streso itaka sveikatai

Įvadas

Pastaruoju metu kartu su kitais kenksmingais aplinkos veiksniais yra nagrinėjama psichosocialinių veiksnių reikšmė, nes žmonių elgsena ir jų reakcija į stresą yra vieni iš svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso sveikata.

Stresas ( angl. stress – įtampa) yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus – stresoriai.

Streso sąvoka yra vartojama nevienareikšmiškai: ji taikoma kenksmingam veiksniui ( grėsmei) nusakyti arba atsakui į veiksnį apibūdinti. Tačiau dažniausiai streso sąvoka naudojama apibūdinti bendrą procesą, kuriuo metu yyra įvertinamas veiksnys ir reaguojama į grėsmę keliančius veiksnius.

Stresą sukelia žmogaus socialinio saugumo nebuvimas, nežinomybė dėl ateities, susirūpinimas bei maža galimybė kontroliuoti gyvenimo situacijas arba aplinką darbe bei buityje. Stresu kartais vadinamas tam tikras įvykis arba situacija, kurie sukelia psichologinę reakciją, tačiau tokie veiksniai yra stresoriai. Streso sąvoka apibūdina žmogaus organizmo atsaką į stresorius, kuris kyla dėl žmogaus organizmo atsaką į stresorius, kuris kyla dėl žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveikos.

Aplinkos stresoriaus poveikis gali būti naudingas, kai organizmo reakcijos mobilizuoja ir sskatina įveikti sunkumus. Streso poveikis organizmui priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir organizmo atsparumo. Nedidelis stresas skatina organizme gyvybines funkcijas, grūdina, tačiau daug dažniau darbe ar buityje esantys stresoriai kelia grėsmę sveikatai.ilgalaikis stiprus stresas gali turėti žalingų psichinių ir fiziologinių padarinių, ssukelti ligas.

Įvairūs stresoriai – tai didelis šaltis, deguonies stoka ar dideles emocijas sukeliamieji įvykiai sužadina centrinę nervų sistemą, paruošia organizmą įveikti pavojų. Stresoriai, veikdami centrinę nervų sistemą, sukelia antikščių hormonų katecholaminų išsiskyrimą, kurie patekę į kraują, sukelia simpatinės nervų sistemos sužadinimą.

Streso poveikyje įvyksta tokie pakitimai:

– padažnėja širdies susitraukimai;

– sustiprėja kvėpavimas;

– sustiprėja kraujotaka raumenyse;

– kraujyje padidėja gliukozės;

– padidėja laisvųjų riebiųjų rūgščių;

– pakyla kraujospūdis;

– suaktyvėja centrinės nervų sistemos veikla.

Streso priežastys

Reakcijų paskirtis – padėti organizmui prisitaikyti prie pasikeitusių salygų, sugražinti fiziologinę pusiausvyrą, pasirengti kovai.

Streso teoriją išvystė H. Selye,k urio dėka buvo pagrįsta streso svarba psichologijai ir medicinai. Jis nustatė, kad visų stebėtų streso reakcijų į įvairios kilmės stresorius fiziologinai padariniai yra panašūs , todėl organizmo atsaką pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu.

Bendras prisitaikymo sindromas turi tris fazes. Patyrus fizinę aar emocinę traumą, staiga suaktyvėja simpatinė nervų sistema ir kyla aliarmo reakcija. Širdis pradeda greičiau plakti, priplūsta kraujo į raumenis. Taip organizmas paruošiamas antrajai fazei- priešinimuisi. Padidėja kraujospūdis, sustiprėja kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, išsiskiria daugiau hormonų. Ilgai trunkanti tokia stresinė būklė gali išsekinti organizmą. Trečioji fazė – išsekimas. Jam būdinga sumažėjęs imuninės sistemos atsparumas, padidėjusi tikimybė susirgti infekcinėmis ligomis, piktybiniais navikais, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Reakciją į stresą turi du etapus:

– įvertinamas stresoriaus keliamas pavojus,

– padidinamos organizmo galimybės įveikti pavojų.

Organizmo galimybės reaguoti į sstresorių sukeliamus padarinius yra labai skirtingos. Kol asmuo gali susidoroti su situacija, didelių sveikatos problemų nekyla. Tačiau kai kada nervų sistemos reakcija į stresorių būna neadekvati, kyla patologinės reakcijos, o joms užsitesus kyla ligos.

Stresas veikia dauguma žmonių tiek išsivysčiusiose, tiek ekonomiškai besivystančiose šalyse. Nuolatinis stresas gali sukelti sveikatos problemas, tokias kaip somatinės ligos bendrus negalavimus.

Kenksmingi psichosocialiniai aplinkos veiksniai sukuria nepalankią psichologinę situaciją, įtampą, nekontroliuojamą agresiją.

Šeimyniai įvykiai, tokie kaip skyrybos, artimo žmogaus mirtis, dažnai tampa stipriu psichosocialiniu stresoriumi. Nepalanki darbo aplinka ir tarpusavio santykiai gali sukelti stresą, dėl ko gali kilti somatinės ligos.

Yra išskiriamos penkios streso šaltinių darbe rūšys: darbo sąlygos, vaidmuo darbe, karjeros galimybės, tarpusavio santykiai ir psichologinis klimatas. Pastebėta, kad daugumos žmonių ramybės būklėje reakcijų sužadinimas nesiskiria. Tačiau suerzinti, išsigandę, ar gavę sudėtingą užduotį ir būdami netikri dėl sprendimų priėmimo laisvės ir kontrolės, dalis žmonių fiziologiškai ir psichologiškai reaguoja stipriau. Žmonės, kuriems yra būdingas aktyvumas, polinkis lenktyniauti, nekantrumas, greitas pyktis, yra priskiriami A tipui. Ramesni ir santūresni žmonės priskiriami B tipui. Veikiant stresoriams A tipo žmonėms išsiskiria daugiau hormonų , padažnėja pulsas ir padidėja kraujospūdis, o B tipo žmonėms fiziologinis atsakas būna silpnesnis. Reaktyvūs A tipo žmonės turi didesnį atsakomybės jausmą ,greičiau susierzina, yra mažiau tolerantiški kitų nuomonei. Įtempti ttarpusavio santykiai šeimoje, psichikos traumos, gyvenimo krizės sustiprina neigiamas reakcijas ir greičiau pažeidžia sveikatą.

Fiziologinės streso reakcijos kyla dėl poreikio išlaikyti vidines organizmo terpės pastovumą veikiant aplinkos veiksniams. Jos reiškiasi širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiais, judesių koordinacijos sutrikimais.

Psichinė, nevinė reakcija į stresorius daugiausiai priklauso nuo asmenybės. Psichinė reakcija reiškiasi emocine įtampa, baime, elgesio pakitimais, susijusiais su nesivaldymu arba neveiklumu ( boikotais). Dažnai emocinė reakcija būna susijusi su laukimu, pavojumi, kartais ją išprovokuoja informacijos gausa, atsakinga ar sudėtinga užduotis.

