Slaugos pagrindu egzamino atsakymai

Slaugos profesija: istorinė apžvalga.

Šiuolaikinėj slaugai įtakos turėjo 3 rūpybos sistemos. 1 – savirūpą teikė liaudies gydytojai, akušerės. 2 – atsirado su krikščionybe, egzistavo greta 1 sistemos, kol buvo sukurta dabartinė medicina. Iki krikščionybės buvo ligoninių tipo prieglaudos namai keliautojams bei seniems žm. Manoma, kad 1 ligoninė įkurta dar prieš 350 m. iki Kr. Romoje. Krikščioniškosios organizacijos teikė paslaugas skurstantiesiems, benamiams. Slaugytojai tada mokėsi tik praktikoj. 3 sistema – 19 a. pabaigoj, kai buvo daug atradimų medicinoj. Aseptika, rentgeno spinduliai. F. NNaitingail. 1860m. – “Pastabos apie slaugą” – kiekvienam pac-tui reikalinga individuali slauga. Vėliau slaugytojs moė gydytojai. Nuo 1945m. – sl. tikslu buvo f-jų ir užduočių vykdymas, o ne dėmesys žm-ui. 1961m. – ypatinga sl-jo ir pac-to tarpusavio bendravimo sl.1964m. – būtina pagrįsti sl. praktiką teorinėmis žiniomis. 1966 – Henderson sl. modelis.

Šiuolaikinės slaugos samprata ir apibrėžimas. Slaugos tikslai ir uždaviniai

Slauga – veiksmai, padedantys sergančiam ar sveikam individui išsaugoti savo sveikatą arba ją grąžinti taip, kad galėtų savarankiškai gyventi ir apsitarnauti, būtų kkuo mažiau priklausomas nuo kitų.

Tikslai: 1. slaugyti įv. Amžiaus sveikus ir sergančius žmones; 2. padėti jiems, jų šeimoms suprasti ir siekti fiz., psich. ir soc. sveikatos; 3. planuoti ir organizuoti slaugą; 4. ugdyti sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos; 5. skatinti pac-tą iir jo šeimą aktyviai dalyvauti pac-to slaugymo veikloje, skatinti savirūpybą, pac-to pasitikėjimą savimi; 6. padėti ligoniui po sunkių ligų greičiau sugrįžti į visuomene ir adaptuotis; 7. mokyti pac-tus; 8. bendradarbiauti su kt. specialistais ir institucijom; 9. gilinti ir tobulinti savo žinias, diegti naujoves į praktiką.

Uždaviniai:nustatyti probemą, pritaikyti t.t. slaugos modelį.

Slaugos sritys. Bendruomenės ir klinikinės skaugos sampratos. Sl. Specialybės, subspec., f-jos, pareigos, teises. Sl etika.

Klinikinė sl. – 2 ir 3 sveikatos priežiūros įst. Būdingas glaudus bendradarbiavimas su gydytojais ir mažesnis slaugytojo savarankiškumas. Sl planas trumpas. Bendruomenės sl. – 1 sveik. priežiūros įst. Slaugytojas atlieka ne tik visas BPS f-jas, bet ir organizuoja, planuoja ir vykdo namų slaugą, konsultuoja, moko ligonius.

Spec. ir subspec.: 1. BPS; 2. SPS: akušerės, anestezijos ir intens. terapijos, bbendruomenės, psich. sveikatos, vaikų, operacinės. Sl. f-jos: žr. viršuj. Pareigos: 1. stebėti pac-tų sveikatos pokyčius; 2. planuoti slaugą, pildyti slaugos dokumentus; 3. vykdyti ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką; 4. atlikti gydytojo paskirtas proc.; 5. teikti 1 pagalbą; 6. laikytis aseptikos ir antiseptikos reik.; 7. laikytis etikos reik.; 8. pastebėjus sl. darbuotojo klaidą – pranešti. Teisės: užsiimti sl praktika, neatlikti t.t. proc., jei nėra tinkamų tam sąlygų, jei tai liepė teisės tam neturintis žm., jei jos neatitinka moralinių nuostatų, atsisakyti sup ssc-to priežiūra nesusijusių darbų, dalyvautipersonalo susirinkimuose, tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti moksl. darbuose, gauti darbui būtinas priemones nuo galimo užsikrėtimo. Etika: gailėstingumo princ., nepakeknkimo princ., autonomijos, lygybės, teisingumo princ.

Sveikata, jos samprata, apibrėžimas. Normalumas. Negalia. Aplinkos poveikis. Sveikatos stiprinimas.

Sveikata – fizinės, soc., dvasinės gerovės būsena; biologinių procesų, vykstančių org-me, darni suma; visų org-mo f-jų darni suma;tai kaip atskiras individas sugeba įgyvendinti savo tixlus ir poreikius, kaip sugeba suvaldyti aplinką; tai ne vien ligos nebūvimas. Negalia – tai bet koks sutrikimas, kuris atima, sumažina arba riboja asmens galimybes užsiimti kasdienine veikla ir jaustis pilnateisiu visuomenės nariu. Sveikatos stiprinimas – 1977m. programa “sveikata visiems” – nėra karo, visiems lygios galimybės, patenkinami esminiai žm-aus poreikiai – pavalgyt, atsigert, WC, aišsilaivinimas, norm. gyvenimo sąlygos, užtikrintas darbas, politinė valia ir žmonių parama. 1997 – 2010. programa: gyventojų mirtingumo mažinimas, gyvenimo trukmės ilginimas, sveikatos santykių teisumas, gyvenimo kokybės gerinimas. Sveikatos mokymas. Sveikatą įtakoja genofondas, apl. veiksniai, politiniai, ekonominiai, soc., kult. Aplinkos – gyvenimo sąlygos ir gyvenimo būdas.

Liga, jos supratimas. Ligos modeliai. Prevencija, jos rūšys. Prevencijos ir gydymo pusiausvyra.

Liga – žalingų veiksnių sukeltas org-mo veiklos sutrikimas, kuris pasireiškia pablogėusiu prisitaikymu prie aplinkos ir suintensyvėjusiomis apsauginėmis org-mo r-jomis. Žalingi veiksniai – aplinkos, soc. aplinka, vidiniai veiksniai (įpročiai, paveldimumas).Etapai – inkubacinis, ligos įįsigaliojimas, įsibėgimas, pasveikimas – perėjimas į lėtinę formą – mirtis.

Ūmi (2-3 sav. ryškūs požymiai), poūmė (3-6 sav.), lėtinė (6sav., prasideda nestaigiai). Ligos modeliai: 1. Liga kaip Dievo bausmė; 2. Aparato klaidos modelis; 3. Socialinis medicininis (liga kaip aplinkos veikimo rezultatas įgimtai žm-aus sandarai); 4. Psichosociosomatinis. Prevencija:

1.bendroji – gera mityba, grynas oras. 2. specialioji – pragulų profilaktika. Pirminė prevencija – veiksmai, kuriais mažinamas ligos kilimo pavojus arba gerinama gyvenimo kokybė.Antrinė – ankstyvos stadijos simptomų nust., norint sutrumpinti ligos laikotarpį. Tretinė – veiksmai, užkertantys kelią ligų atkritimui, chroniškam būklės ar organo f-jos silpnėjimui.

Žmogus kaip pacientas. Žmogaus poreikiai ir jų motyvacija. R-ja į ligą. Pac-tų teisės.

Pac-tas – ligonis arba nelionis, kuris kreipiasi į svekatos priežiūros specialistus. Kai vyksta funkciniai org-mo sutrikimai – suaktyvėja apsauginės r-jos, atsiranda įv. pokyčiai, psichologinė krizė. Reikia žmogui padėti.Gydymo eiga priklausys nuo pirminio susitikimo gydytojo su pac-tu. Žm-aus poreikiai ir jų motyvacija: pagal Maslovo motyvų teorija – 1. fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas, lyt. potraukis); 2. saugumo poreikis; 3. tarpusavio ryšio ir meilės poreikis; 4. pagarbos poreikis; 5. savirealizacijos arba augimo poreikiai. Pac-to r-ja į ligą: neadekvati, adekvati, normali, šokas. Pac-tų teisės: 1. į kokybišką sveikatos priežiūrą (visi turi lygias teises, teisė į jo garbę ir orumą, t.b. dduodamos tik moksliškai pagrįstos nuskausminamos medž., organai negali b. naudojami komerciškai); 2.į sveikatos priežiūros prieinamumą; 3. teisė pasirinkti gydytoją, slaugę, įstaigą; 4. teisę į info; 5. pac-to dalyvavimas mokymo procese ir biomedicinos tyrymuose; 6. teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, atsisakyti gydymo; 7. teisė nažinoti; 8. privates gyvenimo neliečiamumas; 9. konfedencialumas.

