stresas

Turinys :

Įvadas 1

1. Kas gi yra stresas? 1

2. Stresas ir ligos 2

2.2 Stresas ir imunitetas 2

2.3 Stresas ir širdis 3

2.4 Stresas ir vėžys 3

2.5 Stresas ir virškinimas 3

2.6 Stresas ir miegas 4

3. Stresas ir darbas 4

4. Kaip išvengti streso 5

5. Praktinio pritaikymo skyrelis 5

Išvados 5

Literatūra 6

Tinklapiai 6

Įvadas

Sveikata nuo seno buvo didžiausias žmonijos turtas. Vokiečių filosofas Arturas Šopenhaueris gan kategoriškai yra pasakęs, kad Sveikata – dar ne viskas, tačiau jei nėra sveikatos, viskas nueina perniek. 21-ame amžiuje ,regis, sveikatos problemos turėtų būt nebe tokios opios. Antra vertus kyla naujų, anksčiau nežinomų ir nepagydomų ligų. Kelia nnerimą vis dažnesni susirgimai stresu.Nors medikai domėjosi stresu jau nuo Hipokrato (460-377m.pr.kr.) laikų, fiziologas Walteris Cannonas(1929) tik trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje įrodė, kad streso reakcija yra vieningos, psichiką ir kūną apimančios, sistemos dalis. Streso terminą pirmasis pasiūlė Kanados fiziologas H. Seljė 1936 metais. Jis pastebėjo, kad ne tik stiprūs aplinkos veiksniai (šaltis, kaitra, sužeidimas, skausmas), bet ir baimė, liūdesys, pyktis, įtampa žmogui sukelia silpnumą, nemigą, galvos skausmus. Viename iš savo pranešimų Prahoje H.Selje įvardino, jog stresas- tai visa, kas veda įį greitą organizmo senėjimą arba sukelia ligas.

1. Kas gi yra stresas?

Stresas — psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia tam tikri aplinkos ar vidaus veiksniai — stresoriai, visuma. Taigi, nepalankūs faktoriai (stresoriai) sukelia streso reakciją, t. y. žžmogus sąmoningai ar mašinaliai stengiasi prisitaikyti prie visiškai naujos situacijos. Po to seka išlyginimas, arba adaptacija. Žmogus arba įgauna pusiausvyrą susidariusioje situacijoje, arba neprisitaiko. Organizme atsakas į stresą vyksta 3 keliais:

1, Signalai iš galvos smegenų patenka į skersaruožius raumenis pečiuose, nugaroje ir t. t., išplinta visu kūnu ir raumenys pasiruošia veiksmui.

2, Signalai iš galvos smegenų patenka gyvybinius organus- širdį, plaučius ir kt. Pulsas dažnėja, spaudimas kyla, kvėpavimas darosi dažnesniu trūkčiojančiu, kraujyje padidėja eritrocitų skaičius. Tuo pačiu padidėja deguonies, patenkančio į audinius, kiekis, pakyla organizmo energetinis potencialas.

3, Smegenų signalai perduodami antinksčiams ir pagumburiui. Antinksčiai reguliuoja adrenalino – akimirksniu veikiančio stimuliatoriaus- patekimą į kraują. Pagumburis – emocinis smegenų centras – perduoda signalus hipofizei ir antiksčių žievei, kas paskatina hormonų sintezę iir išmetimą į kraują. Hormonai paruošia organizmą: pakinta kraujo sudėtis, vandens- druskų balansas, kyla kraujospūdis, vyrauja simpatinė nervų sistema, padidėja leukocitų skaičius, stimuliuojama imuninė sistema ir alerginės reakcijos.

2. Stresas ir ligos

Nervinė ir psichinė įtampa žmogaus organizme sukelia daug fiziologinių pokyčių. Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, ppadidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus. Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan. Svarbu neleisti streso nuosėdoms kauptis ir sukelti įvairias ligas.

2.1 Stresas ir imunitetas

Stresas – didžiausias imuninės sistemos priešas. Imuninė sistema – susijusi su smegenų veikla ir hormonus išskiriančia endokrinine sitema. Smegenys reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, o šie savo ruožtu slopina su ligimos kovojančių limfocitų veiklą. Dėl streso gali susilpnėti žmogaus imuninė sistema, todėl jis greičiau suserga infekcinėmis ir piktybinėmis ligomis, virusiniais susirgimais bei padidėja rizika susirgti vėžinėmis ligomis. Tyrimai parodė, jog didžioji dalis krūties vėžiu sergančių moterų prieš kurį laiką buvo patyrusios rimtus išgyvenimus. Tai taip pat neigiamai veikia kraujospūdį, virškinimo sistemą ir širdies darbą. Nuolat patiriamas stresas mažina organizmo gebėjimą gintis nuo infekcijų, kovoti su ligų sukėlėjais. Todėl užkrečiamomis ligomis (pavyzdžiui, gripu) greičiau suserga nuolat sstresą patiriantys žmognės. Patiriamas stresas dažnai komplikuoja santykius su šeima, draugais ir visa supančia aplinka. Tiesiogiai veikia mąstymo procesus, nes organizmas pradeda sparčiau gaminti skausmą slopinančią cheminę medžiagą endorfiną, kurio perteklius slopina gebėjimą mąstyti ir jausti. Būtent todėl stresą patiriantys žmonės dažnai būna apatiški, prislopinti ir nenusiteikę bendrauti.

