Taisyklingos laikysenos ugdymas

Įvadas

Kiekvienas žmogus privalo rūpintis savo sveikata, nes ji priklauso tik nuo mūsų pačių kaip ir gera savijauta, žvali nuotaika. Bet statistinėmis duomenimis nustatyta kad savo sveikatai, ligų profilaktikai ir sveikai gyvensenai skiriame per mažai dėmesio, o susigriebiame tik tada kai pajuntame skausmus, o tada dažniausiai būna per vėlu ką nors keisti.

Dar giliai senovėje gydytojai ir filosofai buvo tos nuomonės, kad be fizinio aktyvumo neįmanoma būti sveikam. Rašytojas ir filosofas Platonas judėjimą pavadino gyvybės šaltiniu. Aristotelis skelbė: ,,Mąstyti lengviau, kkai pasivaikščiojimas įkaitina kūną“. 0 didysis švietėjas Žanas Žakas Ruso tvirtino: ,,Jeigu norite, kad mokinys būtų protingas , be atvangos lavinkite jo kūną. Tvirtas ir sveikas žmogus bus išmintingas“.

Mokslininkai pastebėjo, kad pradėję lankyti mokyklą vaikai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukai. Jie, rengdami pamokas, sėdi mokykloje, namuose, o judėjimo stoka neigiamai veikia fizinį bei protinį brendimą. Dėl nepakankamo judėjimo sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Nors mokyklinio amžiaus vaikams bbūdingas poreikis judėti, tačiau iškyla pavojus, kad gali susiformuoti vienas iš blogiausių įpročių – vengimas kiekvieno nereikalingo judesio. Tuo tarpu moksliniai tyrimai įrodė, kad nuo fizinio aktyvumo laipsnio priklauso kai kurios žmogaus psichinės ypatybės: dėmesys, atmintis, skaičiavimas mintinai.

Žmogaus išvaizdai iir sveikatai didelės reikšmės turi laikysena. Tai įprastinė vaikų kūno padėtis. Ji yra taisyklinga, kai vaikas, ypatingai neįtempdamas raumenų, vaikšto, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Netaisyklinga laikysena – ne tik išorinis defektas. Jis trukdo ir vidaus organų fiziologinei veiklai. Kai laikysena taisyklinga, vidaus organai nesuspausti, dirbam normaliomis sąlygomis, todėl jų veikla nesutrinka.

Nuo senų senovės gražaus žmogaus etalonas buvo stiprus, graikštus su taisyklinga laikysena individas, gebantis išlikti pavojų apsuptame pasailyje. Todėl žmonės skirdavo ypač daug dėmesio fiziniam ugdymui. Tai aiškiai pastebima meno kurynių palikimo atvaizduose. Yra daug būdų, kurių dėka žmonės stengdavosi atrodyti dailiai. Moterys nešiodavo korsetus, kurie pabrėždavo ne tik siaurą taliją, bet ir išlaikydavo nugara tiesioje padėtyje.17 – 19 amziuje tėvai, stengdamiesi išugdyti savo vaikų taisyklinga laikysena ttvirtindavo jiems prie nugaros medinius pagaliukus kryžiaus formos, kurių dėka nugara visada buvo tiesioje padėtyje. Juk žmogaus

taisyklinga laikysena ne vien estetinė vertybė, nuo jos priklauso žmogaus išvaizda ir savijauta. Mūsų laikais yra įvairiausių korsetų, ,,voriukų“, primenančiu apie save tik pradėjus kūprintis.

Taisyklingos laikysenos ugdyme dažnai susiduriame ir su tokia problema kad tėvai, tikėdamiesi, kad vaikas išaugs, savaime sutvirtės, kartais delsia kreiptis į gydytojus, ortopedus. Nereti atvejai, kai į gydytojus kreipiamasi tik pajutus stuburo skausmus, kai skoliozė (stuburo iškrypimas) pasiekia III ar net III laipsnį.

Kasdien blogėja šalies vaikų sveikatos būklė ir tai kelia medikų, pedagogų ir visos visuomenės susirūpinimą. Lietuvos mokslininkų tyrimų duomenimis nustatyta, kad sveikų vaikų yra mažiau negu pusė. Šio pagrindinės priežastys yra: daug pastangų reikalaujančios mokomosios programos, ilgi statiniai krūviai ir hipodinamija mokymosi metu. Mūsų įspūdingų technologijų amžiuje vaikai Juda vis mažiau, o daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, nors vienas iš pagrindimų sveikatą lemiančių veiknių yra fizinis aktyvumas. Gyvenimas – tai judejimas, o kad žmogus galėtų laisvai judėti gamtą jam suteikė atramos- judėjimo aparatą, kurio pagrindas yra stuburas. Nuo jo būklės piklauso žmogaus savijauta, laikysena, vidaus organų veikla. Nenormali stuburo padėtis yra daugeho ligų priežastis. Laikysenos sutrikimai ir stuburo deformacijos yra labai dažni vaikų sveikatos sutrikimai.

Remiantis paskutiniais šalies mokslininkų tyrimų rezultatais, žinoma, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų taisyklinga laikysena yra: mergaičių – 60,4%, bemiukų – 50,9%. Asimetrinė laikysena: mergaičių – 39,4%, bemiukų – 49,1%.

Pagrindiniai laikysenos vertinimo metodai skirstomi į grafinius ir matavimo.

Ankstyvoje vaikystėje laikysena – kultūros lygio atspindys ir auklėjimo problema, ir ji priklauso nuo to, kaip šeimoje dirbama, ilsimąsi, kokios šeimos vertybės. Šiuolaikiniame buto interjere vyrauja madingi, bet ne funkcionalūs baldai ir užkimšta daiktais erdvė, kuri trukdo vaikui sėkmingai ir ssveikai vystytis ir bręsti.