Patiriamo streso stiprumas priklauso nuo stresoriaus dydžio, jo suvokimo ir vertinimo. Nervų sistemos būklė dažnai lemia, kad net ir silpnas dirgiklis gali veikti kaip stresorius. Atlikti tyrimai parodė, kad po nenumatytų stiprių stresorių poveikio ( katastrofa, uraganas, ir kitos stichinės nelaimės) 17 proc. padidėja depresijų, nerimo ir asmenų turinčių psichikos sutrikimų, skaičius. Svarbūs gyvenimo pokyčiai, tokie kaip skyrybos,prarastas darbas, taip pat sukelia stresą.

Kasdienė įtampa, nemalonūs pojūčiai darbe, sunkumai, pyktis gali būti svarbiausia streso priežastis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė ,kad suaugę amerikiečiai vyrai ir moterys patiria nevienodą stresą.

Nuolatiniai sunkumai darbe gali išsekinti psichiškai, fiziškai bei emociškai. Nuolatinis stresas darbe veikai mokytojus, policijos pareigūnus, įmonių vadovus bei kitus darbuotojus. Nuovargis dėl nuolatinio emocinio ir fizinio išsekimo, depresija labai ssumažina darbingumą, padidina nelaimintų atsitikimų ir ligų tikimybę. Kasdieniniame gyvenime nuolat susiduriama su konfliktu tarp skirtingų elgesio motyvų, kai artėjant prie tikslo dažnai sustiprėja polinkis jo išvengti. Pavyzdžiui, renkantis darbą, ruošiantis kelionei, artėjant terminui imama svyruoti, sunku apsispręsti, o tolstant nuo tikslo neigiama nuostata mažėja, tikslas vėl traukia. Stresas sustiprėja tada, kai vienu metu tenka išgyventi keletą tokių siekimo ir vengimo konfliktų. Dėl stresą sukeliančių veiksnių kylančios fiziologinės reakcijos būna stipriau išreikštos, kai asmuo negali kontroliuoti konfliktinių situacijų. Dažnai taip atsitinka, kai darbe keliami reikalavimai, esant nedidelei galimybei priimti sprendimus. Streso reakcija turi įtakos žmogaus optimizmas, tikėjimas įveikti sunkumus ir konfliktines situacijas. Optimistų reakcija į stresorius būna mažiau išreikštas negu savo jėgomis nepasitikinčių žmonių. Jiems mažiau padidėja kraujospūdis, jie greičiau sveiksta susirgę. Eksperimentais su gyvūnais buvo nustatyta, kad negalintiems kontroliuoti situacijos į kraują daugiau išsiskiria kortizolio ir susilpnėja imuninės reakcijos.

Situacijos kontrolė sumažėja žmonėms, gyvenantiems bendrabučiuose, tankiai apgyvendintuose rajonuose, didmiesčiuose. Dideli kamščiai aktyvina streso hormonus ir didina kraujospūdį. Urbanizacija kelia psichosocialinį stresą. Blogas miesto išplanavimas, perkrauti miegamieji rajonai, stoka rekreacinių zonų, nutrūkę socialiniai ryšiai bei izoliacija yra urbanistiniai stresoriai.

tokių kaip biologinių, fizikinių ar cheminių, šiuo atveju gali ir nebūti. Sveikatos pakenkimai kyla praradus dvasios harmoniją su pažįstama psichosocialine aplinka. Kenksmingų psichosocialinių veiksnių poveikis sveikatai priklauso nuo individualaus jautrumo, atsako reakcijų stiprumo.

Per žmogaus evoliuciją išsirutuliojo atsakas į stresorius – fiziologinės reakcijos, kurių paskirtis padidinti organizmo galimybes išgyventi, pasikeitus aplinkos sąlygoms. Tačiau jeigu asmuo yra nuolat veikiamas aplinkos stresorių, organizmas išsenka, kyla lėtinės ligos. Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, išseminė širdies liga, miokardo infarktas, yra susijusios su sstresu. Dalis sveikatos problemų kyla dėl psichologinių veiksnių – neurozės, skrandžio opaligė, bronchinė astma, tačiau jų paplitimas yra mažesnis negu širdies ir kraujagyslių ligų.

Išseminė širdies liga kyla dėl kraujagyslių, maitinančių širdį, susiaurėjimo. Yra daug veiksnių , didinančių pavojų susirgti šia liga. Paaiškėjo, kad rūkymas, nutukimas, riebus maistas, padidėjęs kraujospūdis ir kiti veiksniai didina sergamumo riziką. Tačiau daug nutukusių rūkorių neserga išsemine širdies liga, o lieknus, nerūkančius vyrus ištinka miokardo infarktas. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atkreiptas dėmesys į streso reikšmę. Kaune atlikti 225- 64 metų vyrų tyrimai parodė, kad streso įtaka pirmojo miokardo infarkto išsivystymui yra daug didesnė negu tradicinių rizikos veiksnių. Vyrų, esančių stresinėje būsenoje, tikimybė susirgti miokardo infarktu buvo 3,7 kartus didesnė negu vyrų, kuriems nebuvo stresinės būsenos.

Arterinės hipertenzijos, opaligės, nneurozių priežastis gali būti stresas. Reaktyvių, priešiškų, irzlių žmonių nuolat patiriamas stresas gali sukelti vėžines ligas, nes nuolat įtemptos nervų sistemos mažina imuninės sistemos aktyvumą. Mokslininkai tyrę ilgalaikės depresijos įtaką vėžiui nustatė, kad tikimybė susirgti vėžiu buvo didesnė našliams ir išsikyrusiems asmenims, nes stresas silpnino natūralią organizmo gynybą ir kovą su besidauginančioms piktybinėmis ląstelėmis. Ligoniai, kurie po naviko pašalinimo operacijų tiki kad pasveiks, dažniau išgyvena negu tie, kurie nepuoselėja vilties išgyti.

Širdies ir kraujagyslių ligos, kaip ir kitos, susijusios su stresu, vystosi pamažu, o jų klinikiniai simptomai dažniausiai išryškėja po daugelio poveikio metų. Nustatant žalojantį streso poveikį ypatingai svarbu kiekybiškai įvertinti gyvenamosios ar darbo aplinkos stresą. Kadangi psichologinius veiksnius labai sunku išmatuoti, be to, jie labai skirtingi tarp atskirų individų, yra mmatuojami fiziologiniai streso rodikliai ( indikatoriai). Tokiais streso indikatoriais gali būti antikščių hormonų koncentracija kraujyje ar šlapime ar lipoproteinų ( cholesterolio ir trigliceridų) koncentracija kraujyje. Kai kuriems asmenims padidėjusi hormonų koncentracija gali išlikti praėjus metams po katastrofos, sukėlusios stresą. Tačiau asmenys reaguoja skirtingai į aplinkos stresorius, nes asmenybės tipas, patirtis, nuotaika gali turėti įtakos matuojamiems streso rodikliams. Tipiškos streso sukeltos ligos yra hipertoninė liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, širdies (miokardo) infarktas, kai kurios imuninės alerginės ligos.

