sveikatos nelygybe

SVEIKATOS NELYGYBĖ

Sveikata yra sudėtinga sąvoka. Ji nėra objektyvi realybė, kurią galima padauginti ar pardavinėti. Daugelis žmonių įvairiai supranta šį terminą ir ilgainiui požiūris į sveikatą gali keistis. Taip pat skiriasi specialistų (medicinos darbuotojų) ir nespecialistų požiūris į sveikatą.

Sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena ir ne vien ligos ar negalios nebuvimas”. Šis terminas apibūdina sveikatą ne vien tik neigiamu (ligos ar negalios nebuvimas), bet ir teigiamu (fizinės, dvasinės, socialinės gerovės būsena) atžvilgiu.

Mūsų sveikatai turi įtakos keletas labai sudėtingų vveiksnių. Tai biologiniai veiksniai (pavyzdžiui, asmens genetinis fondas) ir sudėtingas politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir aplinkos veiksnių tinklas. Mūsų sveikata yra glaudžiai susijusi su kitų žmonių sveikata, su visuomenės sveikata ir su aplinka. Ten, kur žmonės gauna tinkamą socialinę paramą, turi pakankamai pajamų ir yra apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio, jiems yra didesnė tikimybė būti sveikiems.

Padėtis toli gražu nėra vienoda. Pagrindiniai sveikatos statistiniai duomenys rodo, kad sveikata apskritai pagerėjo valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos narėse, vertinant pagal kūdikių bei bbendrą mirtingumą, vidutinę gyvenimo trukmę ir tam tikrų ligų apimtį. Priešingai, Centrinės ir Rytų Europos šalyse bei naujose buvusios SSRS valstybėse, per pastaruosius du dešimtmečius, sveikatos būklė nepagerėjo, o kai kuriais aspektais net ir pablogėjo. Be to, pastebimi dideli skirtumai ttarp įvairių socialinių grupių atskirose regiono šalyse – visur vargšai serga kur kas dažniau nei turintys didesnes pajamas.”

Skurdas labiausiai susijęs su nevienodomis galimybėmis naudotis sveikatos ištekliais (bedarbiai, žmonės su negalia, jaunimas ir pagyvenę žmonės, moterys, etninių mažumų bendruomenės), ir tai turi įtakos sveikatai.

Sveikatai žalinga politinė aplinka

Politinės ir ideologinės sąlygos daro didžiulę įtaką sveikatai. Visiems socialiniams, ekonominiams ir kultūriniams mūsų gyvenimo procesams ypač daug reikšmės turi politika. Politika ir ideologija formuoja socioekonominę aplinką, kurioje mes gyvename, nuo jų priklauso socialiniai bei ekonominiai procesai. Sveikata ir sveikatos priežiūros tarnybos turi tam tikrą vertę esant bet kokiai politinei ideologijai.

Kapitalistinė ideologija sveikatą laiko individo nuosavybe, už kurią jis pats atsako. Individai turi patys rūpintis, tausoti ir puoselėti savo sveikatą ir beveik visai nepaisoma fakto, kkad galimybė rinktis priklauso nuo išteklių, kurie leidžia arba neleidžia teisingai pasirinkti.

Politinė aplinka, kuri remia sveikatą, pagrįsta socialinio ir sveikatos teisingumo principu ir iš esmės yra socialistinė. Tačiau kai kuriose socialistinėse šalyse, nepaisant socializmo ideologijai būdingo aukšto sveikatos vertinimo, sudaromos sąlygos sveikatos nelygybei.

Sveikatai žalinga socioekonominė aplinka

Tose šalyse, kur socialiniai, aplinkos ar ekonominiai ištekliai paskirstyti nevienodai, – taip yra visose šiuolaikinėse pramoninėse šalyse, – blogiau aprūpinti materialiai ir mažiausias galimybes pasinaudoti įvairiais ištekliais turintys žmonės kur kas dažniau nei pasiturintys suserga, ttampa invalidais ar anksti miršta. Skirtumas sveikatos srityje tarp skurstančiųjų ir pasiturinčiųjų skirtingose pramoninėse šalyse yra nevienodas ir visą laiką keičiasi. Daugelį sveikatos nelygybę sąlygojančių priežasčių gali pakeisti tinkama socialinė politika. Pagrindinė skurdo priežastis yra nedarbas, nuo kurio labiausiai kenčia jauni žmonės. Nedarbo ir skurdo poveikį jaunų žmonių sveikatai galima įveikti tik tinkama politika ir socialiniais pertvarkymais.

Žalinga fizinė aplinka

Fizinė aplinka gali ir tausoti, ir žaloti mūsų sveikatą. Sveikatos ir fizinės aplinkos santykiai yra sudėtingi.

Fizinės aplinkos veiksniai, neigiamai veikiantys sveikatą:

• traumos – pavyzdžiui, stichinės, gamtinės ar kitos dirbtinai sukeltos nelaimės, taip pat ir karai, sukeliantys psichologines perkrovas;

• oro užterštumas, ypač vietovėse šalia pramonės įmonių, namų alergenai, cigarečių dūmai;

• pramonės įmonių, transporto sistemų, eismo triukšmas;

• nepakankamas geriamo vandens tiekimas, sanitarinės sąlygos; sąvartynai;

• cheminis ir mikrobiologinis maisto užterštumas;

• pramonės procesų metu išmetamų toksinių medžiagų poveikis;

• jonizuojamoji radiacija, pavyzdžiui, radono iš uolienų su urano rūda poveikis dirbant; atominių jėgainių gedimai ir atominių ginklų bandymai;

• nejonizuojamoji radiacija, kurią spinduliuoja saulė, dirbtiniai šviesos šaltiniai, natūralūs ir dirbtiniai elektromagnetiniai laukai;

• chemikalų, kurie yra potencialūs vėžio sukėlėjai (pavyzdžiui, nevisiškai sudeginto organinio kuro produktai bei pesticidų poveikis);

• namų aplinka, kai maža erdvės ir prastos gyvenimo sąlygos;

• nėra galimybių naudotis rekreacija ir poilsio trūkumas.

Dar visai neseniai daugelyje šalių aplinkos poveikis sveikatai buvo visiškai arba beveik visiškai ignoruojamas. Žalingą aplinkos poveikį jjau pajuto visas pasaulis, jis toliau didėja ir neapsiriboja vien tik Europa. Jo pasekmės žmogaus sveikatai dabar ir ateityje nežinomos ir neišmatuojamos.