Ar daugelyje šeimų naudojami specialūs baldai moksleiviams, atitinkantys vaiko fiziologiją ir augimą? Tai jau greičiau reta išimtis. Netgi turtingose šeimose naudojami baldai – stalai ir kėdės – pritaikyti suaugusiesiems, o tai gali labia pakenkti vaikų laikysenai, deja kaip ir per sunki mokyklinuko kuprinė.

Laikysenos, o atitinkamai ir išvaizdos bei sveikatos problema, turi būti sprendžiama šeimoje, ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje. Taciau keista: ši problema netgi profesionaliems pedagogams tarsi neegzistuoja. Būtent mokykloje ypač greitai vyksta patologiniai laikysenos

pakitimai, iškrypsta stuburas, formuojasi skoliozė. Kas išstūmė mokyklinius suolus, turejusius

nuožulnų paviršių ir atramas juosmeniui bei kojoms? Paseno – sukurkime naųjas konstrukcijas. Kodėl mokykloje vienodo dydžio suoluose turi sėdėti 1 ir 5 klasės vaikai?.

Mokslininkų nustatytos kelios pagrindinės netaisyklingos laikysenos priežastys, neskaitant įgimtos skoliozės. Tai: nepakankamas fizinis aktyvumas, miegojimas minkštoje įdubusioje lovoje, netinkamos darbo ir poilsio sąlygos.

Statistiniais duomenimis ikimokyklinėse įstaigose ir pradžios mokyklose daugėja vaikų, kurių laikysena ydinga. O.Juškelienė, ištyrusi 791 Vilniaus miesto darželinuka ir pradinuką, nustatė, kad 46.9% ikimokyklinių įstaigų auklėtinių ir 44,3% pirmaklasių kūno laikysena buvo asimetrinė. Ji pasireiškė pečių, menčių, klubų lygio bei liemens trikampių asimetrija. Autorė nustatė statistiškai patikimą asimetrinės laikysenos ryšį su kūdikystėje persirgtu rachitu, dažnu sergamumu ir nepakankamu judėjimo aktyvumu.

Remiantis paskutiniais Lietuvos šalies mmokslininkų tyrimų rezultatais žinoma, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų taisyklinga laikysena yra: mergaičių – 60,4%, berniukų ~ 50,9%. Asimetrinė laikysena: mergaičių – 39,4%, berniukų – 49,1%. Taip pat pastebėta, kad korekciniais pratimais, didinant jų apimtį ir individualų taikymą, galima stabilizuoti laikysenos sutrikiinų progresavimą ir ženkliai sumažinti vaikų kūno deformacijas.

Tyrimų duomenimis laikysenos sutrikimai mokyklinio amžiaus vaikų tarpe užima antrą vietą po regejimo funkcijos defektų, deja trečią vietą užima jau įvairaus laipsnio skoliozė. Šie duomenis verčia nustatyti faktorius, žalingai veikiančius vaiko organizmą, atskleisti jų galimo poveikio priežastis ir laiku juos likviduoti.

Literatūros analizė:

Netaisyklingos laikysenos problema – šiuolaikinė aktualija

Taisyklinga laikysena – žmogaus estitinė vertybė. Ji turi didelę reikšmę žmogaus išvaizdai ir savijautai. Kam gi nėra malonu matyti gražiai nuaugusi, tiesiog gražios laikysenos žmogų? Sakoma, žmogus sutinkamas pagal išvaizdą, o palydimas pagal protą. Išvaizda nėra svarbiausia žmogaus pasisekimo gyvenime sąlygą, bet nuo jos dažnai priklauso savojo Aš suvokimas, pasitikėjimas savimi, asmenybės populiarumas, pripažinimas. Tiesiog pats žmogus jaučiasi geriau, laisviau ir yra labiau patenkintas savimi. Taisyklinga laikysena yra ugdymo kultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys.

Ydinga laikysena (laikysena, turinti vienokių ar kitokių sutrikimų, vadinama ydinga, netaisyklinga arba asimetrinė) – ne vien išorinis defektas. Ji – žmogaus nesveikatos priežastis ir netinkamo auklėjmo

pasekmė. Ydinga laikysena trugdo normaliai vidaus organų fiziologinei veiklai, dėl to greitai pavargstama, jaučiami skausmai nugaros srityje ir kt. Apmaudu kad mūsų įspūdingų technologijų amžiuje žmogus su gražia, nesuvaržyta eisena ir taisyklinga laikysena galima pamatyti vis rečiau. Kiekvienais metais daugėja automobilių, o nuo jų žmogus jau tapo priklausomas. Daugelis mūsų nesusimąsto, kad kartais geriau prasivaikščioti ir kad tai gyvybiškai svarbu mūsų organizmui. Prie tos pačios problemos galima priskirti ir ilgus sėdėjimus prie kompiuterio, o saiką kartais nejaučia ne tik vaikai bbet ir patys suaugusieji.