Tyrimai įtikinamai rodo, kkad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8 – 2,2 karto aukštesni.

Streso sukeltus simptomus reikia atskirti nuo emocinio išsekimo požymių, nes tai kur kas sunkesnė būsena, kuri gali išsivystyti dėl nuolat besitęsiančio ar vis didėjančio streso.

Streso ir emocinio išsekimo sukelti požymiai:

Stresas Emocinis išsekimas

Nuovargis

Susijaudinimas

Nepasitenkinimas

Mažiau įsipareigojimų

Nėra nuotaikos

Kaltės jausmas

Sunku susikaupti

Fiziologiniai pasikeitimai Nuolatinis nuovargis

Nepatenkintas noras būti pripažintam

Nuobodulys ar cinizmas

Nusišalinimas/jausmų neigimas

Nekantrumas ar susierzinimas

Depresija

Dezorientacija / užmaršumas

Psichosomatiniai nusiskundimai

Įveikti stresą – tai galimybė išspręsti problemą arba išvengti jos ir imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų. Žmogus yra priverstas vidiniai slopinti fiziologinę reakciją ir sustaikyti su daugeliu nuolatinių stresą sukeliančių veiksnių – triukšmu įtampa darbe, skubėjimu. Dėl to atsirandanti psichinė įtampa tampa ilgalaikė, o ją lydintys homeostazės pakitimai pastovūs.

Lėtinio streso metu pirmiausia nukenčia širdis. Širdies susitraukimų dažnis didėja, atsiranda nuolatinis pernelyg didelis širdies apkrovimas. Norint nutraukti nuolatinės įtampos būseną su jos sukeliamomis visame organizme pasekmėmis, reikia psichikai ir kūnui sutekti poilsio, sudaryti sąlygas procesų savireguliacijai. Tai yra pasiekiama sąmoningai iki minimumo sumažinant viso organizmo apkrovas. Tam gali tarnauti įvairios priemonės. Vieniems padeda aplinkos pakeitimas, pasivaikščiojimai gamtoje, žaidimai, plaukiojimas ar fizinė mankšta, kitiems įvairios procedūros, masažai, tretiems- įvairūs savitaigos, atsipalaidavimo pratimai, ramus kvėpavimas. Visos priemonės pažadina gamtos mums sutekto organizmo savireguliacijos mechanizmo iijungimą, sumažina fizines, psichines bei dvasines reakcijas į aplinkos stresorius ir sukuria pozityvias nuostatas stresui valdyti. Reguliariai kartojami fiziniai pratimai, sąmoningas taikymasis prie gamtos dėsnių ir bioritmų bei pozityvi, į sėkmę orientuota gyvenimo nuostata iš esmės sumažina žalojantį streso poveikį organizmui.

Tyrimai parodė, kad aerobika, ilgalaikė mankšta, lėtas bėgimas gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją, nerimą. Žmonės, kurie nuolatos mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pastiki savimi, yra drausmingesni ir greičiau atgauna dvasinę pusiausvyrą.

Prie streso faktorių yra priskiriamas ir triukšmas. Šiuolaikinio mokslo pasiekimų šviesoje triukšmą reikėtų tyrinėti bendrosios streso teorijos rėmuose. Garsas, kuris yra didelio intensyvumo ir ilgai trunka, disharmoniškas, priimamas kaip triukšmas. Triukšmas – tai centrinės nervų sistemos suvokiamas kaip „nepageidaujamas garsas“ arba „erzinantis garsas“, nemalonus dirgiklis.

Ilgai veikiantis triukšmas kaip stresorius, aktyvuoja centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, sukelia sutrikimus organizme biocheminiame lygmenyje, didina katecholaminų kiekį kraujyje ir širdies susitraukimų dažnį, skatina periferinę vazokonstrikciją. Tai yra vadinama psichobiologiniu stresu. Triukšmo keliamas lėtinis stresas greitina miokardo senėjimo procesus, didindamas miokardo infarkto riziką.

Mokslininkai nustatė, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus ir kad vertinimo skirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančio poveikio stiprumu. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir ttrikdančio, ir tai priklauso nuo individualių reakcijų, psichologinio atsako ir asmens sugebėjimo įveikti įtampą. Triukšmas subjektyviai vertinamas kaip stresorius, ir šis subjektyviai suvokiamas dirgiklis įtakoja individo sveikatą.

Apibendrindami paskutiniųjų metų triukšmo poveikio sveikatai tyrimus, mokslininkai sukūrė triukšmo kaip streso šaltinio modelio grandinę (pav.).

Pav. Triukšmo kaip streso šaltinio modelis

Atsipalaidavimas padeda valdyti streso sukeltas reakcijas. Streso poveikio mažinimas atsipalaidavimu ir gyvensenos veiksnių pakeitimas yra gera profilaktinė priemonė miokardo infarkto rizikai mažinti darbe ar buityje patiriantiems psichosocialinį stresą. Atsipalaidavimo poveikis priklauso nuo asmenybės tipo, nes kiekvienas stresą patiria skirtingai, o stresas turi subjektyvią komponentę. Todėl stresoriuas ribinis lygmuo, sukeliantis streso reakciją vienodose sąlygose esantiems žmonėms, kaip ir atsipalaidavimo raminantis poveikis, gali iš esmės skirtis. Skirsis vidinių išgyvenimų – emocijų būsena, stiprumas, trukmė.

Emocijos ir jausmai skatina veiklą, jie yra žmogaus santykio su aplinkos veiksniais atspindys. Emocijos, kaip ir optimizmas, formuoja psichologinįmikroklimatą geriems rezultatams pasiekti. Psichologinis mikroklimatas dažnai nulemia tam tikrų socialinių grupių tarpusavio santykius, įvairius interesų santykius bei konfliktus. Esant teigiamoms emocijoms greičiau pasiekiama dvasios harmonija.

Darbe ir buityje psichosocialiniais stresoriais būna vaidmenų konfliktas, nuasmeninimas, nesaugi situacija, prastas vadovavimas ar nedarbo grėsmė. Jų žalojančiam poveikiui mažinti būtina šalinti priežastis, sukeliančias socialinę įtampą.

Vadybinėmis priemonėmis šalinant streso šaltinį, gerinant psichologinę aplinką galima sėkmingai sumažinti psichologinių stresorių

keliamą pavojų sveikatai. Yra ypatingai svarbu sukurti tinkamą darbo aplinką. Darbo organizacija ir hierarchiniai santykiai tarp dirbančiųjų jau patys sukuria stresinę situaciją, tačiau tik labai retai streso kontrolę darbe vykdo psichologas, tos darbo srities specialistas. Tinkama darbo organizacija usdaro galimybę mažinti stresinės situacijos grėsmę.

Fizinių stesorių ( didelis triukšmas, vibracija, prastas apšvietimas) keliamą grėsmę taip pat efektyviausiai galima sumažinti vadybinėmis priemonėmis gerinant darbo aplinką, gyvenimo sąlygas, sprendžiant būsto problemas.