Šiuolaikinės slaugos teorijos ir modeliai. Jų ištakos, sudėtinės dalys.

1860m. – Naitingail. “Pastabos apie slaugą”. Kiekvienam pac-tui reikalinga individuali slauga. Reikia vertinti situacija. Infekcijų pavojus, asmens higienos reikalavimų laikymas. 1950-60m. bandoma analizuot atskirų priemonių svarbą slaugos procese. Ypatinga slaugytojo ir pac-to tarpusavio bendravimo svarba (1961)/ 1964 – būtina slaugos praktiką pagrįsti teorija.Ne tik gydyti, bet ir mokyti.1966 pateiktas Virginijos Henderson sl. modelis – sl. t.b. taikoma ne tik sergantiems.1970 – Marta Rogers –sveikatą įtakoja apl. veiksniai, todel reikia siekt harmonijos su apl. 1971-85 – Neuman – sveikatos sistemų modelis. Roy – adaptacijos modelis. Vatson – žmogiškojo rūpinimosi modelis. Suma sumarum – pac-tu poreikiai – patys svarbiausi, sl. t.b. nukreipta į gydymo tikslus, problemas. Sl. – ne gydymas, o problemų išsprendimas.

Henderson, Roper, Orem slaugos modeliai.

V. Henderson: slauga – tai pagalba individui (sveikam ar sergančiam) atlikti tuos veiksmus, kurie išsaugo ir grąžina sveikatą arba leidžia ramiai numirti, kuriuos jis atliktų ir pats,

jei turėtų pakankamai jėjų, noro ir žinių. Tikslas – padėti patenkinti savo poreikius (14 gyvyb. veiklų). Sveikata – tai kai žmogus pats pajėgia patenkinti biologinius, psichol. poreikius. Sl. – menas, kuris lb. priklauso nuo asmenybės. Modelio trūkumai – fiziologiniai poreikiai vyrauja virš psichologinių. Orem: žm. turi l. didelį poreikį rūpintis savimi pats ir kuo mažiau būti priklausomas nuo kt. Sl menas – tai sugebėjimas padėti, sugalvojant, pateikiant ir administruojant individualią savirūpos sistemą.Trūkumai – daugiau dėmesio skiriama fizinei, o ne psichosocialinei sslaugai. Roper: remiasi visų kt. modelių dalimis. Tai 12 gyvyb. veiklų modelis. Pagr. idėja – žm-aus gyvenias – gyvyb. veiklų visuma, jos yra kiekvienam individualios ir gyvenimo periodais keičiasi, tačiau žm. visalaik stengiasi išlikti savarankiškas. Gyvyb. veiklas veikia: boil., psichol., polit.-ekonom., soc.-kult., aplinkos veiksniai. Kai žm suserga – problemos realios ir potenc. Slaugytoja t. atsižvelgti į pac-to savarank., vertinti poreikius, skatinti daryti sprendimus. Modelio mintis – sl. f-ja – padėti žm-ui išvengti problemos, ją sumažinti, išspręsti, padėti prisitaikyti prie problemų aarba jas įveikti.

Pagrindinės gyvybinės veiklos pagal Roper modelį. Įtakojantys faktoriai, veiksniai.

1. Saugios aplinkos palaikymas; 2. Bendravimas; 3. Kvėpavimas; 4. Valgymas, gėrimas; 5. Tuštinimasis, šlapinimasis; 6. Švarinimasis, rengimasis; 7. Kūno t-ros palaikymas; 8. Judėjimas; 9. Darbas ir žaidimai; 10. Lyties raiška; 111. Miegas; 12. Mirimas

Įtakojantys faktoriai: amžius, priklausomybė/nepriklausomybė. Įtakojantys veiksniai: 1. biologiniai; 2. psichologiniai; 3. soc.-kult.; 4. aplinkos; 5. politiniai-ekonominiai.

Slaugos proceso samprata ir svarba. Slaugymo proceso sudėtinės dalys.

Sl. procesas – logiška, sisteminga, nuosekli pac-to priežiūra. Pac-ta reikia vertinti kaip visumą, kurią veikia daugyvė faktorių. Apima 4 etapus: 1. Vertinimas (surinkus t.t. duomenis reikia nustatyti problemas ir poreikius); 2. Planavimas (išdėstyti problemas pagal svarbą, nutarti kokiais būdais jas spręsim, iškeliam tikslą); 3. Veiksmų atlikimas; 4. Įvertinimas.

Slaugos duomenų surinkimas: sl. duomenų rūšys ir šaltiniai. Sl. duomenų surinkimo metodai.

Šaltiniai: 1. Pirminiai – tai tokie duomenys, kuriuos surenka pati sl. – tai tiesiogine info iš pac-to. Svarbiausi duomenų šaltiniaig.b. stebėjimas, pokalbis, apklausa. 2. Antriniai – iš šeimos narių ir giminaičių, slaugos ataskaitos, parangtos kt. slaugytojų aar įstaigų, kt. specialybių atstovų duomenys, kolegu susirinkimai. Metodai: 1. Stebėjimas, tyrinėjimas (stebim būklę, pulsą, KS, t-rą, kt. rodiklius, išvaizda, protiniai sugebėjimai, sąmonė, atliekame reikalingus tyrimus); 2. Bendravimas ir apklausa (surinkti gyvenimo anamnenę remiantis gyvyb. veiklom); 3. Apibendrinimas (pagal visus duomenis sprendžiame apie pac-tą, jį kankinančius negalavimus, taikome reikiamą gydymą).

Slaugos diagnozavimas. Slaugos duomenų analizė ir interpretavimas. Pac-to slaugos poreikių nustatymas. Slaugos diagnozės suformulavimas. Slaugos ir medicininė diagnozė.

Tam, kad nustatyt diagnozę, reikia surinkti info. Sužinom iš apklausos, iš artimųjų, ligos istorijos, kkt. išrašų, iš kolegų. Apžiūra, apčiuopa, auskultacija. Info rinkimas: pagal organų sutrikimą, pagal gyvyb. veiklų sutr., psich., socialines veiklas, pagal įpročius. Problema- tai org-mo sutrikimai, kurie trukdo pac-tui patenkinti poreikius. Sl. problema g.b. reali ir potenciali. Sl. problemos pagal svarbą: gyvybei gręsiančios, niokojančios problemos, gręsiančios gerovei. Sl. diagnozė nust. po problemų įvertinimo. Nustatom sl. poreikių prioritetus. Kokių priemonių imtis, ką gali daryti pats pac-tas, kokia reikalinga globa. Prioritetai g. keistis kiekv. min.Sl. diagnozė – tai pac-to problema + priežastis. Tai sprendimas arba išvada, kurią daro sl., ivertinę duomenis, rodančius kokie pokyčiai, trūkuai ar ribojimai realiai ar potencialiai trukdo patenkinti žm-aus poreikius. Sl. diagn. nebūtinai t.b. susijusi su liga ar patologija. Sl. diagn. bruožai: tai teiginys apie pac-to problemą, tai nuoroda į sv. būklę ar galimą sv. problemą, tai nuoroda į fiz., psich., sociokltūrinę ir dvasinę būklę.

Slaugos planavimas.

Planavimo tikslas – užkirsti kelią, kad potencialios probl. netaptų akivaizdžiomis, sumažinti arba išspręsti akivaizdžias probl. arba padėti žm-ui prie tų probl. prisitaikyti. Planavimo pakopos: 1. nustatyti norimus rezultatus su pac-tu; 2. nust. veiksmus; 3. aptarti sl. planą su pac-tu; 4. aptarti sl. planą su komanda, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo tęstinumas. Tikslų nustatymas: ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Jie t.b. pasiekiami, aiškiai suformuluoti. Sl. planavimo svarba: įgyvendinama nnuosekli, efektyvi, visapusiška ir ilgalaikė slauga, užtikrinamas slaugos tęstinumas, iš anksto numatomos sl. priemonės. Sl. planą sudaro: sl. tikslų suformulavimas, sl. baigčių prognozavimas, sl. veiksmų ir procedūrų numatymas. Prioritetų nustatymas: pirmiausia šalinamos gyvybei grėsmingos būklės. Kai pac-to būklė stabili – veiksmus nustatom kartu su pac-tu ir jo šeima.