Taisyklinga laikysena – tai įprasta kūno padėtis, kai žmogus, ypatingai neįtemdamas raumenų, sugeba tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Kad vaikščiotume taisyklingai, turime pečius truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvą įtraukti, išsitiesti. Taisyklinga laikysena nebūna įgimta. Ji priklauso nuo stuburo ir jo linkių. Vaikui gimus, linkiai atsiranda ne iš karto. Kai vaikas išmoksta laikyti galvą, pirmasis linkis formuojasi kaklo srityje. Pradėjus savarankiškai sėdėti, susiformuoja krūtinės linkis. Juosmens dalies linkis susiformuoja, kai vaikas išmoksta stovėti ir vvaikščioti. Stuburo linkiai galutinai susiformuoja, vaikui sulaukius septynerių – aštuonerių metų. Svarbiausia stuburo funkcija – atraminė, o jo linkiai formuoja

taisyklingą laikysena, sudaro sąlygas tinkamai vidaus organų – širdies, plaučių, stemplės, bronchų, trachejos – padėčiai. Stuburas taip pat apsaugo nugaros ir ggalvos smegenis nuo sutrenkimų, kai kūnas juda. Taisyklinga laikysena prikauso ir nuo raumenyno, jo harmoningo išsivystymo. Raumenų svoris sudaro apie 24% viso vaiko svorio. Jei raumenys silpni, greit pavargstama. Negalėdamas

ilgai išbūti vienoje padėtyje, vaikas ją keičia kita, dažnai netaisyklinga. Laiku neperspėjus, netaisyklinga padėtis tampa įprastinė laikysena. Laikysena ypač pakinta nuo netaisyklingo sėdėjimo (susikūprinus, šonu prie aukšto ar žemo stalo, pakišus vieną koją po savimi), nuo blogo darbo vietos apšvietimo, netaisyklingo stovėjimo (ant vienos kojos bei perkreipus dubenį), sunkių daiktų (krepšių, rankinių) nešimo ant vienos peties ar viena ranka. netaisyklingo gulėjimo (ant šono, susirietus, ankštoje lovoje, ant didelės pagalvės) ir t.t. Nekreipiant į tai dėmesio, krūtinės ląsta susiaurėja, suplokštėja, net įdumba. Menčių kampai atsikiša ir atitolsta nuo stuburo, jų aukštis abiejose ppusėse pasidaro nevienodas. Nugara palinksta, pilvas išsipučia,

vidaus organai susispaudžia, dėl to skundžiamasi įvairiais negalavimais.

. Ydinga laikysena (laikysena, turinti vienokių ar kitokių sutrikimų, vadinama ydinga, netaisyklinga arba asimetrinė) – ne vien išorinis defektas. Ji – žmogaus nesveikatos priežastis ir netinkamo auklėjimo pasekmė. Ydinga laikysena trukdo normaliai vidaus organų fiziologinei veiklai, dėl to greitai pavargstama,jaučiami skausmai nugaros srityje ir kt.

Kokia laikysena yra normali? Normali laikysena – tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtemdamas raumenų, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. ĮĮprastinė kūno padėtis – vaikas išsitiesęs, pečiai truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvas įtrauktas. Įprastinė kūno padėtis priklauso nuo stuburo ir jo linkių, kurie formuojasi vaikui augant. Todėl laikysena nebūna įgimta, ji formuojasi priklausomai nuo higieninių sąlygų, kuriose vaikas gyvena, mokosi, dirba. Jai daro įtaka auklėjimas, fizinis aktyvumas ir fizinės veiklos pobūdis. Pavyzdžiui, daugelio vaikų, lankančių gimnastikos, šokio choreografijos, dailiojo čiuožimo, šokių ant ledo pratybas, laikysena paprastai yra taisyklinga, graži ir elegantiška, o eisena – graži ir graikšti. Šių sporto šakų sportininkai dažniausiai išsiskiria iš bendraamžių ypač gražia laikysena, gebėjimu tiesiai laikyti nugarą ir graikščiai judėti.

Judėjimo aparato sutrikimai sąlygoja ne tik ydingos laikysenos formavimąsi, bet ir stuburo deformacijas. Tai pečių, menčių, talijos lankų asimetrija, stuburo ar krūtinės ląstos deformacijos. Asimetrinei laikysenai būdinga pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas, raumenų sistemos silpnumas.

Ydingos laikysenos formavimosi priežastys gali būti įvairios:

Blogi įpročiai. Vaikai yra labai judrūs, jie visą laiką juda, kruta ir negali ilgai išbūti vienoje padėtyje. Vaikas gali kartais įprasti sėdėti susikūprinęs, perkreipęs pečius ir dubenį, pasilenkęs į vieną ar kitą pusę.

Taip pat pasitaiko, kad vaikai įpranta stovėti ant vienos kojos perkėlę kūno svorį, nešioja daiktus viena ranka ar žaidžia tokius žaidimus, kurie labiau lavina vieną ranką, pvz., stalo ar lauko ttenisą ir kt.

Netinkamos darbo ir poilsio sąlygos. Laikysenos sutrikimų priežastis gali būti per aukštas ar per žemas stalas, blogas apšivietimas, ilga statinė kūno padėtis, miegas minkštoje įdubusioje lovoje. Taip pat ydingos laikysenos priežastis gali būti nepakankamas fizinis aktyvumas, nes mažai gryname ore būnančio, mažai bėgiojančio, žadžiančio ar kitaip mažai judančio vaiko raumenys būna silpnai išsivystę ir nepajėgia išlaikyti kūno vertikalioje padėtyje. Dažniau iškrypsta mergaičių negu bemiukų stuburas, nes bemiukai iš prigimties yra judresni, daugiau sportuoja, bėgioja.

Persirgtos ligos. Ydinga laikysena gali formuotis ir dėl dažno sergamumo. Jei vaikas dažnai serga, jis esti silpnesnis, mažai juda ir mažai būna gryname ore. Paprastai tokių vaikų yra silpniau išsivystę kūno raumenys, ypač nugaros, pilvo, viršutiniu ir apatiniu galūnių.