2.2 Stresas ir širdis

Į stresą pirmiausia reaguoja širdis. Svarbiausia — padėti širdžiai išsivaduoti nuo ją užgulusio sunkumo. Tiek dirbantiems vyrams, tiek dirbančioms moterims darbo dienos metu kyla širdies kraujagyslių sistemos veiklos tonusas, – tačiau vakare vyrų ir moterų širdies kraujagyslių veikla pradeda labai skirtis. Vyrams būdingas nuosmukis, atsipalaidavimas, kuris prasideda begrįžtant namo. Moterys, priešingai, susijaudina. Ir tas susijaudinimas tęsiasi visą vakarą. Kitaip tariant, moteris nenurimsta iki dienos pabaigos, jos darbo diena tęsiasi ir namuose. Ką gi sukelia stresas? Jis sukelia skausmus krūtinės srityje, – Moterys, turinčias nesveiką širdį, ir tos, kurioms gresia širdies liga, turi suvokti, kur veda per dideli krūviai .

2.3 Stresas ir vėžys

Vėžys – tai sunki liga, o tiksliau ligų grupė, kuri pasaulyje kasmet diagnoznuojama keliems milijonams žmonių. Šių susirgimų skaičius pasaulyje nuolatos didėja ir prognozuojama, kad 2020 m. bus nustatyta apie 20 mln. naujų vėžio atvejų ir 12 mln. vėžio nulemtų mirčių. Mokslininkai pažymi, jog apie metus laiko patirto sstreso, bejėgiškumo ar netekties yra didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Dažniau vėžiu suserga našliai, išsiskyrę ar atskirti asmenys. Be to, vėžiu sergantys pacientai, kurie užgniaužia savo neigiamas emocijas, turi mažiau vilčių išgyventi.

2.4 Stresas ir virškinimas

Vieni žmonės susijaudinę visiškai praranda apetitą, kiti ima valgyti be perstojo. Šie staigūs apetito pokyčiai priklauso nuo to, kaip stresas paveikia virškinimo sistemą. Stresą patyrusio žmogaus organizme padaugėja kortizolio — „streso hormono“, kuris sutrikdo virškinimo sistemos veiklą. Apetitą praradusio žmogaus skrandyje neišsiskiria sultys ir jis net negali žiūrėti į maistą. Kitas, padaugėjus kortizolio kiekiui, pajunta žvėrišką apetitą — žmogus turi nuolat ką nors kramtyti ar prisivalgyti vėlai vakare. Žvėrišką apetitą padeda numalšinti akupunktūra ir taškinis masažas. Apetitą galima „apgauti“ — ryte reikia išgerti maisto papildų tabletę, kurioje yra mikrokristalų celiuliozės. Žarnyne šis preparatas sugeria skysčius, išbrinksta ir suteikia sotumo jausmą.

2.5 Stresas ir miegas

Ramus ir sveikas miegas – viena svarbiausių žmogaus būsenų: organizmas ilsisi, kaupia energiją, sapnuoja, rūšiuoja informaciją, tarsi tęsia kūrybinį darbą. Jei sutrinka normalus miegas, žmogus netenka natūralaus poilsio – tokią situaciją įmanoma ištverti vos keletą dienų. Daugelis didelį psichinį krūvį turinčių žmonių skundžiasi, kad vakare sunkiai užmiega. Tai vis dėl to padidėjusio kortizolio kiekio: patyrus stresą, didesnis jo kiekis organizme būna vakare ir pirmoje

nakties pusėje. Beje, ši informacija labai naudinga gydytojams: žinodami šiuos simptomus, jie pacientams gali geriau parinkti vaistus, t. y. neskubėti skirti migdomųjų, o pasiūlyti raminamuosius ar kokią kitą relaksacijos priemonę.

Dažnai klaidingai vadinama nemiga iš tiesų yra liguistas miego sutrikimas – insomnija, kuri vargina beveik pusę pasaulio gyventojų. Miego sutrikimo priežasčių būna įvairių, bet dažniausios – stresas ir depresija.