Veiksniai, turintys įtakos psichologinių ir socialinių problemų kontrolei:

1. Būstas turi būti pakankamai erdvus, privatus.

2. Gyvenamoji aaplinka turi būti saugi ir sudaryti galimybes bendrauti.

3. Rekreacijos zonos turi būti prieinamos aplinkiniams gyventojams.

4. Gyventojai turi būti apsaugoti nuo triukšmo, taršos, ir turėti galimybę poilsiui.

5. Tinkamos būsto tarnybos ir švara.

Žalojantis streso poveikis pasireiškia ilgą laiką veikiant negatyviai interpretuojamiems dirgikliams, o jo pobūdis dažniausiai būna lėtinis. Todėl streso mažinimo rezultatai išryškėja po tam tikro laiko, kartais po kelių mėnesių.

Išvados

– Streso sąvoka apibūdina žmogaus organizmo atsaką į stresorius, kuri kyla dęl žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveikos.

– Įvairūs stresoriai – diekis šaltis, deguonies stoka, emocijas sukeliantys įįvykiai.

– Streso poveikyje įvyksta organizmo pakitimai

– Streso poveikis organizmui priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir ir aplinkos tarpusavio sąveikos.

– Stresas gali sukelti kai kurias ligas.

– Triukšmas taip pat yra priskiriamas prie streso faktorių.

Žmonėms, patiriantiems nuolatinį stresą, yra patariamas ilgalaikis rekreacinis poilsis gamtoje ar kurortinis gydymas. AAktyvus poilsis pagerina bendrą savijautą, padidėja bendras organizmo tonusas.

Literatūra

1. Gražulevičienė R. Žmogaus ekologija. Kaunas, 2002.

2. http://www.vpu.lt/socpedagogika/isgyvenimopedagogika/2d11/

3. file:///C:/Documents%20and%20Settings/XP/Desktop/ISHO-straipsnis.htm

4. http://www.vpp.lt/viewpage.php?page_id=36

Įvadas

Stresas ( angl. stress – įtampa) yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus – stresoriai.

Streso sąvoka yra vartojama nevienareikšmiškai: ji taikoma kenksmingam veiksniui ( grėsmei) nusakyti arba atsakui į veiksnį apibūdinti. Tačiau dažniausiai streso sąvoka naudojama apibūdinti bendrą procesą, kuriuo metu yra įvertinamas veiksnys ir reaguojama į grėsmę keliančius veiksnius.

Stresą sukelia žmogaus socialinio saugumo nebuvimas, nežinomybė dėl ateities, susirūpinimas bei maža galimybė kontroliuoti gyvenimo situacijas arba aplinką darbe bbei buityje. Stresu kartais vadinamas tam tikras įvykis arba situacija, kurie sukelia psichologinę reakciją, tačiau tokie veiksniai yra stresoriai. Streso sąvoka apibūdina žmogaus organizmo atsaką į stresorius, kuris kyla dėl žmogaus organizmo atsaką į stresorius, kuris kyla dėl žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveikos.

Aplinkos stresoriaus poveikis gali būti naudingas, kai organizmo reakcijos mobilizuoja ir skatina įveikti sunkumus. Streso poveikis organizmui priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir organizmo atsparumo. Nedidelis stresas skatina organizme gyvybines funkcijas, grūdina, tačiau daug dažniau darbe ar buityje esantys sstresoriai kelia grėsmę sveikatai.ilgalaikis stiprus stresas gali turėti žalingų psichinių ir fiziologinių padarinių, sukelti ligas.

Streso poveikyje įvyksta tokie pakitimai:

– padažnėja širdies susitraukimai;

– sustiprėja kvėpavimas;

– sustiprėja kraujotaka raumenyse;

– kraujyje padidėja gliukozės;

– padidėja laisvųjų riebiųjų rūgščių;

– pakyla kraujospūdis;

– suaktyvėja centrinės nervų sistemos veikla.

Streso priežastys

Reakcijų paskirtis – padėti organizmui prisitaikyti prie pasikeitusių salygų, sugražinti fiziologinę pusiausvyrą, pasirengti kovai.

Bendras prisitaikymo sindromas turi tris fazes. Patyrus fizinę ar emocinę traumą, staiga suaktyvėja simpatinė nervų sistema ir kyla aliarmo reakcija. Širdis pradeda greičiau plakti, priplūsta kraujo į raumenis. Taip organizmas paruošiamas antrajai fazei- priešinimuisi. Padidėja kraujospūdis, sustiprėja kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, išsiskiria daugiau hormonų. Ilgai trunkanti tokia stresinė būklė gali išsekinti organizmą. Trečioji fazė – išsekimas. Jam būdinga sumažėjęs imuninės sistemos atsparumas, padidėjusi tikimybė susirgti infekcinėmis ligomis, piktybiniais navikais, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Reakciją į stresą tturi du etapus:

– įvertinamas stresoriaus keliamas pavojus,

– padidinamos organizmo galimybės įveikti pavojų.

Organizmo galimybės reaguoti į stresorių sukeliamus padarinius yra labai skirtingos. Kol asmuo gali susidoroti su situacija, didelių sveikatos problemų nekyla. Tačiau kai kada nervų sistemos reakcija į stresorių būna neadekvati, kyla patologinės reakcijos, o joms užsitesus kyla ligos.

Kenksmingi psichosocialiniai aplinkos veiksniai sukuria nepalankią psichologinę situaciją, įtampą, nekontroliuojamą agresiją.

Yra išskiriamos penkios streso šaltinių darbe rūšys: darbo sąlygos, vaidmuo darbe, karjeros galimybės, tarpusavio santykiai ir psichologinis klimatas. Pastebėta, kad daugumos žmonių ramybės būklėje reakcijų sužadinimas nesiskiria. Tačiau suerzinti, išsigandę, ar gavę sudėtingą užduotį ir būdami netikri dėl sprendimų priėmimo laisvės ir kontrolės, dalis žmonių fiziologiškai ir psichologiškai reaguoja stipriau. Žmonės, kuriems yra būdingas aktyvumas, polinkis lenktyniauti, nekantrumas, greitas pyktis, yra priskiriami A tipui. Ramesni ir santūresni žmonės priskiriami B tipui. Veikiant stresoriams A tipo žmonėms išsiskiria daugiau hormonų , padažnėja pulsas ir padidėja kraujospūdis, o B tipo žmonėms fiziologinis atsakas būna silpnesnis. Reaktyvūs A tipo žžmonės turi didesnį atsakomybės jausmą ,greičiau susierzina, yra mažiau tolerantiški kitų nuomonei. Įtempti tarpusavio santykiai šeimoje, psichikos traumos, gyvenimo krizės sustiprina neigiamas reakcijas ir greičiau pažeidžia sveikatą.

Kasdienė įtampa, nemalonūs pojūčiai darbe, sunkumai, pyktis gali būti svarbiausia streso priežastis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė ,kad suaugę amerikiečiai vyrai ir moterys patiria nevienodą stresą.