Nemažą reikšmę turi ir persirgtos ligos. Čia galima būtų išskirti rachitą, kuriuo sergant suminkštėja vaiko kaulai. Tokių suminkštėjimų būna ir stubure, todėl sutrikus jo biocheminei sistemai, išsivysto deformacija.

Stuburas gali iškrypti ir susirgus poliomelitu, sutrumpejus vienai kojai ar po jos amputavimo, lūžus stuburo slanksteliui ar jam išnirus. Pasitaiko ir stuburo iškrypimo atvejų, kurių priežastys nežinomos.

Įgimtos stuburo deformacijos. Įgimtų stuburo iškrypimo atvejų diagnozuojama labai nedaug, palyginus su įgytomis deformacijomis. Sunku pastebėti kūdikio ydingą laikyseną, ji dažniausiai išryškėja ikimokyklinio ar jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Ydingos laikysenos ddiagnostika. Laiku nustačius asimetrinės laikysenos požymius, galima išvengti ligos progresavimo ir neleisti jai įsisenėti. Labai svarbu išsiaiškinti, dėl ko atsirado laikysenos pakitimų apsaugoti nuo tų veiksnių įtakos bei imtis priemonių. kad vaikai neišaugtų luoši.

Laikysena – individuali iprastinė kūno padėtis judesyje ir ramybėje. Tai ne tik harmoningas žmogaus išsivystymas, nuo jos priklauso netgi grožis ir sveikata. Netaisyklinga laikysena – pakumpę pečiai, įdubusi krūtinės ląsta, atsikišęs pilvas – kenkia vidaus organų veiklai ir darko

žmogaus išorę. Turėdami netaisyklingą laikyseną, niekaip nepasieksime išdidžios laikysenos, lengvos ir grakščios eisenos, plastiškų ir išraiškingų judesių.

AB „Ortopedijos technika“ duomenimis, netaisyklinga laikysena diagnozuojama net 80 % paauglių. Konstatuota,jog kaimuose ir rajonuose ortopediniai susirgimai vaikus kamuoja 5-10 % dažniau nei didžiuosiuose miestuose.

Ydinga laikysena – tai ne tik sudarkytas grožis. Metams bėgant, ji sukelia daugybę negalavimų: pasunkėja kvėpavimas, sutrinka kraujo apytaka, pablogėja virškinimas.

Daugelis suaugusiųjų kenčia dėl nugaros skausmų. Juos sąlygoja įvairios priežastys: miegas minkštose lovose, ant aukštų pagalvių, ankšti batai, netinkama laikysena vaikystėje, paveldimumas, viršsvoris, judėjimo vengimas, netinkama mityba, kurioje trūkta vitaminų: kalcio, fosforo, vitamino D.

Netaisyklingos laikysenos bruožai: nuo vertikaliosios kūno ašies (žiūrint iš šono) nuleista ar atlošta galva; atkišti į priekį, pakelti arba asimetriški pečiai, išpūstas pilvas, pernelyg didelis juosmens išlenkimas, atsikišęs dubuo, palinkusi nugara

ir įdubusi krūtinės ląsta.

Skiriamos šios netaisyklingos laikysenos formos:

Apvali nugara, kuriai būdingas stuburo krūtinės dalies fiziologinio linkio atgal (kifozės) padidejimas. Vertikalioji kūno ašis šiuo atveju yra už dubens ašies. Galva kiek palinkusi į priekį, pečiai ir krūtinės ląsta nuleisti, pilvo raumenys sutrumpeję, o nugaros persitempę. Dubens pasvirimo kampas padidėjęs, mentės atsikišusios. Tarpslastelinių diskų priekinė dalis labiau suspausta.

Apvaliai įgaubta nugara susiformuoja, padidejus stuburo krūtinės dalies fiziologinei kifozei bei juosmens ir kaklo lordozėms. Esant tokiai netaisyklingai laikysenai, normalūs stuburo linkiai ddarosi ryškesni, jie tarytum padidėja. Apvali įgaubtos nugaros forma susijusi su dubens pasvirimo kampo padidėjimu. Didėja juosmens išlinkimas į priekį (lordozė), kad būtų subalansuotas kūno svorio centras.

Esant apvaliai įgaubtai nugarai, tiesiamieji stuburo raumenys persitempia ir susilpnėja, priekiniai (lenkiamieji) krūtinės ląstos raumenys ir raiščiai sutrumpėja, pečiai palinksta į priekį,

padidėja šonkaulių palinkimo kampas. Dar labiau ryškejant juosmens lordozei, persitempia pilvo raumenys, priekinė pilvo sienelė išsipučia.

Plokščia nugara yra apvaliai įgaubtos nugaros priešybė. Fiziologiniai stuburo linkiai sumažėja, išsilygina. Sumažejus dubens pasvirimo kampui, bbeveik visiškai išnyksla juosmens lordozė. Dėl to sumažėja stuburo elastingumas, jo stangrumas bei lankstumas. Vaikai, kurių plokščia nugara, yra ypatingai linkę į skoliozę. Jų nugaros raumenys silpni, mentės atsikišusios, krūtinės ląsta suplokštėjusi.

Paprasčiausias ydingos laikysenos nustatymo būdas yra apžiūrėjimas. VVaikas apžiurimas iš priekio, iš nugaros, iš šono ir pasilenkęs į priekį. Apžiūrint iš priekio, nustatoma galvos padėti (stebima, ar nėra veido asimetrijos), pečių padėtis (ar vienas petys nėra aukštesnis už kitą), krūtinės ląstos forma. Apžiurima dubens (ar jis nepersikreipęs), kojų forma (normali, 0 pavidalo, X pavidalo) ir pėdų forma (ar nesuplokštejusi pėda).

