sumušimai ir nubrozdinimai

Sumušimai ir nubrozdinimai, įdrėskimai, mažos žaizdelės ir kitokios smulkios traumos – tai bėdos, su kuriomis tenka susidurti nuo pirmųjų žingsnių. Visiems vaikystėje yra tekę ir “zuikius gaudyti“, ir kitokių nelaimių atsitikdavo.

Smulkių traumų dažnai patiria ir suaugusieji – buityje, sportuodami, poilsiaudami ar dirbdami sode.

Nors daugelis linkę manyti, kad smulkių traumų dažniau pasitaiko žiemą, tai anaiptol nėra tiesa. Atšilus orams ir padidėjus fiziniam aktyvumui daugiau patiriama ir smulkių traumų. Labai dažnai “geriausias“ sumušimo gydymas – papūsti skaudamą vietą, tuo gydymas ir bbaigiasi. Dar blogiau elgiasi suaugusieji, kurie visai nekreipia dėmesio į tokius negalavimus.

Ir be reikalo. Nesuteikus pirmosios pagalbos net ir smulkūs sužeidimai gali baigtis komplikacijomis – žaizdos pūliavimu, stipriu patinimu, didelėmis kraujosruvomis, kurias vėliau pavyksta išgydyti tik medikams padedant.

Įdrėskimai paprastai nesukelia rimtesnių komplikacijų ir gana lengvai užgyja, bet jei pažeidimas apima didelį odos plotą arba į žaizdą patenka nešvarumų ir kitų kenksmingų medžiagų, atsiranda infekcijos rizika, gali susidaryti randas.

Įdrėskimą būtina išvalyti šaltu vandeniu. Patogiausia visus nešvarumus iš žaizdos išvalyti medžiagine ssterilia servetėle. Jei nešvarumai patenka giliai, pažeidimo vietą būtina išvalyti kuo greičiau. Kad taip smarkiai neskaudėtų, ant sužeistos vietos galima uždėti ledo ir keletą minučių palaikyti, o paskui servetėle valyti. Vėliau reikia pasirūpinti išvalytos žaizdos perrišimu.

Įtrūkimų, įplyšimų pasitaiko irgi gana ddažnai. Dažnos ir veido, galūnių, ypač pirštų, žaizdos. Šių sužeidimų simptomai – skausmas, stiprus poodinis kraujavimas. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ir kur yra žaizda, ją reikia greitai sutvarstyti, kad nepatektų infekcija.

Pirminiu sutvarstymu siekiama sustabdyti kraujavimą ir užkirsti kelią infekcijai. Pažeistą vietą reikia užspausti švaria marle ar medžiaga ir palaikyti 5-10 minučių. Jeigu kraujas persisunkia per marlę, neverta keisti jos kita, geriau dėti ant viršaus dar kelis sluoksnius ir laikyti žaizdą užspaustą. Jei žaizda didelė ir gili, reikia kreiptis į gydymo įstaigą.

Nedideles žaizdas galima efektyviai gydyti ir namų sąlygomis. Ant žaizdos dedamas sudrėkintas arbatos maišelis ir laikomas tol, kol kraujavimas sustabdomas. Kraujavimą stabdo arbatoje esančios tonizuojančios medžiagos, kurios žaizdoje susimaišo su krauju.

Kai kraujavimas jau sustabdytas ir žaizda išvalyta, sterilus pprigludęs stačiakampis tvarstis uždedamas taip, kad nedidelis spaudimas sulaikytų kraujavimą.

Sumušimas – tai trauma, po kurios nelieka arba lieka nežymių kūno paviršiaus pažeidimo požymių – mėlynių, nubrozdinimų.

Dar vienas svarbus ir dažnai užduodamas klausimas: šildyti ar šaldyti sumuštą arba užgautą vietą?

Šaltu kompresu ar į medžiagos skiautę įvyniotais ledukais šaldykite aplink sumuštą sąnarį, šaltis tinka ir patempus sausgysles. Tačiau šaldančius kompresus galima laikyti ne ilgiau kaip 20 min. ir dėti tik 2 dienas.

Šiltą kompresą patariama dėti, jei susimušėte raumenis.

Reikia įsidėmėti, kad ttais atvejais, kai stipriai susimušus skausmas ilgai nepraeina, atsiranda organų pažeidimo, vidinio kraujavimo požymių, pykina, susižeidęs žmogus vemia, praranda sąmonę, sutrinka rega ar atsiranda kitokių neįprastų požymių, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą!