Tarpines smegenys

TARPINĖS SMEGENYS, DIENCEPHALON

• Bendrybės.

• Tarpinės smegenys yra priekyje vidurinių smegenų, po didžiąja smegenų jungtimi.

• Tik ventralinė šių smegenų dalis ma¬toma iš smegenų pamato pusės, o visos kitos dalys padengtos galinių smegenų.

• Joms priklauso porinis darinys — gumburinės sme¬genys, pagumburis ir trečiasis skilvelis.

Gumburinės smegenys, thatamencephalon

• Gumburinės smegenys yra stambiausia tarpinių smegenų dalis.

• Jos sudarytos iš porinių darinių — tarpinių smegenų gumburo, užgumburio — ir neporinio — antgumburio.

• Tarpinių smegenų gumburas, thalamus, yra kiaušinio formos pilkosios medžiagos darinys, turintis priekinį bei užpakalinį ggalus ir medialinį, lateralinį, viršutini ir apatinį paviršius.

• Gumburas yra po didžiąja jungtimi.

• Jo priekinis galas nedaug nusmailėjęs ir yra užpakalyje uodegotojoj branduolio galvos.

• Užpakalinis gumburo galas sustorėjęs ir vadinamas pagalviu, pulvinar.

• Gumburo medialinis ir viršutinis paviršiai laisvi, o kiti suaugę su gretimomis smegenų dalimis.

• Medialinis gumburo paviršius gerai matomas sagitaliniame smegenų paviršiuje.

• Jis atsisukęs į bendravardį priešingos pusės gumburo paviršių ir sudaro trečiojo skilvelio šonines sienas.

• Išilgai medialinio paviršiaus apačios eina pagumburinė vaga, sulcus hypothalamicus, rodanti ribą tarp gumburo ir pagumburio.

• Viršuje medialinis paviršius pereina įį viršutinį gumburo paviršių.

• Šių pa¬viršių riba nutįsta siauras, baltas smegeninis ruoželis, striae medullaris.

• Viršutinis gumburo paviršius laisvas ir atsisukęs į didžiosios smegenų jungties apatinį paviršių.

• Šio paviršiaus lateraliniame krašte yra melsvas galinis ruoželis, stria terminalis

• Už šio ruoželio – vidinė kapsulė, ssu kuria suaugęs gumburo lateralinis pavir¬šius.

• Apatinis gumburo paviršius suaugęs su pagumburiu.

• Gumburo vidinė sandara:

• Laisvieji gumburo paviršiai padengti plonu baltosios medžiagos sluoksniu.

• Gumburo vidų suda¬ro pilkoji medžiaga, kuri čia susitelkusi į atskirus branduolius.

• Svar¬besnieji iš jų yra priekinis, medialinis, lateralinis, centrinis bran¬duoliai ir ventralinių branduolių grupė.

• Branduoliai atskirti baltosios medžiagos smegeninėmis plokštelėmis, lamina medullares thalami.

• Baltoji medžiaga sudaryta iš gumbure pasibaigiančių arba jame prasidedančių laidų.

• Į tarpinių smegenų gumburo branduolius ateina dauguma kylamųjų, juntamųjų laidų, o iš čia prasideda paskutinių neuronų aksonai, kuriais visi jutimai pasiekia atitinkamas žievės vietas.

• Taigi gumburas funkciniu atžvilgiu labai svarbi galvos smegenų dalis, nes jis yra svarbiausių įcentrinių laidų rinkėjas ir perjungėjas.

• Be to, gumburas aferentiniais ir eferentiniais raidais yra susijungęs su ekstrapiramidine sistema, smegenų kamieno tinkliniu dariniu ir kitais kamieno ccentrais.

• Per šių darinių laidus (tr.rubrospinalis, tr.tectospinalis, tr.reticulospinalis ir kt.) gumburas eferentiniais laidais palaiko ryšius su priešingos pusės smegenų kamieno ir nugaros smegenų branduoliais.

• Užgumburis, metathalamus, sudarytas iš dviejų kelinių kūnų.

• Po gumburo pagalviu atskirtas vaga nuo pastarojo yra volelio formos iškilimas, vadinamas medialiniu keliniu kūnu, corpus geniculatum mediale.

• Jo viduje yra bendravardis branduolys, kuriame pasibaigia klausos laido skai¬dulos, ateinančios čia per brachium colliculi inferioris iš keturkalnio apatinių kalnelių.

• Kaip ir apatiniai keturkalnio kalneliai, jis atlieka požievinio klausos centro funkcijas, o aksonai iš ššio branduolio neuronų nueina į žievinį klausos centrą.