Apžiurint iš nugaros, kreipiamas dėmesys į galvos padėtį, pečių lygį menčių kampų aukštį, jų nutolimą nuo stuburo, dubens padėtį. Taip pat svarbu nustatyti nugaros raumenų išsivystymo būklę.

Apžiurint iš šono, nustatoma galvos, pečių, rankų padėtis, krūtinės ir pilvo forma, nugaros ir liemens padėtis, stuburo linkiai, pilvas.

Apžiurint pasilenkusi į priekį vaiką, nustatoma, ar nasiformuoja šonkaulinė kupelė (išgaubimas vienoje nugaros pusėje, o kitoje suplokštėjimas), ar nėra nugaros asimetrijos.

GGeriausia, jei vaiko laikysena apžiūri gydytojas ortopedas arba pediatras. Tėvai ar pedagogai gali nepastebėti pirmųjų skoliozės požymių. Jei įtariamas stuburo iškrypimas, būtina kreiptis į gydytoją specialistą. Norint koreguoti ydingą laikysena, reikia žinoti, dėl ko atsirado, Jos pobūdį ir kokiomis priemonėmis galima koreguoti, kokie fizmiai pratimai tinka, kokias naudoti fizioterapines priemones.

Objektyviau laikyseną nustatyti galima naudojant specialiai tam Liepojos aukštesniosios pedagoginės mokyklos dėstytojo M. Kliujevo sukonstruota prietaisą ir laikysenos vertinimo skalę.

Svarbiausi taisyklingos ir netaisyklingos sėdėsenos požymiai:

Taisyklingos sėdėsenos

požymiai Netaisyklinga sėdėsena Pasekmės

1. Nugara ttiesi Liemuo palinkęs pirmyn.

Atsirėmęs krūtine į suolą.

Sunkiau kvėpuoti. Padidėja nugaros ir kaklo raumenų įtampa. Mažėja atstumas nuo akių iki knygos. Gali suplokštėti krūtinė.

2. Sėdima ant visos sėdynės (3/4 šlaunų liečia suolo sėdynę), nugara remiasi į atkaltę. Sėdima ant sėdynės krašto. Netolygus kūno svorio pasiskirstymas. Blogesnė kraujo apytaka apatinėse galūnėse.

3. Galva laikoma tiesiai. Galva nuleista, pakreipta į dešinę ar į kairę pusę. Galvos ir kaklo asimetrija.

Stuburo asimetrija.

4. Pečiai vienoje linijoje Dešinysis arba kairysis patys nuleistas žemyn. Stuburo iškrypimas, skoliozė.

5. Kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu. Kojos sulenktos po suolu smailiu kampu. Pablogėja kojų kraujo apytaka, didėja raumenų įtampa.

6. Kojų pėdomis remiamasi į grindis arba į pakojį. Remiamasi į pakojį arba grindis tik pirštais arba kulnimis. Varginami kojų raumenys.

Pablogėja kojų kraujo apytaka.

Netaisyklingą laikyseną galima koreguoti įvairiais ortopediniais gaminiais: korektoriais, reklinatoriais, įtvarais, fiksuojamaisiais diržais, kartu taikant mankštą ir fizioterapines procedūras. Vasarą plaukimas upėje, ežere ar jūroje, žiemą – baseine bei slidinėjimas suteikia vaikui daug džiaugsmo, teigiamų emocijų, sustiprina organizmą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Taisyklingą laikyseną ugdo ir vaikščiojimas ant galvos užsidėjus kokį nors daiktą – sąsiuvinį, knygą ar pan.

Pabrėžtina, jog netaisyklingos laikysenos gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Pavyzdžiui, koreguojantys liemens įtvarai veiksmingi tik tol, kol pacientas dar auga. kol dar pilnai nesusiformavęs sketetas. Tėvai, skirdami nepakankamai dėmesio savo atžalų laikysenai iir tikėdamiesi, kad vaikas išaugs, sutvirtės savaime, delsia kreiptis į gydytojus

ortopedus. Tačiau reiktų įsiminti, jog nekoreguojama ydinga laikysena dažniausiai išsivysto į rimtus stuburo iškrypimus.

Netaisyklinga kūno laikysena būna įvairių formų:

• Susikūprinimas, gunktelėjimas arba kifozė (gr. kyphos – kreivas, kuprotas);

• Lordozinė arba lordozė (gr. lordosis – puslankis);

• Stuburo iškiypimas nuo statmenos tiesiosios į Šonus, pasisukus apie savo ašį, vadinamas

skoliozė (gr. skolios – kreivas, išlenktas).

Netaisyklingos laikysenos klasifikacija

Skoliozės mokslinė draugįja (JAV) yra rekomendavusi tokią klasifikaciją (dažniausiai

naudojamos šios trys formos):

1. Idiopatinė (apie 80% visų skoliozių) t.y. kai priežastis nėra žinoma.

1. Infantilinė – stuburo iškrypimas atsiranda per pinnuosius tris gyvenimo metus

2. Juvenilinė – stuburo iškiypimas diagnozuojamas nuo 4 m. iki lytinio brendimo

pradžios

3. Paauglių – po lytinio brendimo

2. Neuromuskuliarinė (4-8% )

3. Įgimta (10-16% )

Skoliozė dažniausiai diagnozuojama 6-8 m. vaikams. Iki lytinio brendimo stuburo iškrypimo kampas didėja 2-3° per metus. Prasidėjus lytiniani brendimui (mergaitėms metai prieš mėnesinių atsiradimą), paspartėja vaikų augimas, todėl stuburo iškrypimas irgi ima greičiau progresuoti. Per metus stuburo iškrypimas padidėja iki 10-15° . 17-18 metų amžiuje stuburo iškrypimas paprastai stabilizuojasi, jeigu iškiypimas mažesnis 40-50° . Ketvirto laipsnio skoliozė nežymiai progresuoja visą gyvenimą. Šiuos skoliozės progresavimo ypatumus reikalinga labai kruopščiai išsiaiškinti tėvams.

