. Sergančiam reikia nuolat tikrintis ,draudžiama santykiauti lytiškai, gerti svaigalus , rūkyti; būtina laikytis asmens higienos reikalavimų ( ypač kruopščiai prižiūrėti dantis ir

burnos ertmę ). Persirgus imunitetas neįgyjamas , galima vėl užsikrėsti.

Profilaktika – vengti atsitiktinių lytinų santykių; nuo

sifelio padeda apsisaugoti prezervatyvas. Po įtartinų lytinių santykių per pirmąsias kelias valandas patariama kreiptis į odos ir veneros ligų dispanserio profilaktikos kabinetą , kuris veikia ištisą parą.

Lietuvoje gydymas nuo sifelio privalomas. Išlaikoma ligos paslaptis . Žmogus, turėjęs lytinį arba buitinį kontaktą su ligoniu, gydomas profilaktiškai. Baigus gydymą , ligonis kelis metus

nuolat tikrinamas dispanseryje. Tie, kurie vengia

gydytis ir sudaro pavojų kitiems užsikrėsti ar juos užkrečia, baudžiami pagal Lietuvos baudž.

Įstatymus.