3. Stresas ir darbas

Šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas, daugelio specialistų nuomone, tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji ddalis. Trumpas, pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti ties atliekama veikla, motyvuoja kovoti su iššūkiais, tačiau darbuotojas susidūręs su aplinkybėmis, kurias nėra tikras ar sugebės įveikti, patiria stresą

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų, veikiantis 28% darbuotojų. Per 50% darbuotojų dirba greitu tempu ar per įtemtai mažiausiai ketvirtį savo darbo laiko per dieną . Pernelyg didelis darbo krūvis, ribotas užduočių atlikimo laikas, nesutarimai su bendradarbiais, reiklus ir nnejautrus viršininkas – veiksniai, lemiantys patiriamo streso darbe lygį. Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas. Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rrimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus. Taigi kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Tačiau trumpas, pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti veiklai.

4. Kaip išvengti streso?

Esti situacijos, kurių išvengti yra neįmanoma. Tačiau galima sumažinti stresą sąmoningai to siekiant. Reikia išbandyti atsipalaidavimo pratimus; daugiau judėti (mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu ir daugelis kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų); pažinti save – suvokti, kokių resursų jūs turite ir suaktyvinti juos ; tobulėti – ugdyti gerąsias būdo savybes; išmokti džiaugtis – saulės šviesa, gėlės žiedu, draugyste ir tūkstančiais kitų dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių. Nuoširdi šypsena ir juokas – geriausi streso priešnuodžiai; reikia nepergyventi dėl tų dalykų, kurių jūs asmeniškai negalite pakeisti; sveikai ilsėtis ir maitintis; susirasti mėgstamą užsiėmimą (hobį); nepamiršti ddraugų ; prireikus, kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos specialistus – psichologus ar psichiatrus. Stresą ir nerimą sukeliančios priežastys tarsi šešėlis persekioja kiekvieną mielą dieną. Išvengti jų gali padėti tiesiog tinkamai pasirinkti vitaminai.

5. Praktinio pritaikymo skyrelis

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi „Sveikatos ugdymo programos ir tyrimai“. Sveikatos ugdymo programoje yra pateikta 18 temų. Viena iš temų yra „Psichikos sveikata (streso kontrolė, savižudybių profilaktika ir kt.)“. Būtent šiai temai gali būti pritaikytas referatas „Stresas“. Jis yra skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, kkuriuos kamuoja stresas. Apie stresą žmones reikia informuoti, kad jie visais įmanomais būdais stengtųsi to išvengti. Paskaitas apie stresą reiktų skaityti ne tik žmonių darbovietėse, įvairiuose susibūrimuose, bet ir mokyklose. Išgirdę pranešimą apie stresą žmonės galėtų atsakytų sau į visus rūpimus klausimus, susijusius su stresu.

Išvados

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Stresuojančius žmones gali apimti smurto ar žodinės agresijos protrūkiai, pakisti kūno svoris, atsirasti potraukis narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui. Neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti ar visai jų išvengti, padidinus savo atsparumą stresui. Reikia tik norėti būti sveikam ir tai bus labai nesunku padaryti.

Literatūros sąrašas :

1. Jankauskas R., Pajarskienė B. Psichinį stresą darbe sukeliantys veiksniai ir jų įvertinimas. Vilnius. Higienos institutas, 1997 – p.5-22

2. Jankauskas R., Pajarskienė B. Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas. Vilnius. Higienos institutas, 1998 – p.4

3. Citlau J., Krygišas N., Hainkė D. Didžioji namų vaistinė. Tyrai. 1999 – p.8

4. David G. Myers, Psichologija .Poligrafija ir informatika. 2000 – p.585 – 627

Tinklapiai

http://www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm

http://www.kvsc.lt/05_aktualu/stresas.htm

http://www.moteris.lt/01auga/articles/stresas.htm

http://www.takas.lt/cv/mstraipsnis.php?msgid=13&tipas=Sveikata

http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=20899≠=1

http://www.takas.lt/vyrams/sveikata.php?st=view&msg_id=858

http://www.moteris.lt/01auga/articles/stresas.htm

http://www.moteris.lt/01auga/articles/stresas.htm

http://www.moteris.lt/02sept/articles/vitamin.htm

http://www.takas.lt/vyrams/sveikata.php?st=view&msg_id=858

http://www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm

http://www.loc.lt/pacientas/Sveigyv.pdf

http://www.bg.gf.vu.lt/duomenys/Lciklogenetika/Vezys.doc

http://www.ugdymas.vvspt.lt/Leidiniai/f.%2041-1-sveikata.pdf