Pagal pirminio iškrypimo lokalizaciją yra skiriamos šios skoliozės formos: kkaklo (reta), krūtinės

(60-80%), juosmens, krūtinės-juosmens ir kombinuota („S“ formos).

Stuburo iškrypimo diagnozė nustatoma klinškai ir rentgenologiskai. Kliniškai diagnozuojama stuburo iškrypimo lokatizacija, rigidiškumas, šonkaulių deformacijų dydis. Apžiūrint vaiką, pastebima talijos trikampių, menčių, pečių juostos asimetrija. Šie požymiai būna ir ydingos (kifotinės) laikysenos atveju. Pagrindmis klinikinis 1 laipsnio skoliozės požymis – paravertebralinių raumenų asimetrija.

Diagnozė patikslinama atlikus rentgenogramą priekinėje bei šoninėje projekcijoje ligoniui stovint, nes tik stovint rentgenogramose yra tikrasis iškrypimo kampas. Stuburo iškrypimo kampas matuojamas J.R.Cobb metodu.

Dažniausiai skiriami 4 iskrypimo laipsniai. 1 – 0-10° . II – 10-30° , III – 30-50° , IV – virš 50° .

Prognoziškai svarbus Risser testas, t.y. dubens apofizių sukaulėjimo laipsnis (0 – IV),

charakterizuojąs būsimąaugimo potenciją.

Kaip patikrinti savo laikyseną?

Atsistojus prie sienos ar durų liesti jas pakaušiu, mentėmis, sėdmenimis, blauzdomis ir kulnais. Tada pasitempti aukštyn taip, kad apatinė smakro riba būtų lygiagreti grindims. Tokią laikyseną reiktų išlaikyti sėdint, stovint, einant. Taisyklinga laikysena, kaip ir visi mūsų įgūdžiai ir įpročiai, formuojama vaiką auklėjant, mokant, treniruojant.

Netaisyklingą laikyseną galima koreguoti įvairiais ortopediniais gaminiais: korektoriais, reklinatoriais, įtvarais, fiksuojamaisiais diržais, kartu taikant mankštą ir fizioterapines procedūras. Vasarą plaukimas upėje, ežere ar jūroje, žiemą – baseine bei slidinejimas suteikia vaikui daug džiaugsmo, teigiamų emocijų, sustiprina organizmą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Taisyklingą laikyseną

ugdo ir vaikščiojimas ant galvos užsidėjus kokį nors daiktą – sąsiuvinį, knygą ar pan. Pabrėžtina, jog netaisyklingos laikysenos gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Pavyzdžiui, koreguojantys liemens įtvarai veiksmingi tik tol, kol pacientas dar auga, kol dar pilnai nesusiformavęs skeletas. Tėvai, skirdami nepakankamai dėmesio savo atžalų laikysenai ir tikėdamiesi, kad vaikas išaugs, sutvirtės savaime, delsia kreiptis į gydytojus, ortopedus. Tačiau reiktų įsiminti, jog nekoreguojama ydinga laikysena dažniausiai išsivysto į rimtus stuburo iškrypimus.

Kaip vaikas gali pats pasitikrinti savo laikysena?

Reikia atsistoti prie ssienos ar kitos vertikalios plokštumos, pakausiu. mentėmis, sėdmenimis, blauzdomis ir kulnimis liestis prie sienos. Tada išsitiesti, pasitempti. Žengus žingsnį pirmyn arba trumpai pavaikščiojus grįžti atgal ir pasitikrinti, ar laikysena tokia pati. Jeigu ji nepasikeitė, vėl atsistoti į pradinę padėtį, pasitempti ir išsitiesti. Tokia laikyseną reikia išlaikyti stovint, sėdint, einant.

Stuburas – žmogaus sveikatos pagrindas

Nuo ankstyvos vaikystės žmogus kartoja visą evoliucijos procesą – ropineja, šliaužioja, vaikšto, bėgioja. Nekoordinuoti ir nevalingi judesiai kaskart tampa vis koordinuotesni ir sudėtingesni, atliekami sąmoningai ir tikslingai.

SStuburas – sveikatos pagrindas. Nuo jo būklės priklauso žmogaus savijauta, laikysena, vidaus organų veikla. Stuburas yra griaučių ramstis, leidžiantis kūnui judėti, veikti. Prie jo prisitvirtinę dideli ir maži raumenys, nugaros ir pilvo raiščiai, laikantys kūną vertikalioje padėtyje. Nenormali stuburo padėtis yyra daugelio ligų priežastis.

Stuburą reikia saugoti nuo pat vaiko gimimo. Nuo nedidelių, net menkų smūgių bei didelės apkrovos slanksteliai gali pasislinkti ir prispausti nugaros smegenų nervus, o tuomet nukenčia ir kai kurių organų funkcijos. Vaikai labai mėgsta laipioti ant įvairiu daiktų kopėtėlėmis, gimnastikos sienele, karstytis virvinėmis kopėtėlėmis, kyboti ant žiedų, eiti buomu ir kt. Reikia sudaryti sąlygas vaikams tenkinti savo judėjimo poreikius, interesus, tačiau būtina stebėti vaikų elgesį, patarti, kaip geriau, saugiau atlikti vieną ar kitą veiksmą ir, svarbiausia, saugoti nuo traumų. Bet koks neatsargus judesys ant prietaisų, mažesnis atramos plotas (čiuožimas, važinėjimasis dviračiu, paspirtukais ir kt.) gali būti stuburo traumų priežastis.