Slaugos įvykdymas

Tai nuolatinis duomenų rinkimas, registravimas, darbo vertinimas, būklės stebėjimas, prioritetų nust., dirbti pagal planą. Pagr. slaugos veiksmų grupės: 1. ligoniui reikalingų tyrimų atlikimas (parengimas, bandinio paėmimas, pac-to priežiūra tyrimo metu); 2. gydytojo paskirtų vaistų administravimasir procedūrų atlikimas; 3. slaugos procedūrų atlikimas, kurios užtikrintų norm. gyvyb. veiklų funkcionavimą. Sl procedūrų atlikimas:1. tinkamas gydytojo vaistų administravimas ir procedūrų atlikimas; 2. reikalingų sl. proc. atlikimas; 3.tinkamas ligonio parengimas tyrimams, stebėjimas po; 4. pagalba pac-tui apsitarnaujant; 5. pac-to ir jo šeimos mokymas; 6. pac-to perspėjimas dėl galimų komplikacijų. Prieš atliekant slaugos intervencijas:patikslink gydytojo paskirimus, rankų plovimas, pac-to tapatybės nustatymas, pricatumo užtikrinimas, su intervencija susijusių slaugos problemų įvertinimas, pac-to supažindinimas su numatoma proc. Dažniausiai atliekamos proc.:asmens higienos proc., fizinių duomenų tyrimas, vaistų administravimas, maitinimas, šlapinimosi ir tuštinimosi f-jos priežiūra, šilumos ir šalčio proc., medicininė aseptika, diagnostinės proc.

Slaugos įvertinimas

Rezultatų įvertinimo uždavinys yra nustatyti užsibrėžtų tikslų įvykdymą. Įvertiname stebėjimo, apklausos, tyrinėjimo, bandymo, matavimo būdais. Reikia palyginti su užsibrėžtu tikslu.Jei ttikslas ne visai pasiektas: ar iš dalies pasiektas, ar problema lieka nepakitusi, ar problema nepablogėjo, ar nereikia iš naujo aptarti tikslo, ar tikslas netinkamai suformuluotas. Slaugytoja turi įvertinti kiekvieną savo veiksmą ir atliktą procedūrą. Kaip pac-tas toleravo procedūrą, ar neatsirado šalutinių reiškinių ir kokių, ar ligonis patenkintas, kokie nauji duomenys ir problemos pastebėti atliekant proc.Darbo pamainos vertinimas atliekamas perduodant budėjumą. Paprastai pateikiama žodinė info, kita dalis info užrašyta dokumentuose.

Slaugos proceso dokumentinis įforminimas : žodinis ir raštinis pranešimas. Slaugos dokumentacijos tvarkymas. Slaugos istorija.

Dokumentavimo taisyklės: info t.b. aiškiai suformuluota, glausta, be dviprasmybių, užrašoma tik svarbiausia info. Vengiama santrumpų. Žymima data, atlikimo laikas, parašas. Dokumentavimo svarba:kaupiama info, kuri g.b. naudinga ateity, užtikrinamas priežiūros tęstinumas, užtikrinama atsakomybė, gerai išryškėja sl. veiksmų efektyvumas, ši info svarbi kt. komandos nariams. Slaugos planas: sl. diagnozė, tikslai, veiksmai, įvertinimas, data. Pateikti tik svarbiausią info, nesileidžiant į smulkmenas.Visa info t. išlikti konfedenciali net po pac-to mirties. Jei pac-tas atsisakė procedūros – būtinai užrašyk.

Infekcijos kontrolė ir medicininė aseptika. Slaugytojo vaidmuo kontroliuojant infekcijos pasireiškimą. Rankų plovimo būdai.

rūpintis apsauga nuo infekuotų ligonių, bei kelio užkirtimu plisti bakterijoms. Priemonės: pirštinės (lateksinės, polietileninės, sterilios), chalatas, prijuostės, kaukės, kepurės, bachilai, akiniai, apsauginis stiklas. Rankos – vienas svarbiausių rizikos faktorių pernešant mikroorg. Plovimas !!! Tikslas – išvengti inf. Pac-to imunitetas silpnėja nuo vaistų, yra pavojus ir po invazinių proc. Infekciją įtakoja: 1. inf šaltinia, kurį reikia izoliuot. Yra atskiros palatos, boksai; 2. perdavimo keliai – oro-lašalinis, kontaktinis, su maistu. Plauk rankas, naudok apsaug. priemones. 3. patekimo vartai – odos vientisumo palaikymas, žžaizdų dezinfekcija, asmens švarinimasis, drenažinių sist. priežiūra.4. gerinti pac-to imunitetą. Rankų plovimo būdai: 1. rankų plovimas – tikslas – pašalinti nešvarumus ir laikinus mikroorg. Indik.: prieš atliekant invaz. proc., prieš kontaktus su imliais pac-tais, prieš ir po žaizdos tvarkymo inst-ais, po kontakto su gleivinėm, krauju ar kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais, po sąlyčio su užterštais aplinkos obj., po kontakto su inf. ligoniu. Technika – visą rankų paviršių plauti muilu ne mažiau 10 sek., nuplauti vėsiu tekančiu vandeniu, nusausinti rankas vienkart. rrankšluosčiu netrinant. Tuo pačiu rankšl. užsukti vandens čiaupą. 2.Rankų antiseptika: tikslas – pašalinti ir sunaikinti laikinus mikroorg. Indik. – prieš kontaktus su imliais ligoniais, pradedant darbą padidintos rizkos skyriuose, po kontakto su ligoniais, turinčiais osod, žaizdos, ž-no inf., prieš atliekant iinvazines proc. Technika – nusiplovus ir nusausinus rankas, jos trinamos 3-5 ml. spirito, kol išdžiūsta. 3. Chirurginis rankų paruošimas: Tikslas – pašalinti ir sunaikinti laikinus mikroorg. ir pašaliti pastovią mikroflorą. Indik. – prieš operacijas. Technika – nusiplauti rankas iki alkūnių su muilu. Naudoti nagų krapštuką. Nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu (atskiras kiekvienai rankai). Dezinfekuot rankas: ant sausu užpilti 5 ml spirito ir trinti iki alkūnių kol pilnai išdžius. Pakartoti dezinf. dar kartą. Apsimauti sterilias perštines ( operuojant kaulą – 2 poras).

Aseptikos reikalavimai gydymo įstaigose. Patalpų, priemonių, instrumentų plovimas. Dezinfekcija. Sterilizavimas. Aseptikos reikalavimai įvairioms slaugos procedūroms.

Higienos norma nustato pac-tų ir darbuotojų infekcinės kontrolės priemones gydymo ir slaugos įstaigose. Joje pateikti darbuotojų sveikatos ir darbo higienos, rankų, naudojamų prietaisų, įrangos, paviršių higieninės priežiūros reikalavimai.Suderinta ssu ES reikalavimais. Valymas: reikalavimai dažnumui, ypatybėms. Valymui naudojamas inventorius t. atitikti reikalavimus: t.t. šluostai, šepečiai, kt. Naudojamas drėgnas valymo būdas. Tiesiog valyti arba su dezinf. priemonėm. Užterštos vietos valymas turi griežtų reikalavimų:iš pradžių kurį laiką dezinfekuot, o po to valyt. Dezinfekcija:skiriasi įv. padaliniuose.Paviršių valymas ir dezinfekcija: drėgnu būdu. Kur užteršta – dezinfekuot. Prietaiai: jei nesiliečia su org-mo skysčiais – tik valyti. Procedūriniuose – dar dezinf. Paprastus prietaisus dezinf. kartą/sav. Patalpos valomos ne rečiau kaip kartą/d. Kai kurios patalpos kruopščiai ddezinf. Kai kurie įrankiai ne tik valomi, bet ir dezinf. Inventorius t.b. atsparus dezinf. medž.Čiužiniai, pagalvės – t.t. dezinf. režimas.Kai kurios patalpos kvarcuojamos. Oro dezinfekcija. Skirtinga dezinfekcijos trukmė, galingumas. Plovimas:

mechaninis (šepetėliu, savo rankom), automatinis (spec. mašinos, kurios ne tik plauna, bet ir g. atlikti dezinf.). Ultragarsu – aštriems instr. Kai kuriuos instr. iš pradžių dezinf., o po to plauname spec induose. Plovimui naud. tekantis vanduo, dist. vanduo perplovimui, spec. šepetėliai. Jei prietaisas neužterštas – valomas, nušluostamas, dezinf. G.b. papildomai sterilizuojamas. Sterilizavimas:1. aukšta t-ra, vandens garai. Viniojami į popierių, tikslas – išlaikyti kurį laiką sterilų. Biksai. 2. žemesnė t-ra, vandens garai, slėgis, formaldehidas, etileno oksidas. Popierius, medžiaga, maišeliai. G.b. viengubas ar dvigubas pakavimas. Pakuoti sandariai.Naudojami indikatoriai. Galima naudoti tik registruotus prietaisus.

Higieninių ligonio reikmių užtikrinimas. Asmens higienos būklės įvertinimas ir žinių suteikimas. Veiksniai, veikiantys asmens higienos įpročius. Asmens higienos rūšys.