Nuolatiniai sunkumai darbe gali išsekinti psichiškai, fiziškai bei emociškai. Nuolatinis stresas darbe veikai mokytojus, policijos pareigūnus, įmonių

vadovus bei kitus darbuotojus. Nuovargis dėl nuolatinio emocinio ir fizinio išsekimo, depresija labai sumažina darbingumą, padidina nelaimintų atsitikimų ir ligų tikimybę. Kasdieniniame gyvenime nuolat susiduriama su konfliktu tarp skirtingų elgesio motyvų, kai artėjant prie tikslo dažnai sustiprėja polinkis jo išvengti. Pavyzdžiui, renkantis darbą, ruošiantis kelionei, artėjant terminui imama svyruoti, sunku apsispręsti, o tolstant nuo tikslo neigiama nuostata mažėja, tikslas vėl traukia. Stresas sustiprėja tada, kai vienu metu tenka išgyventi keletą tokių siekimo ir vengimo konfliktų. Dėl stresą sukeliančių veiksnių kylančios ffiziologinės reakcijos būna stipriau išreikštos, kai asmuo negali kontroliuoti konfliktinių situacijų. Dažnai taip atsitinka, kai darbe keliami reikalavimai, esant nedidelei galimybei priimti sprendimus. Streso reakcija turi įtakos žmogaus optimizmas, tikėjimas įveikti sunkumus ir konfliktines situacijas. Optimistų reakcija į stresorius būna mažiau išreikštas negu savo jėgomis nepasitikinčių žmonių. Jiems mažiau padidėja kraujospūdis, jie greičiau sveiksta susirgę. Eksperimentais su gyvūnais buvo nustatyta, kad negalintiems kontroliuoti situacijos į kraują daugiau išsiskiria kortizolio ir susilpnėja imuninės reakcijos.

Situacijos kontrolė sumažėja žmonėms, gyvenantiems bendrabučiuose, tankiai apgyvendintuose rrajonuose, didmiesčiuose. Dideli kamščiai aktyvina streso hormonus ir didina kraujospūdį. Urbanizacija kelia psichosocialinį stresą. Blogas miesto išplanavimas, perkrauti miegamieji rajonai, stoka rekreacinių zonų, nutrūkę socialiniai ryšiai bei izoliacija yra urbanistiniai stresoriai.

Atskirų veiksnių daromą poveikį yra sunku atskirti nuo socioekonominių veisknių. NNepažįstama ir nesaugi aplinka, daugybė naujų dirgiklių sukuria stresinę situaciją. Kenksmingų aplinkos veiksnių, tokių kaip biologinių, fizikinių ar cheminių, šiuo atveju gali ir nebūti. Sveikatos pakenkimai kyla praradus dvasios harmoniją su pažįstama psichosocialine aplinka. Kenksmingų psichosocialinių veiksnių poveikis sveikatai priklauso nuo individualaus jautrumo, atsako reakcijų stiprumo.

Per žmogaus evoliuciją išsirutuliojo atsakas į stresorius – fiziologinės reakcijos, kurių paskirtis padidinti organizmo galimybes išgyventi, pasikeitus aplinkos sąlygoms. Tačiau jeigu asmuo yra nuolat veikiamas aplinkos stresorių, organizmas išsenka, kyla lėtinės ligos. Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, išseminė širdies liga, miokardo infarktas, yra susijusios su stresu. Dalis sveikatos problemų kyla dėl psichologinių veiksnių – neurozės, skrandžio opaligė, bronchinė astma, tačiau jų paplitimas yra mažesnis negu širdies ir kraujagyslių ligų.

Išseminė širdies liga kyla ddėl kraujagyslių, maitinančių širdį, susiaurėjimo. Yra daug veiksnių , didinančių pavojų susirgti šia liga. Paaiškėjo, kad rūkymas, nutukimas, riebus maistas, padidėjęs kraujospūdis ir kiti veiksniai didina sergamumo riziką. Tačiau daug nutukusių rūkorių neserga išsemine širdies liga, o lieknus, nerūkančius vyrus ištinka miokardo infarktas. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atkreiptas dėmesys į streso reikšmę. Kaune atlikti 25- 64 metų vyrų tyrimai parodė, kad streso įtaka pirmojo miokardo infarkto išsivystymui yra daug didesnė negu tradicinių rizikos veiksnių. Vyrų, esančių stresinėje būsenoje, tikimybė susirgti miokardo iinfarktu buvo 3,7 kartus didesnė negu vyrų, kuriems nebuvo stresinės būsenos.

Arterinės hipertenzijos, opaligės, neurozių priežastis gali būti stresas. Reaktyvių, priešiškų, irzlių žmonių nuolat patiriamas stresas gali sukelti vėžines ligas, nes nuolat įtemptos nervų sistemos mažina imuninės sistemos aktyvumą. Mokslininkai tyrę ilgalaikės depresijos įtaką vėžiui nustatė, kad tikimybė susirgti vėžiu buvo didesnė našliams ir išsikyrusiems asmenims, nes stresas silpnino natūralią organizmo gynybą ir kovą su besidauginančioms piktybinėmis ląstelėmis. Ligoniai, kurie po naviko pašalinimo operacijų tiki kad pasveiks, dažniau išgyvena negu tie, kurie nepuoselėja vilties išgyti.

Širdies ir kraujagyslių ligos, kaip ir kitos, susijusios su stresu, vystosi pamažu, o jų klinikiniai simptomai dažniausiai išryškėja po daugelio poveikio metų. Nustatant žalojantį streso poveikį ypatingai svarbu kiekybiškai įvertinti gyvenamosios ar darbo aplinkos stresą. Kadangi psichologinius veiksnius labai sunku išmatuoti, be to, jie labai skirtingi tarp atskirų individų, yra matuojami fiziologiniai streso rodikliai ( indikatoriai). Tokiais streso indikatoriais gali būti antikščių hormonų koncentracija kraujyje ar šlapime ar lipoproteinų ( cholesterolio ir trigliceridų) koncentracija kraujyje. Kai kuriems asmenims padidėjusi hormonų koncentracija gali išlikti praėjus metams po katastrofos, sukėlusios stresą. Tačiau asmenys reaguoja skirtingai į aplinkos stresorius, nes asmenybės tipas, patirtis, nuotaika gali turėti įtakos matuojamiems streso rodikliams. Tipiškos streso sukeltos ligos yra hipertoninė liga, skrandžio ir dvylikapirštės žžarnos opaligė, migrena, širdies (miokardo) infarktas, kai kurios imuninės alerginės ligos.

Tyrimai įtikinamai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8 – 2,2 karto aukštesni.

Streso sukeltus simptomus reikia atskirti nuo emocinio išsekimo požymių, nes tai kur kas sunkesnė būsena, kuri gali išsivystyti dėl nuolat besitęsiančio ar vis didėjančio streso.