Stuburui neigiamos įtakos gali turėti ir netinkamai parinkti pratimai, nepakankamas apšilimas, neatsižvelgimas į persirgtas ligas ir kt.) NNuo dažno sunkių daiktų kilnojimo, per didelio kūno svorio taip pat gali sutrikti normalus vaiko stuburo vystymasis.

Nugaros skausmai yra civilizuoto žmogaus rykštė, plakanti už tai, kad mažai judame, visą dieną prasėdime prie stalo, vaikštome tik lygiais keliukais. Todėl neretai dėl sukeliamo stuburo skausmo kaltas pats žmogus. Juk stuburui atitenka liemens, galvos ir rankų svoris. Jis yra centrinės nervų sistemos saugykla ir tik stuburo dėka įmanomi bet kokie judesiai. Stuburas yra lengvai išlenktos S raidės formos. Būdamas tokios formos stuburas gali ggeriausiai pailsėti, o pirmiausiai miegant naktį. Turime įsisąmoninti, kad patys galime įtakoti stuburo būklę, vengdami svarbiausių neigiamų veiksnių: streso, nejudrumo, netinkamos mitybos, netaisyklingos padėties miegant. Vieni daktarai vienbalsiai tvirtina, kad efektyviausiai stuburo skausmus gydo judejimas, kiti, kad taisyklingas gulėjimas – pailsinant stubura. Todėl nepamirškime daug judėti ir gerai pailsėti naktį. Čia svarbu teisingai pasirinkti lovą, Čiužinį, patalynę . Ypač dideli reikalavimai turi būti keliami čiužiniui. Tyrimais patvirtinta, kad lateksas – geriausia ir tinkamiausia medžiaga čiužiniui. Todėl toks čiužinys idealiausiai tinka miegui, nes gali keisti savo formą, žmogui keičiant kūno padėtį. Taigi miegodami ant latekso čiužinio gerai pailsėsime ir atsikelsime žvalūs.

Šiuo metu nugaros skausmai užima antrą vietą po galvos skausmų. Visame pasaulyje apie 60%- 80% žmonių nors kartą gyvenime patiria nugaros skausmus. Ši problema tampa vis aktualesnė ekonomiškai gerai išsivysčiusiose šalyse. Dėl sumažėjusio aktyvumo ir sėdimo darbo nugaros skausmai tampa XXI amžiaus epidemija.Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad nugaros skausmais daugiausiai skundžiasi darbingo amžiaus žmonės, vyrai labiau nei moterys kenčia nuo nugaros skausmų. Nugara yra jautriausia kūno vieta, kuri pirmoji gali pranešti apie atsiradusius organizmo sutrikimus. Dėl anatominių stuburo ypatumų labiausiai nukenčia kaklo ir juosmens dalies slanksteliai, nes šios stuburo dalys yra paslankiausios.

Stuburas – tai karkasas, laikantis žmogaus kūną.

Stuburas yra žmogaus ssveikatos pagrindas, nuo kurio priklauso savijauta, laikysena, vidaus organų veikla. Stuburas – ,,mechanizmas“, leidžiantis judėti kūnui. Žmogaus stuburą sudaro 33-34 slanksteliai, tarp kurių įsiterpę tarpslanksteliniai diskai. Tarp slankstelinai diskai sudaro ketvirtadalį viso stuburo. Kiekvienas diskas susideda iš skaidulinio žiedo ir minkštojo branduolio. Nuo tarpstankstelinių diskų būklės priklauso stuburo forma irjo paslankumas. Šie elastingi diskai amortizuoja, sušvelnina žmogaus judesius einant, bėgant, bei šokinėjant.

Stuburui judėti padeda raumenys, o svarbiausią vaidmenį atlieka vadinamieji gilieji nugaros raumenys. Jie išsidėstę abipus stuburo slankstelių. Gilieji nugaros raumenys tiesia stuburą, o lenkiantis pirmyn, apsaugo kūną nuo kritimo, padeda išlaikytl pusiausvyrą. Dalis giliųjų raumenų yra prisitvirtinę prie šonkaulių, todėl jie dar atlieka tam tikrus judesius kvėpuojant. Būtent raumenys formuoja žmogaus stuburą – fiziologinius jo išlinkimus, nuo raumenų būklės priklauso ir laikysena bei stovėsena. Tačiau tik nuolatinė aktyvi fizinė veikla gali užtikrinti, kad raumenys butų stiprus, išlaikytų stuburą vertikalioje padėtyje. Bet, kaip rodo daugelis atliktų mokslinių tyrimų, tik maža dalis žmoniųturi taisyklingai suformuotą stuburą. Dažniausiai pasitaikanti yra ..sukumpusi“ laikysena, kuriai būdingas viršutinės kūno dalies palinkimas į priekį. Dažnai ši stuburo deformacija dėl savo formos dar vadinama ,,suvirintojo“ poza. Ji dažniausiai atsiranda dėl netaisyklingos darbo padėties. Vystantis stuburo pakitimams, deformuojasi ir krūtinės ląsta, kartu suspausdama vidaus organus bei apsunkindama tų oorganų veiklą. Atsiranda įvairių negalavimų, dėl kurių žmogus darosi liguistas ir mažiau darbingas. Nors stuburo krūtinės dalies iškrypimas nėra dažnas, tačiau tai gali bflti viena iš krūtininės stuburo dalies skausmo priežasčių.