Asmens higiena – tai kūno priežiūra: prausimasis, odos priež., plaukų, dantų, protezų, rankų, kojų priež., akių, nosies, burnos, ausų priež.Vertinimas: pac-to higienos įpročiai, jo požiūris, ar turi problemų, kaip prisitaiko. Ar bute yra karštas vanduo, vonia, dušas, ar gali pats išsimaugyti, apsirengti, ar yra priklausomas nuo kt. Vertinas amžių (g.b. menstruacijos). Vertinam odos būklę (sausa, pleiskanota, prakaituota, bėrimai), rankų, nagų būklė, burnos, dantų bbūklė, plaukai (pedikuliozė). Drabužiai, rengimosi stilius. Priklausomybė:ribotas mobilumas, odos jautrumo stoka, sąmonės praradimas, psich. nerimas. Nuo problemos priklauso pagalba. Įtakojantys veiksniai: 1. Biologiniai (mot. odos priežiūros problemos); 2. Psich. (psich. sveikata, emocijos); 3. Soc. – kult., religija; 4. Aplinkos (g.b. alergenai); 5. Polit. ekonom. (pajamos, drabužiai). Atkreipti dėmesį į protezus, jo drabužius. Asmens higienos rūšys:1. Odos priežiūra; 2. Burnos priežiūra; 3. Plaukų priežiūra; 4. Lovos tvarkymas.

Pragulos: atsiradimo priežastys. Klasifikacija pagal Nortoną. Pragulų profilaktika ir slauga.

Pragula – tai opa, atsiradusi odoje dėl kr. apytakos sutrikimo. Atsiranda išsekusiems, ilgai gulintiems, be sąmonės pac-tams. Atsiranda ten, kurkaula dengia plonas poodinis sluoksnis (kryžkaulis, klubakaulio dygliai, mentės, alkūnės, pakaušis, šonkauliai). Iš pradžių pabąla oda, greit parausta. Vėliau – patinimas, oda sluoksniuojasi, susid. pūslelės, kurios plyšta – atsiranda opelė. G. patekti inf. 1 laipsnio prag. – oda nugulėta, paraudusi, niežti, deginimas. 2 – pažeistas odos vientisumas, pūslelės, susid. opelės. 3 – gilėja žaizda, visi odos sluoksniai apmirę.4 – žaizda gili, siekia rr., g. siekti kaulą. Opa gyja blogai, nes žaizdos kraštai jau suaugo, o žaizdos dugnas dar neužsipidęs. Norton sukūrė vertinimo sistemą, pagal kuriąnustatome į rizikos grupę ieinančius senius ( vertinama fizinė, psichinė būklė, aktyvumas, mobilumas, nevalingas tišt. ar šlap. nuo 1 iki 4; a – ggerai, 4 – pzdc). Pragulų atsiradimą skatinantys veiksniai: pirminiai veiksniai – mechan. minkštųjų aud. struktūrų pažeid., spaudimas, tempimas, trintis. Antriniai – bendros fiz. ir imun. būklės silpnumas, anemija, hipoproteinemija, karščiavimas, odos jutimų sutr. Paaiškink kaip atsiranda pragula.. Profilaktika: 1. Spaudimo mažinimas (vartymai kas 2h., spec. rateliai, lova gerai paklota, baltiniai iš natur. medž.); 2. Odos priežiūra (prakaitas, šlap., fekalijos, kremai, losjonai, masažuoti); 3. Pragulų gydymas (okliuziniai hidrokoloidiniai tvarsčiai). Praguų gydymo principai: pašalinti spaudimą, kt. įtakojančius veiksnius, užtikrinti gerą kraujotaką, užtikrinti gerą mitybą bei skysčių pusiausvyrą, išlaikyti sveiką odą, palaikyti odos drėgnumą, nepažeisti naujai susidarusio epit. aud., prižiūrėti žaizdą, užtikr. pastovią odos t-rą, malšinti skausmą.

Saugią aplinką įtakojantys veiksniai. Jos įvertinimas, įgyvendinimas ir palaikymas.

Įtakojantys faktoriai: 1. Amžius – patys nesaugiausi – kūdikiai (traumos, inf., t-ra), suaugusieji (traumos darbe, autoavarijos), seni žm. (griūvimai, inf., gaisras, kt.). 2. Priklausomybė/neprikl. (nuo kt. žm., nuo kompens. technikos). Įtakojantys veiksniai: 1. Biol. (pojūčių aštrumas, fiziniai (ne-) gebėjimai, jautrimas inf-jai, anat. aparatas); 2. Psich. (intelektas, požiūris į saugumą, temperamentas, stresas); 3. Soc.-kult. (saugumo sąvoka, inf. ligų paplitimas, soc. klasė, smurtas); 4. Aplinkos (savo butas, saugumas namie, pavojus darbe, nelaim. atsitikimų rizika keliuose, buvimas užterštoje aplinkoje); 5. Polit.-ekonom. (saugumo įstatymų žinojimas, išlaidos saugumui). Ugnies, elektros, chem. medž., terminis, aštrių

daiktų, inf., vaistų, maisto pavojus. Vertinimas: vertinam aplinkos, fizinę, psich., soc. būklę. Pagal PSO dar + ekonom.Naudojamos įv. anketos.Išsiaiškinam ar reikalinga kt. žm-aus pagalba, kokio ji laipsnio.Vertinam regėjimą, klausą, orientaciją, jutimus, protinę ir emocinę būklę, pac-to supratimą apie judėjimą, saugumą, ar reikia jį mokyti. Veiksmai: kompens. technikos naudojimas, mokymas, pagalba, dirbtinai galim riboti judejimą – skiriam režimą (1 – nesikelia iš lovos, 2 – juda lovoje, 3 – nueina iki WC, 4 – vaikšto skyriuje, 5 – laisvas judejimas).Nustatom sl. ddiagnoze, planuojam savo veiksmus.

Kūno temperatūros reguliavimas. Įtakojantys veiksniai. Sutrikimai. Įvertinimas.

T gali svyruot paros metu 1 laipsniu. Max – 6-8 h ir 17-18h. Norm. 36-37 laips. Reguliuojama hipotalamo. Veikia kt. gyvyb. veiklas. Įtakojantys faktoriai: 1. Amžius (kudikiai ypač jautrūs t-ros svyravimams, senatvėje – šalčiui, nes blogėja kraujotaka); 2. Priklausomybė/ neprikl. Įtakojantys veiksniai: 1. Biol. (judrumas, endokr. sist., kt. ligos – inkstų, širdies, onkologiniai proc., inf., toksinai, vaistai); 2. Psich. (nuolatinis nerimas, depresija); 3. Soc.-kult. (kaip žiemą apsirengiam =); 4. Aplinkos (klimatas, ggeogr. padėtis, busto įrengimas); 5. Polit.-ekonom. (finans. galimybės apsirengti, sutvarkyti būstą, kaip valdžia sprendžia šias problemas).Vertinimas: 1. Tinkamas termometras. Būna g, elektr., infraraud. spindulių. Elektr. term +: greitai, – skalių kalibravimas, jautrūs neteisingam įdėjimui, dažnam dezinfekavimui. H: + tikslūs, nereikia kkolibruot, tvirtai fiksuoja t-rą, – dūžimo pavojus, reikia ilgai matuot. Matavimui į burną skalėmelyna, anus – raudona, į pažastį –balta ar sidabrinė. Vertinam pac-to sąmoninguma. 2. Tinkama vieta:po pažastimi, po liežuviu, anus. Prikl. nuo pac-to amžiaus, būklės, kaip greit reikia gauti rezutatus, pačio pac-to noro. Kai matuojam anus‘e – +0,5-0,7. Įkišam 2-2,5cm. Pažastys t.b. sausos.3. Tinkamas laikas: kai t-ra max. ar kai žm pasijunta blogiau. Matuot 2k/d., g.b. rečiau ar dažniau. Matavimo trukmė – pažastyse 10 min Hg, anus‘e 5-7 min, burnoj 7-8 min., elektr. – 3-4 min. 4. Tinkamas įvertinimas: gerai įžiūrėk, priklausomai kurioj vietoj matavot.Vertinimas: kas įtakoja t-ros pakilimą ar sumaž. Sutrikimai:1. Karščiavimas – virš 37. Dėl hipotalamo sutr. L. intensyviai gaminama šiluma. Nuo aplinkos t-ros nepriklauso. Inf. iir neinf. kilmės. Pirogeninės medž. patekimas sąlygoja šilumos gamybą. Iš pradžių perif. rg. spazmuoja, nevyksta šilumos atidavimas – galūnės vėsios, o t-ra aukšta. Spazmas praeina – parausta, prakaituoja. Kinta širdies darba, bendras silpnumas, l. suint. medž. apyk. T-ra pradeda mažėti. Krizė – kai staigiai krenta. Pavojina. Yra t-ros kreivės. Karščiavimą lydi prakaitavimas, elektrolitų balanso kitimai, silpnumas, rr. pakitimai. Subfebrilus kašč. iki 38, febrilus iki39, aukštas virš 39, hiperpireksija virš 41. Slauga: mažint t-rą, gerint savijautą: ribojam aktyvumą, duodam daug gert, aaplinkos t-ra 18-20, vėdinti, jei nėra šaltkrėčio – ploniau apklot, antipiretikai, vėsint, jei prakaituoja – dažnai keisti baltinius, jei virš 39 – ledo pslės, drėgnos paklodės. Svarbu įvertinti netektų skysčių kiekį (oda, gleivinės, turgoras, hematokritas). Mityba – duoti valgyti negausiai, lengvai virškinamo maisto, g. lašinti Glc tirpalą. Prižiūrėt higieną: raukšlės, sekretas, odos paž., baltiniai, rr. traukliai.Slauga šaltkrėčio metu: užkloti, sekti pulsa, KS – tai svarbu sergantiems širdies, inkstų lgomis. 2 Hipertermija – simptominis t-ros pakilimas, pvz. pliaže. Nevyksta šilumos atidavimas. Org-mo perkaitimas suk. pavojų: t-ra 38, o pavojus lyg būtų 42. Trinka šird. – krg. sist (tachil., krenta KS, trinka ritmas), pradeda irti rr. ląst., yra kep. ląst, CNS sutr. (kliedesiai, traukuliai, koma). Slauga:nunešt į vėsią aplinką, šaldyti, papildoma skysčių infuzija, sekti org-mo sistemų veiklą. 3. Hipotermija – 35,9. Operacijų metu naudoja. Atšalimą veikia: šaltas oras, drėgnas ir šaltas oras, šalt. vanduo, š. vėjas, drėgmė. Pavojus liesiems žm., kūdikiams, žm., sergantiems širdies, inkstų ligomis, skydliaukės nepak. Atpažinsim iš šaltkrėčio, pozos, šaltų galūnių, odos vaškinės sp. 1 – lengva hipotermija (34, krenta KS, lėtėja širdies darbas, kvėp., mieguistumas), 2 – vidutinio sunkumo (30, sąmonė pritemsta, vangumas, jokio drebulio, vyzdžiai platūs, gausus šlapinimasis, dideja kr. klampumas, formuojasi ledo kristalai), 3 – sunki bbūklė (be sąmonės, oda marmurinė, pulsas mažiau 20k/min, kvėp. paviršutiniškas, KS neišmatuojamas). Slauga:keisti drėgnus drabužius, matuot t-rą, neleisti miegot, šildyti, duoti šiltų gėrimų, dėti šildykles, kišti į vonią, lašinti šiltus skysčius. Neskubėti kelti t-rą.