Streso ir emocinio išsekimo sukelti požymiai:

Stresas Emocinis išsekimas

Nuovargis

Susijaudinimas

Nepasitenkinimas

Mažiau įsipareigojimų

Nėra nuotaikos

Kaltės jausmas

Sunku susikaupti

Fiziologiniai pasikeitimai Nuolatinis nuovargis

Nepatenkintas noras būti pripažintam

Nuobodulys ar cinizmas

Nusišalinimas/jausmų neigimas

Nekantrumas ar susierzinimas

Depresija

Dezorientacija / užmaršumas

Psichosomatiniai nusiskundimai

Lėtinio streso metu pirmiausia nukenčia širdis. Širdies susitraukimų dažnis didėja, atsiranda nuolatinis pernelyg didelis širdies apkrovimas. Norint nutraukti nuolatinės įtampos būseną su jos sukeliamomis visame organizme pasekmėmis, reikia psichikai ir kūnui sutekti poilsio, sudaryti sąlygas procesų savireguliacijai. Tai yra pasiekiama sąmoningai iki minimumo sumažinant viso organizmo apkrovas. Tam gali tarnauti įvairios priemonės. Vieniems padeda aplinkos pakeitimas, pasivaikščiojimai gamtoje, žaidimai, plaukiojimas ar fizinė mankšta, kitiems įvairios procedūros, masažai, tretiems- įvairūs savitaigos, aatsipalaidavimo pratimai, ramus kvėpavimas. Visos priemonės pažadina gamtos mums sutekto organizmo savireguliacijos mechanizmo ijungimą, sumažina fizines, psichines bei dvasines reakcijas į aplinkos stresorius ir sukuria pozityvias nuostatas stresui valdyti. Reguliariai kartojami fiziniai pratimai, sąmoningas taikymasis prie gamtos dėsnių ir bioritmų bei pozityvi, į sėkmę orientuota gyvenimo nuostata iš esmės sumažina žalojantį streso poveikį organizmui.

Mokslininkai nustatė, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus ir kad vertinimo skirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančio poveikio

stiprumu. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir trikdančio, ir tai priklauso nuo individualių reakcijų, psichologinio atsako ir asmens sugebėjimo įveikti įtampą. Triukšmas subjektyviai vertinamas kaip stresorius, ir šis subjektyviai suvokiamas dirgiklis įtakoja individo sveikatą.

Apibendrindami paskutiniųjų metų triukšmo poveikio sveikatai tyrimus, mokslininkai sukūrė triukšmo kaip streso šaltinio modelio grandinę (pav.).

Pav. Triukšmo kaip streso šaltinio modelis

Atsipalaidavimas padeda valdyti streso sukeltas reakcijas. Streso poveikio mažinimas atsipalaidavimu ir gyvensenos veiksnių pakeitimas yra gera profilaktinė priemonė miokardo iinfarkto rizikai mažinti darbe ar buityje patiriantiems psichosocialinį stresą. Atsipalaidavimo poveikis priklauso nuo asmenybės tipo, nes kiekvienas stresą patiria skirtingai, o stresas turi subjektyvią komponentę. Todėl stresoriuas ribinis lygmuo, sukeliantis streso reakciją vienodose sąlygose esantiems žmonėms, kaip ir atsipalaidavimo raminantis poveikis, gali iš esmės skirtis. Skirsis vidinių išgyvenimų – emocijų būsena, stiprumas, trukmė.

Emocijos ir jausmai skatina veiklą, jie yra žmogaus santykio su aplinkos veiksniais atspindys. Emocijos, kaip ir optimizmas, formuoja psichologinįmikroklimatą geriems rezultatams pasiekti. Psichologinis mikroklimatas dažnai nulemia tam tikrų ssocialinių grupių tarpusavio santykius, įvairius interesų santykius bei konfliktus. Esant teigiamoms emocijoms greičiau pasiekiama dvasios harmonija.

Vadybinėmis priemonėmis šalinant streso šaltinį, gerinant psichologinę aplinką galima sėkmingai sumažinti psichologinių stresorių keliamą pavojų sveikatai. Yra ypatingai svarbu sukurti tinkamą darbo aplinką. Darbo organizacija ir hierarchiniai santykiai tarp dirbančiųjų jau patys sukuria stresinę situaciją, tačiau tik labai retai streso kontrolę darbe vykdo psichologas, tos darbo srities specialistas. Tinkama darbo organizacija usdaro galimybę mažinti stresinės situacijos grėsmę.

Veiksniai, turintys įtakos psichologinių ir socialinių problemų kontrolei:

1. Būstas turi būti pakankamai erdvus, privatus.

2. Gyvenamoji aplinka turi būti saugi ir sudaryti galimybes bendrauti.

3. Rekreacijos zonos turi būti prieinamos aplinkiniams gyventojams.

4. Gyventojai turi būti apsaugoti nuo triukšmo, taršos, ir turėti galimybę poilsiui.

5. Tinkamos būsto tarnybos ir ššvara.

Išvados

– Streso sąvoka apibūdina žmogaus organizmo atsaką į stresorius, kuri kyla dęl žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveikos.

– Įvairūs stresoriai – diekis šaltis, deguonies stoka, emocijas sukeliantys įvykiai.

– Streso poveikyje įvyksta organizmo pakitimai

– Streso poveikis organizmui priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir ir aplinkos tarpusavio sąveikos.

– Stresas gali sukelti kai kurias ligas.

– Triukšmas taip pat yra priskiriamas prie streso ffaktorių.

Žmonėms, patiriantiems nuolatinį stresą, yra patariamas ilgalaikis rekreacinis poilsis gamtoje ar kurortinis gydymas. Aktyvus poilsis pagerina bendrą savijautą, padidėja bendras organizmo tonusas.

Literatūra

1. Gražulevičienė R. Žmogaus ekologija. Kaunas, 2002.

2. http://www.vpu.lt/socpedagogika/isgyvenimopedagogika/2d11/

3. file:///C:/Documents%20and%20Settings/XP/Desktop/ISHO-straipsnis.htm

4. http://www.vpp.lt/viewpage.php?page_id=36

Įvadas

Stresas ( angl. stress – įtampa) yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus – stresoriai.

Streso sąvoka yra vartojama nevienareikšmiškai: ji taikoma kenksmingam veiksniui ( grėsmei) nusakyti arba atsakui į veiksnį apibūdinti. Tačiau dažniausiai streso sąvoka naudojama apibūdinti bendrą procesą, kuriuo metu yra įvertinamas veiksnys ir reaguojama į grėsmę keliančius veiksnius.

Aplinkos stresoriaus poveikis gali būti naudingas, kai organizmo reakcijos mobilizuoja ir skatina įveikti sunkumus. Streso poveikis organizmui priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir organizmo atsparumo. Nedidelis sstresas skatina organizme gyvybines funkcijas, grūdina, tačiau daug dažniau darbe ar buityje esantys stresoriai kelia grėsmę sveikatai.ilgalaikis stiprus stresas gali turėti žalingų psichinių ir fiziologinių padarinių, sukelti ligas.