• Ant pagalvio apatinio lateralinio krašto yra kitas, mažesnis gumburėlis, vadinamas lateraliniu keliniu kūnu, corpus geniculatum taterale.

• Šio kūno branduolyje pasibaigia dalis regimojo laido skaidulų ir prasideda nauji neuronų aksonai, einantys į žievės regimąją sri¬tį.

• Lateraliniai keliniai kūnai kartu su pagalviu priklauso požieviniams regos centrams.

• Antgumburis, pithalamus.

• Svarbiausias šios dalies darinys yra kankorėžinė liauka, corpus pineale.

• Ji yra vagoje tarp viršutinių keturkalnio kalnelių, po didžiosios jungties sustorėjimu.

• Iš jos priekinio galo prasideda dvi plonos baltos juostelės, vadinamos vadelėmis, habenulae, kurios prisitvirtina prie gumburų smegeninių ruoželių ir tarsi pakabinusios laiko kankorėžinę liauką.

• Ventralinis liaukos paviršius suaugęs su plona baltosios medžiagos plokštele — užpakaline smegenų jungtimi, commissura cerebsi posterior.

• Pastaroji užlinksta į dorsalinę pusę ir suauga su keturkalniu.

• Kankorėžinė liauka yra vidinės sekrecijos liauka ir turi įtakos lytiniam brendimui.

• Pradedant septintaisiais gyvenimo metais, ji palaipsniui nyksta ir perauga jungiamuoju audiniu.

Pagumburis, hypothalamus

• Pagumburis sudaro tarpinių smegenų ventralinę dalį, kuri yra smegenų pamato priekinės dalies viduryje.

• Jam priklauso pilkasis gūbrys, pasmegeninė liauka, regos nervų kryžmė ir regos nervų ta¬kas, speniniai kūnai ir pagumburinė sritis.

• Pilkasis gūbrys, tuber cinereum, yra pagumburio centre.

• Jį sudaro plona išgaubta pilkosios medžiagos plokštele, kuri priekyje pereina į galinę plokštelę, lamina terminalis, o užpakalyje – į užpakalinę akytąją medžiagą,

• Gūbrio centrinė dalis pereina į ppiltuvo formos ataugą – piltuvėlį, infundibulum.

• Jo viršutinis galas yra tuščiaviduris ir susisiekia su trečiuoju skilveliu, o apatinis galas suaugęs su pasmegenine liauka.

• Pasmegeninė liauka, hipofizė, hypophysis, yra la¬biausiai į apačią nusileidusi pagumburio dalis, esanti turkiškojo balno bendravardėje duobėje, iš viršaus padengta kietuoju dangalu.

• Su smegenimis ją jungia tik piltuvėlis.

• Ji yra nedidelis, apie 12 mm ilgio, 14,5 mm pločio ir 6 mm storio darinys, vykdantis labai svarbias vidinės sekrecijos liaukos funkcijas.

• Regos nervų kryžmė, chiasma opticum, yra priekyle pilkojo gūbrio.

• Ji susidaro iš tų regos nervo skaidulų, kurios, prasidėjusios iš ganglinių ląstelių, esančių tinklainės nosinėse dalyse, priekyje gūbrio susikryžiuoja ir toliau tęsiasi priešingos pusės regi¬mųjų laidų sudėtyje.

• Regimasis laidas, tractus opticus, porinis da¬rinys, prasideda nuo kryžmės, tuoj pat išsiskiria į priešingas puses, nugrimzta į plyši tarp pilkojo gūbrio ir smilkininių skilčių.

• Čia regimasis laidas iš lateralinės puses apeina smegenų kojytes, suskyla į medialinę ir lateralinę šakneles, kurios atitinkamai pasibaigia pagalvyje ir lateraliniame keliniame kūne.

• Regimaisiais laidais eina skaidulos iš tinklainės ganglinių ląstelių atitinkamos pusės smilkininės dalies ir priešingos pusės akies tinklainės nosinės dalies.

• Speniniai kūnai, corpora mamillaria — tai du nedideli gumburėliai užpakalyje pilkojo gūbrio.

• Jų išorę dengia plonas baltosios medžiagos sluoksnis, o vidus sudarytas iš pilkosios medžia¬gos.

• Nuo speninių kūnų prasideda skliauto šulai, columnae fornicis.

• Skliauto šulais, jjo kūnu ir kojytėmis eina projekciniai laidai sujungiantys tarpines smegenis su uodžiamųjų smegenų žieve.

• Patys speniniai kūnai priskiriami prie uoslinių požievinių centrų.

• Pagumburinė sritis, regio subthalamica, yra dorsalinė pagumburio dalis, apačioje suaugusi su tarpinių smegenų gumburu.