Kvėpavimą įtakojantys veiksniai. Kvėpavimo sutrikimai. Problemos. Įvertinimas.

Faktoriai: 1. Amžius (kudikių dažnesnis, senių – paviršutiniškas ir apsunkintas); 2. Prikl./neprikl. (vaistai, deguonies terapija, dirbtine plaučių ventiliacija). Veiksniai: 1. Biol. (fiz. aktyvumas, judėjimas, rūkymas, kvėp. sist., širdies-krg., kraujo ligos, inkstų f-ja, diafragmos būklė, endokr. ligoa, rr. atrofijos); 2. Psichol. (jaudulys – hipervent. sindromas); 3. Soc.-kult. (užimdamas t.t. statusą gali pasirinkti gyvenimo vietą); 4. Aplinkos (oro tarša, mikroorg., šaltis, geguonies konc., alergenai); 5. Polit. –ekonom. (kova su oro užterštumu, alergijom, rūkymu). Įvertinimas: kvėp. dažnumas, laisvumas, ar per burną, ar per nosį, kaip juda krūt. ląsta, Čeino-Stoko kvėp., dusulys (insp., eksp.), kosulys (sausas, skrepliai, kraujas.. ), cianozė, kvėp.rr, kūno padėtis, nerimas. Tyrimai (GPT, FLT, forsuoto iškv. tūris, kraujo dūjų sudėtis).

Kvėpavimo sutrikimai. Deguonies terapija gydymo įstaigose ir namuose.

1. Dusulys – sunkumas kvėpuojant, suintensyvėja kvėp. Gasdina ligonį. Jį sukelia:kvėp. judesių sumažėjimas, kvėp. takų susiaurėjimas. Reikia suteikti patogią padėtį – šoninę, galvūgalis pakeltas. Nuraminti pac-tą, suretinti jo kvėp.Naud, įv. kvėp. technika, pratimai, balionai. Mokyti, kad gausiai nepersivalgytų, nerūkytų, tinkamai vartoti vaistus. 2. Gausus sekretas &– jei pac-tas negali pats atkosėt – atsiurbiam. Yra pavojus infekcijos. Atliekam siurblio pagalba, spec. kateteriu. Pavojai: mažiausia rizika – siurbiant iš burnos, nosiaryklės; didesnė – einant giliau: dusulys, gleivinės pažeidimas, inf., širdies ritmo sutr.3. Kosulys – tai norm. procesas, apsaugo kvėp. takus. G.b. produktyvus, neprodukt. Reikia nustatyti kosulį provokuojančius veiksnius, juos pašalinti.Nuolatinis kosulys g. suk. vėmimą, išsekimą, polvo skausmą, Skatinti atkosėti skreplius.Papildomai gerti. 4. Cianozė – lūpos, ausys, rankų pirštai, centrinė cianozė. Dėl deguonies stokos.5. Skrepliavimas krauju – skiriasi nuo kraujavimo iš VT: niekad gausiai nekraujuoja, kr. šviežias, pūtos. G.b. su kapiliarais.G. išprovokuot ilgas kosėjimas, pl. vėžys, TBC, trauma. Slauga: nuraminti, paaiškinti, paguldyti, kad galvūgalis būtų aukščiau, arba ant šono, dėti ledo pūslę, kviesti gydytoją.6. Hiperventiliacija – kai mažėja deguonies kr-je – pradeda dažniau kvėpuot. Dirginamas kvėp. c., stokoja CO2, svaigsta galva, pac-tą apima baimė – dar dažniau kvėpuoja, sutrinka širdies ritmas.Tai būna psichiniams ligoniams. Pagalba – nuraminti, kartu su juo kvėpuot, duoti ramin. vaistų. DEGUONIES TERAPIJA – taikoma ligoniams, kuriems neužtenka oro deg., jie negali jo pasisavinti. Deg. g.b. pateikiamas ambulatoriškai, ligoninėje. Jo konc. žymiai didesnė – 90 proc. Konc. reguliuojama flaumetro pagalba. Per didelė konc. g. išprovokuot širdies ritmo sutr. Optimalus greitis – 1-6 l/min. 1l/min –

24 proc. 6 l/min – 40proc. Deg. l. džiovina kvėp. takus, todėl sudrėkinamas Bobrovo aparate. Tiekimo būdai: pro kaukes (pateikia daugiau deg., turim gerai uždėti, – baimė, sunkiau kalbėt, negali pavalgyt, rasoja), pro vamzdelius į nosį: ūsai, į vieną šnervę (patenka mažiau deg.), deg. palapinės. Ambulatoriškai – skystas deg. (-183 laips.), naud. kartu su kauke ir drėkintuvu. O2 koncentratoriai – prietaisas siurbia orą, koncentruoja O2, Atsargumo reikalavimai.

Judėjimas. Įtakojantys veiksniai. Sutrikimai. Problemos ir jų įvertinimas. Slauga esant ribotam mobilumui (protezai, galūnių nnebūvimas).