Streso poveikyje įvyksta tokie pakitimai:

– padažnėja širdies susitraukimai;

– sustiprėja kvėpavimas;

– sustiprėja kraujotaka raumenyse;

– kraujyje padidėja gliukozės;

– padidėja laisvųjų riebiųjų rūgščių;

– pakyla kraujospūdis;

– suaktyvėja centrinės nervų sistemos veikla.

Streso priežastys

Reakcijų paskirtis – padėti organizmui prisitaikyti prie pasikeitusių salygų, sugražinti fiziologinę pusiausvyrą, pasirengti kovai.

Bendras prisitaikymo sindromas turi tris fazes. Patyrus fizinę ar emocinę traumą, staiga suaktyvėja simpatinė nervų sistema ir kyla aliarmo reakcija. Širdis pradeda greičiau plakti, priplūsta kraujo į raumenis. Taip organizmas paruošiamas antrajai fazei- priešinimuisi. Padidėja kraujospūdis, sustiprėja kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, išsiskiria daugiau hormonų. Ilgai trunkanti tokia stresinė būklė gali išsekinti organizmą. Trečioji fazė – išsekimas. Jam būdinga sumažėjęs imuninės sistemos atsparumas, ppadidėjusi tikimybė susirgti infekcinėmis ligomis, piktybiniais navikais, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Reakciją į stresą turi du etapus:

– įvertinamas stresoriaus keliamas pavojus,

– padidinamos organizmo galimybės įveikti pavojų.

Kenksmingi psichosocialiniai aplinkos veiksniai sukuria nepalankią psichologinę situaciją, įtampą, nekontroliuojamą agresiją.

padidėja kraujospūdis, o B tipo žmonėms fiziologinis atsakas būna silpnesnis. Reaktyvūs A tipo žmonės turi didesnį atsakomybės jausmą ,greičiau susierzina, yra mažiau tolerantiški kitų nuomonei. Įtempti tarpusavio santykiai šeimoje, psichikos traumos, gyvenimo krizės sustiprina neigiamas reakcijas ir greičiau pažeidžia sveikatą.

Psichinė, nevinė reakcija į stresorius daugiausiai priklauso nuo asmenybės. Psichinė reakcija reiškiasi emocine įįtampa, baime, elgesio pakitimais, susijusiais su nesivaldymu arba neveiklumu ( boikotais). Dažnai emocinė reakcija būna susijusi su laukimu, pavojumi, kartais ją išprovokuoja informacijos gausa, atsakinga ar sudėtinga užduotis.

Patiriamo streso stiprumas priklauso nuo stresoriaus dydžio, jo suvokimo ir vertinimo. Nervų sistemos būklė dažnai lemia, kad net ir silpnas dirgiklis gali veikti kaip stresorius. Atlikti tyrimai parodė, kad po nenumatytų stiprių stresorių poveikio ( katastrofa, uraganas, ir kitos stichinės nelaimės) 17 proc. padidėja depresijų, nerimo ir asmenų turinčių psichikos sutrikimų, skaičius. Svarbūs ggyvenimo pokyčiai, tokie kaip skyrybos,prarastas darbas, taip pat sukelia stresą.

Kasdienė įtampa, nemalonūs pojūčiai darbe, sunkumai, pyktis gali būti svarbiausia streso priežastis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė ,kad suaugę amerikiečiai vyrai ir moterys patiria nevienodą stresą.

Nuolatiniai sunkumai darbe gali iišsekinti psichiškai, fiziškai bei emociškai. Nuolatinis stresas darbe veikai mokytojus, policijos pareigūnus, įmonių vadovus bei kitus darbuotojus. Nuovargis dėl nuolatinio emocinio ir fizinio išsekimo, depresija labai sumažina darbingumą, padidina nelaimintų atsitikimų ir ligų tikimybę. Kasdieniniame gyvenime nuolat susiduriama su konfliktu tarp skirtingų elgesio motyvų, kai artėjant prie tikslo dažnai sustiprėja polinkis jo išvengti. Pavyzdžiui, renkantis darbą, ruošiantis kelionei, artėjant terminui imama svyruoti, sunku apsispręsti, o tolstant nuo tikslo neigiama nuostata mažėja, tikslas vėl traukia. Stresas sustiprėja tada, kai vienu metu tenka išgyventi keletą tokių siekimo ir vengimo konfliktų. Dėl stresą sukeliančių veiksnių kylančios fiziologinės reakcijos būna stipriau išreikštos, kai asmuo negali kontroliuoti konfliktinių situacijų. Dažnai taip atsitinka, kai darbe keliami reikalavimai, esant nedidelei galimybei priimti sprendimus. Streso reakcija turi įtakos žžmogaus optimizmas, tikėjimas įveikti sunkumus ir konfliktines situacijas. Optimistų reakcija į stresorius būna mažiau išreikštas negu savo jėgomis nepasitikinčių žmonių. Jiems mažiau padidėja kraujospūdis, jie greičiau sveiksta susirgę. Eksperimentais su gyvūnais buvo nustatyta, kad negalintiems kontroliuoti situacijos į kraują daugiau išsiskiria kortizolio ir susilpnėja imuninės reakcijos.

Atskirų veiksnių daromą poveikį yra sunku atskirti nuo socioekonominių veisknių. Nepažįstama ir nesaugi aplinka, daugybė naujų dirgiklių sukuria stresinę situaciją. Kenksmingų aplinkos veiksnių, tokių kaip biologinių, fizikinių ar cheminių, šiuo atveju gali ir nebūti. Sveikatos pakenkimai kyla praradus dvasios harmoniją su pažįstama psichosocialine aplinka. Kenksmingų psichosocialinių veiksnių poveikis sveikatai priklauso nuo individualaus jautrumo, atsako reakcijų stiprumo.

Per žmogaus evoliuciją išsirutuliojo atsakas į stresorius – fiziologinės reakcijos, kurių paskirtis padidinti organizmo galimybes išgyventi, pasikeitus aplinkos sąlygoms. Tačiau jeigu asmuo yra nuolat veikiamas aplinkos stresorių, organizmas išsenka, kyla lėtinės ligos. Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, išseminė širdies liga, miokardo infarktas, yra susijusios su stresu. Dalis sveikatos problemų kyla dėl psichologinių veiksnių – neurozės, skrandžio opaligė, bronchinė astma, tačiau jų paplitimas yra mažesnis negu širdies ir kraujagyslių ligų.

Išseminė širdies liga kyla dėl kraujagyslių, maitinančių širdį, susiaurėjimo. Yra daug veiksnių , didinančių pavojų susirgti šia liga. Paaiškėjo, kad rūkymas, nutukimas, riebus maistas, padidėjęs kraujospūdis ir kiti veiksniai didina sergamumo riziką. Tačiau daug nutukusių rūkorių neserga išsemine širdies liga, o lieknus, nerūkančius vyrus ištinka miokardo infarktas. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atkreiptas dėmesys į streso reikšmę. Kaune atlikti 25- 64 metų vyrų tyrimai parodė, kad streso įtaka pirmojo miokardo infarkto išsivystymui yra ddaug didesnė negu tradicinių rizikos veiksnių. Vyrų, esančių stresinėje būsenoje, tikimybė susirgti miokardo infarktu buvo 3,7 kartus didesnė negu vyrų, kuriems nebuvo stresinės būsenos.