• Jai priklauso plonas tarpinių smegenų sluoksnis, esantis žemiau pagumburinės vagos.

• Pagumburinė sritis yra vidurinių smegenų dangčio tąsa, todėl iš vidurinių smegenų čia nutįsta raudonųjų branduolių priekiniai galai, juodoji medžiaga ir tinklinis darinys.

• Pagumburio vidinė sandara yra sudėtinga.

• Jame yra daugiau kaip 30 branduolių.

• Kai kurie branduoliai laidais per piltuvėlį jungiasi su hipofize.

• Sekrecinefunkcija pasižymi ne tik hipofizė, bet ir dalis paties pagumburio branduolių.

• Pastarieji eferentiniais ir aferentiniais laidais susijungia su kitomis smegenų dalimis.

• Pagumburyje yra sudėtingas ir tankus kraujagyslių tinklas.

• Pagumburis pačią centrinę nervų sistemą ir kitus organus veikia per gausius nervinius ryšius ir humoraliniu kelių, per medžiagas, kurios išsiskiria pačiame pagumburyje, ir per hormonus hipofizės, kurios funkciją reguliuoja pagumburis.

• Pagumburyje yra aukštesnieji vegetacinės nervų sistemos centrai tvarkantys vidaus organų darbą, medžiagų apykaitą (baltymų, angliavandenių, riebalų, vandens bei mineralinių druskų), termoreguliaciją, virškinimą, širdies ir krauja¬gyslių sistemos darbą, sekreciją, ekskreciją ir kt.

Trečiasis skilvelis, ventriculus tertius

• Trečiasis skilvelis, tarpinių smegenų pūslelės liekana, yra ver¬tikalus plyšys tarp dviejų tarpinių smegenų gumburų.

• Pastarųjų medialiniai paviršiai sudaro šio skilvelio šonines sienas.

• Priekinę trečiojo

skilvelio sieną sudaro didžiosios smegenų jungties kelio tąsa — snapinė plokštelė, lamina rostralis, apačioje pereinanti į lamina terminalis, prieš pastarąją esanti skersa priekinė smegenų jungtis, commisura cerebri anterior, ir skliauto šulai, columnae fornicis.

• Tarp skliauto šulų ir gumburų priekinėje sienoje yra porinės tarpskilvelinės angos, foramina interventricularia, sujungiančios trečiąjį ir šoninius skilvelius.

• Užpakalinė trečiojo skilvelio siena yra trumpa, ją sudaro užpa¬kalinė smegenų jungtis, commissura cerebri posterior.

• Ventraliau pastarosios atsiveria smegenų vandentiekis, jungiantis trečiąjį skil¬velį su ketvirtuoju.

• Apatinę skilvelio sieną, dugną, sudaro pagumburio dariniai: speniniai kkūnai, pilkasis gūbrys, regos nervų kryžmė ir priekyje jos esanti priekinė akytoji medžiaga, substantia perforata anterior.

• Viršutinė trečiojo skilvelio siena yra plona.

• Ją sudaro trikampė epitelinė plokštele, lamina epithelialis.

• Ji šoniniais kraš¬tais suaugusi su gumburo smegeniniais ruoželiais, striae medullaris, jos viršūnė prisitvirtinusi ties tarpskilvelinių angų kraštais, o užpakalinis kraštas suaugęs su kankorėžines liaukos dorsaliniu pa¬viršiumi.

• Iš viršaus epitelinė plokštelė suaugusi su švelniojo dangalo kloste, vadinama tela chorioidea ventriculi tertii

• Dangalo klostės šoniniai kraš¬tai įsiterpę į šoninių skilvelių ertmes ir turi daug išaugų su ttankiu kraujagyslių tinklu, vadinamu šoninio skilvelio gysliniu rezginiu, plexus chorioideus ventriculi lateralis.

• Tai tamsiai pilkos spalvos dariniai, kurie nukarę į skilvelio ertmes.

• Tre¬čiojo skilvelio viršutine siena, abipus vidurinės linijos, nutįsta tre¬čiojo skilvelio gyslinis rezginys, plexus chorioideus ventriculi tertii, kuris, pasiekęs tarpskilvelines aangas, pereina į bendravardžius šo¬ninių skilvelių rezginius.

• Skilvelių gysliniai rezginiai gamina sme¬genų skystį, kuris išsiskiria į skilvelių ertmes.

• Trečiojo skilvelio vidinis sienų paviršius nelygus, vietomis yra didesni įdubimai, vadinami kišenėmis.

• Tokios kišenės yra virš piltuvo, recessus infundibuli, virš regos nervų kryžmės, recessus opticus, ties kankorėžine liauka, recessus pinealis ir kt.