Judėjimas yra glaudžiai susijęs su dauguma kt. gyvyb. veiklų. Jis nulemia nepriklausomumą, užtikrina norm. medž. apyk. Dėl hipodinamijos vystosi nutukimas. Poreikis judeti yra individualus.Įtakojantys faktoriai:1. Amžius (kūdikiai ypač judrūs, nėštumo metu kinta eisena, postmenop. – osteoporozė, senatvėje judrumas mažėja); 2. Prikl./neprikl. (kūdikiai l. priklausomi nuo kt., seniai – prikl. nuo pagalbinių priemonių, kt. žm-aus). Įtakojantys veiksniai:1. Biol. (norm. veikianti kaulų, rr., sąnarių, sausgyslių, nn. sist., kt. org-mo sist. sutrikimai – širdies, kvėp., regos, klausos, pusiausvyros, skausmas); 2. Psich. (intelektas, temperamentas, nnoras judėti, CS ligos); 3. Soc.-kult. (soc. padėtis – keliausja pėsčias, auto, soc. klasė apsprendžia poilsį, darbo pobūdį); 4. Aplinkos (būstas – kuriame aukšte gyvena, liftas, baldų ergonomika, klimatas, vietovės nelygumai); 5. Polit.-ekonom. ( (kaip valstybė prižiūri parkus, šaligatvius, sporto ssales). Vertinimas: 1. Problema trumpalaikė ar ilgalaikė, reali ar potenciali; 2. Koks yra pac-to savarankiškumo lygis, ar reikia kt. žm-aus pagalbos, pagalb. priemonių, transporto; 3. Įvertinti gyvenimo sąlygas, gyvenimo būdą, saugią aplinką; 4. Koks yra pac-to judėjimo poreikis. Sutrikimai:1. Laikysenos, eisenos. Paralyžius (hemipareze). Tetraplegija. G.b. pažeista įnervacija. 2. Pusiausvyros sutr.3. Sutrikę jutimai 4. Skausmas. Vertinimui užduodami klausimai: ar gali pasinaudot tel., ar gali nuvykti į kt. miesto vietą, ar gali savarankiškai apsipirkti, pasigaminti maisto, sutvarkyti savo aplinką, vartoti paskirtus vaistus, išsiskalbti drabužius, nueiti į WC. Atkreipti dėmesi, ar reikia pagalbinių priemonių (kompensac. technikos): vežimėliai, rėmas vaikščiuoti, ramentai, keltuvas, vonios ar WC kėdė, funkcinė lova, laikikliai, įranga praguloms išvengti, smulki valgymo, rengimosi technika, saugos diržai, basonai ir t.t. Slaugant pac-tą su ggalūnių protezais g.b. problemų: nuospaudos ( galūnė g.b. netinkamai paruošta, netinkamai pritaikytas protezas), g. sutrikti kraujotaka, atsiranda pakitimai, pan. į pragulas, skausmas (pac-tas vengia dėvėti protezą). Atkreipti dėmesį, ar reikalinga kt. žm-aus pagalba. Sužinoti, ką gali pats, kur mes g. padėti. Judėjimo sutrikimų laipsniai: viso kūno, galūnių, t.t. sąnarių.

Valgymas ir gėrimas. Įtakojantys veiksniai, faktoriai. Individualumas valgant, geriant. Mitybos sutrikimų įvertinimas. Maitinimo būdai ir priemonės.

Nevalgęsir negėręs žm. negali egzistuoti. Mityba įtakoja ir užtikrina visas gyvyb. veiklas. Įtakojantys faktoriai: 1. Amžius –– kūdikystėje mityba pilnai priklauso nuo kt., ypatingas racionas, nėščios – t.t. dieta, pasenę žm. – mažėja apetitas, blogėja kramtymo aparatas, mažėja seilių gamyba, blog. virškinimas ir įsisavinimas, maž. energijos poreikis. 2. Prikl./neprikl. – dėl amžiaus, dėl sveikatos būklės (pats negali valgyt, kažko neg. valgyt), dėl įrangos maistui pasigaminti. Įtakojantys veiksniai: 1. Biol. (burnos ir dantų būklė, rijimas, sveika VT sistema, maistingumas, fiz. įgūdžiai nusipirkti/paruošti maistą, apetito/ troškulio reguliavimas); 2. Psich. (intelekt. gebėjimas maistui paruošti, žinios apie dietą ir sveikatą, svorio reg., iškreiptas kūno įsivaizdavimas, alk., maisto higiena, požiūria į valgymą ir gėrima, emoc. būsena); 3. Soc.- kult. (šeimos tradicijos, kult. skiriamieji bruožai, religiniai apribojimai); 4. Aplinkos (klimatas, geogr, padėtis, sąlygos maistui gauti, nuotolis nuo namų iki pard., transportas, parazitai ir maisto gedimas); 5. Polit.-ekonom ( nepakankama mityba, finansai, maisto ir gėrimų pasirinkimas, kiekis, saugus maistas). Žm-aus individualumas – kaip, ką, kiek, kada valgo/ geria. Įvertinti: apetitą, ar nepatiria problemų nuo t.t. maisto (kramtymas, viduriavimas, rėmuo, žagsėjimas), ar mityba įtakoja kt. gyvyb. veiklas: odos, nagų, plaukų būklė, nust. KMI, gleivines, odos turgoras, laborat, rodikliai (balt., Glc, Ch, makroelementai, hematokritas, g.b. atskirų F stoka. IgE r-ja į įv. balt. medž. – alerginiai mėginiai), išmatose – nesuvirškinto maisto likučiai – koprograma. Pac-to ssavarankiškumas, ar jam reikia pagalbos. Numatyti ir potenc. probl. Problemos, susijusios su valgymu: nutukimas, sulysimas (anoreksija, bulemija). Problemos, susijusios su gėrimu: dehidratacija ( vemiant, viduriuojant, prakaituojant, hiperventil., atviros žaizdos, ertės, vamzdeliai). Dehidratacijos metu blogėka kraujotaka, trombai, vangumas, krenta KS, dažnėja pulsas, džiūsta oda ir gleiv., blogėja turgoras. Reikia didinti vartojamų skysčių kiekį.Papildomai skirti Na, K, Ca, Mg, Cl, P. Maitinimo pavojai: maisto toksikoinf., nepageidaujamos r-jos į maistą (imuninės – alergija, nemun. – netoleravimas). Nepakankamos mitybos požymiai, vertinant pac-tą: odos pakitimai (elastingumas, bėrimai, blyškumas, pood. rieb. sl.), plaukai sausėja, tampa matinės sp., krinta, nagai trūkinėja, lūžinėja, atrofuojasi rr., tinimai, taškinės hemoragijos, burnos gleivinės ir liežuvio paraudimas, greit atsiranda mėlunės, blogai gyja žaizdos, ragenos sausumas, konjunktyvitai, fotofobija, blefarutai, lūpų kampučių įtrūkimai, dantenų kraujavimas. Maitinimo būdai ir priemonės: Jei žm. negali praryt, maistas įvedamas tiesiog į VT – ENTERALINIS mait. Panaudojamas zondas, kurį įkišama pro: nosį – nazogastrinis maitinimas, pro atvertą į išorę tušč. ž-ną – jejunostominis mait., į išorėn pro pilvo sieną atvertą skrandį – gastrostominis mait. Jei dėl kurios nors priežasties maistą blogai įsisavina plon. ž-nos – žm. maitinamas intraveniniu būdu – PARENTERINIS mait.

Parenterinis ir enterinis maitinimo būdai esant valgymo ir gėrimo sutrikimams.

Parenterinis mait. – jis taikomas pac-tams po operacijų, kkai negalima valgyt; pac-tams, kurie negali patys nuryti, kai pac-tas neteko daug skysčių/elektrolitų. Į org-mą įvedami maistas, elektrol., skysčiai, aplenkiant VT. Tikslas – užtikrinti skysčių, B, R, A, mikroel. kiekį, paskaič. cal. Naudojami tirp.: fiziol., Glc, Ringerio. Rekomendacijos: pirm. 3 paras užtikrinti reikiamą A kiekį, kad būtų 30 proc. paros en. poreikio, užtikr. elektrolitų balansą.Virš 3 parų – B, AR tirpalai. Parenterinei mitybai spec. gaminami tirpalai: vyrauja B, AR, elektrol., RR. Jie lašinami IV. Svarbu, per kokią veną lašinsim: centrinė – poraktikaulinė (griežti aseptikos reikalavimai), periferinė. Priklausomai nuo maitinimo trukmės, skysčių intensyvumo kiekio:jei iki 5d., o skysčių nedaug – užtenka perif. v., jei vienu metu reikia daug sulašinti (po šoko, nudegimų, nukraujavimo) – i centrinę v. Problemos: kateterio priežiūra, komplikacijos – flebitai, sepsis, t-ros padid., savijautos pablog. dėl netoleravimo, dėl hiperhidratacijos. Enterinis mait. Daroma klaida, kai ilgą laiką VT lieka neveikiantis (parent. mait.) – jis atrofuojasi, nuodingos medž. rezorbuojasi į kr. Per VT maistas žymiai geriau įsisavina. Galime vartoti natūr. maisto madž. Jos pilnavertiškesnės. Išvengiame sepsio, pirogeninių r-jų, hiperhidratacijos. Taip galim maitinti ilgą laiką. Pigiau. Tikslas – užtikrinti B, R, A, skysčių, mikroel. kiekį. Maitinimas vyksta per zondą (nazogastrinis, nazoenterinis). G. per stomas – vamzdeliai įvedami tiesiogiai į skr. ar

ž-ną (gastrostona, jejunostoma). – aspiracijos pavojus. Rekomendacijos: taikyti pac-tui, kuris nevalgė 5-10 d., jei per mėn. neteko 10 kg, jei pac-tas prijungtas prie dirbt. kęp. Enterinei mitybai reikia t.t. tirpalų, tyrės. Maistas pateikiamas porcijomis 100-250 ml. Po kelių dienų spec. pompos pagalba maisto porcijos teikiamos nuolat. – teikiamas i jejunum maistas g.b. netoleruojamas; zondo, odos apie zondą priežiūra. Problemos: netoleravimo, aspiracijos. Būtina teisinga kūno padėtis – galvūgalis pakeltas. Po val. atsiurbti likusį tūrinį.