Skoliozė

Kiekvieno žmogaus stuburas turi natūralius išlinkimus. Kai kuriems žmonėms stuburas iškrypsta į vieną ar kitą šoną ir šių iškrypimų negalima ištiesinti atsistojus tiesiai ir įsitempus.

Stuburo iškrypimas j šoną vadinamas

skolioze

Rentgeno nuotraukoje toks stuburas atrodo kaip C ar S raidės formos. Dažniausiai stuburo slanksteliai buna šiek tiek pasisukę apie savo ašį ir tada būna nevienodas pėčių aukštis, dubens padėtis, bei atsiranda šonkaulinė kupra.

Skoliozės prevencija ir gydymas

Kas suserga skolioze?

Skoliozė nėra dažna liga. Ja suserga tik apytiksliai 2 procentai populiacijos. Žinoma kad ši liga yra paveldima. Jei kas nors šeimoje serga skolioze, jų vaikams tikimybė susirgti yra didesnė – apie 20 procentų. Vaikų amžiuje daugumoje atvejų skoliozė yra „idiopatinė“. Tai reiškia kad jos atsiradimo priežastis yra nežinoma. Stuburas pradeda krypti prieš brendimą. Skolioze dažniau serga mergaitės nei berniukai. Dažniausiai tai sveiki vaikai kurie iki tol nesirgo jokia rimtesne liga.

Labai svarbu anksti diagnozuoti šia ligą

Nuo skoliozės apsisaugoti nepavyks, bet diagnozės nustatymas ir ankstyvas gydymas yra kol kas vienintelės priemonės, kad ligą pristabdyti ir kiek įmanoma kontroliuoti. Šios ligos galima ir nepastebėti, nes vaikui neskauda.

jis neturi jokių nusiskundimų. Tačiau tėvai turėtų pastebėti šiuos požymius, kai vaikui yra maždaug 7-8 metai:

• nevienodi pečiai

• atsikišusi mentė arba mentės

• nevienodas liemuo

• nevienoda dubens padėtis

• persikreipimas į vieną šoną

Esant bet kuriam iš šių simptomų reikėtų pasikonsultuoti su Jūsų šeimos gydytoju ar ortopedu.

Gydymas

Skoliozės gydymas planuojams atsižvelgiant į daugelį faktorių. Tai yra ligonio amžių, iškrypimo dydį, iškrypimo vietą ir panašiai.

Dauguma deformacijų yra nedidelės irjas nustačius reikia tik sekti ar jos neprogresuoja. Gali būti kad esant didesniems iškiypimams &– pradedant maždaug nuo 25 iki 30 laipsnių reikės nešioti korsetą.

Elektrinė raumenų stimuliacija, Įvairūs mankštų pratimų kompleksai nėra efektyvūs gydant idiopatinę skoliozę. Kai iškrypimas didelis arba jo progresavimo nepavyksta sustabdyti nešiojant korsetą reikalinga operacija. Tokiais atvejais operacija yra vienintelis labai efektyvus bei saugus gydymo būdas.

Apibendrinimas

• Vaikas sergantis skolioze turi būti maždaug 1-2 kartus į metus apžiūrimas gydytojo.

• Būtina ankstyva skoliozės diagnostika.

• Tik nedaugeliui ligonių reikalinga operacija.

• Šiuos ligonius gydo ortopedas – gydytojas kuris gydo raumenų ir kaulų ligas.

Visuomenės ssveikatos specialistai nerimauja, kad mokyklinio amžiaus vaikų laikysena, kuri liudija ne tik grožį, bet ir sveikatą kasmet prastėja. Beveik kiekvienoje klasėje galima pamatyti įdubusiom krūtinėmis, atsikišusiais pilvais ir nuleistas pečiais mokinių. Šie požymiai, pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos pprogramų ir analizės skyriaus sveikatos ekologės Žanetos Pavilonytės, išduoda,jog vaikasjau serga viena dažniausių atramos- judamojo aparato liga – skolioze ir jam vystosi stuburo iškrypimas. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, Kauno apskrityje ir mieste kasmet daugėja vaikų, sergančių stuburo sutrikimais. Kauno apskrityje 1999m. iš tūkstančio patikrintų moksleivių skolioze sirgo 19, netaisyklingą laikyseną turėjo 95 vaikai, 2002 m.Šie skaičiai atitmkamai padidėjo: 30 ir 112. Netaisyklinga laikysena ir skoliozė vis dažniau nustatomos kauniečių vaikams. Medikus labai neramina ir tai, kad ligonių amžius jaunėja, skolioze sergajau ikimokyklinukai. 1999-ųjų tyrimų duomenimis, Kaune iŠ 1000 pirmokų net 22 į mokyklinį suolą sėdosi,

turėdami stuburo iškrypimų, 87 – netaisyklingą laikyseną. Skoliozė ypač pavojinga paauglystėje.

Dėl jungiamojo audinio biocheminių pakitimų stuburo slankstelis pasisuka apie savo ašį ir ties kkrūtine, liemeniu, rečiau kaklo srityje iškiypsta į šoną. Iškrypimas gali sudaryti S raidės formą. Negydoma liga progresuoja, vaikui susiaurėja ir net įdumba krūtinės lasta, sutrinka vidaus organų veikla. kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų ir raumenų funkcijos. Negydant skoliozės vaikas gali likti invalidas.