Širdies ir kraujagyslių ligos, kaip ir kitos, susijusios su stresu, vystosi pamažu, o jų klinikiniai simptomai dažniausiai išryškėja po daugelio poveikio metų. Nustatant žalojantį streso poveikį ypatingai svarbu kiekybiškai įvertinti gyvenamosios ar darbo aplinkos stresą. Kadangi psichologinius veiksnius labai sunku išmatuoti, be to, jie labai skirtingi tarp atskirų individų, yra matuojami fiziologiniai streso rodikliai ( indikatoriai). Tokiais streso indikatoriais gali būti antikščių hormonų koncentracija kraujyje ar šlapime ar lipoproteinų ( cholesterolio ir trigliceridų) koncentracija kraujyje. Kai kuriems asmenims padidėjusi hormonų koncentracija gali išlikti praėjus metams po katastrofos, sukėlusios stresą. Tačiau asmenys reaguoja skirtingai į aplinkos stresorius, nes asmenybės tipas, patirtis, nuotaika gali turėti įtakos mmatuojamiems streso rodikliams. Tipiškos streso sukeltos ligos yra hipertoninė liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, širdies (miokardo) infarktas, kai kurios imuninės alerginės ligos.

Tyrimai įtikinamai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8 – 2,2 karto aukštesni.

Streso sukeltus simptomus reikia atskirti nuo emocinio išsekimo požymių, nes tai kur kas sunkesnė būsena, kuri gali išsivystyti dėl nuolat besitęsiančio ar vis didėjančio streso.

Streso ir emocinio išsekimo sukelti požymiai:

Stresas Emocinis išsekimas

Nuovargis

Susijaudinimas

Nepasitenkinimas

Mažiau įsipareigojimų

Nėra nuotaikos

Kaltės jausmas

Sunku susikaupti

Fiziologiniai pasikeitimai Nuolatinis nuovargis

Nepatenkintas noras būti pripažintam

Nuobodulys ar cinizmas

Nusišalinimas/jausmų neigimas

Nekantrumas ar susierzinimas

Depresija

Dezorientacija / užmaršumas

Psichosomatiniai nusiskundimai

gamtoje, žaidimai, plaukiojimas ar fizinė mankšta, kitiems įvairios procedūros, masažai, tretiems- įvairūs savitaigos, atsipalaidavimo pratimai, ramus kvėpavimas. Visos priemonės pažadina gamtos mums sutekto organizmo savireguliacijos mechanizmo ijungimą, sumažina fizines, psichines bei dvasines reakcijas į aplinkos stresorius ir sukuria pozityvias nuostatas stresui valdyti. Reguliariai kartojami fiziniai pratimai, sąmoningas taikymasis prie gamtos dėsnių ir bioritmų bei pozityvi, į sėkmę orientuota gyvenimo nuostata iš esmės sumažina žalojantį streso poveikį organizmui.

Tyrimai parodė, kad aerobika, ilgalaikė mankšta, lėtas bėgimas gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu ggali sumažinti stresą, depresiją, nerimą. Žmonės, kurie nuolatos mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pastiki savimi, yra drausmingesni ir greičiau atgauna dvasinę pusiausvyrą.

Ilgai veikiantis triukšmas kaip stresorius, aktyvuoja centrinę ir vegetacinę nervų ssistemą, sukelia sutrikimus organizme biocheminiame lygmenyje, didina katecholaminų kiekį kraujyje ir širdies susitraukimų dažnį, skatina periferinę vazokonstrikciją. Tai yra vadinama psichobiologiniu stresu. Triukšmo keliamas lėtinis stresas greitina miokardo senėjimo procesus, didindamas miokardo infarkto riziką.

Mokslininkai nustatė, kad triukšmo vertinimas yra llabai subjektyvus ir kad vertinimo skirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančio poveikio stiprumu. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir trikdančio, ir tai priklauso nuo individualių reakcijų, psichologinio atsako ir asmens sugebėjimo įveikti įtampą. Triukšmas subjektyviai vertinamas kaip stresorius, ir šis subjektyviai suvokiamas dirgiklis įtakoja individo sveikatą.

Apibendrindami paskutiniųjų metų triukšmo poveikio sveikatai tyrimus, mokslininkai sukūrė triukšmo kaip streso šaltinio modelio grandinę (pav.).

Pav. Triukšmo kaip streso šaltinio modelis

Atsipalaidavimas padeda valdyti streso sukeltas reakcijas. Streso poveikio mažinimas atsipalaidavimu ir gyvensenos veiksnių pakeitimas yra gera profilaktinė priemonė miokardo infarkto rizikai mažinti darbe ar buityje patiriantiems psichosocialinį stresą. Atsipalaidavimo poveikis priklauso nuo asmenybės tipo, nes kiekvienas stresą patiria skirtingai, o stresas turi subjektyvią komponentę. Todėl stresoriuas rribinis lygmuo, sukeliantis streso reakciją vienodose sąlygose esantiems žmonėms, kaip ir atsipalaidavimo raminantis poveikis, gali iš esmės skirtis. Skirsis vidinių išgyvenimų – emocijų būsena, stiprumas, trukmė.

Darbe ir buityje psichosocialiniais stresoriais būna vaidmenų konfliktas, nuasmeninimas, nesaugi situacija, prastas vvadovavimas ar nedarbo grėsmė. Jų žalojančiam poveikiui mažinti būtina šalinti priežastis, sukeliančias socialinę įtampą.

Veiksniai, turintys įtakos psichologinių ir socialinių problemų kontrolei:

1. Būstas turi būti pakankamai erdvus, privatus.

2. Gyvenamoji aplinka turi būti saugi ir sudaryti galimybes bendrauti.

3. Rekreacijos zonos turi būti prieinamos aplinkiniams gyventojams.

4. Gyventojai turi būti apsaugoti nuo triukšmo, taršos, ir turėti galimybę poilsiui.

5. Tinkamos būsto tarnybos ir švara.

Išvados

– Streso sąvoka apibūdina žmogaus organizmo atsaką į stresorius, kuri kyla dęl žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveikos.

– Įvairūs stresoriai – diekis šaltis, deguonies stoka, emocijas sukeliantys įvykiai.

– Streso poveikyje įvyksta organizmo pakitimai

– Streso poveikis organizmui priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir ir aplinkos ttarpusavio sąveikos.

– Stresas gali sukelti kai kurias ligas.

– Triukšmas taip pat yra priskiriamas prie streso faktorių.

Literatūra

1. Gražulevičienė R. Žmogaus ekologija. Kaunas, 2002.

2. http://www.vpu.lt/socpedagogika/isgyvenimopedagogika/2d11/

3. file:///C:/Documents%20and%20Settings/XP/Desktop/ISHO-straipsnis.htm

4. http://www.vpp.lt/viewpage.php?page_id=36