Tuštinimasis. Įtakojantys veiksniai. Problemos, jų įvertinimas.

Taip pašalinamos iiš kūno nereikalingos medž. Įtakojantys faktoriai: 1. Amžius (kūdikių išmatos minkštos, rusvai žalios, gelsvos, suaug. – rudos, minkštos, cilindro formos, specif. kvapo); 2. Prikl./neprikl. ( vaikystėje visi priklausomi, senstant – kai kurie vėl tampa prikl.). Įtakojantys veiksniai: 1. Biol. (VT sutr., CNS paž., demensijos, judėjimo sutr., mitybos pobūdis, nugaros sm. paž., piktybiniai navikai ž-ne); 2. Psich. (stresas, depresija, įtaka atlikimo būdui); 3. Soc.-kult. (WC pasiekiamumas, WC“vardai“ ir žymėjimas); 4. Aplinkos (WC tipas namuose); 5. Polit.-ekonom. (potualet. higiena, kanalizacija). Vertidami pac-tą tturim žinot, kaip jis tuštinai norm. Išmatų sp. pokyčiai (baltos – nenuteka tulžis, balzganos – riebalai, juodos – kraujavimas iš VT, žalios – inf.), priemaišos (kr., gleivės, nesuviršk. maistas), konsistencija (skystos – viduriavimas, l. kietos – dehidratacija), kvapo, formos pokyčiai, ddažnio pasikeitimai.Problemos:

1. Diareja – kai tuštinasi dažniau 3k/d. skystom išmatom. Ūmi (inf., toksinai, virusai), lėtinė (ž-no ligos – opinis kolitas, Krono liga). Ar viduriuoja gausiai, dažnai, ar yra priemaišų. Kreipti dėmasį kai viduriuoja pac-tas su širdies ligomis – netenka elektr. 2. Obstipacija – kai tuštinasi rečiau 2k/sav. Kartu – kt. negalavimai: pučia pilvą, skauda. Įvertinti: skysčių kiekį, maitinimosi ypatumai, vaistai, skausmas, CNS, PNS pokyčiai, pa-to fiz. akt., aplinka, privatumas. Išmatų nelaikymo formos: dėl persipildymo, neurogeninės kilmės (dėl anus‘o rauko f-jos sutr., insultai, demensijos). Įvertinti nelaikymo laipsnį, kas įtakoja. Planuojant: WC būvimas šalia, pac-to padėtis lovoje, ar gali pasituštinti pats, patalynės būklė, odos būklė, tyrimai (koprologinis, pasėlis, instrumentiniai)Pagalbinės priemonės: laisvinantys vaistai, klizmavimas, šalinimas piršto pagalba, odos, baltinių, patalynės priežiūra. Mankšta. Stoma –– dirbtina anga į pilvo sieną, išvedama storžarnės dalis. Kai augliai ž-noj.Išmatos surenkamos į maišelį. Kai iš plonžarnės ir storž. kyl. dalies – išmatos daug agresyvesnės. Klizmavimas: tikslai – kai neg. pasituštinti, ž-no išvalymas nuo nuod. medž., prieš operacijas, invazijas, tyrimus, g.b. įvedami medikamentai, prieš gimdymą. Kontraindik.: pilvaplėvės užd., anus‘o užd., hemorojus. Tipai: valomosios (mikroklizmos 10-15 ml, sifoninės – keli litrai), gydomosios. Įv. tirpalai – 9, 10 proc NaCl.

Šlapinimasis. Įtakojantys veiksniai. Šlapinimosi problemos ir jų vertinimas. Ligonio slauga.

Įtakojantys veiksniai tie ppatys kaip tušt. Per parą norm. šlapinames 4-5 k. 2-2,5 l. Norm. sp. – gelsva, turi būdingą kvapą, pH. Sutrikimai:1. Spalvos pasikeitimai: nuo vartojamo vandens kiekio (jei per daug skysčių – šviesesnis, skaidresnis), mitybos pobūdis (burokėliai), vartojami vaistai, inf. šl. takuose (drumstesnis); 2. Kvapo pasikeitimai: smirda vaistais (antib., mažai geria skysčių), cukr. diabetas, nuo t.t. inf.; 3. Dažnas šl.: skausmingas ir dažnas – dizurija. Dažnas+naktį; 4. Apsunkintas šlap. – būdingesnis vyrams, dėl prodtatos, vėžio, akmenų. 5. Šl. nelaikymas: kai spaudimas šl. pūslės viduje didesnis už išor. rauko pasipriešinimą, stresinis šl. nelaikymas, ūminis, liekamojo šl. nel., mišrus šl. nelaikymas. Naktinis vaikų šl. nel. – eniurezė. Funkcinis šl. nel. – dėl sm. 6. Šl užsilaikymas: dėl mech. kliūties (auglys, prostata), dėl galvos sm., dėl psich. priežasčių pac-tas nenori kažkur šlapintis. Ūmus, lėtinis. 7. Anurija – šl. nėra. Mažiau 0,5l/parą. Skausmas. Dėl inkstų, širdies, kepenų ligų, netekus daug skysčių. Vertinimas: ar tai nauja probl., ar jau seniai kamuoja. Kaip tvarkėsi iki šiol. Daryti šl. tyrimus, funkcinius rr. būklės tyrimus. Tikslai: pašalinti probl., gal reikia kateterizacijos, gerbto pac-to orumą. Mokyti. Slauga: 1. Šl. užsilaikymas : priemonės, skt. šlapinimąs (padėtis, individualumas, šiltas basonas), kateterizavimas (vienkartinis, ilgalaikis), epicistostoma (aseptika). 2. Šl. nelaikymas: laivinti t.t. rr. dubenyje, įįv. absorbuojančios priemonės. 3. Odos paž.: g. patekt inf., atsirasti pragulos, sumažinam trintį, tinkamai prižiūrėti odą.

Miegojimas. Miego poreikis. Miegą įtakojantys veiksniai. Miego sutrikimai. Nemigos varginamo ligonio slauga.

1/3 gyvenimo praleidžiame miegodami. Tai tokia būsena, kai CNS nereaguoja į aplinką, padeda org-mui atgauti jėgas. Geriausiai miegama, kai nėra dirgiklių (vid., išor.), t-rs 20-22, rami aplinka, patogi lova.Miego fazės: 1 – aktyvus miegas, 2 – lėtas mėgas – iš 5 ciklų: snaudimas (8-9 min), gilus miegas (keletas val.), visiškai gilus, aktyvus miegas. Įv. miego sutrikimai prikl. nuo fazoų ir ciklų sutr. Miego sutr. paveikia psichiką: mažėja dėmesys, atmintis, sudėtingiau logiškai mąstyti, mažėja kūribiškumas. Miego trukmė individuali. Įtakojantys faktoriai:1. Amžius (maži vaikai miega 14 val., senatvėje – 5-7 val.), 2. Prikl./neprikl. (nuo suaug., nuo vaistų, alkio, triukšmo). Įtakojantys veiksniai: 1. Biol. ( kt. susirgimai – kvėp., skausmas, šlap., niežulys, paros ritmas, valgyšmas); 2. Psichol. (uždaro tipo asmenybės turi daugiau miego sutrikimų, nuotaika, depresija); 3. Soc.-kult. (lova, aplinka, padėtis, poza); 4. Aplinkos (kamb., triukšmas, šviesa); 5. Polit.-ekonom. (pats būstas, atskiras kamb. miegui, miego strikimų centras). Vertinimas: ar mieguistas, ar euforizuotas, ar turi miego sutr., kiek laiko vargina, ar sunku užmigti, ar pabunda ir neužmiega, kiek laiko miega, kiek guli livije, kas trukdo miegoti, kaip bando sspręsti. Sutrikimai: Nemiga – negali užmigti, bunda ir neužmiega, nešsimiega. Atsitiktinė – dėl neįprastos apl., triukšmo. Trumpalaikės – trunka 5-7 d. Tuomet adaptuojasi, arba pereina i lėtinę st. Dėl mirties, skausmo. Lėtinė – 50 proc. visų nemigų. Dėl psich. ligų, organų veiklos sutr., medikamentinės kilmės. Vaikų. Vyresnio amžiaus. Neramių kojų sindromas – žm. jaučiasi neišsimigojęs, naktį vartėsi, dažnai keičia padėtį, juda kojos. Mieguistumas – ar jo nesukelia vaistai. Dažnai dėl psich. sveikatos sutr.Narkolepsija – kai staigiai užmiega. Miego paralyžius – prieš tai haliucinacijos. Miego apnoe – kai nekvėpuoja. Slauga: neleisti miegoti dieną, neleisti gulėti lovoje dieną, nevalgyti 24 val prieš miegą, nevartoti toniz. gėrimų, prieš miegą nežiūrėti TV, šilta aplinka, išvėdinta, sauskelnės, neskirti prieš miegą procedūrų, vaistai miego fazėms kontroliuot.

Užimtumas (darbas ir žaidimai). Įtakojantys veiksniai, problemos, įvertinimas.

Įtakojantys faktoriai:1. Amžius (jaunystėje vyrauja žaidimai, rtetai dirba. Vėliau – darbinis amžius. Svarbus poilsis. Senatvėje – darbinė veikla pasitraukia); 2. Prikl./neprikl. ( vaikai prikl. nuo suaug., finansinė prikl., prikl. nuo kompensac. tech.). Įtakojantys veiksniai: 1. Biol. (fiz. būklė, išsivystymas, sveikatos būklė); 2. Psich. (domėjimasis, temperamentas, inteektas); 3. S-c.-kult. (lyčių skirtumai, soc. klasė, religija); 4. Aplinkos (saugi apl., gyvenamoji vieta, klimatas, gegr. padėtis); 5. Polit.-ekonom. (finansinė gerovė, valstybės politika darbinimo, sveikatos klausimais). Vertinimas: 1. ką

jis veikia( dirba, mokosi), kokie jo pomėgiai. 2. jei yra probl. – svarbūs biol. ir psich. faktoriai, priklausomybė, kaip jis pats susidoroja su tom problemom. Ar probl. trumpalaikės, ar ilgalaikės. 3. Nust. sl. diagn., tikslus.

Lyties raiška. Amžiaus poveikis lyties raiškai. Įtakojantys veiksniai. Problemos ir slauga.

T.y. lyties orientacijos vystymasis, pats lytiškumas ir lyties vaidmuo soc. aplinkoj, visuomenėj, lyčių tarpusavio bendravimas, seksualini elgesys, seksualumas, gundimai, stimuliacijos. Įtakojantys faktoriai: 1. Amžius (jaunystėje ir brandoje – ypač svarbi. Poliucija ir menarchija reiškia gebėjima apvaisinti iir pastoti. Nors metams bėgant lytinis potraukis ir lyt. santikių galimybės sumažėja, žm. (jeigu nesiskundžia sveikata), turtingą lyt. gyvenimą gali gyventi iki gilios senatvės.).2. Prikl./neprikl. (tėvai turi mokyti vaikus, saugoti nuo prievartos, prikl. nuo fiz. būklės). Įtakojantys veiksniai: 1. Biol. (fiz. lyties vystymasis, galimybė pastoti, apvaisinti, ligos, trikdančios reprodukciją); 2. Psich. ( psich. būsena, intelektas); 3. Soc.-kult. (visuomenęs požiūris, šeimos lyčių vaidmenys); 4. Aplinkos (darbo aplinka, info pasiekimas); 5. Polit.-ekonom. (galimybė įsigyti kontraceptikus, prostitucoja, valstybės požiūris į reprodukcijos problemas, lyt. pplintančias ligas). Vertinimas: kokios problemos, priklausomybė, vertinti seksualumą.

Paliatyvi slauga. Mirtis ir mirimas. Praradimo kategorijos ir faktoriai, veikiantys jas. Mirštančio slauga. Veiksmai po mirties.

Įtakojantys faktoriai: 1. Amžius – įv. šalyse gyv. trukmė yra skirtinga. Vyr. 66, mot. 77m. LT kūdikių mirtys 111,8:1000. Jaunimo mirtys. 2. Prikl./neprikl. – jei mirimas užtrunka – tampa priklausomas nuo kt. žm. Įtakojantys veisniai:1. Biol. (ligos: širdies-krg 67 proc., onkologija 20 proc., nelaimingi atsit. – vyr.); 2. Psich. (psich. pac-to būsena, mirties suvokimas, religija. Pakopos: neigimas, pyktis, derybų, depresija, susitaikymo); 3. Aplinkos (ar miršta namuose, ar ligoninėj); 4. Soc.-kult. (to krašto soc. papročiai, religija); 5. Polit.-ekonom. (šalies pašalpa, kaip su benamiais). Vertinimas: kiek dar gali pagyventi, kokia prognozė (eutanazija, intens. gydymas), ar žm. supranta savo būklę, ar nori, kad jam toliau būtų teikiama reanimacija, intensyvi pagalba, problemos, varginančios pac-tą, ar pageidauja būti donoru, šeima, pac-to norai.Slaugos priemonės:orientuota į fizinių, dvasinių, soc. poreikių patenkinimą. Palengvinti fiz,. kančias, nuraminti, padėti maksimaliai išnaudoti senkančias jėgas. Vyraujančios problemos:skausmas, mityboa (pykina, sunkumai rryjant), tušt. – šlap. (išm., šl. susilaik., nelaik.), odos problemos. Nereikia skubėti, dažnai matuoti pulsą, KS. Atkreipti dėmesį, ar mūsų pagalba, būvimas šalia – reikalingi. Progresuoja silpnumas, atsisako gydymo, sutrinka orient., g.b. neramumas, blaškymasis, nevalinga eliminacija, t.t. kvėp., nebendrauja. Mirus – leisti artimiesiems kurį laiką dar atsisveikint.

Pac-to paruošimas ir kraujo, šlapimo, išmatų, skreplių bandinių paėmimas.

Pac-to parengimas:1. pac-to informavimas apie numatomą proc., koks tai bus tyrimas, kokiu tikslu atliekamas, kaip mums reikės pasiruošti (pvz., nevalgyti), ką gali pajusti pac-tas procedūros metu, kkokias priemones pac-tas turi turėti; 2. Fiziniai pasirengimai – kad nevalgytų, ž-no išvalymas.3. Pac-to stebėjimas tyrimo metu; 4. Po atliktos proc. Labor. tyrimai atspindi fiziol. pakitimus, net lb. tikslius(H, F, Ig, vėžio merkeriai). Pac-to paruošimas:informavimas. Įtakoja: amžius, lytis, nėštumas, ar valęs, alk., stresas, įv. med. proc., vaistai, paros laikas, poza. Bandinio paėmimo reikalavimai: turim parengti tinkamas priemones (Vacutainer, spec. švitštas, skarifikatoriai), paimti pakankamai bandinio. Bandinio paėmimas: veninis, kapil. kr., i kurį mėg-lį, nedaužyt rankos, mįg-lį – į stovą. Šlapimo tyrimas: į vienkartinį konteinerį. Rytinis šl. 15 ml. Pasėliai – į sterilų idelį.

Ligonio parengimas endoskopiniams ir echoskopiniams VT tyrimams.

Echoskopiniam tyrimui prašom nevalgyt. Jis turi sekti pirmiau endoskopinio, nes net.b. oro, o endoskop. tyrimo metu prileidžiama oro. Endoskopiniam tyrimui:informuot apie numatomą proc., kaip jis turės elgtis, kokioj padėty buti. Įvertinti pavojus, kurie g. iškilti proc. metu (aritmija, stenokardija).Rac-to fizinis parengimas: VT išvalymas, atliekant rektoskopiją – nedidelis klizmavimas.Pilnas išvalymas – kolonoskopijai. Nevalgyt, negert, nerūkyt 12 val atliekant ezofagogastroduodenoskopiją. Premedikacija (nuramint, malšint vėmimą, mažint spastinę ž-no būklę). Pac-to stebėjimas tyrimo metu: jo bendrą savijautą, KS, pulsą. Stebėjimas po tyrino – dažniausiai viskas OK.

Ligonio parengimas rentgenologiniams VT tyrimams.

Apima stemplės, skr., duodenum, plon. ž-nas.Tai tuščiaviduriai org., reikalingas kontrastas. Geria bario sulfatą. Stebimas kontrasto slinkimas, daromos nnuotraukos. Pac-tui nevalgyt, negert 12 val. Tyrimo metu nemalonūs pojūčiai geriant kontrastą. Įspėti, kad po tyrimo pac-tas gausiau gertų, nes g. sukietėti viduriai. Plon. ž-nų tyrimai:kontrastas keliauja per plon. ž-ną. Stebim po 30min, po 4 h, po 8 h. Po proc. galima valgyt. Gausiai gert. Stor. ž-nos tikrinimas: kontrastas įvedamas klizmos pagalba (1l). Papildomai įpūčiamas oras. Reikia visiškai išvalyt ž-ną: arba lesuojančiom priemonėm, arba klizmom. Prašom pac-tą prieš 2d. iki tyrimo nevalgyt skaidulingo maisto, tik skystą. o prieš 18 h – nevalgyt išvis. Tyrimo metu jaus nemalonumą. Daugiau gerti. Išeis dujos.